Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-309/2015

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00921-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.10.1; 1.1.8.13; 2.4.2.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.7.

(S)

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistiesiems D. G., E. V.,

nuteistųjų gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. G.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su  Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

E. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė 3 (treji) metai laisvės atėmimo. 

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, be priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. kovo 30 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

D. G. ir E. V. nuteisti už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d., apie 14.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant pašaliniam asmeniui M. G., D. G. medine lazda daužant V. V. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkė automobilio stogą, išdaužė kairės pusės priekinių durelių stiklą, nuplėšė galinio vaizdo veidrodėlį, taip pat D. G. medine lazda, o E. V. rankomis suduodami mažiausiai penkis smūgius R. Š. ir mažiausiai vieną smūgių J. L. į įvairias kūno vietas, padarė R. Š. muštinę žaizdą kaktoje, dešiniame antakyje, kairės ausies-užausio srityje, kairės pusės 5, 6, 7, 9 šonkaulių lūžimus, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o J. L. – pakaušio muštinę žaizdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to D. G. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, viešosios tvarkos pažeidimo metu, mažiausiai penkiais smūgiais medine lazda sudavė R. Š. į įvairias kūno vietas, dėl ko R. Š. padaryta muštinė žaizda kaktoje, dešiniame antakyje, kairės ausies-užausio srityje bei sulaužyti kairės pusės 5, 6, 7, 9 šonkauliai, tuo padarė nukentėjusiam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės 5, 6, 7, 9 šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės 2014 m. lapkričio 26 d. teismo nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. G., pritaikius BK 75 straipsnį, ir jam paskirtą 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose; panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. V., pritaikius BK 75 straipsnį, ir jam paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, D. G. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Prokurorė nurodo, kad teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas D. G. bei E. V. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 75 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo tiek D. G., tiek E. V. naikintina.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Viena iš sąlygų yra ta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi apsvarstyti šio straipsnio taikymo tikslingumą ir, priėmęs sprendimą atidėti bausmės vykdymą, privalo savo sprendimą motyvuotai pagrįsti, nurodydamas aplinkybes, kurios suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Nors D. G. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje pagalbiniu darbininku, charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis, būdamas vos 20 metų amžiaus yra vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tris kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam jau buvo taikytas du kartus, t. y., kai jis buvo nuteistas antrą kartą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu po to, pripažinus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pasak prokurorės, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad D. G. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu ir iki šiol sistemingai daro nusikaltimus, yra teistas už tris nesunkius nusikaltimus, iš kurių du nusikaltimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vienas nusikaltimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat teistas už vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei bei atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą. Jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo (2012 m. spalio 18 d.) nebuvo išnykęs. D. G. ne tik sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, jis yra baustas ir administracine tvarka, šiuo skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo dėl nesunkaus ir apysunkio, nors ir esant idealiajai dviejų nusikatamų veikų sutapčiai.

Prokurorė taip pat nurodo, kad E. V. šiuo metu dirba pas ūkininką N. M., šią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, tačiau jis, būdamas tik 18 metų amžiaus yra teistas 4 kartus. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam jau buvo atidėtas tris kartus, t. y., kai jis buvo nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, po to, 2014 m. lapkričio 8 d. pripažinus jį kaltu trečią kartą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, po to, 2014 m. balandžio 2 d. pripažinus jį kaltu ketvirtą kartą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrintos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Prokurorės nuomone, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad E. V. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu ir iki šiol sistemingai daro nusikaltimus, yra teistas už du apysunkius ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nusikaltimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo (2013 m. birželio 12 d.) nebuvo išnykęs. E. V. ne tik sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, jis taip pat yra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Be to, pažymi, kad E. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. būdamas nepilnamečiu (17 metų), pilnamečiu (18 metų) jis tapo tik 2014 m. balandžio 2 d., todėl skiriant jam bausmę, atidedant jos vykdymą, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ar kita, teismas turėjo vadovautis BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu atidėdamas bausmės vykdymą E. V. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Prokurorės teigimu, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nesilaikant įstatyme nustatytų pagrindų ir sąlygų, sukuria realaus nebaudžiamumo atmosferą, skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikintis išvengti realios bausmės. Atidėjus D. G. ir E. V. paskirtos bausmės vykdymą, jie liktų nenubausti, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jiems nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kurias jie pradėjo daryti būdami nepilnamečiais. Akivaizdu, kad anksčiau D. G. ir E. V. paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai ir jie nebuvo paveikti taip, kad atlikę bausmes laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Asmenys, kurie yra teisti po kelis kartus, tačiau kuriems teistumas neišnykęs, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas po kelis kartus, turi elgtis nepriekaištingai, o naujo nusikaltimo padarymas turi būti vertinamas tik kaip piktybinis įstatymų nesilaikymas. Ketvirtą kartą tiek D. G., tiek E. V. padaryti nusikaltimai - viešosios tvarkos pažeidimai su asmeniui padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu rodo, kad jų antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginė jų gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais teismas grindžia bausmės vykdymo atidėjimą D. G. ir E. V., kad yra lengvinančios aplinkybės (jie prisipažino įvykdę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą Ligonių kasai, jų veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys), jie dirba bei kiti, yra svarbūs, tačiau šie motyvai nėra pakankami, kad taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą trečią kartą D. G. ir ketvirtą kartą E. V., nes tiek BK 75 straipsnyje, tiek BK 92 straipsnyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daryti tokios išvados nėra pagrindo.

Be to, pasak prokurorės, subendrindamas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis teismas nepagrįstai D. G. vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitė sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, nes šis sulaikymo laikas jau buvo įskaitytas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskiriant bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti tik su likusia ankstesniu (2013 m. lapkričio 8 d.) teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

Prokurorė remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas tiek D. G., tiek E. V. pritaikytas nesant pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; E. V. bausmės vykdymas atidėtas nepagrįstai vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, be to teismas, nepagrįstai į D. G. atliktą bausmę pakartotinai įskaitė laikino sulaikymo laiką vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kuris jau buvo įskaitytas ankstesniu nuosprendžiu, todėl teismas visais šiais atvejais netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, dėl ko nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo tiek D. G., tiek E. V., bei dėl laikino sulaikymo nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. įskaitymo į bausmės laiką D. G., panaikintina.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. G. ir E. V. pripažino kaltais ir nuteisė pagal jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingas bausmes.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde nuteistųjų kaltės dėl jų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia klausimą dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo panaikinimo ir laikino sulaikymo laiko įskaitymo į D. G. paskirtos bausmės laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014).

Svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-201/2014).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2010).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems D. G. ir E. V. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgė į tai, kad šias nusikalstamas veikas išprovokavo patys nukentėjusieji, būtent dėl jų veiksmų – dėl to, kad automobiliu važiavo priešpriešine eismo juosta, dėl to nuteistųjų automobilis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo pievoje. Patys nukentėjusieji su lazdomis atėjo aiškintis santykių ir tik vėliau nuteistųjų veiksmai iš gynybos peraugo į nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą ir  nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat įvertino tai, kad patiems nukentėjusiesiems dėl to paties įvykio, dėl nuteistųjų sužalojimo iškelta baudžiamoji byla. Lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis tiek D. G., tiek E. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atidėdamas nuteistajam D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgė į tai, kad D. G. paskutinį kartą teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, tai yra į tai, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki įsiteisėjant ankstesniam nuosprendžiui, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės vykdymą atidedant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis D. G. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirba, buvo 1 kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 82 straipsnio pagrindu, 3 kartus teistas, kad jam 2 kartus jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, kad jis nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laikotarpiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad D. G. iš jam paskirtų bausmių ir nuobaudų išvadų nedaro, nekeičia ir nesistengia keisti savo nusikalstamų ir priešingų teisei polinkių, nepateisina jam teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktų galimybių taisytis, ir toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. G. būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, nuteistojo D. G. atžvilgiu buvo įsiteisėję Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiai, ir vien tai, kad D. G. padarant nusikalstamą veiką nebuvo įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendis nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Remdamasi šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam D. G. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra nepagrįsta, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo D. G. atžvilgiu naikintinas ir nuteistajam D. G. skirtina jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios momento.

BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

BK 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. BK 92 straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Pažymėtina, kad jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009).

Pirmosios instancijos teismui atidedant bausmės vykdymą nuteistajam E. V., buvo būtina prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 straipsniuose.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas 4 kartus, padarė nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, nusikalto būdamas nepilnametis, dirba, yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino savo noru žalą Ligonių kasai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam E. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta iki priimant teismui nuosprendį ankstesnėje byloje, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o bausmės vykdymą atidedant.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis E. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas jam skirdamas bausmę turėjo vadovautis BK XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatomis, todėl atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam E. V. nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė BK 92 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo E. V. atžvilgiu naikintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis E. V. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, nevedęs, dirba, iki nusikalstamos veikos padarymo šioje byloje buvo teistas 3 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir buvo atidėtas jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, daro išvadą, kad E. V. iš jam paskirtų bausmių ir nuobaudų išvadų nedaro, nekeičia ir nesistengia keisti savo nusikalstamų ir priešingų teisei polinkių, nepateisina jam teismo išreikšto pasitikėjimo ir suteiktų galimybių taisytis, ir toliau daro naujas tyčines nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį, nuteistojo E. V. atžvilgiu buvo įsiteisėję Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiai, ir vien tai, kad E. V. padarant nusikalstamą veiką nebuvo įsiteisėjęs 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendis nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Remdamasi šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nuteistajam E. V. nėra pagrindo ir nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios momento.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuteistajam D. G. paskirtas bausmes netinkamai taikė BK 64, 65, 66 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai į nuteistajam skirtos bausmės laiką pakartotinai įskaitė jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d., nes šis sulaikymo laikas jau buvo įskaitytas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskiriant bausmę.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos ar iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalis. Taigi iš šių nuostatų darytina išvada, kad teismas bendrindamas bausmes vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis turi nustatyti nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Nagrinėjamu atveju iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis D. G. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir subendrinta bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 7 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrinant paskirtas bausmes vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė yra bendrinama su kitu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, taigi nagrinėjamu atveju D. G. paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, todėl nuteistojo D. G. sulaikyme išbūto laiko 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. įskaitymas į jam skirtą bausmę yra pakartotinis, todėl nepagrįstas ir naikintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. G. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, panaikinti ir nuteistajam D. G. skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios momento;

nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. V. skirtos bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, panaikinti ir nuteistajam E. V. skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios momento;

panaikinti D. G. sulaikyme išbūto laiko nuo 2013 m. balandžio 7 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. įskaitymą į jam skirtos bausmės laiką. 

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 

Kolegijos pirmininkas              Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai              Raimundas Jurgaitis

              Vidmantas Mylė