Civilinė byla Nr. e2-929-1098/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04502-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,
atsakovės atstovei A. S., direktoriui R. M.,
trečiojo asmens atstovei I. Z.,
liudytojams J. Š., K. Š., N. J., K. U.-R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIEKĖ“ ieškinį atsakovei Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybė.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „RIEKĖ“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovei Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklai (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 934,72 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė buvo paskelbusi viešojo pirkimo skelbimą vasaros stovyklos „Vizualiųjų menų stovykla Grigiškėse“ maitinimo paslaugoms įsigyti. Ieškovė dalyvavo viešajame pirkime bei buvo paskelbta viešojo pirkimo laimėtoja. Ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei maisto meniu pasiūlymą. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė teikė maitinimo (maisto tiekimo) paslaugas atsakovei pagal šalių suderintą menių. Už suteiktas maitinimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei žemiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 4 803,71 Eur sumai: 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6754, kurios suma yra 1353,99 Eur, apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 20 d.; 2020 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6784, kurios suma yra 3030,45 Eur, apmokėjimo terminas – 2020 m. rugsėjo 9 d.; 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6793, kurios suma yra 419,27 Eur, apmokėjimo terminas 2020 m. rugsėjo 10 d. Vėliau paaiškėjus, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 6793, kurios suma yra 419,27 Eur, buvo išrašyta ir pateikta atsakovei apmokėjimui per klaidą, ieškovė išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7039 – 419,27 Eur sumai, t. y. ieškovės mokėtina suma už suteiktas maitinimo paslaugas buvo sumažinta 419,27 Eur suma. Taigi už suteiktas maitinimo paslaugas atsakovė turėjo sumokėti ieškovei bendrą 4 384,44 Eur sumą. Atsakovė vėlavo apmokėti aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras, dėl ko buvo raginama padengti skolą. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. spalio 8 d. atsakovė iš viso sumokėjo ieškovei 3 449,72 Eur. Ieškinio pateikimo dienai už ieškovės suteiktas maitinimo paslaugas atsakovė liko skolinga ieškovei 934,72 Eur sumą. PVM sąskaitos faktūros už suteiktas maitinimo paslaugas atsakovei buvo išsiųstos elektroniniu paštu, atsakovė patvirtino sąskaitų gavimo faktą, jų neginčijo. Dar daugiau, iš teikiamo ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pripažino skolos faktą ieškovei, tačiau skolos iki šiol nesumokėjo.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus prašymo ieškinį atmesti, prašomas priteisti procesines palūkanas sumažinti iki 5 procentų.
4. Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad kaip matyti iš atsakovės 2020 m. numatomų viešųjų pirkimo plano, Grigiškių meno mokykla už ieškovės nurodytą sumą nebuvo paskelbusi nei žodžiu, nei raštu jokio viešojo pirkimo skelbimo maitinimo paslaugoms įsigyti. Ieškovė nedalyvavo viešajame pirkime ar juo labiau nebuvo paskelbta viešojo pirkimo laimėtoja, nes toks pirkimas net nebuvo vykdomas. 2020 m. rugpjūčio mėn. viešųjų pirkimų organizatorius K. Š. atostogavo, buvusi mokyklos direktorė K. U.-R. įsakymu nepaskyrė pavaduojančio pirkimų organizatoriaus, todėl pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 5 punktą be pirkimo organizatoriaus negalima buvo vykdyti jokių viešųjų pirkimų, kadangi pirkimo procedūrą atlieka pirkimų organizatorius ar komisija. Netgi 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokyklos direktoriaus įsakymo „Dėl Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos organizavimo“ Nr. V-37, pagal kurį buvo nuspręsta pirkti maitinimo paslaugas, įžanginėje dalyje nurodyta, jog įsakymas ir sprendimas pirkti maitinimo paslaugas buvo priimti pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, Grigiškių meno mokyklos tarybos teisės aktus tačiau visiškai nieko neužsimenama apie vykdytą tariamą viešąjį pirkimą. Jei būtų įvykęs viešasis pirkimas, atsakovė privalėtų įsakyme nurodyti viešojo pirkimo laimėtoją, iš kurio bus perkamos maitinimo paslaugos. Ieškovė nepateikia duomenų, pagrindžiančių viešojo pirkimo faktą, tuo tarpu atsakovė pateikia įrodymas, kad tokio viešo konkurso objektyviai dėl organizatoriaus atostogų nebuvo įmanoma organizuoti. Antra, nebuvo sudaryta raštu jokia pirkimo sutartis, ji nebuvo išviešinta viešųjų pirkimų portale, taip pat sąskaitos nebuvo teikiamos per internetinį puslapį www.esaskaita.eu, tokiu būdu, jei, kaip teigia ieškovė, būtų vykęs viešasis pirkimas, būtų pažeistas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtintas mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas. Trečia, iš pridedamų dokumentų matyti, kad UAB „Riekė“ PVM sąskaitos faktūros RIE Nr. 6302 ir RIE Nr. 6303 yra galimai fiktyvios, jų suma siekia net 2 690,63 Eur, tačiau pagal šias sąskaitas Grigiškių meno mokyklai jokios paslaugos 934,72 Eur sumai net nebuvo teiktos. Ieškovė tik pateikia PVM sąskaitas faktūras, meniu, tačiau nepateikiami jokie įrodymai, kad paslaugos pagal šias sąskaitas objektyviai buvo teikiamos. Šių PVM sąskaitų faktūrų buvusi Grigiškių meno mokyklos K. U.-R. galimai nepateikė mokyklos buhalterijai, sąskaitos nebuvo įtrauktos į mokyklos buhalterinę apskaitą. Dėl šių aplinkybių patvirtinimo/paneigimo šiuo metu Vilniaus apygardos prokuratūroje vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00343-20. Šią informaciją patvirtina 2021 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros raštas Nr. IBPS-S-241922-21. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl maitinimo paslaugų buvusi Grigiškių meno mokyklos direktorė priėmė du įsakymus, kurie vienas kitam prieštarauja. 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokyklos direktoriaus įsakymo „Dėl Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos organizavimo“ Nr. V-37 6 punkte įtvirtinta, kad „Leidžiu apmokėti Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos dalyvių maitinimo paslaugą ir sporto treniruočių paslaugą (35 žmonės x 8 dienos“, tuo tarpu jau kitą dieną buvo priimtas 2020 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokyklos direktoriaus įsakymas „Dėl Dailės skyriaus vasaros dienos stovyklos „Vizualiųjų menų stovykla Grigiškėse“ organizavimo“ Nr. V-38, kurio 6 punkte reglamentuota: „Leidžiu apmokėti Dailės sk. vasaros dienos stovyklą „Vizualiųjų meno stovykla Grigiškėse“ dalyvių maitinimo paslaugą ir sporto treniruočių paslaugą (50 žmonių x 8 dienos)“. Akivaizdu, kad mokinių skaičius abiejuose įsakymuose yra skirtingas. Ketvirta, sutartis pagal CK 6.716 straipsnį gali būti sudaroma ir žodžiu, tačiau šiuo atveju žodžiu nebuvo derintos jokios paslaugų pirkimo sąlygos, ieškovė el. paštu atsiuntė sąskaitas faktūras, tačiau vien tai, kad buvusi direktorė el. paštu patvirtino ieškovės siųstų PVM sąskaitų faktūrų gavimo faktą, nesudaro pagrindo teigti, jog sutiko su sąskaitų turiniu ir dydžiu, priešingai, atsakovė, nepadengdama sąskaitos faktūros, konkliudentiniais veiksmais akivaizdžiai prieštaravo dėl sąskaitoje nurodyto paslaugų teikimo dydžio dėl objektyvios priežasties – paslaugos už 934,72 Eur dydžio sumą nebuvo teiktos. Ieškovė, siekdama įrodyti, jog atsakovė nepadengė visos realiai atliktos maisto tiekimo paslaugos, nepateikia žiniaraščių, paslaugų suteikimo įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė turi sumokėti dar 934,72 Eur dydžio sumą. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šioje byloje UAB „Riekė“ pasiūlė savo sąlygas, tuomet pateikė visiškai nepagrįstas, galimai fiktyvias PVM sąskaitas faktūras. Penkta, ant ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra Grigiškių meno mokyklos antspaudo, parašų, įrodančių, jog sąskaitos buvo suderintos ir patvirtintos Grigiškių meno mokyklos. Nors šie duomenys pagal PVMĮ 80 straipsnio 1 dalį nėra privalomi sąskaitų-faktūrų rekvizitai, tačiau būtina į juos atsižvelgti, jei siekiama nustatyti atsakovės sutikimą/nesutikimą su pateiktomis sąskaitomis.
5. Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta skirti pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
6. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad ji neginčija faktinės aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju maitinimo paslaugas teikė žodinio susitarimo su atsakovės atsakingais asmenimis pagrindu. Ieškovė paaiškina, kad į ją žodžiu kreipėsi atsakovės atsakingi asmenys su prašymu pateikti du pasiūlymus dėl maitinimo paslaugų teikimo dviem skirtingoms vasaros stovykloms – 1) Dailės skyriaus vasaros dienos stovyklos „Vizualiųjų menų stovykla Grigiškėse“ dalyvių maitinimas ir 2) Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos dalyvių maitinimas. Ieškovė du pasiūlymus dėl maitinimo paslaugų teikimo išsiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), pateikdama du atskirus valgiaraščių pasiūlymus su kainomis. Atsakovei buvo pateikti du skirtingi valgiaraščių pasiūlymai dviem stovykloms. Valgiaraščių pasiūlymai buvo paruošti atsižvelgiant į nurodytą kiekvienos stovyklos dalyvių skaičių. Atsakovė elektroniniu laišku patvirtino, kad ieškovės pasiūlymai tinka. Ieškovė paaiškina, kad vadovaujantis tvarkos aprašo 11 punktu perkančioji organizacija privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais Viešųjų pirkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame punkte numatytos pareigos įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją gali būti nesilaikoma, kai atliekant neskelbiamą apklausą numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM). Pagal Tvarkos aprašo 21.1.2 punktą neskelbiama apklausa atliekama žodžiu (telefonu, tiesiogiai prekybos vietoje, vertinama internete tiekėjų skelbiama informacija apie prekių, paslaugų ar darbų kainą ir kitaip) arba raštu (CVP IS priemonėmis[v], elektroniniu paštu, paštu, faksu ar kitomis priemonėmis). Jei numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM), pirkimas gali būti atliekamas apklausos būdu (Tvarkos aprašo 21.2.1. punktas). Pirkimo dokumentai rengiami šio Aprašo 21.2.2. ir 21.2.4. punktuose nustatytais atvejais. Kitais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, o jei nusprendžiama juos rengti, jų reikalavimai nustatomi perkančiosios organizacijos nuožiūra. t. y. tvarkos aprašo nuostatos aiškiai nustato, kad pirkimo dokumentai, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur, gali būti nerengiami. Priešingai nei nurodo atsakovė, kiekvienos užsakytos maitinimo paslaugos kaina (be PVM) neviršijo 3000,00 Eur sumos, konkrečiai Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos dalyvių maitinimo paslaugų kaina sudarė 1119,00 Eur + PVM (su PVM 1353,99 Eur), o Dailės sk. vasaros dienos stovyklos „Vizualiųjų menų mokykla Grigiškėse“ dalyvių maitinimo paslaugų kaina sudarė 1504,50 Eur + PVM (su PVM 3030,45 Eur). Taip pat nurodo, kad faktą, kad maitinimo paslaugų apimtys ir kaina buvo suderinti su atsakove pagrindžia į bylą pateikti valgiaraščių (meniu) pasiūlymai, kuriuose buvo aiškiai numatyta tiek maitinimo paslaugų apimtis, tiek jų kaina bei šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Akcentuotina, kad atsakovės atsakingi asmenys elektroniniu laišku patvirtino, kad ieškovės pasiūlymas atitinka atsakovės poreikius ir interesus, konkrečiai buvo nurodytas: „viskas tinka“. Už suteiktas maitinimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių suma yra tapati valgiaraščių pasiūlymuose nurodytoms sumoms. Šie rašytiniai įrodymai objektyviai įrodo, kad atsakovė klaidingai teigia, kad neva PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos fiktyviai, o maitinimo paslaugų kaina net nebuvo suderinta. Ieškovė dar kartą akcentuoja, kad atsakovės skola kyla pagal 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6754 ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6784. 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6754, kurios suma yra 1353,99 Eur, buvo išrašyta už Grigiškių meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vasaros dienos stovyklos dalyvių maitinimo paslaugas, o 2020 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6784, kurios suma yra 3030,45 Eur – už Dailės sk. vasaros dienos stovyklos “Vizualiųjų menų mokykla Grigiškėse” dalyvių maitinimo paslaugas. PVM sąskaitų faktūrų suma yra tapati valgiaraščių pasiūlymuose nurodytai maitinimo paslaugų kainai. Kartu su ieškiniu ieškovė taip pat pateikė krovinių važtaraščius, kas objektyviai įrodo, kad maitinimo paslaugos atsakovei buvo realiai suteiktos. Dar daugiau, iš pateikto ieškovės ir atsakovės atsakingų asmenų susirašinėjimo elektroniniu paštu, objektyviai matyti, kad atsakovė neginčijo nei gautų paslaugų realumo fakto, nei paslaugų kainos. Priešingai atsakovė pripažino, kad yra skolingas ieškovei už suteiktas maitinimo paslaugas, atsakovės buhalterė net buvo raginama apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras.
8. Atsakovė pateiktame triplike palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti.
9. Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodo, kad 934,72 Eur dydžio tariama skola, kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovė, nėra įrodyta. Pažymi, kad pirma, nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, kurioje būtų buvusios sutartos konkrečios paslaugų teikimo bei atsiskaitymo sąlygos ir tvarka, o be kita ko, ir mokyklos pareiga nurodytą 934,72 Eur sumą sumokėti ieškovei, antra, tarp šalių nebuvo sutartos konkrečios paslaugų teikimo sąlygos, į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog suteikė paslaugas už nurodytą 934,72 Eur sumą, kurią prašo priteisti šioje byloje kaip tariamą skolą, o tariamos skolos faktą patvirtina tik Ieškovo vienašališkai išrašytos ir atsakovei pateiktos sąskaitos faktūros (kurių atsakovė būtent ir neapmokėjo kaip išrašytų nepagrįstai). Rašytiniai duomenys nepagrindžia, jog buvo suteikta paslaugų už prašomą priteisti 934,72 Eur sumą, į bylą nepateikti duomenys, jog visos paslaugos buvo suteiktos ir teiktos kokybiškai, o ieškovė pagal savo paties sudarytas PVM sąskaitas faktūras gali nurodyti bet kokias sumas, tačiau tai nesuponuoja atsakovės pareigos tokias sąskaitas besąlygiškai apmokėti.
10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovės sudarytos ir su atsakove nesuderintos PVM sąskaitos faktūros neįrodo skolos būvimo fakto. Anot trečiojo asmens, UAB „Riekė“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Grigiškių meno mokykla nebuvo sudariusios jokios paslaugų pirkimo sutarties, nebuvo susitarta dėl konkrečių paslaugų atlikimo kainų, kokia apimtimi paslaugos bus teikiamos. Be kita ko, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, galimai tik buvusi Grigiškių meno mokyklos direktorė K. U.-R. žinojo apie jos ir ieškovės elektroninius laiškus dėl planuojamų teikti paslaugų, galimai išrašytos PVM sąskaitos faktūros ar jų padengimo įrodymai net nebuvo įtraukti į mokyklos buhalterinę apskaitą.
12. Teismo posėdžių metu ieškovė atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai patvirtino, kad maitinimo paslaugas gavo, ieškovės sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovės buhalterinės apskaitos registrus, atsakovės asmenys, liudytojai, patvirtino, kad apskaitos registruose fiksuota skola 934,72 Eur egzistuoja. Iš pradžių atsakovė teigė, kad stovyklų nebuvo, vėliau sakė, kad įvyko, maitinimas taip pat buvo. Atsirado kita pretenzija, kad kaina yra per didelė. PVM sąskaita faktūra išrašoma, kai numatoma teikti paslaugą. Liudytoja K. U. patvirtino, kad sąskaitos buvo išrašomos avansu, prieš paslaugos teikimą.
13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius R. M. prašė ieškinį atmesti. Atstovas paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog pinigai už maistą buvo renkami, bet kokia suma buvo renkama nežino, koks konkrečiai maistas buvo tiekiamas negali pasakyti. Kelia klausimą, kodėl sąskaitos buvo išrašytos anksčiau negu buvo vykdomos.
14. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad liudytojai aiškiai nurodė, kad įvyko žodinis viešasis pirkimas, todėl reikia laikytis viešųjų pirkimų įstatymu. Atsakovei kyla klausimas, kodėl buvo tokia didelė suma už maitinimą. Bylinėjimosi išlaidos viršija skolą, nebuvo didelio aktyvumo, dėl ko turėtų būti mažinama bylinėjimosi išlaidų suma. Taip pat nėra aišku, kodėl sąskaitos buvo išrašytos anksčiau negu buvo vykdomos stovyklos.
15. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti, nes nebuvo sudariusi jokios paslaugų pirkimo sutarties, nebuvo susitarta dėl konkrečių paslaugų atlikimo kainų, kokia apimtimi paslaugos bus teikiamos.
16. Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje liudytojas K. Š. paaiškino, kad eina direktoriaus pavaduotojo ūkio reikalams pareigas, yra viešųjų pirkimų organizatorius ir iniciatorius. 2020 m. rugsėjo mėnesį jis išėjo atostogų, nes baiminosi, kad bus aibė sandorių. Anot liudytojo, su UAB „Riekė“ buvo fiktyvių sandorių, pavyzdžiui, 2020 m. kovo 10 d. ieškovė atsiuntė sąskaitą 1499,99 Eur sumai, pagal šią sąskaitą įmonė neatliko jokių paslaugų mokyklai. Liudytojo teigimu, 2020 m. rugpjūčio 8 d. jis pranešė STT apie K. U. nusikalstamas veikas. Sutartis jokia nebuvo pasirašyta. Stovykla faktiškai vyko, maistas buvo vežamas, bet sumos buvo per didelės. Direktoriaus įsakyme, kuris pridedamas prie sąskaitos, buvo nurodyti 35 asmenys, K. U. suklastojo įsakymą, padarė, kad dalyvių buvo 50. Atostogavo iki 2020 m. rugpjūčio 22-23 d. Buvo dar viena sąskaita 2019 m. gruodžio 20 d. 1190 Eur sumai, atsiuntė išankstinę apmokėjimo sąskaitą, su dviem eilutėmis: 1) 264 Eur be PVM kavos pertraukėlė konferencijos metu, būtent šią paslaugą atliko; 2) antroje eilutėje 720 Eur be PVM, šios paslaugos neatliko. Trečiasis asmuo liudytojui pranešė, kad už tas sąskaitas ieškovė suteikė K. U. paslaugas naujametiniame „baliuke“ prie Rotušės, ir ta sąskaita 1190 Eur buvo asmeninė K. U. skola. Kai 2020 m. lapkričio 16 d. grįžo po atostogų, K. U. užsiminė būtent apie tą neapmokėtą sąskaitą, dėl kuriuos vyksta teisminis procesas. Sakė, kad 1353 Eur sąskaitos neapmokės, nes įmonė susipainiojo ir išrašė ne tą sąskaitą, minėjo, kad išrašė 419 Eur sumai, kuri yra jau apmokėta, o turėjo išrašyti sąskaitą 2000 Eur sumai.
17. Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. posėdyje liudytoja J. Š. paaiškino, kad eina UAB „Riekė“ rinkodaros vadovės pareigas ir yra 100 proc. įmonės akcininkė. 2020 m. buvo užsakytos dvi vaikų stovyklos, kurios vyko Grigiškių mokyklos patalpose, buvo labai didelis užsakymo srautas, trečdalį stovyklų teko vežti asmeniškai, pateikti jiems maitinimą. Buvo išsiustos sąskaitos faktūros raštu ir patys užsakymai. Kai buhalterija pradėjo derinti atsiskaitymus, buvo nemokėta tiesiog ilgą laiką, kreipėsi į advokatę dėl skolos priteisimo. Užsako, gamina maistą ir jį pateikia pagal užsakymus. Buvo užsakyta raštu. Kad stovyklos tikrai vyko, gali pati paliudyti, bendravo su K. U.. Dėl kainos susitarė, buvo siunčiamas pasiūlymas el. paštu. Dalis sąskaitų buvo apmokėta. Neapmokėta viena dalis sąskaitos 934,72 Eur sumai. Pateikė sąmatas, nėra didelės sumos, įmonė nėra atsakinga kaip yra vykdomas viešasis pirkimas. Meniu sudarinėjo patys, kainos siūlomos pagal rinką. Liudytoją ir K. U. sieja verslo santykiai.
18. Teismo 2022 m. kovo 10 d. posėdyje liudytoja J. U. paaiškino, kad yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir mokytoja. Už maitinimo paslaugas vaikų stovykloje buvo išrašytos 3 sąskaitos – 419 Eur, 3030 Eur ir 1353 Eur sumoms. 2020 m. rugpjūčio 6 d. išrašyta sąskaita nebuvo apmokėta, be direktorės parašo apmokėjimas neįmanomas. Maitinimo kaina yra labai aukšta. Stovyklos sutartys su mokiniais šiuo metu yra policijoje, įsakymuose mokinių skaičius gali būti pateiktas netikslingas. Iš vaikų grynais pinigais už maitinimą buvo renkama po 6,50 Eur.
19. Teismo 2022 m. kovo 10 d. posėdyje liudytoja N. J. paaiškino, kad yra dailės mokytoja. Kas tiekė maistą, negali pasakyti. 45 vaikų dalyvavo stovykloje. Iš 6 vaikų buvo surinka po 6,50 Eur maistui, o kiti likusieji 39 vaikai už maistą nemokėjo. Meniu pasirinkti iš anksto negalima buvo, bet buvo iš anksto paskelbtas koks maistas bus tiekiamas vaikams. Mokytojų buvo 4, jos nemokėjo už maistą.
20. Teismo 2022 m. balandžio 12 d. posėdyje liudytoja K. U.-R. paaiškino, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 22 d. ėjo mokyklos direktorės pareigas. Iš ieškovės pirko vaikų maitinimo paslaugas. Stovykla buvo suplanuota birželį mėnesį, bet dėl pandemijos įvyko rugpjūčio mėnesį, todėl reikėjo skubiai spręsti klausimą dėl maitinimo. Buvo dar vienas pasiūlymas iš kitos įmonės. Įmones surado internetu apklausimo būdu, buvo atsiųsti du pasiūlymai. Kito vaikų skaičius, atsirado daugiau norinčių, vyko dviem etapais. Gavo laišką iš ieškovės, kad išrašė ne tą sąskaitą. Stovyklos veikla buvo patvirtinta direktoriaus įsakymu, įsakymu taip pat patvirtintos buvo maisto kainos, dalyvių skaičius. Mokytojai buvo maitinami iš mokyklos lėšų. Atsiskaitymas – po paslaugos pateikimo išrašoma sąskaita ir ji yra apmokama. Grynieji pinigai nebuvo renkami. Jokie asmeniniai santykiai su ieškove nesieja.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
21. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad:
21.1. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė teikė maitinimo (maisto tiekimo) paslaugas atsakovei.
21.2. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras bendrai 4 803,71 Eur sumai, t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6754, kurios suma yra 1 353,99 Eur, apmokėjimo terminas 2020 m. rugpjūčio 20 d.; 2020 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6784, kurios suma yra 3 030,45 Eur, apmokėjimo terminas – 2020 m. rugsėjo 9 d.; 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6793, kurios suma yra 419,27 Eur, apmokėjimo terminas 2020 m. rugsėjo 10 d. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.
21.3. Nustačius, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 6793, kurios suma yra 419,27 Eur, buvo išrašyta ir pateikta atsakovei apmokėjimui per klaidą, ieškovė išrašė atsakovei kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7039 – 419,27 Eur sumai, t. y. ieškovės mokėtina suma už suteiktas maitinimo paslaugas buvo sumažinta 419,27 Eur suma, atsakovė turėjo sumokėti ieškovei bendrą 4 384,44 Eur (4803,71 Eur – 419,27 Eur). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo taip pat nėra.
21.4. Atsakovė iš viso sumokėjo ieškovei 3 449,72 Eur, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d. sumokėta 561,59 Eur; 2020 m. spalio 8 d. sumokėta 419,27 Eur; 2020 m. spalio 8 d. sumokėta 2468,86 Eur.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad maitinimo paslaugos teikė žodinio susitarimo su atsakovės atsakingais asmenimis pagrindu, kaina buvo suderinta su atsakove. Atsakovė laikosi pozicijos, kad suteiktų maitinimo paslaugų kaina nebuvo suderinta su atsakove, sąskaitos išrašytos fiktyviai.
23. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai. Pažymėtina, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią.
24. Įstatymų leidėjas, PVMĮ 79 straipsnyje reglamentuodamas prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra, įtvirtino, kad asmuo, kuris pagal šį įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu šiame įstatyme laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas. PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – rekvizitų, kurie PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi pagal šį įstatymą, pakeitimų nebuvimas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas taip pat gali būti užtikrinamas ir tokiais būdais: 1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme; 2) taikant elektroninių duomenų apsikeitimo priemones, kaip jos apibrėžtos 1994 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendacijos 1994/820/EB dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis teisinių aspektų 1 priedo 2 straipsnyje, jeigu susitarime dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis nustatyta taikyti procedūras, kuriomis užtikrinamas duomenų kilmės autentiškumas ir vientisumas (PVMĮ 79 straipsnio 11 dalis).
25. Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Iš šio įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė). Sistemiškai aiškinant PVM sąskaitos faktūros rekvizitus ir prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra reglamentuojančias teisės nuostatas, darytina išvada, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma.
26. Nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kaip dokumento įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų kainą atsiradimo.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai ().
28. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta bendrąja taisykle, reglamentuojančia PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas, išskyrus ilgalaikių paslaugų teikimą, taip pat ilgalaikį elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekimą, kai PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų arba patiektų prekių kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas).
29. Atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020)
30. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
31. Nagrinėjamu atveju, paslaugų pardavimas atsakovei buvo įrodinėjamas ne tik atsakovei išrašytomis ir pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių atsakovė iš esmės neginčijo ir iš dalies apmokėjo, bet ir kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – krovinių važtaraščiais, meniu pasiūlymais, mokyklos direktoriaus įsakymais, šalių elektroniniu susirašinėjimu. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo iš esmės neginčijo aplinkybių, kad aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė teikė maitinimo paslaugas mokyklai, kad paslaugos buvo suteiktos, ką betarpiškai patvirtina byloje esantys mokyklos direktoriaus įsakymai, šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu, išrašytos ir patvirtintos PVM sąskaitos faktūros, meniu pasiūlymai kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino visi apklausti liudytojai. Atsakovės ir trečiojo asmens įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovės paslaugos galimai buvo užsakytos neteisėtai, nesilaikant tokio pobūdžio paslaugų užsakymo tvarkos, kad galimai buvo suderintos didesnės kainos, kad faktiškai stovyklose dalyvavo mažiau vaikų, nei nurodyta dokumentuose, nagrinėjamu atveju nepaneigia teismo padarytų išvadų, jog ieškovės paslaugos atsakovei buvo suteiktos ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros priimtos ir patvirtintos, todėl atsakovė už jai suteiktas paslaugas privalo pilnai atsiskaityti. Juo labiau byloje nesant duomenų, kad buvo pareikštos pretenzijos dėl suteiktų paslaugų kokybės (CPK 178 straipsnis). Taip pat svarbi aplinkybė, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra įtrauktos į atsakovės apskaitą. Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaitų faktūrų suma yra tapati valgiaraščių pasiūlymuose nurodytai maitinimo paslaugų kainai. Iš pateikto ieškovės ir atsakovės atsakingų asmenų susirašinėjimo elektroniniu paštu, objektyviai matyti, kad atsakovė neginčijo nei gautų paslaugų realumo fakto, nei paslaugų kainos. Priešingai atsakovė pripažino, kad yra skolingas ieškovei už suteiktas maitinimo paslaugas, atsakovės buhalterė net buvo raginama apmokėti ginčo PVM sąskaitą faktūrą.
32. Teismas kritiškai vertina atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kad dėl galimai neteisėtų buvusios mokyklos direktorės veiksmų, susijusių su ieškovės paslaugų užsakymu, atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovės ir buvusios mokyklos direktorės tarpusavio santykiai nesudaro nagrinėjamos civilinės bylos dalyko, todėl dėl šių santykių ir jų įvertinimo teismas net nepasisako. Tuo atveju, jeigu atsakovė dėl galimai neteisėtų buvusios direktorės veiksmų patyrė kažkokius nuostolius, tai savo galimai pažeistas teises atsakovė turėtų ginti ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje buvusiai mokyklos direktorei nėra pareikšti jokie reikalavimai, o naujai inicijuojamoje civilinėje byloje.
33. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė savo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal ieškovės jai išrašytas ir priimtas PVM sąskaitas faktūras, tinkamai nevykdė, bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės likusios skolos ir jos dydžio neginčijo, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 934,72 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).
34. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
35. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 6,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (934,72 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas ieškovei palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
37. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 1 611,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 1 590,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas, t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimas –150,00 Eur, ieškinio rengimas – 450,00 Eur, dubliko rengimas – 540,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose – 450,00 Eur. Ieškovė tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, ieškovės atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovės suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad ieškovei atlygintinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiant jų atlyginimą iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 27,80 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šių išlaidų (27,80 Eur) atlyginimas priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RIEKĖ“ (juridinio asmens kodas 302499537) iš atsakovės Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklos (juridinio asmens kodas 191818093) 934,72 Eur skolą (devynių šimtų trisdešimt keturių eurų 72 ct) skolą, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (934,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 611,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų vienuolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus savivaldybės Grigiškių meno mokyklos (juridinio asmens kodas 191818093) 27,80 Eur (dvidešimt septynių eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė