Civilinė
byla Nr. 2A-541-186/08
Procesinio
sprendimo kategorijos:
30.2.;
30.9.1.; 30.12.2.
(S)

NUTARTIS
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilnius
2008 m. spalio 14 d.
Vilniaus
apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir
pranešėjo Egidijaus Žirono,
kolegijos teisėjų Virginijos
Volskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,
sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei
dalyvaujant ieškovo atstovui
advokatui Daliui Poviliui
atsakovams M. D. ,
B. L. , A. Z. , A. P.
atsakovų atstovui advokatui Daliui
Vaitekūnui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. V. , A. R. , J. S. ,
V. B. , A. D. , M. D.
, V. K. , V. D. , A.
G. , E. B. , J. B. , D. S. , A. L. , I. M. ,
V. K. ir trečiojo asmens 977-osios daugiabučio namo
savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės
teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ ieškinį atsakovams I. V. , A. R. , J. S. ir kt., Vilniaus miesto
savivaldybės tarybai bei trečiajam asmeniui atsakovų pusėje – 977-ajai
daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi
gyvenamojo namo bendrosiomis patalpomis bei kiemu nustatymo.
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojams ir
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, prašydamas:
1. Įpareigoti atsakovus duoti sutikimą, kad UAB „Tranzit kontakt“ galėtų
gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Tranzit
kontakt“ priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
2. Nustatyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
vidinio kiemo kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo tvarką:
2.1. UAB „Tranzit kontakt“ turi teisę įvažiuoti įmonei priklausančiu ar
įmonę aptarnaujančiu transportu į namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, vidinį kiemą įmonės veiklai reikalingų prekių ir kitų objektų
iškrovimui-pakrovimui, įmonės veiklai reikalingo remonto bei aptarnavimo
darbams atlikti nuo 9 val. iki 18 val. kiekvieną dieną;
2.2. UAB „Tranzit kontakt“ darbuotojai, savininkai ir įmonės veiklai
reikalingas paslaugas suteikiantys asmenys turi teisę patekti į namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą bet kuriuo paros metu be apribojimų;
2.3. UAB „Tranzit kontakt“ darbuotojai, savininkai ir įmonės veiklai
reikalingas paslaugas suteikiantys asmenys turi teisę patekti į UAB „Tranzit
kontakt“ priklausančias patalpas per namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, vidinį kiemą bei bendrojo naudojimo patalpas;
2.4. UAB „Tranzit kontakt“ turi būti suteikti visi raktai nuo užraktų,
rakinančių namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo
vartus. Visi užraktai, nuo kurių UAB „Tranzit kontakt“ neturi raktų, turi būti
pašalinti.
Ieškovas nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso patalpos gyvenamajame
name, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių paskirtis
maitinimo/kavinė-parduotuvė. LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559 „Dėl
alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais
licencijavimo“ patvirtintos taisyklės numato teisę viešojo maitinimo įmonėms
gauti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gyvenamojo
namo patalpose, su sąlyga, kad to gyvenamojo namo patalpų savininkų ir (ar)
nuomininkų dauguma duoda sutikimą tokiai veiklai. Ieškovas nurodė, kad,
norėdamas gauti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų
sutikimą verstis namo patalpose veikiančioje kavinėje alkoholio prekyba,
kreipėsi į namo butų savininkus, tačiau jie tokio sutikimo nedavė. Nurodė, jog
atsakovų nesutikimas yra neteisėtas, nes prekyba alkoholiu savaime nepažeistų atsakovų
teisių. Todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžomos ieškovo teisės plėtoti
verslą, o taip pat pažeidžiamos jo teisės savo nuožiūra valdyti ir disponuoti
nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, kurias ieškovas prašė apginti LR
CK 4.98 str. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad jo patalpos yra visiškai
pritaikytos ir tinkamos prekiauti alkoholiniais gėrimais, tokia prekyba šiose
patalpose negali sukelti neigiamų pasekmių kitiems namo gyventojams. Ieškovas
nurodė, jog atsakovai taip pat pažeidžia jo kaip patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, savininko teises kartu su kitais savininkais naudoti ir
valdyti vidinį namo kiemą, įvažiavimą į kiemą ir kiemo vartus. Atsakovai – namo
gyventojai – kiemo vartus laiko užrakintus ir nesudaro galimybių ieškovui gauti
tokį raktą, į kiemą ieškovo neįsileidžia. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.83
str. 2 d. 2 p., reikalavo apginti jo pažeistą teisę naudotis namo vidiniu
kiemu, nustatyti naudojimosi namo kiemu tvarką ir įpareigoti atsakovus perduoti
ieškovui raktus nuo namo kiemo vartų.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys
pareikštas netinkamiems atsakovams, nes atsakovu šioje byloje turi būti
gyvenamojo namo savininkų interesus atstovaujanti 977-oji Daugiabučio namo
savininkų bendrija. Pagal LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559 „Dėl
alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais
licencijavimo“ patvirtintas taisykles sutikimą ieškovas privalo gauti ne iš
namo patalpų savininkų, bet iš daugiabučio namo savininkų bendrijos. Iš
savininkų sutikimas turi būti gaunamas tik tuo atveju, kai nėra įsteigta
bendrija. Ginčo name yra įsteigta bendrija, kuri 2003-10-28 įvykusiame
susirinkime priėmė sprendimą neduoti sutikimo prekiauti alkoholiu ieškovui
nuosavybės teise priklausančiose namo patalpose, šis sprendimas ieškovo nėra
nuginčytas. Nurodė, kad prekybai alkoholiu būtina turėti higienos pasą–leidimą
verstis komercine veikla, kurio ieškovas neturi. Atsakovai nurodė turintys
teisę į ramią gyvenamąją aplinką, kuri nagrinėjamu atveju turi būti ginama
(EŽTK 8 str.). Teisė prekiauti alkoholiu yra tik papildoma teisė, kurios
ribojimas netrukdo ieškovui disponuoti savo turtu. Atsakovai nurodė, kad jie
neprivalo įrodinėti, jog prekyba alkoholiu ieškovui priklausančiose patalpose
sąlygotų neigiamo poveikio atsakovų gyvenamajai aplinkai atsiradimą, nes šios
aplinkybės yra visuotinai žinomos ir akivaizdžios, preziumuojamos pagal LR
Alkoholio kontrolės įstatymą ir nepaneigtos bendra tvarka. Dėl teisės naudotis
vidiniu namo kiemu atsakovai nurodė, kad ieškovas nėra žemės sklypo, kuriame
yra namo kiemas, savininkas, dėl ko neturi pagrindo ginti savo teisių remiantis
LR CK 4.75 str. ir 4.82-4.83 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis
bendraturčių teises ir pareigas. 977-oji DNSB narių susirinkimo sprendimu
nustatė naudojimosi namo kiemu ir namu priskirtu žemės sklypu tvarką, kuri
nepažeidžia ieškovo teisių. Kadangi namo paskirtis yra gyvenamoji, kiemas gali
būti naudojamas tik gyventojų reikmėms, o ne ieškovo verslo poreikiams tenkinti.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė atmesti ieškinį toje dalyje,
kurioje ji yra atsakovas.
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-11-09 sprendimu ieškinį
tenkino iš dalies ir nusprendė:
1. Pripažinti UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba
alkoholiu (išskyrus alų), be teisės parduoti alkoholį išsinešimui, jam
nuosavybės teisėmis priklausančiose gyvenamajame name, esančiame (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, veikiančios kavinės, kurioje sėdimų vietų skaičius
neviršija dvidešimties, o prekyba alkoholiu gali būti vykdoma nuo 10 valandos
ryto iki 22 valandos vakaro, patalpose, Nekilnojamojo turto registre pažymėtose
indeksais 19-2, 19-4, 19-7, 19-8, R-2, R-3, R-19. Nurodyta teisė UAB „Tranzit
kontakt“ pripažinta šiam asmeniui siekiant Vilniaus miesto savivaldybės
administracijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais be namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų savininkų sutikimo.
2. Įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ po vieną
raktą nuo visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio kiemo
vartų užraktų ir taip sudaryti ieškovui galimybę patekti į šį kiemą. Ieškinys
šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės
tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
netenkinamas.
3. Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra
neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne
produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro
darbo dienomis ir nuo 7 val. ryto iki 23 val. vakaro nedarbo dienomis ir tokį
automobilį kieme laikyti. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų atsakovų,
išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
4. Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę per savo vadovą ar bet
kurį iš akcininkų laisvai ir be apribojimų patekti į namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visų
atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, atžvilgiu. Šioje dalyje
ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai netenkinamas.
5. Pripažinti teisę UAB „Tranzit kontakt“ su savo pasirinktais
trečiaisiais asmenimis patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, vidinį kiemą, jei tai būtina atlikti remontą ar pašalinti bet kokias
kitas pasekmes, trikdančias ieškovo įmonės normalią veiklą ir susijusias su
UAB „Tranzit kontakt“ valdomų patalpų name eksploatavimu. Ieškinys šioje dalyje
tenkinamas visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą,
atžvilgiu. Šioje dalyje ieškinys Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
netenkinamas.
Teismas nustatė, jog pagal LR Vyriausybės 1997-06-05 nutarimu Nr. 559
patvirtintas Alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais
licencijavimo taisykles gyvenamajame name įrengta įmonė, norinti įsigyti
licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi gauti
daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimą arba (jeigu ši
bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų
nuomininkų daugumos sutikimą. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju būtų
neprotinga ir neteisinga konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamam
atsakovui. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad bendrija buvo
įkurta jau kilus ginčui tarp šalių, nors ir nesant pareikštam ieškiniui teisme,
tačiau prieš pat ieškinio pareiškimą, taip pat į tai, kad, nesant įkurtos
bendrijos, įstatymas nurodo suinteresuoto asmens pareigą kreiptis į patalpų
savininkus ir neprivatizuotų butų nuomininkus, į tai, kad ne visi atsakovai yra
bendrijos nariai, taip pat į tai, kad atsakovais ieškovo atžvilgiu yra patalpų
savininkai, kurie veikia savarankiškai, o ne per savo vėliau įkurtą bendriją,
pareiškę nesutikimą ieškovui leisti imtis verslo, susijusio su alkoholio
prekyba name. Teismas sprendė, jog ieškovas, siekdamas savo teisių gynybos,
neprivalo ginčyti 977-osios DNSB nutarimų. Teismas iš bylos medžiagos nustatė,
kad ieškovo nuosavybės teise valdomose patalpose miesto vykdomosios valdžios
sprendimais jau nuo 1981 m. inicijuotas, o nuo 1991 m. realiai įgyvendintas viešojo
maitinimo paslaugų kavinės įrengimas. Ieškovas patalpas valdo nuo 1991 m., visą
valdymo laikotarpį turėdamas tikslą šias patalpas naudoti būtent kaip
patalpas, skirtas viešojo maitinimo paslaugų verslui. Byloje esantys leidimai –
higienos pasai verstis komercine-ūkine veikla ir statybos projekto higieninės
ekspertizės aktas patvirtina, kad patalpos pritaikytos ir tinkamos tokiam
verslui gyvenamojo namo patalpose vykdyti: užtikrinta garso bei kvapų
izoliacija, susisiekimas, patekimas, tiekimas į kavinės patalpas atitinka
galiojančius teisės aktus, higieninius normatyvus, organizuotas taip, kad pagal
nustatytas normas nebūtų pažeistos gyventojų teisės. Teismas nustatė, kad ginčo
šalys savo teises gina remdamosis šias teises joms garantuojančiais galiojančiais
teisės aktais (LR Konstitucijos 22 str. 1 d., 24 str., 46 str., EŽTK 8 str., LR
Alkoholio kontrolės įstatymu, LR Vyriausybės 2006-10-17 nutarimu Nr. 618 „Dėl
Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių
ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo
įmonėse taisyklių patvirtinimo“), dėl ko sprendžiant šį ginčą turi būti
nuspręsta, kurios bylos šalies ar šalių teisės turi būti ginamos, apribojant
priešingos šalies teises, ieškant šalių pusiausvyros galimybės. Teismas laikė,
kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog mažmeninė prekyba alkoholiu ieškovo
patalpose ribotų atsakovų teises į ramią gyvenamąją aplinką tiek, kad dėl to
turėtų būti uždrausta ieškovo pageidaujama komercinė veikla. Šią išvadą teismas
padarė atsižvelgdamas į tai, kad kavinė jau yra veikianti, į joje esantį vietų
skaičių (20 vietų) bei nedidelę incidentų ar neigiamo poveikio atsakovų
gyvenamajai aplinkai tikimybę, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvė yra
Vilniaus senamiesčio centre, kuriame veikia daugybė analogiško pobūdžio įmonių.
Teismas sprendė, jog atsakovų teisė nesutikti su ieškovo ketinimu imtis verslo
nėra absoliuti ir šis nesutikimas gali būti ginčijamas kaip neproporcingai
pažeidžiantis ieškovo teises (LR CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., 4.85 str. 4
d.). Nežymūs atsakovų teisės į ramią gyvenamąją aplinką ribojimai yra numatyti
teisės aktų (EŽTK 8 str. 2 d.) ir pateisinami ieškovo teisių, kurios priešingu
atveju būtų visiškai paneigtos, gynimu. Teismas sprendė, kad higienos paso
nebuvimas negali būti kliūtimi spręsti gyventojų nesutikimo klausimą.
Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ieškovo teisę prekiauti alkoholiu jam
nuosavybės teise priklausančiose patalpose su teismo sprendimo rezoliucinėje
dalyje numatytais apribojimais. Teismas, pripažindamas UAB „Tranzit kontakt“
teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu, šį ieškovo reikalavimą tenkino visų
atsakovų, tame tarpe ir savivaldybės, atžvilgiu, nepaisant to, kad ieškovas
nesikreipė tiesiogiai į Vilniaus miesto savivaldybę dėl sutikimo prekybai
gavimo. Teismas laikė, kad savivaldybė, gavusi ieškinį, turėjo pakankamai laiko
atsakyti į šį ieškovo reikalavimą, kadangi ieškinio pareiškimas tai yra ne tik
ieškovo kreipimasis į teismą, bet ir kreipimasis į atsakovą. Teismas,
spręsdamas dėl ieškovo teisės naudotis bendru namo kiemu, įvažiavimu ir
vartais, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiam gyvenamajam
namui priskirto žemės sklypo naudotojas yra tretysis asmuo 977-oji DNSB ir kad
atsakovai neneigė, jog šio gyvenamojo namo kiemo vartai yra rakinami ir
ieškovui nesuteikta galimybė gauti raktus nuo užraktų bei patekti į kiemą.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę naudotis
namo vidiniu kiemu kavinės aptarnavimui prieštarauja namo projektiniams
sprendimams, pagal kuriuos namo komercinės paskirties patalpos suprojektuotos
taip, kad jose vykdomos veiklos aptarnavimas turi būti atliekamas per įėjimus į
pastatą iš gatvės pusės. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad namo vidinis
kiemas yra per daug mažas, kad jį būtų galima leisti panaudoti ieškovo
komercinės veiklos aptarnavimui be esminės žalos namo gyventojų ramybei.
Teismas laikė, kad ieškovas kaip gyvenamajame name (duomenys neskelbtini),
Vilniuje esančių patalpų savininkas yra vienas iš teisėtų namo vidinio kiemo
naudotojų, valdančių šį kiemą kartu su kitais bendraturčiais, o atsakovų
veiksmai pažeidžia jo kaip savininko teises bei prieštarauja LR Daugiabučių
namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. ir LR CK 4.75 str. 1 d.. Tai, jog
ieškovas nėra savininkų bendrijos narys, negali susiaurinti jo teisių valdyti
namui priskirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino ieškovo
teisę naudotis namo vidiniu kiemu vienu ieškovo pasirinktu lengvuoju
automobiliu su sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytais apribojimais.
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio
apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas teismo
sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko jis turi būti panaikintas. Apeliantai
nurodo, jog byloje atsakovais patraukti gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, gyventojai nėra tinkamais atsakovais nagrinėjamoje byloje,
kadangi jie nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviai ir neturi
pareigos atsakyti. Tinkamu atsakovu šioje byloje yra 977-oji DNSB kaip
juridinis asmuo. Kadangi ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas
tinkamu, vadovaujantis LR CPK 45 str. 3 d., ieškinys, išnagrinėjus bylą iš
esmės, turėjo būti atmestas. Apeliantai nurodo, jog šiuo metu faktiškai galioja
977-osios DNSB 2003-10-28 įvykusiame susirinkime priimtas sprendimas neduoti
sutikimo prekiauti alkoholiu UAB „Tranzit kontakt“ patalpose (duomenys
neskelbtini) bei patvirtintos „977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos
vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklės“, kuriose nustatyta, jog
draudžiama vykdyti darbus, kuriais pažeidžiamos gyventojų normalios gyvenimo ir
poilsio sąlygos (2.3.3 p.) bei draudžiama nuo 9 iki 18 val. darbo dienomis
parkuoti automobilius namo kieme. Šie sprendimai galioja visiems butų ir kitų
patalpų savininkams, ieškovas nėra jų nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka.
Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja minėtiems
bendrijos sprendimams, kurie yra galiojantys. Teismas pažeidė pareikšto
ieškinio ribas, nes priėmė sprendimą suteikti ieškovui teisę prekiauti
alkoholiu, nors ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovus
duoti sutikimą, kad ieškovas galėtų gauti licenciją verstis mažmenine prekyba
alkoholiu. Apeliantų manymu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo interesas
gauti didesnes pajamas pradėjus prekybą alkoholiu yra svarbesnis už butų
savininkų teisę į ramią ir saugią aplinką. Teismas nepagrįstai sprendė, kad
triukšmo lygis virš kavinės esančiose patalpose neviršys leistinos 40 dB (A)
ribos, nes jau dabar jis siekia 30-34 dB (A). Be to, teismas nepagrįstai
sprendė, kad ieškovas įvykdė higienistų rekomendacijas patobulinti
ventiliacijos sistemą, nes byloje nėra tokių duomenų. Teismas neteisingai
išsprendė naudojimosi bendru kiemu, įvažiavimu ir vartais klausimą. Teismas
neatsižvelgė, jog ieškovo teisė patekti į vidinį kiemą nėra suvaržyta – jis į
šį kiemą patenka pro įėjimą/išėjimą, kuriuo atsakovai jam netrukdo naudotis.
Pasinaudodamas šiuo įėjimu/išėjimu, ieškovas atsirakina kiemo vartus iš vidinės
pusės automatinio jungiklio pagalba. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas kiemu
siekia naudotis verslo tikslais, nors kiemo pagrindinė funkcija yra aptarnauti
gyvenamąsias patalpas, o šio sklypo naudotojas yra bendrija. Ieškovas turi
galimybę naudotis mokama parkavimo aikštele. Apeliantai taip pat nurodo, jog byla
2006-09-21 ir 2006-10-26 teismo posėdžiuose buvo išnagrinėta apie tai jiems
nepranešus, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK
329 str. 3 d. 1 p.).
Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismą
skundą nagrinėti savo nuožiūra.
Ieškovo UAB „Tranzit Kontakt“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą
prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09
sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovo teisės buvo pažeistos iki
977-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įregistravimo 2003-10-20 ir jo
teises pažeidė namo gyventojai, o ne bendrija. Be to, ieškovas nėra 977-osios
DNSB narys ir nėra kreipęsis į bendriją dėl leidimo prekiauti alkoholiniais
gėrimais suteikimo. Atsakovais patraukti visi gyvenamojo namo butų savininkai,
o bendrijos teisių ir teisėtų interesų apsauga buvo užtikrinta įtraukiant ją į
nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu. Ieškovo manymu, apeliantų nurodyta
aplinkybė, jog dėl mažmeninės prekybos alkoholiu padidėjęs triukšmo lygis
viršys leistiną 40 dB ribą, yra naujai nurodoma aplinkybė, kuria jie negali
remtis dėl LR CPK 314 str. įtvirtinto draudimo pateikti naujus įrodymus
apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,
atsakovai rėmėsi deklaratyviais teiginiais, jog leidimas ieškovui prekiauti
alkoholiu jam priklausančiose patalpose pažeistų to namo gyventojų teises,
nenurodydami konkrečių ieškovo teisės ribojimo priežasčių. Apeliantų nurodyti
argumentai dėl netrukdomos ieškovo galimybės patekti į gyvenamojo namo kiemą
taip pat prilygsta naujų įrodymų pateikimui LR CPK 314 str. prasme.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas
nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus,
kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.;
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr.
102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09
sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“
kaip daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančių patalpų, kurių
paskirtis maitinimo/kavinė-parduotuvė, savininko teisės verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais, nesant šio namo butų ir kitų patalpų savininkų
sutikimo, o taip pat ieškovo teisės naudotis šio gyvenamojo namo vidiniu kiemu,
nustatant ieškovo naudojimosi šiuo kiemu tvarką. Taigi ieškovas UAB „Tranzit
kontakt“ pareiškė ieškinį, gindamas savo kaip patalpų, esančių (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, savininko teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo
netekimu (actio negatoria) (LR CK 4.98 str.). Apeliantai apeliaciniu
skundu ginčydami Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimo,
kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, teisėtumą ir pagrįstumą ir prašydami
panaikinti teismo sprendimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė
LR CPK 265 str. įtvirtintą draudimą peržengti pareikšto ieškinio reikalavimų
ribas, nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nagrinėjamu atveju yra pareikštas
tinkamiems atsakovams, o taip pat bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovams ir
jų atstovui, kai šiems nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo iš esmės
laiką ir vietą (LR CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliacinis skundas taip pat yra
grindžiamas netinkamu materialinių teisės normų taikymu bei byloje esančių
įrodymų vertinimu, sprendžiant dėl ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų
pusiausvyros.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų pažeidimo
Ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams –
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojams ir
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai – prašydamas teismą įpareigoti atsakovus
duoti sutikimą, kad UAB „Tranzit kontakt“ galėtų gauti licenciją verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Tranzit kontakt“ priklausančiose
patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto trečias
apylinkės teismas 2006-11-09 sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškinį,
pripažino UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu
(išskyrus alų), be teisės parduoti alkoholį išsinešimui, jam nuosavybės
teisėmis priklausančiose gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, veikiančios kavinės, kurioje sėdimų vietų skaičius neviršija
dvidešimties, o prekyba alkoholiu gali būti vykdoma nuo 10 valandos ryto iki 22
valandos vakaro, patalpose, Nekilnojamojo turto registre pažymėtose indeksais
19-2, 19-4, 19-7, 19-8, R-2, R-3, R-19. Nurodytą teisę teismas UAB „Tranzit
kontakt“ pripažino ieškovui siekiant Vilniaus miesto savivaldybės
administracijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais be namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje patalpų savininkų sutikimo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog
nagrinėjamu atveju buvo peržengtos ieškinio reikalavimų ribos. Kolegijos
vertinimu, susidariusioje situacijoje būtent teismo pritaikytas LR CK 1.138
str. 1 d. 1 p. įtvirtintas ieškovo teisių gynimo būdas – ieškovo teisės
pripažinimas – labiausiai atitiko pareikšto reikalavimo esmę, ieškovo siekiamą
tikslą. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ pareikštu
ieškiniu iš esmės ginčijo atsakovų atsisakymą duoti sutikimą prekiauti
alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teises priklausančiose gyvenamajame name
esančiose patalpose. Taigi nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl
daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
savininkų atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumo, ieškovui siekiant įsigyti
licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teise
priklausančiose patalpose. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, taikė Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir
mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau -
Taisyklių) 21.3 punktą, pagal kurį įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės vykdomajai institucijai
turi pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo arba,
jeigu ši bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį
gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų
nuomininkų daugumos sutikimą (kuriame jį pasirašę asmenys gali nurodyti
prekybos alkoholiniais gėrimais laiką), jeigu alkoholiniais gėrimais bus
prekiaujama gyvenamajame name. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, darytina
išvada, jog esant ginčui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais įmonėje,
įsikūrusioje daugiabučiame gyvenamajame name, teismo sprendimas (jame
išdėstytas teisės normų aiškinimas ir taikymas) yra reikšmingas teisinis aktas,
sprendžiant licencijos išdavimo klausimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimas
pripažinti įmonės teisę versti mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be
daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimo tiesiogiai nesuteikia teisės
prekiauti alkoholiniais gėrimais gyvenamajame name, o tik leidžia savivaldybės
vykdomajai institucijai spręsti klausimą dėl licencijos verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo (Taisyklių 7 p., 21 p.).
Vienas iš LR CK 1.138 str. numatytų civilinių teisių gynimo būdų yra
pripažinimas teisių, kurias kas nors ginčija. Atsakovai, neduodami sutikimo
ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiame
gyvenamajame name, šią jo teisę ginčija, tačiau įpareigoti juos duoti tokį
sutikimą, t.y. atlikti aktyvų veiksmą prieš asmenų valia, LR CK 1.138 str.
nenumato (tokio teismo sprendimo realiai nebūtų galima įvykdyti). Be to,
atsakovai, neduodami sutikimo, naudojasi savo subjektyvinėmis teisėmis ir
civilinių normų nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta,
jog pagal pareikšto ieškinio turinį, ieškovo reikalavimą ir pirmosios
instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai iš
dalies tenkino ieškinį, pripažindamas ieškovo teisę verstis mažmenine prekyba
alkoholiu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sąlygomis be namo, esančio
(duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų sutikimo. Ieškovui UAB
„Tranzit kontakt“ teismo sprendimu pripažintos teisės apribojimai buvo
nustatyti remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu,
atsižvelgiant į galimą daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, gyventojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, susiaurinant
ieškovo prašomą pripažinti absoliučią teisę verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais. Teismo nustatyti ieškovo teisės verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiame gyvenamajame name apribojimai yra
galimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr.
618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais
licencijavimo taisyklių 10 p. nuostatomis.
Dėl tinkamo atsakovo
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundu argumentus,
jog nagrinėjamu atveju ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, t.y. ne
tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Kadangi pareikštu ieškiniu
buvo ginčijamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, patalpų savininkų atsisakymas duoti sutikimą ieškovui verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais jam priklausančiose daugiabučio
gyvenamojo namo patalpose, t.y. kaip jo teisę pažeidę subjektai nurodyti šių
patalpų savininkai, ieškovas UAB „Tranzit kontakt“ turėjo pagrindą reikšti
reikalavimą dėl savo pažeistos teisės pripažinimo būtent minėtų patalpų
savininkų atžvilgiu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas,
977-oji daugiabučio namo savininkų bendrija buvo įsteigta 2003-10-20 (T.1,
b.l.92). Iki to laiko ieškovas 2002-11-15, 2003-03-12 ir 2003-09-05 kreipėsi į
atsakovus, patalpų savininkus, prašydamas duoti sutikimą verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais jam nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio
gyvenamojo namo patalpose (T.1, b.l.26-38), kurie šį sutikimą duoti atsisakė.
977-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2003-10-28 sprendimą neduoti
sutikimo ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais priėmė savo
iniciatyva prieš pat ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl savo
pažeistų teisių gynimo (ieškinys paduotas 2003-11-20). Teisėjų kolegija,
darydama išvadą dėl atsakovų nagrinėjamoje byloje tinkamumo, taip pat
atsižvelgia į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrija yra viena iš
gyvenamojo namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančio turto valdymo formų, į tai, kad bendrija savo valią išreiškia per
bendrijos aukščiausią valdymų organą – bendrijos narių susirinkimą, kurio
dalyviais yra tie patys bendrijos nariais esantys gyvenamojo namo, kuriame
įsteigta bendrija, patalpų savininkai, o taip pat į tai, kad įstatymas palieka
pačiam savininkui teisę apsispręsti dėl savo narystės daugiabučio gyvenamojo
namo savininkų bendrijoje, ir kad faktiškai ne visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai yra 977-osios
daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai, o nagrinėjamoje byloje sprendžiami
klausimai yra susiję su galimu visų savininkų teisių ir teisėtų interesų
pažeidimu ieškovui verčiantis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei
įgyvendinant savo kaip patalpų savininko teises, susijusias su įstatymų
nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu.
Dėl LR CPK 329 str. 3 d. 1 p. įtvirtinto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
Apeliantai savo apeliacinį skundą taip pat grindžia LR CPK
329 str. 3 d. 1 p. įtvirtintu
absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodydami, jog byla pirmosios
instancijos teisme iš esmės buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant, atsižvelgiant
į tai, kad teismo šaukimais jie buvo informuoti apie parengiamųjų teismo
posėdžių laiką ir vietą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus,
daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti apeliantų
nurodomo procesinių teisės normų pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi buvo atnaujintas
bylos nagrinėjimas iš esmės, ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ nustatant terminą
pateikti pataisytą ieškinį, kuriuo į bylą būtų įtraukti visi gyvenamojo namo,
esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkai (T.2, b.l. 146).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo
2006-06-12 nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, iki teismo
sprendimo priėmimo ir paskelbimo įvyko du teismo posėdžiai, kurių metu
nedalyvavo nei atsakovai, nei jų atstovas, nors apie teismo posėdžių laiką ir
vietą jiems buvo pranešta. Be to, Vilniaus miesto trečiame apylinkės teisme
2006-10-25 buvo gautas atsakovų atstovo advokato R. P. prašymas
nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (T.2, b.l. 197). Tiek iš Vilniaus miesto
trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutarties, tiek iš 2006-09-21 ir 2006-10-26
įvykusių teismo posėdžių protokolų matyti, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą,
byla buvo nagrinėjama iš esmės, nors dalyvaujantys byloje asmenys į šiuos
teismo posėdžius buvo šaukiami kaip į parengiamuosius. Teisėjų kolegija šiuos
pažeidimus vertina kaip formalius, nesudarančius pagrindo pripažinti, jog byla
buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams, kai jiems nebuvo pranešta apie
teismo posėdžio laiką ir vietą (LR CPK 328 str.). Pažymėtina, jog, atnaujinus
bylos nagrinėjimą LR CPK 256 str. pagrindu, bylos nagrinėjimas negrąžinamas į
pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją, o vyksta bylos nagrinėjimas iš
esmės. Be to, bylos nagrinėjimas ribos tokiu atveju yra sąlygotos bylai
reikšmės turinčių naujų aplinkybių nustatymu arba naujų įrodymų ištyrimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju bylos
nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas siekiant į bylą atsakovais įtraukti
visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkus,
daro išvadą, jog pranešimas apeliantams apie įvyksiančius teismo posėdžius kaip
apie parengiamuosius teismo posėdžius, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo
panaikinti teismo sprendimą. Kadangi šioje byloje atnaujinus bylos nagrinėjimą
nebuvo tiriami nauji įrodymai ar nustatinėjamos naujos bylai reikšmingos
aplinkybės, teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokiu būdu nebuvo pažeistos
atsakovų LR CPK jiems suteiktas procesinės teisės, įgalinančios ginti savo
poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo – teikti įrodymus, dalyvauti
tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus,
teikti argumentus ir kt. (LR CPK 42 str. 1 d.). Be to, bylos nagrinėjimas iš
esmės Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi buvo
atnaujintas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, dėl ko atsakovai iki
to laiko turėjo ne tik galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės, naudodamiesi
jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, bet ir procesinę pareigą,
nepažeidžiant LR CPK 7 str. įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo
principų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2006-06-01 teismo posėdyje pabaigos
pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į
pareikštą ieškinį.
Dėl naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais
tvarkos
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo
argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir
nepagrįstumo dalyje, kuria teismas nustatė ieškovo UAB „Tranzit kontakt“
naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarką. Pažymėtina, jog
teismas, nustatydamas šią tvarką, pagrįstai atsižvelgė, kad bendrijai suteiktas
žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra skirtas tenkinti
visų butų ir kitų patalpų savininkų poreikius. Bendrija, būdama šio žemės
sklypo naudotoju, įgyvendina šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises,
pareigas ir interesus, susijusius su įstatymu nustatyta tvarka namui priskirto
žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (LR Daugiabučių namų
savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Todėl ieškovo naudojimosi bendru namo
kiemu tvarka, visų pirma, buvo nustatyta atsižvelgiant į jo kaip patalpų
savininko teises ir teisėtus interesus, kurios yra lygios su kitų savininkų
teisėmis, maksimaliai apribojant ieškovo galimybę naudotis vidiniu namo kiemu
komercinės veiklos tikslais. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog teismo nustatyta
ieškovo naudojimosi bendru namo kiemu, įvažiavimu ir vartais tvarka atitinka
esminį butų ir kitų patalpų savininkų naudojimosi bendrąja daline nuosavybe
kriterijų, kuris taikytinas ir namui priskirto žemės sklypo atžvilgiu, –
naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę
paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų
interesų (LR CK 4.83 str. 1 d.). Apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad
ieškovas, patekdamas į namo kiemą pro vidinio kiemo vartus ir naudodamasis šiuo
kiemu teismo sprendimu nustatyta tvarka, galėtų pažeisti apeliantų teises ar
teisėtus interesus.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 str. 1 d.
8 p. nustato aukščiausio bendrijos valdymo organo, t.y. bendrijos narių susirinkimo,
teisę nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros
taisykles. Byloje nustatyta, jog šia teise 977-oji daugiabučio namo savininkų
bendrija yra pasinaudojusi ir minėtos taisyklės buvo patvirtintos bendrijos
narių susirinkimo 2003-10-28 sprendimu (T.1, b.l. 104-109). Taisyklių 2.4.4. p.
numatyta, kad butų savininkams ir su jais gyvenantiems asmenims draudžiama nuo
9 iki 18 val. darbo dienomis parkuoti automobilius namo kieme. Atsižvelgiant į
bendrijos narių susirinkimo privalomumą visiems butų ir kitų patalpų
savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.), teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios
instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje pripažindamas ieškovui UAB
„Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo,
esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit
kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei
gabenimo tikslu nuo 6 val. ryto iki 23 val. vakaro darbo dienomis ir nuo 7 val.
ryto iki 23 val. vakaro nedarbo dienomis ir tokį automobilį kieme laikyti,
pažeidžia Namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių 2.4.4. p.
reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindui pakeisti
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-11-09 sprendimą šioje dalyje ir
pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai yra neužimtų
vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinį kiemą
vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar
prekių kavinei gabenimo tikslu ir tokį automobilį kieme laikyti, laikantis
977-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patvirtintų Vidaus tvarkos ir
žemės sklypo priežiūros taisyklių nustatytos tvarkos ir sąlygų (LR CPK 326 str.
1 d. 3 p.).
Dėl ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ teisės verstis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais
Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas vertintinas kaip ginčas dėl
ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ teisės plėtoti verslą, verčiantis mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, ir šio
namo gyventojų teisių į ramią ir saugią šeimos aplinką įgyvendinimo galimybių
ir ribų. Teismas, teisiškai įvertindamas daugiabučio namo savininkų atsisakymo
duoti sutikimą ieškovui verstis mažmenine prekyba alkoholiu pagrįstumą, vadovavosi
LR CK 4.75 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., LR Konstitucijos 22 str. 1 d., 24 str. 1
d., 46 str., Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 8 str.
nustatytu teisiniu reglamentavimu. Teismas savo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo
siejo su ieškovo veiklos galimo neigiamo poveikio įvertinimu šio namo gyventojų
privataus gyvenimo ir būsto neliečiamumui. Pirmosios instancijos teismas,
atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, rėmėsi ginčo šalių konstitucinių
teisių pusiausvyra ir konstatavo, jog ieškovo veiklos galimas neigiamas
poveikis atsakovams būtų toks nežymus, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti
pateisinamas. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui
priklausančios patalpos pagal savo paskirtį ir įrengimą yra pritaikytos vykdyti
komercinei veiklai, į ribotą sėdimų vietų skaičių (20 vietų), į tai, kad tose
patalpose yra faktiškai veikianti kavinė, o taip pat įvertinęs galimus su
prekyba alkoholiniais gėrimais susijusius neigiamus veiksnius (incidentų
tikimybę, triukšmą). Be to, atsakovų teisių į būsto neliečiamumą apsaugą
teismas užtikrino susiaurindamas ieškovo prašomos pripažinti teisės verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinį, nustatydamas apribojimus
leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupėms (visi alkoholiniai gėrimai,
išskyrus alų), prekybos laikui (nuo 10 val. ryto iki 22 val. vakaro) ir
alkoholinių gėrimų pardavimo būdui (pardavimas vartoti vietoje). Byloje nėra
jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovui vykdant mažmeninę prekybą alkoholiniais
gėrimais jam priklausančiose gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, patalpose, būtų viršytas gyvenamosios paskirties pastatuose leistinas
triukšmo ribinis dydis ar kad dėl to galėtų sumažėti apeliantams šiame
daugiabučiame name priklausančių butų vertė. Be to, teisėjų kolegija
pripažįsta, jog ieškovui priklausančiose patalpose įrengtos ventiliacinės
sistemos būklė nėra susijusi su galimu neigiamu poveikiu daugiabučio namo
gyventojams, ieškovui užsiimant prekyba alkoholiniais gėrimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,
teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas,
tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės
teisingam šios bylos išsprendimui. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo
sprendimas keistinas dalyje, kurioje teismas nusprendė dėl ieškovo UAB „Tranzit
kontakt“ naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
vidiniu kiemu lengvajam automobiliui įvažiuoti ir statyti tvarkos (LR CPK 326
str. 1 d. 3 p.). Pripažinus, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tokiu būdu iš esmės atmetus
apeliacinį skundą, iš apeliantų ieškovo naudai lygiomis dalimis priteistinos
bylinėjimosi išlaidos, turėtos ieškovo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos
teisme, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovo atstovo dalyvavimą
nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 1500 Lt (LR CPK
98 str.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
n u t a r ė:
Pakeisti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 9 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė dėl ieškovo UAB
„Tranzit kontakt“ naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini),
Vilniuje, vidiniu kiemu lengvajam automobiliui įvažiuoti ir statyti tvarkos:
„Pripažinti ieškovui UAB „Tranzit kontakt“ teisę laisvai, kai
yra neužimtų vietų, patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
vidinį kiemą vienu UAB „Tranzit kontakt“ pasirinktu lengvuoju automobiliu ne
produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu ir tokį automobilį kieme laikyti,
laikantis 977-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos patvirtintų Vidaus
tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių nustatytos tvarkos ir sąlygų“.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų S. V. , A. R. , J. S. , V. B. ,
A. D. , M. D. , V. K.
, V. D. , A. G. , E.
B. , J. B. , D. S. , A. L. , I. M. ir V. K. ieškovo
UAB „Tranzit kontakt“ naudai lygiomis dalimis 1500 Lt išlaidų advokato teisinei
pagalbai apmokėti, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkas Egidijus Žironas
Teisėjai Virginija
Volskienė
Algirdas
Auruškevičius