Administracinė byla Nr. eI3-3876-764/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01939-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. (J. P.) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir T. T., dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. P. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. birželio 18 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180618-00075 (toliau – Privalomasis nurodymas) nustatytą terminą; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėja paaiškina, kad Inspekcija 2018 m. birželio 18 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo ją pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos administracinis teismo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 1 d (įsigaliojo 2020 m. gegužės 21 d.).
Pareiškėja nurodo, kad jai nepakako laiko iki 2020 m. kovo 1 d. sutvarkyti visus dokumentus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pažymi, jog ėmėsi veiksmų, siekė gauti statybą leidžiantį dokumentą, siekiant įteisinti savavališką statybą, tačiau iki termino pabaigos nespėjo užbaigti visų procedūrų. Pažymi dar ir tai, kad įtakos turėjo ir 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, dėl kurio paslaugų gavimas, darbų vykdymas buvo apsunkintas arba neįmanomas.
Teigia, kad aukščiau išdėstytos priežastys yra susijusios su procedūromis, kurių trukmė priklauso ne tik nuo jos, bet ir kitų subjektų, susijusių su statybos įteisinimu, veiksmų. Mano, kad egzistuoja faktinis pagrindas (svarbios priežastys) pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikotarpiui nei iki 2020 m. kovo 1 d. Pareiškėja viliasi, jog iki 2020 m. spalio 1 d., minėti veiksmai bus atlikti (gauti reikiami dokumentai) ir ji galės pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir jį gaus.
Nurodo, jog prašymą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo turėjo pateikti iki 2020 m. kovo 1 d., tačiau mano, jog egzistuoja svarbios priežastys šiam terminui atnaujinti ir jos prašymą priimti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė sprendimą, kuriuo pratęsė terminą iki 2020 m. kovo 1 d. (įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d.). Atsižvelgiant į tai, teigia, kad kreipėsi į teismą laiku, tik klausimas buvo išspręstas vėliau (jau po termino pabaigos). Nurodo, kad jai nebuvo aišku ar teismas išvis tenkins prašymą dėl termino pratęsimo iki 2020 m. kovo 1 d., ir kada tokiu atveju, neišsprendus pateikto prašymo, ji turėtų teikti kitą prašymą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad statinio projektuotojas tik 2020 m. gegužės 28 d. informavo ją apie priežastis, dėl ko nebuvo baigtos projektavimo procedūros, sudarančios pagrindą kreiptis bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja su prašymu į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 4 d., kaip tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pratęstas terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pasibaigė 2020 m. kovo 1 d., taigi pareiškėja kreipėsi pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, todėl remdamasi teismų praktika bei teisės aktais mano, kad nėra galimybės atnaujinti terminą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja žinodama, jog teismas iki jos prašyme nurodyto termino – 2020 m. kovo 1 d. jos prašymo nebuvo išnagrinėjęs, nesielgė rūpestingai ir apdairiai, nesikreipė į teismą dėl prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ilgesniam laikotarpiui patikslinimo. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad į teismą buvo kreiptasi nepraleidus nustatyti termino, nes gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020, pareiškėja iki 2020 m. gegužės 21 d. turėjo procesinę teisę skųsti teismo sprendimą, tačiau ja nepasinaudojo.
Pažymi, kad pareiškėjos prašymas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo teisme gautas tik 2020 m. birželio 4 d. (pasibaigus Inspekcijos Privalomuoju nurodymu nustatytam ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020, pratęstam jo įvykdymo terminui).
Inspekcija mano, kad pareiškėjos prašyme nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių neįvykdytas Privalomasis nurodymas, šioje byloje nenagrinėtinos, laikytinos neesminėmis ir nepateisina termino praleidimo, įvertinus tai, kad pareiškėja savavališkos statybos padarinių nešalino nuo 2018 m. birželio 18 d., o jos prašymas dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo papildomam laikotarpiui atmestinas. Pažymi, jog teisės aktai nenumato termino atnaujinimo galimybės, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą turi būti atmestinas, o priežastys, dėl kurių šis terminas praleistas nenagrinėtinos.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento atliekamos statinio rekonstrukcijos – prie gyvenamojo namo, pareiškėjai 2018 m. birželio 11 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180611-00073 (toliau – Savavališkos statybos aktas), 2018 m. birželio 15 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos Nr. PNSD-100-180615-00076 ir 2018 m. birželio 18 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo nurodė ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 15 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę.
Inspekcija gavusi pareiškėjos prašymą, 2019 m. sausio 10 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190110-00003 pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. kovo 15 d.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2812-789/2019 tenkino pareiškėjos 2019 m. kovo 15 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į minėtą teismą, kuris 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 1 d. Pareiškėja iki 2020 m. kovo 1 d. nebaigė tvarkyti visų dokumentų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimų, todėl vėl, 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą pratęsti iki 2020 m. spalio 1 d.
Ginčas byloje kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad asmenys, kuriems pateikti šio straipsnio 2 dalyje išvardyti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis minėto įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą neįvykdo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tokio pobūdžio administracinėse byloje laikosi pozicijos, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.
Pažymėtina, kad LVAT taip pat laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, bet kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomo nurodyme nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). LVAT konstatavo, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1409-261/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2020 m. birželio 4 d., t. y. jau pasibaigus nustatytam įvykdymo terminui, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1787-809/2020 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu pratęsė iki 2020 m. kovo 1 d. (pagal informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis). Tai reiškia, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą nėra.
Pareiškėjos prašyme išdėstyti argumentai, jog tokia situacija susiklostė dėl pakankamai ilgai vykstančių teisinių procedūrų, šalyje paskelbto karantino bei tai, kad teismas priėmė sprendimą jau po pratęsto termino pasibaigimo yra teisiškai nereikšmingi. Būtent pati pareiškėja teismo prašė Privalomojo įvykdymo terminą pratęsti iki 2020 m. kovo 1 d., todėl net ir nežinodama, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas bus pratęstas iki 2020 m. kovo 1 d., turėjo domėtis rengiamų dokumentų eiga, aktyviai dalyvauti rengimo procese, matydama, kad teisinės procedūros nevykdomos arba vykdomos per ilgai, imtis priemonių arba laiku kreiptis su prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Šių veiksmų pareiškėja neatliko. Pareiškėja taip pat turėjo ir galėjo dar iki teismui priimant sprendimą pratęsti ar nepratęsti prašomo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino iki 2020 m. kovo 1 d., pakartotinai kreiptis į teismą ir prašyti dar kartą pratęsti terminą. Pažymėtina, kad pareiškėja termino pratęsimo tvarką žinojo ir jau buvo asmeniškai bei praktiškai ja pasinaudojusi (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2812-789/2019). Taigi pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kadangi LVAT formuojama teismų praktika bei teisės aktai nenustato galimybės atnaujinti praleisto Privalomojo nurodymo termino, todėl tenkinti antrąjį pareiškėjos prašymo reikalavimą atnaujinti terminą prašymui paduoti ir priimti jos prašymą nėra prasmės. Tokio termino atnaujinimą imperatyviai draudžia tai reglamentuojantys teisės aktai bei aktuali LVAT praktika.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. P. prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Eglė Žulytė-Janulionienė