Civilinė byla Nr. e2-216-457/2019

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00672-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.6.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

atsakovei S. B., jos atstovei advokatei Jutai Kareivei,

tretiesiems asmenims N. M., A. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei S. B., tretiesiems asmenims N. M. ir A. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią S. B. vaikų A. L. ir V. L. atžvilgiu; priteisti išlaikymą iš S. B. vaikų A. L. ir V. L. išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovė turi iš viso penkis vaikus – A. L., gim. (duomenys neskelbtini), V. L., gim. (duomenys neskelbtini), I. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo pateikta informacija, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio 29 d. būdama neblaivi neužtikrino mažamečių vaikų V. L. ir A. L. priežiūros, todėl vaikai buvo perduoti kaimynės priežiūrai. Kitą dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 30 d., vėl buvo gauta analogiška informacija, kad neblaivi atsakovė negali pasirūpinti mažamečiais vaikais. Atsakovei buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas, o vaikai buvo pristatyti į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės Vaikų ligų skyrių. 2017 m. rugsėjo 1 d. mažamečiai vaikai A. L. ir V. L. buvo laikinai apgyvendinti močiutės Z. L. šeimoje, nes vaikų tėvas V. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė telefonu informavo, kad pas vaikus negrįš, yra išvykusi į užsienį. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. A-844 vaikams V. L. ir A. L. nustatyta laikinoji globa, globėju skirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai. 2018 m. sausio 9 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-33 buvo pakeistas laikinasis globėjas ir laikinaisiais globėjais paskirti N. M. ir A. M.. Atsakovė vaikų globos įstaigoje nei karto nelankė, nedėjo ir nededa jokių pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, jų nelanko, jais nesidomi, materialinio išlaikymo neteikia ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Atsakovė vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl apribojus motinos valdžią, tikslinga iš jos priteisti išlaikymą vaikams po 150 eurų kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Atsakovė vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, visiškai nesirūpina savo vaikais ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl darytina prielaida apie atsakovės abejingumą ir nepakankamas pastangas savo, kaip motinos, pareigoms vykdyti. Atsižvelgiant dabartinę padėtį, į atsakovės pastangas susigrąžinti abu vaikus į šeimą, mano, kad nebūtų tikslinga atsakovei tėvų valdžią apriboti laikinai. Norint atsakovei susigrąžinti vaikus, ji turėtų dalyvauti Efektyvios tėvystės kursuose Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tačiau atsakovė atsisakė juose dalyvauti, nes nematė jokio tikslo, atsakovė nepriima jokios pagalbos. Paėmus vaikus iš atsakovės šeimos, atsakovė išvyko į užsienį dirbti ir vaikais visiškai nesirūpino.

Atsakovė S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ji norėtų vaikus susigrąžinti į šeimą ir pati juos auginti. Ji buvo susipažinusi su vyriškiu R. E., kuris jai darė neigiamą įtaką, manipuliavo ja, jie kartu išgėrinėjo ir jis ją įskundė, ko pasėkoje, iš jos buvo paimti abu vaikai. Kitą dieną ji vėl su juo išgėrė, atvyko policija ir išsivežė vaikus. Tada R. E. pasiūlymu, abu išvyko į užsienį. Nuo 2017 m. liepos mėn. pabaigos ji apsigyveno Naujojoje Akmenėje ir gyveno iki tol, kol iš jos paėmė vaikus. Atsakovė kitą dieną po vaikų paėmimo, išvyko į Ispaniją. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2018 m. vasario mėn. gyveno ir dirbo Ispanijoje. Ji visada žinojo, kur yra apgyvendinti jos vaikai. Ji turėjo N. M., pas kurią buvo apgyvendinti jos vaikai, telefono numerį, kelis kartus jai skambino, norėdama pasiteirauti apie vaikus. Vaikų nelankė, nes su N. M. nusprendė, kad sūnus pamatęs atsakovę, norės kartu su ja važiuoti namo ir tada globėjams bus sunku su juo susitvarkyti. Ji dar turi tris vaikus, iš kurių du gyvena su jų tėvu, nes po skyrybų ji išėjo iš namų, neturėjo kur gyventi, todėl visus vaikus paliko buvusiam vyrui. Šiuo metu gyvena Naujoje Akmenėje kartu su sugyventiniu L. J.. Niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, sugyventinis dirba lentpjūvėje. Jai buvo siūlyta dalyvauti Efektyvios tėvystės kursuose Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tačiau ji atsisakė juose dalyvauti, nes nematė jokio tikslo, būtinybės. Taip pat, jai buvo siūlyta psichologo pagalba, tačiau ji pas psichologą nesilankė ir neužsirašė, nes manė, kad jai psichologo pagalba yra nereikalinga. Gyvena broliui priklausančiame bute, kuriame yra du kambariai ir virtuvė, namuose šilta, yra kanalizacija, tualetas. Namus šildosi briketėmis, jomis yra apsirūpinusi. Žino, kad sūnus lanko mokyklą, tačiau pamiršo kurią, o dukra eina į darželį. Nei ji, nei jos sugyventinis neturi problemų su alkoholiu. Sugyventinis norėtų, kad ji susigrąžintų vaikus ir ją palaiko. Vaikams būtų visos galimybės lankyti mokyklą, darželį. Šiuo metu ji negauna jokių pajamų, pragyvena iš sugyventinio darbo užmokesčio. Mano, kad vaikų išlaikymui, rūpinimuisi jais, pakaktų sugyventinio gaunamų pajamų. Su sugyventiniu pažįstama metai laiko. Labai blogai vertina savo elgesį tuo metu, kai iš jos buvo paimti jos vaikai, dėl to ji padarė atitinkamas išvadas. Mano, kad trečiųjų asmenų gyvenamojoje vietoje vaikams augti yra sudarytos geros sąlygos. Grįžusi iš Ispanijos, nenorėjo pas vaikus važiuoti, nes neturėjo ką jiems pasiūlyti, neturėjo kur gyventi. Vaikų nematė daugiau nei metus laiko, dukra jos jau turbūt nebepažintų. Antstoliams šiuo metu yra skolinga 1100 Eur. Mano, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reiktų apie 200 eurų per mėnesį, tačiau konkrečiai įvardinti vaikų poreikių negali, nes jų nežino. Su prašomu vaikams priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, nes šiuo metu tokių lėšų neturi. Kai pradės pati dirbti, galės išlaikyti ir vaikus. Sugyventinis gauna minimalų darbo užmokestį, apie 400 Eur per mėnesį, dar gauna neįgaliojo pensiją. Ji negauna jokių socialinių pašalpų, tvarkytis dokumentų dėl jų gavimo nebandė, nes jai socialinė darbuotoja sakė, kad nepriklauso. Ji per mėnesį vaikų išlaikymui galėtų skirti 50 Eur sumą.

Trečiasis asmuo N. M. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš atsakovės sūnaus sulaukė skambučio, kad yra paimti atsakovės vaikai. Iki tol atsakovė su vaikais gyveno jai priklausančiame name, (duomenys neskelbtini), kartu su jos teta Z. L.. Ji buvo žadėjusi atsakovei, kad kai grįš iš užsienio sutvarkys visus dokumentus ir prideklaruos atsakovę su vaikais jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nesulaukusi jos grįžtančios iš užsienio, išsikraustė į Naująją Akmenę. Po to, kai vaikai buvo paimti iš atsakovės, jie buvo apgyvendinti pas jos tetą Z. L., tačiau savaitės bėgyje ji sulaukė seniūnės skambučio, kad arba ji pasiima vaikus pas save, arba jie bus patalpinti į vaikų globos namus. Vaikų tėvas V. L. buvo jos pusbrolis. Ji su vyru A. M. nusprendė nelikti nuošalyje ir pasiimti globoti abu vaikus. Tačiau, kol jie lankė visus kursus, vaikai buvo apgyvendinti Šiaulių ligoninėje, o tada išvežti į Klaipėdą. Vyras skambino atsakovei į Ispaniją, sakė, kad nupirks bilietus į namus, kad ji grįžtų namo pas vaikus, bet atsakovė pasakė turinti pasitarti su draugu. Atsakovė visada žadėjo grįžti ir pasiimti vaikus. 2018 m. sausio 12 d. jie parsivežė vaikus pas save į namus. 2018 m. birželio mėn. viduryje atsakovė pirmą kartą jai paskambino telefonu, pasakė, kad yra grįžusi į Lietuvą ir norėtų susitikti su vaikais, bet ji norėjo susitikimą suderinti su vaiko teisių specialistais. Kitą kartą atsakovė jai paskambino tik 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigoje. Atsakovė jai paskambina maždaug porą kartų per mėnesį. Jie gyvena nuosavame name, vaikams augti sąlygos yra geros. Vaikai gerai adaptavosi pas juos. Sūnus A. mažai kalba apie mamą, o V. visiškai neprisimena mamos, ją vadina savo mama. A. po savaitės gyvenimo pas juos paklausė, ar gali ją vadinti mama. Atsakovė nė karto nebuvo atvykusi pas juos aplankyti vaikų.

Trečiasis asmuo A. M. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad patvirtina visas aplinkybes, kurias nurodė trečiasis asmuo N. M.. Paaiškino, kad ne S. B. iš Ispanijos skambindavo pasiteirauti dėl vaikų, o jis jai skambindavo, siūlė S. B. nupirkti bilietus grįžti į Lietuvą pas vaikus, siūlė gyvenamąją vietą, tačiau S. B. pagalbos atsisakė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė S. B. yra vaikų V. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina; vaikų tėvas V. L. yra miręs (duomenys neskelbtini); atsakovė 2017 m. rugpjūčio 29 d. buvo neblaivi, negebėjo užtikrinti vaikų priežiūros, todėl mažamečiai vaikai buvo perduoti kaimynės priežiūrai; 2017 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūnai paėmė iš neblaivios atsakovės, kuriai buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas, vaikus ir laikinai juos apgyvendino VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės Vaikų ligų skyriuje; Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. PAV-554, atsakovė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu buvo įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; vaikai buvo laikinai apgyvendinti močiutės Z. L. šeimoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad močiutė neatitinka globėjams keliamų reikalavimų, o atsakovė telefonu informavo, kad yra išvykusi į užsienį ir pas vaikus negrįš, vaikai buvo laikinai apgyvendinti Vaiko ir motinos klinikos Vaikų ligų skyriuje; 2017 m. rugsėjo 19 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-844 likusiems be tėvų A. L. ir V. L. nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai; atsakovė savo vaikų Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose nelankė, jais nesidomėjo; 2018 m. sausio 9 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-33 A. L. ir V. L. laikinaisiais globėjais paskirti N. M. ir A. M.; atsakovė, kai iš jos buvo paimti vaikai, naktį susirinko visus daiktus ir išvyko į Ispaniją; atsakovė nenoriai bendravo ir bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, neatsiliepinėjo į socialinio darbuotojo skambučius, nepateikė prašomų paaiškinimų ir dokumentų; nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. įsidarbino UAB „E.“, tačiau 2018 m. spalio 17 d. buvo atleista, nes neatvyko į darbą; retai skambino tretiesiems asmenims pasiteirauti apie vaikus, motyvuodama tuo, kad neturi pinigų telefono sąskaitoje, žadėjo juos aplankyti, bet taip ir neaplankė; 2018 m. spalio 31 d., apsilankymo metu, atsakovė buvo rasta akivaizdžiai neblaivi, tačiau nusistatyti neblaivumą atsisakė; atsakovė nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaikus, buvo raginta kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau to nepadarė; atsakovė buvo raginama naudotis Akmenės rajone esančiomis kompleksinėmis paslaugomis, dalyvauti „Efektyvios tėvystės kursuose“ Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, savipagalbos grupių užsiėmimuose, pasinaudoti psichologo pagalba, tačiau atsakovė šių paslaugų atsisakė, nes nejaučianti streso dėl susidariusios situacijos, jaučiasi gerai, neturi jokių problemų ir psichologo pagalba jai yra nereikalinga; pasak socialinio darbuotojo, kuris teikė paslaugas atsakovei, atsakovė nerodo iniciatyvos domėtis vaikais, apie vaikus nekalba, nerodo jokių emocijų ar susirūpinimo vaikais, atsakovei trūksta motyvacijos susigrąžinti vaikus, atsisako siūlomų paslaugų; šiuo metu atsakovė yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamas teises žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat, kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei S. B. abiejų vaikų – A. L. ir V. L. – atžvilgiu.

Atsakovė S. B. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu vaikų atžvilgiu, nori vaikus susigrąžinti į šeimą ir pati juos auginti bei auklėti, šiuo metu ji niekur nedirbanti, todėl neišgali abiem vaikams mokėti po 150 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. vaikams A. L. ir V. L. paskyrus laikinąją globą ir juos apgyvendinus Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vėliau laikinųjų globėjų N. ir A. M. šeimoje, atsakovė vengė atlikti savo pareigas vaikams ir jais nesirūpino – neteikė išlaikymo vaikams, jų nė karto neaplankė, epizodiškai paskambindavo tretiesiems asmenims pasiteirauti apie vaikus; tik paėmus vaikus iš S. B. šeimos, pastaroji išvyko į užsienį, nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti vaikus į šeimą, paliko juos likimo valiai; grįžusi į Lietuvą, atsakovė taip pat neaplankė vaikų, tik epizodiškai paskambindavo tretiesiems asmenims pasiteirauti apie vaikus; S. B. kartą bausta už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis). Šie faktai sudaro pagrindą laikinai riboti motinos valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovė darytų ypatingą žalą vaikų A. L. ir V. L. raidai ar visiškai jais nesirūpintų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pareiškė norą susigrąžinti vaikus, siekia susirasti darbą, kad galėtų gauti darbo užmokestį ir galėtų išlaikyti vaikus, teismas laiko, jog šiuo metu negalima daryti išvados, jog byloje nėra duomenų, kad esama padėtis negali pasikeisti. Priešingai, atsakovei pakeitus gyvenimo būdą, susiradus pajamų šaltinį, atsisakius žalingų įpročių, padėtis gali pasikeisti. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo – taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus nustatytiems pažeidimams.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, išaiškino, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija šioje byloje suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, teismas šioje byloje nenustato konkretaus laikino motinos valdžios apribojimo termino.

Dėl veiksmų plano nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaikų susigrąžinimo. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovei S. B. nustatytinas veiksmų planas: 1) nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) susirasti darbą, turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 3) lankyti vaikus ir bendrauti su jais bent du kartus per mėnesį; 4) pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu; 5) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; 6) teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą; 7) bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsakovei nustatytinas toks veiksmų planas, kad, situacijai pasikeitus, ji galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir vaikų susigrąžinimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečių A. L. ir V. L. laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esamą medžiagą matyti, kad laikinieji globėjai, t. y. tretieji asmenys N. M. ir A. M., tinkamai atlieka ir įgyvendina globėjų funkcijas, todėl nustatytina nepilnamečių vaikų A. L. ir V. L. gyvenamoji vieta laikinų globėjų gyvenamojoje vietoje. 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės S. B. išlaikymo dydis – po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), tačiau atsakovė su tokiu dydžiu nesutinka teigdama, kad šiuo metu negauna jokių pajamų, yra registruota Lietuvos užimtumo tarnyboje, pragyvena tik už atsakovės sugyventinio gaunamą darbo užmokestį. Dėl to, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį mažina iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą jų laikinųjų globėjų N. M. ir A. M. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. L., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2018 m. liepos 23 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti atsakovei S. B. veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui:

1) nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

2) susirasti darbą, turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;

3) lankyti vaikus ir bendrauti su jais bent du kartus per mėnesį;

4) pasirūpinti vaikų poreikių patenkinimu;

5) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;

6) teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą;

7) bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.

Laikinai apribojus S. B. motinos valdžią vaikų A. L. ir V. L. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis ir bendrauti su vaikais.

Išaiškinti atsakovei, jog motinos valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal motinos ieškinį, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant šeimos situacijai dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti motinos valdžią, motinos valdžia vaikų atžvilgiu jai gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas Vidmantas Gestautas