Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-649-302-2007].doc
Bylos nr.: 2A-649-302/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla  Nr. 2A50-649/07

Procesinio sprendimo kategorija 25.3; 30.9.1

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2007 m. birželio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant  atsakovei V. D. ,

vertėjai Tatjanai Gavrilovai,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei V. D. , tretieji asmenys U. K. ir L. Š. , dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pagal teismui pateiktą architektės M. Puzinaitės parengto pastogės padalinimo projekto antrąjį variantą atidalinti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), , neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 761/1791 dalį, nuosavybės teise priklausančią V. M. , pripažįstant V. M. teisę be atsakovės V. D. sutikimo gauti pastogės rekonstrukcijos projektavimo sąlygas, parengti ir suderinti neįrengtos pastogės rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą bei įrengus V. M. priskirtą pastogės dalį įregistruoti šią dalį V. M. vardu.

Ieškovė nurodė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), , yra neįrengtos pastogės patalpos, kurių bendras plotas 179,10 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši neįrengta pastogė yra inventorizuota, ji valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis: V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 761/1791 dalys, V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 175/1791 dalys, L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 228/1791 dalys pastogės, U. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 627/1791 dalys pastogės. Siekiant atidalinti nuosavybę, buvo parengta keletas preliminarių pastogės patalpų pasidalinimo planų, o iškėlus bylą teisme – architektės M. Puzinaitės parengtas pastogės patalpų padalinimo projektas su dviem variantais, pagal pirmą variantą atsakovė galėtų įsirengti įėjimą į savo patalpas iš laiptinės, tačiau šiuo atveju laiptinės įrengimui ji turėtų skirti 2,7 kv. m. jai tenkančio pastogės ploto, o pagal antrąjį variantą ji galėtų įsirengti pastogės patalpų dalį, esančią virš jai nuosavybės teise priklausančio buto, ir patekti į jas tiesiai iš buto, tačiau atsakovė nesutiko su nurodytais projektais nenurodydama jokių atsisakymo motyvų. Nesant vieno iš bendrasavininkų sutikimo, ieškovė pagal teisės aktus negali atlikti veiksmų, reikalingų tam, kad būtų pradėti pastogės įrengimo darbai, t.y. negali gauti projektavimo sąlygų, rengti pastogės įrengimo projekto bei gauti statybos leidimo. Nurodė, kad pagal M. Puzinaitės parengtą projektą kiekvienam iš bendrasavininkų priskiriamas plotas tiksliai atitinka jų dalis bendrojoje nuosavybėje. Atsakovės veiksmai, kuriais jie priešinasi neįrengtos pastogės atidalinimui ir įrengimui, yra neteisėti, pažeidžia ieškovės teises, nes pagal teismui pateikiamą padalinimo projektą įrengta pastogė niekaip nepažeidžia atsakovės teisių. Kadangi atsakovė nesutinka nė su vienu M. Puzinaitės parengto projekto pastogės patalpų padalinimo variantu ir laiptinės įrengimui ji nesutinka skirti nė kiek jai tenkančio pastogės ploto, ieškovė prašo atidalinti patalpas pagal projekto antrąjį variantą.

Atsakovė V. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal antrąjį projekto variantą būtų pažeidžiamos atsakovės teisės, nes nepagrįstai atsakovei nepriskaičiuotas jai turintis priklausyti 2,7 kv. m. naudingojo palėpės ploto, šiuo projektu, kaip naudingas plotas atsakovei priskaičiuotas plotas, pagal kadastro duomenis, nelaikytinas naudingu, atsakovė netektų galimybės patekti į savo nuosavą plotą palėpėje bei remontuoti virš jos buto esančio palėpės stogo. Atsakovė nurodė, kad visą palėpės naudingojo ploto padalijimo planą galėtų sudaryti tik ieškovė V. M. , kadangi jos teritorija ribojasi su visu dalininkų palėpės plotu (179,1 kv. m.), vienintelis objektyviai nepažeidžiantis atsakovės teisių būtų padalijimas ir jai priklausančios dalies paskyrimas pagal pateikiamą eskizą Nr. 1.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pagal pateiktą architektės M. Puzinaitės parengto pastogės padalinimo projekto antrąjį variantą atidalino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), , neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 761/1791 dalį, nuosavybės teise priklausančią V. M. , pripažįstant ieškovei teisę be atsakovės V. D. sutikimo gauti pastogės rekonstrukcijos projektavimo sąlygas, parengti ir suderinti neįrengtos pastogės rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą bei įrengus V. M. priskirtą pastogės dalį įregistruoti šią dalį V. M. vardu.

Teismas sprendė, kad ieškovės pasiūlytas patalpų atidalijimo projektas užtikrina, kad patalpos būtų padalijamos natūra kiek galima be neproporcingos žalos jų paskirčiai, apsaugo jas nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių patalpos netektų savo paskirties, kartu apsaugant ir optimaliausiai pagal nustatytas sąlygas užtikrinant bendraturčių interesų pusiausvyrą. Kadangi ieškovė, siekdama įsirengti jai tenkančią pastogės dalį, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsniu, privalo parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą, todėl atsakovei nesutinkant duoti tokį sutikimą ir nenurodžius protingų bei įrodymais pagrįstų tokio atsisakymo motyvų (įstatymo 20 straipsnis), teismas pripažino ieškovei šią teisę. Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog nepriskaičiuotas jai turintis priklausyti 2,7 kv. m. naudingojo palėpės ploto, kaip nepagrįstą, kadangi atidalijant palėpę pagal pareikštą reikalavimą (antras projekto variantas) iš atsakovei tenkančio ploto palėpėje nėra paimami 2,7 kv. m. laiptinės įrengimui (laiptinės įrengimui po 2,7 kv. m. skiria V. M. ir U. K. ). Teismas nurodė, kad atsakovės argumentas, esą kaip naudingas plotas atsakovei priskaičiuotas plotas, pagal kadastro duomenis, nelaikytinas naudingu, taip pat nepagrįstas, nes pagal oficialiai nustatytą tvarką rengiant pastogės rekonstrukcijos projektavimo sąlygas, rengiant ir derinant neįrengtos pastogės rekonstrukcijos projektą bei išduodant statybos leidimą, bet kokie netikslumai, susiję su įstatymų nustatytomis sąlygomis, skaičiuojant pastogės vidaus plotą (yra reikalavimas skaičiuojant plotą nevertinti pastogės plotų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 m) objektyviai būtų pašalinti, todėl atsakovės teisių pažeidimas šiuo aspektu nėra įmanomas. Teismas taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, jog atsakovė netektų galimybės patekti į savo nuosavą plotą palėpėje ir kartu įvertino kitus atsakovės keliamus reikalavimus, jos nurodytas vertybes ir objektyvias galimybes atidalinti patalpas. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčo nagrinėjimo metu jokių konkrečių planų ir ketinimų dėl palėpės įrengimo neturi, todėl jos nesutikimas su jokiu iš pasiūlytų atidalijimo variantų gali būti vertintinas tik kaip bendro pobūdžio trukdymas bendraturčiui įgyvendinti savo teises, todėl sprendė, kad atsakovei jos ramaus gyvenimo užtikrinimas yra ženkliai didesnė vertybė nei patekimas į jai tenkančias patalpas iš planuojamos įrengti laiptinės, kuomet atsakovė turi galimybę į jas patekti iš apačioje esančio buto.

Teismas nurodė, kad atsakovės nurodytas ketvirtasis motyvas, esą jai bus atimta galimybė taisyti stogą – taip pat nepagrįstas, nes akivaizdžiai suprantama, kad pastatuose privalomai yra suplanuojami ir įrengiami laiptai taip, kad būtų sudaryta galimybė patekti ant stogo. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų pagrįstumo.

Atsakovė V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-03-13 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas neįvertino visų esminių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, teismas priėmė sprendimą vienašališkai, neatsižvelgė į atsakovės interesus, kuri 55 m. išlaikė ginčo palėpę kartu su kitais namo gyventojais, kad gautų jai teisėtai priklausančius 17,5 kv. m., sprendime nurodytos dvi viena kitai prieštaraujančios nuostatos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismo patvirtintą pastogės pasidalijimo planą atsakovei vietoj 17,5 kv. m. faktiškai liktų 13 kv. m. pastogės, kas pažeidžia jos teises.

Į nurodytą pastogės padalinimo plotą, kuris priskirtas V. D. , įtraukti keli kv. m. ploto, kurie neįeina į 179,1 kv. m. naudingo pastogės ploto.

Ieškovė V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, 2007-03-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad architektės M. Puzinaitės parengto pastogės pasidalijimo projektas atitinka pastogės kadastrinius duomenis.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės ir procesinės teisės normas dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi šio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 330 str., 327 straipsnio  1 dalies 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. M. , atsakovė V. D. bei tretieji asmenys L. Š. bei U. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), , pastogės patalpas, kurių bendras plotas 179,10 kv.m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 761/1791 dalys, V. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 175/1791 dalys, L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 228/1791 dalys pastogės, U. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 627/1791 dalys pastogės. Šalys siekia jiems priklausančią nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinti. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė savo atsidalijimo variantą (b.l. 120, 18). Šalys nesutiko su jiems priešingos šalies pateiktu atidalijimo variantu. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas variantas tinkamas atidalijimui šalių iš bendrosios nuosavybės, su kuo nesutiko atsakovė ir skundžia tokį teismo sprendimą apeliaciniu skundu.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais dėl Civilinio kodekso 4.75 straipsnio aiškinimo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, tokį būdą gali nustatyti teismas. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu tai padaryti neįmanoma – vienas iš bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai atsidalindami siekia padalinti pastogę natūra, pagal turimas nuosavybėje dalis. Teismas vertino ieškovės pateiktą atidalijimo variantą, kaip priimtinausią byloje ir kaip nepažeidžiantį atsakovės teisių bei teisėtų interesų bei nedarantį neproporcingos žalos daiktui. Kolegija su tokiu teismo ieškovės pateikto projekto vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad pateiktas projektas neatitinka Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų, o būtent dėl to, jog teismui patvirtinus ieškovės pateiktą atsidalijimo variantą, yra pažeidžiamos atsakovės teisės naudotis jai nuosavybės teisėmis priklausančiu daiktu (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Pagal ieškovės pasiūlytą variantą atsakovė netenka vienintelio įėjimo – liuko iš laiptinės - į pastogę ir vien dėl šios priežasties ji negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančia patalpa, tokiu būdu toks atidalijimo variantas daro neproporcingą žalą daiktui. Įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą numato, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau tai, jog atsakovė pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą netenka įėjimo į laiptinę faktiškai daro palėpę atsakovės atžvilgiu nenaudojamą pagal jos paskirtį. Teismo nurodyta aplinkybė, jog atsakovė gali įsirengti įėjimą į palėpę iš savo buto nėra pagrįsta įrodymais apie technines galimybes padaryti tokį įėjimą.

Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktas projektas prieštarauja nekilnojamojo turto registro duomenims (b.l. 116), ta prasme, kad ieškovės pateiktame projekte yra nustumta palėpės 1,60 m aukščio linija arčiau prie stogo šlaito. Teismas šį neatitikimą priėmė kaip teisingą ir pagrindė tai architektės M.Puzinaitės paaiškinimais dėl kadastrinių duomenų neteisingumo. Tokie teismo motyvai yra teisiškai neteisingi, nes kadastro duomenys yra oficialūs duomenys ir kol jie yra būtent tokie, duomenys laikomi teisingais. Tik įstatymo nustatyta tvarka juos pakeitus ar nuginčijus, galima sakyti, jog jie buvo neteisingi. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas negalėjo priimti ieškovės pateikto atidalijimo varianto, nes šio projekto duomenys prieštarauja viešojo registro duomenims. 

Kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėdamas ir sprendime aptardamas tik ieškovės pateiktą atidalijimo variantą ir visiškai nenagrinėdamas atsakovės pateikto varianto (b.l. 18) nurodydamas, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio byloje, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tiek ieškovė šalia ieškinio pateikia savo atidalijimo variantą, tiek atsakovė gali pateikti savo atidalijimo variantą nereikšdama priešieškinio byloje, nes nagrinėjamas vienintelis šiuo atveju klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir jokių priešpriešinių reikalavimų atsakovė nereiškia, o sutikdama su atidalijimu siūlo savo atidalijimo variantą. Tokiu būdu teismas turėtų ne siūlyti šalia pateikto atsakovės varianto reikšti priešieškinį, o nagrinėti jos pasiūlytą atidalijimo variantą Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi pirmos instancijos teismas vienos iš šalies varianto nenagrinėjo, todėl kolegija sprendžia, kad pažeidė procesines normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko neatskleidė bylos esmės, ir byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės ir dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra, yra tik ginčas dėl atidalijimo būdo. Šalys dėl jo nesutaria, nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu projektu, ir kiek galima spręsti iš atsakovės pateikto projektinio pasiūlymo, tai su atsakovės atidalijimo variantu nesutinka ieškovė, nes po šiuo pasiūlymu nepasirašė (b.l. 18). Teismui reiktų įvertinti abu pateiktus pasiūlymus Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalies ir kitų normų reguliuojančių nekilnojamojo turto valdymą, registravimą bei naudojimą.

Kolegija naikina visoje apimtyje teismo sprendimą, nes dėl kitų ieškovės reikalavimų – be atsakovės V. D. sutikimo gauti pastogės rekonstrukcijos projektavimo sąlygas, parengti ir suderinti neįrengtos pastogės rekonstrukcijos projektą, gauti statybos leidimą bei, įrengus V. M. priskirtą pastogės dalį, įregistruoti šią dalį V. M. vardu – teismas nenagrinėjo šių ieškovės reikalavimų, dėl jų sprendime faktiškai nepasisakė, o be to ieškovė ir nenurodė tokių aplinkybių, jog atsidalinus bendrasavininkėms iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė neduotų leidimo atlikti visų nurodytų veiksmų ir tuo labiau, jog net ir nereikia kaimynystėje gyvenančių asmenų tokių leidimų, o įregistruoti nuosavybę nekilnojamojo turto registre, nereikia ir bendrasavininkų leidimo. Teismas nagrinėdamas bylą turėtų ieškovei pasiūlyti šią ieškinio dalį pagrįsti, nurodant ieškinio aplinkybes bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus ir tik tada spręsti šio ieškinio dalies pagrįstumo. 

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti V. D. 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, iš valstybės biudžeto.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                               Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                     Petras Jaržemskis

 

 

                                                                        Neringa Švedienė