Civilinė byla Nr. e2S-1207-640/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13547-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1;3.5.19.; 3.5.20.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. J. ir A. J. prašė panaikinti antstolio 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-19-15-3954 ir 2019 m. balandžio 3 d. turto arešto aktą nr. S-19-15-3955. Nurodė, kad antstolė nemotyvuotai ir neteisėtai padidino turto arešto mastą, taip pat neteisėtai areštavo turtą, kuris viešame registre yra įregistruotas kaip šeimos turtas.
2. Antstolė V. M. 2019 m. gegužės 2 d. patvarkymu pareiškėjų skundo netenkino. Nurodė, kad antstolis, neužtenkant įkeisto turto vertės skolos išieškojimui turi teisę areštuoti kitą skolininkui priklausantį turtą. Pažymėjo, kad nėra draudimo areštuoti turtą, kuris įregistruotas kaip šeimos turtas.
3. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė.
5. Nustatė, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01389 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų Luminor Bank AS naudai pagal 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą, išieškant iš įkeisto turto. 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymu nr. S-19-15-3954 ir 2019 m. balandžio 3 d. turto arešto aktu nr. S-19-15-3955 areštuotas skolininkams nuosavybės teise priklausantis neįkeistas turtas. Priimdama patvarkymą antstolė rėmėsi vykdomojoje byloje esančiais duomenimis apie įkeisto ir kito skolininkams nuosavybės teise priklausančio turto vertes bei padarė išvadą, kad įkeisto turto nepakanka vykdomojo dokumento įvykdymui, todėl areštavo kitą skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjai skunde nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų apie tai, kad antstolis areštuodamas kitą (neįkeistą) skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą areštavo skolininkų turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjų argumentus, kad antstolė nenurodė kokiomis turto vertėmis vadovaujasi, kadangi patvarkyme nurodyta, kad vadovaujamasi viešame registre nurodytomis vertėmis, o tai pagrindžiančios viešojo registro pažymos yra pateiktos į vykdomąją bylą. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolės sprendimas areštuoti skolininkams nuosavybės teise priklausantį turtą yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolei areštavus šeimos turtą, tačiau nenukreipus į jį išieškojimo, pareiškėjų argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84, 3.85 straipsnių nuostatų, reglamentuojančių išieškojimo iš šeimos turto apribojimus, neturi pagrindo, nes turto areštas nereiškia, kad į šį turtą bus nukreiptas išieškojimas. Turto arešto vykdymo procese instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Taigi, antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu A. J. ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės V. M. 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-19-15-3954 ir 2019 m. balandžio 3 d. Turto arešto aktą S-19-15-3955.
9. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
9.1. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes jis yra nemotyvuotas, jame nenurodytas arešto mastas, areštuoto turto vertė, pažeistas CPK 613 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotas reikalavimas pagrįsti ir motyvuoti patvarkymą. Tiek antstolio patvarkymas, tiek ir teismo nutartis turi būti aiškūs, suprantami, tikslūs. Tuo tarpu, viešajame registre būna nurodyta „turto vertė“, „indeksuota vertė“, „mokestinė vertė“, „vidutinė vertė“. Taigi, nei iš antstolės patvarkymo, nei iš teismo nutarties nėra aišku kokiomis vertėmis tiek antstolė, tiek jos veiksmų teisėtumą vertinęs teismas vadovavosi.
9.2. Antstolės patvarkymas yra neteisėtas, nes ji areštavo šeimos turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas. Tam, kad būtų galima nurodyti, kad yra areštuota per daug, pirmiausia turi būti nurodyta kiek yra areštuota, kokios, antstolės vertinimu, yra turto vertės, kokiomis viešojo registro duomenimis antstolė remiasi. Antstolei tinkamai nemotyvavus savo patvarkymo, skolininkai neturi galimybės tinkamai apginti savo teisių. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) dar iki sandorių, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas sudarymo, viešajame registre buvo įregistruotas „šeimos turtu“ ir į tokį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas.
9.3. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi skundą atmetė išanalizavęs argumentus, kurių skolininkai nenurodė, vadovavosi turto vertėmis, kurių nei viena nenurodyta nutartyje, nurodė prieštaringus argumentus dėl išieškojimo iš šeimos turto. Pirmosios instancijos teismas, kuriam CPK nuostatos numato pareigą vykdyti antstolių veiklos priežiūrą, vietoj antstolių veiksmų teisėtumo kontrolės vykdymo, patvirtino antstolės neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus, leidžiančius areštuoti bet kokį turtą, nenurodant jo vertės, nepagrindžiant būtinybės didinti arešto mastą. Tokia teismo nutartis, kurioje neanalizuojami skolininkų nurodyti argumentai, o analizuojama tai, kas „nenurodyta“, negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta
10. Antstolė V. M. atsiliepime prašo pareiškėjų skundo netenkinti.
11. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
11.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, detaliai dėl jų pasisakė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis civ. b. Nr. e2YT-l9209-534/2019 yra teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu apeliantų atskirajame skunde dėstomi teiginiai, savitos teisės nuostatų bei bylos aplinkybių interpretacijos, nepaneigia nei antstolės veiksmų vykdymo procese, nei pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
11.2. Antstolė, areštuodama apeliantams nuosavybės teise priklausantį neįkeistą turtą, jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Dėl antstolio teisės, neužtenkant įkeisto turto vertės visos skolos išieškojimui (o šiuo konkrečiu atveju tokių duomenų yra pakankamai ir jie aiškiai buvo nurodyti skolininkams skundžiamame antstolės patvarkyme), areštuoti kitą skolininko turtą, yra aiškiai savo praktikoje pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015. Pabrėžtina ir tai, kad nė viena įstatymo nuostata nedraudžia antstoliui areštuoti turto, kuris yra įregistruotas kaip „šeimos turtas“.
12. Luminor Bank AS atsiliepime prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Bankas nesutinka su skolininkų pateiktu atskiruoju skundu ir nurodo, kad visiškai palaiko antstolės 2019 m. gegužės 2 d. patvarkyme Nr. S1-48163, banko 2019 m. gegužės 20 d. atsiliepime, 2019 m. birželio 14 d. antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais areštuotas papildomas skolininkams priklausantis turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nustatyta, kad antstolė V. M. nuo 2016 m. liepos 19 d. vykdomoje byloje Nr. 0015/16/01389 vykdo išieškojimą iš pagrindinės skolininkės R. J. ir subsidiaraus skolininko A. J. išieškotojo Luminor Bank AS naudai. Prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorį (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas turtas – 1/5 dalis žemės sklypo iš 1.5000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2/145 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, stovėjimo vietos, pažymėtos 121,122, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte yra nustatytas turto pardavimo iš varytynių eiliškumas:
15.1. Pirmąją eile parduodama - 1/5 dalis žemės sklypo iš 1.5000 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini);
15.2. Antrąja eile parduodamas - butas, esantis (duomenys neskelbtini);
15.3. Trečiąja eile parduodamos 2/145 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, stovėjimo vietos, pažymėtos 121,122 , esančios (duomenys neskelbtini).
16. 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. S-19-15-3954 antstolė nurodė, kad išieškotina skola bankui pagal vykdomąjį dokumentą 2019 m. balandžio 3 d. yra 479 719,08 Eur. Pirmąja eile parduodamo turto varžytynės vis paskelbiamos neįvykusiomis, nes varžytynių laimėtojai nesumoka visos sumos. Pirmąją eile iš varžytynių parduodamo turto nustatyta vertė yra 27500 Eur. Antstolės teigimu, remiantis VĮ Registrų centras teikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis antrąja eile ir trečiąja eile parduodamo turto vertės nepakaks skolos ir vykdymo išlaidų padengimui, todėl antstolė nusprendė areštuoti neįkeistą turtą. Ta pačią, 2019 m. balandžio 3 d., antstolė turto arešto aktu Nr. S-19-15-3955 apribojo disponavimo teisę (teisę pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintina ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas) 142155/8124000 žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini)., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/12 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7000/12200 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolė nurodė, kad areštuojamo turto mastas yra 498951,62 Eur.
17. Pareiškėjai R. J. ir A. J. prašė panaikinti minėtą antstolės 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-19-15-3954 ir 2019 m. balandžio 3 d. turto arešto aktą Nr. S-19-15-3955, nes antstolė nemotyvuotai ir neteisėtai padidino turto arešto mastą, taip pat, neteisėtai areštavo turtą, kuris viešame registre yra įregistruotas kaip šeimos turtas. Antstolė su pareiškėjų skundu nesutiko, todėl perdavė jį pirmosios instancijos teismui. Teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė. Atskiruoju skundu A. J. ir R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės V. M. 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S-19-15-3954 ir 2019 m. balandžio 3 d. Turto arešto aktą S-19-15-3955.
Dėl turto arešto masto
18. CPK 613 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.
19. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
20. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad antstolė nenurodė arešto masto, areštuoto turto vertės, todėl pažeidė CPK 613 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotas reikalavimas pagrįsti ir motyvuoti patvarkymą. Teismas sutinka, jog antstolė 2019 m. balandžio 3 d. turto arešto akte nenurodė areštuojamo turto vertės, tačiau priešingai nei teigia apeliantai, antstolė nurodė areštuojamo turto mastą 498951,62 Eur. Kaip minėta, antstolė 2019 m. balandžio 3 d. patvarkyme Nr. S-19-15-3954 nurodė, kad hipotekos lakšte nurodyto ir pirmąja eile parduodamo turto nustatyta vertė yra 27 500 Eur, tuo tarpu antrąja ir trečiąja eile parduodamo turto vertės remiantis VĮ Registrų centras teikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis neužteks skolos ir vykdymo išlaidoms, todėl areštavo papildomą skolininkų turtą. Atsižvelgdamas į tai, atmestinas apeliantų argumentas, kad patvarkymas yra neaiškus ir nemotyvuotas. Kitą vertus, įvertinus viešų registrų duomenis, matyti, kad pirmąja, antrąja ir trečiąja eile parduodamo turto vertė yra 158960,93 Eur (27500 Eur + 119323 Eur + 12137,93Eur), o papildomai areštuoto 141632,70 Eur (9324,77 Eur + 16750 Eur + 220 Eur + 4675 Eur + 5249,43 Eur + 716 Eur + 104697,50 Eur). Remiantis nustatytomis turto vertėmis ir viešų registrų duomenimis, antstolė areštavo skolininkams priklausantį turtą, kurio vertė yra 300593,63 Eur, kai tuo tarpu jų įsiskolinimas turto arešto akto priėmimo metu buvo didesnis – 498951,62 Eur. Taigi, nors antstolė turto arešto akte nenurodė areštuojamo turto vertės, šis pažeidimas laikytinas formaliu ir nesukeliančių neigiamų pasekmių pareiškėjams, nes antstolė nurodė arešto mastą ir neareštavo daugiau turto, nei reikia turimam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti.
Dėl šeimos turto arešto
21. Pareiškėjų nuomone, antstolė vykdydama išieškojimą iš jiems priklausančio gyvenamojo namo neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra šeimos būstas, todėl išieškojimui iš šio turto negalimas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, pirmiausia užtikrina tėvai.
23. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; ir kt.). Dėl šių motyvų apeliantų argumentai dėl antstolio veiksmų neteisėtumo areštuojant šeimos gyvenamąsias patalpas atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
25. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl ji paliktina galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė