Baudžiamoji byla Nr. 2K–125/2011

                                                                                     (Proceso Nr. 1-26-1-01300-2009-5)                                                                      

        Procesinio sprendimo kategorija:

                                         1.1.5.1.

                                              1.2.4.5. (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

                                                              2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Priteista iš R. M. nukentėjusiajai R. U. 3000 Lt neturtinės žalos ir 4695,11 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

R. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d., apie 1.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, Taikos pr. (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės penkto aukšto aikštelėje, virtuviniu peiliu smogdamas R. U. ne mažiau keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarė durtines-pjautines žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, dešinėje krūtyje, dešinėje klubinėje srityje ir šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė R. U. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, taikyti BK 28 straipsnį ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismai nepagrįstai tai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad jis turėjo teisę į būtiną gintį, nes gynėsi nuo pavojingo kėsinimosi, nukreipto į jo gyvybę, sveikatą, būsto neliečiamybę, todėl teismai nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio nuostatų ir jo nuo baudžiamosios atsakomybės neatleido.

Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiąją supainiojo su bendradarbiu „Pakalniu“, todėl pakvietė į butą, kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau supratęs, kad „Pakalnis“ yra ne jo bendradarbis, o moteris (nukentėjusioji R. U.), pareikalavo ją išeiti iš buto, tačiau nukentėjusioji nesutiko, pradėjo šūkauti, trikdė visuomenės rimtį, kėsinosi į jį patį, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai. Tada, pasak kasatoriaus, jis pamatė praviras buto duris, todėl paėmė peilį, nes galvojo, kad nukentėjusioji gali jį užpulti, ir išėjo į laiptinę.

Kasatorius teigia, kad neįrodyta, jog jis nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o teismo medicinos specialisto išvadoje minimi sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajai griūvant nuo laiptų. Be to, kasatoriaus teigimu, neįrodyta, kad jis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis kartus peiliu į įvairias kūno vietas. Kasatorius teigia, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė, konflikto metu šį siekė jį atstumti, todėl kliudė rankoje laikytą peilį ir taip susižalojo.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog jo veiksmus teismas turėjo pripažinti būtinąja gintimi, nes byloje nenustatyta jokių akivaizdžiai pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi požymių prieš kasatorių. Byloje nustatyta, kad nuteistais pats pasikvietė R. U. į namus, vartojo alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas ir kasatorius pareikalavo, kad nukentėjusioji išeitų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji po kasatoriaus pareikšto reikalavimo išeiti būtų pradėjusi ar ketinusi pradėti kokius nors pavojingus veiksmus prieš kasatorių. Tuo tarpu kasatoriaus teiginiai, kad laiptinėje iš už durų jis buvo užpultas ir turėjo gintis, todėl besisukdamas netyčia galėjo kliudyti peiliu nukentėjusiąją, teismo pagrįstai buvo įvertinti kritiškai ir atmesti.

Taip pat nepagrįstas kitas kasatoriaus skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino apsvaigimą nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes jam buvo nustatytos vos 0,62 promilės, o tai atitinka lengvą girtumo laipsnį, be to, apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Pažymėtina, kad pats kasatorius neneigė, jog jau grįždamas iš darbo buvo išgėręs vyno, o namuose kartu su nukentėjusiąją gėrė brendį. Kasatoriaus apsvaigimas nuo alkoholio, sprendžiant pagal nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia.

 

Nuteistojo R. M. kasacinis skundas netenkintinas.

 

Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)

Nuteistasis R. M. kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis nukentėjusiąją R. U. sužalojo gindamasis, todėl jo veiksmai turi būti vertintini kaip būtinoji gintis.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad būtinoji gintis galima nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra realus ir akivaizdus pavojingas kėsinimasis. Kėsinimasis laikomas realiu, jeigu jis egzistuoja objektyviai, o akivaizdžiu – kai jis yra pradėtas arba tiesiogiai gresia besiginančiojo teisėms. Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistojo veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymus bei rašytinius bylos duomenis, nuosprendžiu konstatavo kad, nuteistasis nukentėjusiajai tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis pats pasikvietė nukentėjusiąją, palaikęs ją savo pažįstamu „Pakalniu“, į namus. Jiems begeriant alkoholį, kasatorius suprato, kad įsivaizduojamas „Pakalnis“ yra ne jo draugas, o moteris, todėl pareikalavo ją išeiti. Nukentėjusiajai su šiuo reikalavimu nesutikus, tarp jų kilo konfliktas, kasatorius išstūmė nukentėjusiąją į laiptinę. Nuteistasis parodė, kad jam pasirodė, jog kažkas stovi už nugaros ir ruošiasi jį pulti, todėl jis atsisuko ir smogė peiliu nukentėjusiajai.

Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji prieš kasatorių būtų atlikusi kokius nors jo gyvybei ar sveikatai pavojingus veiksmus, jam negrasino, neturėjo rankose jokių žmogų sužaloti galinčių įrankių, todėl nuteistajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam iškilo realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikia gintis.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus teigdama, kad nuteistasis ją pasikvietė pas save į butą, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau tarp jų kilo konfliktas, todėl nuteistasis ją išvijo į laiptinę ir smogė jai peiliu į įvairias kūno vietas.

Be to, nukentėjusiosios parodymus dėl padarytų sužalojimų pobūdžio, padarymo mechanizmo ir lokalizacijos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatytos durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje buvo padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ir atitinka nesunktų sveikatos sutrikdymą.

Esant šioms aplinkybėms, tokie nuteistojo R. M. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

 

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Kasatorius teigia, kad girtumas neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas apsvaigimą nuo alkoholio nepagrįstai pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Tačiau kolegija laiko, kad šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriui buvo nustatytas 0,62 promilės girtumas ir atsižvelgiant į tai, kad jis supainiojo moteriškos lyties nukentėjusiąją su vyriškiu, dėl savo apsirikimo sukėlė konfliktą ir, nesant jokios realios ir akivaizdžios grėsmės jo gyvybei ar sveikatai, smogė peiliu nukentėjusiajai, darytina išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

                

n u t a r i a :

 

Nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                       Viktoras Aidukas

                                                                                                                           

 

                                                                                                                           Vytautas Piesliakas

                                                      

 

                                                                                                                 Antanas Klimavičius