Civilinė byla Nr. e2A-517-880/2023
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01542-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovo T. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lendat“ dėl įpareigojimo įvykdyti piniginę prievolę natūra (skolos priteisimo), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Tauralaukio namai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Egidijaus Dūdos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Lendat“ 18 630 Eur piniginę prievolę (skolą), 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
1.1. Ieškovas Pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos 2020 m. kovo 31 d., pagrindu iš LUAB „Tauralaukio namai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo ½ dalį sublokuoto namo kartu su žemės sklypo dalimi, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), neatidalintas, o nustatyta naudojimosi visu sklypu tvarka. Detali naudojimosi Žemės sklypu tvarka nenustatyta. Žemės sklype įrengtas iš viso 21 sublokuotas namas, kurie išdėstyti sklype trimis eilėmis savarankiškai atskirtomis viena nuo kitos.
1.2. Minėto gyvenamųjų namų kvartalo vystytojui LUAB „Tauralaukio namai“ Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi iškelta nemokumo byla, o bendrovė pripažinta likviduojama. Vystytojas neįvykdė savo sutartinių prievolių pirkėjams ir neužbaigė kvartalo projekto, o bendro žemės sklypo gerbūvis sutvarkytas tik 1/3 dalyje: neįrengti ir neįregistruoti vandens ir nuotekų inžineriniai tinklai, nebaigta kvartalo tvora, paliktos statybinės šiukšlės, neišlygintas žemės sklypas, neišklotos trinkelės, neįrengtos automobilių stoginės, vaikų aikštelė (kaip buvo numatyta pagal patvirtintą gyvenamojo kvartalo projektą ir vizualizaciją).
1.3. Atsakovė UAB „Lendat“ 2021 m. gruodžio 14 d. turto varžytinių aktais Nr. 8–15 nuosavybės teise įsigijo aštuonis sublokuotus namus su žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini). UAB „Lendat“ 2021 m. vasario 14 d. turto varžytinių aktais įgyti sublokuoti namai buvo parduoti LUAB „Tauralaukio namai“ nemokumo procese pagal UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ pateiktą turto vertės nustatymo pažymą Nr. 87112 VAT_2021 GTA KLAI, kurioje parduodamo turto vertė buvo nustatyta neįskaičiavus Žemės sklypo aplinkos (gerbūvio) sutvarkymo darbų, automobilių stoginės, kvartalo tvoros, vaikų aikštelės įrengimo, laiptų ir inžinerinių tinklų įrengimo darbų, kadangi turto vertinimo dienai minėti darbai neatlikti. LUAB „Tauralaukio namai“ nemokumo administratoriaus paskelbtose varžytinėse buvo parduodami tik neįrengti sublokuoti gyvenamieji namai be dalinės apdailos, su Žemės sklypo dalimi ir vieta automobiliui.
1.4. Ieškovas, būdamas sklypo bendraturčiu ir siekdamas naudoti nuosavybės teise priklausantį daiktą pagal paskirtį, savo lėšomis apmokėjo Žemės sklypo aplinkos (gerbūvio) sutvarkymo, automobilių stoginės, kvartalo tvoros, vaikų aikštelės, inžinerinių tinklų, laiptų, įrengimo darbus. Darbai buvo atliekami etapais tuo pačiu laikotarpiu, kai vyko likusių neparduotų sublokuotų namų pardavimo varžytinės, todėl ant kiekvieno parduodamo namo buvo skelbimai su informacija, jog į parduodamo turto kainą neįskaičiuota: žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo darbai, automobilių stoginės įrengimas, tvoros, vaikų aikštelės ir vandens inžinerinių tinklų įrengimas. Ieškovas neturėjo galimybių atliekamų darbų iš anksto derinti su būsimais savininkais (atsakove).
1.5. 2021-11-22 atsakovės atstovas advokatas Laurynas Rozgys susisiekė su ieškovu telefonu ir informavo, jog nemokumo administratorius Egidijus Dūda informavo jį (atsakovės atstovą) apie į varžytinių kainą neįskaičiuotus darbus ir tai, jog UAB „Lendat“ sutinka už darbus apmokėti, gavus darbus patvirtinančius dokumentus. Šalys susitarė, jog 2022 m. kovo mėnesį, atlikus paskutinius Žemės sklypo lyginimo ir apželdinimo darbus, atsakovei elektroniniu paštu bus pateikti detalūs paskaičiavimai su visais mokėjimus patvirtinančiais duomenimis. Ieškovas 2022-04-18, atsižvelgdamas į žodinį šalių susitarimą, elektroniniu paštu paruošė ir išsiuntė UAB „Lendat“ atstovui advokatui Laurynui Rozgiui visus atliktų darbų mokėjimus patvirtinančius įrodymus ir lentelę su pateiktu darbų kainos apskaičiavimu, tenkančiu bendraturčiui UAB „Lendat“. Visi kiti Žemės sklypo bendraturčiai, taip pat ir tie kurie taip pat yra įgiję turtą iš varžytinių, ne tik pritarė, bet ir jau yra sumokėję tenkančią atliktų darbų kainą. Atsakovės atstovai nuo pirmojo telefoninio pokalbio dar 2021 m. lapkričio mėnesį, nei į 2022 m. balandžio–gegužės mėnesiais neteikė neigiamo atsakymo ar nesutikimo argumentų, neginčijo laiškuose išdėstytų aplinkybių. Ieškovas 2022-06-15 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovės atstovams susitarimo projektą su prašymu iki 2022-06-22 pasirašyti susitarimo projektą arba išreikšti nesutikimo argumentus. 2022-07-07 ieškovas elektroniniu paštu gavo neįvardinto asmens surašytą laišką, jog atsakovė neturi pareigos apmokėti ieškovui už atliktus darbus.
1.6. Atsakovė, vengdama už įrengtą aplinką (gerbūvį) sumokėti, tuo pačiu metu į savo parduodamo turto vertę įskaičiavo ieškovo atliktus darbus. Skelbimuose pažymima, kad parduodamas turtas yra su įrengta automobilių stogine ir su sutvarkyta aplinka. Atsakovai tikisi kuo greičiau parduoti turimus objektus tam, kad vėliau tiek piniginė prievolė, tiek reikalavimas dėl gerbūvio sutvarkymo būtų perkeltas naujiesiems pirkėjams.
2. Atsakovė UAB „Lendat“ pateikė atsiliepimą į ieškovo T. M. ieškinio reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad:
2.1. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. LUAB „Tauralaukio namai“ buvo i?sipareigoje?s pirke?jams (i?skaitant ir ies?kovą) is?lyginti Žeme?s sklypa?, is?kloti trinkeles, i?rengti automobiliu? stogines, vaiku? z?aidimu? aiks?tele? ir kvartalo tvora?, i?rengti ir i?registruoti vandens ir nuoteku? inžinerinius tinklus, tac?iau savo sutartiniu? prievoliu? pirke?jams nei?vykde?. Atsakove?, i?sigydama 8 sublokuotus namus ir jiems tenkanc?ia? Žeme?s sklypo dali?, nei?gijo ir nepere?me? is? LUAB „Tauralaukio namai“ i?sipareigojimu? ies?kovui (ir atitinkamai kitiems pirke?jams) atsiskaityti už atliktus Žeme?s sklypo aplinkos (gerbu?vio) sutvarkymo darbus.
2.2. Ies?kovo nurodomi atlikti Žeme?s sklypo sutvarkymo ir pagerinimo darbai buvo atlikti dar iki UAB „Lendat“ (atsakovei) tampant Žeme?s sklypo bendraturte. Nemokumo administratorius nei varz?ytyniu? metu iki atsakovei i?sigyjant turta?, nei po varz?ytyniu?, neinformavo atsakove?s apie tai, kad i? turto kaina? nei?skaic?iuoti Žeme?s sklype atlikti darbai. Atsakove? turta?, esanti? (duomenys neskelbtini), i?sigijo is? varz?ytyniu?, kuriu? skelbimuose ir prie ju? (skelbimuose) pride?tuose dokumentuose (turto vertinime ir kt.) nebuvo duomenu? apie tai, kad i? turto verte? yra nei?skaic?iuota tam tikru? Žeme?s sklype atliktu? darbu? verte? ir/ar turtas perleidz?iamas kartu su tam tikrais įsiskolinimais ir prievole?mis padengti įsigyjamo Žeme?s sklypo gerbu?vio sutvarkymo darbu? is?laidas. Nagrinėjamoje byloje pradinis atsakovė UAB „Lendat“ ture?tu? bu?ti pakeista tinkamu atsakove – LUAB „Tauralaukio namai“.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, LUAB „Tauralaukio namai“ atstovas nemokumo administratorius Egidijus Dūda atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė ieškovo T. M. ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Lendat“ netenkinti.
5. Teismas pažymėjo, jog analizuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes pastebėta, jog iki 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovė UAB „Lendat“ būstų, esančių (duomenys neskelbtini) (ir, atitinkamai aptartiems būstams skirtos Žemės sklypo dalies) savininkė nebuvo, t. y. atsakovė UAB „Lendat“ iki 2021 m. gruodžio 14 d. minimų būstų (ir atitinkama Žemės sklypo dalimi) nuosavybės teise nedisponavo. Aptartų būstų savininkė (nuosavybės teisės turėtoja) iki 2021 m. gruodžio 14 d. buvo LUAB „Tauralaukio namai“. Pažymėtina, jog ieškovas nurodė, kad darbai, dėl kurių (ne)apmokėjimo kilo ginčas su atsakove, gyvenamojo namo kvartale ieškovo sąskaita buvo atliekami nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.
6. Teismo nurodė, kad privatinėje teisėje asmens (skolininko) piniginė prievolė gali kilti įvairiais pagrindais, t. y. iš įstatymų imperatyvų, iš sandorių (susitarimų), delikto (CK 1.136 straipsnis). Iš ieškovo T. M. pozicijos teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad ieškovas atsakovės 18 630 Eur piniginę prievolę kildina iš (a) žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės atstovų (Lauryno Rozgio) ir (b) įstatymo – CK 4.76 straipsnio – nuostatos.
7. Teismas sprendė, jog teisiškai įpareigojančio susitarimo (įskaitant žodinį) dėl aplinkos (gerbūvio) darbų Žemės sklype tarp ieškovo ir atsakovės ieškovas neįrodė. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog susitarimo su ieškovu dėl aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų nesudarė, o ieškovas teismui nepateikė kokių nors įrodymų (tiesioginių ar netiesioginių), kurių pagrindu teismas galėtų padaryti bent tikėtiną išvadą, jog susitarimas visgi buvo sudarytas. Jau minėta, jog atsakovė UAB „Lendat“ nuosavybės teisę į būstus, esančius (duomenys neskelbtini) (ir, atitinkamai aptartiems būstams skirtos Žemės sklypo dalies) įgijo 2021-12-14, o didžioji dalis ieškovo pateiktų sąskaitų, kurias ieškovas apmokėjo savo lėšomis, atlikęs aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbus, pateiktos apmokėti (išrašytos) iki 2021-12-14, t. y. tuomet, kai atsakovė gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), būstų (ir atitinkamos Žemės sklypo dalies) savininke dar nebuvo. Be kita ko, ir pats ieškovas T. M. teismui nurodė, kad didžioji dalis darbų buvo atlikta dar iki 2021 m. spalio mėn. Vėlgi, atsakovė iki aptarto laikotarpio kvartale gyvenamųjų būstų (ir Žemės sklypo) nuosavybės teisės neturėjo. Ir nors ieškovas teismui teikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas pranešimas apie tai, jog į varžytinėse parduodamų kotedžų kainą neįskaičiuoti papildomi mokesčiai, tačiau aptartos nuotraukos neįrodo kokio nors susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės buvimo. Tas pats pasisakytina ir apie į bylą teiktą kvartale esančių būstų turto vertinimo ataskaitą, surašytą 2021-07-26 (el. b. f. 1, f. l. 38–236), t. y. nors turto vertinimo ataskaitoje ir yra nuorodų apie tai, jog būstai kvartale yra „su mažiau sutvarkytu gerbūviu“ (žr. ataskaitos 35 lapą (el. b. f. 1, f. l. 74)), tačiau apie kokias nors pareigas turtą įgysiantiems asmenims prisidėti prie aplinkos (gerbūvio) sutvarkymo nenurodyta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, jog žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimas dėl aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų atlyginimo neįrodytas.
8. Ieškovas T. M. nurodė, jog atsakovei prievolė apmokėti už aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbus kyla ir įstatymo, t. y. CK 4.76 straipsnio pagrindu. Viena vertus, CK 4.76 straipsnio taikymas atsakovės, kaip Žemės sklypo bendraturtės, atžvilgiu gali būti aktualus tik nuo 2021-12-14 (nuo tada, kada atsakovė įgijo nuosavybės teisę į būstus, esančius (duomenys neskelbtini) (ir, atitinkamai aptartiems būstams skirtos Žemės sklypo dalis) (nebent turto pardavimo iš varžytinių aktuose buvo nurodyti papildomos prievolės turtą įsigyjančiam asmeniui, tačiau šalys teismui turto pardavimo iš varžytinių aktų teismui neteikė ir jose (turto pardavimo iš varžytinių aktuose) nurodytų aplinkybių neįrodinėjo). Kita vertus, ieškovas ignoruoja bendrąją taisyklę, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis (savininkas) nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84–4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovas T. M. neįrodinėjo aplinkybės, jog aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbai, atlikti po 2021 m. gruodžio 14 d., būtų buvę susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ar priežiūros reikalavimais. Dėl šios priežasties pripažinti, jog atsakovė turėtų ieškovui piniginę prievolę ex lege (liet. įstatymo) (t. y. CK 4.76 ar CK 4.83 straipsnio) pagrindais taip pat nėra.
9. Išnagrinėjus bylą iš esmės pasitvirtino atsakovės teiginiai, jog atsakovė ieškovui piniginių prievolių dėl gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbų neturi. Nustatyta aplinkybė reiškia, jog ieškovo ieškinys atsakovei nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
10. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovei netenkinti, todėl iš atsakovės ieškovui pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų neteikė, todėl iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas (apeliantas) T. M. panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8327-1151/2022 ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK XII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias teismo posėdžių vedimo tvarką, teismo posėdžio pirmininko pareigas, liudytojų apklausą, procesinio sprendimo paskelbimo tvarką. 2022 m. spalio 13 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu proceso dalyviams prisijungus į nuotolinį teismo posėdį, posėdžių sekretorė nesutikrino posėdyje dalyvavusių asmenų tapatybių, neįsitikino ir neinformavo teisėjo, jog teismo posėdyje nuotoliniu būdu yra prisijungusi ir dalyvauja ir liudytoja R. K.. Dėl ko neapklausta liudytoja nebuvo pašalinta, kaip to imperatyviai reikalauja CPK 192 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kadangi atsakovės UAB „Lendat“ atstovė išreiškė argumentus dėl tokio liudytojo apklausos negalimumo, ieškovas buvo priverstas atsisakyti prašymo apklausti minėtą liudytoją. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje dėl bylą nagrinėjusio teisėjo procesinių pažeidimų buvo apribota ieškovo teisė į tinkamą ir teisėtą procesą, teisė teikti įrodymus ir apklausti procese liudytoją. Liudytojos paaiškinimai galėjo turėti svarios įtakos įrodinėjimo procesui. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 159 straipsnio 1 dalyje reikalavimų ir nagrinėjamu atveju netaikė taikinimo procedūros nei parengiamajame, nei teismo posėdyje. Teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 3 kartus, o atidėjimo terminas, buvo ilgesnis nei numato CPK 269 straipsnio 1 dalis.
11.2. Priimdamas galutinį procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas ne tik kad netinkamai, tačiau apskritai nepasisakė ir nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Pažymėtina, jog šioje situacijoje, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes, teismas būtų atskleidęs bylos esmę ir priėmęs teisėtą ir teisingą sprendimą, tačiau to nepadarė.
11.3. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas T. M. ir atsakovė UAB „Lendat“ yra to paties žemės sklypo bendraturčiai, nuosavybės teise kiekvienas valdantys sublokuotus namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vadinasi ieškovą ir atsakovę sieja bendraturčių teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 4 knygos 4.72 - 4.81 straipsnių nuostatos.
11.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pasisakė apie tariamas ieškovo galimybes reikšti ieškinį ir kitiems asmenims ir dėl to atmetė ieškovo ieškinį kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė restitutio ad integrum principą, nurodydamas apie tariamas ieškovo galimybes reikšti ieškinį likviduojamai įmonei UAB „Tauralaukio namai“ ir iš esmės tokiu būdu eliminavo ieškovui galimybę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į vienintelį galimą atsakovą šioje byloje - UAB „Lendat“.
11.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai taikė CK ketvirtosios knygos nuostatas, o būtent savo sprendime rėmėsi CK 4.84.-.4.85 straipsnių nuostatomis, kurios ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių o, be to, yra taikomos visiškai kitiems nei susiklostė nagrinėjamu atveju teisiniams santykiams, t. y. būtent Daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių santykiams sureguliuoti - butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisėms. Juolab, kad minėtos nuostatos yra taikomos tais atvejais, kai daugiabučių namų gyventojai yra neįsteigę bendrijos, tačiau bendrosios nuosavybės objektus valdo pasirinkę namo administratorių.
11.6. Jeigu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu būtų tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir atskleidęs bylos esmę, būtų nustatyta, jog nagrinėjamu atveju bendraturčiai nuosavybės teisę įgijo skirtingais būdais - dalis jų pirkimo - pardavimo sutartimis, o likusi dalis iš varžytinių likvidavimo procese. Net ir šiai dienai šie bendraturčiai nėra nei įsteigę bendrijos, nei pasirinkę administratoriaus, nėra nusistatę jokios sprendimų priėmimo ir balsavimo už juos tvarkos. <...> Tuo tarpu, bendrosios nuosavybės objektai, dėl kurių ir kilo ginčas, apskritai net nebuvo įrengti ir neegzistavo iki jų savo lėšomis nesukūrė ieškovas, todėl jokio pagrindo taikyti sprendime nurodytas CK nuostatas šiuo atveju nėra ir negali būt.
11.7. Net ir jeigu daryti prielaidą, kad ieškovo atliktiems darbams būtų buvęs reikalingas išankstinis bendraturčių pritarimas, tai byloje nėra jokių duomenų, kad būtent atsakovės UAB „Lendat“ sutikimas/pritarimas būtų buvęs privalomas ieškovui, nes atsakovė UAB „Lendat“ yra tik viena iš bendraturčių ir teoriškai galėtų turėti tik vieną balsą, kuris jokiu būdu nesudaro bendraturčių balsų daugumos, o juo labiau ir negali turėti lemiamos įtakos priimant sprendimus.
11.8. Jeigu pirmosios instancijos teismas ištyręs į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas būtų nustatęs, jog byloje atsakovė UAB „Lendat“ jokiais įrodymais taip ir nepaneigė aplinkybės, jog ieškovas ne tik turėjo kitų bendraturčių žodinį pritarimą, o be to, jis yra ir patvirtintas kitų bendraturčių konkliudentiniais veiksmais - atliktais mokėjimų nurodymais į ieškovo sąskaitą, ieškovui kitų bendraturčių perduotais grynaisiais pinigais. Be kita ko, būtent pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir teisiškai nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų - mokėjimų pavedimų, iš kurių matyti, jog kiti bendraturčiai taipogi įsigiję turtą iš varžytinių, ne tik kad pritarė ieškovo atliktiems darbams, bet ir yra už juos pilnai atsiskaitę. Kas tik dar labiau patvirtina ieškovo argumentus apie daugumos bendraturčių pritarimą ir išreikštus sutikimus.
11.9. Priešingai nei nurodo sprendime pirmosios instancijos teismas atsakovė, ne tik kad neišreiškė savo nesutikimo/prieštaravimo dėl ieškovo atliktų darbų, o priešingai su jais sutiko, nes juos ne tik priėmė, bet ir jais naudojasi kaip savo.
11.10. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas ir atsakovė yra to paties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriuos sieja bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai ir šios bylos kontekste visiškai nesvarbu nuo kada jie susiklostė, kadangi CK ketvirtosios knygos nuostatos nenustato ir nereglamentuoja atvejų, į kurį būtent bendratautį nuostolius patyręs bendraturtis turi kreiptis, vadinasi, tokia teise pasinaudoti ir kada tai padaryti, yra ieškovo pasirinkimo teisė.
11.11. Analizuojant atsakovės atstovės pateiktus paaiškinimus ir aplinkybę, jog atsakovė viso proceso metu nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, akivaizdu, jog atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų apie tai, kad atsakovė įsigijo ir sumokėjo kainą tik už pačius pastatus ir žemės sklypo dalį be jokios apdailos, be automobilių stoginės, inžinerinių tinklų ir kitų pridėtinę vertę sukuriančių daiktų, kuriuos savo lėšomis įrengė būtent ieškovas.
11.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime padarė išvadą apie tariamus rangos santykius ir sprendimą grindė Rangos sutartis reglamentuojančiomis nuostatomis. Pažymėtina, jog ieškovas, būdamas fizinis asmuo, vartotojas, bendraturtis, nėra ir negali būti rangovu, priimti tariamus užsakymus iš atsakovės, nes ieškovas niekada neužsiėmė ir neturi reikiamų žinių užsiimti rangos darbų atlikimu, nėra asmeniškai pats atlikęs nei vieno ginčo darbo, nes juos atliko jo samdyti rangovai, o ieškovas jiems atlygino už atliktus darbus ir pateikė į bylą tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
11.13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Visus įrodymus, kurie yra pateikti byloje pateikė tik ieškovas. Pirmosios instancijos teismas viso proceso metu leido atsakovei UAB „Lendat“ apskritai neįrodinėti savo atsikirtimo argumentų ir galutinį procesinį sprendimą priėmė netinkamai ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir suteikęs atsakovei pranašumą procese neteikti jokių įrodymų ar paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo ne kartą kasacinio teismo praktikoje analizuojama įrodymų pakankamumo taisykle.
12. Atsakovė UAB „Lendat“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo atsakovės UAB „Lendat“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovo nurodomi galimai atlikti formalūs teismo posėdžio vedimo ar procesinio sprendimo paskelbimo tvarkos pažeidimai, neturėjo jokios įtakos sprendimo priėmimui ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, esą buvo apribota ieškovo teisė į tinkamą ir teisėtą procesą, teisė teikti įrodymus ir apklausti byloje liudytoją. Atsakovės vertinimu, aplinkybės, kurias anot ieškovo galėjo paliudyti R. K., neturėjo jokios reikšmės sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, nes dėl šių aplinkybių tarp šalių nebuvo ginčo. Ieškovui buvo pasiūlyta kviesti kitą liudytoją, kuris galėtų šias aplinkybes paliudyti, tačiau pats ieškovas atsisakė liudytojų apklausos. Taigi ieškovo teisė į teisingą ir teisėtą teismo procesą, teisė apklausti liudytojus ir rinkti įrodymus nebuvo pažeista.
12.2. Teismas sprendimu visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė dviem savarankiškais pagrindais. Teismas nustatė, kad 18 630 Eur piniginį reikalavimą ieškovas kildino iš (a) žodinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės atstovų (Lauryno Rozgio) ir (b) įstatymo – CK 4.76 straipsnio – nuostatos, nustatančios bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąją daline nuosavybe ir ją išlaikant (žr. 2022-12-01 sprendimo 12 p.).
12.3. Visų pirma, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas teisiškai įpareigojantis susitarimas dėl gerbūvui sutvarkymo išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovas be savo paties paaiškinimų papildomai į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie tiesiogiai ar netiesioginiai pagrįstų ieškovo teiginius dėl žodinio susitarimo sudarymo, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad toks susitarimas buvo sudarytas.
12.4. CPK 178 straipsniu būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Todėl ieškovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas esą netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra visiškai nepagrįsti.
12.5. Antra, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas kvalifikavo, kad tarp šalių susiklostė bendraturčių teisiniai santykiai. Tačiau įvertinus, kad šie santykiai susiklostė tik nuo 2021 m. gruodžio 14 d., teismas sprendime priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovei, kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendrasavininkei įstatymo pagrindu (CK 4.76 str. pagrindu) neatsirado prievolės atlyginti ieškovui šioje byloje jo reikalaujamų priteisti išlaidų už minėtame žemės sklype atliktus gerbūvio darbus, kurie buvo atlikti dar iki atsakovei tampant žemės sklypo bendrasavininke.
12.6. Skundžiamu sprendimu teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei CK 4.76 str. pagrindu atsirado piniginė prievolė atlyginti ieškovo patirtas Žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo išlaidas.
12.7. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Atitinkamai CK 4.76 str. nustato, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, Žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo darbų atlikimas ir apmokėjimas ieškovo privalėjo būti derinamas būtent su UAB „Tauralaukio namai“ ir kitais tuometiniais Žemės sklypo bendraturčiais. Atitinkamai, būtent trečiajam asmeniui UAB „Tauralaukio namai“ ir kitiems tuometiniais Žemės sklypo bendraturčiais atsirado prievolė atlyginti ieškovui Žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo išlaidas.
12.8. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo gerbūvio tvarkymo darbų atlikimo metu UAB „Tauralaukio namai“ buvo bankrutuojanti ir likviduojama, nesudaro teisinio pagrindo perkelti atsakovei piniginę prievolę atlyginti Žemės sklypo tvarkymo išlaidas, kurią Žemės sklypo bendraturčiai įgijo dar iki 2021 m. gruodžio 14 d., kai atsakovė iš varžytynių įsigijo turtą.
12.9. Apeliantas netinkamai aiškina CK 4.75 ir 4.76 str. nuostatas, kaip neva suteikiančias teisę bendraturčiui, kuris patyrė turto tvarkymo išlaidas, pasirinkti iš kurio bendraturčio (buvusio ar esamo) reikalauti atlyginti patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, kada tos išlaidos buvo patirtos ir kada tarp šalių susiklostė bendraturčių teisiniai santykiai. <...> Už bendrąją daline nuosavybe esančio turto tvarkymą ir išlaidų už šio turto tvarkymą atlyginimą yra atsakingi bendraturčiai, kurie bendraturčių teisiniais santykiais yra susieti būtent tuo metu, kai buvo tvarkomas jų bendrai valdomas turtas. Bendraturčio turimos piniginės prievolės kitų bendraturčių atžvilgiu, atsiradusios jiems kartu valdant turtą, turto dalies perleidimo atveju savaime nepereina naujajam bendraturčiui. Atitinkamai, skirtingai nei teigia apeliantas, išlaidas patyręs bendraturtis neturi pasirinkimo teisės, kuriam iš bendraturčių (buvusiam ar esamam) reikšti reikalavimą dėl išlaidų. Reikalavimas turi būti reiškiamas tam bendraturčiui, kuris buvo bendraturčiu turto tvarkymo metu.
12.10. Galiausiai atsakovė pažymi, kad nagrinėjamam ginčui neturi jokios reikšmės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo kitų bendraturčių žodinį pritarimą atlikti Žemės sklypo sutvarkymo darbus ir kad šie bendraturčiai sumokėjo jiems tenkančią išlaidų dalį. Kaip nurodo pats apeliantas, Žemės sklypo ir ant jo esančių būstų savininkai nėra įsteigę bendrijos, todėl visi sprendimai dėl šio Žemės sklypo tvarkymo darbų ir išlaidų turėjo būti priimti bendru visų bendraturčių sutarimu. Taigi dalies bendraturčių žodiniai pritarimai ir atlikti mokėjimai nesukuria pareigos atsakovei atlyginti ieškovui išlaidas už darbus kurie buvo atlikti dar iki atsakovei tampant bendrasavininke.
12.11. Atsakovė turtą įsigijo varžytynių būdu iš UAB „Tauralaukio namai“ be jokių papildomų suvaržymų ar skolinių įsipareigojimų už turto sutvarkymą ar išlaikymų bei neperėmė iš UAB „Tauralaukio namai“ jokių šios įmonės turimų įsipareigojimų ieškovui ir/ar kitiems Žemės sklypo savininkams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo T. M. ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl ieškovo T. M. ieškinio reikalavimų pagrįstumo
16. Byloje nustatyta, kad ieškovui T. M. nuosavybės teise priklauso 133/6 400 dalys žemės sklypo ir ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Lendat“ nuosavybės teise priklauso 2 144/6 400 dalys žemės sklypo ir 8 pastatai-gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini).
17. Pasak ieškovo, gyvenamųjų namų kvartalo projekto, kuriame pastatai priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei vystytojas LUAB „Tauralaukio namai“ nevykdė savo įsipareigojimų užbaigti vystomo kvartalo statybas, t. y. neįrengė ir neįregistravo vandens bei nuotekų inžinerinių tinklų, nebaigė įrengti sklypo perimetro tvoros; paliko statybines šiukšles objekte, neišlygino žemės sklypo, neišklojo trinkelių, neįrengė automobilių stoginių, vaikų aikštelės, kaip tai buvo numatyta pagal patvirtintą gyvenamojo kvartalo projektą. Todėl ieškovas, būdamas žemės klypo bendraturčiu, taip pat kvartalo gyventoju, savo lėšomis užbaigė aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbus ir prašo iš atsakovės priteisti proporcingai jos valdomam turtui tenkančią išlaidų dalį.
18. Atsakovė atlyginti už ieškovo atliktus aplinkos tvarkymo darbus nesutinka ir teigia, kad darbai buvo atliekami jai dar nesant pastatų ir žemės savininke bei nesant jos sutikimo.
19. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tarp ieškovo (o taip pat kitų bendrasavininkų, išskyrus atsakovę) ir UAB „Tauralaukio namai“ buvo susiklostę statybos rangos santykiai. Dėl UAB „Tauralaukio namai“ bankroto bylos iškėlimo UAB „Tauralaukio namai“ neatliko visų sutartų statybos rangos darbų, o juos vėliau savo lėšomis finansavo ieškovas, kuris iš atsakovės proporcingai prašo priteisti jai tenkančią 18 630 Eur atliktų darbų kainą.
20. Nors ieškovas su tuo nesutinka, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto prašoma priteisti 18 630 Eur skola yra kildinama iš rangos teisinių santykių, nes ši skola susidarė būtent už atliktus statybos rangos darbus įrengiant tvorą, inžinerinius tinklus, automobilių stogines, vaikų žaidimo aikšteles ir t. t. Šiuo atveju santykių kvalifikacijai reikšmės neturi tai, kad statybos darbus atliko ne pats ieškovas, o jo pasamdyti rangovai, kuriems jis sumokėjo už darbą.
21. Apeliantas nurodo, kad žodžiu buvo susitaręs su atsakove dėl apmokėjimo už atliktus gerbūvio darbus. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu. Asmuo įrodinėjantis rangos santykių buvimą privalo įrodyti, kad jis su kita šalimi buvo susitaręs dėl konkrečių darbų atlikimo, o kita sutarties šalis buvo įsipareigojusi apmokėti už atliktus darbus.
22. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2021 m. lapkričio 22 d., kuomet antrosios varžytinės buvo paskelbtos įvykusiomis, UAB „Lendat“ atstovas L. Rozgys susisiekė su ieškovu telefonu ir informavo, jog nemokumo administratorius E. Dūda informavo jį apie į varžytinių kainą neįskaičiuotus darbus ir, kad UAB „Lendat“ sutinka už juos apmokėti, gavus apskaičiavimą ir patvirtinančius dokumentus. Šalys susitarė, jog 2022 m. kovo mėnesį atlikus paskutinius žemės sklypo lyginimo ir apželdinimo darbus, atsakovei elektroniniu paštu bus pateikti detalūs paskaičiavimai su visais mokėjimus patvirtinančiais duomenimis. 2022 m. balandžio 18 d., atsižvelgdamas į žodinį šalių susitarimą, elektroniniu paštu ieškovas paruošė ir išsiuntė UAB „Lendat“ atstovui Laurynui Rozgiui visus atliktų darbų mokėjimus patvirtinančius rašytinius įrodymus ir lentelę su pateiktu darbų kainos apskaičiavimu tenkančiu bendraturtei UAB „Lendat“ proporcingai jos valdomam turtui.
23. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog toks susitarimas egzistavo. Pirmiausia, atsakovė kategoriškai neigia, jog tarėsi su ieškovu dėl gerbūvio darbų atlikimo. Antra, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad toks susitarimas buvo. Trečia, iš dalies susitarimo nebuvimą įrodo ir tai, kad ieškovas didžiąją dalį darbų atliko dar iki 2021 m. spalio mėn., o kotedžų savininke atsakovė tapo tik 2021 m. gruodžio mėnesį.
24. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir ieškovo pateiktas 2022 m. birželio 15 d. elektroninis laiškas Laurynui Rozgiui. Priešingai iš šio el. laiško turinio matyti, kad ieškovas tik 2022 m. birželio 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po didžiosios dalies darbų atlikimo, siūlo Laurynui Rozgiui pasirašyti susitarimą dėl atlyginimo už atliktus darbus. Analogiškai ir pranešimai apie varžytinėse parduodamus kotedžus, kuriuose nurodyta, jog į kotedžų kainą neįskaičiuoti papildomi mokesčiai (už vandens ir nuotekų inžinerinių tinklų dokumentacijos sutvarkymą ir įteisinimą, už automobilių stoginės įrengimą, už aplinkos sutvarkymą (gerbūvį) (trinkelių klojimas, teritorijos lyginimas, vaikų aikštelės įrengimas, kvartalo tvoros įrengimas), įvažiavimo nuo parduotuvės įrengimas ir asfaltavimas, užkardos (šlagbaumo) įrengimas) bei turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad kotedžai yra su mažiau sutvarkytu gerbūviu, neįrodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas dėl gerbūvio darbų atlikimo.
25. Nesant įrodymų apie buvusį žodinį šalių susitarimą dėl gerbūvio darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 18 630 Eur skolos priteisimo už sutartus ir ieškovo atsakovės naudai atliktus darbus.
26. Ieškovas ieškinį prašo tenkinti ir CK 4.76 straipsnio nuostatų pagrindu.
27. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, bei teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.
28. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
29. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta patalpų savininkų pareiga pastato bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, patalpų savininkas turi teisę imtis būtinųjų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios nuosavybės daliai. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad patalpų savininkas neprivalo atlyginti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Lendat“ nuosavybės teisę į būstus, esančius (duomenys neskelbtini) ir, šiems būstams skirtą žemės sklypo dalį įgijo 2021 m. gruodžio 14 d., o didžioji dalis ieškovo pateiktų sąskaitų, kurias ieškovas apmokėjo savo lėšomis, atlikęs aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbus, pateiktos apmokėti (išrašytos) iki 2021-12-14 (sąskaitos pateiktos apmokėti 2020-12-08, 2021-02-03, 2021-02-23, 2021-04-06, 2021-06-28, 2021-07-09, 2021-07-20, 2021-10-06, 2021-10-07, 2021-10-15, 2021-10-30), t. y. tuomet, kai atsakovė gyvenamųjų namų kvartale, esančiame (duomenys neskelbtini), būstų (ir atitinkamos žemės sklypo dalies) savininke dar nebuvo.
31. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo darbų atlikimas ir apmokėjimas ieškovo privalėjo būti derinamas būtent su UAB „Tauralaukio namai“ ir kitais tuometiniais žemės sklypo bendraturčiais. Atitinkamai, būtent trečiajam asmeniui UAB „Tauralaukio namai“ ir kitiems tuometiniais žemės sklypo bendraturčiais galimai atsirado prievolė atlyginti ieškovui žemės sklypo gerbūvio sutvarkymo išlaidas.
32. Nors nedidelė darbų dalis buvo atlikta po 2021 m. gruodžio 14 d. kuomet kotedžų savininkė jau buvo atsakovė, kaip jau minėta, darbų atlikimui sutikimo atsakovė nedavė, o ieškovas taip pat neįrodinėjo aplinkybės, jog jo atlikti aplinkos tvarkymo (gerbūvio) darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ar priežiūros reikalavimais. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu.
33. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime rėmėsi CK 4.84 - 4.85 straipsnių nuostatomis, nes jos skirtos tik daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių santykiams sureguliuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-916/2022 25 punkte nurodė, kad CK ketvirtosios knygos penkto skyriaus ketvirto skirsnio nuostatomis yra reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, kurie susiklosto tiek tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, tiek ir tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi CK 4.83 straipsnio nuostatomis.
34. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad negali pareikšti kreditorinių reikalavimų LUAB „Tauralaukio namai“, nes ji pripažinta likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, kad kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje gali būti tvirtinami iki įmonės išregistravimo. Iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad LUAB „Tauralaukio namai“ bankroto procedūros yra vykdomos, įmonė neišregistruota, o po jos pripažinimo likviduojama dėl bankroto net 8 kartus buvo tvirtinami ir tikslinami kreditoriniai reikalavimai.
Dėl ieškovo nurodomų procesinių pažeidimų
35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė daug procesinių pažeidimų: 1) dėl teismo klaidos buvo neapklausta liudytoja R. K., 2) netaikė taikinimo procedūros; 3) teismas pažeidė maksimalius terminus paskelbiant sprendimą, nes jį paskelbė tik po 47 dienų; 4) sprendimo nuorašą ieškovui teismas išsiuntė tik po 18 dienų; 5) netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą.
36. CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tai yra šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė CPK 269 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad teismas išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų bei CPK 268 straipsnio 11 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimo patvirtintos kopijos per tris darbo dienas nuo teismo nurodytos sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šie pažeidimai nelaikytini esminiais ir neturėjo įtakos materialiam bylos rezultatui.
38. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo teismo posėdį, dėl ko liko neapklausta liudytoja R. K., tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir šis pažeidimas neturėjo reikšmės bylos materialiam rezultatui. Teismo parengiamojo posėdžio metu prašydama apklausti liudytoją R. K., ieškovo atstovė nurodė, kad liudytoja paliudys, kodėl reikėjo visą aplinką tvarkyti kompleksiškai, kokie buvo vykdomi darbai ir kaip vyko varžytynės. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu svarbių aplinkybių dėl ieškovo susitarimo su atsakove dėl darbų atlikimo liudytoja nurodyti negalėtų. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias aplinkybes būtų nurodžiusi liudytoja ir kokią įtaką jos parodymai galėjo turėti sprendimo priėmimui, deklaratyviai nurodydamas, jog buvo pažeista ieškovo teisė teikti įrodymus.
39. Apeliantas taip nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė taikinimo procedūros. CPK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį, taip pat praneša šalims apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir pasiūlo šalims šia galimybe pasinaudoti. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas galėjo parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlyti šalims ginčą spręsti taikiai, bet to nepadarė. Tačiau tai nėra procesinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos galutiniam teismo sprendimui. Juolab, kad abi šalis atstovavo advokatės, kurios žino, jog šalys ginčą gali spręsti taikiai ar prašyti taikyti teismo mediaciją.
40. Tuo pačiu pažymėtina, kad taikinimo procedūra taikoma šalims pageidaujant ginčą spręsti taikiai, tačiau šalys nei procesiniuose dokumentuose, nei proceso metu neprašė leisti ginčą spręsti taikiai arba bylą perduoti teisminei mediacijai. Priešingai iš apelianto ieškinio matyti, kad jis jame nurodė, kad ieškovas nesvarsto ginčą perduoti teisminei mediacijai, o atsakovė atsiliepime nurodė, kad nepageidauja pateikti nuomonės dėl taikaus ginčo sprendimo ar teisminės mediacijos.
41. Be to, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir suteikė atsakovei pranašumą procese neteikti jokių įrodymų ar paaiškinimų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 177 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, jog buvo susitarimas su atsakove dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo, todėl būtent jam ir teko pareiga tai įrodyti. Visiškai nepagrįstai ieškovas nurodo, kad teismas leido atsakovei neteikti paaiškinimų ir įrodymų. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ji aiškiai išdėstė savo poziciją procesiniame dokumente. Be to, atsakovę teismo posėdžiuose atstovavo advokatė, kuri nurodė atsakovės argumentus ir pateikė teisinių santykių vertinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, teismas nesprendžia apelianto (ieškovo) bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
44. Atsakovė UAB „Lendat“ pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ji nurodė, kad patyrė 4 310,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti ieškovo.
45. Iš atsakovės pateiktos 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. HIT1451 ir darbų ataskaitos, taip pat iš 2023 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. HIT1502 matyti, kad teisines paslaugas apeliacinės intancijos teisme sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas. Atsakovės atstovės paslaugos buvo apmokėtos 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo pavedimu.
46. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
47. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 7, 8.11 punktus už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal 1,3 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
48. Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2023 m. I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikomas 2022 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 799,0 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali atlygintina suma advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 338,70 Eur (1 799,0 Eur x 1,3).
49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteistina 2 338,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
51. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
52. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apelianto (ieškovo) T. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lendat“, kurios juridinio asmens kodas 305177235, iš ieškovo T. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Linas Zinkevičius