Baudžiamoji byla Nr.
2K-633/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.2.11.; 2.1.6.1.; 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto
Baumilo, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant G. Murauskaitei,
dalyvaujant prokurorui S.
Stulginskiui,
gynėjui advokatui V. Dziegoraičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo
kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria
nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinis skundas dėl
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro,
prašiusio nuteistojo L. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L.
L. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio mėnesio pradžioje, nenustatytą
dieną ir valandą, prie degalinės „Neste Lietuva“, esančios Panevėžyje,
Klaipėdos g. 81, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai iš nenustatyto asmens
įgijo 2,187 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai gabeno
Panevėžyje iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės,
kur visą įgytą ir gabentą narkotinę medžiagą laikė iki 2005 m. gruodžio 23 d.,
20.20 val., 0,684 g laikė iki 2005 m. gruodžio 29 d., 16.30 val. Tęsdamas
anksčiau pradėtą veiką, L. L. 2005 m. gruodžio 23 d.,
20.20 val., paėmęs iš (duomenys neskelbtini)g. namo Nr. (duomenys
neskelbtini) rūsio 1,503 g neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos
narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno ją iki (duomenys
neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės,
pirmo aukšto, ir visą neteisėtai už 80 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tęsdamas anksčiau pradėtą
nusikalstamą veiką, L. L. 2005 m. gruodžio 29 d., 16.30
val., paėmęs iš (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys
neskelbtini) rūsio, 0,684 g neteisėtai įgytos, gabentos ir laikytos
narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai gabeno ją Panevėžyje iki
namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ją visą neteisėtai už 40 Lt pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.
Nuteistojo L. L. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. gegužės 31 d. nutartį dėl esminių BPK pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje
garantuotą ir BPK 10 ir 22 straipsniuose numatytą teisę į gynybą.
Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į L.
L. pasirinkto gynėjo motyvuotą prašymą padaryti pertrauką byloje ir
sudaryti galimybę susipažinti su bylos medžiaga, o paskyrė bylos nagrinėjimo
dieną bei pasiūlė nuteistajam susirasti kitą advokatą, taip pažeidė ir
konstitucinį sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis). Tokiu būdu
teismas laikėsi tik vieno bylos nagrinėjimo principo – operatyvumo, tačiau
neatsižvelgė į baudžiamojo proceso galimumą ir sąžiningumą. Teismas taip pat
pažeidė BPK 237 ir 240 straipsniuose numatytą kaltinamojo gynėjo teisę
susipažinti su byla, nesuteikdamas tam įstatymo numatyto 20 dienų termino bei visai
nesuteikdamas galimybės susipažinti su bylos medžiagos dalimi, kuria teismas
atmetė L. L. pareikštus nušalinimus paskirtam advokatui ir
teismui, nuteistojo pasirinkto gynėjo prašymus daryti pertraukas bei atnaujinti
įrodymų tyrimą. Teismas pažeidė ir BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi
principą, nes eliminavo iš proceso L. L. gynėją ir sudarė
sąlygas teisme rungtis nuo teisminio rungtyniavimo pradžios dalyvavusiems
prokurorams su paskirtu gynėju, neturinčiu materialinio intereso gerai
rungtyniauti byloje. Teismas pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą,
nešališką teismą, nes, L. L. pareiškus nušalinimą dėl
teisės į gynybą atėmimo, nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Kasatorius taip
pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios
instancijos teismo surinktų įrodymų teisėtumo pagal BPK 20 straipsnio
reikalavimus. Byloje neišslaptinta operatyvinė medžiaga, kurią išslaptinus būtų
galima išsiaiškinti nusikalstamą veiką padariusius asmenis ir patvirtinti
gynybos poziciją, kad L. L. buvo provokuojamas daryti
nusikaltimą. L. L. gynėjo manymu, siekiant išsiaiškinti,
ar atliekant tyrimą nebuvo pažeisti BPK 158 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti
reikalavimai, buvo būtina atnaujinti įrodymų tyrimą bei vadovaujantis BPK 158
straipsnio 7 dalimi apklausti liudytojais asmenis, dalyvavusius atliekant
nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Nuteistojo L. L. gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
BPK normų,
reglamentuojančių kaltinamojo teisės į gynybą realizavimą, taikymas
Nuteistojo L. L. gynėjo kasaciniame skunde nurodomi BPK ir kitų teisės
aktų pažeidimai siejami su faktu, kad gynėjas, su kuriuo L. L.
buvo sudaręs sutartį dėl teisinės pagalbos, neturėjo galimybės dalyvauti
apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Kasacinės instancijos teismas teisės
taikymo aspektu analizuoja šias pagal bylos medžiagą nustatytas aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. L. gynėjo apeliacinį skundą. Teismo posėdyje, įvykusiame
2007 m. gegužės 10 d., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes buvo gautas
atitinkamas nuteistojo L. L. prašymas ir medicinos
pažymėjimas. Posėdis buvo paskirtas 2007 m. gegužės 17 d. 2007 m. gegužės 15 d. Panevėžio apygardos teisme gautas advokato A. Koskaus
prašymas daryti byloje pertrauką, kuriame nurodoma, kad jis išvyksta į
trumpalaikę komandiruotę iki gegužės 22 d., kad jam būtina susipažinti su bylos
medžiaga ir pagal galimybes prašo teismo posėdį skirti ne anksčiau kaip birželio
25 d. Prie prašymo pridėtas advokato orderis, kuriame nurodyta, kad advokatui
A. Koskui pavedama ginti L. L. Panevėžio apygardos
teisme (t. 3, b. l. 35, 36). Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 17 d. posėdyje,
kuriame advokatas A. Koskus nedalyvavo, nuteistasis L. L. įpareigojamas
per tris dienas susitarti su gynėju ir informuoti teismą, o šiam to nepadarius
– kviesti valstybės garantuojamą gynėją; bylos nagrinėjimas atidedamas 2007 m.
gegužės 28 d. Apie 2007 m. gegužės 28 d. įvyksiantį teismo posėdį teisėjas
advokatui A. Koskui nepranešė (t. 3, b. l. 39). 2007 m. gegužės 25 d. BPK 50
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka L. L. gynėju
paskiriamas advokatas A. Cemnolonskas. Teismo posėdyje, vykusiame 2007 m.
gegužės 28 d., advokatas A. Koskus nedalyvavo, teismas protokoline nutartimi
nutarė bylą nagrinėti su valstybės paskirtu gynėju, motyvuota nutartimi atmetė
nuteistojo L. L. pareikštą nušalinimą apeliacinį skundą
nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, nutarė neatlikti įrodymų tyrimo, išklausė
proceso dalyvių baigiamąsias kalbas, nuteistojo paskutinį žodį ir pranešė, kad
nutartis bus skelbiama 2007 m. gegužės 31 d. (t. 3. b. l. 41-44).
Vertinant nurodytas
aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo
pareigos pranešti nuteistojo L. L. gynėjui advokatui A.
Koskui apie posėdžio vietą ir laiką. Gynėjo įstojimo į procesą momentu yra arba
jo paskyrimas BPK 50 straipsnyje 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, arba
pateikimas teisėsaugos institucijai dokumento, patvirtinančio susitarimą dėl
teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, pavyzdžiui, advokato orderio tuo
atveju, kai advokatą kviečiasi pats įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis arba
kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda (BPK
50 straipsnio 2 dalis). Minėta, kad teismui buvo pateiktas advokato orderis,
kuriame nurodyta, kad advokatui A. Koskui pavedama ginti L. L. Panevėžio apygardos teisme, todėl nuo šio orderio gavimo
teisme momento advokatas A. Koskus buvo proceso dalyvis – nuteistojo L. L. gynėjas – ir turėjo visas BPK numatytas gynėjo teises
bei pareigas, tarp jų, ir teisę bei pareigą dalyvauti apeliacinės instancijos
teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Suprantama, jis turėjo ir teisę
žinoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
BPK 319 straipsnio 2
dalyje numatyta, kad proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
vietą ir laiką turi pranešti pirmosios instancijos teismas. BPK 321 straipsnio
2 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais apeliacinės instancijos teismo
pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui paskyrus bylą nagrinėti
kitą dieną, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, proceso dalyviams
pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną. BPK
atskirai nereglamentuota apeliacinės instancijos teismo pareiga pačiam pranešti
proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą tuo atveju, kai teismo posėdis
atidedamas, tačiau tai nereiškia, kad šis teismas tokios pareigos neturi. Baudžiamojo
proceso principai; BPK normos, reglamentuojančios proceso dalyvių teises,
konkrečiai imant – teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos
teismo posėdyje (BPK 322 straipsnis); BPK 324 straipsnio 1 dalis,
reglamentuojanti teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžią
(„<...> kolegijos pirmininkas patikrina, <...> ar apie bylos
nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems šio kodekso 322
straipsnyje.“); BPK normos, reglamentuojančios klausimo išsprendimą, ar galima
nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, į kurias daroma
nuoroda BPK 324 straipsnio 1 dalyje, pagaliau elementari logika reikalauja, kad
apeliacinės instancijos teismas posėdyje, kurio laiką ir vietą nurodė pirmosios
instancijos teismas, ar kituose posėdžiuose dėl vienų ar kitų priežasčių
atidėjęs bylos nagrinėjimą, apie būsimo posėdžio laiką ir vietą praneštų proceso
dalyviams, turintiems teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. To
nepadarius, suvaržoma proceso dalyvių, išvardytų BPK 322 straipsnyje, teisė
dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės
instancijos teismas, nuteistojo L. L. pasikviestam gynėjui
advokatui A. Koskui nepranešdamas apie paskirto posėdžio laiką, pažeidė BPK 324
straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir suvaržė gynėjo teisę dalyvauti
nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Nurodytas pažeidimas
nepripažintinas esminiu BPK pažeidimu, t. y. tokiu, dėl kurio apeliacinės
instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ir byla perduota iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad
esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie Kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo
suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui
išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar
nutartį. Konstatuotas BPK 324 straipsnio 1 dalies pažeidimas nesukėlė nei
vienos iš 369 straipsnio 3 dalyje išvardytų pasekmių.
Gynėjo teisių
suvaržymas paprastai reiškia ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisės į
gynybą pažeidimą, tačiau šiuo atveju nuteistojo L. L. gynėjo
kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuotą ir BPK 10
ir 22 straipsniuose numatytą L. L. teisę į gynybą, yra
nepagrįsti. Teisė į gynybą yra procesinių priemonių, kurias naudodamas
įtariamasis ar kaltinamasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, visuma. Viena iš
tokių priemonių – teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją (BPK 50
straipsnio 2 dalis). Teisė gintis padedant savo paties pasirinktam gynėjui yra
svarbi teisės į gynybą sudėtinė dalis, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte, tačiau ši teisė
nėra absoliuti. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Croissant prieš
Vokietiją (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992)
konstatavo, kad teisė į pasirinkto gynėjo pagalbą neišvengiamai apribojama
tada, kai teikiama nemokama teisinė pagalba ir kai yra tinkamas bei pakankamas
pagrindas manyti, kad tai būtina teisingumo interesais.
Toks teisės gintis
padedamam pasirinkto gynėjo ribojimo atvejis numatytas BPK 50 straipsnio 4
dalyje: kai pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali
dalyvauti procese, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasiūloma pasikviesti
kitą gynėją, o jei šis to nepadaro, gynėjas paskiriamas. Būtent tokia situacija
ir susidarė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo L.
L. gynėjo apeliacinį skundą. Gynėjas, su kuriuo L. L. sudarė
sutartį dėl teisinės pagalbos, pranešė teismui, kad gali dalyvauti procese ne
anksčiau kaip birželio 25 d., t. y. tik maždaug po 40 dienų (t. 3. b. l. 36),
todėl teismas, atlikęs BPK 50 straipsnio 4 dalyje nustatytas procedūras,
paskyrė kitą gynėją. Šiuo atveju priešingai, nei rašoma kasaciniame skunde,
anksčiau pasirinktas gynėjas nebuvo nušalintas, jis ir toliau galėjo dalyvauti
bylos procese (BPK 50 straipsnio 4 dalis). Neturi prasmės ir kasacinio skundo teiginiai
dėl sutarčių laisvės principo, įtvirtinto CK 6.156 straipsnyje, nes advokato
paskyrimo atveju sutartis su juo nesudaroma.
Apeliacinės
instancijos teisme nuteistajam L. L. paskiriant kitą
gynėją BPK 324 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnyje,
50 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismo
posėdyje dalyvavusiam nuteistajam buvo išaiškintos BPK 50 straipsnio 4 dalyje
numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti paskirtas kitas gynėjas, pasiūlyta
pasirinkti gynėją ir pranešti apie tai teismui. L. L. iki
nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo suimtas, jam buvo paskirtos kardomosios
priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas. Taigi L.
L. judėjimo ir komunikacijos laisvė nebuvo apribota tiek, kad jis negalėtų
susisiekti su savo pasirinktu gynėju ir pranešti jam apie bylos nagrinėjimo
laiką arba susirasti kitą gynėją ir susitarti su juo dėl teisinės pagalbos.
Tačiau L. L. to nepadarius, prieš tris dienas iki teismo
posėdžio BPK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka jam buvo paskirtas kitas
gynėjas. Prieš tiek laiko paskiriant gynėją, buvo užtikrintas BPK 250
straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – naujai įstojusiam į bylą gynėjui
duoti laiko pasirengti dalyvauti nagrinėjant bylą teisme – įgyvendinimas.
Paskirtasis gynėjas teismo posėdyje patvirtino, kad su bylos medžiaga yra
susipažinęs (t. 3, b. l. 42).
Prie kasacinio skundo
pridėtame prašyme, kuris buvo siųstas Panevėžio apygardos
teismui, tačiau grąžintas, advokatas A. Koskus nurodo, kad dėl užimtumo kitose
bylose jis negalėjęs susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti nagrinėjant
bylą 2007 m. gegužės 28 d. Užimtumas kitose bylose (darbinė veikla) nėra svarbi
asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis (BPK 37 straipsnio 1
dalis). Tiesa, užimtumas kitoje byloje atskirais atvejais teismo sprendimu,
vadovaujantis BPK 37 straipsnio 2 dalimi, gali būti pripažintas svarbia
nedalyvavimo procese priežastimi, tačiau tai gali būti tik išskirtiniai
atvejai, pavyzdžiui, dalyvavimas ilgai trunkančiame procese, kuriame advokatas
gina asmenį nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir pan. Advokatas A. Koskus
jokių išskirtinių atvejų, kurie galėtų būti pripažinti svarbia jo nedalyvavimo
procese priežastimi, savo prašymuose nenurodė. Be kita ko, advokato užimtumas
yra laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios advokatas gali atsisakyti teikti
teisines paslaugas (Advokatūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Svarbi asmens
nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis yra šaukimo negavimas (BPK 37
straipsnio 1 dalies 7 punktas). Minėta, kad pranešimas apie apeliacinės
instancijos teismo posėdį advokatui A. Koskui šioje byloje nebuvo išsiųstas ir
ši aplinkybė pripažinta kai kurių BPK 324 straipsnio 1 dalyje numatytų
reikalavimų pažeidimu. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismui,
nustatančiam kito posėdžio datą, buvo žinoma, kad advokatas A. Koskus negali
dalyvauti procese iki 2007 m. birželio 25 d. ir kad nuteistajam L.
L. buvo išaiškintos kito gynėjo paskyrimo sąlygos, darytina išvada, jog
apie būsimą teismo posėdį advokatui A. Koskui teismas nepranešė sąmoningai.
Tokia praktika netoleruotina. Netgi ir pagrįstai manant, kad advokatas, su
kuriuo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, į teismo posėdį neatvyks ir
nuteistajam bus paskirtas kitas gynėjas, anksčiau pasirinktas gynėjas
nepraranda savo statuso, turi teisę dalyvauti procese, todėl turi žinoti apie
posėdžio vietą ir laiką.
Šioje nutartyje
išanalizuotų aplinkybių visuma (advokatas, su kuriuo nuteistasis L. L. sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos, nenurodė svarbių
savo nedalyvavimo procese priežasčių; nuteistajam buvo išaiškintos naujo gynėjo
paskyrimo sąlygos ir duota laiko kitam gynėjui pasirinkti; naujas gynėjas
paskirtas laikantis BPK nustatytos tvarkos; naujas gynėjas susipažino su bylos
medžiaga; nuteistasis pats dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir
turėjo galimybę gintis savarankiškai), taip pat ta aplinkybė, kad byla buvo
nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, kurio įgaliojimų ribos (BPK 320
straipsnio 3 dalis) yra siauresnės nei pirmosios instancijos teismo, ir jas
lemia ne kas kita, o paduotas apeliacinis skundas, duoda pagrindą išvadai, kad konstatuotas
BPK 324 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir naujo gynėjo paskyrimas nuteistojo L. L. teisės į gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, BPK 10 straipsnis ir 44 straipsnio 8
dalis, nesuvaržė. Šis pažeidimas taip pat nesukliudė apeliacinės instancijos
teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Kasaciniame skunde
nurodomi ir kai kurie kiti BPK straipsniai bei kiti teisės aktai, kuriuos,
pasak kasatoriaus, pažeidė apeliacinės instancijos teismas, tačiau tokių
pažeidimų kasacinės instancijos teismas nenustatė.
Kasaciniame skunde
nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 237 ir
240 straipsniuose numatytą kaltinamojo gynėjo teisę susipažinti su byla, nes
nurodyti straipsniai reglamentuoja ne apeliacinės instancijos, o pirmosios
instancijos teismo veiksmus. BPK 240 straipsnio 2 dalyje numatytas dvidešimties
dienų terminas reiškia ne terminą, kuris skiriamas proceso dalyviams, tarp jų
ir gynėjui susipažinti su bylos medžiaga, o terminą, per kurį byla turi būti
pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK skyriuose, reglamentuojančiuose
bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, nėra straipsnių, reglamentuojančių
susipažinimą su bylos medžiaga šiame teisme. Savaime suprantama, tai nereiškia,
kad BPK draudžia susipažinimą su bylos medžiaga šioje proceso stadijoje. Prireikus
susipažinti su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teisme, pagal analogiją
taikomas BPK 237 straipsnis. Šiame straipsnyje konkretūs terminai susipažinti
su byla, kuriuos teismas turėtų suteikti proceso dalyviams, nenumatyti, todėl
juos riboja tik BPK 321 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo apeliacinės
instancijos teisme terminai. Apeliacinės instancijos teismui gavus nuteistojo L. L. gynėjo advokato A. Koskaus prašymą atidėti bylos
nagrinėjimą, kuriame jis nurodė, kad iki gegužės 22 dienos jis bus išvykęs,
byla buvo paskirta nagrinėti gegužės 28 d. Savo apimtimi byla, kurioje
nuteistas L. L., nėra didelė, todėl likusio laiko visiškai
turėjo užtekti susipažinimui su jos medžiaga.
Nuteistojo L. L. gynėjas kasaciniame skunde visiškai be pagrindo rašo
apie rungimosi principo, įtvirtinto BPK 7 straipsnyje, pažeidimą. Šioje
nutartyje jau konstatuota, kad dvidešimties dienų susipažinimo su byla terminas
neturėjo būti suteiktas, o kitokių argumentų, pagrindžiančių BPK 7 straipsnyje
numatytų reikalavimų pažeidimą, kasaciniame skunde nenurodoma, todėl kasacinės
instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą
apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas rungimosi principas.
Kasaciniame skunde iš
esmės deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę
į nepriklausomą ir nešališką teismą. Pažeidimas motyvuojamas ne Konvencijos 6
straipsnyje įtvirtintų normų ar Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos
analize, o paprasčiausiu teiginiu, kad pareiškus nušalinimą, teismas
nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Teismas ir neturėtų nusišalinti, jeigu jam
pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas. Teismui pareikšto nušalinimo
išsprendimo procedūra reglamentuota BPK 59 straipsnyje. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjams nuteistojo L. L. pareikštas nušalinimas
buvo išspręstas motyvuota teismo nutartimi, laikantis nustatytos procedūros,
todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas ar priklausomas
teismas.
BPK 20 straipsnio ir
320 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasacinio skundo
argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino pirmosios
instancijos teismo surinktų įrodymų teisėtumo pagal BPK 20 straipsnio
reikalavimus, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą
tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo L. L. gynėjo
apeliaciniame skunde, ir nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl
skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės
instancijos teismas detaliai išanalizavo apeliacinio skundo argumentus apie
tai, kad L. L. buvo verčiamas pardavinėti narkotines
medžiagas naudojant fizinį ir psichinį smurtą ir tai darė asmuo, pravarde
„Minkė“, kad L. L. vaidmuo padarant nusikaltimą buvo
antraeilis ir kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą bei šiuos
argumentus pripažino nepagrįstais.
Pirmosios instancijos
teismo posėdyje buvo patikrintas operatyvinių veiksmų, kuriuos naudojant buvo
surinkti duomenys apie L. L. nusikalstamą veiką,
teisėtumas: buvo apklausti policijos pareigūnai, atlikę nusikalstamos veikos
imitacijos modelį, T. M. ir A. M.,
perskaityti byloje esantys dokumentai (tarnybiniai pranešimai, operatyvinių
veiksmų atlikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai), peržiūrėtas vaizdo
įrašas. Tikrinant operatyvinių veiksmų teisėtumą nustatyta, kad policijos
pareigūnai turėjo informacijos, jog asmuo, vardu L., besinaudojantis mobiliojo
ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-635-66762, tikėtinai platina narkotines
medžiagas. Šios informacijos pagrindu Panevėžio apygardos
prokuratūroje buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis Nr. (duomenys
neskelbtini), kurį realizavo pareigūnai T. M. ir A. M.. Naudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį, L. L. du kartus T. M. pardavė narkotinių
medžiagų – kanapių ir jų dalių. Taigi operatyvinis tyrimas buvo atliekamas
esant Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte numatytam pagrindui –
buvo informacijos apie daromą sunkų nusikaltimą – ir laikantis Operatyvinės
veiklos įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Kasaciniame skunde
teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant patvirtinti
gynybos poziciją dėl provokacijos, buvo būtina atlikti įrodymų tyrimą,
išslaptinti operatyvinę medžiagą ir asmenis, dalyvavusius atliekant
nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, bei juos apklausti kaip liudytojus. Šie
kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos
teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6
dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios
instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos
aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų
praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų
procesą apeliacinės instancijos teisme“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 11 punkto 1 dalis).
Teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo
apeliacinį skundą, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos
teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų
įrodymų ar neatliko kitų būtinų veiksmų, todėl, neatlikdamas įrodymų tyrimo,
baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pareigūnų, atlikusių
nusikalstamos veikos imitacijos modelį, asmens tapatybės duomenys nebuvo
įslaptinti, šie pareigūnai buvo apklausti teisiamajame posėdyje ir gynyba
turėjo galimybę užduoti jiems klausimus, tarp jų ir klausimus dėl provokacijos,
todėl dar kartą juos apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo
pagrindo. Nebuvo pagrindo apklausinėti pareigūnus ir apie įsigytą iš L. L. narkotinių medžiagų kiekį, nes kasacinio skundo teiginys
apie tai, kad „<...> L. L. įsigytų narkotinių
medžiagų kiekis stebuklingai sutampa su įslaptintų pareigūnų prašytais parduoti
kiekiais miligramo tikslumu“, absoliučiai niekuo nepagrįstas. Narkotinių
medžiagų pardavimo metu jų kiekis nebuvo įvardijamas miligramais. Tikslus
narkotinių medžiagų kiekis miligramo tikslumu nustatytas specialisto išvada jau
po to, kai šias medžiagas įsigijo policijos pareigūnai.
Nei pirmosios, nei
apeliacinės instancijos teismas neturėjo išslaptinti jokios slaptos medžiagos,
nes tokios medžiagos teismo posėdžiuose netyrė. Rašydamas apie operatyvinės
medžiagos išslaptinimą, kasatorius, matyt, turi omenyje pirminę informaciją,
buvusią pagrindu atlikti operatyvinį tyrimą, parengti ir sankcionuoti
nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tą aplinkybę, kad policijos pareigūnai
turėjo operatyvinės informacijos apie galimą L. L. nusikalstamą
veiką, patvirtina ne tik liudytojų T. M. ir A. M. parodymai, bet ir bylos dokumentai. Šioje byloje
specialiai nenustatinėta, tačiau paprastai pirminė informacija, esanti
operatyvinio tyrimo pagrindu, yra informacija, gauta operatyvinės veiklos
slaptųjų dalyvių operatyvinių veiksmų metu, o tokia informacija sudaro
valstybės paslaptį (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1
dalies 19 punktas). Su tokia informacija gali susipažinti tik leidimus dirbti
ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys (Valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymo 15 straipsnis). Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo,
tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija rodo, kad teismas neturėtų
tirti informacijos, su kurios turiniu negali būti supažindinti visi nagrinėjimo
teisme dalyviai, o faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą tikrinti
atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Būtent taip ir buvo padaryta nagrinėjamojoje
byloje.
Tiesa, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad tais atvejais, kai duomenys, kuriais
grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi
patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004
m. vasario 10 d. nutartis Nr. 2K-124/2004). Teisinis pagrindas operatyvinio
tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų
Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (pašto siuntų, dokumentų
siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių
naudojimui specialia tvarka ir informacijos gavimui iš telekomunikacijų
operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų bei slaptam patekimui į
gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, transporto priemones bei jų apžiūrai,
laikinam dokumentų paėmimui ir apžiūrai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos
pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimą), arba 2)
generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba
apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų
pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto
vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui
ir kontroliuojamam gabenimui).
Nagrinėjamoje byloje
teisinis pagrindas nusikalstamos veikos imitacijos modeliui atlikti nebuvo
tikrinamas. Byloje prokuroro sankcionuoto teikimo nėra, apie jį yra tik
fragmentiški duomenys: Panevėžio apygardos prokuratūroje
buvo sankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis (registracijos Nr. (duomenys
neskelbtini)). Praktika rodo, kad prokuroro sankcionuoti teikimai
nusikalstamos veikos imitacijos modeliui atlikti į bylą nededami todėl, kad
juose yra valstybės paslaptį sudaranti informacija. Tikrindamas teisinį
pagrindą operatyviniam tyrimui atlikti, teismas turi nustatyti, ar jis atitinka
įstatyme (nagrinėjamu atveju – Operatyvinės veiklos įstatymo 12 straipsnyje)
numatytus reikalavimus, todėl jeigu minėtų teikimų nėra galimybės dėti į bylą
todėl, kad juose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija,
byloje turi būti teikimo išrašas, kuriame įslaptintos informacijos nebūtų. Tokį
išrašą turėtų padaryti prokuratūros pareigūnas, sankcionavęs veiksmo atlikimą.
Nors teisinis pagrindas nusikalstamos veikos imitacijos modeliui atlikti byloje
nepatikrintas, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti įrodymų tyrimo neišsamumu,
nes niekas iš proceso dalyvių neginčijo to fakto, kad nusikalstamos veikos
imitacijos modelis atliktas esant reikiamam teisiniam pagrindui.
Apibendrinant
išdėstytus motyvus konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai yra
nepagrįsti, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta, todėl naikinti apeliacinės instancijos
teismo nutartį nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. L. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rimantas
Baumilas
Valerijus
Čiučiulka
Pranas
Kuconis