(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teisėjų Vytauto Norkūno, Arnoldo
Šukaičio,
sekretoriaujant Ritai
Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui
Sabaliauskui,
gynėjui Antanui Cemnolonskui,
nuteistajai A.
B.,
nukentėjusiajai P.
O.,
nukentėjusiosios atstovui
advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
vertėjai P. B.,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-29 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK
281 str. 1 d. ir nubausta 4 MGL (penkių šimtų litų) dydžio bauda.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A. B. nuteista
už tai, kad ji 2006-02-28 apie 11.10 val., Klaipėdos-S. D. gatvių
sankryžoje, Panevėžyje, vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau
– KET) 53 ir 200 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldama pavojų kitiems eismo
dalyviams, sankryžoje sukdama į dešinę, nedavė kelio pėsčiajai P.
O., kertančiai važiuojamąją dalį, į kurią ji suko ir ją partrenkė, tuo
pėsčiajai P. O. padarė minkštųjų audinių sumušimus kairės
šlaunies ir dešinės blauzdos srityje bei kairio kelio sąnario sumušimą, t.y.
nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-29
nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliantė nurodo, kad ji nepažeidė KET 200 punkto
reikalavimų, nes pėsčioji P. O. S. D. gatvę
kirto ne ties sankryža, t.y. ne pagal šaligatvio ar kelkraščio liniją, o
gerokai toliau nuo šaligatvio linijos, t.y. pažeisdama KET 87 punkto
reikalavimus. Tai patvirtino ir liudytojas A. A., kuris S. D. gatvę perėjo arčiau Klaipėdos gatvės, t.y. ten, kur ir
reikia pereiti gatvę pagal KET reikalavimus. Visa tai rodo, kad apylinkės
teismo išvada, jog eismo įvykis įvyko ne dėl pėsčiosios kaltės, nepagrįsta. Apeliantė
taip pat neigia partrenkusi nukentėjusiąją, nes kontakto su jos vairuojamu
automobiliu metu nukentėjusioji tik ranka atsirėmė į jos vairuojamą automobilį,
nukentėjusioji parkritusi nebuvo. Tai patvirtino liudytojai V.
K. ir A. A., tačiau apylinkės teismas nepagrįstai jų
parodymus įvertino kritiškai, kaip siekimą padėti jai. Be to, apeliantė teigia,
kad apylinkės teismas turėjo itin atsargiai vertinti liudytojos V. Ž. parodymus, nes ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu
nebuvo apklausta ir teismo posėdyje dalyvavo tik nukentėjusiosios kvietimu. Apeliantė
mano, kad liudytoja V. Ž. iš viso nebuvo įvykio vietoje
ir eismo įvykio nematė, nes ši liudytoja neteisingai nurodė įvykio laiką,
negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos, o šios liudytojos parodymai iš esmės prieštarauja
jos (nuteistosios), liudytojų ir pačios nukentėjusiosios parodymams.
Teismo posėdyje nuteistoji
ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras, nukentėjusioji
bei jos atstovas – atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas
tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes
atitinkančias išvadas bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Eismo įvykio vietos
schemoje (b.l. 10) nurodoma, jog įvykio vieta, tai yra pėsčiosios ir į ją
atsitrenkusio automobilio kontakto vieta, randasi S. D. gatvėje,
jos sankryžoje su Klaipėdos gatve, pietinėje Klaipėdos gatvės pusėje esančio
šaligatvio linijoje. Schemoje nurodyta vieta randasi ties S.
D. gatvės viduriu. Tarp šaligatvio ir pačios Klaipėdos gatvės, jos
sankirtos su S. D. gatve randasi apie 0.4 m. sniego sankasa. Ši schema patvirtinta nukentėjusiosios P. O. bei su
schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutikusios vairuotojos A.
B. parašais. Nukentėjusioji P. O. tiek ikiteisminio
tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ji buvo
partrenkta Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžoje, Klaipėdos
gatvės pietinės pusės šaligatvio linijoje, ties S. D. gatvės
viduriu. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja V.
Ž.. Tiek nukentėjusioji P. O., tiek liudytoja V. Ž. nukentėjusiosios partrenkimo vietą parodė ir parodymų
patikrinimo vietoje metu (b.l. 135-137,141-143). Jų nurodyta nukentėjusiosios
partrenkimo vieta sutampa su eismo įvykio vietos schemoje nurodyta atitinkama
vieta. Nukentėjusioji parodė, kad betarpiškai prieš autoįvykį ji išlipo iš
maršrutinio autobuso Klaipėdos gatvėje esančioje stotelėje, grįžo link
Klaipėdos – S. D. gatvių sankryžos ir ties šia sankryža
Klaipėdos gatvėje esančia pažymėta perėja nuėjo į kitą, tai yra pietinę
Klaipėdos gatvės pusę. Po to ji šaligatviu priėjo S. D. gatvę
ir pro tarpą tarp sniego sankasų įžengė į S. D. gatvę. Ji
ėjo tiesiai kitoje S. D. gatvės pusėje esančio šaligatvio
link. Šis šaligatvis yra pietinėje Klaipėdos gatvės pusėje ir būtent juo ji
vaikšto į savo darbo vietą, esančią Panevėžio kolegijoje. Kolegijos pastatas
randasi Klaipėdos g. 29. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis darytina
išvada, kad nukentėjusiosios nurodytas jos judėjimo maršrutas, taigi ir S. D. gatvės perėjimo vieta, yra racionaliausias. Toks
gatvės perėjimas atitinka ir KET 87 punkto, kuriame nurodoma, jog į kitą
važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur
jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, reikalavimus.
Nuteistoji A. B. tvirtina, jog nukentėjusioji S. D. gatvę kirto ne nuosprendžiu nustatytoje vietoje,
esančioje Klaipėdos gatvės pietinės pusės šaligatvio linijoje, o gerokai toliau
nuo šios linijos. Šį apeliaciniame skunde išdėstytą savo teiginį A. B. argumentuoja ir liudytojo A. A. parodymais,
kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip prieštaraujančius
nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atmetė. Kolegija su šiuo vertinimu
sutinka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šis liudytojas teisminio
nagrinėjimo metu pripažino, jog priėjęs Klaipėdos – S. D. gatvių
sankryžą jis pamatė, kaip abi moterys į S. D. gatvę
įžengė pro paliktą sukasto sniego tarpą, kuriuo pėstieji ir vaikščiojo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. šią aplinkybę
apibūdino dar tiksliau ir parodė, jog priėjęs Klaipėdos – S.
D. gatvių sankryžą jis pamatė S. D. gatve priešais jį
einančias dvi moteris bei prieš jas stabtelėjusį raudonos spalvos automobilį
„Ford Mondeo“. Ši liudytojo nurodyta nukentėjusiosios ėjimo per S. D. gatvę vieta sutampa su nuosprendžiu nustatyta
autoįvykio vieta.
Nepagrįstas ir nuteistosios
teiginys, jog ji automobiliu nepartrenkė nukentėjusiosios. Nuteistoji A. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame
skunde neigia pertrenkusi nukentėjusiąją, ir nurodo, kad kontakto su jos
vairuojamu automobiliu metu nukentėjusioji tik ranka atsirėmė į jos vairuojamą
automobilį, nukentėjusioji parkritusi nebuvo, tačiau šis jos teiginys paneigtas
nukentėjusiosios P. O. ir liudytojos V.
Ž. parodymais, ekspertizės aktu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu
surinktais bei teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusioji ikiteisminio
tyrimo ir teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad ją pertrenkė ir
sužalojo nuteistosios vairuojamas automobilis. Nukentėjusiosios parodymus
patvirtino ir liudytoja V. Ž.. Iš ekspertizės akto Nr. EG372/06(05)
matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti padaryti 2006-02-28, t.y.
eismo įvykio dieną. Iš nukentėjusiosios sužalojimų lokalizacijos matyti, kad nukentėjusiajai
sužalojimai galėjo būti padaryti automobiliu, eismo įvykio metu. Iš baudžiamosios
bylos matyti, kad nukentėjusioji P. O. ir liudytoja V. Ž. nuteistosios A. B. iki įvykio
nepažinojo. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji P. O. ir
liudytoja V. Ž. būtų susipykę su nuteistąja A. B. ir būtų suinteresuotos nepagrįstai apkalbėti ją, kaltinti
nusikaltimo padarymu, byloje nėra. Nukentėjusiosios P. O. ir
liudytojos V. Ž. parodymai nuoseklūs, dėl esminių bylos
aplinkybių tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos
aplinkybes, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu
nuteistoji A. B. ir kartu su ja automobilyje buvusi liudytoja
V. K., ikiteisminio tyrimo metu parodę, jog A. B. vairuojamas automobilis dešiniuoju priekinio buferio
kraštu kliudė nukentėjusiosios kairiąją koją, pirmosios instancijos teismo
posėdžio metu pakeitė savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus
parodymus ir parodė, kad jokio smūgio automobiliu nukentėjusiajai nebuvo ir ji
tik ranka atsirėmė į automobilį. Tokie nuteistosios bei liudytojos teiginiai
prieštarauja tiek jų pačių ankstesniems parodymams, tiek yra paneigti
nukentėjusiosios, liudytojos V. Ž. parodymais,
ekspertizės akto išvada, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nuteistosios
apeliaciniame skunde keliama abejonė, jog liudytoja V. Ž. iš
viso nebuvo įvykio vietoje bei nematė eismo įvykio, niekuo nepagrįsta ir šis
teiginys atmestinas.
Tokiu būdu visų byloje
surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji A.
B. pažeidė KET reikalavimus ir šio pažeidimo pasėkoje įvykusio eismo įvykio
metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios P. O. sveikata.
Ši nuteistosios A. B. veika kvalifikuota teisingai. Apeliaciniame
skunde dėstomi argumentai yra tinkamai įvertinti skundžiamame nuosprendyje ir
jame daromų išvadų nepaneigia.
Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą,
tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė.
Naikinti ar keisti
nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Nagrinėjant nuteistosios
apeliacinį skundą teismo posėdyje nukentėjusiąją P. O. atstovavo
advokatas, kuriam nukentėjusioji už suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Lt (b.l.
119). Nukentėjusioji pareiškė prašymą šias išlaidas pripažinti proceso
išlaidomis ir jas išieškoti iš nuteistosios. Prašymas tenkintinas (BPK 104-106
str.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios A. B. priteisti 300 litų nukentėjusiajai P.
O. atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kolegijos pirmininkas Evaldas
Vanagas
Teisėjai Vytautas
Norkūnas
Arnoldas
Šukaitis