Administracinė byla Nr. A-4605-502/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00640-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. O. (B. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
- Pareiškėjas B. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 8 d. raštą Nr. (15/5-9-8A-753)10K-724 „Dėl 2017-11-06 prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–2).
- Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, ginčijamu Sprendimu nepanaikino ir nesutrumpino pareiškėjui iki 2019 m. gruodžio 30 d. taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes.
- Pareiškėjas nurodė, kad sutinka su draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi), taip pat sutinka su aplinkybėmis, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau praėjus beveik pusei draudimo laiko, tikisi termino sutrumpinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad su Lietuva jį sieja ne tik stiprūs verslo ryšiai, tačiau pareiškėjas svarsto galimybę Lietuvoje gyventi su šeima. Pareiškėjas nurodė, kad spėjo pamilti Lietuvą ir įgyti joje draugų.
- Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvoje bendradarbiauja su UAB „Du AG“, UAB „Trinas“, UAB „Nikstas“ ir kitomis įmonėmis, kurioms padeda eksportuoti prekes į trečiąsias šalis. Iš UAB „Du AG“ pareiškėjas yra užsakęs didelį kiekį restauruotų padangų, kurios be pareiškėjo dalyvavimo negali būti eksportuotos į Tadžikistano Respubliką. Pagamintų padangų įmonė negali eksportuoti kitur dėl jų specifikos (itin kieto gumos mišinio). Dėl vykdomo verslo pareiškėjas savo šalyje yra paėmęs paskolą iš banko. Dėl draudimo atvykti į Lietuvą sunkumų patiria visa pareiškėjo gausi šeima, nes pareiškėjas vienintelis ją išlaiko.
- Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–35).
- Migracijos departamentas nurodė, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą 3 metus. Migracijos departamento nuomone, toks terminas vertintinas kaip proporcingas, o pareiškėjas nenurodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti nustatyto draudimo atvykti termino persvarstymą.
- Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl apsunkinto verslo vykdymo, pasak Migracijos departamento, nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės (pareiškėjas pateikė pasą su suklastotais sienos kirtimo spaudais jame). Vien pareiškėjo noras atvykti į Lietuvą negali būti laikomas pakankamu pagrindu sutrumpinti arba visai panaikinti pareiškėjui taikomą draudimo atvykti į šalį apribojimą.
- Migracijos departamentas pastebėjo, kad pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, todėl pareiškėjas gali siekti ginti savo teisę į darbą joje arba kitose valstybėse, kur verslo santykiams neturi įtakos Sprendimas. Migracijos departamento nuomone, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius, nesuklastotus duomenis ir nekelia nelegalios migracijos grėsmės, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus.
II.
- Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 76–85).
- Teismas, detaliai aprašęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad sutinka su Migracijos departamento Sprendime pateikta argumentacija, jog pareiškėjas savo teises į verslą bei darbą gali realizuoti ir neatvykdamas į Lietuvą. Teismas vertino, kad draudimas atvykti į Lietuvą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti verslą Lietuvoje, pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu.
- Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (administracinė byla Nr. A858-2720/2014).
- Teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas veikė administracinės diskrecijos ribose, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
III.
- Pareiškėjas B. O. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti, kad praėjo pusė bausmės laiko ir jo skundą patenkinti (b. l. 112).
- Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad supranta pasielgęs netinkamai ir dėl to gailisi, yra pasirengęs priimti visas įmanomas neigiamas pasekmes, sumokėti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau įvertinęs tai, kad praėjo pusė draudimo laiko bei atsižvelgdamas į stiprius ir ilgalaikius (jau 10 m. trunkančius) verslo ryšius Lietuvoje, kuriuos pareiškėjas plėtoja su UAB „Trinas“, bendradarbiaudamas su UAB „Nikstas“ ir UAB „Du AG“ ir tokiu būdu teigiamai prisidėdamas prie verslo plėtros ir mokesčių surinkimo Lietuvoje, tikisi draudimo termino sutrumpinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
- Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti ar sutrumpinti pareiškėjui iki 2019 m. gruodžio 30 d. taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
- Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2019 m. gruodžio 30 d. ir pareiškėjo duomenis įrašyti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – Sąrašas) (b. l. 70–72). Pareiškėjui draudimas atvykti taikytas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies pagrindu. Minėta Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostata numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
- Migracijos departamento Kontrolės skyrius konstatavo, kad pareiškėjas atvykdamas į Lietuvos Respubliką, dokumentų patikrinimui pateikė pasą su suklastotais sienos kirtimo spaudais jame ir tuo pagrįstai sukėlė nelegalios migracijos grėsmę (b. l. 71–72). 2016 m. gruodžio 14 d. buvo atsisakyta pareiškėją leisti atvykti į Lietuvos Respubliką (b. l. 65) ir buvo panaikinta pareiškėjui 2016 m. balandžio 15 d. išduota viza (b. l. 64). Taigi, pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą, nes jam buvo panaikinta viza ir pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką.
- Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo nustatyta maksimali draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė (5 m.). Pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą 3 metus, t. y. šiek tiek daugiau nei pusę maksimalaus Įstatyme nustatyto draudimo termino.
- Įstatymo 138 straipsnis nustato, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui 3 metus buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, Įstatyme nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas neskundė ir neginčijo, kad nagrinėjamu atveju, nustatant draudimo atvykti į Lietuvą terminą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į visas su pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes.
- Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu panaikinti arba sutrumpinti jam nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (b. l. 36–37), t. y. pareiškėjas siekė, kad Migracijos departamentas peržiūrėtų savo beveik prieš metus priimtą sprendimą.
- Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) yra patvirtinta Migracijos departamento direktorius 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33. Kriterijų vertinimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. liepos 5 d.) 50.2 punkte nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Kriterijų vertinimo tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.
- Pareiškėjas savo prašymą motyvavo iš esmės tuo, kad nebūdamas Lietuvoje negali toliau plėtoti verslo ryšių su Lietuvoje esančiais verslo partneriais. Teismui pareiškėjas taip pat nurodė, kad praėjo daugiau nei pusė jam nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, todėl pareiškėjas tikisi, kad draudimas bus panaikintas ar bent sutrumpintas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė (praėjęs tam tikras draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis) pati savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui peržiūrėti savo sprendimą.
- Migracijos departamentas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti nustatyto draudimo atvykti termino persvarstymą. Pirmosios instancijos teismas su Migracijos departamento pozicija sutiko, konstatuodamas, kad draudimas atvykti į Lietuvą savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti verslą Lietuvoje, pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu.
- Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, pareiškėjo nuomone, patvirtinančias, kad verslo vykdymas pareiškėjui nebūnant Lietuvoje yra labai apsunkintas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės (kaip nurodo pareiškėjas – 10 metų besitęsiantys pareiškėjo ekonominiai (verslo) ryšiai su Lietuva) egzistavo Migracijos departamentui priimant sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl nustatyto draudimo termino persvarstymas (naikinimas, trumpinimas) nesant naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kaip teisingai nurodė Migracijos departamentas, nėra galimas.
- Kaip minėta, pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Pareiškėjas, manydamas, kad draudimo trukmė (šiuo atveju – 3 metai) buvo nustatyta, neatsižvelgus į visas susijusias aplinkybes, t. y. į tuo metu egzistavusias aplinkybes, susijusias su jo turimais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika, turėjo teisę Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teisme ginčyti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus sprendimą, kuriuo buvo nustatytas minėtas draudimo terminas.
- Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė jog byloje yra duomenys, rodantys pareiškėjo nesąžiningumą (pareiškėjas suklastojo sienos kirtimo spaudus savo pase ir šios aplinkybės neneigia), todėl pareiškėjo prašymo tenkinimas neatitiktų Migracijos departamento siekiamų tikslų užkertant kelią nelegalios migracijos grėsmės kilimui.
- Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti arba sutrumpinti jam taikomą draudimą iki 2019 m. gruodžio 30 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo B. O. (B. O.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Gintaras Kryževičius
Dalia Višinskienė