Civilinė byla Nr. e2A-909-657/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00483-2020-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Manto statybos“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Manto statybos“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Manto statybos“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Jurstata“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB „Manto statybos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. K. 12 092,19 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad su atsakove šalių sudarytos žodinės sutarties pagrindu ieškovė savo medžiagomis atliko statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atliekami nuo 2018 metų lapkričio mėn. iki 2019 metų liepos mėn. Ieškovės atliktų darbų su panaudotomis medžiagomis kaina sudarė 29 092,19 Eur, kas atitiko atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą. Pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo pareikšta. Ieškovė informavo atsakovę apie darbų pabaigą ir jai pateikė pasirašyti galutinį atliktų darbų aktą. Atsakovė per ieškovės nurodytą laikotarpį pasirašyto akto nepateikė, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 14 d. pranešimu ją informavo apie vienašališką darbų perdavimą pagal aktą. Atsakovė su ieškove už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, nesumokėta pinigų suma sudaro 12 092,19 Eur. Priešieškinį prašė atmesti, nes ieškovė visus darbus objekte atliko kokybiškai ir laiku.

3.       Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu MB „Manto statybos“ atliktų darbų aktą Nr.20/02-01.

4.       Nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, pažeidžiant saugos ir statybos reikalavimus, nes buvo netinkamai sumontuota stogo medinė konstrukcija, jos įrengimo darbai atlikti, neturint projekto, neužtikrintas padarytos perdangos stabilumas, netinkama grindų konstrukcija. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, tačiau ši tyrimo neatliko.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Jurstata“ prašė ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė iš trečiojo asmens įsigijo statybines medžiagas, kurios atitinka visus reikalavimus ir yra su gamintojo rašytine garantija.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės ir atsakovės valstybei po 24,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas

8.       Ieškovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo susitarusios atlikti atsakovei priklausančio namo rekonstrukciją už 29 092,19 Eur. Ieškovės nurodytas komercinis pasiūlymas yra be datos, šalys jo nėra pasirašiusios. Ieškovė, vykdydama verslą, privalėjo elgtis atsakingai ir, prieš pradėdama vykdyti namo renovaciją, privalėjo su atsakove sudaryti rašytinę statybos rangos sutartį. Be to, ieškovė nepateikė jokios darbų sąmatos, dalis ieškovės byloje pateiktų sąskaitų išrašytos vėlesniu laikotarpiu, nei vyko namo rekonstrukcijos darbai, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 12 092,19 Eur skolą už statybos darbus yra nepagrįstas.

9.       Ieškovės surašyto Atliktų darbų akto Nr.20/02-01, kuriame nurodyta, jog rekonstruojant D. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikta darbų už 29 092,19 Eur, atsakovė nepasirašė. Atsakovė teismui pateikė eksperto A. Z. rekonstrukcijos metu atliktų darbų kokybės patikrinimo ataskaitą Nr.20-08/05, kurioje nurodyta, kad sumontuota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo medinė konstrukcija neatitinka Statybos įstatymo bei STR 2.01.01(1):2005 Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ reikalavimų. Stogo medinės konstrukcijos įrengimo darbai atlikti, neturint projektinio sprendimo, savavališkai. Išardžius vidaus sienas, įrengiant stogo konstrukciją, ją atrėmus į nestabilią, nesustiprintą perdangą, ji išlinko. Atskaitoje nurodyti ir kiti trūkumai, susiję su stogo, grindų konstrukcijomis. A. Z. ataskaitos 2 punkte nurodyta, jog rangovo atlikti darbai gali būti pataisyti ir teismui pateiktoje sąmatos nurodyta, kad tokių darbų vertė yra 5 837,29 Eur. Atsakovė, pamačiusi atliktų darbų trūkumus, nesikreipė į ieškovę dėl defektų ištaisymo, tuo pažeisdama CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą statybos rangos šalių sutarties vykdymo metu privalomą bendradarbiavimą, todėl MB „Manto statybos“ Atliktų darbų aktą Nr.20/02-01 pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. 

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė MB „Manto statyba“ prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog nebuvo susitarta dėl 29 092,19 Eur darbų kainos. Ši suma yra nurodyta Atliktų darbų akte Nr. 20/02-01, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsakovė akto neginčijo tuo pagrindu, kad jame nurodyta netinkama kaina ar, kad jame nurodyti darbai nebuvo atlikti, neprašė sumažinti akte nurodytos kainos. Atsakovė aktą ginčijo tik tuo pagrindu, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau ir šis jos reikalavimas buvo atmestas. Akto turinys atitinka Komercinio pasiūlymo turinį, todėl rašytinių įrodymų visuma rodo, kad ieškovė įrodė, kad buvo atlikta ir perduota atsakovei darbų už 29 092,19 Eur sumą. Nei gavusi pretenziją dėl 12 092,19 Eur skolos sumokėjimo, nei reikšdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo atsakovė neteigė, kad su ieškove už atliktus darbus yra atsiskaičiusi. Šios aplinkybės ji nenurodė ir atsiliepime į ieškinį ar priešieškinyje. Esminis atsakovės gynybinės pozicijos pasikeitimas, nenuoseklumas, akivaizdūs neatitikimai jos teiktuose dokumentuose kelia abejonių atsakovės argumentų objektyvumu, sąžiningu elgesiu. Teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais liudytojos L. paaiškinimais, kuri pripažino konfliktiškus santykius su ieškovės vadovu ir galimai turi suinteresuotumą bylos baigtimi arba siekia pakenkti ieškovei, kad ši negautų atsiskaitymo iš atsakovės. Remdamasis vien šios liudytojos paaiškinimais, neatsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus.

1.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą sudaryti rašytinę rangos darbų sutartį, kadangi įstatymas nereikalauja privalomos rašytinės statybos rangos sutarties formos. Sutarties sudarymo forma neturi įtakos teisiniam sutarties galiojimui, o šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos teisinių santykių, gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba, ką šiuo atveju patvirtina tiesioginis įrodymas – aktas.

1.3.                      Teismo motyvas, kad dalis pateiktų sąskaitų už ieškovės darbų atlikimui įsigytas medžiagas yra išrašytos vėliau, nei vyko statybos darbai, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Ieškovės ir jos medžiagų tiekėjų tarpusavio atsiskaitymo santykiai nėra šios bylos dalykas. Teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė jokios darbų sąmatos, yra nepagrįstas ir neturi įtakos šios bylos rezultatui. Byloje esantis Komercinis pasiūlymas iš esmės ir yra sąmata, kadangi jame nurodyti darbų kiekiai ir kainos. Jeigu šalių susitarimas dėl darbų ir kainos būtų pagal ranka rašytą sąmatą, tai ieškovė nebūtų atlikusi tų darbų, kurie ten nenumatyti, nebūtų dirbusi savomis medžiagomis, nes jos nenumatytos, o atsakovė nebūtų mokėjusi ieškovei 17 000 Eur, jei šalių sutarta kaina būtų buvusi 15 050 Eur.

11.       Atsakovė D. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1.                      Teismas pagrįstai vertino, kad nėra kitų patikimų įrodymų, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina renovacijos kainą ir pilną atsiskaitymą. Teismas tinkamai vertino ir komercinį pasiūlymą, pagrįstai nurodė, kad nebuvo pateikta jokia sąmata, o dalis sąskaitų faktūrų išrašytos vėliau, nei buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Nesutiktina, kad komercinis pasiūlymas gali būti laikomas sąmata.

2.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė buvo stipresnioji sutarties pusė, vykdo verslą, žino visas teises ir pareigas, todėl turėjo elgtis atsakingai, bei privalėjo sudaryti rašytinę sutartį, kas būtų eliminavę ginčus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl ieškovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

13.       Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl rangos santykių pagrindu atsiradusio darbų atlikimo fakto ir atsakovės prievolės apmokėjimo už darbus. Apeliantė MB „Manto statyba“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio reikalavimų neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų.

14.       Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Tokie faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).

15.       Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad rangos darbų kaina buvo 29 092,12 Eur kaip nurodyta komerciniame pasiūlyme ir atliktų darbų akte, nes nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, nepateikta darbų sąmata. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

17.       Pažymėtina, kad įstatymas rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 str., 6.644 str., 6.681 str.). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.).

18.       Byloje nustatyta, kad rašytinė statybos darbų rangos sutartis dėl ieškovės nurodytų darbų atlikimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Kadangi šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, o dėl tam tikrų žodinio susitarimo nuostatų (kainos dydžio) kilęs nesutarimas, todėl ginčui taikytinos įstatyminės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015). Aptariamoje situacijoje rangos darbų kainos nustatymo kriterijai sureguliuoti CK 6.653 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai, o jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Tiek ieškovė, tiek atsakovė įrodinėja esant skirtingo turinio susitarimą. Tai reiškia, jog iš esmės abi šalys, norėdamos pagrįsti konkrečią versiją dėl mokėtinos darbų kainos, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.).

19.       Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo rangos santykiai dėl atsakovei D. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų. Šalys byloje nesutarė, kokiu pagrindu buvo pradėti darbai – ieškovės pateikto komercinio pasiūlymo ar įmonės vadovo M. J. rašyto raštelio dėl namo renovacijos darbų pagrindu. Kadangi rangos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o komercinis pasiūlymas yra be datos, nėra pasirašytas šalių, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvados, kad šalys susitarė, jog bus atlikta namo rekonstrukcijos darbų už 29 092,19 Eur. Teismas šalių susitarimo sąlygas nustatė pagal rašytinį M. J. patvirtinimą. Apeliantės teigimu, darbai buvo pradėti remiantis komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodyta, kad visi darbai kainuos 29 092,19 Eur.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšminga, kokiu pagrindu – komercinio pasiūlymo ar raštelio – buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, nes abu dokumentai yra be datos, šalių nepasirašyti, atlikti atsakovei neturint rekonstrukcijos projekto, kuris kaip jau minėta buvo parengtas tik 2019 m. balandžio mėnesį. Nors atsakovė D. K. teigė, jog ji komercinio pasiūlymo nėra mačiusi, jis jai nebuvo pateiktas, nes nebuvo Lietuvoje, o dėl darbų su ieškovu tarėsi jos įgaliotas asmuo N. R. L., tačiau šiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, atsakovė D. K. tik 2019 m. rugsėjo 3 d., kai rekonstrukcijos darbai jau buvo baigti, įgaliojo N. R. L. jos vardu vykdyti bet kurios rūšies pastatų, statinių, inžinerinių įrenginių, kelių statybos, rekonstrukcijos ir /ar griovimo darbus, kt. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas panaikintas 2019 m. lapkričio 19 d. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė negalėjo pradėti atsakovei nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijos darbų neturėdama namo savininkės pritarimo. 

21.       Byloje nustatyta, jog ieškovė MB „Manto statyba“ pateikė atsakovei D. K. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja savo medžiagomis atlikti stogo remonto, priestato naujo pamato statybos, griovimo ir šildomų grindų paruošimo, betonavimo ir įrengimo darbus už 29 092,19 Eur su PVM, iš jų: stogo medžiagos 3 445,13 Eur be PVM, stogo pakeitimo darbai su karkasu, pilnu apskardinimu kraigo vėjalentėmis, lietaus latakais – 5 400 Eur be PVM, mediena – 2 040 Eur be PVM, karkaso montavimas – 2 158 Eur be PVM, papildomos medžiagos (vinys, varžtai, tvirtinimo detalės) – 1 200 Eur be PVM, priestato naujas pamatas su medžiagomis – 800 Eur be PVM, griovimo darbai – 3 000 Eur be PVM, grindų paruošimas ir betonavimas su medžiagomis, šildomų grindų įrengimas – 6 000 Eur be PVM, PVM – 5 049,06 Eur. Darbai buvo atliekami 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. liepos mėn. laikotarpiu. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo techninis darbo projektas, savavališkos statybos įteisinimui parengtas IĮ „Inprojekt“ 2019 m. balandžio mėnesį.

22.       M. J. raštelyje, įvardintame kaip Namo (duomenys neskelbtini) namo renovacija, nurodyta, kad 1) karkasas naujas (108 kv. m), namo verandos pakėlimas su 20 cm akmens vatos apšiltinimu (170 kv. m x 30) ir šių darbų kaina 5 100 Eur; 2) nauja stogo danga (175 kv. m) su 30 cm akmens vatos apšiltinimu, lietaus sistemos pakalimai – 7 500 Eur; 3) griovimo, ardymo darbai, vidaus griovimas, stogo ir verandos paruošimas naujam stogui – 3 000 Eur; 4) naujas pamatas - 350 Eurų. Iš viso – 15 050 Eur. Iš byloje pateikto M. J. ranka raštelio nustatyta, kad jis namo renovacijai per keturis kartus gavo 17 000 Eur avanso: 6 000 Eur (be datos), 2019 m. sausio 15 d. – 4 000 Eur, 2019 m. kovo 7 d. – 5 000 Eur (iš D. K.), 2019 m. gegužės 17 d. – 2 000 Eur (gauta iš Vok.). 

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo ginčui reikšmingų aplinkybių: komercinis pasiūlymas nėra šalių pasirašytas, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas nepasirašytas atsakovės ir patys savaime negali įrodyti tiek paties darbų atlikimo fakto, tiek jų apimties, kainos ir kokybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str. 2 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

24.       Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo argumentais, jog, vis gi, labiau tikėtina yra atsakovės, o ne ieškovės, nurodoma versija dėl darbų kainos, t. y. labiau tikėtina, jog šalys susitarė dėl M. J. raštelyje nurodytos darbų kainos – 15 050 Eur. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog sprendime teismas nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu tada atsakovė ieškovei sumokėjo M. J. raštelyje nurodytą 17 000 Eur sumą. Be to, pažymėtina, jog raštelyje nėra įtraukti grindų paruošimo ir betonavimo, šildomų grindų įrengimo su medžiagomis darbai, kurių kaina 6 000 Eur be PVM, skiriasi atliktų darbų kiekiai (plotai). Raštelyje ir komerciniame pasiūlyme bei atliktų darbų akte yra nurodomos tokios pačios (pvz., griovimo darbai – 3 000 Eur be PVM) ar labai panašios darbų kainos (pvz., stogo, karkaso remonto darbai įrengimo raštelyje nurodoma suma 12 600 Eur (7 500 + 5 100), o atliktų darbų akte šie darbai su medžiagoms – 14 243,13 Eur be PVM (3 445,13 + 5 400 + 2 040 + 2 158 + 1 200), naujo pamato įrengimas raštelyje nurodoma 350 Eur, akte šie darbai su medžiagoms – 800 Eur be PVM).

25.       Be to, byloje atsakovė D. K. neįrodinėjo, kad ieškovė atliktų darbų akte nurodytų darbų nėra atlikusi ar jų atlikusi per mažai. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja N. R. L.. Be to, eksperto A. Z. 2020 m. rugpjūčio 17 d. ataskaitoje Nr.20-08/05, surašytoje patikrinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu atliktų darbų kokybę, nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sumontuota stogo medinė konstrukcija neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimo bei STR 2.01.01(1):2005 Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ 10 punkto reikalavimo. Stogo medinės konstrukcijos įrengimo darbai atlikti neturint projektinio sprendimo, savavališkai, todėl išardžius vidaus sienas ir įrengiant stogo konstrukciją atrėmus ją į nestabilią, nesustiprintą perdangą, ji išlinko. Taip pat atskaitoje nurodyti ir kiti trūkumai, susiję su stogo, grindų įrengimo darbais.   

26.       UAB „Jurstata“ byloje pateikė įrodymus, jog ieškovė MB“ Manto statyba“ iš įmonės įsigijo medžiagas namo (duomenys neskelbtini) renovacijai ir nurodė, jog visi skaičiavimai ir medžiagos atitinka įstatymų reikalavimus – STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys (11 skyriaus 73 p. Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų reikalavimai; 70 p. Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų dangos įrengimo reikalavimai) yra sertifikuotos, paskaičiuotos pagal gamintojo rekomendacijas bei su rašytinėmis gamintojo garantijomis (užsakovės pasirinktai plieninių čerpių imitacijos dangai Ruukki Monterey taikoma 30 metų garantija, prie jos parinkta Flamingo lietaus nuvedimo sistema ir pateikta montavimo instrukcija). 

27.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė atliko darbų už 29 092,12 Eur. 

28.       Pažymėtina, kad vykdant nors ir žodine rangos sutartimi sutartus darbus už juos turi būti apmokama. Kadangi sutartis buvo sudaryta žodžiu, šalys įrodinėti tolimesnius susitarimus bei atliktų darbų kiekius, jų pridavimus bei kainą gali visomis įstatymų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais (CPK 177 str., 178 str.). Ieškovė 2020 m. vasario 20 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl nesumokėtos likusios atliktų darbų kainos – 12 092,19 Eur. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 20/02-01. Atsakovei akto nepasirašius, ieškovė vienašališkai pasirašė Atliktų darbų aktą ir 2020 m. balandžio 14 d. pranešimu pateikė jį atsakovei.

29.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį sprendė, jog byloje nustatyta, kad atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas tik ieškovės, o nesant darbų sąmatos nėra pagrindo daryti išvados priteisti iš atsakovės 12 092,12 Eur skolą.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Akcentuotina, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo – priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/25017). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Taigi byloje esant ieškovės vienašališkai pasirašytiems atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktams, nesutikdama su jais atsakovė turėjo teisę juos ginčyti ir įrodyti, kad pagrįstai atsisakyta aktus pasirašyti.

32.       Nagrinėjamu atveju byloje iš atliktų darbų akto Nr.20/02-01, kuris 2020 m. kovo 25 d. pranešimu buvo pateiktas pasirašyti atsakovei, matyti, kad jame nurodyti rekonstruojant D. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai ir jų atlikimui panaudotos medžiagos. Bendra darbų ir medžiagų kaina – 29 092,19 Eur. Atsakovė šio akto nepasirašė, motyvuodama tuo, jog darbai atlikti nekokybiškai, tačiau dėl darbų kokybės, akte nurodytų darbų apimties ir kainos pretenzijų ieškovei nereiškė, jokių įrodymų, kad akte nurodytų darbų ieškovė nėra atlikusi nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu teismui nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo šį aktą pripažinti negaliojančiu, nes atsakovė, pamačiusi atliktų darbų trūkumus, nesikreipė į ieškovę dėl defektų ištaisymo, tuo pažeisdama CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą statybos rangos šalių sutarties vykdymo metu privalomą bendradarbiavimą, o atsakovė teismo sprendimo šioje dalyje neskundė. 

33.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigė, kad teismas netinkamai ištyrė ir vertino skolos dydį pagrindžiančius įrodymus ir nepagristai netenkino ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo, motyvuodamas tuo, jog į bylą nepateikta darbų sąmata, o dalis ieškovės byloje pateiktų sąskaitų išrašytos vėlesniu laikotarpiu negu vyko rekonstrukcijos darbai. 

34.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesį į tai, kad CK 6.691 straipsnis įpareigoja tiek rangovą, tiek užsakovą bendradarbiauti vykdant rangos sutartį. Nepaisant tai, kad sutartis tarp šalių buvo žodinė, šalims išlieka bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu, kuri reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog sutarties, sąmatos nebuvimas netrukdė nei vienai iš šalių vykdyti sutartį.

35.       Byloje pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros dėl apmokėjimo už įsigytas medžiagas, trečiojo asmens UAB „Jurstata“ parodymai ir eksperto A. Z. atliktų darbų patikrinimo ataskaita – patvirtina, kad ieškovė atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus, grindų betonavimo ir kt. atliktų darbų akte nurodytus darbus. Teisėjų kolegijos nuomone, darbai buvo atliekami su atsakovės žinia, jai pritariant bei sumokant avansą už atliekamus darbus, ieškovė MB „Manto statyba“ vykdė darbus atsakovės naudai ir pagal jos užduotį, savo priemonėmis ir jėgomis atsakovės valdomame objekte (CK 6.644 str. 1 d., 6.647 str. 1 d.), todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už atliktus darbus.

36.       Kaip jau minėta, šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, tačiau šis faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rangos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, jų reikšmę, todėl atmesdamas ieškinį neteisingai išsprendė šalių ginčą. Padarius tokią išvadą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškinys naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys tenkintinas – iš atsakovės ieškovei priteistina 12 092,19 Eur skola už atliktus rangos darbus ir 5 proc, dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).

39.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė MB „Manto statyba” patyrė 1 058,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 272 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 786,50 Eur už procesinių dokumentų paruošimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra JS Nr. 0346; Jurbarko kredito unijos 2020 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas; 2020 m. liepos 13 d. PVM sąskaita faktūra JS Nr. 0364; Jurbarko kredito unijos 2020 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymas). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 925,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 272 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 653,40 Eur už apeliacinio skundo parengimą, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra JS Nr. 0524; Swedbank, AB 2022 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 192). Iš viso nagrinėjant bylą ieškovė patyrė 1 983,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 058,50 + 925,40).

40.       Ieškovės turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 str. str. 1 d.).

41.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš tenkinamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jai priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str).

42.        Išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme sudarė 49,28 Eur. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, jos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės mažosios bendrijos „Manto statyba“ ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai „Manto statyba“, juridinio asmens kodas 304899918, 12 092,19 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt du eurus 19 ct) skolą už statybos rangos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2020 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 983,90 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)valstybei 49,28 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. 

Išlaidos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. 

Teisėjai                                                         Žibutė Budžienė

                 Gintautas Koriaginas

                Egidijus Tamašauskas