Administracinė byla Nr. I-1629-739/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00501-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.20.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 23d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, rašytinio proceso tvarka, spręsdama Rokiškio rajono apylinkės teismo prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, 

n u s t a t ė :

Rokiškio  rajono apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi prašo ištirti ar Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimas Nr.TS-5.97 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ dalyje dėl kelio RK – 146 įrašymo į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių  sąrašą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 daliai.

Nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo  pagal  ieškovų  J. A. Č. ir E. Č. patikslintą ieškinį atsakovams J. M., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E.B., R.B., R.V., VĮ Registrų centrui, UAB “ (duomenys neskelbtini)“, Rokiškio rajono savivaldybei, VĮ Valstybės žemės fondui, ir atsakovo J. M. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ieškovams J. A. Č. ir E. Č.

2015-12-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje yra aprašyti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai ir jų pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, atsakovo J.M.  atsiliepimo į ieškinį ir  pareikšto priešieškinio reikalavimai, kitų atsakovų atsiliepimuose pateikti atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinį ir jų pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimų  esmė, nurodytos faktinės aplinkybės. Nutartyje teismas taip pat paminėjo, kad, kad į Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ į Rokiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemą yra įtrauktas kelias Nr.RK-146, esantis Cibelių k., Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje, Rokiškio r.sav., kaip antros kategorijos vietinės reikšmės, 4m pločio, patenkinamos būklės viešasis kelias, 344m ilgio, 0,14 ha ploto. Aprašęs iš byloje surinktų duomenų nustatytas faktines aplinkybes, šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį bei išdėstęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo( 2002-10-03 įstatymo Nr.IX-1113redakcijos) 3 straipsnio 3 dalies ir 4 straipnio 3 dalies turinį, nutartyje teismas nurodė, jog teismui kilo pagrįstų abejonių dėl Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimo Nr. TS-5.97“ Dėl Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ dalies, susijusios su kelio Nr. RK-146 įrašymu į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, atitikties Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 staripsnio 3 daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ)112 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus, bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluotas teismo, kuris kreipiasi, prašymas administraciniam teismui, nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias ABTĮ nuostatas, yra pažymėjusi, kad „<...> teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodami savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jų nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.“ (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-20/2009). Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų.

ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimą ir jo dalyko apibrėžimą lemia teismo nutartis. Būtent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turi būti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms. Būtent tokio pobūdžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama. Analogiškai turi būti vertinama ir ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartis kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teisėjas (teismas), priimdamas nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ar kreiptis į kompetentingą administracinį teismą dėl šio akto teisėtumo patikrinimo, joje (nutartyje) iš esmės išdėsto savo (išankstinę) nuomonę dėl šio akto teisėtumo, t. y. dėl norminės bylos esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-355/2014).

Taigi norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).

Norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimas, kai dėl to į administracinį teismą kreipiasi bendros kompetencijos teismas, nėra savitikslis dalykas. Norminės administracinio akto teisėtumo bylos išnagrinėjimas  tokiu atveju bendros kompetencijos teismui turi padėti įvykdyti teisingumą individualioje byloje, būti naudingas ( bylos išnagrinėjimo iš esmės  ir procesinio sorendimo  priėmimo byloje aspektu) besikreipiančiam teismui. Teismo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra pagrįstas, kai prašymas siejamas su prašomos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos išsprendimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą.  Todėl ir bendros kompetencijos teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi būti atskleista bylos esmė ir nurodyta, kokiais  teisės aktais bylos šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus  (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tik nustatęs bylos esmę, teismas gali nuspręsti, ar norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimas konkrečioje situacijoje bus reikšmingas.

Kaip jau minėta, Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje yra perrašyti šalių procesinių dokumentų ir atsikirtimų į juos reikalavimai, juose nurodytos faktinės aplinkybės, kiti faktiniai bylos duomenys, tačiau teismo abejonė  dėl  norminio administracinio akto teisėtumo nėra nei paties teismo motyvuota, nei pagrįsta išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartyje nesant išdėstytų teisinių paties teismo argumentų, motyvų, besikreipiančiam teismui neįvertinus reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, administracinis teismas negali nustatyti norminio administracinio teisės akto teisėtumo patikrinimo ribų ir išnagrinėti  besikreipiančiam teismui galimai reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų, kas sudaro pagrindą išvadai, kad norminio administracinio akto atitikties įstatymams tyrimas šiuo konkrečiu atveju yra negalimas. Todėl  Rokiškio rajono apylinkės teismo prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atsisakomas priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas 114 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad atsisakymas priimti prašymą, nekliudo Rokiškio rajono apylinkės teismui vėl kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ir išnagrinėti administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Naujai kreipiantis su prašymu ištirti norminio administracinio akto terisėtumą , be jau nurodytų trūkumų, taip pat reikėtų vykdyti ir ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 staripsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:  

Atsisakyti priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                               Dalia Pranckienė