Civilinė
byla Nr. 3K-3-80/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.3.2; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Prano Žeimio ir Janinos
Stripeikienės (pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ
Kauno medicinos universiteto klinikų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 22 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį
atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms dėl atleidimo iš darbo
pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę
pravaikštą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje keliami šiurkštaus
darbo drausmės pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo
pagrindo, ir įrodimų vertinimo klausimai.
Ieškovė D. P. prašė teismo panaikinti VšĮ Kauno medicinos universiteto
klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P-219 dėl
jos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2
dalies 8 punktą, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo
užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovė nurodė, kad pas atsakovą
dirbo pagal dvi darbo sutartis: nuo 1983 m. birželio 16 d. Onkologijos klinikoje
gydytoja onkologe visu etatu, o nuo 1995 m. gruodžio 1 d. Radiologijos klinikoje
gydytoja-echoskopuotoja 0,25 etato pagal terminuotą sutartį iki 2009 m.
gruodžio 31 d.; drausminių nuobaudų neturėjo. 2009 m. spalio 20
d. ieškovė ligonius priiminėjo nuo 9 val. iki 13.10 val. Nurodytu laiku baigėsi
jos darbo diena, nes kaip gydytoja-echoskopuotoja tą dieną ji nedirbo. 2009 m.
spalio 20 d. buvo surašytas ieškovės Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01. Nuo 2009 m. lapkričio 16 d.
generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P-219 pagrindu ieškovė
buvo atleista iš Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą
darbe neblaivia 2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (DK 136
straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovės teigimu, akte
nurodytu laiku ji negalėjo būti nušalinta nuo darbo, nes nuo darbo pabaigos
buvo praėję 2.50 val. Be to, ji nebuvo neblaivi.
Byloje nustatyta,
kad 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. atsakovo sudaryta komisija surašė ieškovės
Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką
veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01 ir siuntimą dėl neblaivumo nustatymo. Pagal
2009 m. spalio 30 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-9 filialo administracija 2009
m. spalio 20 d. gavo žodinius pacientų nusiskundimus, kad echoskopijos kabinete
dirbanti ieškovė yra neblaivi. Pranešime nurodyta, kad ieškovė atsisakė paimti
jai surašytą neblaivumo nustatymo aktą ir pasirašyti dėl nušalinimo nuo darbo;
informuojama, kad dėl ieškovės elgesio yra ir anksčiau gautų skundų. 2009 m.
lapkričio 6 d. raštu atsakovas prašė ieškovės pateikti pasiaiškinimą dėl
neblaivumo darbe. 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovas gavo ieškovės 2009 m.
lapkričio 6 d. rašytinį pasiaiškinimą, kuriame ieškovė nurodė, kad 2009 m.
spalio 20 d. 15.40 val. darbe nebuvo neblaivi, todėl atsisakė vykti nustatyti neblaivumo.
Generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P-219 ieškovė nuo
2009 m. lapkričio 16 d. buvo atleista iš Onkologijos klinikos
gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia 2009 m. spalio 20 d. darbo
metu ir darbo vietoje (DK 136 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 2
dalies 8 punktas).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė,
kad Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką
veikiančių medžiagų akto forma yra standartizuota (Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-132); nėra pagrindo
abejoti atsakovo darbuotojų užpildytu aktu, kuriame pažymėti neblaivumo
požymiai, pakankami konstatuoti darbuotojo būklę. Faktas, kad darbo laiko
apskaitos žurnale nepažymėtas ieškovės nušalinimas nuo darbo, nepaneigia
konstatuotos ieškovės būklės. Be to, komisijai baigus darbą, buvo pasibaigęs ir
ieškovės darbo laikas. Teismas atmetė liudytojos J. L. parodymus,
nes ši pacientė paskutinį kartą ligoninėje lankėsi 2006 m.; ieškovės konsultacijos
jai neteiktos ir 2002-2006 m. Teismas sprendė, kad liudytojos O.
D. parodymai atmestini, nes ji lankėsi pas ieškovę 14-15 val., o komisija
konstatavo ieškovės būklę 15.40 val.; liudytojo A. F. parodymai
yra netiesioginiai, nes jis pripažino, jog ieškovę vežė ne jos darbo metu.
Ieškovė neįrodė, kad tokia jos būsena atsirado ne dėl girtumo, o dėl ligos. Ieškovė,
būdama gydytoja, turėjo suprasti, kad neblaivumą galima ginčyti padarant kraujo
tyrimą, ir tai jai buvo siūloma.
Teismas konstatavo,
kad ieškovės darbo laikas 2009 m. spalio 20 d. buvo nuo 8 val. iki 16 val., ir laikė
nustatytu faktą, kad ieškovė 15 val. 40 min. buvo neblaivi. Taip pat teismas
sprendė, kad atleidimo iš darbo teisėtumui neturi reikšmės, jog šalių buvo
sudarytos dvi darbo sutartys, nes darbo sutartis dėl gydytojos echoskopuotojos
darbo buvo terminuota ir baigėsi 2009 m. gruodžio 31 d. Vertindamas,
kad tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai ir sudaryta iš esmės
viena darbo sutartis, teismas sprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo
drausmę, būdama darbo metu neblaivi, todėl darbo santykiai negalėjo būti
nutraukti tik iš dalies, taigi ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą pagrįstai.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu
panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą ir
priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino – panaikino VšĮ Kauno medicinos
universiteto klinikų generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą
Nr. P-219, kuriuo ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atleista iš
Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia
2009 m. spalio 20 d. darbo metu ir darbo vietoje (DK 136 straipsnio 3 dalis,
235 straipsnio 2 dalies 8 punktas); priteisė ieškovei iš atsakovo už
priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. lapkričio
16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2010 m. rugsėjo 22 d.)
vidutinį darbo užmokestį – 27 172,76 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovei,
dirbusiai penkių darbo dienų savaitės režimu, po 123,14 Lt vidutinio darbo
dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo teismo sprendimo
priėmimo (2010 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Apeliacinės instancijos
teismas nurodė, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktas taikomas, kai
nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė
nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų
sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2
punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio pobūdžio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo,
turi aiškintis, ar darbuotojas darbovietėje buvo neblaivus darbo metu.
Darbuotojo konkretus darbo laikas, t. y. kasdienio darbo pradžia ir pabaiga,
nustatomas pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (DK
147 straipsnio 1 dalis). Kad darbuotojas žinotų darbdavio reikalavimus ir
turėtų galimybę jų laikytis, jis turi būti supažindintas su šiomis taisyklėmis
sudarant darbo sutartį. DK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojai
privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Šie grafikai turi būti skelbiami
viešai. Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui, darbdavys, teigdamas, kad
tinkamai informavo darbuotoją apie jo darbo pradžios ir pabaigos laiką, privalo
įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė nurodė,
kad jos, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20 d. baigėsi
13 val. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad pagal darbo laiko apskaitos
žiniaraštį ieškovės, kaip gydytojos onkologės, darbo valandos 2009 m. spalio 20
d. baigėsi 16 val. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo
praktika, nurodė, kad įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad
už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai,
tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo
nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir,
atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad
darbuotojas yra silpnesnioji šalis ekonomine, socialine prasme. Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad darbdavys nepateikė įrodymų, jog ieškovė, kaip
gydytoja onkologė, buvo tinkamai informuota apie konkretų savo darbo grafiką. Ieškovė
dirbo pas atsakovą pagal dvi 2005 m. gruodžio 19 d. darbo sutartis – gydytoja
onkologe pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 12316 visu etatu, o gydytoja
echoskopuotoja – 0,25 etato iki 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi šalys, sudarydamos
dvi darbo sutartis dėl skirtingų pareigų, aiškiai išreiškė valią, kad
skirtingas pareigas gydytojos-onkologės ir gydytojos-echoskopuotojos ieškovė
atliks skirtingu darbo laiku, nes bendras ieškovės darbo krūvis pagal šias
sutartis – 1,25 etato. Tačiau atsakovo pateikti 2009 m. spalio mėnesio darbo
laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovės skirtingų pareigų darbo
grafikai „persidengia“. Įvertinęs nurodytą aplinkybę ir tai, kad už darbo laiko
apskaitą įstaigoje atsakingas darbdavys, kuris byloje nepateikė darbo tvarkos
taisyklių ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės, kuri įstaigoje dirbo
pagal dvi darbo sutartis, darbo laikas buvo aiškiai apibrėžtas ir ji buvo
informuota apie darbo ir poilsio laiko paskirstymą, apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai negali būti pakankami spręsti,
jog 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val., kai ieškovei buvo surašytas Nušalinimo nuo
darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų
aktas Nr. NA-01, jos neblaivi būklė nustatyta darbo metu, kai ji ėjo
gydytojos-onkologės pareigas. Be to, šiame akte nenurodytos tikslios ieškovės
pareigos. Taigi neaišku, ar akto surašymo metu tiek darbdaviui, tiek ieškovei
buvo žinomas tikslus ieškovės darbo grafikas. VšĮ Kauno medicinos universiteto
klinikų filialo Onkologijos ligoninės direktoriaus
2009 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime taip pat nenurodytos
tikslios gydytojos pareigos, kurias ji ėjo 2009 m. spalio 20 d. 15.40 val.,
tačiau pranešime aiškiai nurodoma, kad gydytoja dirba echoskopijos kabinete. Taigi
darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, kuriais remiantis jis sprendė, jog ieškovė
2009 m. spalio 20 d. 15.40 val. ėjo būtent gydytojos-onkologės, iš kurių buvo
atleista dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne
gydytojos-echoskopuotojos pareigas.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo
argumentai:
1. Dėl netinkamo
įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymus teismas turi
patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų
pakankamumą, tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m.
birželio 13 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo
priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 10 punktas). Kasacinis
teismas yra nurodęs, kad darbuotojo buvimas darbo metu darbe neblaivaus gali
būti vertinamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kai nustatomos tokios
aplinkybės: 1) darbuotojo neblaivumo faktas; 2) darbuotojo buvimo darbe faktas,
t. y. buvimą darbovietėje, darbo vietoje ar kitoje vietoje, kur darbuotojas
turi būti atlikdamas darbo pareigas ar vykdydamas darbdavio užduotis; 3) buvimo
darbo metu faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
V. P. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr.
3K-3-272/2004). Preziumuojama, kad darbuotojas yra besąlygiškai kaltas, kai jis
darbo metu darbe pasirodo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų
įrodymų vertinimo pagrindu padarė visiškai įrodymais nepagrįstą išvadą, kad
ieškovė tą valandą, kurią buvo aptikta neblaivi, neatliko gydytojos onkologės
funkcijų, nes nepateikta byloje pakankamai įrodymų. Tačiau ir be papildomų įrodymų
akivaizdu, kad ieškovė dirbo vieno etato darbo krūviu gydytoja onkologe. 2009
m. spalio 20 d. ieškovė nuo 8 iki 16 val. turėjo dirbti Onkologijos klinikos
Paliatyvios onkologijos skyriuje. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo)
ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01 surašytas 15.40
val. Pagal administracijos patvirtintą darbo grafiką gydytoja echoskopuotoja
2009 m. spalio 20 d. ieškovė neturėjo dirbti.
Pagal kasacinio
teismo praktiką teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą
tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina
atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. Č. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninė,
bylos Nr. 3K-3-59/2010). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime
nurodė, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią
tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi
siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai
ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto
8-ojo notarų biuro notarė L. T., bylos Nr. 3K-3-295/2006).
Teismo vidinis įsitikinimas - tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir
visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei
tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr.
3K-3-516/2004; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB–F
„VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010). Prireikus vertinti daugetą
įrodymų ir esant tarp jų prieštaravimų, turi būti atskleista kiekvieno įrodymo
įrodomoji reikšmė sprendžiamojo ginčo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. v.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, bylos Nr. 3K-3-l95/2009).
Šioje byloje
apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas ieškovės darbo vietą ir laiką, rėmėsi
tik jos pačios samprotavimais ir labai paviršutiniškai vertino atsakovo
pateiktus oficialius dokumentus, kurie turi patikimesnę įrodomąją reikšmę (oficialiai
patvirtintas darbo grafikas, pareiginiai nuostatai, raštiškas darbdavio
paaiškinimas dėl ieškovės darbo organizavimo specifikos Onkologijos klinikoje).
Byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad ieškovė 2009 m. spalio 20 d. darbo
vietoje ir jos darbo valandomis buvo pastebėta neblaivi, ką konstatavo
atitinkama komisija, surašydama ir ieškovės Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01,
kuriame nurodomi požymiai, patvirtinantys, kad ieškovė buvo neblaivi. Tą
patvirtino į posėdį iškviesti aktą surašę komisijos nariai. Taigi visiškai nepagrįstos
yra apeliacinės instancijos teismo abejonės, ar ieškovė jos neblaivumo
konstatavimo metu buvo tinkamai supažindinta su darbo grafiku (darbuotojų darbo
grafikai viešai skelbiami darbovietės stende).
Pagal kasacinio
teismo praktiką neblaivaus darbuotojo buvimas darbe paprastai nesuderinamas su
tolesniu jo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. AB „Mažeikių nafta“, bylos Nr.
3K-3-272/2004). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turėjo
atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė dirbo nacionalinės svarbos sveikatos
priežiūros įstaigoje su ypatingo dėmesio reikalaujančiais onkologiniais
ligoniais ir jų artimaisiais. Tokios įstaigos darbuotojų darbo veiklą privalu
vertinti taikant griežtesnius atidumo, kruopštumo, rūpestingumo, dėmesingumo,
taip pat ir drausmės darbe standartus tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių
į šias įstaigas besikreipiančių asmenų sveikatai ir gyvybei (pranešimas apie
ieškovės neblaivumą buvo gautas iš pacientės). Toleravimas fakto, kad neblaivus
gydytojas imtųsi ligonių gydymo, gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir
aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti labai sunkių padarinių
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004
m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v.
VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004).
2. Dėl teismo
sprendimo rezoliucinės dalies. Apeliacinės instancijos teismas tik
panaikino atsakovo generalinio direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr.
P-219, kuriuo ieškovė nuo 2009 m. lapkričio 16 d. atleista iš
Onkologijos klinikos gydytojos onkologės pareigų už pasirodymą darbe neblaivia.
Tačiau pagal DK 297 straipsnio 3, 4 dalis, jeigu teismas konstatuoja, kad
darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų
nustatytą tvarką, grąžina jį į pirmesnį darbą arba jei teismas nustato, kad
darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl tam tikrų objektyvių
priežasčių, priima sprendimą pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu
ir tada ši darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu. Dėl šių DK
reikalavimų taikymo apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje
dalyje nepasisakė, todėl kyla neaiškumų dėl teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad pas atsakovą
ji dirbo skirtingus darbus pagal dvi darbo sutartis, kurių kiekviena nustatė
skirtingą darbo laiką bei vietą. 2009 m. spalio 20 d. jos, kaip gydytojos onkologės,
darbo laikas baigėsi 13 val. Vėliau ji dirbo kaip gydytoja echoskopuotoja. Nors
darbo laiko grafikai „persidengia“ (darbo valandos neatitinka grafikuose
nurodyto darbo laiko), nuo darbo ji nebuvo nušalinta, už visą darbo laiką jai
buvo apmokėta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad
darbdavys nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji 2009 m. spalio 20
d. 15.40 val. atliko gydytojos onkologės funkcijas, iš kurių ji buvo atleista
dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, o ne gydytojos echoskopuotojos.
Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, kad teismo
priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš
Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti
tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas tos konkrečios
bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T., bylos Nr. 3K-3-295/2006).
Ieškovės teigimu,
2009 m. spalio 20 d. komisija surašė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. NA-01, tačiau
nuo darbo jos nenušalino, nes kai komisija pradėjo savo darbą, jos darbo laikas
jau buvo pasibaigęs, už darbą tą dieną ieškovei apmokėta. Aktas surašytas
ieškovei nedalyvaujant, nes jos darbo diena jau buvo pasibaigusi ir ji išėjo iš
kabineto, todėl jai nebuvo įteiktas siuntimas nustatyti neblaivumą. Reikalavimas
pasiaiškinti jai buvo pateiktas po 16 dienų. Teismo posėdžio metu apklausti
liudytojai nepatvirtino akte užfiksuotų duomenų. Pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai atmetė liudytojų J. L., O. D.
ir A. F. parodymus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Civiliniame procese
galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra
ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo
šalių nustatytų ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata,
kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose
sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis
teismas nenustatinėja bylos faktų. Savo ruožtu bylos faktinės aplinkybės yra
materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas,
aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali
analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių
civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu. Vadovaudamasi
šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde keliamų
teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai
pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Dėl šiurkštaus
darbo drausmės pažeidimo kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo
pagrindo
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl
darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi
sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės
nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio
ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m.
spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v.
Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo
sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė
nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK
10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės
pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba
netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Bendrosios
visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o nurodytas pareigas
sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai.
Pagal DK 136
straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su
darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės
pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą
reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip
šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.
Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas,
darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo
sutarties pažeidimų. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo
pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių,
kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo
pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties
nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus),
pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas,
atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti,
ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo
drausmės pažeidimą. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina
įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Tinkamai
organizuoti darbą privalo darbdavys – visų pirma, užtikrindamas, kad
darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, taigi
supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais
(DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB
„Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).
Taigi nagrinėjamoje
byloje visų pirma būtina pasisakyti dėl darbdavio (kasatorius) pareigos tinkamai
organizuoti darbą vykdymo, t. y. ar ieškovė, dirbdama VšĮ Kauno medicinos
universiteto klinikose gydytoja onkologe, buvo tinkamai informuota apie savo
darbo laiką, kai privalėjo dirbti jai pavestą darbą. Ši aplinkybė esmingai
svarbi, nes apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos
teismo išvadas, padarytas dėl ieškovės darbo laiko, kurio metu buvo
konstatuotas ieškovės neblaivumo faktas, konstatavo, kad darbdavys nepateikė
įrodymų, jog ieškovė, kaip gydytoja onkologė, buvo tinkamai informuota apie
savo darbo grafiką. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas sprendė,
kad atsakovo pateikti įrodymai negali būti pakankami išvadai, jog 2009 m. spalio
20 d. 15.40 val., kai ieškovei buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. NA-01, jos
neblaivi būklė buvo nustatyta darbo metu, kai ji ėjo gydytojos onkologės
pareigas; vadinasi, byloje neįrodyta, jog ieškovė buvo neblaivi darbo metu, jai
dirbant gydytoja onkologe. Taigi, ieškovės neblaivumo faktas, kuris buvo
konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendimu, nebuvo paneigtas ir
apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tik, minėta, pagal apeliacinės
instancijos teismo išvadas, nustatytas ne ieškovės darbo metu.
Tačiau kolegija
nepripažįsta pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadų, padarytų dėl
darbdavio pareigos tinkamai organizuoti darbą netinkamo vykdymo. Darbdavys yra
parengęs Onkologijos klinikos gydytojo onkologo pareiginę instrukciją, su kuria
yra susipažinusi ir ieškovė, tai patvirtinta jos parašu. Viena iš instrukcijoje
fiksuotų gydytojo onkologo pareigų yra dirbti atskiru pavedimu arba pagal iš
anksto nustatytą grafiką (10 punktas). Darbdavys taip pat yra parengęs
Onkologijos klinikos Paliatyviosios onkologijos skyriaus gydytojų darbo
grafikus, konkrečiai – byloje pateiktas ir 2009 m. spalio mėn. darbo grafikas.
Iš šio grafiko matyti, kad ieškovės, kuri pas atsakovą dirbo vienu etatu, darbo
laikas skyriuje yra nuo 8 iki 16 val., išskyrus pirmadienius, kada darbo laikas
yra nuo 13 iki 18 val. Aktas, kuriame reaguojant į paciento dar anksčiau, t. y.
iki akto surašymo, suteiktą informaciją fiksuotas ieškovės neblaivumo faktas,
surašytas 15.40 val., t. y. ieškovės darbo metu. Kaip yra nurodęs
atsakovas, darbo grafikai yra viešo prieinamumo dokumentai, skelbiami viešai,
ieškovė neteigė neturėjusi galimybės su jais susipažinti. Tai, kad ieškovei
buvo žinomas jos darbo laiko režimas, ji pripažino ir pirmosios instancijos
teismo 2010 m. gruodžio 17 d. ir 2010 m. kovo 25 d. posėdžiuose,
nurodydama, jog jos darbo grafikas iki 16 val. Taip pat svarbu pažymėti, kad
ieškovė pas atsakovą gydytoja dirba jau nuo 1983 m. birželio 16
d., sudarytos darbo sutartys buvo keistos, pildytos. Darbuotojas, būdamas darbo
santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas,
nagrinėjamu atveju – gydytoju, kurio pagrindinė profesinė pareiga sąžiningai,
garbingai ir nesavanaudiškai gydyti žmones, taip pat privalo rūpintis tinkamu
darbo sutarties vykdymu. Dėl to tokiu atveju, kada darbdavys buvo nustatęs
ieškovės, kaip gydytojos onkologės, darbo grafiką, kuris ieškovei buvo žinomas,
esant ieškovės-darbuotojos pareigai tinkamai vykdyti darbo sutartį bei turint
omenyje ieškovės darbo pas atsakovą trukmę, nepriimtina apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kaip gydytoja onkologė, nebuvo tinkamai
informuota apie savo darbo grafiką, t. y. kad ji nežinojo savo darbo režimo. Taigi
teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamu įrodymų vertinimu, nustatant ieškovės
padaryto darbo pažeidimo momentą – konstatuojant, kad jis padarytas darbo metu,
pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 185 straipsnis).
DK 235 straipsnio 2
dalies 8 punkte nustatytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų –
darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus. Ši teisės norma taikoma, kai
nustatoma reikšmingų faktų visuma: a) darbuotojo neblaivumas; b) ši jo būklė
nustatoma darbo metu; c) neblaivus darbuotojas yra darbe. Tik esant šių faktų
sudėčiai, darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2
punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 8 punktą gali būti pripažįstamas teisėtu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. UAB „Alprema“, bylos Nr. 3K-3-457/2004).
Du paskutinieji reikšmingi faktai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas buvo
be pagrindo paneigęs, yra konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendime, pirmiau
išdėstytais motyvais kasacinio teismo teisėjų kolegija juos yra pripažinusi
pagrįstai nustatytais. Pirmasis – darbuotojo neblaivumo faktas, įvertinus visus
tokio fakto nustatymo klausimui spręsti byloje surinkus įrodymus, taip pat buvo
konstatuotas pirmosios instancijos teismo sprendimu bei nepaneigtas apeliacinės
instancijos teismo sprendimu.
Atsiliepime į atsakovo
kasacinį skundą, kaip ir apeliaciniame skunde, ieškovė analizuoja byloje
įvertintus tuos pačius įrodymus jos neblaivumo fakto nustatymo klausimu, juos
vertina savo teisinę ir faktinę poziciją pagrindžiančiu aspektu. Tačiau dėl šių
įrodymų byloje yra pateiktos išvados. Teisėjų kolegija nurodo, kad darbuotojo
neblaivumo fakto nustatymas yra konkrečios nagrinėjamos bylos reikšmingo fakto
nustatymas, kurio kasacinis teismas nenustatinėja, o, minėta, remiasi bylą
nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos
aplinkybėmis (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Dėl to pripažinus, kad teismų
nustatytas ieškovės neblaivumo faktas konstatuotas ieškovės darbo metu, atliekant
darbo funkcijas atsakovo – darbdavio naudai, tinkamu darbo teisės normų,
reglamentuojančių darbuotojų drausminę atsakomybę, aiškinimu ir taikymu pagal
byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrįstas pirmosios instancijos
teismo sprendimas.
Minėta, kad
darbuotojas, būdamas darbo santykiuose su konkrečiu darbdaviu ir atlikdamas jo
pavestas funkcijas, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir
tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). Tokiu
atveju, kada darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, suprantama, kad
darbdavys praranda pasitikėjimą tokiu darbuotoju ir naudodamasis drausminės
nuobaudos skyrimo teise gali apskritai nutraukti darbo santykius su tokiu
darbuotoju, nepaisant to, pagal kelias darbo sutartis, sudarytas su tuo pačiu
darbdaviu, darbuotojas dirba. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tokios
nuostatos taikymas šioje byloje nekeičia galutinio teisinio rezultato, t. y.
konstatavimo, kad šalių darbo santykiai nutraukti apskritai ir ieškovė neturi teisinio
pagrindo vykdyti kokių nors darbo funkcijų pas atsakovą, nors darbdavio
2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu ieškovė atleista tik iš gydytojo
onkologo pareigų, kada kitos 2005 m. gruodžio 19 d. darbo sutarties
pagrindu ji dirbo ir gydytoja echoskopuotoja (0,25 etato nuo 2009 m. sausio 1
d.). Tačiau pagal pastarąją sutartį darbo terminas buvo nustatytas iki
2009 m. gruodžio 31 d. ir yra pasibaigęs iki teismų sprendimų byloje
priėmimo.
Nuodytais motyvais
kolegija konstatuoja, kad tinkamu materialiosios ir proceso teisės normų
aiškinimu ir taikymu pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346
straipsnis 2 dalis 1, 2 punktai).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų šioje byloje priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 33 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti kasacinį skundą, šios išlaidos, taip pat 26,94
Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme, į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 22 d.
sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 2 d. sprendimą.
Priteisti valstybei
iš ieškovės D. P. 26,94 Lt (dvidešimt šešis Lt 94 ct) Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei
iš ieškovės D. P. 33 (trisdešimt tris) Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Pranas
Žeimys
Janina
Stripeikienė