Civilinė byla Nr. e2S-1232-258/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40709-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. U. ir atsakovo V. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. U. patikslintą ieškinį atsakovui V. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 16 d. priimtas ieškovės O. U. patikslintas ieškinys atsakovui V. U. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
2. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones –nustatyti nepilnamečių vaikų A. U., V. U. ir M. U. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. U. nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad atsakovas laikino vaikų išlaikymo sumas už kiekvieną mėnesį privalo pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki to mėnesio 5 dienos; nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
3. Teisme 2017 m. gruodžio 6 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame papildomai prašoma nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą šeštadienį nuo 11 val. iki 15 val. (4 val.), paimdamas juos iš ieškovės namų 11 val. ir pristatydamas vaikus į ieškovės namus 15 val. Taip pat šiuo prašymu prašoma atsakovo prašymą dėl termino atsiliepimams pateikti pratęsimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovas turėjo pakankamai ilgą tarpą susirasti atstovę ir sudaryti atstovavimo sutartį, o atstovė, sudarydama tokią sutartį, turėjo numatyti, kad bylose, kur liečiami mažamečių vaikų interesai, reikės skubiai rengti ir teikti dokumentus. Šalys tik svarstė galimybę ginčą užbaigti taikiai, tačiau konkrečių taikaus ginčo išsprendimo būdų nenustatė. Be to, ieškovei iki šiol nėra sudarytos jokios galimybės bendrauti su vaikais, jų telefonai išjungti.
4. Ieškovė prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 (toliau – ir Sprendimas), nutraukė šalių sudarytą santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Pagal šią Sutartį šalių nepilnamečių vaikų A., M. ir V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (atsakovu), iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt (115,85 EUR) kiekvienam vaikui. Šalys niekada nesilaikė Sprendime įtvirtintų nuostatų. Pirmus metus nuo santuokos nutraukimo šalių vaikai nepertraukiamai gyveno su ieškove, o atsakovas juos lankė. Antrus metus vaikai 2/3 mėnesio gyveno su atsakovu, 1/3 su ieškove. Nuo 2017 m. sausio mėn. šalys žodžiu susitarė, kad jų vaikai vieną savaitę gyvens su atsakovu ir vieną su ieškove. Tačiau atsakovas ne visada laikosi žodinio susitarimo, dažnai prašo, kad ieškovė vaikus prižiūrėtų tuo laiku, kuriuo vaikus pagal šalių susitarimą turi prižiūrėti jis, nes jam atostogos ar jis turi kitų planų. Atsakovas nesugeba užtikrinti, kad ugdymo įstaigas lankantys vyresnieji vaikai laiku paruoštų namų darbus, nevėluotų į pamokas. Atsakovas netinkamai auklėja vaikus, neleidžia jiems išreikšti savo jausmų, t. y. verkti, netinkamai sprendžia vaikų tarpusavio problemas, neleidžia jiems skųstis dėl netinkamo brolio ar sesės veiksmų ir panašiai. Nuo ieškinio teismui pateikimo dienos situacija dar labiau pablogėjo, vaikų tėvas draudžia mamai ne tik pasiimti vaikus pas save visai savaitei su nakvyne, bet apskritai sudaro tokias sąlygas, kad mama su vaikais negali susitikti.
5. Prašyme dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo  nurodė, kad atsakovas 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į antstolį su prašymu išieškoti vaikų vykdymo išlaidas, susidariusias nuo 2014 m. lapkričio 11 d. Antstolis areštavo visas ieškovės banko sąskaitas ir išsiuntė raginimą sumokėti atsakovui 12 512,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą bei sumokėti antstolio vykdymo išlaidas. Šioje byloje ieškovė, be kita, ko reiškia reikalavimą pripažinti, kad ieškovė prievolę išlaikyti vaikus vykdė tinkamai. Sprendimu taip pat iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovei, taigi esant abipusėms išlaikymo prievolėms, taip pat faktinei vaikų priežiūros situacijai nei nustatyta sutartyje, šalys niekada nevykdė sutartyje numatytų prievolių. Todėl prievolė išlaikyti vaikus yra įvykdyta tinkamai. Dėl ko vykdymo veiksmai dėl šios skolos išieškojimo turi būti sustabdyti.
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Prašyme nurodė, kad kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turi būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jų norą. Šiuo atveju, visų vaikų nuomonė yra aiški – jie nenori gyventi su mama ir keisti savo gyvenamosios vietos. Taip pat svarbu pažymėti, kad visi vaikai yra prisirišę vienas prie kito, juos sieja glaudūs ryšiai, būdami su atsakovu ir kitais atsakovo šeimos nariais, jie jaučiasi saugūs ir reikalingi. Sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, svarbus yra ir pastovumo principas. Ieškovė savo ambicingu elgesiu siekia drastiškai keisti vaikų gyvenimo sąlygas. Atsakovo teigimu, ieškovei reikalingi ne vaikai, o tai, kad būtų pakeista/panaikinta ta teismo sprendimo dalis, kurioje numatyta , kad ji privalo teikti vaikams išlaikymą. Visi duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus neduos ieškovės pageidaujamo rezultato, nes atsakovas turi visų įvykių įrašus, kurie padės ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą. Su ieškove taikiai susitarti nepavyksta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų A. U., V. U., ir M. U., gyvenamąją vietą kartu su ieškove O. U. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas nustatė atsakovo V. U. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1. atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas vaikus penktadienį nuo 18 val., atsižvelgiant į vaikų užsiėmimus ugdymo įstaigose, iš ugdymo įstaigų ar vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas juos motinai į vaikų gyvenamąją vietą to savaitgalio sekmadienį iki 17 val.;
2. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja trečiadieniais, paimdamas vaikus nuo                 17 val., atsižvelgiant į vaiko užsiėmimus ugdymo įstaigose, iš ugdymo įstaigų ar vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus motinai į vaikų gyvenamąją vietą iki 20 val., iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
8. Teismas priteisė iš atsakovo V. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 EUR kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Teismas  paskyrė ieškovę O. U. priteisto iš atsakovo V. U. nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
9. Prašymą dėl vykdymo veiksmų procese sustabdymo teismas atmetė.

Dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Teismas preliminariai įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į VTAS, išvadą, pagal kurią, Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos, sprendė, kad nėra pagrindo šiai išvadai prieštarauti. Todėl ieškovės prašymą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintino. Juo labiau, VTAS, ištyręs gyvenimo ir buities sąlygas, konstatavo, kad ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Esant faktinei aplinkybei, kurią nurodo VTAS, kad ieškovės namuose yra tinkamos sąlygos ugdytis ir ilsėtis, teismas konstatavo, kad laikinos gyvenamosios vietos nustatymas šiuo atveju labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo.

11. Teismas, vertindamas ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 380 EUR. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę. Būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti teismas priteisė iš tėvo – atsakovo V. U. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 EUR kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.).

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

12. Teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tėvų su vaikais tvarką rėmėsi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Teismas, įvertinęs ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į prioritetinius vaikų interesus, jų teises būti globojamiems abiejų tėvų, su jais bendrauti, taip pat į tėvų teises ir pareigas vaikams, į įstatyme įtvirtintą maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, tai, kad vaikai yra įpratę kas antrą savaitę praleisti su tėvu, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra nepagrįstai minimali.

Dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo.

13. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, pareikštų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, taip pat paminėtu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė gali būti su vaikais visomis dienomis be ribojimų, taip pat į tai, kad teismo sprendimu buvo nustatyta prievolė ieškovei teikti išlaikymą vaikams, nusprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutarties dalį, kuria teismas nutarė ieškovės prašymą dėl vykdymo veiksmų procese sustabdymo atmesti, ir patenkinti ieškovės prašymą sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus pradėtus išieškojimo veiksmus ir visą vykdomąją bylą Nr. 0174/17/02789 kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. ieškovės prievolė išlaikyti vaikus laikotarpiu nuo Sprendimo 2014-10-10 įsiteisėjimo dienos iki ieškinio pareiškimo dienos pripažintina įvykdyta tinkamai. Tačiau atsakovas, nepasydamas to, kad faktinė situacija buvo visiškai kitokia, nei nustatyta šalių sudarytoje sutartyje, taip pat žinodamas ir apie savo prievolę teikti išlaikymą ieškovei sutartyje nustatytomis sąlygomis, po ieškinio pateikimo 2017-11-21 kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu išieškoti 347,55 EUR/mėn. vaikų išlaikymo išlaidas nuo 2014-11-11. Antstolis areštavo visas ieškovės banko sąskaitas ir 2017-11-22 išsiuntė raginimą ieškovei – per 10 dienų įvykdyti teismo sprendimą – sumokėti atsakovui 12 512 EUR dydžio išlaikymo išieškojimą ir 148,39 EUR dydžio vykdymo išlaidas. Teismas, spręsdamas ieškovės prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, ieškovės pareikšto reikalavimo dėl jo prievolės išlaikyti vaikus pripažinimo tinkamai įvykdyta, preliminariai visai nevertino, nepagrįstai nurodęs, kad šį reikalavimą išspręs ir dėl jo pasisakys tik tuomet, kai bylą išnagrinės.
2. Visi į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir tikėtina, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Todėl pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus, teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo sustabdymą vykdomojoje byloje, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
3. Laikinosios apsaugos priemonės, kuri nagrinėjamu atveju užkirstų kelią iš ieškovės išieškotos skolos pervedimui atsakovui vykdomojoje byloje nepritaikymas ieškinio tenkinimo atveju apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nes tuo atveju, jei atsakovas gera valia negrąžintų jo naudai išieškotų piniginių lėšų, tai lemtų naujų teisminių ginčų ateityje kilimą ir galimus apsunkinimus šių piniginių lėšų išieškojimo procese.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šioje konkrečioje situacijoje yra aišku, kad teismo sprendimo neįvykdymo faktas yra akivaizdus (ieškovė pati neneigia, jog priteisto išlaikymo ji nemokėjo), todėl visiškai pagrįstai buvo pradėta

išieškojimo procedūra. Ieškovės teiginiai ir jos vienašališkai atlikti matematiniai skaičiavimai apie tai, kiek laiko su vaikais esą praleido ji ir kiek atsakovas, visiškai niekuo nesusiję su teismo sprendimo vykdymu, nes, kaip teisingai ir paminėjo teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovei buvo suteikta galimybė bendrauti su vaikais neribojant to bendravimo laiko, tačiau sprendime nėra numatyta, kad vienokios ar kitokios trukmės bendravimo laikotarpis suteikia ieškovei teisę neteikti sprendime nurodyto išlaikymo vaikams ar teikti mažiau, nei numatyta. Taip pat svarbu ir tai, jog ieškovė nutyli, kad jos bendravimas su vaikais vyko ne jos, o vaikų (ir tėvo) gyvenamojoje vietoje, kas suprantama, jokių išlaidų iš ieškovės nereikalavo. Vien reikalavimo pripažinti esą prievolė buvo įvykdyta pateikimas nesudaro jokio pagrindo manyti, kad ji iš tiesų buvo įvykdyta sprendime nurodytu būdu, t. y. mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Be to, teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks buvo priimtas, jis ir gali būti pakeistas tik įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, kurie bent tikėtinai, pagrįstų tokį reikalavimą ieškovė nepateikė.

16. Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutartį dalyje dėl visų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos kartu su ieškove nustatymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei laikino išlaikymo jiems priteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. prašymą atmesti, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Visiškai neatsižvelgiant į pakankamai brandžių vaikų motyvuotą nuomonę, teismas visiškai be pagrindo patikėjo ieškovės nurodomais teiginiais, kurie iš esmės neatitinka faktinių aplinkybių ir visiškai nesiekė apginti nepilnamečių vaikų interesų. Kaip paaiškėjo pradėjus vykdyti šią teismo nutartį, ieškovė prieš vaikus ėmėsi drastiškų ir vaikų interesams prieštaraujančių priemonių siekdama palaužti jų valią bei apsisprendimą. Ji visiškai apribojo tėvo bendravimo su vaikais galimybes bet kokiomis ryšio priemonėmis, nors tokį analogišką esą tėvo elgesį savo procesiniuose dokumentuose vertino itin neigiamai.
2. Negalima besąlygiškai remtis ir VTAS pateikta išvada, kurioje nurodyta esą nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skyrius, teikdamas teismui išvadą, visiškai nemotyvavo, kodėl nekreipia dėmesį į vaikų išsakytą aiškią ir nedviprasmišką nuomonę dėl jų pasirinkimo gyventi su tėvu.
3. Nagrinėjamu atveju tarp buvusių sutuoktinių (vaikų tėvų) yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurių iniciatorė yra būtent ieškovė. Kaip parodė jos elgesys tiek bylos metu, tiek ir kitoje aplinkoje, ji yra itin kategoriška savo pageidavimų atžvilgiu, net nesistengia ieškoti ir rasti kompromiso ir vaikų interesai jai visiškai nesvarbūs, nes vaikai yra tik įrankis ambicijų įgyvendinimui. Teismas ir kompetetingos tarnybos neturėtų pataikauti tokiems asmenims, kokiu šiuo atveju yra ieškovė ir ginti vaikus, o ne tėvus.
17. Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo dienos, buvo su atsakovu, neatitinka tikrovės. Teisiškai nustatyta vaikų gyvenamoji vieta niekada neatitiko faktinės jų gyvenamosios vietos, o sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys niekada nesiekė sukurti joje nustatytų pasekmių. Vaikai niekada negyveno vien tik pas atsakovą. Pas ieškovę jie praleido ženkliai daugiau laiko nei pas atsakovą. Taigi vaikų atžvilgiu laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove negali būti prilyginamas jų gyvenamosios vietos pakeitimui, nes vaikai niekada negyveno vien tik su atsakovu, kaip formaliai nustato sutartis. Dėl šių priežasčių, formalus (teisinis) vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas jokių neigiamų tokio pasikeitimo pasekmių vaikams nesukėlė. Šalių vaikai pagrįstos nuomonės ginčo klausimu negali išreikšti, jų pozicija dėl noro gyventi su tėvu yra nulemta tėvo ir jo šeimos daromo poveikio (neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu formavimo). Vaikai yra mažamečiai, jie yra visiškai priklausomi nuo suaugusių žmonių, negali savarankiškai, niekieno neįtakoti, išreikšti savo nuomonės dėl jų gyvenamosios vietos, tiek nuolatinės, tiek laikinos nustatymo. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-08 d. nutartimi dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, tačiau atskirajame skunde nepateikia jokių konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų, kurie pagrįstu šios teismo nutarties dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-08 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės O. U. atskirasis skundas netenkinamas. V. U. atskirasis skundas tenkinamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jų ribų.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose, daro išvadą, jog nėra pagrindo atsakovo prašymą tenkinti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemonės (nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove) ir atsisakė taikyti ieškovės laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

22. Atsakovas, jau esant bylai paskirtai nagrinėti posėdyje apeliacinės instancijos teisme, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais atsakovas išplėtojo bei pateikė naujus atskirojo skundo argumentus, taip pat pakartotinai pateikė jau byloje esančius rašytinius įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadą), tačiau CPK 323 str. yra pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, o kiti rašytiniai įrodymai jau priimti byloje, todėl atsakovo rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus papildomus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

23. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatyti vaikų su vienu iš tėvu bendravimo tvarką.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2014-10-10 sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu buvo nutraukta šalių santuoka, kur šalys sutarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus su tėvu, o motina su vaikais gali bendrauti be jokių apribojimų. Byloje esančiais duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šalių vaikai gyveno tiek su tėvu, tiek su motina. VTAS 2017-12-06 išvadoje, kurioje remiamasi ieškovės paaiškinimais, nurodyta, kad nuo sprendimo priėmimo vaikai pirmus metus nepertraukiamai  gyveno su ieškove, antrus metus 2/3 laiko gyveno su atsakovu, 1/3 – su ieškove, o nuo 2017 m. sausio mėnesio savaitę laiko gyvena atsakovą, savaitę pas ieškovę. Taigi vaikams įprastos gyvenimo sąlygos būtų tiek gyvenant su ieškove, tiek gyvenant ir su atsakovu.
26. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į vaikų nuomonę, nagrinėjant ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę (nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka. Kaip matyti VTAS 2017-11-29 išvadoje nurodoma, kad apklausus vaikus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, šie nurodę, jog jiems nepatiko gyventi vieną savaitę su motina, kitą savaitę su tėvu, nes kai gyveno su motina, ši neleido matytis su tėvu. Taip pat šioje išvadoje nurodoma, kad pasak V., jis nori likti gyventi su tėčiu ir matytis su mama. A. teigimu, ji taip pat nori gyventi su tėčiu, nes jo namuose įdomiau –čia gyvena jos brolis I., su kuriuo jis gerai sutaria. VTAS 2018-01-30 akte nurodoma, kad V. U. dukros motinai negrąžino, nes mergaitė buvo peršalusi, turėjo temperatūros. A. paaiškino, kad nenori grįžti pas motiną, nes ją skriaudžia motinos draugas vardu A.. Ji jaučiasi silpnai, nori gydytis ir sveikti pas tėvą. Tačiau po šios nutarties priėmimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-12-15 akte, kur buvo vėl klausiama vaikų nuomonės dėl gyvenimo su kuriuo nors tėvu, jau nurodoma, kad V. sakė jog pas mamą viskas gerai. M. nurodžiusi, kad labai myli savo mamą ir tėtį ir viskas jai yra gerai. A. nurodžiusi, kad labiau norėtų gyventi su tėčiu, nes ten yra kitas, brolis, draugų, kačiukas. Taip pat ši mergaitė papasakojo, kad mama ja rūpinasi, padeda ruošti pamokas. Taigi iš skirtingu laikotarpiu pateiktų vaikų apklausų matyti, kad vaikai abu tėvus myli ir gerbia, o jų keičiama pozicija dėl gyvenimo su kuriuo nors iš tėvų galėjo būti nulemta ir pačių šalių, jų tarpusavio konfliktų, vaikų paskutiniais metais gyvenamosios vietos kaitaliojimas vieną savaitę gyvenant pas mamą, o kitą savaitę - pas tėvą. Akcentuotina, jog taikyti laikinąją apsaugos priemonę -  laikinai pakeisti 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą būtų galima tik tuomet, jei paaiškėtų aplinkybė, kad nepilnamečiams vaikams atsakovo gyvenamojoje vietoje tapo nesaugu, ar 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Šiuo nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, visi 3 nepilnamečiai vaikai nurodę, jog jiems patinka gyventi su atsakovu, o A. netgi kategoriškai nurodžiusi, kad jai geriau gyventi pas tėvą. Darytina išvada, jog vaikų poreikiai ir interesai gyvenant su atsakovu yra užtikrinami, jiems grėsme gyvenant su atsakovu nekyla, o svarbiausia ir patys vaikais noriai čia gyvena, todėl nebuvo jokio poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant byloje išsamaus vaikų poreikių ištyrimo bei duomenų, su kuriuo iš tėvų vaikams būtų geriau nuolat gyventi, nes tai bus nustatyta bylos iš esmės nagrinėjimo metu, bei preliminariai įvertintus bylos duomenis, vaikų nuomonę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę nustatant laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę bei nustatyti vaikų bendravimo su atsakovu tvarką atmetamas.
27. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi gyvenamoji vieta ir bendravimo su vaikais tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti ar yra pagrindas keisti 2014 m. spalio 10 d. sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir tėvų su vaikais bendravimo tvarką.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

28. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškovės prašymą sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus pradėtus išieškojimo veiksmus ir visą vykdomąją bylą Nr. 0174/17/02789 išduotą 2014 m. spalio 10 d. sprendimo pagrindu iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
29. Vienas iš ieškinio reikalavimų yra pripažinti, kad ieškovė O. U. prievolę išlaikyti vaikus dukrą A. U., sūnų V. U. ir dukrą M. U. laikotarpiu nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-32415-726/2014 įsiteisėjimo dienos iki šio ieškinio pareiškimo dienos įvykdė tinkamai. Taigi iš ieškinio turinio nustatyta, kad ginčas tarp šalių, be kita ko, yra kilęs dėl prievolės įvykdymo.
30. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į abiejų ginčo šalių interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes. Taikomos apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
31. Ieškovė nurodo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, iš ieškovės bus išieškotas įsiskolinimas, kurį ieškovė siekia teismine tvarka pripažinti įvykdytu, o vėliau teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo problema. Pažymėtina, jog ieškovė prašo sustabdyti vykdomąją bylą, kuria išieškomas įsiskolinimas vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad, visų pirma, turi būti užtikrinami nepilnamečių vaikų interesai, o nesant byloje pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė 2014-10-10 sprendimą yra įvykdžiusi, spręstina, jog tokios ieškovės laikinosios apsaugos priemonės taikymas gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl darytina išvada, kad šis ieškovės prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalis, kuria nustatyta laikina nepilnamečių vaikų A. U., V. U., ir M. U. gyvenamoji vieta kartu su ieškove O. U., priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir nustatyta laikina atsakovo V. U. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, panaikinti.

Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, laikino išlaikymo priteisimo atmesti.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo 2018 m. vasario 26 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Teisėja                                                                                   Rita Kisielienė