Administracinė byla Nr. eA-38-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04284-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. S. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-2164-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštą
Nr. 49SFN-3070-(.14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT raštas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymą „Dėl sodininkų bendrijų „Smėlynė“ ir „Gvazdikas“ teritorijose žemės naudojimo patikrinimo, tikslu spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra“ (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. NŽT nepagrįstai vertino, jog jos teritorinio skyriaus buvo prašoma identifikuoti, kokia valstybinė žemė sodininkų bendrijų (toliau – ir SB) „Smėlynė“ ir „Gvazdikas“ teritorijose yra laisva ir nepriskirta valstybės išperkamai žemei. NŽT Vilniaus miesto skyriaus buvo prašoma įvertinti, ar minėtų SB teritorijose bendrojo naudojimo žemė iš tikrųjų yra reikalinga jų narių konkretiems poreikiams tenkinti, ar ji naudojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. NŽT Vilniaus miesto skyriaus buvo prašoma įvykdyti visas procedūras, susijusias su žemės grąžinimu natūra. Pareiškėjas siekė, jog patikrinimo rezultatai, jeigu būtų gautas patvirtinimas, kad SB konkretaus ir realaus poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme neturi, būtų perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) spręsti dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo, o NŽT spręstų dėl SB teritorijų pakeitimo.
2.2. NŽT nepagrįstai nurodė, kad minėtas SB poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme įvertinimas priskirtas Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai. Kolektyvinei sodininkystei buvo skiriami bendrijos žemės sklypai, turintys aiškias ir vietovėje pažymėtas ribas, kurie ir sudaro mėgėjų sodų teritorijas. Sprendimus parduoti ar išnuomoti SB mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis arba nuomos sutartis sudaro NŽT, kuriai pateikiami SB narių susirinkimo sprendimai dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo SB nuosavybėn arba išnuomavimo. Būtent NŽT Vilniaus miesto skyrius, o ne miesto savivaldybių administracijos (kaip teigiama NŽT Sprendime) vertina SB poreikius jos teritorijoje naudoti bendrojo naudojimo valstybinę žemę.
2.3. Nenustačius realaus ir konkretaus SB poreikio dėl bendrojo naudojimo žemės, esančios SB teritorijose, tampa akivaizdu, jog žemė nėra reikalinga SB, kas reiškia, jog tokia valstybine žeme gali būti disponuojama teisės aktų nustatyta tvarka, joje taip pat vykdant nuosavybės atkūrimą natūra. Nėra teisiškai reikšmingas aptariamo SB poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme, esančia SB teritorijose, vertinimo pagrindas: ar gavus SB prašymus parduoti ar išnuomoti SB teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, ar gavus pretendento, siekiančio į SB teritorijas patenkančios žemės grąžinimo natūra, prašymą.
2.4. NŽT Sprendime pripažinta, jog vadovaujantis gero administravimo principu NŽT Vilniaus miesto skyrius turėjo svarstyti klausimą dėl reikalingų faktinių aplinkybių (duomenų) surinkimo kitais būdais (pvz., vietoje atliekant faktinių duomenų patikrinimą), nebūtinai vykdyti žemės naudojimo kontrolę, kas reiškia, kad NŽT iš esmės pripažino, kad, jeigu pareiškėjo Prašyme nurodytu atveju žemės naudojimo valstybinė kontrolė neatliekama ir nuostatai netaikomi, NŽT Vilniaus miesto skyrius privalėjo atlikti pareiškėjo prašomą patikrinimą, o tai reiškia, kad NŽT pripažino, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą. Taip pat NŽT, įvertinusi pareiškėjo dokumentus, pripažino, kad kai kurie žemės sklypai, galimai neturint teisinio pagrindo, naudojami pažeidžiant šių žemės sklypų ribas ir (ar) galbūt daromi kiti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, todėl paprašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo nedelsiant priimti sprendimus dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų. Tačiau laikydama, kad nagrinėjamu atveju SB poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme vertinimas yra Vilniaus miesto savivaldybės kompetencija, NŽT pažymėjo, kad šie neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai prašomi organizuoti ne dėl pareiškėjo prašymo atlikti patikrinimą, kurio pagrindinis siekis atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri patenka į SB teritorijas, natūra, o išsiaiškinti galimus žemės naudojimo pažeidimus, kurie vizualiai matomi prie Prašymo pateiktoje ortofotografinėje medžiagoje. NŽT sprendimas yra nevienareikšmiškas ir priimtas nesivadovaujant teismų išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.
2.5. NŽT Rašte nurodyta, jog keisti SB ribas, išskiriant iš SB teritorijose esančią bendro naudojimo valstybinę žemę, šiuo metu teisės aktai nenumato, tačiau NŽT Sprendime dėl tokios NŽT Vilniaus miesto skyriaus pozicijos nepasisakyta. SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ teritorijos yra žemės sklypai, turintys aiškias ir vietovėje pažymėtas ribas, o rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pertvarkomi žemės sklypai, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų. Nustačius, jog SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ teritorijų žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomais sodo sklypais, t. y. bendrojo naudojimo žemė, iš tikrųjų nėra reikalinga SB bendriems poreikiams tenkinti, gali būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tikslu suprojektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra, jį atidalinant iš SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ žemės sklypų. Leidžiama keisti SB ribas, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius net nepradėjo faktinės situacijos vertinimo ir formaliais pagrindais atsisakė spręsti klausimą dėl minėtų SB ribų pakeitimo, išskiriant iš jų teritorijų SB bendriems poreikiams nenaudojamą valstybinę žemę, be to, NŽT Vilniaus miesto skyrius (taip pat ir NŽT), visiškai nepasisakė, ar reikia keisti SB „Smėlynė“ bei SB „Gvazdikas“ ribas, siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.
3. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Pagrindinis pareiškėjo tikslas yra nustatyti SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ faktiškai nenaudojamus ir nereikalingus žemės plotus, tuo pačiu nustatant galimos grąžinti žemės plotą natūra bei įvertinant poreikį tikslinti minėtų SB ribas ir, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, atitinkamai spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.
4.2. Kompetencija spręsti, ar pretendentų pageidaujamoje vietovėje yra laisvos valstybinės žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei ir į kurią galima atkurti nuosavybės teises natūra, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, kuris yra konstatavęs ir nurodęs, kad buvusios Smėlininka rėžinio kaimo teritorija, kuri užimta SB sodų žeme, priskiriama valstybės išperkamai žemei.
4.3. Tarp šalių nėra ginčo, kad NŽT vykdė teisės aktuose numatytą pareigą kreiptis į Administraciją su prašymu pateikti informaciją, ar Smėlininka rėžiniame kaime gali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. NŽT atliko teisės aktuose jai priskirtas funkcijas ir įsitikino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pareiškėjui suformuoti žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra Smėlininka rėžinio kaimo ribose. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, nes tai reikštų NŽT kompetencijos išplėtimą bei būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas. Teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso.
4.4. Pareiškėjo prašomi panaikinti aktai yra motyvuoti, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiškėjui nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos viešojo administravimo nuostatos, nėra pagrindo jų naikinti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Administracija atsiliepime nurodė:
6.1. SB sodų žemės sklypų privatizavimo metu žemės sklypai buvo suformuoti ir privatizuojami pagal sodo teritorijos suplanavimo projektus (generalinius planus) paliekant sodo bendrojo naudojimo teritorijas, skirtas sodininkų rekreacijos, privažiavimo kelių ir kitų bendruomenės reikmių tenkinimui. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 4 punktą SB sodų užimta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, tačiau pareiškėjas skundu siekia SB teritorijų patikrinimo, tikslu spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra. NŽT Vilniaus miesto skyriaus valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimas įtakos restitucijos procesui neturėtų.
6.2. Pareiškėjo skundžiami NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymai yra teisėti, o juos priimdamas NŽT Vilniaus miesto skyrius veikė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimas, panaikinus NŽT Sprendimą ir NŽT Raštą, įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti teritorijų žemės naudojimo patikrinimą, tikslu spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra, yra perteklinis.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo O. S. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą Nr. 49GF-3168 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, prašydamas suformuoti nurodytose teritorijose žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 49SDP-77-(14.49.23) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusiame rėžiniame Smėlinka rėžiniame kaime“ kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 25 d. prašymą ir esant galimybei suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje. Administracija 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. A51-62823/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl informacijos apie nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kuriuose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės, pateikimo“ informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad iki nacionalizacijos buvusių Kazbėjų, Novosiolkų (Naujininkų seniūnija), Strielčiukų, Smėlynės Bajorų, Babinių, Gelvadiškių, Gury (Antakalnio seniūnija), Dvarčionių, Kauno Vokės ir Afindjevičių rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. Pažymėjo ir tai, kad teikiant minėtą informaciją nenagrinėtina galimybė projektuoti papildomus grąžintinus natūra žemės sklypus valstybinėje žemėje, kurioje valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valstybinės žemės sklypai išnuomoti esamų pastatų eksploatavimui, taip pat ir tais atvejais, jei bus priimti atitinkami teismų sprendimai dėl grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo. Administracija 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. A51-73912/19 „Dėl papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų projektavimo buvusio Smėlinka Rėžinio kaimo teritorijoje“ nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. birželio 26 d. prašymą ir informavo, kad nėra teisinio pagrindo projektuoti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų buvusio Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje.
8.2. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu „Dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo“ (reg. Nr. A51-22686/19) kreipėsi į Administraciją su prašymu patikslinti informaciją. Administracija 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. A51-84681/19 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų projektavimo buvusio Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje“, informavo pareiškėją, kad jis aukščiau nurodomu pranešimu jau buvo informuotas, kad buvusio Smėlynės rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra. Administracija rašte taip pat nurodė, kad projektuoti papildomų natūra grąžintinų žemės sklypų buvusio Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje teisinio pagrindo nėra. 2020 m. sausio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su pareiškimu „Dėl žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui suformavimo“, kuriuo prašė: suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra buvusio Smėlinka rėžinio kaimo teritorijose Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5; suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra; suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje; įvertinti SB „Smėlynė“ plane, patvirtintame 1994 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 227V, įrašytą pastabą Nr. 2, kad iš SB „Smėlynė“ bendro ploto reikia išimti kaimą „Smėlynė“ (0,60 ha); patikslinti Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje SB „Smėlynė“ ribas ir plotą pagal SB „Smėlynė“ planą; spręsti klausimą dėl SB „Gvazdikas“ teritorijos ribų ir ploto pakeitimo ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Administracija 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. A51-21567/20 „Dėl žemės sklypų projektavimo nuosavybės teisių į žemę atkūrimui buvusio Smėlinka rėžinio kaimo teritorijoje“ informavo pareiškėją, kad pareiškime nurodyti plotai Nr. 5, 6, 7 patenka už Smėlinka buvusio rėžinio kaimo kartografuotos teritorijos ribų, plotai, pažymėti Nr. 3 ir Nr. 4, bei 5 priede nurodyta teritorija yra SB sodų teritorijose. Dėl teritorijos, kuri SB „Smėlynė“ plane, patvirtintame 1994 m. vasario 10 d. potvarkiu Nr. 227V, pažymėtos kaip kaimas „Smėlynė“, informavo pareiškėją, kad joje yra įregistruoti 3 kitos paskirties gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai, todėl joje naujų žemės sklypų projektavimas nuosavybės teisių į žemę atkūrimui yra negalimas. Administracija pareiškėją informavo ir apie tai, kad sodo teritorijos suplanavimo projektai šiuo metu neberengiami, o sodo teritorijos suplanavimo projektų tikslinimo teisės aktai taip pat nereglamentuoja, todėl keisti SB ribas tikslinant sodo teritorijos suplanavimo projektus ar atliekant minėtos ribos kadastrinius matavimus galimybės nėra. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta SB ribos sąvoka.
8.3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad nesutinka su Administracijos 2020 m. vasario 14 d. raštu, nes jis parengtas pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, bei teigdamas, kad jo prašymas buvo netenkintas nepagrįstai. Atsakydama į šį skundą Administracija dar kartą nurodė, kad apie tai, jog iki nacionalizacijos buvusio Smėlinka (Smėlynės) rėžinio kaimo ribose nėra laisvos (neužstatytos) galimos grąžinti natūra žemės pareiškėjas buvo informuotas raštais, taip pat pažymėjo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atlyginimo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, jis pagal kompetenciją turi kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių.
8.4. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu „Dėl sodininkų bendrijos „Smėlynė“ ir „Gvazdikas“ teritorijose žemės naudojimo patikrinimo, tikslu spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra“. Į pareiškėjo Prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakė 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 49SFN-3070-(.14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pacitavo Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 11 punktą ir pažymėjo, kad galimybės keisti SB ribas, išskiriant SB teritorijose esančią bendrojo naudojimo valstybinę žemę, teisės aktai šiuo metu nenumato.
8.5. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d pateikė skundą NŽT, prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. Raštą ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus, nurodytus pareiškėjo Prašyme. NŽT 2020 m. lapkričio 26 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Nagrinėdamas skundo argumentus, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, o ne miesto savivaldybių administracijos (kaip teigiama NŽT Sprendime) vertina SB teritorijoje SB poreikius naudoti bendrojo naudojimo valstybinę žemę, teismas pažymėjo, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises teritoriniai skyriai nagrinėja, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama minėtas nuostatas nurodė, jog sąvokos „priima atgal“, „nagrinėja vadovaudamiesi“, „privaloma vadovautis“, iš esmės apibrėžiančios NŽT kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1099/2007; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010; 2011 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). Nagrinėjamu atveju Administracija informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių, kad iki nacionalizacijos buvusių Smėlynės rėžinių kaimų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomi gražintini natūra žemės sklypai, nėra. Atitinkamai, NŽT Vilniaus miesto skyrius informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir atlikti žemės naudojimo patikrinimą.
10. Įvertinęs pareiškėjo skundžiamų aktų turinį, teismas pažymėjo, kad jie yra teisėti ir pagrįsti, atitinka teisės aktų nuostatas, priimti įvertinus visas nagrinėjamai situacijai reikšmingas aplinkybes ir išanalizavus situaciją, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs reikalavimų panaikinti NŽT Raštą ir NŽT Sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
11. Pareiškėjas O. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priimti naujus dokumentus (NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 49SD-8510-(14.49.136 E)) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nukrypo nuo byloje keliamo ginčo esmės, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT, siekdamas, kad NŽT (jos teritorinis padalinys) atliktų SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ teritorijose esančios valstybinės bendro naudojimo žemės įvertinimą ir analizę. Pareiškėjas siekė, kad patikrinimo rezultatai, jeigu būtų gautas patvirtinimas, jog sodininkų bendrijų konkretaus ir realaus poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme nėra, būtų perduoti Administracijai spręsti dėl natūra grąžintinų žemės sklypų suprojektavimo, o NŽT spręstų dėl sodininkų bendrijų teritorijų pakeitimo, bet NŽT atsisakė atlikti šią analizę. Pareiškėjas neprašė NŽT (jos teritorinio skyriaus) priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemė, patenkančią į SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ teritorijas natūra, todėl teismas nepagrįstai skundžiamų administracinių sprendimų pagrįstumo vertinimą siejo tik su galimybe NŽT šioje konkrečioje situacijoje priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, t. y. ar yra teisinis ir faktinis pagrindas NŽT atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjui, ar ne.
12.2. Teismas nevertino ir neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusiu su NŽT teise vertinti SB poreikį naudotis valstybine bendrojo naudojimo žeme SB teritorijoje. Kadangi sprendimus parduoti / išnuomoti SB mėgėjų sodo teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis / nuomos sutartis sudaro (arba atsisako sudaryti) NŽT, kuriai pateikiami SB narių susirinkimo sprendimai dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo SB nuosavybėn ar išnuomojimo, darytina išvada, kad būtent NŽT (jos teritorinis skyrius), o ne miesto savivaldybių administracijos vertina SB teritorijoje SB poreikius naudoti bendrojo naudojimo valstybinės žemę. Nenustačius tokio realaus ir konkretaus SB poreikio dėl bendrojo naudojimo žemės, esančios SB teritorijose, yra akivaizdu, jog ši žemė nėra reikalinga SB, o tai reiškia, jog tokia valstybine žeme gali būti disponuojama teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat joje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Todėl nėra teisiškai reikšminga aptariamo SB poreikio naudotis bendrojo naudojimo žeme, esančia SB teritorijose, vertinimo pagrindas: ar gavus SB prašymus parduoti / išnuomoti SB teritorijoje bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, ar gavus pretendento, siekiančio į sodininkų bendrijų teritorijas patenkančios žemės grąžinimo natūra, prašymą. Be to, NŽT teisę įvertinti SB realų ir konkretų poreikį naudotis SB esančia valstybine žeme patvirtina paketas naujų teisės aktų projektų, užregistruotų Lietuvos Respublikos Seime.
12.3. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, NŽT pripažino, kad kai kurie SB ,,Smėlynė“ ir SB ,,Gvazdikas“ teritorijose žemės sklypai, galbūt neturint teisinio pagrindo, naudojami pažeidžiant šių žemės sklypų ribas ir (ar) galbūt daromi kiti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, ir todėl paprašė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo nedelsiant priimti sprendimus dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų. Po teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme pareiškėjo atstovė gavo informaciją apie SB bendrojo naudojimo žemės naudojimą atskirų privačių asmenų savo poreikiams. Taigi NŽT turi teisę atlikti patikrinimus SB, o šių patikrinimų rezultatas yra pagrindas vertinti SB poreikį naudoti valstybinę bendro naudojimo žemę.
12.4. Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. pateiktų papildomų dokumentų, patvirtinančių, kad Administracija neišnagrinėjo jo skundų. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus.
12.5. Pareiškėjui atsakymus teikė ne Administracijos direktorius, kaip ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija, bet Administracijos padalinys. Pareiškėjas skunduose akcentavo, jog Administracija pažeidžia jo skundų nagrinėjimo tvarka, nes juos buvo perduota nagrinėti tam pačiam padaliniui, kurio atsakymai buvo skundžiami.
13. Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas atsiliepime nurodo:
14.1. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Nagrinėjamu atveju Administracija teisės aktų nustatyta tvarka informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių ir pareiškėją, kad buvusio Smėlynės rėžinio kaimo ribose daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti daugiau laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, kurioje galėtų būti suprojektuoti papildomi grąžinti natūra žemės sklypai, nėra. Šių Administracijos raštų pareiškėjas neginčijo. Teisinis reguliavimas nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos patektų duomenų teisėtumo dėl valstybės išperkamos žemės statuso, nes tokia funkcija yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui.
14.2. NŽT neginčija, kad atliko valstybinės žemės, esančio SB „Smėlynė“ ir SB „Gvazdikas“ naudojimo patikrinimus vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus. Apie patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas kartu su apeliaciniame skunde prašomu prijungti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. 49SD-8510-(14.49.136 E) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu informavo teismą, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas pareiškėjo atstovės prašymas pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie NŽT rašte nurodyto pavedimo įvykdymą, bet pareiškėjo atstovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar išsireikalauti jų iš atsakovo iki baigiamųjų kalbų. Atsakovo vertinimu, prašomas prijungti rašytinis įrodymas nekeičia bylos esmės ar fakto, kad ginčo teritorija yra valstybės išperkama, todėl nėra pagrindo jo prijungti prie bylos.
14.3. Ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nuostatomis bei teismų praktika, sprendimus priėmė kompetentinga institucija, laikydamasi teisės aktuose nustatytų procedūrų, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
16. Administracija atsiliepime nurodo:
16.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas išnagrinėjo bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu pateiktus argumentus ir kartu su procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus.
16.2. Pareiškėjas skunde prašė SB patikrinimo, siekdamas spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra, tačiau tai prieštarauja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 4 punktui, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimas įtakos restitucijos procesui neturėtų.
16.3. NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.
16.4. Pareiškėjo skundžiami NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymai yra teisėti, o juos priimdamas NŽT Vilniaus miesto skyrius veikė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, todėl jo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto skyrių atlikti teritorijų žemės naudojimo patikrinimą, tikslu spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo natūra, yra perteklinis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio atsisakymo atlikti valstybinės žemės naudojimo patikrinimą.
18. Apeliantas O. S. prašo priimti naują įrodymą – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 49SD-8510-(14.49.136 E) ,,Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“. Teismas, įvertinęs tai, kad šis dokumentas susijęs su nagrinėjama byla ir jį apeliantas O. S. gavo jau pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, prašymą tenkina ir naują įrodymą prideda prie bylos.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Apeliantas O. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių argumentus ir teismui pateiktus įrodymus, su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
21. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą sodininkų bendrijų sodų užimta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad <...> gali pasitaikyti atvejų, kai sodininkų bendrijos teritorijai priskirta žemė, neužimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, nėra naudojama sodininkystei plėtoti ir nėra naudojama jokioms bendroms sodininkų bendrijos narių reikmėms. Todėl <...> Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos negali būti vertinamos kaip visais atvejais nenumatančios galimybės nuosavybės teisių atkūrimo procese vertinti, ar žemei, formaliai priskirtai sodininkų bendrijos teritorijai, yra visuomeninis poreikis, ar tokio poreikio nėra. <...> nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu kilus ginčui dėl atsisakymo grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje, kai toks atsisakymas yra motyvuojamas tuo, kad žemė yra užimta sodininkų bendrijų sodų, turi būti vertinamos faktinės aplinkybės, reikšmingos nustatant, ar konkrečiu atveju realiai yra visuomenės ar jos dalies (šiuo atveju - sodininkų bendrijos narių, sodininkų ar kitų asmenų, įsigijusių bendrijos teritorijoje sodo sklypus) poreikis tokiai žemei. Tokiais atvejais paprastai turėtų būti nustatoma, ar sodų bendrijos teritorijai priskirta žemė, kuri nėra užimta sodininkų ir kitų asmenų įsigytų sodo sklypų, iš tikrųjų yra reikalinga bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti (pvz., žemė reikalinga joje esančiam gręžiniui ar kitiems bendro naudojimo objektams eksploatuoti ir pan.) ir ar tokie poreikiai objektyviai galėtų būti patenkinti grąžinus žemę natūra asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2924/2012). Taigi, asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises pagal Atkūrimo įstatymą, gali turėti galimybę atkurti nuosavybės teises į bendriems sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti nereikalingą (nenaudojamą) žemę.
22. Asmuo turi teisę pasirinkti kokiu būdu realizuoti ir ginti savo teises. Be teisminių procedūrų yra galimybė ir inicijuoti tam tikras administracines procedūras. Pareiškėjas O. S., vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 11 ir 14 dalimis (čia ir toliau vadovaujamasi teise, galiojančia 2020 m. birželio 10 d., t. y. pareiškėjo prašymo NŽT padavimo metu), turėjo teisę teikti viešojo administravimo institucijai prašymus, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusius asmens prašymus viešojo administravimo subjektui prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir gauti administracinį sprendimą, t. y. administracinį aktą ar nustatyta tvarka priimtą kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Pažymėtina, kad, remiantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turėjo būti tinkamai motyvuotas, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. NŽT pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį pareiškėjo kreipimosi metu turėjo labai plačią kompetenciją žemės santykių srityse, t. y. įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, organizuoti ir vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, pareiškėjas savo prašymą adresavo tinkamam subjektui, savo prašyme atskleidė savo teisinius interesus ir siekiamas įgyti subjektines teises.
23. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus teiginiai, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimas įtakos restitucijos procesui neturėtų, prieštarauja teisei, nurodytai šios nutarties 21 p., o teiginiai, kad keisti sodininkų bendrijų ribų negalima nei administracinių, nei teisminių procedūrų metu, nepaisant to kad valstybinė žemė sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti nereikalinga (nenaudojama), neįtikinami ir nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai); žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai); valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, ... (2006 m. kovo 30 d. nutarimas), bei su Lietuvos Respublikos valstybės kaip žemės savininko teisėmis bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principu (Žemės įstatymo II skyrius, 21 straipsnio 1 ir 3 p.).
24. Taigi, įvertinus pareiškėjo O. S. Prašymo turinį, yra akivaizdu, kad pareiškėjas ne tik aiškiai suformulavo prašymą – atlikti žemės naudojimo patikrinimą ar ji naudojama pagal tikslinę paskirtį, bet ir informavo apie konkrečius galimus žemės naudojimo pažeidimus. NŽT ir jos teritorinio padalinio ginčijami sprendimai atsisakyti vykdyti valstybinę žemės naudojimo kontrolę priimti klaidingai aiškinat paminėtas Atkūrimo įstatymo normas ir Lietuvos Respublikos valstybės, kaip žemės savininko, teises. Be to, asmuo, pranešęs apie galimus teisės pažeidimus, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 11 ir 14 dalimis ir 8 straipsnio 1 dalimi, turi teisę gauti tinkamai motyvuotą ir deramą atsakymą dėl nurodytų teisės pažeidimų. Tai ginčijamais sprendimais nebuvo padaryta.
25. Iš naujai pateikto NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 49SD-8510-(14.49.136 E) ,,Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“ matyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, jau nagrinėjant bylą teisme, vykdė tam tikrus valstybinės žemės naudojimo kontrolės veiksmus. Bet iš šio rašto turinio nėra aišku, ar buvo patikrinta visa Prašyme nurodyta žemė ir dėl jos išsamiai pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nelaiko tinkamu atsakymu į Prašymą.
26. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, šio teismo sprendimas, bei NŽT 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. 1SS-2164-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas (sprendimas) Nr. 49SFN-3070-(.14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinami.
27. Apeliantas O. S. prašo priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jis šio prašymo nemotyvavo, bet iš bylos matyti, kad kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą jis sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o į apeliacinės instancijos teismą – 12 Eur. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas priimtas pareiškėjo O. S. naudai, jis pagrįstas įrodymais, todėl tenkinamas, priteisiant bendrą sumą 34,5 (22,50+12) Eur iš abiejų institucijų, kurių sprendimai panaikinami, lygiomis dalimis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo O. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 49SFN-3070-(.14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-2164-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių pareiškėjo O. S. 2020 m. birželio 10 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui O. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 17,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti pareiškėjui O. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 17,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius