Civilinė byla Nr. e2-507-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.6.3; 2.6.2.2; 3.4.3.7.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlan“ ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės ,,Interlan“ finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 16 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas.

3.       Pareiškėja UAB „Interlan“ 2023 m. vasario 13 d. pateikė prašymą patvirtinti jos 12 276 352,40 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir įtraukti UAB „Interlan“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad UAB „Emilė“ 2018 m. gruodžio 20 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 28 d. sumokėti 11 450 538 Eur vekselio turėtojui. Laiduotoja pagal vekselį buvo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Notaras 2020 m. gruodžio 31 d. atliko vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 456 619,63 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkių UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

4.       Pagal notaro vykdomąjį įrašą antstolis pradėjo dvi vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš UAB „Emilė“ išieškojimo. Pagal 2021 m. rugsėjo 13 d. antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neišieškota skolos suma sudaro 11 696 439,76 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė išieškotoja buvo UAB „Primestus“, nuo 2021 m. išieškotojos teises perėmė UAB „Idea In“, nuo 2021 m. lapkričio 4 d. – UAB „Interlan“, nuo 2022 m. sausio 11 d. – UAB „Rentopa“, nuo 2022 m. vasario 3 d. – UAB „Ludesa“. UAB „Interlan“, UAB „Rentopa“ ir UAB „Ludesa“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį visos teisės ir pareigos pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintos pareiškėjai. Pagal šį vykdomąjį įrašą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą sudaro 11 450 538,00 Eur įsipareigojimas, 344 457,28 Eur palūkanos, 6 081,16 Eur notaro išlaidos ir 6 proc. dydžio palūkanos, kurias sudaro 475 275,50 Eur, iš viso 12 276 352,40 Eur.

5.       2023 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą ir išnagrinėtas ginčo teisenos tvarka.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjos UAB „Interlan“ prašymą tenkinti iš dalies ir patvirtinti kreditorės UAB „Interlan“ 7 320 521,83 Eur, iš kurių 463 040,93 Eur sudaro palūkanos, antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. 

7.       Teismas konstatavo, kad antstolio A. B. 2023 m. kovo 13 d. pateikti duomenys patvirtina, kad iš UAB „Emilė“ (pagrindinė skolininkė) neišieškota skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7 320 521,83 Eur. Teismas priėjo išvadą, kad dėl šios priežasties UAB „Interlan“ nagrinėjamoje byloje negali reikšti didesnio reikalavimo laiduotojai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negu yra iš pagrindinės skolininkės UAB „Emilė“ neišieškota skolos dalis.

8.       Teismas pažymėjo, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis, kuria UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Pagal antstolio pateiktus duomenis 2021 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuotos palūkanos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 463 040,93 Eur. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad, tvirtinant pareiškėjos finansinį reikalavimą, nurodytina, kad jo dalį sudaro 463 040,93 Eur palūkanos. 

9.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 buvo konstatuota, kad UAB „Primestus“ perleidus pagrindinį reikalavimą, ji neturi teisės reikalauti iš laiduotojos prievolės įvykdymo, nepaisant to, kad laidavimas yra nepasibaigęs. Kasacinis teismas tik 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Primestus“ kasacinį skundą. Kol galutinai nebuvo išspręstas UAB „Primestus“ kasacinio skundo klausimas, nebuvo objektyvaus pagrindo išspręsti pareiškėjos UAB „Interlan“ 2022 m. gruodžio 8 d. pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.

10.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent nemokumo administratoriaus veiksmai (delsimas nagrinėti finansinį reikalavimą) nulėmė tai, jog pareiškėjos prašymas teismui buvo pateiktas tik 2023 m. vasario 10 d., tačiau pirminis reikalavimas nemokumo administratoriui buvo pateiktas dar 2022 m. gruodžio mėnesį. Teismas konstatavo, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir, byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti bus užvilkintos bankroto procedūros, bei nenustačius pareiškėjos akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis terminas finansiniam reikalavimui pareikšti yra atnaujinamas.

11.       Teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyse nėra išskirta ir aiškiai aptarta, kad kartu su reikalavimo teise į pagrindinę skolininkę UAB „Emilė“ nėra perleidžiama ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolė. UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. raštais nemokumo administratorei patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ir reikalavimo teises į šalutinę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolę.

 

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

12.       Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Interlan“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria sumažintas pareiškėjos UAB „Interlan“ finansinis reikalavimas, bei klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos 12 276 352,40 Eur finansinį reikalavimą. 

13.       Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas ignoravo civilinėje byloje esančiais duomenimis patvirtintą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju bendraskolių UAB „Emilė“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola dėl laiku negrąžintos skolos dalies yra nuolat auganti, t. y. dėl skaičiuojamų palūkanų, nuo laiku negrąžintos skolos dalies, pagrindinė skola praėjus keliems metams gali ženkliai išaugti. To paties antstolio A. B. 2023 m. kovo 13 d. pateiktoje informacijoje apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkė UAB „Emilė“) likusios neišieškotos skolos dydį nurodoma, kad 2023 m. kovo 13 d. dieną skolos likutis sudaro 7 320 521,83 Eur. Taigi, vos per trijų mėnesių laikotarpį prievolė, už kurią laidavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl laiku negrąžintos skolos (skaičiuojamos palūkanos nuo laiku negrąžintos skolos dalies) padidėjo 119 264,33 Eur. Teismas skundžiama nutartimi apibrėždamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybės ribas 7 320 521,83 Eur, neatsižvelgė į aplinkybes, kad skola, už kurią laidavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ šiuo metu yra nuolat auganti, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybės ribų susiaurinimas pažeidžia pareiškėjos interesus.

13.2.                      Nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 dalies punktas, nustatantis, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju bankrutuoja ne pagrindinė skolininkė UAB „Emilė“, tačiau BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios piniginė prievolė kildinama iš laidavimo santykių. Taigi, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas, o pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias laidavimo institutą.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas laiduotojo prievolės akcesoriškumo principą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plačiai suformuotos praktikos. Teismas ignoravo aplinkybę, kad UAB „Emilė“ (pagrindinės skolininkės) prievolė yra nuolat besikeičianti, t. y. didėjanti, dėl ko teismui aiškiai apibrėžus UAB „Emilė“ atsakomybės ribas, pareiškėjai yra apsunkinama galimybė atgauti visą laidavimu užtikrintą skolą. 

13.4.                      Pritaikius įstatymo analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piniginės prievolės dydis turėtų būti vertinamas CK 4.182 straipsnyje įtvirtinto maksimaliosios hipotekos instituto kontekste. Maksimaliosios hipotekos ypatybė yra ta, kad, sudarant sandorį, nenurodomas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas.

13.5.                      Nagrinėjamu atveju galima teigti, jog UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vekselyje nurodydamos konkrečią laidavimo sumą 11 450 538 Eur (vekselyje nurodoma suma), įgyvendindamos sutarčių laisvės principą, įtvirtino maksimaliosios hipotekos institutą atitinkančius laidavimo santykius ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybę už visas vekselio pagrindu galinčias kilti pinigines prievoles.

14.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Interlan“ 7 320 521,83 Eur finansinis reikalavimas ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti UAB „Interlan“ finansinį reikalavimą.

15.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      JANĮ nenumato kreditoriams teisės tiesiogiai teismui teikti prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, todėl toks pareiškėjos prašymas, pateiktas tiesiogiai teismui, negalėjo būti nagrinėjamas, o byla, pradėta pagal pareiškėjos prašymą, turėjo būti nutraukta.

15.2.                      Pareiškėjos prašymas yra pateiktas, praleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, Pareiškėja neprašė šio termino atnaujinti, nenurodė jokių objektyvių jo praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo jau vien šiuo pagrindu turėjo būti netenkinamas. 

15.3.                      Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad nemokumo administratorius pripažino, jog UAB „Interlan“ reikalavimo pagrįstumo klausimo išspręsti negalėjo iki nebuvo galutinai išspręstas UAB „Primestus“ reikalavimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje tvirtinimo klausimas, yra teisiškai nereikšmingas ir nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Interlan“ termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis svarbiomis. UAB „Primestus“ finansinio reikalavimo klausimas galutinai buvo išspręstas Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022, o ne 2022 m. gruodžio 29 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti UAB „Primestus“ kasacinį skundą, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Be to, UAB „Primestus“ pareikšto finansinio reikalavimo nagrinėjimas niekada negalėjo būti ir nebuvo kliūtimi UAB „Interlan“ pareikšti savo nepagrįstą finansinį reikalavimą, kildinamą iš to paties notaro A. R.2020 m. gruodžio 31 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis svarbiomis ir tinkamai nemotyvavo.

15.4.                       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 nurodė, kad išieškojimas iš laiduotojo taip pat turi būti atliekamas kreditoriaus – pagrindinės prievolės turėtojo – naudai. Jeigu laidavimas, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, nėra perleidžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, pagrindinės prievolės turėtojas negali nukreipti išieškojimo į laiduotoją, tačiau išieškojimo į laiduotoją negali nukreipti ir pradinis kreditorius, kuris nebeturi su juo susijusios pagrindinės prievolės. Sprendžiant dėl UAB „Primestus“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, teigiant, kad reikalavimo teisės į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebuvo perleistos ir Lietuvos apeliaciniam teismui išaiškinus, jog yra galimas tik pagrindinės prievolės perleidimas, neperleidžiant šalutinės prievolės, galima teigti, kad tokios reikalavimo teisės neįgijusi UAB „Idea in“, negalėjo jos vėliau perleisti UAB „Interlan“.  

15.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. raštais, kuriuos pateikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorius, kadangi UAB „Primestus“ kitoje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo patvirtinusi priešingą poziciją.

15.6.                      Šiai bylai reikšmingi įrodymai yra kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022, kurios pirmosios instancijos teismas, privalėdamas būti aktyvus, prie nagrinėjamos bylos medžiagos nepridėjo, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Primestus“ buvo perleidusi reikalavimo teisę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, iš kurios kildinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas.

15.7.                      Teismas turėjo įvertinti, kad UAB „Idea in“ bankroto byloje nepareiškė finansinio reikalavimo, kildinamo iš notaro A. R. 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, UAB „Idea in“ nepareiškus finansinio reikalavimo, reikalavimo teisė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu yra pasibaigusi JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu. Taigi, UAB „Idea in“, sudarydama 2021 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį, neturėjo reikalavimo teisės, kildinamos iš minėto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu.

15.8.                      Išieškojimas negalimas, jei reikalavimas yra pasibaigęs, arba tokio reikalavimo asmuo iš viso neturi, kaip yra šiuo atveju, vertinant UAB „Idea in“ reikalavimo teisės egzistavimą. Pareiškėja neturi reikalavimo teisės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu, kadangi niekada nėra jos įgijusi, o jos įgyti negalėjo, nes jos perleidimo momentu (2022 m. lapkričio 4 d.), tokios teisės neturėjo UAB „Idea in“.

16.       Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Interlan“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir patvirtinti UAB „Interlan“ 11 450 538 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir įtraukti UAB „Interlan“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą.

17.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

17.1.                      Nemokumo administratorius sutinka, kad teismas, nutartimi apibrėždamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybės ribas 7 320 521,83 Eur suma, neatsižvelgė, kad skola, už kurią laidavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra nuolat auganti.

17.2.                      Pritaikius įstatymo analogiją bei darant prielaidą, kad UAB „Emilė“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. gruodžio 20 d. vekselio pagrindu įgyvendino sutarties laisvės principą bei įtvirtino maksimaliosios hipotekos institutą atitinkančius laidavimo santykius, taigi, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolės pareiškėjai dydis buvo apribotas konkrečia pinigine suma – 11 450 538 Eur (vekselyje nurodyta suma). Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas visa 12 276 352,40 Eur apimtimi, kadangi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ piniginė prievolė apribota 11 450 538 Eur suma, kuria šalys vekselyje apsibrėžė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo ribas.

17.3.                      Šalys vekselyje įtvirtino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybės ribas, jas apibrėždamos 11 450538 Eur dydžio suma, bei konstatavus, kad jokių kitų papildomų laidavimo sąlygų ar terminų vekselyje įrašyta nebuvo, daroma pagrįsta prielaida, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prisiima atsakomybę ir už nagrinėjamu atveju skaičiuojamas palūkanas. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 18 d. trišalio susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių panaikinimo ir reikalavimo teisių grąžinimo pagrindu įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 450 538 Eur dalimi. 

18.       Atsiliepime į pareiškėjos UAB „Interlan“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo VMI prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1.                      Nagrinėjamoje byloje laidavimo prievolės akcesoriškumo savybė negali būti suabsoliutinta, ignoruojant JANĮ nuostatas ir bankroto proceso tikslus. JANĮ yra specialusis įstatymas ir jo normos yra viršesnės už bendrąsias CK normas, todėl CK normos taikomos tik tiek, kiek neprieštarauja JANĮ nuostatoms.

18.2.                      JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nėra numatyta taikomos taisyklės išimčių iš laidavimo teisinių santykių kylančioms prievolėms, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nebėra atsakinga už po bankroto bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei UAB „Emilė“ skaičiuojamus delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino pareiškėjos finansinio reikalavimo didesne suma, nei nutarties iškelti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvusi UAB „Emilė“ skola. 

18.3.                      Iškėlus bankroto bylą, likusi neišieškota UAB „Emilė“ skola, už kurią laidavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, yra tokio dydžio, o delspinigių prievolės, kurių dydžiu UAB „Emilė“ skola padidėjo, atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, taigi, tokia prievolė negali būti tvirtinama kaip finansinis reikalavimas.

18.4.                      Maksimalios hipotekos institutą reglamentuojančios teisės normos negali būti pritaikytos kaip įstatymo analogija jau vien dėl to, kad hipoteka yra daiktinė teisė, o šioje byloje pareiškėjos reikalavimas kildinamas iš prievolinių laidavimo teisinių santykių. Šie teisiniai santykiai negali būti laikomi panašiais ir negalima taikyti įstatymo analogiją pagal CK 1.8 straipsnio 1 dalį. 

19.       Atsiliepimu į trečiojo asmens VMI atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Interlan“ prašo atskirąjį skundą atmesti. 

20.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, t. y. delsimo vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, pareiškėja, būdama sąžininga proceso šalimi, nepagrįstai patirtų finansinę žalą. 

20.2.                      Situacija gali būti vertinama tiesiog kreditorės pasikeitimu prievolėje, nes skolos faktas yra patvirtintas ir papildomų abejonių nekelia.  

20.3.                      Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 finansinio reikalavimo faktas yra konstatuotas. Vien tik UAB „Primestus“ nesąžiningas procesinis elgesys, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą finansinį reikalavimą, į kurį reikalavimo teisės buvo perleistos dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 082001, negali daryti įtakos sąžiningai sutartinių santykių šaliai ir (ar) vien šios aplinkybės pagrindu atmesti pareiškėjos reikalavimą. Samprotavimai dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolės fakto neegzistavimo ir (ar) jos negalimumo, negali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, t. y. kreditoriaus pasikeitimo faktu.

20.4.                      2020 m. gruodžio 31 d. atliktas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis bei nėra nuginčytas. Antstolio A. B. kontoroje vykdomojo įrašo pagrindu užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkė UAB „Emilė“) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininkė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“). Vykdomojo įrašo pagrindu kildinama reikalavimo teisė yra egzistuojanti ir galiojanti, todėl VMI teiginiai dėl prievolės pasibaigimo yra neįrodyti ir atmestini.

20.5.                      Nepaneigus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo pagal vekselį prievolės, ši prievolė galėjo būti perleista UAB „Interlan“ pagal 2021 m. rugpjūčio 20  d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 082001. 

20.6.                      Nagrinėjamoje byloje 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyse nėra išskirta ir aiškiai aptarta, kad kartu su reikalavimo teise į pagrindinę skolininkę UAB „Emilė“ nėra perleidžiama ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolė, o pažodinis sutarties nuostatų vertinimas leidžia teigti, jog kartu su pagrindine reikalavimo teise buvo perleidžiama BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolė (UAB „Idea In“ ir UAB „Primestus“ 2023 m. kovo 14 d. raštu patvirtino šias aplinkybes). 

21.       Atsiliepimu į trečiojo asmens VMI atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atskirojo skundo netenkinti.

22.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

22.1.                      UAB „Interlan“ prašymas yra grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir kitos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės UAB „Primestus“, kurios finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas buvo galutinai išspręstas tik 2022 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išsprendus UAB „Primestus“ kasacinio skundo priėmimo klausimą.

22.2.                      Nors UAB „Primestus“ atskirasis skundas buvo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022, tačiau tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo išspręstas UAB „Primestus“ kasacinio skundo priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorius neturėjo objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjos prašymo, todėl nusprendė pareiškėjos reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti tik po kasacinio skundo išsprendimo. Be kita ko, pareiškėjos prašymas dėl 12 276 352,40 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo gautas dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties priėmimo. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas, nepraleidus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų.

22.3.                      Pareiškėja UAB „Interlan“ turi galiojančią pagrindinio reikalavimo teisę pagal vekselį ir vykdomąjį raštą. Laiduotoja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi nepaneigtą solidariąją pareigą atsakyti (ir pagal tas pačias prievoles), kaip ir pagrindinė skolininkė UAB „Emilė“. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo santykių pagrindu kildinama prievolė yra patvirtinta įsiteisėjusiomis nutartimis civilinėse bylose.

  

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.        Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Interlan“ finansinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

 

Dėl faktinių aplinkybių

 

24.       UAB „Emilė“ 2018 m. gruodžio 20 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 28 d. besąlygiškai sumokėti UAB „Primestus“ 11 450 538,00 Eur. Vekselyje laiduotoja nurodyta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Jokių papildomų laidavimo sąlygų ar terminų vekselyje nėra įrašyta.

25.       2020 m. gruodžio 31 d. notaras išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 456 619,63 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkių UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šis vykdomasis įrašas išduotas pagal 2018 m. gruodžio 20 d. paprastąjį vekselį, kuriuo UAB „Emilė“ buvo įsipareigojusi besąlygiškai sumokėti 11 450 538 Eur kreditorei UAB „Primestus“, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodyta, kaip laiduotoja. Pagal notaro vykdomąjį įrašą antstolis A. B. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš UAB „Emilė“.

26.       Iškėlus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, antstolis pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal antstolio pateiktus dokumentus tuo metu išieškotoja vykdymo procese buvo UAB „Primestus“, kuri buvo pareiškusi teismui prašymą patvirtinti jos 26 457 789,93 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Dalis šio reikalavimo buvo grindžiama ir 2018 m. gruodžio 20 d. vekseliu bei 2020 m. gruodžio 31 d. notaro vykdomuoju įrašu Nr. (duomenys neskelbtini).

27.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 atmetė pareiškėjos UAB „Primestus“ 11 696 439,76 Eur reikalavimo dalį pagal nurodytą vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 šią Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Primestus“ kasacinį skundą.

28.       UAB „Primestus“ išieškotojos teises vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 20 d. perleido UAB „Idea In“. Nuo 2021 m. lapkričio 4 d. išieškotojos teisės buvo perleistos UAB „Interlan“, nuo 2022 m. sausio 11 d. – UAB „Rentopa“, nuo 2022 m. vasario 2 d. – UAB „Ludesa“: 

28.1.                      UAB „Primestus“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. su UAB „Idea In“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 082001, kurios 1.1 punkte susitarė, kad „Reikalavimo teisė“ – visos UAB „Primestus“ turimos reikalavimo teisės (6 081,61 Eur notaro išlaidos, 11 450 538 Eur skola, 344 457,28 Eur palūkanos, visos kitos sumos) į skolininkę UAB „Emilė“ pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši skola yra išieškoma antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Naujoji kreditorė turi pati savo kaštais informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkę UAB „Emilė“ ir antstolį A. B.. Pagal šios sutarties 2.1 punktą UAB „Primestus“ atlygintinai perdavė UAB „Idea In“ reikalavimo teisę.

28.2.                      UAB „Idea In“ 2021 m. lapkričio 3 d. su UAB „Interlan“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios 1.1 punktu susitarė, kad „Reikalavimo teisė“ – UAB „Idea In“ turimos visos reikalavimo teisės (6 081,61 Eur notaro išlaidos, 11 450 538 Eur skola, 344 457,28 Eur palūkanos, visos kitos sumos) į skolininkę UAB „Emilė“ pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši skola yra išieškoma antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Naujoji kreditorė turi pati savo kaštais informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkę UAB „Emilė“ ir antstolį A. B.. Pagal šios sutarties 2.1 punktą UAB „Idea In“ atlygintinai perleido UAB „Interlan“ reikalavimo teisę.

28.3.                      UAB „Interlan“ 2022 m. sausio 11 d. su UAB „Rentopa“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios 1.1 punktu susitarė, kad „Reikalavimo teisė“ – UAB „Interlan“ turimos visos reikalavimo teisės (6 081,61 Eur notaro išlaidos, 11 450 538 Eur skola, 344 457,28 Eur palūkanos, visos kitos sumos) į skolininkę UAB „Emilė“ pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši skola yra išieškoma antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Naujoji kreditorė turi pati savo kaštais informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkę UAB „Emilė“ ir antstolį A. B.. Pagal šios sutarties 2.1 punktą UAB „Interlan“ atlygintinai perleido UAB „Rentopa“ reikalavimo teisę.

28.4.                      UAB „Rentopa“ 2022 m. vasario 2 d. su UAB „Ludesa“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kurios 1.1 punktu susitarė, kad „Reikalavimo teisė“ – UAB „Rentopa“ turimos visos reikalavimo teisės (6 081,61 Eur notaro išlaidos, 11 450 538 Eur skola, 344 457,28 Eur palūkanos, visos kitos sumos) į skolininkę UAB „Emilė“ pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši skola yra išieškoma antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Naujoji kreditorė turi pati savo kaštais informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą skolininkę UAB „Emilė“ ir antstolį A. B.. Pagal šios sutarties 2.1 punktą UAB „Rentopa“ atlygintinai perleido UAB „Ludesa“ reikalavimo teisę.

28.5.                      UAB „Interlan“, UAB „Rentopa“ ir UAB „Ludesa“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. sudarė trišalį susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių panaikinimo ir reikalavimo teisių grąžinimo. Šiuo susitarimu šalys nutarė nutraukti 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir visas reikalavimo teises pagal vykdomąjį dokumentą (notaro 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti kreditorei UAB „Interlan“. Šio susitarimo preambulėje nurodoma, kad pagrindinė skolininkė yra UAB „Emilė“. Taigi, pareiškėja UAB „Interlan“ nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. tapo išieškotoja vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

 

Dėl bylos nutraukimo ir termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

 

29.       Bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per trisdešimt dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

30.       Apeliantė VMI teigia, kad byla pagal kreditorės UAB „Interlan“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje turėtų būti nutraukta, nes prašymas pateiktas, nesilaikant JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Apeliantė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežastis svarbiomis.

31.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje 2023 m. vasario 13 d. (DOK-6096) gautas pareiškėjos UAB „Interlan“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad pašymą įtraukti ją į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė pagal JANĮ nustatytą tvarką, tačiau nemokumo administratorė į prašymą nesureagavo. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 8 d. nemokumo administratorei pateikė pakartotinį prašymą, ištaisiusi trūkumus, pateikė patikslintą 2023 m. vasario 3 d. prašymą, tačiau atsakymo negavo. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė nemokumo administratorei adresuotą 2023 m. vasario 3 d. prašymą su nemokumo administratorės gavimo spaudu.

32.       Nemokumo administratorė atsiliepime (DOK-8313) pripažįsta, kad gavo pareiškėjos UAB „Interlan“ prašymą įtraukti bendrovę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti finansinį reikalavimą, tačiau jo teismui nepateikė.

33.       Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja UAB „Interlan“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, tačiau nemokumo administratorė prašymo teismui neperdavė. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi tiesiogiai į teismą. Byloje yra gautas nemokumo administratorės atsiliepimas, kuriame išdėstytos prašymo nepateikimo teismui priežastys, taip pat pateikta nuomonė dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo. Taigi, esminių kliūčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs išnagrinėti UAB „Interlan“ prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą, nenustatyta. Pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą tiesiogiai teismui pateikė dėl objektyvių priežasčių, todėl apeliantės VMI prašymas nutraukti bylą laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nutraukimas formaliu pagrindu neatitiktų bankroto proceso tikslo – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų bankroto procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinio asmens interesų pusiausvyrą, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, todėl VMI atskirojo skundo argumentai dėl bylos nutraukimo pripažįstami nepagrįstais.

34.       Kreditoriai, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, savo teises turi įgyvendinti pagal JANĮ nustatytą tvarką ir sąlygas, t. y. savo finansinius reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui pateikti per trisdešimt dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis).

35.       Teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo ir jos įsiteisėjimo momentas yra atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Toks reguliavimas buvo pasirinktas, siekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, informavimą laiku, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą. Tinkamas ir objektyvus teisės aktų nustatyta tvarka informacijos pateikimas apie bendrovę, kuriai iškelta bankroto byla, šių duomenų išviešinimas, sudaro prielaidas veiksmingam ir operatyviam nemokumo procesui, taip pat užtikrinamos suinteresuotų asmenų teisės ir interesai.

36.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teisinis reguliavimas nereglamentuoja, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas.

37.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą, turėtų būti nustatyta, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar nemokumo administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat, ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).

38.       Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pradinė kreditorė UAB „Primestus“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pagal notaro 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė, nepraleidusi JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Šis prašymas buvo atmestas, konstatavus, kad UAB „Primestus“ perleidusi reikalavimą į pagrindinę skolininkę, neturi teisės reikalauti iš laiduotojos prievolės įvykdymo, nepaisant to, kad laidavimas yra nepasibaigęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Primestus“ kasacinį skundą. 

39.       Pareiškėja UAB „Interlan“ reikalavimo teisę į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įgijo 2021 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisės sutarties pagrindu. 2022 m. sausio 11 d. UAB „Interlan“  reikalavimą perleido UAB „Rentopa“, nuo 2022 m. vasario 2 d. UAB „Rentopa“ reikalavimą perleido UAB „Ludesa“. 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Interlan“, UAB „Rentopa“ ir UAB „Ludesa“ sudarė trišalį susitarimą, kuriuo susitarė nutraukti 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir visas reikalavimo teises pagal vykdomąjį dokumentą (notaro 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti pareiškėjai UAB „Interlan“. Taigi, pareiškėja UAB „Interlan“ reikalavimo teisę susigrąžino nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Nemokumo administratorė pareiškėjos 2022 m. gruodžio 8 d. pakartotinio prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo vertinimą atidėjo iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs UAB „Primestus“ kasacinį skundą. 

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalies atnaujinti UAB „Interlan“ terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, nes tai prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo. Ginčas dėl UAB „Primestus“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, o kasacinio skundo pateikimas, skundžiant apeliacinės instancijos teismo nutartį, yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos UAB „Interlan“ teise reikšti finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir jo patvirtinimo galimybėmis. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje kreditorių finansiniai reikalavimai dar tikslinami, todėl dėl UAB „Interlan“ prašymo bankroto procedūros nebus užvilkintos, pareiškėjos piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas. 

41.       Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriai, pateikę antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko, jau yra pareiškę savo valią, jog jų materialinis teisinis reikalavimas būtų patenkintas. Dėl to tokio reikalavimo tvirtinimas galimas ir be pakartotinio kreditoriaus valios išieškoti išreiškimo, t. y. be atskiro jo pareiškimo tenkinti reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Iškėlus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą antstolis 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorei UAB „Primestus“ pagal 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą antstolis pateikė vykdomąjį įrašą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti UAB „Interlan“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą net ir nespręsdamas termino atnaujinimo klausimo. 

 

Dėl UAB „Interlan“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

 

42.       Apeliantė VMI teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino UAB „Interlan“ finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pradinė kreditorė UAB „Primestus“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu neperleido UAB „Idea In“ reikalavimo į laiduotoją, todėl ši teisė negalėjo būti perleisti ir UAB „Interlan“. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. raštais dėl reikalavimo teisės sutarties turinio, nes civilinėje byloje UAB „Primestus“ civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo patvirtinusi priešingą poziciją.

43.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

44.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

45.       CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės. Iš esmės analogiška taisyklė įtvirtinta ir UNIDROIT principų 9.1.14 straipsnio b punkte, kuriame nurodoma, kad perleidus reikalavimą su juo kartu pereina ir perleistą reikalavimą užtikrinančios teisės. Taigi, pagal bendrąją taisyklę užtikrinimo būdai pereina kartu su pagrindiniu reikalavimu, nebent šalys, sudarydamos cesijos sutartį, besivadovaudamos sutarties laisvės principu, susitaria kitaip.

46.       CK 6.101 straipsnio 2  dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

47.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 2 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyse nėra išskirta ir aiškiai aptarta, jog kartu su reikalavimo teise į pagrindinę skolininkę UAB „Emilė“ nėra perleidžiama ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolė. UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. raštais nemokumo administratorei patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ir reikalavimo teises į šalutinę UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolę.

48.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nustatyta išimčių, jog kartu su pagrindiniu reikalavimu šalutinė laidavimo prievolė neperleidžiama, pradinių kreditorių UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. rašte išdėstytą poziciją dėl sutarties sąlygų ir jos turinio, taip pat bendrąją CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, neturi pagrindo sutikti su apeliantės VMI argumentais, kad UAB „Idea In“ neįgijo reikalavimo teisės į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavimo prievolę, todėl negalėjo jos perleisti UAB „Interlan“.

49.       Nors apeliantė VMI kritiškai vertina 2023 m. kovo 14 d. raštuose UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ patvirtinimą dėl reikalavimo teisių perleidimo turinio apimties, argumentuodama pradinės kreditorės UAB „Primestus“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta priešinga pozicija, tačiau apeliantės VMI minimoje civilinėje nebuvo konstatuota, kad UAB „Primestus“ neperleido naujajai kreditorei UAB „Idea In“ laiduotojos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolės pagal vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 priėjo išvadą, kad kreditorė UAB „Primestus“, perleidusi pagrindinį reikalavimą, prarado ir teisę reikalauti iš laiduotojos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdyti prievolę pagal 2018 m. gruodžio 20 d. vekselį ir notaro vykdomąjį įrašą, tačiau 2021 m. rugpjūčio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų ir šalutinės laidavimo prievolės (ne)perleidimo aplinkybių nevertino.

50.       Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl UAB „Interlan“ prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą pagrįstumo, rėmėsi ne tik UAB „Primestus“ ir UAB „Idea In“ 2023 m. kovo 14 d. raštais, tačiau vertino byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sąlygas, byloje dalyvaujančių asmenų pozicijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, reikalingų tinkamai išspręsti UAB „Interlan“ prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą pagrįstumą. Apeliantė nepagrindė, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 esantys duomenys sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip (CPK 12, 178 straipsniai).

51.       Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, tačiau pati prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta, kad antstolis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), o pradinė kreditorė UAB „Primestus“ per JANĮ nustatytą terminą pareiškė reikalavimą patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kurį vėliau perleido UAB „Idea in“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Idea in“ būtų išreiškusi savo valią atsisakyti reikalavimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog reikalavimo teisė į laiduotoją pasibaigė JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu ir dėl šios priežasties negalėjo būti perleista UAB „Interlan“.

52.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismui tam tikrais atvejais kyla pareiga ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar pagrindas, iš kurio kildinama ginama teisė, yra tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Savo iniciatyva teismas sandorį gali pripažinti negaliojančiu tada, kai yra akivaizdus jo negaliojimo pagrindas ir jokių papildomų įrodymų rinkti nereikia; jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). 

53.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti UAB „Interlan“ finansinį reikalavimą, akivaizdžių 2022 m. lapkričio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties tiek, kiek ja perleista reikalavimo teisė į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nenustatė. Trečiasis asmuo VMI savarankiško reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir paskesnius perleidimo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu nebuvo pareiškusi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva spręsti dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

 

Dėl finansinio reikalavimo dydžio

 

54.       Apeliantė UAB „Interlan“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintu finansinio reikalavimo dydžiu. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, patvirtindamas 7 320 521,83 Eur finansinį reikalavimą, susiaurino laiduotojos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsakomybės ribas, neatsižvelgdamas į tai, jog skola, už kurią laidavo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nuolat didėja. Apeliantės nuomone, JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas netaikytinas, nes bankrutuoja ne pagrindinė skolininkė, bet laiduotoja. Pagal įstatymo analogiją vekseliu užtikrinta laidavimo prievolė turėtų būti vertinama maksimaliosios hipotekos instituto kontekste.

55.       Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimu gali būti užtikrinta tiek esamos, tiek būsimos prievolės įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1 dalis).

56.       Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą yra sustabdomas juridinio asmens finansinių prievolių, kurios nebuvo įvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymas ir tolesnis juridinio asmens valdymas, prievolių vykdymas atliekamas pagal JANĮ nuostatas. Taip užtikrinama, kad juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai nedidės ir jos veiklą, sėkmės atveju, bus galima stabilizuoti ir atkurti mokumą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai). Atitinkamai, siekiant kreditorių lygiateisiškumo principo užtikrinimo, įstatyme nustatytas draudimas įskaityti reikalavimus, išskyrus išimtinius įstatymuose nustatytus atvejus (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prie minėtų tikslų prisideda ir draudimas skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Draudimas vykdyti finansines prievoles yra reikšmingas, nes taip nebedidinami juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai ir užtikrinama vienoda kreditorių padėtis (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 110).

57.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad iškėlus bankroto bylą palūkanos ir netesybos už prievoles, atsiradusias iki bankroto bylos iškėlimo, nebeatlieka skatinamosios funkcijos, nes skolininkui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-301/2009). Taigi, nutraukiamas tiek palūkanų, atliekančių atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), tiek palūkanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkciją, t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti, skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015).

58.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Emilė“ 2018 m. gruodžio 20 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 28 d. besąlygiškai sumokėti UAB „Primestus“ 11 450 538,00 Eur. Vekselyje laiduotoja nurodyta UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Notaras 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomajame įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė solidariai išieškoti iš skolininkės UAB „Emilė“ ir laiduotojos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 456 619,63 Eur (11 450 538,00 Eur skola + 6 081,61 Eur notaro atlyginimas) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, susidariusias nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo. Pagal notaro vykdomąjį įrašą antstolis A. B. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškojimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos iš UAB „Emilė“ išieškojimo išieškotojai UAB „Primestus“. Iškėlus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, antstolis pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą, kuriuo užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad neišieškotos skolos likutis su palūkanomis bankroto bylos iškėlimo dieną sudaro 11 696 439,76 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis tęsė išieškojimo veiksmus iš skolininkės UAB „Emilė“ išieškotojai UAB „Primestus“.

59.       Pagal antstolio A. B. 2023 m. kovo 22 d. pateiktą informaciją iš UAB „Emilė“ neišieškota skola vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7 320 521,83 Eur, iš jų 463 040,93 Eur palūkanos, susidariusios iki nutarties iškelti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Bendrai vykdymo procese išieškota 5 384 965,53 Eur. Apeliantė UAB „Interlan“ šių duomenų neginčija, tačiau teigia, kad skundžiama nutartimi patvirtintas 7 320 521,83 Eur finansinis reikalavimas susiaurina laiduotojos atsakomybės ribas ir pažeidžia apeliantės UAB „Interlan“ interesus.

60.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kuriais kvestionuojamas skundžiama nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dydis, pažymi, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Apeliantė neginčija, kad vykdymo procese iš pagrindinės skolininkės yra išieškota 5 384 965,53 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorė UAB „Interlan“ negali reikšti didesnio reikalavimo laiduotojai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, negu likusi iš pagrindinės skolininkės UAB „Emilė“ neišieškota skola. Laidavimo prievolės solidarumas negali sukurti prielaidų kreditorei gauti dvigubą prievolės įvykdymą.

61.       Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Nors pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), tačiau bankroto bylos iškėlimas sukelia tam tikras materialiąsias teisines pasekmes, t. y. pasikeičia prievolių vykdymo tvarka, stabdomas palūkanų skaičiavimas (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Palūkanų ir netesybų pagal tas prievoles, kurios atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus bankroto bylą, būtų nustatomos juridinio asmens skolos ir nagrinėjant bankroto bylą nedidėtų. JANĮ 28 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens prievolių vykdymą iškėlus bankroto bylą, įtvirtintas imperatyvus draudimas skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir jokių išimčių dėl šio reguliavimo netaikymo laidavimo atveju nėra nustatyta. Taigi, JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, priešingai nei teigia apeliantė, taikomas tiek skolininko, tiek laiduotojo bankroto bylos iškėlimo atveju.

62.       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas JANĮ įtvirtintą draudimą skaičiuoti palūkanas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-467-611/2015 nėra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad laiduotojui iškėlus bankroto bylą JANĮ normos, draudžiančios skaičiuoti palūkanas, netaikomos. Tokių išaiškinimų kasacinis teismas nėra pateikęs ir kitose apeliantės UAB „Interlan“ cituojamose nutartyse.

63.       Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliante dėl maksimaliosios hipotekos instituto taikymo laidavimo santykiams.

64.       Laidavimas – asmenimis prievolių užtikrinimo būdas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Hipoteka – daiktinės teisės į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, laidavimas ir hipoteka yra savarankiški ir skirtingos teisinės prigimties prievolių užtikrinimo būdai (CK 6.70 straipsnio 1 dalis).

65.       Hipotekai, kaip daiktinei teisei, būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių, įkeitimo teisė pasižymi specifika, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 3K-P-537/2011).

66.       Nagrinėjamo ginčo atveju skolininkės UAB „Emilė“ prievolės pagal 2018 m. gruodžio 20 d. vekselį nebuvo užtikrintos nekilnojamojo turto įkeitimu. Vien dėl to, kad vekselyje nurodyta konkreti suma, kurios dydžiu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ laidavo už UAB „Emilė“ prievolę, maksimaliąją hipoteką atitinkantys teisiniai santykiai neatsirado. UAB „Emilė“ prievolė užtikrinta laidavimu, ir šio prievolės užtikrinimo būdo nėra pagrindo tapatinti su hipoteka ir (ar) konkrečia jos rūšimi. Taigi, laidavimo prievolės prigimtis lemia, kad iš skolininkės išieškotos skolos dydžiu turi būti sumažinta laiduotojos prievolė.

67.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laiduotojos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolės mastą sumažino iš pagrindinės skolininkės vykdymo UAB „Emilė“ išieškotos skolos dydžiu, taip pat tinkamai taikė JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudžiantį skaičiuoti palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

68.       Atskirųjų skundų argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

69.       Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Apeliančių atskirieji skundai atmesti, todėl joms nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                 Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                                                 Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                                                     Neringa Švedienė