Civilinė byla Nr. 2S-208-258/2014

                                                              Teisminio proceso Nr.2-68-3-14067-2013-3

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 129.11;121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties

      n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. L. 2013 m. balandžio 11d. skundu kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti 2013 m. balandžio 4 d. antstolės I. K. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, 2013 m. balandžio 15 d. skundu prašė panaikinti 2013 m. balandžio 11 d. antstolės I. K. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir patvarkymą areštuoti pinigines lėšas. Nurodė, kad šie patvarkymai yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini. Nurodė, kad išlaikymo dukrai M. S. įsiskolinimo nėra, nes išlaikymas buvo teikiamas visą laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, mokamas ir šiuo metu, o antstolės patirtas vykdymo išlaidas privalo atlyginti išieškotoja, kuri į antstolius kreipėsi nesant tam pagrindo. Nurodo, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėn. dukros M. S. L. vardu yra atidaręs  banko sąskaitą, į kurią įneša pinigines lėšas, teikiamas išlaikymas yra tinkamas ir jokio įsiskolinimo nėra susidarę. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Lazdynų policijos nuovadoje buvo atliekama ikiteisimis tyrimas, kurio metu nepilnametė dukra M. S. L. apklausta kaip liudytoja, nurodė, kad nuo 2007 m. su tėvu bendrauja 1 – 2 kartus per savaitę, kaskart susitikus jis duoda jai 50 Lt, 100 Lt ar 200 Lt, kas sudarydavo apie 300 Lt per mėnesį. Liudytoja apklausta D. L. patvirtino, kad po santuokos nutraukimo iki 2007 m. jie visi gyveno tame pačiame bute, toliau vedė bendrą ūkį, R. L. pirkdavo maistą ir ji alimentų nereikalavo, tėvas dukrai duodavo pinigų, pirkdavo drabužius, nupirko kompiuterį, mobiliuosius telefonus ir kitus dukrai reikalingus daiktus. Nurodo, kad D. L. dėl tokio išlaikymo teikimo būdo niekada neprieštaravo. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu išlaikymas yra priteistas dukrai, taigi ir buvo bei yra teikiamas dukrai duodant jai grynaisiais pinigais ar pervedant pinigines lėšas į jos vardu atidarytą sąskaitą.

              Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. 2013 m. balandžio 22 d. patvarkymu  skundų netenkino, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių savo teiginius, kad išlaikymą teikia rūbais, mokymosi priemonėmis, pervedant pinigus į dukros vardu atidarytą banko sąskaitą. Nurodė, kad vykdymo procese buvo vadovaujamasi vykdomojoje byloje turimais duomenimis apie išlaikymo mokėjimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas periodiniais mokėjimais kiekvieną mėnesį, nėra numatyta tokios išlaikymo tvarkos, kaip kad skolininko mokėjimai į dukros vardu atidarytą sąskaitą. Skolininkui buvo pasiūlyta pateikti antstoliui atitinkamus banko sutarties duomenis apie asmenis, turinčius teisę naudotis šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Vykdymo procese gavus šiuos duomenis, būtų sprendžiamas kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo tikslingumo klausimas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi R. L. skundą atmetė. Nurodė, kad vykdymo proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimo vykdymo tvarkos, turi bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas nesikreipė dėl teismo sprendimo išaiškinimo ar išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, nebendradarbiavo su išieškotoja, prašydamas leisti įvykdyti išlaikymą ne išieškotojai, o vaikui.  Išieškotoja 2008 m. vasario 6 d. kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo mokėjimo jai, pareiškėjas neginčijo tokio prašymo, skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitu būdu, pareiškėjas nepranešė nei antstolei, nei išieškotojai dėl teismo sprendimo vykdymo kitu būdu. Nurodo, kad antstolė veikė teisėtai ir pagrįstai, o teismo sprendimo vykdymo tvarką pažeidė pats pareiškėjas. Preiškėjo mokėtos sumos ir prekių nupirkimas savo vaikui laikytina papildomu išlaikymu, teiktu pareiškėjo gera valia.

3. Atskirojo skundo argumentai

        Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad nutartis yra priimta netinkamai įvertinus bylos medžiagą, todėl yra nepagrįsta, neteisėta, naikintina, nes pareiškėjas  nieko nežinojo apie D. L. kreipimąsi į antstolius, jokių pranešimų ar raginimų iš antstolio nebuvo gavęs ir apie pradėtą vykdomąją bylą jam nebuvo žinoma. Apie tai, kad neva neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai sužinojo tik 2012 m. rugsėjo mėn., kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad D. L. žinojo apie pareiškėjo teikiamą išlaikymą tokiu būdu, niekada dėl to neprieštaravo. Jam nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes neturėjo jokių duomenų, apie tai, kad jo teikiamas išaikymo būdas neatitinka D. L. pageidavimų. Nors R. L. kelis kartus per savaitę susitinka su dukra, D. L. žino jo telefono numerius, jo darbavietę, gyvenamąją vietą, niekada nėra informavusi, jog ji kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo ir išlaikymo teikimo būdas jai būtų nepriimtinas. Vaikų išlaikymo fondo administracijos turimoje medžiagoje yra D. L. pranešimas, kuriuo ji informavo Vaikų išlaikymo fondo administraciją, kad pareiškėjas atidarė dukros vardu atsiskaitomąją sąskaitą ir pervedė į ją 300 Lt, o prieraše nurodoma, kad pareiškėja sutinka, kad pinigai būtų vedami į tą sąskaitą. Po sužinojimo, kad D. L. yra priimtina, jog išlaikymas bus mokamas tiesiogiai į dukros sąskaitą, R. L. buvo įsitikinęs, jog toks išlaikymo teikimo būdas yra tinkamas. Nurodo, kad šį dokumentą pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos ir jis jį teikia apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme įstatyminei dukros atstovei D. L. buvo pasiūlyta banke, kuriame yra atidaryta dukros sąskaita, susitvarkyti lėšų, pervedamų į dukros sąskaitą prieinamumo klausimą, tačiau ji to nedarė, į teismo posėdį neatvyko. D. L., kaip įstatyminė dukros atstovė turi teisę duoti dukrai nurodymus, kaip ir kur turi būti naudojamas tėvo teikiamas išlaikymas, tačiau šios pareigos nevykdo ir piknaudžiauja tuo. Antstolė 2013-04-04 patvarkyme nurodė, jog 2013-04-04 yra 3238,14Lt įsiskolinimas ir 176,61Lt vykdymo išlaidos, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl paskaičiuoto įsiskolinimo. Nurodė, kad išlaikymas yra priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė. D. L. pageidavimas, jog išlaikymas būtų pervedamas  į jos sąskaitą, gali būti taikomas nebent nuo 2013 m. balandžio 2 d., kai toks pageidavimas buvo gautas, tačiau ne už laikotarpį iki 2013 m. balandžio 2 d.

Pareiškėjas R. L. 2013 m. gruodžio 30 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo prie bylos prijungti išrašus iš jo nepilnametės dukros M. S. L. sąskaitos, kartu su jos raštu.

4. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  Antstolė I. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 661 str. raginimas skolininkui tokiose bylose nėra siunčiamas. Nesutinka su R. L. teigimu, jog išlaikymas 2013-04-01 dienai paskaičiuotas neteisingai. Per visą priverstinio išlaikymo laikotarpį skolininkas pateikė tik vieną nurodymo pervęsti įmokėtus grynuosius pinigus kopija dėl   600 Lt išlaikymui skirtų lėšų pervedimo į dukros sąskaitą, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti išlaikymo skolą. Kitų duomenų, patvirtinančių išlaikymo mokėjimą iki 2013-04-01 d. vykdomojoje byloje nėra gauta, taip pat nėra jokių dokumentų apie išlaikymo mokėjimą už 2013 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius, tai leidžia daryti prielaidą, kad skolininkas neieško greičiausio ir ekonomiškiausio būdo spręsti išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo ir mokėjimo klausimų, tokiu būdu vykdomojoje byloje turimais duomenimis susidarė nauja išlaikymo skola už paminėtus 2013m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesius.

5. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, ir kurių priėmimo klausimas  turi būti  svarstomas, kadangi CPK  314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą byloje apeliacinės instancijos teismui. Remiantis CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apelianto pateiktas rašytinis įrodymas (b.l.36), kurį jis prašo prijungti yra D. L. pranešimas Vaikų išlaikymo fondo administracijai, kuriuo D. L. 2012-09-24d. praneša, kad skolininkas R. L. 2012m. rugsėjo mėn. atidarė  Swedbanke savo dukrai M. S. L. sąskaitą ir pervedė į ją 300Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis pranešimas jau buvo teiktas pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu (b.l. 25) ir teismas jį atsisakė priimti, kaip dokumentą nesusijusį su byla. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiamame dokumente yra informacija apie skolininko pinigines lėšas skiriamas nepilnametės dukros naudai, daro išvadą, kad dokumentas yra susijęs su byla, todėl yra prijungiamas prie bylos. Taip pat apeliantas teikė teismui pareiškimą, kartu su dukros M. S. L. rašytiniu paaiškinimu ir banko jos sąskaitos išrašu, kuriame matyti įnešamų į sąskaitą piniginių lėšų sumos, laikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas neturi galimybės prieiti prie S. M. L. banko sąskaitos ir gauti jos išrašą (b.l. 21). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė nepilnametės dukters M. S. L., gim. (duomenys neskelbtini) kaip liudytojos ir neišreikalavo minėtųjų sąskaitos išrašų, nes tiek dukros parodymai, tiek sąskaitos išrašas yra labai svarbūs įrodymai, norint atskleisti tiesą byloje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškimas su priedais yra prijungiami prie bylos.

     Apeliacinėje byloje iš esmės kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pareiškėjo savanoriškai dukrai M. S. L. perkamų daiktų ir duodamų, įnešamų į banko sąskaitą pinigų pagrįstai nepripažino vaikui skirtu išlaikymu, ar byloje yra išlaikymo įsiskolinimas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad Vykdomojoje byloje (vykdomosios bylos Nr. 0139/04/02787 (toliau v.b), psl.14 yra 2008-02-06d. D. L. prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl išlaikymo išieškojimo iš R. L. iki atskiro jos prašymo. V.b. psl. 20, yra D. L. 2013 02 19 prašymas antstolei I. K. atnaujinti alimentų išieškojimą iš R. L. nuo 2008 02 06 išmokų iš R. L. nėra gavusi. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-06-29d. išduoto vykdomojo rašto matyti, kad iš skolininko R. L. išieškotojos D. L. naudai priteista vaiko M. S. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 165Lt iki vaiko pilnametystės. 2013-02 19d. antstolės patvarkymu (v.b. psl.21) vykdymo veiksmai atnaujinti. Antstolė 2013-02-21 atliko išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą (v.b. psl 27-29). Įsiskolinimo paskaičiavimo gale yra prierašas “Išieškotoja, 2013-02-20 atvykusi į antstolių kontorą informavo, kad gavo išlaikymą iš VIF, tačiau tikslios sumos nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų”. Kaip matyti iš Vaikų išlaikymo fondo Administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-28d. sprendimo (v.b.psl.45-46) iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos M. S. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2008m. vasario iki 2012m. rugpjūčio įskaitytinai.  2013-02-21d. antstolės patvarkymu (v.b. psl.32) areštuota skolininko R. L. 18 447Lt skolos ir 2021.61Lt vykdymo išlaidų, viso 20 468,61Lt suma. 2013-02-21 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo (v.b. psl 36) reikalaujama iš skolininko L. R. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 216Lt, kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas 2013-02-01d. – 18 447Lt. D. L. 2013-04-02 elektroniniu laišku (v.b. psl. 55) antstoliui pateikė informaciją, kad skolininko R. L. mokėjimus pinigais ir daktais dukrai ji laiko dovanomis jai, bet ne jos išlaikymui skirtais pinigais, nes tokių niekuomet negavo. Skolininkas nesitardamas, 2012m. rugsėjį atidarė dukrai sąskaitą, į kurią nereguliariai pervedinėja lėšas. Išieškotoja šiomis lėšomis nedisponuoja ir jos nėra naudojamos dukros išlaikymui. Išlaikymo skola nuo 2008-01-01 iki 2013-04-01 sudaro 10 395Lt. Nesutinka su išlaikymo mokėjimu į dukters sąskaitą. Antstolio 2013-04-04d. patvarkymu dėl R. L. skundo vykdomojoje byloje (v.b. psl. 61) antstolis, įvertinęs byloje surinktus duomenis, panaikino 2013-02-21d. patvarkymą ir 2013-04-04d. patvarkymu (v.b. psl. 62) nustatė, kad išlaikymo įsiskolinimas 2013-04-01 d. yra 3 238,14Lt, o 2013-04-11d. patvarkymu (v.b. psl 71) areštuotos skolininko L. R. 3238,14Lt skolos ir 727,09lt. vykdymo išlaidų, viso 3965,23Lt suma.   Vykdomojoje byloje , psl. 42-43 yra Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-10-08d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame fiksuoti liudytojos D. L. parodymai. Liudytoja D. L. parodė, kad nors ji  su vyru R. L. išsiskyrė 2004 metais, tačiau iki 2007metų gyveno tame pačiame bute, kur gyveno ir jų vaikai, jie vedė bendrą ūkį, t.y. sutuoktinis pirkdavo maistą ir ji nereikalavo iš sutuoktinio alimentų. Po to, kai buvęs vyras išsikraustė, jai alimentų į sąskaitą nepervesdavo, tačiau ji alimentų iš jo ir nereikalavo, nes žinojo, kad R. L. dukrai duodavo pinigų, nupirko kompiuterį, keletą drabužių, tačiau mano, kad jo nupirkti daiktai nepanaikino jo įsiskolinimo. 2008 metais ji kreipėsi į Vaikų garantinį  fondą ir nuo tada ji gauna po 165 litus kas mėnesį. Šiuo atveju pažymėtina, kad ginčo dėl alimentų mokėjimo iki 2007m., kuomet sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nėra, , taip pat nėra ginčo ir dėl alimentų išieškojimo iki 2008 02 06d. Kaip matyti iš antstolio 2013 02 19 patvarkymo (v.b. psl 21) antstolis vykdydamas Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004 06 29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-3467-11 dėl išlaikymo išieškojimo atnaujino vykdymo veiksmus, 2013-02-21 atliko išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą (v.b. psl 27-29). Įsiskolinimo paskaičiavimo gale yra prierašas “Išieškotoja, 2013-02-20 atvykusi į antstolių kontorą informavo, kad gavo išlaikymą iš VIF, tačiau tikslios sumos nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų”. Kaip matyti iš Vaikų išlaikymo fondo Administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-28d. sprendimo (v.b.psl.45-46) iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos M. S. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2008m. vasario iki 2012m. rugpjūčio įskaitytinai. Vykdomojoje byloje yra Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012-10-08d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (v.b. ps. 42-43) jame nurodyti liudytojos D. L. parodymai, kad ji žino, jog apeliantas dukrai duodavo pinigų, nupirko kompiuterį, keletą drabužių. Tame pačiame nutarime nurodyta, kad dukra M. S. L. parodė, kad nuo 2008 m. su tėvu ji bendrauja dažnai, t.y. 1-2 kartus per savaitę, kai susitinka su tėvu, jis kaskart jai duoda pinigų apie 300 lt, per mėnesį. Paskutinius 3 metus, tėvas jai perka drabužius, nupirko kompiuterį, fotoaparatą, žieminius, rudeninius batus, basutes. Jis atidarė jos vardu sąskaitą banke ir kas mėnesį perveda po 300 litų. Iš D. L. parodymų matyti, jog ji mano, kad apelianto nupirkti daiktai nepanaikino jo įsiskolinimo. Pagal   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-114/2010) išaiškinta, kad   kišenpinigiai (nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas) yra laisvalaikio reikmėms skiriamos lėšos, kurios sudaro išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui dalį, ir kad jeigu įrodytas kišenpinigių teikimas, atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vaikams teikto išlaikymo sudedamąja dalimi nelaikytinos proginės ar papildomos išlaidos, taip pat neproginės išlaidos, viršijančios būtinumo ribas. Kaip matyti iš paminėto Vaikų išlaikymo fondo Administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-28d. sprendimo (v.b.psl.45-46) iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtos išmokos M. S. L. gim. (duomenys neskelbtini) nuo 2008m. vasario iki 2012m. rugpjūčio įskaitytinai. Nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio apeliantas nepilnametės dukros vardu atidarė banko sąskaitą, į kurią  įnešdavo pinigų. Tai įrodo 2013 m. gruodžio 30d. pareiškimu pateiktas banko sąskaitos išrašas. Pagal pateiktą išrašą matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013m. balandžio 4d. buvo įnešta 1740Lt suma, kas   per 9 mėn. vidutiniškai sudaro 193,33Lt. Be to, kartu su 2013 m. gruodžio 30d. pareiškimu pateiktu dukros M. S. L. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad tais mėnesiais, kai nebuvo daryti pavedimai į jos banko sąskaitą, ji gaudavo iš tėvo R. L. grynaisiais pinigais iki 300Lt per mėnesį. Kadangi nepilnametė dukra teikdama šį raštą jau buvo sulaukusi 17 metų, suprato savo veiksmus ir jų pasekmes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti dukros M. S. L. nurodytomis aplinkybėmis, ir daro išvadą, kad minėtuoju laikotarpiu apeliantas nepilnametei dukrai teikė išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas negali būti pripažintas tinkamai vykdžiusiu išlaikymo pareigas dėl to, kad pažeidė Vilniaus miesto 2 apylinkės  teismo sprendimu įpareigojimą, kadangi nesikreipė dėl teismo sprendimo išaiškinimo, išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad teismo sprendime esant nurodytam konkrečiam prievolės įvykdymo būdui prievolės įvykdymo būdo pakeitimas be kreditoriaus sutikimo yra negalimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. išduotame vykdomajame rašte, nėra įtvirtinta apelianto pareiga išlaikymą dukrai teikti konkrečiu būdu, pervedant lėšas į išieškotojos  D. L. sąskaitą. Nesant imperatyvios nuorodos apie prievolės įvykdymo būdą teismo sprendime pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gegužės 24 d. sprendimą vien dėl to, kad vaikų išlaikymui skirtos lėšos nebuvo pervedamos į  D. L. sąskaitą. Nors nepilnamečių vaikų pinigines lėšas kaip ir kitą vaikų turtą uzufrukto teise tvarko ir jų teisę į išlaikymo įsiskolinimą įgyvendina jų įstatyminiai atstovai (šiuo atveju D. L.), tikrasis kreditorius ir išieškotojas išlaikymo teisiniuose santykiuose yra vaikas, taigi vien ta aplinkybė, kad atitinkamos sumos buvo naudojamos tiesiogiai apelianto dukros, taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytas išlaikymo pareigas. Nesant konkrečių nuorodų į lėšų, skirtų apelianto dukros išlaikymui, teikimo būdą teismo sprendime, apie tai, ar ši pareiga buvo vykdoma tinkamai, spręstina atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, jog  nėra pagrindo abejoti jog iki 2013m. balandžio mėn. R. L. tinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytą pareigą teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai M. S. L.,  pirmosios instancijos teismas šių svarbių bylai aplinkybių neanalizavo, išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, todėl jo priimta nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo abejoti, D. L. 2012-09-24d. pranešimu Vaikų išlaikymo fondui apie skolininko R. L. nuo 2012m. rugsėjo mėn. dukros M. S. vardu atidarytą sąskaitą ir į ją pervedamas lėšas. Vykdomojoje byloje yra D. L. 2013m. kovo 30d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad ji nesutinka su mokėjimu į dukters sąskaitą (v.b. 55), tačiau kaip matyti iš civilinėje byloje esančio D. L. 2013m. gegužės 28d. pranešimo (b.l.23), ji nepageidavo dalyvauti teisminiuose ginčuose, nes jos nuomone nagrinėjama situacija yra dirbtinai sukurta. Šiuo atveju matyti, kad D. L. teiginiai tarpusavyje prieštarauja, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje sprendžiamas tik išlaikymo įsiskolinimo iki 2013-04-01d. klausimas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina šioje byloje  įsiskolinimo ir prievolės vykdymo būdo , kuris nebuvo sprendžiamas antstolės 2013-04-04d. patvarkyme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skolininko R. L. įsiskolinimo pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 06 29d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-3467-11 dėl dukros M. S. gim. (duomenys neskelbtini) d. išlaikymo įsiskolinimo iki 2013m. balandžio mėn. nenustatė, todėl antstolės I. K. 2013 04 04 patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo naikintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos medžiagą ir dėl to neteisingai pritaikė procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 str. 1dalies 2 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013m. birželio 11d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės-panaikinti antstolės I. K. 2013 04 04 patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo reg. Nr. S-139-7856.

Teisėja                                                                           Rita Kisielienė