Civilinė byla Nr. e2-414-464/2024
Teisminio proceso numeris 2-55-3-00372-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.3.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Urbo banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai ,,Auto pirkliai“ ir uždarajai akcinei bendrovei Urbo bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės su atsakove mažąja bendrija (toliau – MB) ,,Auto pirkliai“ 2020 m. kovo 30 d. sudarytą paskolos sutartį;
1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovių MB ,,Auto pirkliai“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Urbo banko 2021 m. sausio 7 d. sudarytą piniginių prievolių subordinavimo sutartį;
1.3. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ 365 000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su I. P. 2020 m. kovo 31 d. sudarė paskolos sutartį, kuria I. P. paskolino ieškovei 365 000 Eur apyvartinėms lėšoms ir (ar) kitiems jos veiklos tikslams, o ieškovė įsipareigojo šią paskolą grąžinti iki 2021 m. rugsėjo 1 d., mokant 10 proc. dydžio palūkanas. Šios paskolos sutarties pagrindu gautas lėšas ieškovė paskolino atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ pagal 2020 m. kovo 30 d. paskolos sutartį. Atsakovė MB ,,Auto pirkliai“ paskolą turėjo grąžinti iki 2028 m. liepos 15 d., mokant 3,5 proc. dydžio palūkanas. Ieškovė bei atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ ir UAB Urbo bankas 2021 m. sausio 7 d. sudarė piniginių prievolių subordinavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nereikalauti iš atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ prievolės pagal 2020 m. kovo 30 d. paskolos sutartį įvykdymo, kol MB ,,Auto pirkliai“ tinkamai neįvykdys savo prievolių UAB Urbo bankui pagal kreditavimo sutartį.
3. Ieškovės teigimu, 2020 m. kovo 30 d. paskolos sutartis ir 2021 m. sausio 7 d. piniginių prievolių subordinavimo sutartis yra sudarytos pažeidžiant kreditorių interesus, šie sandoriai prieštarauja juridinio asmens teisnumui, todėl pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 ir 1.82 straipsnių pagrindais. Sandoriai buvo sudaryti ieškovei jau esant nemokiai, turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Sandoriai nebuvo naudingi nei bendrovei, nei jos kreditoriams, nes ieškovė perskolino gautas lėšas, kurias turėjo panaudoti savo veiklai finansuoti, ir tai padarė žymiai geresnėmis nei ši paskola buvo suteikta jai pačiai sąlygomis, t. y. nustatant mažesnę palūkanų normą bei ilgesnį paskolos sutarties terminą, o vėliau dar ir atidėjo jos grąžinimą neapibrėžtam terminui. Ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo, juos sudarydamos elgėsi nesąžiningai.
4. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, kurių vertė ar suma neviršija 365 000 Eur.
5. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui patvirtina ne tik tai, kad ieškinio suma yra didelė, bet ir toks faktas, kad visas atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriams UAB Urbo bankui ir UAB ,,Alvora“. Be to, atsakovė ieško pirkėjo savo vertingiausiam turtui – žemės sklypui ir gamybinės paskirties pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, tik pritaikius jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovės LUAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ prašymą patenkino: (1) areštavo atsakovei MB „Auto pirkliai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 365 000 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, leidžiant atsakovei daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus, neviršijant antstolio nustatytos konkrečios sumos; (2) nustatė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai priskirtini trečiajai eilei; (3) pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, darant privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atsiskaitymui su ieškove.
7. Preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus teismas neįžvelgė prielaidų pripažinti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo teisių gynimo būdą. Ieškovė yra suformulavusi ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėsčiusi faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikusi įrodymus, kuriais ji grindžia ieškinio reikalavimus. Todėl ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra tikėtinai pagrįstas.
8. Spręsdamas dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nesąžiningumu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jos negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Visgi atsakovės nekilnojamojo turto atžvilgiu atliekami veiksmai leido teismui konstatuoti, kad poreikis laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistuoja.
9. Teismas nustatė, kad atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ nuosavybės teise priklauso 3 nekilnojamojo turto objektai: du žemės sklypai ir gamybos paskirties pastatas, kurie yra įkeisti hipotekos kreditoriams UAB Urbo bankui ir UAB „Alvora“. Hipotekos kreditoriai yra pradėję priverstinius skolos išieškojimo veiksmus nurodyto atsakovės nekilnojamojo turto atžvilgiu, yra išduoti vykdomieji įrašai, atsakovės turtui yra pritaikyti areštai. Be to, teismas nustatė, kad viešai yra skelbiama apie gamybos paskirties pastato pardavimą. Nustatęs, kad atsakovė MB ,,Auto pirkliai“ ėmėsi veiksmų perleisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, o kito turto atžvilgiu vykdomi išieškojimo veiksmai, teismas pripažino konservacinės paskirties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, kurios užtikrintų status quo (esama padėtis) išsaugojimą bylos nagrinėjimo metu.
10. Teismo vertinimu, ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones formuluotė teikia pagrindą išvadai, kad ji siekia, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, kad teisės į jį nebūtų dar labiau suvaržytos. Tokiam tikslui pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes jų nesiėmus galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB Urbo bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį arba ją iš dalies pakeisti, nurodant, kad leidžiama priverstinai realizuoti hipotekos kreditorei UAB Urbo bankui įkeistą turtą – žemės sklypą su pastatu, atsiskaityti su hipotekos kreditore, padengti su priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto susijusias vykdymo išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, pritaikydamas areštą visam atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nekilnojamam turtui, pažeidė atsakovės UAB Urbo banko teises ir teisėtus interesus. Atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ priklausantis žemės sklypas su pastatu yra įkeistas atsakovės UAB Urbo banko naudai siekiant užtikrinti 2008 m. rugsėjo 12 d. kredito sutarties įvykdymą. Atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ nevykdant įsipareigojimų, kreditavimo sutartis 2023 m. spalio 13 d. buvo nutraukta, 2023 m. gruodžio 4 d. išduotas vykdomasis raštas, 2024 m. sausio 18 d. surašytas turto arešto aktas. Skundžiama nutartimi areštavus nurodytą turtą bus nepagrįstai sustabdytas skolos išieškojimo nukreipimas į šį turtą.
11.2. Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku nėra nei kreditavimo, nei hipotekos sutartis. Net ir tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, realizavus įkeistą turtą gautos lėšos būtų visų pirma skirtos UAB Urbo banko reikalavimui patenkinti. Todėl ir teismo sprendimo įvykdymo rizika nėra niekaip susijusi su šiuo turtu.
11.3. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ tikėtiną nesąžiningą elgesį, t. y. kad ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškinio suma, vykdomi priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai ar pirkėjo turtui paieškos niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalėjimo jį vykdyti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos.
11.4. Pritaikius areštą visam atsakovės turtui buvo pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi yra pažeidžiami išieškotojos teisėti interesai ir visiškai nepagrįstai prioritetas suteiktas ieškovės interesams.
12. Ieškovė LUAB ,,Valų mechaninės dirbtuvės“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė UAB Urbo bankas, būdama hipotekos kreditore, turi prioritetą kitų išieškotojų atžvilgiu, jos reikalavimas tenkinamas be eilės. Todėl net pritaikius laikinąsias apsaugos priemones joks prioritetas ieškovei nebuvo suteiktas.
12.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 3 dalį, kai turtas yra areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą yra laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl tariamai galimos vykdymo veiksmų (turto realizavimo) sustabdymo grėsmės.
12.3. Visas atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriams, kurių naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Turtas pardavinėjamas už 1 150 000 Eur kainą, o atsakovės UAB Urbo banko reikalavimas sudaro 197 741,64 Eur. Realizavus turtą ir patenkinus banko reikalavimą, likusios lėšos būtų grąžintos atsakovei MB ,,Auto pirkliai“, kurias ji gali perleisti ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė UAB Urbo bankas su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. Kačergio 2023 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį įrašą, 2020 m. rugsėjo 8 d. sutartinės hipotekos su jos pakeitimu kopiją, 2018 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutarties ir papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 kopijas, antstolės N. Jutkienės 2024 m. sausio 18 d. turto arešto aktą, antstolės N. Jutkienės patvarkymą, duomenis apie atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nekilnojamąjį turtą.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo tik pateikiant atskirąjį skundą. Kadangi apeliantė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl bylos nagrinėjimo ir teisės į apeliaciją įgyvendinimo ribų
16. CPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visas CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus.
17. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 151 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nurodęs, kad šios nuostatos, suteikiančios teisę dalyvaujantiems byloje asmenims skųsti visas CPK XI skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reiškia dalyvaujančio byloje asmens teisę skųsti nutartis dėl visų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (arba) netaikymo, kai jos yra tiesiogiai susijusios su paties skundą paduodančio asmens teisėmis, tačiau jos neįtvirtina dalyvaujančio byloje asmens teisės skųsti nutartis dėl visų rūšių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (arba) netaikymo kito dalyvaujančio byloje asmens vardu (jo interesais), kai nėra proceso šalių atstovavimo santykių (pvz., pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-17-186/2018; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1201-236/2019).
18. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ar netaikymo) atskiruoju skundu tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui gali apskųsti tik byloje dalyvaujantys asmenys ir tik tada, kai tokios priemonės taikomos jų pačių atžvilgiu, uždraudžiant jiems patiems įgyvendinti kurias nors teises, šias teises suvaržant, uždraudžiant jiems atlikti kuriuos nors veiksmus, areštuojant jiems priklausantį turtą ir pan.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė UAB Urbo bankas) su atskiruoju skundu kreipėsi dėl teismo nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų, areštas, buvo pritaikytos ne jos pačios, bet atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ turtui. Apeliantė atskirajame skunde prašo arba skundžiamą nutartį panaikinti, arba ją papildyti, leidžiant priverstinai realizuoti jos, kaip atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ kreditorės, naudai hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą pagal išduotą ir antstoliui jau pateiktą vykdomąjį dokumentą. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tiek jos, kaip atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ kreditorės, teisų ir teisėtų interesų pažeidimu, areštą pritaikius turtui, į kurį yra nukreiptas MB ,,Auto pirkliai“ skolos jai išieškojimas, tiek ir argumentais, kad nėra įrodytas atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nesąžiningumas, todėl ir pagrindo laikinosioms apsaugos priemonės taikyti nebuvo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantė įrodymų apie jai suteiktą pavedimą atstovauti atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ nėra pateikusi, dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, jog pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nebuvo, nes nėra įrodytas atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nesąžiningumas, nepasisako ir jų pagrįstumo nevertina. Aptarti argumentai ir nutarties dalis, kuria atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ turtui, į kurį apeliantė nepretenduoja kaip hipotekos kreditorė, pritaikytas areštas, nėra niekaip susiję su apeliantės teisėmis ar interesais. Inicijuoti teismo nutarties patikrinimą apeliacine tvarka, kiek tai susiję su atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ sąžiningumu ir jos turto už konkrečią sumą – neviršijant 365 000 Eur – areštu, galėtų arba ieškovė, kurios pareikštų reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, arba pati atsakovė MB ,,Auto pirkliai“, kuriai ir yra nustatyti atitinkami disponavimo turtu bei piniginėmis lėšomis ribojimai. Nė vienas iš paminėtų subjektų teisės į apeliaciją nėra realizavęs, todėl ir pagrindo tikrinti pirmosios instancijos teismo argumentų dėl atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ nesąžiningumo ir juo keliamos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nėra.
Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos apeliantės teisėms
21. Atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės, kaip MB ,,Auto pirkliai“ kreditorės, teisių įgyvendinimu ir teisėtų interesų suvaržymu, šioje byloje priimta nutartimi areštavus jos skolininkės turtą, atmestini kaip aiškiai stokojantys teisinio pagrįstumo.
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-375-854/2024).
23. Apeliantės atskirojo skundo teiginiai, kad, pritaikius jos skolininkės MB ,,Auto pirkliai“ turtui ir (ar) piniginėms lėšoms areštą, buvo pažeistas jos, kaip kreditorės, teisėtas lūkestis bei interesas kuo greičiau atgauti skolą, realizavus įkeistą nekilnojamąjį turtą – gamybinės paskirties pastatą, nesuponuoja vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį institutą taikė netinkamai ar pažeisdamas apeliantės teises.
24. Ginčas dėl to, ar MB ,,Auto pirkliai“ tinkamai vykdė su apeliante sudarytą kreditavimo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas jai priklausančio nekilnojamojo turto – gamybos paskirties patalpų – hipoteka, nagrinėjamoje byloje nekeliamas. Apeliantės teigimu, šiuo metu skolos išieškojimas yra nukreiptas į tą turtą, pradėtos jo realizavimo procedūros. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pradėtų turto realizavimo veiksmų sustabdymo, t. y. nebuvo taikyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, o ieškovė to ir neprašė. Taip pat skundžiama nutartimi nebuvo areštuotas ir joks konkretus atsakovei MB ,,Auto pirkliai“ priklausantis nekilnojamasis turtas, pavedant surasti ir aprašyti areštuojamą turtą ieškovės pasirinktam antstoliui.
25. Kaip matyti iš nutarties, pirmosios instancijos teismas taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytos rūšies laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės MB ,,Auto pirkliai“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą, neįvardijęs jokio konkretaus areštuotino turto (t. y. atitinkamos vertės ar sumos turto areštą). Kitaip tariant, nei CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės, atliekant įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į apeliantės nurodytas patalpas perleidimo draudimo, nei CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta kitos rūšies priemonė – išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas, skundžiama nutartimi nebuvo pritaikytos. Nesant priešingų duomenų, nėra ir pagrindo konstatuoti, kad, pritaikius 365 000 Eur vertės ar sumos kitam juridiniam asmeniui priklausančio turto areštą, buvo pažeistos apeliantės teisės ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai.
26. Sutiktina ir su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais ieškovės argumentais, susijusiais su CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomą vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą, 3 dalies nuostatų aiškinimu. Šioje teisės normoje nurodoma, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 16 punktas). Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, 18 punktas).
28. Kaip minėta, apeliantė yra nurodžiusi, kad ji yra hipotekos kreditorė, todėl, vadovaujantis CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eile, jos, kaip hipotekos kreditorės, reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirojo skundo argumentai dėl galimo apeliantės interesų pažeidimo ir nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Tiek apeliantė atskirajame skunde, tiek ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašomų priteisti išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos proceso stadijoje nespręstinas. Visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo pačios bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išsprendimo kurios nors vienos šalies naudai ar nenaudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė