Civilinė byla Nr. e2-11504-155/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05254-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 29 d.

Vilnius

               Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovei M. M., atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei I. S.,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui UAB (duomenys neskelbtini),

           n u s t a t ė :

              ieškovas AB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini): 1) 345,23 EUR žalos atlyginimo 2) 6 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

              Ieškinyje nurodė, kad 2013-03-04 iš (duomenys neskelbtini), esančio pastato palėpės buvo aplietos žemiau esančios, D. B., priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios būsto draudimu buvo apdraustos pas ieškovą. Ieškovas, būdamas draudiku, atliko žalos administravimą, išmokėjo draudėjai  įvykiu padarytus nuostolius -  sumokėjo jai 345,23 EUR draudimo išmoką. Žalos administravimo metu nustatė, kad draudėjos butas buvo aplietas dėl pastato palėpėje įvykusios vandentiekio avarijos – sugedus vėdinimo sistemos PI 11 cirkuliaciniam siurbliui. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą UAB (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu atliko namo administravimo funkcijas. Nurodo, kad atsakovas, būdamas šio pastato administratorius turėjo atlikti namo būklės nuolatinį stebėjimą, remontuoti, eksploatuoti bei prižiūrėti namo bendrąją inžinierinę įrangą, tačiau šias pareigas atliko netinkamai ir dėl to atsirado žala. Atsakovas atsisakė atlyginti žalą, išmokėta draudimo išmoka ieškovui neatlyginta, todėl ieškovas prašo teismo ieškinį tenkinti.

             Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, nesutiko su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2011-04-27 sutarties pagrindu administruoja komercinės paskirties su gyvenamosiomis patalpomis pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakovas atlieka atsakingai, laikydamasis sutarties bei teisės aktų reikalavimų. Atsakovo įsitikinimu, ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Iki 2013-03-04 įvykio, kurio metu sugedus vėdinimo sistemos siurbliui (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija nebuvo užfiksuoti jokie siurblio ar vandentiekio sistemos defektai. Po įvykio siurblys buvo demontuotas. Atlikus jo remonto darbus, nustatyta, kad dėl natūralaus nusidėvėjimo, trūko vidinis siurblio sandarinimo žiedas, ko pasekoje, pro jį pratekėjo vanduo. Šio proceso atsakovas negalėjo kontroliuoti, negalėjo  jam įtakoti. Gedimo, kai dėl natūralaus nusidėvėjimo deformuojasi ir nebetinka nustatytai paskirčiai konkreti vidinė įrenginio detalė, atsakovas neturi galimybės nei numatyti, nei valdyti, nei kontroliuoti, nei išvengti galimų pasekmių. Nesant atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos, nesant priežastinio ryšio,  vandentiekio avarijai įvykus ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vandentiekio avarijai įvykus dėl įrenginio detalės nusidėvėjimo ar defekto, pareikštą ieškinį prašo atmesti.

           Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai teismui nurodė, kad ieškinys reiškiamas LR CK 6.263 str. pagrindu, t.y. kad atsakovas neveikė kaip rūpestingas ir apdairus pastato administratorius, tinkamai nevykdė pastato priežiūros profilaktikos pareigos, kas sąlygojo siurblio sandarinimo žiedo trūkimą ir ieškovo draudėjos patalpų užliejimą, žalos padarymą. Mano, kad nagrinėjamu atveju  atsakovas neįrodė, jog vykdomos pastato ir pastato įrangos priežiūros priemonės buvo pakankamos, neįrodė, kad atsakovas negalėjo užkirsti kelio draudiminiam įvykiui kilti, neįrodė, jog gedimas buvo staigus ir netikėtas. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, nors yra savo srities profesionalas, dėl ko  jo veiklai nustatyti didesni rūpestingumo standartai. Namo, esančio (duomenys neskelbtini)administravimo pareigas atsakovas vykdė sutarties, kurioje  numatyta atsakovo pareiga ir atsakomybė už pastate esančios techninės įrangos priežiūrą, pagrindu. Mano, kad atsakovui, kaip verslininkui nekiltų atsakomybė tik tuo atveju, jeigu įvykis būtų atsitikęs dėl nenugalimos jėgos. Nenugalimos jėgos aplinkybių byloje nėra. Cirkuliacinis siurblys priskiriamas inžinierinei įrangai ir yra priskirtinas prie padidinto pavojaus šaltinių. Siurblį atsakovas turėjo prižiūrėti ypač atsakingai, dar ir todėl, kad ginčo pastato gyventojai buvo nepatenkinti siurblio priežiūra kurią vykdė  ankstesnis namo administratorius. Nurodė, kad atsakovas prie bylos nepateikė įrodymų apie atliktas profilaktines ginčo pastato bei jame esančio siurblio priežiūros priemones. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti.

           Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui nurodė, kad atsakovo administravimo apimtys yra nurodomos sudarytoje administravimo sutartyje bei specialiosiose teisės normose, kurias  atsakovas nurodė rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovas, vykdydamas ginčo namo administravimą vadovavosi statybos reglamentų reikalavimais, sutarties nuostatomis, įrenginio gamintojo nuostatomis. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdė nuolatinę ir papildomą ginčo įrenginio-siurblio profilaktinę patikrą. Net atlikus visus reikiamus ir papildomus veiksmus, nebuvo galima numatyti, kad  atskira įrenginio detalė, esanti siurblio viduje, gali trūkti. Norint pastebėti šį trūkumą, atsakovui reikėjo ardyti siurblį. Mano, kad tokiu atveju nebūtų efektyvaus administravimo, kad kiekvieno pastato įrenginio ardymas sukeltų gyventojams sunkesnes pasekmes, nepatogumus ir nuostolius. Pažymėjo, kad byloje pateikė įrodymus apie ginčo siurblio gedimą ir jo priežastį, tai, kad įrenginys sugedo nematomoje vietoje. Nurodo, kad gedimas buvo staigus, jį sąlygojo įrangos viduje esančios detalės nusidėvėjimas. Kadangi atsakovas atliko visas administratoriui nustatytas pareigas, todėl jis negali būti atsakingas už reikalaujamą žalą. Ieškinį prašo atmesti.

          Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas-pastatų priežiūros inžinierius, jis tikrina UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų-techninio personalo darbą. Paaiškino, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą,  (duomenys neskelbtini), kai  name trūko vėdinimo cirkuliacijos siurblys, jį apžiūrėjo. Siurblys veikė nuo namo statybos pabaigos, buvo be garantijos, atsakovo darbuotojai nuolat vizualiai jį prižiūrėdavo. Po įvykio siurblį suremontavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

        Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. nurodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas-darbų vadovas. Nurodė, kad ginčo cirkuliacijos siurbliui  jokia techninė priežiūra nereikalinga, kad pagal gamintojo rekomendacijas yra atliekama nuolatinė vizualinė apžiūra, kad cirkuliacijos siurblys yra atskiras, surinktas  mechanizmas, kuris nėra ardomas. Įvykio metu, liudytojo manymu, siurbliui negaliojo garantija. Vizualinės apžiūros metu siurblio defektų nematė. Teigia, kad cirkuliacijos siurblio gedimą galima atpažinti iš pašalinių garsų, įvairių pratekėjimų, patikrinus slėgius, kurie turi būti nustatytose ribose, patikrinus temperatūras. Ginčo siurbliui atlikdavo tokio pobūdžio vizualines apžiūras, jos buvo atliekamos vieną kartą per mėnesį.

           Išklausius šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus, ištyrus byloje esančius įrodymus pareikštas ieškinys atmetamas dėl žemiau išdėstyto:

           Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas AB (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) ir draudėja D. B. (toliau – draudėja) 2013-01-09 sudarė būsto draudimo sutartį, pagal draudimo liudijimą Nr. 98554227 (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2013-02-06 00.00 val. iki 2014-02-05 24.00 val. Pagal draudimo sutartį buvo susitarta dėl draudžiamųjų rizikų, prie kurių buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. 2013-03-05 ieškovas AB (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą apie 2013-03-04 apdraustose patalpose įvykusį draudiminį įvykį, t.y. kad apdraustos patalpos yra aplietos vandeniu iš aukščiau esančių palėpės patalpų. Ieškovas atliko šio įvykio administravimą, nustatė, kad jis yra draudiminis, draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 345,23 EUR dydžio  nuostolius. UAB (duomenys neskelbtini) 2013-03-20 pranešime ieškovui Nr. S-07/160 nurodė, kad butas aplietas, dėl įvykusios vandentiekio avarijos pastato palėpėje, dėl to, kad sugedo vėdinimo sistemos PI 11 cirkuliacinis siurblys (duomenys neskelbtini). 2013-03-05 Defektiniame akte nurodyta, kad nuotėkis atsirado dėl trūkusio siurblio sandarinimo žiedo, ko pasekoje, pro jį tekėjo vanduo. Byloje yra 2011-04-27 Bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis Nr. 211111 iš kurios matyti, jog atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) administruoja komercinės paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo administruojamame pastate, kuriame yra draudėjos apdraustos patalpos yra palėpė, kurioje ginčo įvykio metu sugedo vėdinimo sistemos PI 11 cirkuliacinis siurblys (duomenys neskelbtini), ir buvo užpiltos draudėjos patalpos.

            Ieškovo teigimu, atsakovas būdamas šio pastato administratoriumi, netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo techninę įrangą, nesiėmė priemonių įrangą tinkamai prižiūrėti, todėl yra atsakingas už padarytą draudėjai žalą, kurią ieškovas prašo teismo priteisti LR CK 6.1015 str., t.y. subrogacijos pagrindu. 2013-10-16 ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas atsisakė prašomą žalą atlyginti. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais, nurodo, kad atliko visas jam uždėtas administratoriaus pareigas, kad žala atsirado staiga, dėl nusidėvėjusios pastato bendrojo naudojimo techninės įrangos-cirkuliacinio siurblio vidinės detalės, kurios gedimo negalėjo pamatyti, todėl atsakovas negali būti atsakingu, kad nėra sąlygų, numatytų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tarp šalių nėra ginčo, kad buvo draudžiamasis įvykis, kad jo metu padaryta 345,23 EUR dydžio žala.

            CK 6.1015 straipsnis reglamentuoja subrogacijos teisinį santykį - draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškindamas CK 6.1015 str. nustatė, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios keturios sąlygos: žala (nuostoliai) (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.). (LAT 2007-12-28 nutartis Nr. 3K-3-580/2007, LAT 2014-04-16 nutartis Nr. 3K-3-204/2014).

            LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LR CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kaip aukščiau nustatyta – tarp šalių nėra ginčo dėl padaryto 345,23 EUR dydžio žalos. Šio  dydžio žalą, padarytą draudėjos butui 2013-03-04 užpylimu, pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovas.

         Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant civilinės atsakomybės draudimo klausimus, asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant nustatytam priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Nepakanka įrodyti žalos ir draudimo išmokos išmokėjimo faktus, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vandens užpylimas įvyko dėl atsakovo administruojamo pastato palėpėje sugedusio vėdinimo sistemos PI 11 cirkuliacinio siurblio (duomenys neskelbtini), konkrečiai dėl trūkusio siurblio sandarinimo žiedo, ko pasekoje, pro jį tekėjo vanduo. Šalys neginčija, kad ši techninė įranga priskirtina pastato bendrojo naudojimo techninei įrangai, t.y. kad už jos priežiūra atsakingas pastato administratorius, bylos atsakovas UAB (duomenys neskelbtini).

          Kaip aukščiau nurodyta atsakovo atsakomybei už reikalaujamą atlyginti žalą, kilti neužtenka vien tos aplinkybės, kad atsakovas buvo atsakingas už bendro naudojimo inžinierinės įrangos, esančios administruojamame name priežiūrą. Pažymėtina, kad ginčo atveju atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą sutarties, sudarytos su namo  savininkais pagrindu, t.y. pagal 2011-04-27 bendrijos administravimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. 211111, sudaryta su Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. Atsakovo, kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigos buvo vykdomos ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o administravimo ir kitų paslaugų sutarties pagrindu. Siekiant nustatyti, ar atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už žalą, būtina aiškintis administravimo paslaugų sutarties turinį. Taip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-06 nutartyje Nr. 3K-3-101/2014.

                Ginčo atveju administravimo paslaugų sutartimi sutarties šalys susitarė, kad administratorius UAB (duomenys neskelbtini) (atsakovas) teiks užsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrijai administravimo ir priežiūros paslaugas, o užsakovas už gaunamas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi administratorius įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas (Sutarties 3.1.1. punktas), nuolat stebėti pastatą, vykdyti pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, konstrukcijų ir techninės įrangos techninį aptarnavimą, profilaktiką (Sutarties 3.1.7. punktas), pagal poreikį nustatyti privalomų darbų, kuriuos būtina atlikti pastate, sąrašą ir teikti bendrijai pasiūlymus tokiems darbams vykdyti (Sutarties 3.1.8. punktas), įsipareigojo vykdyti STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus (Sutarties 3.1.11. punktas) bei teikti kitas sutartyje numatytas paslaugas. Pagal sutartį administratorius prisiima atsakomybę, kuri atsirado dėl pastarojo kaltės arba didelio nerūpestingumo (Sutarties 3.1.7. punktas). Iš tokių administravimo paslaugų sutarties sąlygų matyti, kad administratorius gali būti atsakingas už bendrijai (ieškovui - šiuo atveju pagal subrogracinį reikalavimą) padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė ar netinkamai vykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

          Ieškovas grįsdamas ieškinį nesirėmė konkrečios administravimo paslaugų sutarties sąlygos nevykdymu, ar tokios sąlygos pažeidimu, bet rėmėsi bendro pobūdžio pareigos nevykdymu, t.y. tuo, kad atsakovas neveikė kaip rūpestingas ir apdairus pastato administratorius, tinkamai nevykdė ginčo cirkuliacinio siurblio profilaktinės priežiūros, kad  dėl tinkamai nevykdytos siurblio priežiūros įvyko detalės gedimas kuris tapo priežastimi dėl kurios buvo užlietos vandeniu draudėjos patalpos.

         Atsakovas atsikirsdamas į ieškovo teiginius dėl netinkamo savo pareigų atlikimo ir įrodinėdamas atsakomybės nebuvimą, pateikė teismui rašytinius įrodymus – atliktų darbų aktus, rodančius, kad pagal administravimo sutartį 2012-12-11, 2013-01-08, 2013-02-12 atsakovas ginčo pastate atliko vėdinimo/šaldymo sistemų, kurioms priskirtinas ir ginčo vėdinimo cirkuliacinis siurblys, įvarius priežiūros ir kitus darbus. Teisme apklausti liudytojai  M. V. ir A. B. patvirtino, kad buvo vykdoma cirkuliacinio siurblio priežiūra, kad ji buvo atliekama nuolatos, maždaug kartą į mėnesį, kad apžiūra buvo vykdoma vizualiai apžiūrint siurblį, kad vizualiai apžiūrint, galima nustatyti kad ginčo siurblys  genda, galima tai nustatyti iš pašalinių garsų,  įvairių pratekėjimų, patikrinus slėgius bei temperatūras, kad tokia tvarka buvo atliekama siurblio priežiūra ginčo pastate, kad apžiūrų metu siurblio defektų nebuvo, kad užpylimas kilo dėl siurblio  vidinėje, vizualiai nematomoje įrangos dalyje esančio sandarinimo žiedo trūkio, jam natūraliai nusidėvėjus. Ieškovas byloje neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad užpylimą sąlygojo kitoks  siurblio gedimas, atsiradęs kitokioje siurblio vietoje.  Todėl laikoma, kad atsakovo defektiniame akte ir kituose rašytiniuose pranešimuose nurodyta ginčo siurblio gedimo vieta ir priežastis ir yra faktinė atsiradusio vandens užpylimo priežastis.

             Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastato gyventojai iki ginčo įvykio kreipėsi į namo administratorių dėl siurblio naudojimo, dėl jo defektų, dėl atsiradusių vandens pratekėjimų. Byloje nėra duomenų, jog apie galimą gedimą atsakovas galėjo numatyti, kad atsakovas turėjo pagrindą atidžiau nei įprastai apžiūrėti siurblį, abejoti jo tvarkingumu- t.y. tikrinti ne tik vizualiai, bet pasitelkti ir kitokius įmanomus tikrinimo/priežiūros būdus. Žalos atsiradimas dėl atvirai nematomoje siurblio dalyje esančios detalės gedimo esant natūraliam nusidėvėjimui  gali sąlygoti įvairias pasekmes. Teismo manymu, labiausiai tikėtina, kad dėl inžinieriniuose įrenginiuose esančių detalių gedimo, tokie įrenginiai nebeatlieka savo funkcijų, nustoja veikti. Ginčo atveju buvo kitokios rūšies pasekmė – vandens pratekėjimas. Atsižvelgiant į pasekmę sąlygojusią vidinės detalės susidėvėjimą ir į tai, kad inžinierinės įrangos priežiūrą atsakovas vykdė sutartinio administravimo pagrindu nustatyta, kad nėra pakankamo pagrindo atsakovui, kaip daugiabučio namo administratoriui  šiuo atveju taikyti civilinę atsakomybę. Ginčo atveju  taikant namo administratoriui civilinę atsakomybę susidarytų situacija kurioje administratorius yra  atsakingas už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir jų sugedimo pasekoje atsiradusias žalas, o tai jau reikštų kad administratoriui atsakomybė būtų taikoma neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama į tai, ar gedimas buvo matomas-nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai, dėl natūralaus nusidėvėjimo, kad  atsakomybė  atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, kad iš esmės atsakovui būtų taikoma atsakomybė be kaltės. Tačiau šioje byloje reiškiant subrogacinį reikalavimą, esant draudėjos turtui padarytai žalai būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, kad pagal administravimo sutartį administratorius, bylos atsakovas prisiėmė atsakomybę už žalą kuri atsirado dėl pastarojo kaltės arba didelio nerūpestingumo (Sutarties 3.1.7. punktas). Byloje esanti  (duomenys neskelbtini) siurblio montavimo ir eksploatacijos gamintojo instrukcija nurodo, kaip turėjo prižiūrėti ginčo siurblį astsakovas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė šios gamintojo instrukcijos reikalavimus, ar nesilaikė siurblio priežiūros reikalavimų. Faktiškai byloje nėra duomenų, kokius siurblio priežiūrai reikalingus veiksmus neatliko, netinkamai ar nerūpestingai atliko atsakovas. Byloje nėra ir duomenų rodančių, kad atsakovo darbuotojai privalėjo pamatyti siurblio detalės gedimą ir jo nepamatė dėl aplaidumo ar dėl nekompetencijos. Administravimo sutartyje administratoriui neuždėta pareiga atlikti pas siurblio gamintoją profilaktinę šio inžinierinio įrenginio priežiūrą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo administruojamo namo gyventojai,  kreipėsi į atsakovą dėl  vandens pratekėjimų iš siurblio, kad atsakovas nereagavo į gyventojų prašymus dėl netinkamai atliekamos siurblio priežiūros. Teismui nepateikti duomenys apie anksčiau vykusius pratekėjimus iš siurblio, nepateikti duomenys, rodantys, kad iki vandens pratekėjimo iš ginčo siurblio buvo akivaizdūs požymiai kad gali vykti pratekėjimas, kad dėl galimo pratekėjimo  namo gyventojai būtų kreipęsi į administratorių, kad administratorius nereagavo į akivaizdžiai buvusius, pratekėjimą galinčius sukelti požymius ar į tokio pobūdžio informaciją. Teismas iš dalies sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovo surašyti aktai, liudytojų parodymai nėra absoliučiai patikimi, nes jie surašyti/parodymai duoti su atsakovu susijusių asmenų. Tačiau nesant priešingų įrodymų jų atmesti pagrindo nėra. Byloje tikėtinai nustatyta, kad iki ginčo įvykio vėdinimo/šaldymo sistemos buvo iš esmės nuolat stebimos, buvo surašomi atitinkami aktai, ką ir patvirtina byloje esantys atliktų darbų aktai bei liudytojų parodymai. Byloje nėra duomenų, kad  vykdyta nuolatinė stebėsena ir taip pasireiškusi siurblio priežiūra neatitiko konkrečių keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus ir paaiškinimus, į įrodymų vertinimų taisykles, į teismų praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose, tikėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas buvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina ir įmanoma, siekiant efektyvaus administravimo, kad buvo atsižvelgta į prievolės esmę ir kitas aplinkybes. Byloje neįrodyta, jog atsakovas šiuo atveju neužtikrino tinkamo Administravimo paslaugų sutarties vykdymo pagal sutartinius įsipareigojimus. Pagal byloje esančius įrodymus labiau tikėtina ir laikytina, jog siurblio gedimas atsirado dėl vidinės vizualiai nematomos techninės įrangos detalės staigaus gedimo nuo natūralaus šios vienos detalės nusidėvėjimo, kaip ir įrodinėjo atsakovas pateikęs teismui defektinį aktą, kurio ieškovas nepaneigė. Atsižvelgiant į tokį gedimo pobūdį labiau manytina, kad atsakovas, vykdydamas administravimo pareigas kad ir būdamas pakankamai rūpestingu, negalėjo nei pakankamai kontroliuoti, nei įtakoti, nei laiku pastebėti galintį atsirasti gedimą, sąlygojusį  pratekėjimą ir su tuo susijusios žalos padarymo. Siurblys yra senas, bet jis faktiškai iki šiol atlieka funkcijas, po detalės remonto veikia toliau. LAT 2013-01-06 nutartyje Nr. 3K-3-101/2014 yra išaiškinta, kad pastato administratorius pagal sutartį gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi byloje neįrodyta, kad atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė Administravimo paslaugų sutartį bei tokiu būdu veikė neteisėtai. Bylos duomenimis atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus kiek įmanoma rūpestingai pagal sudarytą administravimo sutartį, byloje nenustatytas atsakovo nerūpestingumas ar kiti netinkamai atlikti veiksmai. Kadangi atsakovas administravimo sutarties nepažeidė, t.y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl nustatyta, kad ieškovas nepagrįstai kelia jam subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą.

          Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmetamas.

         Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

           Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi jos yra mažos, o jų išieškojimas neproporcingai didelis.              

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

           n u s p r e n d ž i a :

          ieškovo AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

          Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                              Rima Krušnienė