Civilinė byla Nr. e2-3094-615/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12980-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

            viešu skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės Projektas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti 2020 m. liepos 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus sprendimą Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove UAB „Saulės projektas“ valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė:

1.1.                      Ieškovė 2018 m. vasario 1 d. įvykusių varžytynių pagrindu iš bankrutuojančios UAB „Nuova 5“ įsigijo statinius – Kultūros rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), už 800 000 Eur. Pradinis Pastato savininkas BUAB „Nuova 5“ 0,4930 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais, nuomojosi 2001 m. spalio 4 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastato paskirtis, registruota Nekilnojamojo turto registre, - kultūros, žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

1.2.                      2018 m. spalio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 23-15-99, kuriuo konstatavo, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklė bloga, būtinas remontas. Ieškovė, siekdama gauti statybos leidimą Pastato rekonstrukcijai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su prašymu sudaryti 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi Pastatas, nuomos sutartį. 2019 m. spalio 21 d. buvo gautas NŽT raštas Nr. 8SD-5425-(14.8.125 E.), kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, nurodant, kad išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirčiai arba ūkinės veiklos pobūdžiui ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Žemės sklypo ir nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti negali. Ieškovė negalėdama gauti statybos leidimo, kad būtų sutvarkyti Kultūros namai, kadangi neturi sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, 2020 m. birželio 11 d. kreipėsi su prašymu sudaryti su ieškove Žemės sklypo nuomos sutartį. 2020 m. liepos 21 d. NŽT priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. 

1.3.                      Ieškovė Statinį pirko iš viešų varžytynių ir tuo pačiu įgijo teisę nuomoti Žemės sklypą, būtiną Statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Nors Statinį iš buvusio savininko BUAB „Nuova 5“ ieškovė įsigijo dar 2018 m. vasario mėnesį, Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Žemės sklypo nuomos su BUAB „Nuova 5“ nėra nutraukta. Ieškovė moka valstybinės žemės nuomos mokestį, pagal šią sutartį, nors negali naudotis Žemės sklypu, būtinu Statinio eksploatacijai. Aukciono metu buvo nurodyta, kad Statinys parduodamas su valstybinės žemės nuoma. T.y. susiklostė situacija, kad pirminis Statinio savininkas turėjo teisę nuomoti Žemės sklypą, o naujajam savininkui NŽT tokią teisę riboja.

1.4.                      Šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Ieškovė teisėtai įgijo Statinį, pradinis Statinio savininkas turėjo galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį ir įsigijo Statinį su teise tokiomis pat sąlygomis nuomotis Žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomos sutartis su BUAB „Nuova 5“ nebuvo nutraukta, ją toliau vykdo ieškovė. Žemės sklypas yra užstatytas ieškovei priklausančiais statiniais. Ieškovei priklausantis turtas praranda vertę, kadangi ieškovė, neturėdama valstybinės žemės nuomos sutarties, negali gauti statybos leidimo, kad Statinys būtų suremontuotas ir naudojamas ūkinei komercinei veiklai vykdyti. T.y. dėl NŽT veiksmų ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja NŽT sudaryti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra naikintinas, kadangi priimtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiant Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas.

1.5.                      Tam, jog būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis būtinos dvi sąlygos: (i) asmuo, norintis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, turi teisėtai disponuoti arba naudotis nekilnojamu daiktu, kuris stovi valstybinės žemės sklype; (ii) prašomas išnuomoti žemės sklypas turi būti tokio dydžio kiek yra reikalinga jame stovintiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovei priklausantys Pastatai, stovintys Žemės sklype, yra pastatyti teisėtai ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė Pastatus teisėtai 2018 m. vasario 1 d. per varžytynes įsigijo iš bankrutuojančios UAB „Nuova 5“. Pastatus eksploatuoti yra reikalinga naudotis Žemės sklypu. NŽT nuomos sutarties nesudaro ne todėl, kad ieškovė nenaudoja Pastato ar neplanuoja jo naudoti, o todėl, kad formaliai Pastato paskirtis yra kultūros, o Žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos.

1.6.                      Ieškovė, siekdama gauti naudą iš jai priklausančio Pastato, siekia jį renovuoti, tačiau to atlikti negali dėl NŽT veiksmų. Tuo tarpu NŽT savo atsiliepime motyvuoja, kad nuomos sutarties sudaryti neketina, kadangi ieškovė Pastato neeksploatuoja. Ieškovės veiksmai įsigyjant Pastatą ir siekis sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį rodo aiškią ieškovės valią naudoti ir disponuoti Pastatu ateityje bei poreikį naudoti Žemės sklypą, kuris ir yra skirtas Pastato eksploatacijai. Ieškovė, turėdama nuosavybės teisę į Pastatą, tačiau negalėdama naudotis Žemės sklypu, negali teisėtai eksploatuoti Pastato. Su Ieškove Žemės sklypo nuomos sutartis turi būti sudaryta ir Žemės sklypas išnuomotas, tačiau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį turi būti atsižvelgiama į Taisyklių 30.8 punktą.

2.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.Nurodė:

2.1.                      1998-12-21 Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 01-7631 pagrindu žemės sklypas prie turimų pastatų (duomenys neskelbtini), išnuomotas ne aukciono tvarka 99 metams AB „Kauno televizijos aparatūros gamykla“. 1999-01-07 sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracijoje gauta AB „Kauno televizijos aparatūros gamykla“ prašymas Nr. 00/48a „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“, kuriuo prašoma sudaryti naują nuomos sutartį su AB „Žaliakalnio verslo centras“, nes AB „Kauno televizijos aparatūros gamykla“ nutarta reorganizuoti į dvi bendroves AB „Žaliakalnio verslo centras“ ir UAB „Elrisva“ ir AB „Kauno televizijos aparatūros gamykla“ yra likviduojama. 2001-09-28 AB „Kauno televizijos aparatūros gamykla“ ir Kauno apskrities viršininkas pasirašė susitarimą dėl 1999-01-07 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo. 2001-10-04 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Kauno apskrities viršininko ir AB „Žaliakalnio verslo centro“ dėl 4390 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos 99 metų laikotarpiui. 2006-06-30 Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. 10-1009 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“, kuriuo sutiko, kad AB „Žaliakalnio verslo centras“ perleistų nuomos teisę prie naujajam savininkui perleidžiamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). 2006-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JV-9542, pagrindu UAB „NUOVA 5°, kodas 300147206, įsigijusi statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)), statinių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Valstybės įmonėje Registrų centre įsiregistravo bendrovę ir kaip aukščiau nurodyto žemės sklypo nuomininkę, tačiau į Kauno apskrities viršininko administraciją ar vėliau į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 2001-10- 04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo nesikreipė ir UAB „NUOVA 5“ vardu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

2.2.                      Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A- 3662 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą, kuriuo nustatė, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 02-01-9033 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) būdo ir pobūdžio pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė žemės sklypo žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į gyvenamąsias teritorijas.

2.3.                      2018-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje gautas UAB „Saulės projektas“ prašymas parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, nes ieškovė įsigijo iš bankrutuojančios UAB „NUOVA 5”, statinius, esančius (duomenys neskelbtini)ir kartu su statiniais pirkėjui yra perleidžiama žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) nuomos teisė. 2018-03-19 ieškovė informuota, kad Žemės sklypo rinkos vertė pagal vertės nustatymo ataskaitą Nr. NZTKM 1844.01 yra 366 000 Eur.

2.4.                      2019-10-01 Kauno miesto skyriuje gautas ieškovės prašymas dėl Žemės sklypo nuomos. 2019-10-21 raštu Nr. 8SD-5425-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovei atsakyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis statinių registre įregistruotas pastatas-kultūros rūmai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis nurodyta „kultūros“, o Žemės sklypui naudojimo būdas nurodytas „gyvenamosios teritorijos“. Išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirčiai arba ūkinės veiklos pobūdžiui ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti Skyrius negali, pateikus dokumentus, kur Žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka statinių paskirtį bei įregistravus statinius Žemės sklypo registre, Kauno miesto skyrius galės spręsti dėl Žemės sklypo nuomos. 2020-06-19 Kauno miesto skyriuje gautas prašymas sudaryti valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartį. 2020-07-21 raštu Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) atsakyta, kad ankstesnis prašymas dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo prie nuosavybės teise valdomo pastato jau buvo išnagrinėtas ir į jį buvo išsamiai bei argumentuotai atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2019-10-21 raštu Nr. 8SD-5425-(14.8.125 E.), todėl ir šis iš esmės tapatus 2020-06-19 prašymas negali būti tenkinamas dėl analogiškų priežasčių, kurios jau buvo nurodytos pirmiau minėtame rašte. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2020-07-21 raštas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus t. y. skundžiamas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, rašte nurodyta apskundimo tvarka, todėl mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šį ginčijamą raštą.

2.5.                      Asmuo be aukciono gali įsigyti valstybinės žemės sklypą ant kurio stovi asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Valstybinės žemės sklypas nurodytu būdu gali būti įgyjamas tik esant konkrečioms sąlygoms, t. y., kai valstybinės žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams, kurie nėra laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, eksploatuoti. Tam, kad atsirastų reali galimybė valstybinę žemę įsigyti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar konkretus valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esančiam (-iems) statiniui (-iams) eksploatuoti pagal tiesiogine paskirtį. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas valstybinės žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y., ar valstybinės žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su jame esančio statinio naudojimu pagal jo tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teigti, kad formaliai Pastato paskirtis - kultūros, o Žemės sklypo - gyvenamosios teritorijos, negalima, nes tai šie nekilnojamuosius daiktus identifikuojantys duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir yra teisingi ir išsamūs, kol nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

2.6.                      Kauno miesto skyrius 2017-06-13 atliko žemės naudojimo patikrinimą (akto Nr. 8ŽN-98-(14.8.71) ir nustatė, kad „<...> šalia praėjimo esanti pastato siena yra avarinės būklės, sienų kampuose matyti įtrūkimai, iš sienos krenta plytų dalys, ant sienos uždėti įspėjamieji ženklai <...>“. Taigi galimai statinio būklė atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Žemės sklypas prie tokios būklės statinio net ir apskritai negali būti išnuomotas. Žemės sklypuose esantys apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai, laikytini neturinčiais aiškios funkcinės paskirties statiniais, atitinkamai ją savininkams žemės sklypas negali būti nuomojamas (parduodamas) ne aukciono tvarka arba suteikiama teisė juo naudotis kitais pagrindais, o sunykę, apgriuvę, apleisti, nefunkcionuojantys, neeksploatuojami ir nenaudojami statiniai šalintini ir išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro.

2.7.                      Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos. Ieškovas prašo išnuomoti Žemės sklypą jame esančiam pastatui - Kultūros rūmams ir kitiems inžineriniams statiniams - kiemo statiniams eksploatuoti. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1- 40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 18 punktą kultūros ir mokslo paskirties pastatams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas visuomeninės paskirties teritorijos. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius galės išnuomoti Žemės sklypą, kai Žemės sklypo naudojimo būdas atitiks jame esančio pastato naudojimo būdą (kultūros). Ieškovei ne kartą yra siūlyta kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano sprendinių patikslinimo.

2.8.                      Teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Prašymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių išduoti teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019-10-16 prašymą Nr. REG120235, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis konstitucinį valdžių padalijimo principą. Teismas, gindamas privataus asmens interesą, negali sureikšminti teisėtų lūkesčių principo ir ignoruoti kito, ypatingą reikšmę turinčio, viešojo intereso viršenybės principo.

3.       Ieškovės UAB „Saulės projektai“ atstovas 2021-04-15 raštu pateikė sutikimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į šalių poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Atsakovė 2021-01-26 atsiliepime pašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o 2021-04-01 rašte nurodė, kad palaiko prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Šalims sutikus, civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 235 straipsnio 4 dalis). Civilinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą byloje dalyvaujantiems asmenims yra pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            ieškovės ieškinys tenkintinas.

4.       Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2020-10-27 nutartimi (apeliacinio proceso civilinės bylos Nr. e2S-1573-657/2020), kuri nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę, nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra neturtinis ir turi būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme.

5.       Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2018-02-01 įvykusių varžytynių pagrindu iš bankrutuojančios UAB „Nuova 5“ įsigijo statinius – kultūros rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pradinis pastatų savininkas (BUAB „Nuova 5“) 0,4930 ha valstybinės žemės sklypą, esantį po statiniais, nuomojosi 2001-10-04 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pastato paskirtis, registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre – kultūros, žemės sklypo – gyvenamosios teritorijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas 2018-10-31 surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 23-15-99, kuriuo konstatavo, kad pastato (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Kaune, būklė bloga, yra būtinas remontas. Ieškovė, siekdama gauti statybos leidimą nurodyto pastato rekonstrukcijai, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama sudaryti 0,4930 ha valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi nurodytas pastatas, nuomos sutartį. Ieškovė 2019-10-21 gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą Nr. 8SD-5425-(14.8.125 E), kuriuo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove, nurodant, kad „išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą galima tik tuo atveju, jeigu suprojektuoto žemės sklypo paskirtis ir būdas atitinka pastato paskirčiai arba ūkinės veiklos pobūdžiui ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Jūsų atveju Žemės sklypo ir Jūsų nuosavybės teise valdomų statinių paskirtys nesutampa, todėl nuomos dokumentų parengti negalime“. Ieškovė 2020-01-24 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių prašydama organizuoti susitikimą iš išspręsti susidariusią situaciją. 2020-02-21 įvyko susitikimas, kurio metu buvo aptarta susiklosčiusi situacija, tačiau problema dėl valstybinės žemės nuomos nebuvo išspręsta. Ieškovė 2020-05-14 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių prašydama atsakyti į 2020-01-24 rašte iškeltus klausimus. Ieškovė, negalėdama gauti statybos leidimo tam, jog būtų sutvarkyti kultūros rūmai (nes nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis), 2020-06-11 kreipėsi prašydama sudaryti su ja (ieškove) nurodyto žemės sklypo nuomos sutartį. Nacionalinė žemės tarnyba 2020-07-21 priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Nacionalinė žemės tarnyba 2020-07-27 taip pat pateikė ieškovei atsakymą į 2020-05-14 ieškovės raštą, kuriame nurodė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo žemės sklypą išnuomoti ieškovei. Dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

6.       Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad nurodyto pastato pardavimo metu su BUAB „Nuova 5“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2001-0803 galiojo, o aukciono metu buvo nurodyta, kad statinys yra parduodamas su valstybinės žemės nuomos teise. T.y. pirminis nurodyto statinio savininkas turėjo teisę nuomoti ginčo žemės sklypą, naujajam savininkui (ieškovei) tokią teisę atsakovė riboja, nors valstybinės žemės nuomos mokestį ieškovė moka. Ginčijamą sprendimą ir savo poziciją byloje Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės grindžia tuo, jog valstybinės žemės ginčo sklypo nuomos sutarties su ieškove sudaryti negalima, kadangi išnuomoti valstybinį žemės sklypą galima tiktai tokiu atveju, jei suprojektuoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka pastato paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį ir yra tokio dydžio, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti. Atsakovė nurodo, kad ieškovės įsigyto pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, o pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-22 ir Kauno apskrities viršininko 2008-07-28 įsakymus ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, o naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė turi būti išnuomojama ne aukciono būdu tuo atveju, jeigu ji yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Valstybinės žemės sklypai turi būti išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės nuomos terminas turi būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99 metams. Žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

8.       Fizinių ir juridinių asmenų teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieštaraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, yra įstatymo ginama teisė, o žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK XXIX skyrius,  Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; ir kt.).

9.       CK 6.394 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 3 dalis nustato, jog tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Todėl teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis.

10.       Ieškovė pagrįstai nurodo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir perleisdamas nuosavybės teisę į statinius jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto bei privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Ginčo atveju ieškovė nurodytą statinį pirko viešose varžytynėse ir tuo pačiu įgijo teisę nuomotis ginčo žemės sklypą, būtiną šiam statiniui eksploatuoti, tokiomis pat sąlygomis, kaip ir prieš tai buvęs savininkas. Kadangi paminėta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo nuomos su BUAB „Nuova 5“ nėra nutraukta, BUAB „Nuova 5“ turėtas valstybinės žemės sklypo nuomos teises įgijusi ieškovė moka valstybinės žemės nuomos mokestį pagal šią sutartį.

11.       Tarp šalių kilusio konkretaus ginčo situacija iš esmės atitinka situaciją, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punkte, pagal kurį išnuomojant valstybinės žemės sklypą būtina laikytis reikalavimo, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas. Todėl sistemiškai įvertinus visą civilinės bylos medžiagą ir sprendime aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus bei nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstai ir tenkintini (CK 6.394 straipsnio 3 dalis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 6 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8 punktas).

12.       Ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, kad atsakovės argumentai, jog skundžiamas sprendimas yra galiojantis ir negali būti panaikintas, yra nepagrįsti, kadangi vien formos, nustatytos teisės aktais, atitikimas neapibrėžia priimto sprendimo teisėtumo. Tai, kad atsakovė, kuri nėra teisingumą Lietuvoje vykdanti teisminė institucija, skundžiamame sprendime nurodė jo apskundimo tvarką ir nurodė savo argumentus, savaime neapsprendžia, jog sprendimas tapo teisėtu ir pagrįstu. Kadangi sprendimas nesudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties prieštarauja aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, tai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą naikinti. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto konstitucinio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose. Šio principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Asmenų teises ir laisves galima riboti tiktai tais atvejais, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-29, 2012-02-06, 2012-07-03 nutarimai).

13.       Teismas taip pat pažymi, kad tarp šalių kilusį ginčą išsprendus ieškovės ieškinį atmetant, susidarytų teisinė situacija, kai teisėtai pastatus įgijusi ir teisėtai juos nuosavybės teise valdanti ieškovė iš esmės turėtų stebėti, kai dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra sunaikinamas (sunyksta), kadangi atsakovei nesudarius nurodyto valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties, ieškovė negalėtų teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą šio blogos būklės nykstančio pastato rekonstrukcijai. O tai neatitiktų sprendime aukščiau nurodyto konstitucinio teisinės valstybės principo, pagal kurį asmenų teises ir laisves galima riboti tiktai tais atvejais, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Be to, tarp šalių kilusį ginčą išsprendus ieškovės ieškinį atmetant, tai galėtų sąlygoti ir faktinę situaciją, kai ieškovės teisėtai įgytas ir teisėtai nuosavybės teise valdomas pastatas, kurio techninė būklė šiuo metu yra bloga, dėl negalimumo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybos leidimo rekonstrukcijai, toliau nyktų ir nykdamas dėl savo būklės pradėtų kelti pavojų kitų asmenų sveikatai, ar net gyvybei. Todėl tarp šalių kilusio ginčo išsprendimas ieškovės ieškinį atmetant, prieštarautų ir viešajam interesui.

14.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės šiuo teismo sprendimu nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškovės UAB „Saulės projektas“ ieškinį tenkinti.

            Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 8SD-3367-(14.8.125 E.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Saulės projektas“, juridinio asmens kodas 302546467, valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

            Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei UAB „Saulės projektas“, juridinio asmens kodas 302546467, 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                Mindaugas Plučas