Civilinė byla Nr. 2A-707-431/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16228-2014-5

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. M., B. M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. M., B. M. bei M. M. dėl įsiskolinimo išieškojimo, išvadą teikianti institucija LR Vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad ieškovas teikia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei bute Nr. (duomenys neskelbtini), be to, minėtas butas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) priklausė atsakovui K. M., o laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki šiol - atsakovui B. M., be to, 2012-10-08 atsakovas B. M. su atsakovu M. M. sudarė Buto panaudos sutartį Nr. 2012-01, kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) pateikdavo sąskaitas apmokėjimui. Ieškovas nurodė, jog atsakovas K. M. už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20 (imtinai) liko skolingas 3607,69 Lt sumą, palūkanų už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2014-05-09 (imtinai) priskaičiuota 386,84 Lt sumai, be to, atsakovas B. M. už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai) ir nuo 2013-04-12 iki 201403-31 (imtinai) liko skolingas 2032,95 Lt sumą, palūkanų už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2014-05-09 (imtinai) priskaičiuota 43,65 Lt sumai, be to, atsakovas M. M. už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) neatliko nei vieno mokėjimo, todėl liko skolingas 1175,77 Lt sumą, delspinigių už laikotarpį nuo 2013-11-09 iki 2014-05-09 (imtinai) priskaičiuota 85,13 Lt sumai. Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovas kaip šilumos tiekėjas, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) su atsakovu K. M., o laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai) ir nuo 2013-04-12 iki šiol su atsakovu B. M. sudarė neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį, todėl buto savininkams atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą LR įstatymų, LR Vyriausybės ir LR Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka bei tarifais, be to, ieškovas ir atsakovas M. M. 2012-11-26 sudarė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. M. nuo 2012-11-27 neatliko nei vieno mokėjimo, ieškovas nutraukė minėtą sutartį. Ieškovas nurodė, jog ieškovas nekelia ginčo dėl to, kad atsakovai vartojo šilumos energiją neteisėtai ar kitaip pažeidė šilumos energijos tiekimą bei vartojimą reglamentuojančias normas, todėl šiam ginčui ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka yra neprivaloma, be to, atsakovai yra pasinaudoję išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, jog nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms teikiama šilumos energija, šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, be to, nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, buto savininkas yra šilumos vartotojas ir sutartinių santykių dalyvis, todėl buto savininkas, o ne panaudos gavėjas yra savininko bute esančių šilumos įrenginių savininkas, t. y. atsakovas M. M. privalo atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tik už tą laikotarpį, kai galiojo su juo sudaryta šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, o atsakovas B. M., kaip buto savininkas ir panaudos gavėjas, negali perkelti jam priklausančios pareigos rūpintis savo daiktu, jį išlaikyti, kontroliuoti buto valdymą, naudojimą, disponavimą, perkelti trečiajam asmeniui, t. y. ieškovui, taip pat negali perkelti ieškovui panaudos gavėjo nemokumo rizikos, kuris nėra buto savininkas ir yra nemokus, be to, ieškovas, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su šilumos vartotoju, jeigu šilumos vartotojas yra skolingas už suvartotą šilumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad mokėjimai už šilumą atsakovams skaičiuojami pagal LR ŠŪĮ 12 str. 2 p. nuostatas ir butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005-05-05 Nutarimu Nr. O3-19, atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, t. y. kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, be to, sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai, t. y. jokių sprendimų dėl atsakovų name taikomo metodo Nr. 4 keitimo ieškovas iš daugiabučio namų butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavęs, be to, pagal įstatymų nuostatas šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrenginių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas mokau jam priskirtą šilumos kiekį.

Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovo K. M. ieškovo naudai 3607,69 Lt skolą, 386,84 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ; iš atsakovo B. M. išieškoti ieškovo naudai 2032,95 Lt skolą, 43,65 Lt palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ; iš atsakovo M. M. išieškoti ieškovo naudai 1175,77 Lt skolą, 85,13 Lt delspinigių, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš atsakovų lygiomis dalimis išieškoti ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 1-5 ; t. II, b.l. 1-28 ; t. III, b.l. 121-124 ; t. IV, b.l. 56-57, 117-124).

Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ginčo laikotarpiu šilumos energijos kiekio, už kurį reikalauja ieškovas mokėti, atsakovai faktiškai negavo, be to, butą, esantį adresu Pašilaičių g. 16-96, Vilniuje, panaudos sutarties pagrindu valdo ir naudoja atsakovas M. M., su kuriuo yra sudaryta sutartis yra galiojanti, be to, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau jeigu ieškovo ieškinys nebus paliktas nenagrinėtas, tai atsakovai prašė atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, kadangi ieškovas nuo 2008 metų gegužės mėnesio į mokėtinas sumas įtraukdavo šilumos energijos kiekį, suvartotą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nors ieškovas ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, be to, nuo 2008 metų gegužės mėnesio ieškovas netinkamai skirstė šilumos energiją, nepriskirdamas jokios šilumos kiekio kitų butų savininkams priklausančioms asmeninio naudojimo patalpoms ir panašiai, be to, atsakovai B. M. ir K. M. yra netinkami atsakovai šioje civilinėje byloje, kadangi visą šilumos energiją suvartojo buto valdytojas, t. y. pagal panaudos sutartį atsakovas M. M., su kuriuo yra sudaryta galiojanti ir teisminiu keliu nenutraukta rašytinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, kurios vienašališkas nutraukimas neteisminiu būdu yra neteisėtas bei niekinis, be to, į ginčo buto ir bendro naudojimo patalpas nebuvo faktiškai tiekiamas šilumos ir karšto vandens kiekis, už kurį ieškovas reikalauja apmokėjimo pagal ieškovo neteisėtai pritaikytus šilumos paskirstymo metodus bei metrologiškai nepatikrintus šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, be to, ši šiluma faktiškai buvo suvartota atsakovų kaimynų butuose, kadangi ieškovas atsakovų name netinkamai skirstė šilumos energiją, todėl atsakovai nesuvartojo ieškovo tiekiamos šilumos, be to, ieškovas pažeidė jų, t. y. kaip vartotojų teises, be to, ieškovas pažeidė ir LR įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų, LR Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų  bei LR Energetikos įstatymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas bei įrodytas, todėl yra tenkintinas, kadangi ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei bute Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė - laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) atsakovui K. M. bei laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki šiol – atsakovui B. M., be to, 2012-10-08 atsakovas B. M. su atsakovu M. M. sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. 2012/01, kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju bei laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) pateikdavo sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovas K. M. laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20 (imtinai) liko skolingas ieškovui 3607,69 Lt sumą bei 386,84 Lt palūkanų, be to, atsakovas B. M. laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai) ir nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31 (imtinai) liko skolingas ieškovui 2032,95 Lt sumą bei 43,65Lt palūkanų ir atsakovas M. M. laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) liko skolingas ieškovui 1175,77 Lt sumą bei 85,13 Lt palūkanų. Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais apie tai, kad laikotarpyje nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) atsakovo K. M., o laikotarpyje nuo 2012-09-20 iki šiol atsakovo B. M. ginčo buto šilumos įrenginiai buvo prijungti prie namo šildymo ir karšto vandens sistemos, kuri yra namo bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, o pastaroji - prie šilumos perdavimo tinklų, be to, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ginčo buto šildymo būdas, t. y. centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (LR CK 4.262 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su ieškovo argumentais ir šioje dalyje, jog nors rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta, tačiau kadangi ginčo buto energijos vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, tai sutinkamai su LR CK 6.383 str., 6.384 str., 1.71 str. nuostatomis yra laikoma, kad su ieškovu konkliudentiniais veiksmais atsakovai atitinkamais laikotarpiais buvo ir dabar yra sudarę šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, todėl atsakovams atsirado ir prievolė mokėti už tiekiamą bei jų vartojamą šilumos energiją LR įstatymų, LR Vyriausybės bei Komisijos nutarimų nustatyta tvarka bei tarifais, todėl atsakovų argumentai šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais ir šioje dalyje, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, t. y. sutartinių santykių dalyvis, be to, ieškovas, teikdamas viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose, todėl šiuo atveju darytina išvada, jog buto savininkas, o ne panaudos gavėjas, yra bute esančių šilumos įrenginių savininkas, t. y. atitinkamai atsakovas K. M. laikotarpyje nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) bei atsakovas B. M. laikotarpyje nuo 2012-09-20 iki šiol, išskyrus laikotarpį, kai galiojo su atsakovu M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, ir ne atsakovas M. M. yra šilumos vartotojas LR CK nuostatų bei LR ŠŪĮ nuostatų prasme, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atsakovas B. M. su atsakovu M. M. 2012-10-08 sudarė ginčo buto panaudos sutartį Nr. 2012/01, kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpyje nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) ieškovas pateikdavo sąskaitas apmokėjimui, tačiau atsakovas M. M. prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal minėtos sutarties nuostatas nevykdė, t. y. laikotarpyje nuo 2012-11-26 iki šiol nebuvo gauta nei viena atsakovo įmoka, todėl ieškovas teisėtai bei pagrįstai vadovaudamasis minėtos sutarties nuostatomis ir LR CK 6.217 str. 1 d. bei 6.218 str. 1 d. nuostatomis vienašališkai nutraukė minėtą sutartį nuo 2013-04-11 (imtinai). Teismas daro išvadą, kad konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos šilumos pirkimo - pardavimo sutarties su atsakovu K. M. laikotarpyje nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20 (imtinai) bei atsakovu B. M. laikotarpyje nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 (imtinai) ir laikotarpyje nuo 2013- 04-12 iki 2014-03-31 (imtinai) pagrindu ir su atsakovu M. M. laikotarpyje nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) galiojusios sutarties pagrindu ieškovas teisėtai bei pagrįstai reikalauja skolų išieškojimo iš atsakovų, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005-05-05 d. Nutarimu Nr. 03-19, atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, t. y. kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, be to, sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl name taikomo metodo Nr. 4 keitimo ieškovas iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavęs, be to, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 Nutarimu Nr. 03-121, 8 p. nuostatose yra numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tai visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Be to, iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2014-10-27 rašto Nr. VILIN(12.5.13.)-28983 turinio matyti, kad vadovaujantis LR CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, be to, LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. ir 15 d., 3 p. nuostatose yra numatyta, kad daugiabučio namo rūsių patalpos yra priskiriamos prie bendro naudojimo patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais ir šioje dalyje, kad namo butų savininkams išraše nurodytas rūsio plotas priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirta prie jiems priklausančio buto naudingo ploto, o rūsių patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti atskiriems butų savininkams, kaip namo bendrasavininkams, kurie VĮ „Registrų centras“ paviešino savo, kaip namo bendrasavininkų, nuosavybės teises į dalį bendrojo naudojimo patalpų, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuotos į butų naudingąjį plotą, todėl pagal name skirstomą metodą bei jo 7 p. nuostatas, šilumos energiją vartotojui yra priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atsakovai pateikė 2014-11-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus raštą Nr. A740 5962/14-(2.11.4.1-SR7), kuriame yra nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2013 metų spalio mėnesio iki 2014 metų vasario mėnesio (imtinai) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensaciją, teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais ir šioje dalyje, jog ši kompensacija yra ieškovo įvertinta ir tai yra nurodyta ieškovo 2014-05-09 ieškinio priede Nr. 2 mokesčių paskaičiavimo pažymose, be to, 2014-11-12 atsakovų              40 Lt įmokėta įmoka yra įvertinta tinkamai, todėl atsakovų argumentai ir šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš LMI 2014-02-27 rašto Nr. 13SR-80 turinio matyti, kad ieškovas namo butuose pakeitė karšto vandens skaitiklius, o nesudariusiems galimybės to atlikti, t. y. butams Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), karštas vanduo yra apskaičiuojamas pagal normatyvą. Teismas daro išvadą, kad tiek įvadinis šilumos skaitiklis, tiek vartotojų butuose esantys karšto vandens skaitikliai yra naudojami teisėtai bei apskaita yra vykdoma tinkamai, todėl ir šioje dalyje atsakovų argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.).

Teismas nusprendė ieškinį tenkinti pilnutinai. Išieškoti UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovo K. M. 1044,86 EUR skolą, 112,04 EUR palūkanų, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo B. M. 588,78 EUR skolą, 12,64 EUR palūkanų, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovo M. M. 340,53 EUR skolą, 24,66 EUR delspinigių, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2014-05-13) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Išieškoti UAB „Vilniaus energija“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovų K. M., B. M. bei M. M. po 22,37 EUR bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo 1. ex officio pripažinti M. M. ir UAB "Vilniaus energija" šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2. atmesti ieškinį kaip neįrodytą, nes ieškovė nepateikė jokių šilumos paskirstymo skaičiavimų, galinčių pagrįsti ieškiniu reikalaujamas sumas, o ginčo laikotarpiu UAB "Vilniaus energija" į mokėtinas sumas įtraukdavo šilumos energijos kiekį, suvartotą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nors ieškovė UAB "Vilniaus energija" ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos; 3. atmesti ieškinį, nes UAB "Vilniaus energija" ginčo laikotarpiu netinkamai skirstė šilumos energiją, nepriskirdama jokios šilumos kiekio kitų butų savininkams priklausančioms asmeninio naudojimo patalpoms (sandėliukams ir pan.); 4. atmesti ieškinį B. M. ir K. M. atžvilgiu, nes jie yra netinkami atsakovai, kadangi visą šilumos energiją suvartojo buto valdytojas pagal panaudos sutartį M. M., su kuriuo yra sudaryta galiojanti ir teisminiu keliu nenutraukta rašytinė šilumos tiekimo, vartojimo ir K. M. skolos perkėlimo sutartis, kurios vienašališkas nutraukimas neteisminiu būdu yra niekinis ir neteisėtas.

Apeliantai nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas M. M. nuo sutarties sudarymo nepadarė nei vieno mokėjimo už šildymo ir karšto vandens paslaugas, nes teismas, pats sau prieštaraudamas, sprendime nurodo, kad byloje pateikti įrodymai apie atsakovo M. M. mokėjimus per jam paskirtas kompensacijas nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. vasario, taip pat mokėjimas 40 litų sumai, kuriuos ieškovė gavo ir užskaitė, kad M. M. ir B. M. buto panaudos sutartis nėra įregistruota viešame registre, nors byloje yra pateikti priešingi duomenys, kad M. ir B. M. buto panaudos sutartis yra įregistruota viešame registre, prieš M. M. ir UAB "Vilniaus energija" sudarant šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį.

Ieškovė reikalauja tariamo įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir prekes iš netinkamo atsakovo, kuris šių vartojimo paslaugų ir prekių faktiškai negavo, nes ginčo laikotarpiu butas buvo perduotas panaudos sutarties pagrindu M. M., ieškovas buvo apie tai raštu informuota, sudaryta K. M. įsiskolinimo perkėlimo M. M. ir ginčo buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartys su M. M., o pati ginčo buto panaudos sutartis yra įregistruota viešame registre. Atsakovas B. M. ginčo laikotarpiu negyveno ginčo bute ir nesuvartojo ginčo komunalinių paslaugų ir prekių, nes butą panaudos sutarties pagrindu valdo M. M.. Kadangi ieškovė ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui B. M. ir K. M., tačiau ieškovui atsisakius pakeisti tinkamu atsakovu, ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pareikštas netinkamam atsakovui.

Ieškovė ir M. M. yra sudarę rašytinę ginčo buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartį, kuriose susitarė, kad M. M. mokės už tiekiamą butui šilumos energiją ir kitas komunalines paslaugas, taip pat sutarties 19 p. susitarė, kad K. M. įsiskolinimas 8475,29 sumai perkeliamas M. M., gavus K. M. sutikimą. Šios skolos perkėlimo sutarties ieškovė neginčijo, todėl šalims ji turi įstatymo galią, kurios pirmos instancijos teismas apskritai nepripažino ir nepasisakė, kokiu pagrindu ieškovė neteismine tvarka nutraukė ne tik buto šildymo ir karšto vandens tiekimo sutartį, bet ir K. M. įsiskolinimo 8475,29 sumai perkėlimo M. M. sutartį, nors tokios sutartys gali būti nutraukiamos tik teismine tvarka.

Ginčo buto panaudos sutarties tarp K. M. ir M. M. neįregistravimo viešame registre faktas nenulemia skolininko asmens, nes ieškovei buvo žinoma, kad buto valdytojas nuo 2008 m. ir ginčo laikotarpiu buvo M. M.. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovai B. M. ir trečiasis asmuo K. M. apmokėtų ieškovės išrašytas sąskaitas už komunalines paslaugas, kurias suvartojo M. M., kuris yra ginčo buto valdytojas pagal panaudos sutartį, apie kurią ieškovė tinkamai informuota raštu ir žodžiu. Laikytina, kad pirmos instancijos teismas privalėjo ex officio pripažinti M. M. ir UAB "Vilniaus energija" sutarties dėl buto šildymo ir K. M. skolos perkėlimo M. M. nutraukimą neteisėtu.

Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė buvo tinkamai sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitą atsakovų name, nes, anot teismo, ieškovė karšto vandens tiekėja tapo tik 2010 m., o karšto vandens skaitikliai ginčo laikotarpiu turėjo metrologines patikras, nors tokių įrodymų byloje apskritai nėra, nes šis teismo motyvas yra pagrįstas prielaida, o ne byloje esančiais įrodymais - tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo dėl ieškovės kaltės nesutvarkytą karšto vandens apskaitą atsakovo bute ir kituose jų namo butuose, nes ieškovė į butams ir bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti, nors tai draudžia Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad kažkokie "teisės aktai" nedraudžia išrašyti sąskaitas pagal metrologiškai nepatikrintus vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklių rodmenis, nes priešingai nei nusprendė teismas, metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių ir šilumos skaitiklių rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia LR ūkio ministro 1999-12-21 įsakymo Nr. 424 22 punktas ir LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 55.3 punktas ir 185.4 punktas.

Ieškovė netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą atsakovo name, nes atsakovo name šilumos ir karšto vandens tiekėjas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos. Tik įvertinus, ar ieškovė buvo parinkusi tinkamą šilumos paskirstymo metodą ir ar tinkamai bei teisėtai apskaitė suvartotą šilumą, buvo galima spręsti dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė netinkamai vykdo savo prievolę apskaityti ir paskirstyti atsakovo name suvartotą centralizuotą šilumą. Ieškovė aplaidžiai nesidomėjo, nors privalėjo, kaip yra šildomos bendro naudojimo patalpos ir kiti butai atsakovo name. Dėl šio aplaidumo ieškovė netinkamai skirstė šilumą, netinkamai taikydama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas metodikas.

Atsakovas taip pat neprivalo apmokėti už "nepaskirstyto" karšto vandens pašildymą, nes atsakovo bute apskritai nėra tiekiamas centralizuotai ruošiamas karštas vanduo. Šioje byloje svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios - butų savininkų poreikiams tenkinti.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turėjo teisę išrašyti sąskaitas ir vykdyti šilumos ir karšto vandens apskaitą pagal metrologinių patikrų neturinčius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, nors įstatymas tai imperatyviai draudžia. Iki šiol atsakovo namo butų savininkai nėra pasirinkę 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo (be karšto vandens tiekėjo), nes atsakovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovė, jei ji jomis remiasi (CPK 178 str.). Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog daugiau nei pusės namo gyventojų išreiškė valią dėl 2-ojo karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo. Šias aplinkybes privalo įrodyti atsakovė (CPK 178 str.). Tai leidžia daryti išvadą, kad aptariamo namo gyventojai nėra išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu atsakovė buvo karšto vandens tiekėjas ieškovų daugiabučiam namui. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog gyventojams galimai pasirinkus 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, atsakovė sudarė gyventojais sutartis dėl atitinkamai šilumos bei geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimo. Todėl laikytina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turėjo teisę iš rašyti sąskaitas ir vykdyti šilumos ir karšto vandens apskaitą pagal metrologinių patikrų neturinčius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, nors įstatymas tai imperatyviai draudžia, nes ieškovė visą ginčo laikotarpį buvo karšto vandens tiekėja atsakovų name, turinti pareigą užtikrinti karšto vandens apskaitos metrologines patikras, tačiau šio prievolės nevykdė.

Apeliantai mano, kad ieškovė netinkamai skirstė šilumą pagal šią metodiką, nes jokios dalies šilumos energijos nepriskyrė name esančioms asmeninio naudojimo patalpoms (sandėliukams), kurie priklauso atsakovo namo butų savininkams. Komisijos 4-as ir 5-as metodai yra skirta namams, kurių dalis patalpų yra šildomos vietiniu būdu arba nešildomos apskritai, tačiau ieškovė šių metodų netaikė tinkamai.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neprivalėjo priskirti dalies šilumos asmeninio naudojimo patalpoms, kaip atskirų butų priklausiniams, kurios priklauso atsakovų namo tam tikrų butų savininkams, o atsakovų butas neturi asmeninio naudojimo sandėliuko. Atsakovo turimi VĮ "Registrų centro" duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai, pastogė) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nors šie sandėliukai ir pastogė nėra bendro naudojimo patalpos net ir tais atvejais, kai nėra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad minėtos patalpos nėra įregistruotos viešame registre, nes byloj e pateiktas ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų patalpų sąrašas įrodo, kad dalis butų turi asmeninio naudojimo priklausinius - sandėliukus, kuriems nėra priskiriamas unikalus numeris, nes priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, tačiau šios patalpos yra asmeninio naudojimo, todėl joms yra priskirtinas dalis šilumos kiekio, kaip asmeninio naudojimo nešildomoms patalpoms, taikant Komisijos metodus Nr.4 kartu su Nr. 5 arba Nr. 10.

Teismas taip pat neatsižvelgė, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra centralizuotai šildomos, tačiau ieškovė nepagrįstai priskiria atsakovui šilumos energijos dalį buto ir jam tenkančių bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau atsakovo kaimynų turimiems asmeninio naudojimo sandėliukams ir pastogei nėra priskiriama jokia namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos. Todėl atsakovas tvirtina, kad šilumos tiekėja netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų prievolei mokėti bendro naudojimo objektų šildymą proporcingumo principą. įstatymų normos numato daugiabučio namo savininkų pareigą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios nuosavybės teise patalpos, mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau nenustato prievolės mokėti už kaimynų asmeninio naudojimo patalpų (sandėliukų) šildymą, nes priešinga aiškinimas suponuotų atsakovo kvaziteisę reikalauti iš vartotojo apmokėjimo už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją. Ieškovė, taikydama 4-ą metodą ir S-ą metodą, neįvertino esminės aplinkybės, kad asmeninio naudojimo nešildomoms patalpoms (sandėliukams) nėra priskiriamas joks šilumos kiekis bendroms reikmėms.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodė, kad rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis tarp bendrovės ir buto savininkų K. M. ir B. M. nebuvo sudaryta, tačiau kadangi minėto buto energijos vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, pagal CK 6.383, 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus laikoma, kad su bendrove konkliudentiniais veiksmais buto savininkai (atitinkamu laikotarpiu K. M. buvo ir dabar B. M. yra) sudarę Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį ir buto savininkui (bei kartu namo šildymo sistemos bendrasavininkiui) atsirado prievolė mokėti už tiekiamą bei jo vartojamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, LR Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Sistemiškai vertinant iki 2012-09-30 galiojusias LR ūkio ministro 2003 liepos 10 d. įsakymu Nr. 4- 289 patvirtintas Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas ( 8 p., 11 p., 48 p.), nuo 2012-10-01 galiojantį Standartinių sąlygų aprašą (15.1. p.), 2003 birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartines sąlygas ( 8 p., 11 p., 48 p.), nuo 2012-10-01 galiojantį LR energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintą Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašą (1, 7, 15.1 p.), taip pat formuojamą LR teismų praktiką, seka išvada, kad pagal minėtas standartines sąlygas sutartis laikoma sudaryta būtent su pastato ar buto/patalpos savininku. Taisyklių 26, 36 punktai taip pat numato, kad kol šalys nesusitarė dėl individualių sutarties sąlygų jų santykius reguliuoja standartinės sąlygos ir kaip įtvirtinta 27 punkte - Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Atitinkamai Taisyklių 129.1 p. nurodyta šilumos tiekėjo pareiga tiekti šilumą pagal sutarčių standartines sąlygas (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 14, 15 punktai), jeigu vartotojų šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantai, teisinis reguliavimas nenumato galimybės laikyti, kad konkliudentiniais veiksmais susitariama dėl šilumos energijos tiekimo-vartojimo ne su buto savininku, o kitu asmeniu besinaudojančiu butu. Labai aiškiai reglamentuota bei kasacinio teismo išaiškinta, jog nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, sutartinių santykių dalyvis. Bendrovė, teikdama viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose.

M. M. nėra buto savininkas, todėl bendrovė, vadovaudamasi Taisyklių 19.3 p. turi teisę atsisakyti sudaryti sutartį su šilumos vartotoju, jei šilumos vartotojas yra skolingas už suvartotą šilumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad sutarties nutraukimas su panaudos gavėju/nuomininku jokiu būdu nereiškia šilumos energijos tiekimo nutraukimo butui ar sutartiniu santykiu tarp buto savininko ir energijos tiekėjo pasibaigimo (CK 6.384 str. 1 dalis).

Pabrėžė, jog nutraukus sutartį su M. M., bendrovė neturi jokių santykių, įformintų individualiu rašytiniu susitarimu ir tik buto savininkams yra atsiradę šio turto išlaikymo prievolės. Energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra pastato ar buto/patalpų savininkas (nepaisant to, kas realiai naudojosi patalpomis) ir būtent jis turi pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėja. Buto savininkas kaip rūpestingas ir atidus šeimininkas privalo rūpintis, domėtis turtu, įskaitant ir tuo, kas juo naudojasi, ar mokami mokesčiai. Juolab, kad CK 6.50 str. nuostata leidžia tretiesiems asmenims atlikti mokėjimus už buto savininką. K. M. ir B. M. negali perkelti savo kaip savininko ir šilumos vartotojo pareigų ir rizikos tretiesiems asmenims. Atsakovai neteisėtai ir nesąžiningai siekia mokesčių ir skolų dėl buto naštą perkelti galimai nemokiam M. M., kuris nėra buto savininkas, apskritai galimai neturi jokio likvidaus turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO 2014-05-23 viešai pateikiamame bylų tvarkaraštyje (įvedus duomenis M. M. ir jo gimimo datą) netgi nurodoma, kad M. M. (jeigu tai tas pats asmuo kaip šioje byloje) atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-1898-271/2014 pagal BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d., administracinė byla Nr. A2.11- 402-818/2014 pagal ATPK 187 str. 1 d. (dubliko priedas Nr. 5, II tomas, b.l. 36). Ieškovas sudarytos neterminuotos šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su K. M. laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20 ir B. M. laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 ir nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31, o su M. M. laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 galiojusios sutarties pagrindu, pagrįstai reikalauja skolų, susidariusių minėtais laikotarpiais, grąžinimo iš atsakovų, nes būtent atsakovams atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų teiginiai dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui B. M. atmestini.

Atsakovai pateikė 2012-11-26 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3349241 kopiją. kurioje atliktas prierašas "Aš, K. M., neprieštarauju ir sutinku su skolos perkėlimu M. M.“. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktos tos pačios sutarties ieškovės egzemplioriuje tokių prierašų nėra ir K. M. skolų perkėlimai nebuvo vykdomi (ieškinio priedas Nr. 7, I tomas, b. 1. 24), t.y. jokie vėlesni prierašai tik atsakovų sutarties egzemplioriuje neturi ir negali turėti jokių pasekmių ieškovei. Atsakovų sutarties 19 punkto traktavimas dėl skolos iki sutarties sudarymo perkėlimas tėra vienašalis pareiškimas, vartotojo valia išreiškiantis jo poziciją dėl solidarios ar subsidiarios atsakomybės už kito asmens prievoles, tačiau niekaip ne kreditoriaus/bendrovės sutikimas dėl skolos perkėlimo.

Teismas sprendime teisingai nustatė, kad M. M. pats neatliko nei vienos įmokos. Kadangi atsakovai nesutiko su skola, 2014-11-1240 Lt įmoka, t.y. atliktas mokėjimas po ieškinio skolos laikotarpio (ieškinys pateiktas 2014-03-31) yra užskaitomos einamų mėnesių paslaugų mokesčių dengimui, o ne pateiktos teismui skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-03- 31, dengimui. Kiekvieną mėnesį po 3 ar 7 Eur mokėjimus atlieka K. M. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12268-600/2010 už butui patiektą šilumos energijos skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2010-03-31. 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. butui (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui, kompensaciją. Ši kompensacija yra įvertinta ir tai nurodyta ieškovės 2014-05-09 ieškinio priede Nr. 2 (I tomas, b. 1. 9-10) mokesčių paskaičiavimo pažymose.

Ieškovė vartotojams siunčia tikslias, aiškias ir išsamias sąskaitas, kuriose nurodomi visi teisės aktuose nustatyti duomenis (tame tarpe ir pagal Taisyklių 6 priedą). Šie duomenys apeliantams žinomi iš ieškovės pateikiamų sąskaitų ir jų priedų, ieškinio turinio ir priedų, be to ir viešai skelbiami

Panaudos sutarties įregistravimo/neįregistravimo faktas nėra esminė aplinkybė, nes teismo sprendimas priimtas įvertinus byloje surinktus kitus reikšmingus įrodymus, kurie turi įtakos priimant sprendimą ir kuriais grindžiamos teismo išvados.

Namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją apskaičiuojamos pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (toliau - metodas Nr. 4), atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus - kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį. Sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai, jokių sprendimų dėl name taikomo Metodo Nr. 4 keitimo bendrovė iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavusi. Taip pat ir Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121, 8 punkte numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šios tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai šiluma skirstoma pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 ir jų netinkamumo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Tiek įvadinis šilumos skaitiklis, tiek vartotojų butuose /patalpose esantys karšto vandens skaitikliai naudojami teisėtai ir apskaita vykdoma tinkamai.

Gyvenamojo namo rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į butų naudingus plotus. Namo butų savininkams NTR išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirta prie jiems priklausančio buto naudingo ploto, o rūsių patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti atskiriems butų savininkams, kaip namo bendrasavininkams, kurie VĮ Registrų centre paviešino savo, kaip namo bendrasavininkų, nuosavybės teises į dalį bendrojo naudojimo patalpų. Taigi ir šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal name skirstomą Metodą Nr. 4 ir jo 7 p. šilumos energiją vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ieškovas teikia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) bei bute Nr. (duomenys neskelbtini), be to, minėtas butas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 (imtinai) priklausė atsakovui K. M., o laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki šiol - atsakovui B. M., be to, 2012-10-08 atsakovas B. M. su atsakovu M. M. sudarė Buto panaudos sutartį Nr. 2012-01, kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju ir laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 (imtinai) pateikdavo sąskaitas apmokėjimui.

Atmestini atsakovo argumentai, susiję su 2012-10-08 panaudos sutarties Nr. 2012-01, sudarytos tarp buto savininko B. M. ir M. M., kurios pagrindu ieškovas su panaudos gavėju 2012-11-26 sudarė šilumos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3349241 su buitiniu šilumos vartotoju, sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis ir netinkamo atsakovo nurodymu.

M. M. pagal Sutarties 17, 17.1 p. įsipareigojo laiku atsiskaityti už naudojamam butui bendrovės suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad M. M. minėtos pareigos nevykdė, nes 2014-11-12 atlikta 40 Lt įmoka, t.y. atliktas mokėjimas po ieškinio skolos laikotarpio (ieškinys pateiktas 2014-03-31) yra užskaitomos einamų mėnesių paslaugų mokesčių dengimui, o ne pateiktos teismui skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2014-03-31, dengimui. CK 6.217 str. 1 d. ir 6.218 str. 1 d. suteikia nukentėjusiajai šaliai (šiuo atveju bendrovei, šilumos tiekėjai), teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti su buto panaudos gavėju pasirašytą individualią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, jei kita šios sutarties šalis netinkamai vykdo ar neįvykdo sutarties ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Aukščiau aprašytas M. M. sutartinės prievolės pažeidimas pilnai atitiko 6. 217 str. 2 ir 3 d. nustatytus sutarčių esminių pažeidimų požymius, o iš konkrečių aplinkybių galima buvo numanyti, kad sutarties 17 ir 17.1 p. sulygta M. M. prievolė nebus įvykdyta (CK 6.219 str.), todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2013-04-11 nutraukė sutartį su M. M..

Šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas-šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Nustatytas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantai, teisinis reguliavimas nenumato galimybės laikyti, kad konkliudentiniais veiksmais susitariama dėl šilumos energijos tiekimo-vartojimo ne su buto savininku, o kitu asmeniu besinaudojančiu butu. Labai aiškiai reglamentuota bei kasacinio teismo išaiškinta, jog nesant individualaus rašytinio susitarimo su buto nuomininku, būtent buto savininkas yra šilumos vartotojas, sutartinių santykių dalyvis. Bendrovė, teikdama viešąją paslaugą, negali elgtis kitaip, nei imperatyviai numatyta teisės aktuose. Buto savininkas, o ne pvz. panaudos gavėjas, yra ir jo bute esančių šilumos įrenginių savininkas, atitinkamai K. M. laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 ir B. M. nuo 2012-09-20 iki dabar (išskyrus laikotarpį, kai galiojo su M. M. sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis), o ne M. M., yra šilumos vartotojas CK ir Šilumos ūkio įstatymo prasme. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teisės aktai šilumos pirkimo - pardavimo santykių dalyviu numato būtent pastato ar buto/patalpos savininkus, o ne panaudos gavėją.

Neteisėti ir atmestini atsakovų argumentai kuriais atsakovai įrodinėjo, kad jų susitarimas, kuriuo K. M. įsiskolinimas 8475,29 sumai perkeliamas M. M., gavus K. M. sutikimą, turėjo būti vertinamas nustatant atsakingą pagal ieškinį asmenį, nes susitarimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

Kaip jau buvo minėta, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas, todėl ir atsiskaitymas šiuose santykiuose turi būti vykdomas tarp tiekėjo, kuris yra kreditorius, ir pastato savininko, kuris yra skolininkas CK 6.115 straipsnio prasmę. Atitinkamai skolos perkėlimas yra galimas tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka (CK 6.116 str.). Ieškovo sutikimas nagrinėjamu atveju dėl skolos perkėlimo nebuvo gautas, todėl atsakovų pasirašytasis susitarimas, kuriuo K. M. įsiskolinimas 8475,29 sumai buvo perkeltas M. M., nesukėlė jokių teisinių pasekmių atsiskaitymo santykyje tarp ieškovo ir atsakovų. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų teiginiai dėl ieškinio pareiškimo netinkamam atsakovui B. M. atmestini.

Atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovė netinkamai vykdė šilumos apskaitą ir paskirstymą atsakovo name. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jog namo butams mokėtinos sumos už šilumos energiją yra apskaičiuojamos pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2005-05-05 d. Nutarimu Nr. 03-19, atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus, t. y. kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, be to, sprendimus dėl taikytino ir galimo realizuoti šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai, tačiau jokių sprendimų dėl name taikomo metodo Nr. 4 keitimo ieškovas iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nėra gavęs, be to, Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 Nutarimu Nr. 03-121, 8 p. nuostatose yra numatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis ir jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tai visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, kad netinkamai skirstoma pagal metodus Nr. 4 ir Nr. 5 neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Atmestini atsakovų argumentai ir skunde nurodomos prielaidos bei abejonės, kad karšto vandens skaitikliai naudojami be metrologinės patikros. Byloje pateikti bei pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti kompetetingų institucijų raštai bei patikrinimo išvados: iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2013-05-21 Sprendimo Nr. 13SR-214 turinio matyti, jog buvo konstatuota, kad gilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis su SKS-3-U2 su skaičiuotuvu Nr. 007065; skaitiklio patikrą 2012-07-09 atliko AB Vilniaus metrologijos centras ir patikros sertifikato Nr. 1181305, šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija" plombomis, nuotolinio duomenų perdavimui buvo atlikta patikra ir tai patvirtina sertifikatai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad namo gyventojai už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų skaitiklių rodmenis, kurie turi pirminės patikros žymenis. Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorija, kaip paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, pagal 2004-03-31 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių reikalavimus, ištyrė matavimo ir duomenų perdavimo sistemą RIS, skirtą šilumos ir vandens kiekio matavimams bei vandens ir šilumos skaitiklių, įrengtų nutolusiuose objektuose, rodmenų perdavimo tikslais ir tyrimo metu buvo įvertintos naudojamos apskaitos duomenų perdavimo įrangos sąrankos.

Lietuvos metrologijos inspekcija, tirdama B. M. 2013-03-12 ir 2014-02-11 skundus dėl namo (duomenys neskelbtini), šilumos apskaitos, priėmė sprendimus 2013-05-21 Nr. 13SR-214 ir 2014-02-27 Nr. 13SR-80 ir ieškovės veiklos pažeidimų nenustatė, priešingai nurodė, kad namo įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai ir duomenų perdavimo sistema yra metrologiškai patikrinti ir sertifikuoti, namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai atitinkantys teisės aktų reikalavimus, butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovui B. M. priklausantis butas) nesudariusiems galimybės bendrovės atstovams atlikti karšto vandens skaitiklių montavimo, karštas vanduo apskaičiuojamas pagal normatyvą patvirtintą Komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr. V-178 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.3 p., Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011-09-16 įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.3.1 p., Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2012-07-11 įsakymu Nr. V- 97 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.3.1 p., 2013-08-29 įsakymu Nr. V-130 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.3.1 p., šilumos skaitiklio metrologinė patikra atliekama kas 2 metai. Kaip to įrodymai pateikti patikros sertifikatai ir LMI 2013-05-21 Nr. 13SR-214 bei 2014-02-17 Nr. 13SR-80 sprendimai.

Pagal Taisyklių 125.3.p. šilumos tiekėjas turi teisę nuskaityti šilumos apskaitos prietaisų rodmenis tiesiogiai arba teisės aktų reikalavimus atitinkančiu nuotoliniu būdu. Pateiktas namo matavimo ir duomenų perdavimo sistemos metrologinės patikros sertifikatas. Reikalavimas atlikti metrologinę patikrą šilumos apskaitos prietaisui kartu su RIS nuotoline duomenų perdavimo sistema, kuria remiasi apeliantai apeliaciniame skunde, atsirado 2010-11-15 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriui priėmus įsakymą Nr. V-107 "Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo". 2010-11-15 Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-I07 ,,Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo" LR Ūkio ministro 2015-10-14 įsakymu Nr. 4-648, panaikintas. Inspekcija 2015-03-27 pateikė išaiškinimą Nr. 2R-935 dėl Taisyklių nuostatų taikymo. Inspekcija nurodo, kad: 1. Taisyklių 185 punktas nedraudžia naudoti ne karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius ir jų rodmenų deklaracijas apskaitai. 2. Taisyklių 185.4 p., draudžiantis naudoti karšto vandens skaitiklius, jei jų metrologinės patikros laikas yra pasibaigęs, taikomas išimtinai tik karšto vandens tiekėjui priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Vartotojų karšto vandens skaitikliams Taisyklių 185.4 p. reikalavimas netaikytinas. 3. Taisyklių 171 p. nuostata ir Taisyklių 181 p. nuostata nėra tapačios. Taisyklių 171 p. nuostatoje karšto vandens tiekėjui nustatomos karšto vandens skaitiklių įrengimo, priežiūros ir metro loginės patikros pareigos, taip pat būtinybė savo lėšomis įrengti karšto vandens skaitiklius ir teisė įrengti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. Taisyklių 181 p. karšto vandens tiekėjui nustatyta tik karšto vandens skaitiklių priežiūros pareiga. Taigi tiek įvadinis šilumos skaitiklis, tiek vartotojų butuose /patalpose esantys karšto vandens skaitikliai naudojami teisėtai ir apskaita vykdoma tinkamai.

Dėl rūsyje esančių sandėliukų neįskaičiavimo į butų naudingą plotą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-10-27 rašte nurodė, kad vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., 15 d., 3 p. nurodyta, jog daugiabučio namo rūsių patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalpų, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.7 p. nustatyta, kad būsto naudingas plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145.6 p. nurodyta, kad gyvenamosios patalpos naudingas plotas yra visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų (verslo ploto) ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma; 145.2 p. nurodyta, jog pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma; 145.4 p. nurodyta, kad rūsio (pusrūsio) patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį, naudojamų tiesioginei rūsio (pusrūsio) paskirčiai - į rūsio (pusrūsio) plotą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir šioje byloje VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad gyvenamojo namo rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą neįskaičiuotinas, atitinkamai ir rūsyje esančių sandėliukų plotai nėra ir negali būti įskaičiuoti į butų naudingus plotus.

Namo butų savininkams VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirta prie jiems priklausančio buto naudingo ploto, o rūsių patalpos yra namo bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti atskiriems butų savininkams, kaip namo bendrasavininkams, kurie VĮ Registrų centre paviešino savo, kaip namo bendrasavininkų, nuosavybės teises į dalį bendrojo naudojimo patalpų.

Taigi ir šiuo atveju pagal teisinį reglamentavimą jokios rūsio patalpos pastate (duomenys neskelbtini), negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal name skirstomą Metodą Nr. 4 ir jo 7 p. šilumos energija vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Be to, atsižvelgiant į 2014-08-12 Komisijos raštą Nr. R2-2031, rūsio patalpos galėtų būti įskaičiuojamos į naudingą plotą esant atitinkamoms sąlygoms ir jei jos būtų šildomos, bei gali būti vertinamos tik nuo tokių duomenų tinkamo pateikimo šilumos tiekėjui, bet jokiu būdu ne atgal.

Teismas sprendime visiškai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju rūsio patalpos negali būti skaičiuojamos į naudingą buto plotą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                            Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                                                                                                            Asta Radzevičienė

                                                                                                              Neringa Švedienė