Civilinė byla Nr. e2-121-450/2022

Civilinė byla Nr. e2-122-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01709-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.4; 3.4.4.7; 3.4.4.9; 3.1.10.7 

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „A“ vadovo V. Š. atskiruosius skundus dėl 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti atnaujinimo ir nutrauktas restruktūrizavimo procesas, bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo, civilinėje byloje pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „A“ direktoriaus V. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A“ vadovas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB „A“ restruktūrizavimo bylą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „A“ restruktūrizavimo bylą (toliau – RUAB „A“).

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė RUAB „A“ vadovo V. Š. prašymą dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti sustabdymo.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo V. Š. prašymą tenkino bei pripažino, kad terminas restruktūrizavimo plano projektui RUAB „A“ restruktūrizavimo byloje pateikti buvo sustabdytas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. imtinai.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė tenkinti RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės prašymą patvirtinti RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projektą. Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo plano projektą pasirašė įmonės vadovas V. Š., todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 106 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nustatė, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas yra pakoreguotas pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko ir ARRMAZ CHEMICALS SAS pastabas. Restruktūrizavimo plano projektas su korekcijomis nebuvo pateiktas tvirtinti kreditorių susirinkimui ir kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė balsuoti už jo patvirtinimą, todėl vertino, jog restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 107 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6.       RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorė pateikė prašymą patvirtinti RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projektą. Prašyme nurodė, kad RUAB „A“ kreditoriai 2020 m. rugsėjo 30 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime pritarė restruktūrizavimo plano projektui.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės pateiktą RUAB „A“ restruktūrizavimo planą.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir nepatvirtino 2020 m. spalio 1 d. pateikto RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projekto.

9.       RUAB „A“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties nutraukė. 

10.       RUAB „A“ vadovas V. Š. 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti RUAB „A“ restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą ir atnaujintą restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo nutarties, kuria terminas pratęstas, įsiteisėjimo dienos.

11.       RUAB „A“ vadovas V. Š. 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė RUAB „A“ direktoriaus prašymą atnaujinti RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą ir nutraukė RUAB „A“ restruktūrizavimo bylą.

13.       Teismas nurodė, kad termino restruktūrizavimo planui pateikti klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi (bylos Nr. e2-981-381/2020); restruktūrizavimo planas nepatvirtintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi (bylos Nr. e2-1829-585/2020), todėl pakartotinio termino planui pateikti pratęsimo ir plano pateikimo galimybė po to, kai šie klausimai išspręsti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, teisės aktuose nenumatyta.

14.       Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties 29 punkte pateiktais išaiškinimais, darė išvadą, kad teismui nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, kurio pateikimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ), turi atsirasti pasekmės, numatytos ne JANĮ, o ĮRĮ. RUAB „A“ restruktūrizavimo planui pateikti įsiteisėjusia nutartimi terminas buvo nustatytas iki 2020 m. spalio 22 d., tačiau iki to laiko pateikti restruktūrizavimo planai nebuvo patvirtinti, nutartys, kuriomis atsisakyta patvirtinti šiuos planus yra įsiteisėjusios. Todėl teismas, remdamasis IRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, RUAB „A“ restruktūrizavimo bylą nutraukė.

15.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti RUAB „A“ direktoriaus prašymą pratęsti terminą pateikti RUAB „A“ restruktūrizavimo planą.

16.       Teismas nustatė, kad analogiškas prašymas išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, dėl kurios paduotas atskirasis skundas, kuriam duota eiga po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo; skundas neišnagrinėtas. Teismas nurodė, kad esant nutrauktai restruktūrizavimo bylai, jokie terminai byloje negali būti pratęsiami, 2021 m. gruodžio 2 d. prašymą paliko nenagrinėtiną. Teismas nustatė, kad tapatus prašymas pateiktas 2020 m. gruodžio 21 d., dėl jo priimta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuri nėra įsiteisėjusi, dėl to teismas prašymą atsisakė priimti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17.       Pareiškėjas RUAB „A“ vadovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:        

17.1.                      Priešingai nei nurodė teismas, ištyręs reikšmingas aplinkybes, teismas turi teisę atnaujinti terminą planui pateikti. Tačiau teismas, spręsdamas apelianto prašymą, nenagrinėjo tokių aplinkybių. Bendrovė paruošė ir nepasibaigus terminui pateikė tvirtinti restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė didžioji dalis kreditorių bei akcininkų. Be to, pats teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi bendrovės planą patvirtino, įvertinęs, kad planas atitinka teisės aktų reikalavimus, bet dėl nesuprantamų priežasčių nurodė, jog tokia nutartis yra skundžiama. Šis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies pažeidimas ir sąlygojo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimą, kuria teismas grindė skundžiamą nutartį. Patikslinto plano pateikimo teismui pakartotinai tvirtinti galimybės šiuo metu yra realios ir įgyvendinamos; planas yra pradėtas įgyvendinti.

17.2.                      Teismas nepagrįstai nesirėmė apelianto nurodyta teismų praktika, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-754-823/2016, kurioje nurodyta, kad terminas pakartotiniam restruktūrizavimo plano projektui pateikti gali būti atnaujintas, jeigu jis atitinka restruktūrizavimo proceso tikslą bei principus, yra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis, restruktūrizavimo plano projektui pritarė dauguma kreditorių.

17.3.                      Teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nepagrįstai rėmėsi ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (pvz., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375-241/2020; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-585/2020), nes restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, įsigaliojus JANĮ, yra spręstinas vadovaujantis galiojančiomis JANĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis), o ne ĮRĮ. Be to, teismas apelianto prašymą atmetė formaliais pagrindais, net nenagrinėjęs galimybių išsaugoti restruktūrizavimo procesą bei bendrovės veiklą.

17.4.                      RUAB „A“ iškėlus restruktūrizavimo bylą iki ekstremalios situacijos ir karantino dėl COVID-19 paskelbimo, patyrė papildomus finansinius nuostolius, kurių negalėjo numatyti, todėl bendrovei turėtų būti taikomas 3 mėnesių termino skaičiavimo stabdymas 6 mėnesiams.

18.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.                       Nei JANĮ, nei ĮRĮ nenumato termino restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti atnaujinimo galimybės, t. y. tiek JANĮ 110 straipsnio 2 dalis, tiek ir ĮRĮ 14 straipsnio 4 dalis taikytinos tuo atveju, kai restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas teisme, o planą patvirtinus teisme (kaip šiuo atveju), nėra pagrindo taikyti šių nuostatų dėl termino pratęsimo ir / ar atnaujinimo. Be to, apelianto nurodoma teismų praktika dėl termino restruktūrizavimo plano pateikimo termino atnaujinimo negali būti taikoma šioje byloje, nes nesutampa nurodytų nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

18.2.                      Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje yra konstatuoti esminiai, o ne techniniai restruktūrizavimo plano trūkumai. Taigi, įsiteisėjusia nutartimi konstatavus, kad planas turi itin reikšmingų trūkumų, todėl negali būti vertinamas atitinkančiu JANĮ keliamiems reikalavimams ir negali būti tvirtintinas, buvo konstatuotas prejudicinę reikšmę turintis pagrindas, įtvirtintas JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jog RUAB „A“ nepateikė tinkamo restruktūrizavimo plano, o pateiktas tvirtinti dėl savo neatitikimų įstatymo nuostatoms negali būti patvirtinamas. Būtent todėl skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo prejudicinę reikšmę turintį teisinį pagrindą, jog šiuo atveju dėl nepateikto restruktūrizavimo plano restruktūrizavimo procesas yra nutraukiamas.

18.3.                       Nors teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatinėjo ir nenagrinėjo, ar yra ir kiti imperatyvūs JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai restruktūrizavimo bylai nutraukti, tačiau bendrovei nemokant mokesčių, egzistuoja ir JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą.

19.       RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir 2020 m. gruodžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

19.1.                       Kasacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 galutinai išaiškino, kad klausimas dėl RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo turi būti sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, tai reiškia, jog iki tol nagrinėjant bendrovės restruktūrizavimo bylą buvo taikomas netinkamas įstatymas. Teismas, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, nepagrįstai taikė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta tik tuomet, kai restruktūrizavimo planas nustatytu terminu teismui išvis nėra pateikiamas arba teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano ir kitam planui pateikti terminas jau yra pasibaigęs dėl nuo bendrovės priklausančių priežasčių; tačiau šiuo atveju planas buvo pateiktas ir pirmosios instancijos teismas jį patvirtino, todėl tik apeliacinės instancijos teismui jo nepatvirtinus, restruktūrizavimo byla negali būti nutraukta, nes bylą nagrinėjantis teismas turi tirti ar restruktūrizavimo planas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iki sueinant terminui, ar restruktūrizuojama bendrovė turėtų galimybę kreiptis dėl jo pratęsimo, taip pat vertinti priežastis dėl kurių restruktūrizavimo planas nebuvo patvirtintas, atsižvelgti į bendrovės aktyvų elgesį ir galimybes siekiant pateikti restruktūrizavimo planą pakartotinai.

19.2.                       Terminas bendrovės restruktūrizavimo planui pateikti turėjo sueiti 2020 m. spalio 22 d., taigi, restruktūrizavimo planą pateikus 2020 m. spalio 1 d., akivaizdu, jog iki termino pabaigos dar buvo likusios trys savaitės. Jeigu restruktūrizavimo plano nebūtų patvirtinęs pirmosios instancijos teismas, bendrovė būtų turėjusi galimybę pasinaudoti teise prašyti pratęsti terminą arba pateikti restruktūrizavimo planą iki 2020 m. spalio 22 d.

20.       Pareiškėjas RUAB „A“ vadovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                       2021 m. gruodžio 2 d. prašymą bendrovė parengė, atsižvelgdama į kasacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 pateiktus išaiškinimus, todėl 2021 m. gruodžio 2 d. prašymo motyvai iš esmės skyrėsi nuo 2020 m. gruodžio 21 d. prašymo argumentų. Be to, teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria restruktūrizavimo byla nutraukta, nėra įsiteisėjusi.

21.       RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorė UAB „Valnetas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1.                       Teismas atsisakė priimti 2021 m. gruodžio 2 d. prašymą pratęsti terminą planui pateikti neįsigilinęs į jo turinį, atitinkamai visiškai nepagrįstai nustatęs, kad 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. prašymai yra tapatūs. Naujo prašymo teikimo būtinybę įtakojo nauji kasacinio teismo išaiškinimai 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, pakeitę prieš tai buvusią teismų praktiką.

22.       Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, 2021 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

22.1.                       2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. prašymai yra tapatūs, nes abiejų prašymų dalykas identiškas – pratęsti terminą pateikti restruktūrizavimo planą, t. y. abiem prašymais yra siekiama tų pačių teisinių pasekmių. Net jei vėlesniame 2021 m. gruodžio 3 d. prašyme yra pateikiami nauji teisiniai ar faktiniai argumentai, susiję su prašymo dalyku (termino pateikti planą pratęsimu), tai negali būti vertinama naujo prašymo pateikimu, nes tai yra (galėtų būti laikoma) to paties prašymo papildymu ar pakeitimu, ar net jo trūkumų pašalinimu, atsižvelgus į naujus kasacinio teismo išaiškinimus. Pagaliau, 2021 m. gruodžio 3 d. prašymas pateiktas praėjus beveik 1 metams po 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria teismas nutraukė restruktūrizavimo bylą, priėmimo, nenurodant svarbių priežasčių dėl ko prašymas pateiktas tik po metų.

22.2.                      Tai, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nepatvirtintas bendrovės pateiktas restruktūrizavimo planas, buvo esminis kriterijus teismui konstatuoti, jog egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti RUAB „A“ restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo plano pateikimo / nepateikimo klausimas yra esminis ir turi būti išsprendžiamas pirmiausiai, nagrinėjant restruktūrizavimo proceso, nutraukimo / tęstinumo klausimą, ir tik išsprendus šį klausimą, būtų galima vertinti kitus prašymus – kaip atmestą teismo skundžiama nutartimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

   IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis)

24.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas netenkino RUAB „A“ vadovo V. Š. prašymo atnaujinti ir pratęsti terminą patikslintam restruktūrizavimo planui pateikti bei nutraukė RUAB „A“ restruktūrizavimo bylą; atsisakė priimti RUAB „A“ vadovo V. Š. prašymą pratęsti terminą patikslintam restruktūrizavimo planui pateikti.

Dėl įstatymo taikymo ir bylos esmės

25.       Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja JANĮ, pakeitęs iki tol galiojusį ĮRĮ JANĮ 155 straipsnyje, įtvirtinančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Taigi, JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-823/2021, 15 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 28 punktas).

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties 29 punkte civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 konstatavo, kad nors į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo kreiptasi iki 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau restruktūrizavimo byla atsakovei iškelta 2021 m. sausio 21 d. Taigi, atsakovės restruktūrizavimo plano projekto rengimo bei tvirtinimo procedūra buvo pradėta ir atliekama jau galiojant JANĮ nuostatoms, todėl klausimas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo turi būti sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas.

27.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje padarė išvadą, kad teismui nepatvirtintus restruktūrizavimo plano, kurio pateikimo taisyklės įtvirtintos ĮRĮ, turi atsirasti pasekmės, numatytos ne JANĮ, o ĮRĮ, todėl klausimą dėl RUAB „A“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo sprendė vadovaudamasis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. 

28.       Apeliantas ir RUAB „A“ vadovas bei nemokumo (restruktūrizavimo) administratorė teigia, kad būtent netinkamas įstatymo taikymas (ĮRĮ, o ne JANĮ) lėmė nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

29.       Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; 4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas. Iš esmės analogiški restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai yra numatyti ir JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje – teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Kaip matyti, tiek ĮRĮ nustatytos restruktūrizavimo bylos nutraukimo sąlygos, tiek JANĮ įtvirtinti restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindai yra iš esmės tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta remiantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kad tinkamas restruktūrizavimo planas per nustatytą terminą nebuvo pateiktas ir patvirtintas, iš esmės yra teisinga bei atitinka JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pagrindą. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, rėmėsi ĮRĮ, o ne JANĮ, šios išvados teisingumo nepaneigia.

30.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės pateiktą RUAB „A“ restruktūrizavimo planą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir nepatvirtino 2020 m. spalio 1 d. pateikto RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projekto. RUAB „A“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 kasacinį procesą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties nutraukė. Išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl teisės kasacine tvarka skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria išspręstas restruktūrizavimo plano tvirtinimo (netvirtinimo) klausimas, konstatavo, kad tokia apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka nėra skundžiama. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl juridinio asmens restruktūrizavimo plano patvirtinimo (nepatvirtinimo) apskundimas kasacine tvarka neatitiktų veiksmingo juridinių asmenų nemokumo proceso tikslo ir būtų nesuderinamas su efektyvaus nemokumo proceso principu. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dėl juridinio asmens restruktūrizavimo plano patvirtinimo (nepatvirtinimo) teisėtumo kontrolė tik apeliacinės instancijos teisme yra suderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu ir yra pakankama šio proceso teisėtumui užtikrinti.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai, susiję su netinkamu ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalies taikymu ir negalimumu skųsti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį, prieštarauja jo paties teiginiams dėl JANĮ, o ne ĮRĮ nagrinėjamam klausimui taikymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dėl juridinio asmens restruktūrizavimo plano patvirtinimo (nepatvirtinimo) teisėtumo kontrolė tik apeliacinės instancijos teisme yra suderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu ir yra pakankama šio proceso teisėtumui užtikrinti. Taigi, nutarties 30 punkte nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1829-585/2020, kuria iš esmės išspręstas klausimas dėl RUAB „A“ restruktūrizavimo plano (ne)tvirtinimo – panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis ir nepatvirtintas 2020 m. spalio 1 d. pateiktas RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projektas, yra galutinė ir neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje ja remdamasis nusprendė dėl RUAB „A“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

32.       RUAB „A“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės samprotavimai, kad bendrovei restruktūrizavimo planą pateikus 2020 m. spalio 1 d., jai iki termino pabaigos dar buvo likusios trys savaitės, todėl jei plano nebūtų patvirtinęs pirmosios instancijos teismas, bendrovė dar būtų turėjusi galimybę pasinaudoti teise prašyti pratęsti terminą arba pateikti restruktūrizavimo planą iki 2020 m. spalio 22 d. yra teisiškai nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-981-381/2020 galutinai buvo išspręstas ginčas dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino ir nustatyta, kad galutinis plano pateikimo teismui terminas yra 2020 m. spalio 22 d. imtinai. Bylos duomenimis nustatyta, kad RUAB „A“ restruktūrizavimo plano projektai teismui buvo teikiami atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. bei 2020 m. spalio 2 d. Pastarąjį restruktūrizavimo plano projektą pirmosios instancijos teismas patvirtino, tačiau apeliacinės instancijos teismas klausimą išsprendė iš esmės ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, nepatvirtino pateikto plano projekto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), taigi, galiojant ir dispozityvumo principui, kuris reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi, būtent pati bendrovė, atstovaujama nemokumo (restruktūrizavimo) administratorės bei vadovo, įgyvendindama dispozityvumo principą, sprendžia kokio turinio ir konkrečiai, kada, įstatymo nustatyto termino ribose, pateikti teismui restruktūrizavimo plano projektą.

33.       Antra, įstatyme nustatyti konkretūs restruktūrizavimo plano projekto rengimo bei pateikimo tvirtinti teismui terminai. ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui pratęsti šioje dalyje nustatytą terminą. Tokia galimybė numatyta ir JANĮ 110 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuojama, kad nemokumo administratorius arba juridinio asmens vadovas restruktūrizavimo plano projektą, kuriam pritarta šio įstatymo 106, 107 arba 1111 straipsniuose nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo prašymu, jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą. Trečioje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismui nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, restruktūrizavimo byla nutraukiama. Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-981-381/2020 esant galutinai išspręstam ginčui dėl restruktūrizavimo plano projekto pateikimo termino ir esant nustatytam galutiniam plano pateikimo teismui terminui iki 2020 m. spalio 22 d. imtinai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė 2020 m. gruodžio 21 d. RUAB „A“ vadovo V. Š. prašymą dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti atnaujinimo bei nesant iki nustatyto termino pateikto plano, kuris teismo būtų patvirtintas, restruktūrizavimo bylą nutraukė. Atitinkamai, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti 2021 m. gruodžio 2 d. RUAB „A“ vadovo V. Š. prašymo dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti pratęsimo. Pažymėtina, kad klausimas dėl RUAB „A“ restruktūrizavimo bylos jau yra išspręstas ir RUAB „A“ restruktūrizavimo byla nutraukta, todėl iš esmės nėra galimas termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimas ir plano patvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ir nevertino prašymo turinio, atsisakydamas jį priimti kaip tapatų bei nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurias atskirųjų skundų argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. nutartys paliekamos nepakeistos.

35.       Atmetus atskiruosius skundus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo kreditoriai SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited, tačiau jie priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. bei 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė