Administracinė byla Nr. A-4084-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00126-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 11.6.1.5; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Lietuva Production“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Krafts foods Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Mondelez Lietuva Production“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 5–12, 125–136, 176, 181), prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“ (toliau – ir Raštas Nr. 70-2-2500, Ginčijamas raštas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą A. N. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose – teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės sklypo ribas ir plotą, perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad V. N., kuris iki neteisėto nusavinimo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 11,63 ha žemės sklypą, 1991 m. gruodžio 4 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į šią žemę, kuri šiuo metu yra Kauno miesto teritorijoje. V. N. 2004 m. rugsėjo 24 d. mirė. Pareiškėjai yra jo įpėdiniai. V. N. buvusios žemėvaldos vietoje natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0811 ha (duomenys neskelbtini) (Kauno apskrities viršininko 2007 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. 7167). Pareiškėjams paduodant skundą teismui pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,9697 ha žemės.

Nurodė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. vasario 14 d. duomenis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklausantis valstybei, yra V. N. turėtos žemės vietoje. Pagal minėtus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis šis sklypas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. buvo nuomojamas AB „Krafts foods Lietuva“ (nuomos terminas iki 2093 m. lapkričio 7 d.), o 2013 m. rugpjūčio 7 d. susitarimu šio sklypo nuomos teisės perleistos UAB „Mondelez Lietuva Production“. 2011 m. vasario 3 d. pareiškėjai pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, nurodydami, kad dalis minėto sklypo yra neužimta statiniais, įrenginiais, todėl prašė išspręsti dėl šios sklypo dalies grąžinimo natūra. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 8 d. rašte Nr. 8SD-761 nurodė, kad turėtos žemės vietoje laisvos žemės pagal savivaldybės 2007 m. liepos 31 d. raštu Nr. 40-2-1456 pateiktą informaciją nenustatyta, taip pat informavo pareiškėjus, jog 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. 8-SD-570 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu išnagrinėti ir pagal galimybes parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą V. N. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje bei apsvarstyti galimybę sumažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išskirto statiniams eksploatuoti, plotą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2004 m. gegužės 19 d., 2007 m. liepos 31 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. raštais Nr. 40-2-661, Nr. 40-2-1456, Nr. 40-2-530 bei NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. 8SD-2239 pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad grąžinti visą iki 1940 m. V. N. turėtą sklypą natūra nėra galimybių, nes turėta teritorija yra miesto pramoniniame rajone, kuriame išsidėsčiusios pramonės ir sandėliavimo įmonės, komercinės teritorijos, gatvių, inžinerinių tinklų, geležinkelių teritorijos, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypai, kurie užimti gamybinės ir komercinės paskirties pastatais ir naudojami pagal įregistruotą paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. liepos 12 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1658 nurodė, kad ginčo žemės sklypas skirtas pastatams, statiniams eksploatuoti, todėl priskirtas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintinas.

Teisė, jog NŽT Kauno miesto skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išnagrinėti ir parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą A. ir V. N. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, kuri nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės 2013 m. rugsėjo 5 d. atsakyme Nr. 70-2-250 į šį raštą nurodyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėjai su tuo nesutinka. Kauno miesto savivaldybė išnuomotą UAB „Mondelez Lietuva Production“ žemės sklypo dalį (0,3555 ha) nepagrįstai priskiria natūra negrąžinamai žemei. Kad nuomojamame sklype yra laisvos žemės įrodo pareiškėjų užsakymu IĮ „Vitmeta“ parengtas žemės sklypo (3 555 kv. m teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)) planas, iš kurio matyti, kad sklypo plotas be pastatų yra 0,3555 ha. Šiame plane yra pažymėta laisva (neužstatyta) žemė ir nurodytos koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. gruodžio 17 d. protokole užfiksuota, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ši teritorija nebuvo užstatyta jokiais kilnojamais ar nekilnojamais statiniais, buvo apželdinta žole, joje augo medžiai (liepos).

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, pareiškėjai teigė, kad ginčo teritorijai nėra aiškaus, konkretaus, realaus, objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, todėl laisva (neužstatyta) V. N. iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė nepagrįstai priskiriama natūra negrąžinamai žemei ir taip pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai bei jų teisėti lūkesčiai, nepagrįstai apribojama jų teisė į nuosavybę. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išnuomota neužstatyta žemė nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises.

Pareiškėjų atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu pažymėjo, kad pretendentas V. N., o po jo mirties – įpėdiniai (pareiškėjai), nuosekliai siekė ir siekia nuosavybės teisių atkūrimo į žemę turėtoje vietoje. Teigė, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuomojama ginčo sklypo dalis neužimta jokiais statiniais, nereikalinga jų eksploatacijai ir yra laisva, joje yra tik pavieniai medžiai, kurie netrukdo atkurti nuosavybės teises, tai patvirtina 2016 m. gegužės 9 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 16-04 (toliau – ir Ekspertizės aktas) išvados. Kauno miesto savivaldybės administracija ginčo teritoriją jos priskirtinumo laisvai (neužstatytai) žemei aspektu Rašte Nr. 70-2-2500 analizavo formaliai, nemotyvuotai ir nepagrįstai priskirdama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės išperkamai žemei, todėl prašė jį panaikinti, įpareigoti atsakovus atlikti teisės aktais nustatytus veiksmus, atkuriant nuosavybės teises. Pareiškėjų atstovo teigimu, pareiškėjai nesiekia atkurti nuosavybės teises būtent į konkretaus ploto ir dydžio teritoriją. Šiuos klausimus, jo nuomone, pagal kompetenciją priklauso spręsti atsakovams.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 70–76, 155–162) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškino, kad savivaldybės administracija atliko teisės aktuose nustatytą pareigą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ginčo teritorijoje ir teikė išsamius atsakymus NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, informuodama, kad laisvos žemės nėra, nes ji užimta trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių eksploatacijai. Pareiškėjai 2011 m. balandžio 1 d. atsakymo Nr. 40-530, kuriame buvo nurodyta, jog laisvos (neužstatytos) žemės V. N. turėtoje žemėje nėra, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, taip pat neskundė ir NŽT 2011 m. liepos 12 d. atsakymo Nr. 2-1456, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra skirtas statiniams bei pastatams eksploatuoti ir priskiriamas valstybės išperkamai žemei, todėl natūra negrąžinamas. Kauno miesto savivaldybė, 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-250 informuodama NŽT Kauno miesto skyrių apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės nėra, šiame rašte pateikė išsamią teritorijos, dėl kurios kreipėsi minėta institucija, analizę su schema, iš kurių matyti, kuo konkrečiai užimta buvusi žemė.

Atsakovo atstovės nuomone, ginčo žemės sklypui yra aiškiai išreikštas, konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis, žemė nėra laisva, kadangi bendrame teritorijų planavimo kontekste ji yra būtina nuomojamame sklype esantiems trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausantiems statiniams eksploatuoti ir vykdomai veiklai užtikrinti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šiame žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ priklausančių 19 administracinės, gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatų, kiti (inžineriniai) statiniai – kiemo statiniai (aikštelės, stoginės, tvoros). Nekilnojamojo turto registro duomenų bei valstybinės žemės sutarties pareiškėjai neginčija. Pagal pareiškėjų užsakymu IĮ „Vitmeta“ 2011 m. parengtą planą suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra neįmanoma, kadangi sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra pareikšto reikalavimo dėl jo išformavimo. Minėtas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir naudojamas tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei užtikrinti juose vykdomą veiklą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais.

Atsakovo atstovės teigimu, suformavus pareiškėjų prašomą grąžinti natūra 3 555 kv. m žemės sklypą, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309, 11, 101 punktų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimai dėl privalomų priklausomųjų želdynų normų (plotų) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas rėmėsi Želdynų plotų skaičiavimo schema (II t., b. l. 116-118, 176), kuri, jo nuomone, įrodo, jog sumažinus teritoriją ginčijamo sklypo dalimi, želdinių plotas UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuomojamame 52 672 kv. m sklype sudarytų apie 15,1 proc. nuo viso sklypo ploto, tačiau Aprašo priede nurodyta, jog žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių statiniams, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc.

Atsakovo atstovės nuomone, Ekspertizės akto išvados, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, viena kitai prieštarauja, ekspertas neteisingai traktavo ir apskaičiavo ginčo teritorijoje esamų želdynų plotą, todėl teismas, spręsdamas ginčą,  neturėtų ja vadovautis.

Atsakovo atstovė tvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės administracija NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus prašymus dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo išsprendė savo kompetencijos ribose tinkamai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punkto nuostatomis, t. y. išanalizavusi ginčo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), neformavo grąžintino žemės sklypo natūra, atsisakė žymėti kaip laisvą (neužstatytą), nes jis valstybės išperkamas, atlikusi šiuos veiksmus, pateikė pareiškėjams motyvuotus atsakymus, skundo tenkinimui nėra pagrindo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 63–67, 149–152) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė ir atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus buvęs savininkas V. N. ginčo teritorijoje nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė žemę. V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės, iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos į 3,9697 ha žemės. Pažymėjo, jog pareiškėjai pageidauja atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypo, kuris yra išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kuris yra užimtas trečiojo suinteresuoto asmens eksploatuojamais statiniais, atitinkamą dalį. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą kompetencija nustatyti miesto teritorijos laisvą (neužstatytą) žemę suteikta savivaldybei. Pagal savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ginčo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra teisėtai pastatyti bei teisiškai įregistruoti statinio sąvoką atitinkantys nekilnojamieji daiktai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas minėtas žemės sklypas, todėl žemė vertinama kaip užstatyta ir yra valstybės išperkama.

Atsakovo atstovė akcentavo, jog Nacionalinei žemės tarnybai pagal jai suteiktą kompetenciją gali atsirasti pagrindas priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę natūra tik tada, kai savivaldybės administracija pateikia patvirtintą žemės sklypo planą. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija tokio plano nėra patvirtinusi, o yra nustačiusi, kad žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl šioje situacijoje pareiškėjai nepagrįstai prašo teismo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Kraft foods Lietuva“ ir UAB „Mondelez Lietuva Production“ atsiliepimuose į skundus (I t., b. l. 105–106, 115–116, 171–174, 182–184) ir jų atstovas teismo posėdžio metu prašė juos atmesti.

Nurodė, kad UAB „Mondelez Lietuva Production“ 2013 m. balandžio 29 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu perėmė iš motininės kompanijos AB „Kraft foods Lietuva“ visas teises ir pareigas, kylančias iš 1994 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pareiškėjai neginčija. Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį nukreipti pareiškėjų reikalavimai, yra užimtas UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausančiais ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotais pastatais bei kitais statiniais ir yra reikalingas jų eksploatavimui pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Į ginčo žemės sklypą buvo ir šiuo metu yra konkretus ir pagrįstas visuomenės poreikis, nes šis sklypas yra susietas su teisiškai įregistruotais eksploatuojamais pastatais, statiniais ir funkcinę priklausomybę turinčiais įrenginiais, taip pat reikalingas želdynams, atsižvelgus į Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, sklypų raudonąsias linijas bei faktinį žemės naudojimą. Sklypas yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, jis yra apželdintas medžiais, dekoratyviniais krūmais, ginčo plote įrengtos naftos gaudyklės, kurios yra būtinos šalia esančios UAB „Mondelez Lietuva Production“ automobilių stovėjimo aikštelės eksploatacijai, todėl ginčo žemė priskirtina valstybės išperkamai ir, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, jos grąžinimas natūra negalimas, konkrečiu atveju turi būti pasirinktas ribotos restitucijos būdas. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypas yra pramoninėje intensyviai pastatais ir statiniais užstatytoje miesto zonoje. Tenkinus pareiškėjų reikalavimą, būtų pažeisti teisės aktai dėl privalomųjų priklausomųjų želdynų normų (plotų) žemės sklype bei visuomenės poreikis į tinkamas aplinkos sąlygas, taip pat būtų pažeisti Lietuvos valstybės su užsienio investuotoju prisiimti įsipareigojimai, nes valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat ir visas ginčo žemės sklypas yra tarptautinių investicijų apsaugos objektas pagal 1993 m. spalio 5 d. tarp Lietuvos Respublikos ir JAV kompanijos Kraft General Foods International Inc. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl Kauno valstybinio akcinio konditerijos fabriko įsigijimo. Skundo tenkinimo atveju būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teisėti lūkesčiai, teisėtų interesų pusiausvyros, teisinės valstybės principai, sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija, trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų nepagrįstai uždėta našta dėl valstybinių institucijų padarytų klaidų ištaisymo privatizavimo procese, tai prieštarautų Europos Bendrijos teisminei praktikai, Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimo nuostatoms.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ atstovo nuomone, automobilių stovėjimo vietų skaičių ekspertas nustatė vadovaudamasis formaliais kriterijais, o ne faktiniais poreikiais, neatsižvelgė į realų darbuotojų ir įmonės teritorijoje besilankančių asmenų skaičių, į darbų įmonėje sezoniškumo pobūdį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Ūkio ministerijos, atsiliepime (III t., b. l. 27-31) ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu prašė skundą atmesti.

Nurodė, jog į ginčo teritoriją egzistuoja aiškiai išreikštas visuomenės interesas tuo požiūriu, jog skatinant investicijas būtų laikomasi teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis prisiimtų Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl užsienio investicijų apsaugos ir teisėtų investuotojų lūkesčių. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundo patenkinimo atveju būtų nepaisoma 1998 m. sausio 14 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sudarytos sutarties dėl investicijų skatinimo bei Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai prieštarautų valstybinei investicijų politikai, turėtų neigiamą įtaką investicijų aplinkai  ir politikai Lietuvos Respublikoje.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu (III t., b. l. 179-192) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 547)“, įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1 657 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3 555 kv. m žemės sklypo plane. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra nacionalizuotos žemės savininko V. N., mirusio 2004 m. rugsėjo 24 d., įpėdiniai (R. N. ir D. L. – sūnus ir dukra, S. J. ir L. J. – vaikaičiai, t. y. 1997 m. mirusios V. N. dukters R. J. sūnūs; V. N. sutuoktinė A. N. mirė 1985 m.). V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 11,63 ha žemės iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini), kuri Atkūrimo įstatymo taikymo prasme patenka į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtas teritorijas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams pagal V. N. 1991 m. gruodžio 4 d. prašymą iki šiol nuosavybės teisės nebuvo atkurtos į 3,9697 ha žemės (I t., b. l. 30).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015, kuria ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog pareiškėjai yra tinkami subjektai reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pagal V. N. pateiktą prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015 konstatavo, jog Raštas Nr. 70-2-250 yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dokumentas, kuris eliminuoja galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą V. N. žemės dalį (3,9697 ha) turėtoje vietoje, todėl atsakovo argumentai, jog jis nesukelia pasekmių pareiškėjams, atmesti kaip nepagrįsti.

Ginčydami Raštą Nr. 70-2-2500, pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ir nors pareiškėjai akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimui sklypo vietą turėtų parinkti nuosavybės teises atkuriančios institucijos, tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčo ribos nustatomos pagal pareiškėjo nurodytą skundo pagrindą, suformuluotą reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 7 – 8 p.), konkrečiu atveju turi būti vertinama teisminiam ginčui pateiktame IĮ „Vitmeta“ parengtame plane nurodyta 3 555 kv. m teritorija, kuri minėtame plane pažymėta kaip laisva neužstatyta žemė (toliau – ir Ginčo teritorija) (I t., b. l. 103). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015 šioje byloje yra konstatavęs, jog pareiškėjai neginčija, kad V. N. žemėvaldos (11,63 ha) didžioji dalis, kurioje trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybė išnuomojo 52 672 kv. m ploto sklypą, nėra laisva (užstatyta). Teismas nurodė, jog ginčas kilęs dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui išnuomoto 52 672 kv. m sklypo dalies (apie 3 555 kv. m), kurios vieta iš byloje esančios grafinės medžiagos yra aiški. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, ar atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai Ginčo teritorijos nepriskiria laisvai (neužstatytai) žemei.

Teismas nustatė, jog Ginčo teritorija patenka į 5,2672 ha Lietuvos Respublikos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą (toliau – ir Sklypas), kuris pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Kraft foods Lietuva“, o 2013 m. balandžio 18 d. Susitarimo dėl 1994 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Susitarimas) ir AB „Kraft foods Lietuva“ bei 2013 m. balandžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu nuomos teises perėmė UAB „Mondelez Lietuva Production“ (Žemės nuomos byla, l. 124, 125-127, 149-154). Nuomos sutartis, Susitarimas, jų pagrindu suformuotas 5,2672 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. iki 2093 m. lapkričio 7 d. (Žemės nuomos byla, l. 147-148). Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 5,2672 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai, statiniai, kiemo įrenginiai (Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, II t., b. l. 160-175). Administracinėje byloje nustatyta, jog Ginčo teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytą sąlygą, jog žemė yra išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų (išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177).

Taip pat šiuo atveju, siekiant nustatyti ginčo sklypo realaus poreikio trečiajam suinteresuotam asmeniui buvimą (nebuvimą) pastatų, statinių ar įrenginių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, taip pat, siekiant nustatyti, ar į ginčo sklypą yra konkretus visuomenės ar jos dalies interesas, ar gali būti ginčo sklypas suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, atsižvelgus į 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, priimtos šioje byloje (II t., b. l. 88-105) nuostatas, 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi ABTĮ 62 straipsnio pagrindu buvo paskirta teritorijų planavimo (žemės sklypo suformavimo) ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui prof. dr. S. M., 2006 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-457 įrašytam į Teismo ekspertų sąrašą, kuriam suteikta teisė eiti statinio projekto vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatas Nr. 29754), taip pat suteikta teisė eiti teritorijų planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas (Teritorijų planavimas: detalusis ir specialusis teritorijų planavimas, kvalifikacijos atestatas Nr. 20333) (III t., b. l. 104, 106, Teismo ekspertizės aktas Nr. 16-04 , l. 5).

2016 m. vasario 9 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 16-04 ekspertas pateikė išvadą, jog UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ar įrenginių, viešame registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybės nuomojamame 5,2672 ha žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui Ginčo teritorija nėra būtina. Nurodė, jog tyrimo metu Ginčo teritorija nebuvo naudojama šiems pastatams, statiniams ir įrenginiams naudoti (1 p.) (Ekspertizės aktas, l. 65).

Dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos argumento dėl želdynų ploto sumažėjimo teismas pažymėjo, jog pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrąjį planą ginčo teritorija priskiriama verslo ir pramonės teritorijai (II t., b. l. 119; III t., b. l. 9), be to, pagal Želdynų įstatymo 8 straipsnio nuostatas atsakovas teismui nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriais būtų įtvirtinta Ginčo teritorijoje esančių medžių, želdynų speciali apsauga. Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad Ginčo teritorija patektų į rekreacinės paskirties želdynų (parko, miesto sodo, skvero) teritoriją. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad toje vietoje būtų žaliųjų jungčių sampratą atitinkantys želdynai. Pagal į bylą pateiktus duomenis (II t., b. l. 116-134) nustatyta, jog ginčo teritorijoje esantys želdynai atlieka priklausomųjų želdynų funkciją (pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką, priklausomasis želdynas – tai želdynas, esantis kito objekto žemės sklype) (14p.). Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 5 tome (Sprendiniai. Gamtinė aplinka) nurodyta, jog priklausomieji želdynai Kauno mieste sudaro apie 17 proc. Kauno miesto teritorijų. Pertvarkant miesto teritorijas, rengiant jų teritorijų planavimo dokumentus, turi būti išlaikomas arba naujai numatomas pagal normatyvus reikalingas priklausomųjų želdynų kiekis (II t., b. l. 129). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtinto Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priede (lentelėje) nurodyta, jog pramonės įmonių statybos sklypuose želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc. Aprašas reglamentuoja priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarką, siekiant gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą (1 p.). Šiuo tvarkos aprašu privaloma vadovautis rengiant teritorijų planavimo dokumentus (2 p.). Iš Ekspertizės akto turinio spręstina, jog panaudojant visą teisminiam ginčui pateiktame IĮ „Vitmeta“ parengtame plane nurodytą 3 555 kv. m teritoriją sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu būtų pažeisti Priklausomųjų želdynų normų (plotų) tvarkos aprašo reikalavimai. Tačiau Ekspertizės akte konstatuota, jog siekiant, kad likusi Sklypo dalis tenkintų minėto Aprašo reikalavimus, galima būtų suformuoti ne didesnę kaip 2 532 kv. m ploto teritoriją kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Ši teritorija gali būti bet kurioje Ginčo teritorijos vietoje (2 atsakymo II dalis).

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės nuomone, Ekspertizės akte buvo pateiktas neteisingas želdynų ploto paskaičiavimas, nesilaikant Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtinto reikalavimo būti ne mažesnio kaip 0,05 hektaro žemės sklypo. Teismo pavedimu Teismo ekspertas pateikė papildomus paaiškinimus dėl faktinio esančių želdynų ploto paskaičiavimo ginčo teritorijoje (III t., b. l. 151), kuriuose nurodė, jog tiriamuoju atveju želdynai sudaro ne atskirą sklypą, o yra kito sklypo sudėtyje, todėl atitinka Želdynų įstatymo 14 dalies (priklausomojo želdyno) definiciją, o ne minėto įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje įtvirtintą atskiro želdyno sąvoką, kurioje nurodyta, jog želdynas – tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Teismas sutiko su eksperto vertinimu, nes jis atitinka faktinius duomenis (ginčo teritorijoje nėra suformuotų atskirų želdinių sklypų, nėra jokių duomenų apie prie jų esančius kraštovaizdžio architektūros, inžinerinius ar laikinus statinius) ir teisinį reglamentavimą (Želdynų įstatymo 2 str. 14 d., Žemės įstatymo 2, 5 str., Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame 2013 m. gruodžio 11 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-830/D1-920, apibrėžtą Atskirųjų želdynų naudojimo teritorijų turinį (žemės sklypai, skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirtiems želdynams įrengti)). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo teismui nesutikti su Ekspertizės akte pateiktu želdynų ploto paskaičiavimu Ginčo teritorijoje bei su pateikta Eksperto išvada dėl nurodyto sklypo suformavimo, laikantis Priklausomųjų želdynų normų (plotų) tvarkos aprašo reikalavimų. Atsakovo atstovės paaiškinimai ir Želdynų plotų skaičiavimo schema (II t., b. l. 176), atsižvelgiant į tai, jog ją sudarant buvo remtasi atsakovui palankia, bet konkrečiu atveju netaikytina teisės norma (Želdynų įstatymo 2 str. 22 d.), vertinti kaip nepatikimi įrodymai ir jais nesiremta.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ argumento, jog suformavus sklypą Ginčo teritorijoje, būtų pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys automobilių stovėjimo vietų skaičių prie administracinių pastatų, teismas pažymėjo, jog skiriant ekspertizę, teismo ekspertui nebuvo užduotas klausimas dėl automobilių vietų skaičiaus nustatymo, jo ribojimo Ginčo teritorijoje suformavus žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau Ekspertizės akte dėl to buvo pasisakyta, atsakant į teismo pateiktus klausimus dėl Ginčo teritorijos reikalingumo pastatų eksploatavimui bei galimybės toje vietoje suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, taip pat jame nagrinėti matininko V. P. sudarytame plane, kuriuo rėmėsi trečiasis suinteresuotas asmuo, nurodyti šio pobūdžio duomenys. Pagal Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:214 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ III skyriaus „Automobilių stovėjimo reglamentavimas“ 107 punktą minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius prie įvairios paskirties statinių nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Iš Ekspertizės akto matyti, jog ekspertas nustatė reikalingų automobilio vietų skaičių trečiojo suinteresuoto asmens nuomojamame sklype, vadovaudamasis minėto STR 30 lentelėje nustatytomis normomis, atsižvelgdamas į pastatų pobūdį ir lentelėje nurodytus kriterijus, atitinkamai ginčo sklype esantiems administracinės, gamybos ir pramonės paskirties bei sandėliavimo paskirties pastatams. Nustatant minėtą skaičių buvo remtasi automobilių vietų išdėstymą, jų pastatymo būdą reglamentuojančiais reikalavimais (minėto STR 2 lentelė). Šias aplinkybes patvirtina Ekspertizės aktas (l. 58-64). Ekspertizės akte konstatuota, jog sklype yra įrengta 251 automobilio stovėjimo vieta. Faktiškai esančių automobilių stovėjimo vietų skaičius buvo nustatytas apžiūros metu, remiantis www.regia.lt pateikiamomis Kauno miesto žemėlapio ortofoto nuotraukomis. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, jog ginčo sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingas automobilio stovėjimo vietų skaičius yra 321. Nustatant minėtą skaičių remtasi techninės apskaitos bylos duomenimis, iš kurios matyti, jog Sklype yra du garažų pastatai (11G1p ir 45G1g), kurie pagal paskirtį nenaudojami. Tai patvirtina kadastrinių matavimų bylos duomenys bei fotonuotraukos (II t., b. l. 160-175, Ekspertizės aktas, l. 27). Ekspertas nustatė, kad garažų pastatuose galėtų tilpti 35 automobiliai ir pateikė išvadą, jog, atsižvelgiant į tai, kad Sklype esančioje aikštelėje faktiškai įrengta 251 automobilių stovėjimo vieta, garažų pastatuose gali tilpti 35 automobiliai, todėl pastatų eksploatavimui trūksta 35 automobilių stovėjimo vietų (Ekspertizės aktas, l. 62). Atsakovai minėtų duomenų nepaneigė. Ekspertizės akte nurodyta, jog objekto apžiūra vyko darbo dieną nuo 8.30 min. iki 11.00 val. Apžiūros metu Sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo užpildyta (apie ketvirtadalis aikštelės ploto nebuvo užimta automobiliais). Reikalingo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus suvestinė pateikta Ekspertizės akto 5.1 lentelėje (l. 63).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su Ekspertizės akte gamybiniam korpusui (2P5b) reikalingo automobilių vietų skaičiaus nustatymu (minėtam pastatui priskirtos 46 vietos) ir Ekspertizės akte nurodytu šio gamybinio pastato darbo patalpų plotu. Ekspertizės akte nurodyta, jog minėto gamybinio korpuso darbo patalpų plotas sudaro apie 20 proc. pastato pagrindinio ploto (l. 61). Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiame gamybos pastate darbo patalpų plotas sudaro mažiausiai 85 proc. pagrindinio ploto, todėl šiam pastatui turėtų būti priskirtos bent 192, o ne 46 (kaip nurodyta Ekspertizės akte) automobilių stovėjimo vietos. Pažymėta, jog minėtas tvirtinimas nėra pagrįstas jokiais paskaičiavimais, specialiomis žiniomis, o tik trečiojo suinteresuoto asmens pasvarstymais, prielaidomis. Teismo ekspertas posėdžio metu patvirtino, jog, surašant ekspertizės aktą, jis buvo apžiūrėjęs minėtą gamybinį pastatą, matė viduje pagrindinių gamybos linijų ir įrenginių išdėstymą, buvo susipažinęs su minėtų gamybos įrenginių išdėstymo schemomis ir į jas atsižvelgė, todėl po ekspertizės akto surašymo į bylą priimti papildomi įrodymai – pagrindinių gamybos linijų ir įrenginių išdėstymo schemos bei Turto apyrašai prie 2013 m. balandžio 29 d. Akcijų pasirašymo sutarties (III t., b. l. 140-144) nesudaro pagrindo paneigti Ekspertizės aktą. Teismas pažymėjo, jog minėta akcijų pasirašymo sutartis buvo pasirašyta kitu, t. y. turto vertinimo tikslu, nusprendus padidinti įmonės įstatinį kapitalą, todėl ji nepatvirtina ginčui reikšmingų aplinkybių. Pagal STR 2.06.04:214 30 lentelėje įtvirtintą kriterijų gamybos ir pramonės paskirties pastatams priskiriamų automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo darbo patalpų ploto, todėl trečiojo suinteresuoto asmens pateikti duomenys apie darbuotojų skaičių (III t., b. l. 155-164) teisinės reikšmės ginčui neturi. Ekspertas, apklaustas teismo posėdžio metu, patvirtino, jog į 30-oje lentelėje nurodytą kriterijų buvo atsižvelgta, tai įrodo ekspertinio tyrimo metu padarytos minėto pastato fotonuotraukos (Ekspertizės aktas, l. 1521) bei atlikti paskaičiavimai (l. 59-64), todėl ir šia Ekspertizės akto apimtimi teismui abejoti nėra pagrindo. Matininko V. P. parengtu žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, planu bei 2015 m. balandžio 17 d. minėto matininko aiškinamuoju raštu (III t., b. l. 3-8) nėra pagrindo vadovautis, nes šis planas parengtas trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva ir jo užsakymu, todėl esant ginčui, negali būti laikomas patikimu įrodymu, be to, plane ir aiškinamajame rašte išdėstyti duomenys paneigti Ekspertizės akte. Teismo nuomone, matininkas, nustatydamas statiniams (pastatams) reikalingas dalis nepagrįstai rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja valstybinės žemės sklypų suformavimą, juos parduodant ar nuomojant, tuo tarpu, konkrečiu atveju minėti veiksmai neatliekami.

Nors byloje nėra duomenų, jog Ginčo teritorija kada nors būtų buvusi naudojama automobilių stovėjimo aikštelei, taip pat byloje nėra duomenų, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų išduoti statybos leidimai vykdyti minėto pobūdžio veiksmus, tačiau formuojant sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, situacija Sklypo ir Ginčo teritorijos atžvilgiu keisis, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas vadovautis teismo eksperto, kaip turinčio specialių žinių, profesinės patirties šioje srityje, kompetencija ir išvadomis. Duomenų, kurie patvirtintų Eksperto neobjektyvumą, šališkumą, arba, kurie keltų abejones dėl jo kompetencijos, byloje nesurinkta.

Atsakydamas į 2-ą klausimą, ekspertas nurodė, jog įrengus norminius reikalavimus atitinkantį automobilių stovėjimo vietų skaičių, siekiant, kad likusi Sklypo dalis tenkintų Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo reikalavimus galima būtų suformuoti ne didesnę kaip 1 657 kv. m ploto teritoriją kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Ši teritorija gali būti bet kurioje Ginčo teritorijos vietoje (2 atsakymo III d.).

Šią išvadą teismo ekspertas patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog tuo atveju nebūtų pažeistos Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo normos. Eksperto tvirtinimu, minėtos normos būtų pažeistos tuo atveju, jei nuosavybės teisių atkūrimui būtų suformuota visa Ginčo teritorija (3 555 kv. m), o suformavus 1 657 kv. m ploto sklypą, būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų tiek dėl Priklausomųjų želdynų normų, tiek dėl trečiojo suinteresuoto asmens automobilių vietų skaičiaus užtikrinimo. Atsižvelgęs į eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog jo atsakymas į 3-ią klausimą Ekspertizės akte neprieštarauja 2-ame atsakyme pateiktoms išvadoms, kuriose įtvirtintos tam tikros sąlygos, siejamos su formuojamo sklypo dydžio ribojimu.

Ekspertas, atsakydamas į teismo klausimą dėl konkretaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai, pateikė išvadą, jog Ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai: gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą. Atsakant į šį klausimą, buvo remtasi Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo reikalavimais, įtvirtintais Aprašo 1 punkte, tačiau, kaip pasireikš konkretus visuomenės poreikis į Ginčo teritoriją, jos dalį suformavus kaip žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kaip bus pažeisti visuomenės interesai, Ekspertizės akte nedetalizuota. Be to, nurodyta, jog daugiau konkrečių visuomenės poreikių Ginčo teritorijai nenustatyta, tai sudaro pagrindą atmesti trečiųjų suinteresuotų asmenų (taip pat ir Ūkio ministerijos, atstovaujančios valstybę) argumentus dėl tarptautinių investicijų apsaugos, investicijų politikos ir tikslų pažeidimo. Antra vertus, minėtos aplinkybės, teismo nuomone, iš esmės grindžiamos ekonominio ir politinio pobūdžio argumentais. Įstatymas imperatyviai nustato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl dėl šių argumentų nepasisakytina.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visumą bei ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog į Ginčo teritoriją nėra išreikštas aiškus visuomenės poreikis ir suformavus 1 657 kv. m ploto sklypą, kuris sudarytų 3,14 proc. viso nuomojamo sklypo (52 672 kv. m), pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, visuomenės interesai nebus pažeisti.

Nagrinėjant administracinę bylą nenustatyta, kad Ginčo teritorijoje žemė būtų užimta su visuomenės strateginių tikslų įgyvendinimu susijusiais infrastruktūros, su visuomenės saugomais objektais, aptarnaujančiais ūkį ir gyventojus, užtikrinančiais krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, krašto, civilinę ir priešgaisrinė saugą, kurie įvardyti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, kaip užkertantys kelią atkurti nuosavybės teises natūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog teritorija apželdinta medžiais, dekoratyviniais krūmais, joje yra trinkelėmis išklotas takelis, neužkerta kelio nuosavybės teisių atkūrimui į aukščiau nurodyto dydžio plotą. Pažymėta, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Ginčo teritorijoje būtų parkas, skveras, sporto aikštynas ar kiti visuomenės poreikius tenkinantys objektai ir nėra duomenų apie tai, kad juos toje vietoje planuojama įrengti ar kitokiu būdu Ginčo teritoriją panaudoti visuomenės interesams jos poreikių tenkinimui.

Kaip jau buvo minėta, Ginčo teritorijoje pastatų ar kitokių statinių nėra (jie išsidėstę nuo ginčo sklypo į teritorijos gilumą), o Ginčo teritorijoje yra želdiniai, naftos gaudyklės, plane pažymėtos per sklypą einančių inžinerinių tinklų apsaugos zonos (I t., b. l. 103, Žemės nuomos byla, b. l. 76).

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog Ginčo teritorija nėra ir nebuvo naudojama gamybinių, administracinių, sandėliavimo pastatų ir statinių eksploatavimui, su jais nėra susijusiu funkciniu ryšiu. Tai patvirtina Ekspertizės aktas, matininko V. P. paaiškinimai, šių aplinkybių neginčija ir sklypo naudotojas. Matininkas V. P., teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, nurodė, jog Ginčo teritorija yra reikalinga automobilių aikštelės, plane pažymėtos b26, esančios lygiagrečiai už Ginčo teritorijos, eksploatavimui, nes Ginčo teritorijoje yra tepalų rinktuvai (naftos gaudyklės). Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad naftos gaudyklės užima mažą Ginčo sklypo dalį (jos yra vakarinėje Ginčo teritorijos dalyje viena šalia kitos) (I t., b. l. 103, Žemės nuomos byla, b. l. 76), nustatyta aplinkybė ir žemės sklype esantys inžineriniai tinklai netrukdo sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimui. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015 šioje byloje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta). Tokia aplinkybė šioje byloje dėl 1 657 kv. m ploto sklypo Ginčo teritorijoje yra nustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.559 straipsnio nuostatas, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Teismo nuomone, Valstybinės nuomos sutarties ir Susitarimo nenuginčijimas, jų pagrindu suformuotų žemės sklypų neišformavimas, neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nes teisiniai santykiai konkrečiu atveju keičiami, sukuriamos teisės ir pareigos teismo sprendimo pagrindu (ABTĮ 88 str. 2 p., 3 p., CK 1.136 str. 2 d. 2 p., 1.138 str. 5 p.), todėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų šio pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (1999 m. rugsėjo 6 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-384/1999, 2006 m. lapkričio 27 d. Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-611/2006, 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-985/2014), Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo red. Nr. IX-832) nuostatomis, nusprendė, jog šiuo atveju esant pretendentų pareikštai valiai dėl nuosavybės atkūrimo natūra būdo, Kauno miesto savivaldybės administracija privalėjo Atkūrimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl laisvos žemės sklypo parengimo.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-2500, kuris yra šios bylos ginčo dalykas, pateikdama NŽT informaciją, jog V. N. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra, dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenurodė jokios konkrečios informacijos (Rašto 2,3 punktai). Iš Rašto Nr. 70-2-2500 nėra aišku, dėl kokių būtent konkrečių aplinkybių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir atsakovo priskirta valstybės išperkamai žemei. Į pridėtą prie Rašto Nr. 70-2-2500 kadastro žemėlapio ištrauktą, kurioje įbraižytos buvusio savininko V. N. turėto iki nacionalizacijos žemės sklypo ribos, dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėta tik tai, kad šis sklypas išnuomotas iki 2093 m. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje nustatęs, jog į dalį Ginčo teritorijos galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, teismas sprendė, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 70-2-2500 panaikinamas, nes juo atsisakyta suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui buvo nepagrįstai (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Įvertinus byloje Ekspertizės akto išvadą, eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padaryta išvada, jog Ginčo teritorijoje gali būti suformuotas 1 657 kv. m žemės sklypas pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismo vertinimu, Ekspertizės akte nenurodyta konkreti žemės sklypo vieta, netrukdo atsakovui atlikti sklypo suformavimo veiksmus, Ginčo teritorija yra aiškiai apibrėžta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3 555 kv. m žemės sklypo plane, todėl atsakovas pagal kompetenciją turi teisę ir pareigą parinkti tinkamiausią vietą nuosavybės teisių atkūrimui. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus iš dalies tenkintas, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota suformuoti 1 657 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtame 3 555 kv. m žemės sklypo plane. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas minėto atsakovo atžvilgiu aukščiau nurodytais motyvais atmestas kaip nepagrįstas.

Kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą nagrinėjamu atveju laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planas NŽT žemėtvarkos skyriui nebuvo pateiktas, todėl pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises natūra į V. N. turėtą žemę teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra išankstinio, perteklinio pobūdžio ir negali būti tenkinamas. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės neatsisako atkurti V. N. nuosavybės teisės į likusią negrąžintos žemės dalį turėtoje vietoje, gavusi iš Kauno miesto savivaldybės administracijos parengtą planą nuosavybės teisių atkūrimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mondelez Lietuva Production“ argumentai dėl galimos žalos atsiradimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, manydamas, jog jo interesai pažeisti, turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių teisės aktų nustatyta tvarka.

III.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas iš esmės rėmėsi vien tik ekspertizės aktu, atliktu šioje byloje, nevertinant visumos byloje esančių bei surinktų įrodymų nagrinėjant bylą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, netinkamai vertindamas visumą byloje surinktų įrodymų, priimdamas sprendimą, atsižvelgdamas išimtinai tik į ekspertizės aktą, kuris netgi nėra privalomas teismui, o taip pat turi būti vertintinas teismo visų įrodymų kontekste.
2. Pirmosios instancijos teismas sprendime teigė, kad atsakovas nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, kuriais būtų įtvirtinta Ginčo teritorijoje esančių medžių, želdynų speciali apsauga. Tačiau teismas nenurodė, kokiu pagrindu, jo vertinimu, turėjo būti parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų įtvirtinta medžių, želdynų speciali apsauga. Pažymėtina, kad teritorijų planavimo dokumentai rengiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tikslais. Tokio tikslo, kurį nurodė teismas, minėtame įstatyme nei Atkūrimo įstatyme nėra įtvirtinta, todėl visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis, teismas mano, kad toks dokumentas turėjo būti parengtas.
3. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai teigė, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad ginčo teritorija patektų į rekreacinės paskirties želdynų (parko, miesto sodo, skvero) teritoriją, ar kad toje vietoje būtų žaliųjų jungčių sampratą atitinkantys želdynai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie duomenys yra visiškai neaktualūs šioje byloje. Teismas pasisakė dėl kitos kategorijos želdynų, kurių nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo net ir neteigė bei neįrodinėjo šioje byloje. Ginčo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl priklausomųjų želdynų normų taikymo, o ne dėl atskirųjų želdynų, kuriuos mini teismas savo sprendime, ir dėl ko toks neteisingas teisės akto vertinimas įtakojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Todėl sprendžiant, ar ginčo žemės sklype, kuriame stovi gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai, yra pakankamas želdynų plotas ir ar jis nebus nepagrįstai sumažintas, sumažinus ginčo žemės sklypą teismo sprendime įvardintu žemės plotu, turi būti vadovaujamasi tomis teisės nuostatomis, kurios reglamentuoja priklausomųjų želdynų normas bei sąvokas, o ne atskirųjų želdynų.
4. Želdynų svarba įtvirtinta ir Kauno miesto bendrojo plano esamos būklės analizės dalyje - D: „Gamtinė aplinka“ bei Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto 5 tome. Todėl negalima sutikti su teismo nuomone, kad į ginčo teritoriją nėra išreikštas visuomenės poreikis, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo teritorijoje būtų parkas, skveras, sporto aikštynas ar kiti visuomenės poreikius tenkinantys objektai ir nėra duomenų apie tai, kad juos toje vietoje planuojama įrengti ar kitokiu būdu ginčo teritoriją panaudoti visuomenės interesams. Kaip jau buvo pasisakyta, tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, kadangi šioje byloje aktualūs ne atskirieji želdynai, o priklausomieji želdynai, esantys kito paskirties žemės sklype. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ypač bendrojo plano aiškinamąjį raštą, akivaizdu, kad tiek pareiškėjų prašomas grąžinti žemės plotas (3 555 kv. m), tiek teismo įpareigotas grąžinti žemės plotas (1 657 kv. m) ne tik reikalingas tinkamai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, įgyvendinant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl būtinos žemės sklypo struktūros (privalomų priklausomųjų želdynų ir kt. normos), bet taip pat galima teigti, kad reikalavimas dėl priklausomųjų želdynų žemės sklypuose yra itin svarbus visuomenei ir reikalingas užtikrinant visuomenės rekreacinius, kultūrinius, sanitarinius-higieninius ir kitus poreikius bei yra itin svarbi žmogaus veiklos pasekmes mieste kompensuojančioji priemonė, padedanti išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą. Šių aplinkybių svarbą taip pat akcentavo ir teismo ekspertas, tačiau pirmosios instancijos teismas Ekspertizės aktu šioje apimtyje nesirėmė.
5. Nors pirmosios instancijos teismas ir pacitavo ištrauką iš Kauno miesto teritorijos bendrojo plano aiškinamojo rašto, kad pertvarkant miesto teritorijas, rengiant jų teritorijų planavimo dokumentus, turi būti išlaikomas arba naujai numatomas pagal normatyvus reikalingas priklausomųjų želdynų kiekis, tačiau jos tinkamai neįvertino. Akivaizdu, kad formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, turi būti rengiami tam tikri teritorijų planavimo dokumentai bei pertvarkoma teritorija. Todėl iš šios aiškinamojo rašto ištraukos akivaizdu, kad tokiu atveju, žemės sklype turi būti išlaikomas pagal normatyvus jau esantis priklausomųjų želdynų kiekis. Todėl darytina išvada, kad sumažinus ginčo žemės sklypą tuo plotu, kurį teismas sprendė esant grąžintinu pareiškėjams, esamas priklausomųjų želdynų plotas sumažėtų ir nebūtų išlaikomas reikalingas pagal normatyvus priklausomųjų želdynų plotas.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo pateiktų pastabų dėl priklausomųjų želdynų plotų skaičiavimo Ekspertizės akte. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reglamentuota, kad želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Taigi, paties želdyno sąvoka bei sąlygos, kurioms esant tam tikras želdinių plotas gali būti traktuojamas bei laikomas želdynu, yra taikomos bendrai visiems želdynams, t. y. tiek atskiriesiems, tiek priklausomiesiems. Todėl teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad 0,05 ha ploto reikalavimas, vertinant ar tam tikras želdinių plotas gali būti laikomas želdynu, nėra taikomas priklausomiesiems želdynams. Tokia teismo išvada įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą, kadangi jame išimtinai buvo remtasi vien tik Ekspertizės aktu, kuriame atliekant priklausomųjų želdynų ploto paskaičiavimus, nebuvo įvertinta minėta teisės norma dėl 0,05 ha ploto reikalavimo ir į priklausomųjų želdynų bendrą plotą įtraukti ir mažesni nei 0,05 ha želdinių plotai (pvz., 0,0013 ha, 0,0063 ha, 0,0125 ha ir kt.), esantys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 20 d. raštu Nr. (33.195)R-1394 pateiktą želdynų ploto skaičiavimo schemą, kurioje buvo įvertinta minėta teisės norma dėl 0,05 ha ploto, vertinant želdynus. Taip pat teismas be jokio pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų byloje, vertino šią schemą kaip nepatikimą įrodymą. Kaip buvo paminėta, pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedą žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių statiniams, želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas nuo viso žemės sklypo ploto turi sudaryti 20 proc. Pagal pridedamą želdynų plotų skaičiavimo schemą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiame žemės sklype esamų želdynų apytikslis plotas yra apie 11 000 kv. m, kas sudaro apie 20,88 proc. nuo viso žemės sklypo ploto. Iš šio ploto atėmus pareiškėjų prašomą grąžinti plotą (apie 3 555 kv. m), sklype esančių želdynų apytikslis plotas būtų apie 7 445 kv. m, t. y. apie 15,1 proc. nuo viso sklypo ploto (viso sklypo plotas taip pat būtų sumažėjęs, atėmus pareiškėjų siekiamą 3 555 kv. m plotą). Taip pat akivaizdu, kad atėmus ir teismo sprendime nurodytą plotą (1 657 kv. m), taip pat būtų neišlaikomas 20 proc. priklausomųjų želdynų ploto reikalavimas tokiame sklype.
7. Teismas taip pat neteisingai vertino Ekspertizės akte pateiktą reikalingų automobilių vietų skaičiaus apskaičiavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelėje tam tikras reikalingas automobilių skaičius nustatomas pagal tam tikros paskirties pastato plotą. Byloje kilo ginčas dėl sklype esančio gamybinio korpuso (2P5b) reikalingo automobilių vietų skaičiaus nustatymo. Minėtame teisės akte nustatyta, kad gamybos ir pramonės paskirties pastatams reikalingas automobilių skaičius apskaičiuojamas taip: 1 vieta 60 kv. m darbo patalpų ploto. Ekspertas savo akte nurodė, kad tiksliai nustatyti, kokia patalpų dalis laikytina darbo patalpomis tyrimo metu nebuvo galimybės. Eksperto vertinimu gamybinio korpuso 2P5b darbo patalpų plotas sudaro apie 20 proc. pastato pagrindinio ploto, todėl trečiojo suinteresuoto asmens, t. y. šio pastato savininko, vertinimu, toks paskaičiavimas buvo tikrai netikslus bei neatitinkantis tikrovės. Nepaisant to, kad pastato savininkas pateikė įvairius duomenis dėl patalpų išdėstymo šiame pastate, tačiau teismas jų nevertino, kaip, anot teismo, nepagrįstų jokiais skaičiavimais, specialiomis žiniomis. Tačiau pažymėtina, kad pats ekspertas taip pat priėmė jokiais objektyviais duomenimis ar dokumentais nepagrįstą išvadą, kad minėto pastato darbo patalpų plotas sudaro tik 20 proc., kas, atsakovo nuomone, laikytina tik subjektyviu vertinimu, ko teismas tinkamai neįvertino. Be to, ekspertas pats patvirtino, kad dėl reikalingų automobilių skaičiaus gamybiniame korpuse jis vertino tą aplinkybę, kiek tyrimo metu buvo dirbančių darbuotojų pastate. Tačiau toks skaičiavimas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi tai tik momentiniai duomenys apie dirbančių darbuotojų skaičių tyrimo metu bei nepatvirtina realaus darbuotojų skaičiaus pastate. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenis apie darbuotojų skaičių įmonėje, tačiau teismas šių duomenų net nevertino, kaip neatsižvelgė ir į matininko V. P. atliktą automobilių paskaičiavimą, kas dar kartą patvirtina, kad teismas pažeidė teisės normas dėl teisingo ir visapusiško įrodymų vertinimo.
8. Nors teismas teigia, kad ginčo teritorija nėra ir nebuvo naudojama gamybinių, administracinių, sandėliavimo pastatų ir statinių eksploatavimui ir su jais nėra susijusi funkciniu ryšiu, būtina įvertinti tai, kad tokios paskirties sklypo privaloma struktūra yra reglamentuota STR 2.03.02.2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, bei kurių reikalavimų negali nesilaikyti atsakovas, atlikdamas teritorijų planavimo veiksmus, kas būtų neišvengiama formuojant žemės sklypą pareiškėjams nuosavybės teisių atkūrimui. Tokiu būdu, Kauno miesto savivaldybės administracija negalės įgyvendinti teismo sprendimo, nepažeisdama nurodytų teisės aktų dėl privalomos žemės sklypo struktūros tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pastatų eksploatavimas sklype. Taip pat būtina pažymėti, kad ginčo žemės sklypas suformuotas dar iki šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pastatams reikalingos žemės eksploatacijai klausimas buvo išspręstas jo formavimo bei skyrimo metu. O neginčijant pagrindų, kuriais buvo suformuotas bei išskirtas sklypas, negali būti kvestionuojamas ir sklypo dydžio pagrįstumo klausimas. Kadangi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, todėl darytina išvada, kad 1994 m. lapkričio 11 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tokio dydžio, kuris buvo būtinas trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise valdomiems esamiems statiniams eksploatuoti.
9. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė bei nevertino svarbių aplinkybių šioje byloje, kad ginčo žemės sklypą buvo nuspręsta skirti K. P. vardo konditerijos fabriko statybai dar 1961 m. spalio 11 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 776 iš miesto fondo apie 7 ha ploto žemės sklypą, nutarus parengti atitinkamus žemės sklypo planavimo dokumentus. 1965 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 383 buvo nuspręsta išimti apie 60 000 kv. m ploto V. N. valdą, kaip įeinančią į K. P. vardo konditerijos fabriko teritoriją, ir skirti šį sklypą K. P. vardo konditerijos fabrikui. 1972 m. gegužės 10 d. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 267 1 punktu buvo nuspręsta paimti Kauno konditerijos fabrikui dar 0,55 ha ploto žemės sklypą. 1994 m. lapkričio 11 d. šis žemės sklypas pagal parengtą žemės sklypo planą buvo išnuomotas tuometiniam žemės naudotojui ir statinių savininkui – bendrai Lietuvos-JAV įmonei „Kraft Jacobs Suchard Lietuva“ bei 52 670 kv. m dydžio buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. P261-136/2009 teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio bylose taip pat reikšmingas yra sklypo suteikimo bei naudojimo teisėtumas. Todėl nenuginčijus žemės sklypo suteikimo teisėtumo, žemės sklypas negali būti pripažintas laisvu ir negali būti į jį atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant žemės sklypą natūra. Todėl svarbu įvertinti tai, kad ginčo sklypas buvo suteiktas dar 1961 m. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1961 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 776 pagrindu. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 3K-3-399/2008 suformuota išvada, jog jeigu žemės sklypas statybai yra suteiktas iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises padavimo ir sprendimai dėl jo suteikimo nenuginčyti, tai nėra pagrindo panaikinti vėliau sudarytų šio sklypo ar jo dalių nuomos ar subnuomos sutarčių, kaip pažeidžiančių pretendentų teises. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino šių aplinkybių, bet ir nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos, iš kurių galima daryti išvadą, kad ginčo žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, nelaikytinas laisvu ir negali būti atkurtos nuosavybės teisės į jį, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas dar iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises, o sklypo suteikimo pagrindai yra galiojantys, nėra ginčijami ar nuginčyti.
10. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti tam tikro konkretaus ploto žemės sklypą yra neteisėtas, nes atlikti nurodytus veiksmus turi teisę tik įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka tikrinamas tik jau priimtų sprendimų teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2005, 2003 m. balandžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-267/2003). Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą teismui priėmus tokį sprendimą dėl konkretaus ploto žemės sklypo suformavimo, toks sprendimas prilygintinas sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o tai yra įstatymu nustatytų institucijų kompetencija. Taip pat vertintinas ir ABTĮ 88 straipsnio 2 bei 3 punktai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, kad ABTĮ nėra numatyta galimybė įpareigoti administravimo subjektą spręsti klausimą konkrečiu būdu ir priimti konkretų sprendimą, kas buvo padaryta ginčijamame sprendime.
11. Negalima sutikti su teismo nuomone, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitarimo nenuginčijimas, sklypo neišformavimas neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismas neįvertino to, kad esant galiojančiai nuomos sutarčiai dėl konkretaus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, Kauno miesto savivaldybės administracija, nebūdama minėtos nuomos sutarties šalimi, negali savo iniciatyva keisti galiojančios nuomos sutarties objekto (CK 6.562 str.). Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, iš tikrųjų, teismo sprendimas dėl įpareigojimo suformuoti konkretų žemės sklypą yra neįvykdomas, kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisės aktuose įtvirtintos teisės išformuoti įregistruoto žemės sklypo ir formuoti jo naujai, o pareiškėjai neprašė teismo išformuoti žemės sklypo. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą nėra įmanoma formuoti naują laisvos žemės sklypą, t. y. nustatyti jo tikslias naujas ribas su koordinuotais taškais, „ant kito sklypo“, t. y. toje teritorijoje jau esant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui. Šioje byloje teismas priėmė neįgyvendinamą sprendimą, kas pagrindžia jo neteisėtumą. Teismo sprendime pasisakoma, kad ginčo teritorijoje gali būti suformuotas 1 658 kv. m žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu pareiškėjams, tačiau kokiomis teisės normomis vadovaujantis, tokie veiksmai turi būti atlikti, teismas nenurodė. Pastebėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra jo kompetencijos ribose bei yra nustatyti teisės aktuose.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas savo sprendime nurodė ne preliminarų, o konkretų ir tikslų žemės plotą, t. y. 1 657 kv. m, kai tikslus tam tikro žemės sklypo plotas gali būti nurodytas tik atliktus kadastrinius matavimus, kuriuos turi teisę atlikti tik atestuoti specialistai matininkai Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nustatyta tvarka, turint Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, nustatyta tvarką išduotą kvalifikacijos pažymėjimą.
13. Nesutinka su teismo sprendimu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 70-2-2500, kuriame Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno miesto skyriui buvo pateikta informacija, kad V. N. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra. Teismas nurodė, kad šiame rašte nebuvo pateikta, dėl kokių būtent konkrečių aplinkybių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir priskirta valstybės išperkamai žemei. Pabrėžtina, kad nei pareiškėjai, nei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius nebuvo kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl konkrečios 3 555 kv. m ploto teritorijos ginčo žemės sklype suformavimo kaip grąžintinos žemės pretendentams. Į Kauno miesto savivaldybės administraciją 2012 m. gruodžio 7 d. kreipdamasi Nacionalinė žemės tarnyba prašė išnagrinėti visą buvusių savininkų turėtą teritoriją, t. y. tai buvo bendro pobūdžio prašymas, nenurodant konkrečių žemės plotų konkrečiuose žemės sklypuose. Į šį raštą buvo atsakyta ginčijamu šioje administracinėje byloje raštu, kuriuo buvo išsamiai išnagrinėta ta teritorija, dėl kurios kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba, pateikta visa paaiškinanti informacija su schema apie tai, kuo konkrečiai yra užimta visa buvusių savininkų turėta žemė. Todėl visiškai neaišku, kaip Kauno miesto savivaldybės administracija, atsakydama į bendro pobūdžio užklausimą, galėjo ar turėjo pateikti tam tikrą informaciją dėl konkretaus 3 555 kv. m žemės ploto, kai pačiame užklausime apie jį net nebuvo užsiminta. Taigi, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktuose numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje ir pateikė išsamų atsakymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui. Be to, teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikino minėtą raštą, kuriame buvo išnagrinėta teritorija ne tik V. N. buvusioje žemėje, bet ir A. N. buvusioje žemėje, dėl kurios žemės ginčo byloje net nebuvo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjai yra V. N. įpėdiniai, taigi net neturėjo subjektinės teisės ginčyti šio rašto visa apimtimi. Vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, jame nustatytų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą.
14. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų dėl to, kad skundas dėl vilkinimo administraciniam teismui paduodamas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (ABTĮ 33 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjai buvo kreipęsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti visą laisvą (neužstatytą) žemę, kadangi, jų manymu, dalis žemės yra neužimta (neužstatyta) dar 2011 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 11 d. Be to, pareiškėjus atstovaujantis advokatas dar 2012 m. birželio 28 d. susipažino su visa atkūrimo byla, iš kurios buvo matoma visa nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę eiga. Skunde teigiama, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nedėjo jokių pastangų suformuoti grąžintiną žemės sklypą. Pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, kodėl tik 2013 m. kreipėsi į teismą, kai nėra duomenų, kad žemės sklypo bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, išsidėstymas ar kitos aplinkybės, kurios būtų galėjusios įtakoti pareiškėjų pavėluotą kreipimąsi į teismą, būtų pasikeitę pastaruoju metu. Todėl, skaičiuojant nuo bet kurio kreipimosi į institucijas terminų, pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminą, kurio atnaujinti pareiškėjai taip pat neprašė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mondelez Lietuva Production“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 15-18), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime daugiausia rėmėsi Ekspertizės aktu, atmesdamas atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus. Taip pat teismas sutiko tik su dalimi eksperto padarytų išvadų. Pavyzdžiui, teismas nesutiko su eksperto išvada, kad Ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai. Visuomenės poreikius ekspertas ir teismas traktavo siaurai: aplinkos kokybės gerinimas, visuomenės sveikos gyvensenos poreikiai, teritorijos ekologinio stabilumo palaikymas ir pan. Tačiau visuomenės poreikiai šiuo atveju aiškintini plačiau. Mano, kad egzistuoja konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis, kad Lietuvos valstybė laikytųsi su užsienio investuotojais sudarytomis bei tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Lietuvos Respublika dar 1993 m. Privatizavimo sutartimi patvirtino, kad esamos nuomos sąlygos (įskaitant nuomojamo žemės sklypo plotą ir ribas) bus garantuotos visą 99 metų trukmės žemės nuomos laikotarpį, pareiškė, kad nuomininkui bus suteikta pirmenybės teisė ją įsigyti, jei bus nuspręsta ją parduoti (4 paragrafo (1) dalies (f) (ii) punktas) bei konstatavo, jog nurodyto 5,2672 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra reikalingas visas (toks, koks buvo privatizavimo momentu) jame esančių pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, įmonės, kaip investavimo objekto, bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma yra išardoma. Taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos garantijos ir įsipareigojimai numatyti 1993 m. spalio mėn. 5 d. tarp Lietuvos Respublikos ir JAV kompanijos Krafit General Foods International Inc. sudarytoje fabriko Pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat nepaisyta Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal tarptautinę 1998 m. sausio 14 d. Lietuvos ir JAV Sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Pareiškėjai iš esmės nebuvo rūpestingi ir aktyvūs, siekdami apginti savo pažeistas teises, delsė ir savo teisių neįgyvendino per protingą laikotarpį. Įsiteisėjus teismo sprendimui, būtų iš esmės pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai, sukurta teisinio neapibrėžtumo situacija, pažeisti teisėti lūkesčiai. Taigi, visuomenės poreikis šioje byloje yra ir Lietuvos valstybės su užsienio investuotojais sudarytų sutarčių bei tarptautinėmis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų laikymasis. Priešingu atveju būtų pateisintas nerūpestingas ir neatidus proceso šalių elgesys, sudarytos sąlygos piktnaudžiauti šalims suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjams realiai siekiant pakeisti daugiau kaip prieš 20 metų suformuoto nuomojamo sklypo dydį ir 1994 m. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti įvertinami teisinių santykių stabilumo bei teisėtų interesų pusiausvyros klausimai. Šiuo atveju spręstina dviejų teisinių gėrių pusiausvyros dilema: iš vienos pusės nuosavybės teisių atkūrimas, iš kitos pusės – atsiradusių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo, atitinkančio teisėtų lūkesčių principą, išsaugojimas bei išlaikymas. Teismas turėtų įvertinti siekiamą apginti pareiškėjų interesą ir kitų asmenų interesą, teisinių santykių stabilumą ir nuspręsti, kuriam iš jų suteikti prioritetą, konkrečiu atveju balansuojant skirtingus interesus, stengiantis padaryti jiems kuo mažiau žalos. Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kad valstybė fabriko Pirkimo-pardavimo sutartimi privačiam užsienio investuotojui garantavo teisinių santykių stabilumą, bet ir tai, kad Lietuvos Respublika tarptautine sutartimi prisiėmė įsipareigojimus apsaugoti užsienio investicijas. Todėl konstatuotina, kad byloje dėl susiklosčiusių teisinių santykių specifikos, egzistuoja poreikis užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Nesant suinteresuoto asmens ir jo pirmtako nesąžiningiems veiksmams sudarant žemės nuomos sutartį, ir pripažinus ginčo žemėje esant laisvos neužstatytos žemės, būtų sukurtas pagrindas teisių ir teisėtų interesų apsunkinimui bei apribojimui, nepagrįstai neproporcingiems trečiojo suinteresuoto asmens teisių suvaržymui. Teisinių santykių stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų ir tų aktų pagrindu sudarytų privatizavimo sandorių bei nuomos sutarčių nebus inicijuojamas procesas teisme. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą taptų praktiškai neribota laiko požiūriu, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Jei valstybės institucijos padarė klaidas privatizacijos sutartimi garantuodamos, jog jokių ginčų dėl nuomojamos žemės nebus, valstybė turi prisiimti padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita.
2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialisto V. P. parengtas žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti planas bei 2015 m. balandžio 17 d. parengtas aiškinamasis raštas (III t., b. l. 3-8) nėra patikimas įrodymas, nes planas parengtas trečiojo suinteresuoto asmens iniciatyva, be to, V. P. 2015 m. balandžio 17 d. aiškinamajame rašte išdėstyti duomenys paneigti Ekspertizės akte, nepagrįsta, teismas suteikė Ekspertizės aktui nepagrįstai didelę įrodomąją galią. Iš tikrųjų V. P. sudarytas žemės sklypo dalių planas ir aiškinamasis raštas buvo parengtas ne trečiojo suinteresuoto asmens, o teismo iniciatyva: trečiasis suinteresuotas asmuo tik įvykdė žodinę 2015 m. kovo 24 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo nutarta bylos dalyviams pasiūlyti pateikti dokumentą apie tai, koks konkretus žemės plotas reikalingas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių pastatų, statinių eksploatavimui. Kiti bylos dalyviai nepateikė tokių dokumentų pagal teismo nutartį, todėl specialisto V. P. sudarytas žemės sklypo dalių planas ir aiškinamasis raštas yra vienintelis tokio pobūdžio dokumentas, atsiradęs byloje pagal minėtą teismo nutartį. Be to, visus proceso dalyvius, įskaitant specialistą, saisto atsakomybė už teikiamą teismui informaciją. Specialistas V. P., suprasdamas atsakomybę, tiksliai atliko savo profesines pareigas – pagal teismo nutartį trečiojo suinteresuoto asmens prašomas, sudarė atitinkamą dokumentą, o trečiasis suinteresuotas asmuo tą dokumentą pristatė teismui. Specialistas vėliau buvo apklaustas teisme, paaiškindamas ir pagrįsdamas savo argumentus. Todėl specialisto V. P. parengtam planui ir aiškinamajam raštui turi būti teikiama tokia pat įrodomoji reikšmė, kaip ir kitiems byloje surinktiems įrodymams.
3. Tiek specialistas V. P., tiek ekspertas savo išvadas dėl automobilių stovėjimo aikštelės dydžio grindė to paties teisės akto, Statybos techninio reglamento STR2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, tačiau teismas pripažino tinkamomis tik eksperto išvadas. Minėtas statybos techninis reglamentas numato 1 automobilio stovėjimo vietą 60 kv. m gamybos ir pramonės paskirties pastatų darbo patalpų plotui. Šiame teisės akte neišaiškinta darbo patalpų ploto sąvoka. Ekspertas darbo patalpoms priskyrė tik 20% viso gamybinio pastato, pažymėto 2P5b kodu, kurio bendras plotas yra didesnis kaip 13 500 kv. m. Tokiu būdu, ekspertas apskaičiavo, kad šiame pastate yra tik 2 710 kv. m darbo ploto, kuriam tenka tik 46 automobilių stovėjimo vietos. Ekspertas, atlikdamas teismo pavestą ekspertizę, 2016 m. vasario 4 d. apžiūrėjo sklypą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui sklype nuosavybės teise priklausančius statinius, 2016 m. vasario 9 d. surašė Ekspertizės aktą. Atliekant apžiūrą, ekspertui buvo pateikti jo reikalaujami dokumentai: Nekilnojamojo turto registro išrašai, inventorizacinės bylos, parodyti atsakovo pastatai ir teritorija. Klausimų, susijusių su darbo patalpų ploto nustatymu ir automobilių stovėjimo aikštelės dydžio poreikiais, ekspertas neuždavė ir sprendė apie tai neturėdamas pilnų duomenų. Trečiasis suinteresuotas asmuo, gavęs Ekspertizės aktą, ir manydamas, kad ekspertas nepagrįstai priskyrė didžiausiam apelianto gamybiniam 13 500 kv. m pastatui tik 46 automobilių stovėjimo vietas, pateikė teismui įrodymus, kurie turi didelės reikšmės apskaičiuojant kitokį (didesnį) automobilių stovėjimo vietų skaičių bei automobilių stovėjimo aikštelės dydį. Byloje esantys dokumentai rodo, kad gamybos pastate, pažymėtame 2P5b kodu, darbo patalpų plotas sudaro bent 85% pastato pagrindinio ploto, t. y. bent 11 520 kv. m, o ne 2 710 kv. m. Atitinkamai, gamybos pastatui eksploatuoti reikalingos bent 192 automobilių stovėjimo vietos, o ne 46 vietos. Šie skaičiavimai paremti įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir paaiškina: 1) 2013 m. balandžio 29 d. notarine akcijų pasirašymo sutartimi, pagal kurią buvo perleistas visas sklype esantis nekilnojamas turtas (šios sutarties 1 priedo 2 dalyje yra gamybinio pastato 2P5b gamybos linijų ir įrenginių išdėstymo schemos, iš kurių akivaizdžiai matosi, jog gamybiniame pastate išdėstyti mechanizmai ir darbo linijos užima kur kas daugiau, nei 20% bendro pastato ploto); tas faktas, jog akcijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta kitais tikslais, kaip tik patvirtina šio įrodymo didelę reikšmę, nes įrodymas nebuvo gautas specialiai šiai bylai; 2) SODROS ir atsakovo rangovų pažymomis (III t., b. l. 155-164) apie tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. valstybiniu socialiniu draudimu draudė nuo 406 iki 429 asmenų; UAB „Headex“ ir UAB „Advantus“, teikiančių laikino įdarbinimo paslaugas, pažymose nurodyta, kiek, priklausomai nuo gamybos apkrovų, vidutiniškai gamybos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba asmenų: UAB „Headex“ vidutiniškai suteikia 50-70 asmenų, o UAB „Advantus“ – 40-50 asmenų vienoje pamainoje; piko metu didžiausias vienoje pamainoje per pastaruosius 12 mėnesių per šias įmones įdarbintų asmenų skaičius sieke atitinkamai 86 (UAB „Headex“) ir 83 (UAB „Advantus“), be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančiuose pastatuose dirba kitų įmonių tiekėjų, teikiančių apsaugos paslaugas, elektros, šilumos, vėdinimo ūkio, liftų aptarnavimo ir priežiūros bei kitas paslaugas, darbuotojai, t. y. kasdien trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančioje teritorijoje ir pastatuose dirba 38 tokie asmenys. Akivaizdu, kad teismas nepakankamai įsigilino į šių įrodymų reikšmę. Pirmosios instancijos teismas sprendė apie automobilių stovėjimo aikštelės užimtumą vadovaujantis www.regia.lt esančia sklypo ortofoto nuotrauka, tačiau nepaaiškino, kodėl šiam informacijos šaltiniui suteikia tokią reikšmę. Šis informacijos šaltinis buvo paminėtas Ekspertizės akte, todėl tai patvirtina, kad teismas darė išvadas vien remdamasis Ekspertizės aktu ir neatsižvelgdamas į kitus įrodymus. Neaišku, kokią konkrečiai datą (savaitės dieną) ir kokiu laiku padarytos sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės nuotraukos, esančios interneto portale www.regia.lt. Svarbu atsižvelgti į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą saldumynų gamybą veikia sezoniškumas, vienu metu dirbančių darbuotojų skaičius gali smarkiai kisti, taigi negalima neigti jo poreikio didesniam automobilių stovėjimo aikštelės skaičiui, nei nustatė ekspertas, vadovaujantis STR formaliais minimaliais kriterijais. Minimalaus reikalingo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymas reiškia, kad vietų negali būti mažiau, nei numato STR reikalavimai, tačiau nedraudžiama automobilių stovėjimo vietų turėti daugiau už minimalų reikalaujamą skaičių.
4. Pareiškėjai dar 1994 m. sudarytos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties neginčijo. Ir nors, vadovaujantis Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenuginčijus valstybinės žemės nuomos sutarties ir neišformavus esamo sklypo, jame gali būti formuojamas naujas sklypas. Taigi, neaišku, kokiomis teisės normomis reikėtų vadovautis ir kokias atlikti procedūras tam, kad neišformavus esančio sklypo ir nepanaikinus valstybinės žemės nuomos sutarties galima būtų suformuoti naują sklypą Ginčo teritorijoje. Teismui neišsprendus šio klausimo, negali būti net teoriškai svarstoma apie naujo sklypo formavimą Ginčo teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad naujai suformuotam Ginčo teritorijoje 1 657 kv. m dydžio sklypui, atkūrus į jį nuosavybės teises, taikomos CK 6.559 straipsnio nuostatos, t. y. žemės nuomos sutartis liks galioti naujam savininkui. Tačiau tokia išvada suponuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens pastatams eksploatuoti vis tik reikalinga visa žemė Ginčo teritorijoje, o tai prieštarauja teismo išvadai, kad 1 657 kv. m dydžio plotas Ginčo teritorijoje nereikalingas trečiojo suinteresuoto asmens pastatams eksploatuoti. Be to, nenuginčijus valstybinės žemės nuomos sutarties, negali būti taikomos CK 6.559 straipsnio nuostatos dėl nuomos sutarties galiojimo naujam savininkui, kadangi tiesiog nėra objekto, kuriam šios teisės normos būtų taikytinos. Šiame kontekste neaišku, ar naujas 1 657 kv. m dydžio ploto sklypo savininkas būtų įpareigojamas pagal įstatymą nuomoti trečiajam suinteresuotam asmeniui žemę iki 2093 m., t. y. pagal dabar galiojančias valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas. Tuo atveju, jei naujas 1 657 kv. m dydžio ploto sklypo savininkas būtų įpareigotas žemę nuomoti tomis pačiomis sąlygomis, tai reikštų reikšmingus jo nuosavybės teisių apribojimus ilgam laikui, negalėjimą tą sklypą išnuomoti kitiems asmenims arba užstatyti, t. y. iš esmės pastangos atkurti nuosavybę įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, nesuteiks laukiamo rezultato.

Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (taip pat žr., IV t., b. l. 30-35), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Ekspertizės aktu, tačiau ir IĮ „Vitmeta” parengtu planu, kuriame pažymėta laisva (neužstatyta) žemė, taip pat rėmėsi 2012 m. lapkričio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame konstatuota, kad Ginčo teritorija nėra užstatyta jokiais kilnojamaisiais ar nekilnojamaisiais statiniais. Teismas vadovavosi šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nurodymais. Teismo posėdžių metu buvo apklaustas teismo ekspertas, kiti matininkai, liudytojai, į bylą buvo pateikta daug rašytinių įrodymų. Teismas visais šiais duomenimis rėmėsi, visus juos įvertino ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kauno miesto savivaldybes administracija, kurios ekspertizės išvada netenkino, teismo posėdžio metu neįrodė, jog ši ekspertizės išvada yra neteisinga, taip pat neįrodė, jog ji kelia abejonių, neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nešališko ir specialių žinių turinčio eksperto išvadomis, juo labiau kad jos visiškai koreliuoja su kitais byloje esančiais įrodymais.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė teismui jokių įrodymų, kad Ginčo teritorijoje esantiems medžiams būtų nustatyta speciali želdynų apsauga. Byloje taip pat nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad Ginčo teritorija patektų į rekreacinės paskirties želdynų (parko, miesto sodo, skvero) teritoriją. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad toje vietoje būtų žaliųjų jungčių sampratą atitinkantys želdynai. Pagal į bylą pateiktus duomenis (II t., b. l 116-134) nustatyta, jog Ginčo teritorijoje esantys želdynai atitinka priklausomųjų želdynų funkciją. Želdynų buvimo Ginčo teritorijoje klausimą, kaip galimos kliūties atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, nagrinėjo teismo paskirtas ekspertas. Ekspertizės akte konstatuota, jog siekiant, kad likusi sklypo dalis tenkintų Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo reikalavimus, galima būtų suformuoti ne didesnę kaip 2 532 kv. m ploto teritoriją kaip atskirą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir ši teritorija gali būti bet kurioje Ginčo teritorijos vietoje (Ekspertizės akto 2 atsakymo II dalis). Be to, šioje byloje priimtoje 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad žemės sklype esantys želdynai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, paprastai nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę, nes administraciniuose aktuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės sklypo savininkui nustatomi specialieji želdynų apsaugos reikalavimai.
3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šioje byloje priimtoje 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytais išaiškinimais bei Ekspertizės aktu, taip pat kita byloje esančia įrodymų visuma, priėjo pagrįstos išvados, kad 1 657 kv. m ploto teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), nėra aiškiai išreikšto visuomenės poreikio. Šioje byloje atliktame 2016 m. vasario 9 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 16-04 ekspertas pateikė išvadą, jog UAB „Mondelez Lietuva Production” nuosavybės teise priklausančių pastatų, statinių ar įrenginių, viešame registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybės nuomojamame 5,2672 ha žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ekploatavimui Ginčo teritorija nėra būtina. Teismo ekspertas nurodė, jog tyrimo metu Ginčo teritorija nebuvo naudojama šiems pastatams, statiniams ir įrenginiams naudoti (1 p.) (ekspertizės aktas, 1. 65). Ekspertizės aktas šioje byloje nebuvo nuginčytas, atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo neprašė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 1 657 kv. m ploto teritorijai, esančiai (duomenys neskelbtini), nėra aiškiai išreikšto visuomenės poreikio ir ši žemė gali būti grąžinta pareiškėjams.
4. Automobilių vietų, reikalingų UAB „Mondelez Lietuva Production”, skaičiaus nustatymas buvo teismo paskirtos ekspertizės vienas iš nagrinėtų aspektų. Atsakovai bei trečiasis suinteresuotas asmuo eksperto nustatytų duomenų nepaneigė. Be to, byloje buvo nustatyta, kad Ginčo teritorija niekada nebuvo naudojama automobilių stovėjimo aikštelei, taip pat nėra duomenų, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų išduoti statybos leidimai vykdyti minėto pobūdžio veiksmus. Teismo ekspertas pažymėjo, jog suformavus 1 657 kv. m ploto sklypą, būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų tiek dėl Priklausomųjų želdynų normų, tiek dėl trečiojo suinteresuoto asmens automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų, kurie patvirtintų eksperto neobjektyvumą, šališkumą arba keltų abejones dėl jo kompetencijos, byloje nesurinkta.
5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje šioje byloje pateiktais išaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitarimo nenuginčijimas, jų pagrindų suformuotų žemės sklypų neišformavimas, neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nes teisiniai santykiai konkrečiu atveju keičiami, sukuriamos teisės ir pareigos teismo sprendimo pagrindu (ABTĮ 88 str. 2, 3 p., CK 1.136 str. 2 d. 2 p., 1.138 str. 5 p.).
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis (ir turėjo vadovautis) šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos 2015 m. vasario 5 d. nutarties išaiškinimais, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 70-2-2500 sukelia pareiškėjams teisines pasekmes ir pareiškėjų teisės, nustačius pažeidimą, turi būti ginamos, taip pat šioje byloje ginčijamame 2013 m. rugsėjo 5 d. rašte ginčui aktuali teritorija neapibūdinta, Kauno miesto savivaldybės administracija, 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-2500 pateikdama NŽT informaciją, jog V. N. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra, dėl sklypo (duomenys neskelbtini), nenurodė jokios konkrečios informacijos (Rašto 2, 3 punktai), kad iš Rašto Nr. 70-2-2500 nėra aišku, dėl kokių būtent konkrečių aplinkybių Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo prasme ginčui aktuali teritorija negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme ir atsakovo priskirta valstybės išperkamai žemei, pagrįstai konstatavo šio administracinio akto prieštaravimą įstatymams ir teisėtai jį panaikino.

Pareiškėjai R. N., D. L., S. J. ir L. J. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (IV t., b. l. 42-46), prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą, papildomai nurodant, kad:

1. V. N., į kurio valdytą ir neteisėtai nusavintą žemę pretenduoja pareiškėjai, prašymą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę valstybės institucijoms pateikė 1991 m. gruodžio 4 d., t. y. gerokai anksčiau negu buvo sudaryta 1993 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir JAV kompanijos Kraft General Foods International Ine. Todėl valstybė, sudarydama sutartį su investuotojais, neabejotinai žinojo, kad į suteikiamą nuomai žemės sklypą pretenduoja buvę savininkai. Pareiškėjai visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Mondelez Lietuva Production” argumentai dėl galimos žalos atsiradimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Trečiasis suinteresuotas asmuo, manydamas, jog jo interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ir reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, jeigu mano, kad valstybė neįvykdė ar netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Pareiškėjų manymu, trečiasis suinteresuotas asmuo visuomenės poreikius sutapatina su savo, kaip privataus ir pelno siekiančio juridinio asmens, interesais. Šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pagrįstai nurodo, jog visuomenės poreikis į atitinkamą žemės sklypą negali būti sutapatintas su ūkio subjekto, kuriam išnuomotas sklypas ir kuris tame sklype turi nuosavybės teise priklausančius pastatus, interesais. Be to, Ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, jog UAB „Mondelez Lietuva Production” nuosavybės teise priklausančių pastatų statinių ar įrengimų viešame registre įregistruotų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių valstybės nuomojamame 5,2672 ha žemės sklype (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ekploatavimui Ginčo teritorija nėra būtina. Teismo ekspertas nurodė, jog tyrimo metu Ginčo teritorija nebuvo naudojama šiems pastatams, statiniams ir įrengimams naudoti (1 p.) (ekspertizės aktas, 1. 65).
2. Šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta). Pagal Civilinio kodekso 6.559 straipsnio nuostatas kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais išaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitarimo nenuginčijimas, jų pagrindu suformuotų žemės sklypų neišformavimas, neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, nes teisiniai santykiai konkrečiu atveju keičiami, sukuriamos teisės ir pareigos teismo sprendimo pagrindu (ABTĮ 88 str. 2 p., 3 p., CK 1.136 str. 2 d. 2 p., 1.138 str. 5 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, atsiliepimuose į atsakovo apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pateiktuose elektroninių ryšių priemonėmis, prašo juos tenkinti visiškai.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ūkio ministerijos, kaip palankios aplinkos verslui kūrimą bei investicijų politiką Lietuvos Respublikoje organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios jos įgyvendinimą valstybės institucijos, įsitikinimu, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ir jo pagrindu atkūrus pareiškėjams nuosavybės teises į 1 657 kv. m ploto ginčo teritoriją, galėtų būti nepaisoma 1998 m. sausio 14 d. tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sudarytos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos II straipsnio 3 (b) punkto reikalavimų, taip pat viešo intereso skatinti tiesiogines užsienio investicijas Lietuvos Respublikoje, ginamo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu (13 str., 15 str. 1 d.), taip pat būtų nepaisoma valstybinės investicijų politikos, kuria valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms (Investicijų įstatymo 12 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjai iš esmės įgytų nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, kuri laikantis teisės aktų reikalavimų, buvo daugiau nei dvidešimt metų teisėtai valdoma trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Mondelez Lietuva Production“, bei jos pirmtakų.
2. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Mondelez Lietuva Production“, byloje pateiktų paaiškinimų, Ginčo teritorijoje nebuvo pastatyti pastatai ar statiniai tik dėl to, kad būtų išlaikyti teisės aktų reikalavimai, keliami želdynų plotams pramonės įmonių sklypuose, o plečiantis įmonės gamybos apimtims ir nebeįsitenkant esamuose plotuose ir pastatuose, nuo 2014 m. sausio mėn. įmonės produkcijos sandėliai ir sandėliavimo funkcijos buvo iškelti į kitą teritoriją. Taigi, vykdant teismo sprendimą, susiklostytų visiškai netoleruotina situacija, kai užsienio valstybės investuotojui, daugiau nei dvidešimt metų teisėtai nuomos pagrindu valdžius žemės sklypą ir jo pilnai neužstačius tik tam, kad būtų išlaikyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl privalomų želdynų normų, dalis žemės sklypo būtų atskirta, į atskirtą žemės sklypo dalį būtų atkurtos nuosavybės teisės ir ji būtų perduota valdyti kitiems asmenims ir, tikėtina, užstatyta. Ūkio ministerijos įsitikinimu, joks investuotojas nesiryš investuoti valstybėje, kurioje nėra gerbiami investuotojo siekiai laikytis teisės aktų reikalavimų, taip pat teisėti lūkesčiai bei siekiai kurti kuo didesnę pridėtinę vertę, veikloje taikant pažangias technologijas ir investuojant į jas, tuo pačiu sukurti darbo vietas, mokėti mokesčius į valstybės (taip pat ir savivaldybės) biudžetą.
3. Taigi, akivaizdu, kad egzistuoja aiškiai išreikštas visuomenės interesas, jog skatinant investicijas būtų laikomasi teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis prisiimtų Lietuvos Respublikos įsipareigojimų dėl investicijų apsaugos ir teisėtų investuotojų lūkesčių bei interesų užtikrinimo, taip pat būtų užtikrinamas investuotojų teisinės padėties apibrėžtumas bei teisinės garantijos, būtinos įgytų teisių apsaugai. Be to, pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimas į Ginčo teritoriją turėtų neigiamą įtaką investicijų aplinkai Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 1 dalies, 62 straipsnio 4 dalies, 86 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas, netinkamai vertindamas visumą byloje surinktų įrodymų, priimdamas sprendimą, atsižvelgdamas išimtinai tik į ekspertizės aktą, kuris netgi nėra privalomas teismui, taip pat turi būti vertintinas teismo visų įrodymų kontekste. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, t. y. kai kurių svarbių įrodymų reikšmę teismas nepagrįstai sumenkino arba visiškai paneigė jų reikšmingumą bei jų neaptarė, o tai turėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui.
2. Negalima sutikti su teismo nuomone, kad į ginčo teritoriją nėra išreikštas visuomenės poreikis. Įvertinus ypač bendrojo plano aiškinamąjį raštą, akivaizdu, kad tiek pareiškėjų prašomas grąžinti žemės plotas (3 555 kv. m), tiek teismo įpareigotas grąžinti žemės plotas (1 657 kv. m) ne tik reikalingas tinkamai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, įgyvendinant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl būtinos žemės sklypo struktūros (privalomų priklausomųjų želdynų ir kt. normos), bet taip pat galima teigti, kad reikalavimas dėl priklausomųjų želdynų žemės sklypuose yra itin svarbus visuomenei ir reikalingas užtikrinant visuomenės rekreacinius, kultūrinius, sanitarinius-higieninius ir kitus poreikius bei yra itin svarbi žmogaus veiklos pasekmes mieste kompensuojančioji priemonė, padedanti išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą. Šių aplinkybių svarbą taip pat akcentavo ir teismo ekspertas, tačiau teismas Ekspertizės aktu šioje apimtyje nesirėmė. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad ginčo teritorijai yra konkretūs visuomenės poreikiai: gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti ir į kitas apeliaciniame skunde nurodomas priežastis, į kurias, anot apelianto, būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl visuomenės poreikio buvimo į Ginčo teritoriją, t. y. aplinkybes, susijusias su valstybės su užsienio investuotojais tarptautinėmis sutartimis prisiimtais įsipareigojimais.
3. Sutinka su apelianto nuomone, kad teismas neteisingai vertino Ekspertizės akte pateiktą reikalingų automobilių vietų skaičiaus apskaičiavimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ekspertas savo akte nurodė, kad tiksliai nustatyti, kokia patalpų dalis laikytina darbo patalpomis tyrimo metu nebuvo galimybės. Eksperto vertinimu gamybinio korpuso 2P5b darbo patalpų plotas sudaro apie 20 proc. pastato pagrindinio ploto, todėl apelianto, t. y. šio pastato savininko, vertinimu, toks paskaičiavimas buvo tikrai netikslus bei neatitinkantis tikrovės. Nepaisant to, kad pastato savininkas pateikė įvairius duomenis dėl patalpų išdėstymo šiame pastate, tačiau teismas jų nevertino, kaip, anot teismo, nepagrįstų jokiais skaičiavimais, specialiomis žiniomis. Tačiau pats ekspertas taip pat priėmė jokiais objektyviais duomenimis ar dokumentais nepagrįstą išvadą, kad minėto pastato darbo patalpų plotas sudaro tik 20 proc., kas laikytina tik subjektyviu vertinimu, ko teismas tinkamai neįvertino. Be to, ekspertas pats patvirtino, kad dėl reikalingų automobilių skaičiaus gamybiniame korpuse jis vertino tą aplinkybę, kiek tyrimo metu buvo dirbančių darbuotojų pastate. Tačiau toks skaičiavimas turi būti vertinamas kritiškai, kadangi tai tik momentiniai duomenys apie dirbančių darbuotojų skaičių tyrimo metu bei nepatvirtina realaus darbuotojų skaičiaus pastate. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenis apie darbuotojų skaičių įmonėje, tačiau teismas šių duomenų net nevertino, kaip neatsižvelgė ir į matininko V. P. atliktą automobilių paskaičiavimą, kas patvirtina, kad teismas pažeidė teisės normas dėl teisingo ir visapusiško įrodymų vertinimo.
4. Kaip teisingai pabrėžia apeliantas, dar sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, sklypo nuomininkas turėjo pagrindą manyti, kad visas 5,2672 ha žemės sklypas yra reikalingas visas jame esančių pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimui, kadangi būtent tokio dydžio sklypas buvo išnuomotas 99 metų laikotarpiui.
5. Sutinka su apelianto nuomone, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties ir susitarimo nenuginčijamas, sklypo neišformavimas neužkerta kelio sklypo suformavimui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Teismas neįvertino to, kad esant galiojančiai nuomos sutarčiai dėl konkretaus Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, Kauno miesto savivaldybės administracija, nebūdama minėtos nuomos sutarties šalimi, negali savo iniciatyva keisti galiojančios nuomos sutarties objekto (Žemės nuomos sutarties pasibaigimo atvejai numatyti CK 6.562 str.).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 56-61) prašo jį tenkinti. Taip pat atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (IV t., b. l. 69-74) prašo jį tenkinti.

Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

1. Ginčo teritorija, kurioje teismas įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1 657 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ir perduoti žemės sklypo planą Nacionalinei žemės tarnybai, patenka į 52 672 kv. m Lietuvos Respublikos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, kuris, suformuotas 1994 m. rugpjūčio 9 d. Valdybos potvarkiu Nr. 1102-v ir, pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas akcinei bendrovei „Kraft foods Lietuva“, o 2013 m. balandžio 18 d. Susitarimo „Dėl 1994 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, sudaryto tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos ir AB „Kraft foods Lietuva“ bei 2013 m. balandžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos vadėjo įsakymo pagrindu, nuomos teises perėmė UAB „Mondelez Lietuva Production“. Ginčo teritorija nėra suplanuota detaliuoju planu. Ginčo teritorija yra užimta trečiojo suinteresuoto asmens, UAB „Mondelez Lietuva Production“, nuosavybės teise valdomais pastatais, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, tokia žemė laikoma valstybės išperkama ir joje negali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui.
2. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Valdybos potvarkis Nr. 1102-v nėra užginčytas, kaip nėra užginčyta ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Valstybinės žemės nuomos sutartis. Pareiškėjai skunde nereikalavo išformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau reikalavo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui jau suformuotame sklype, kuriame stovi teisiškai įregistruoti tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, kurių eksploatavimui ir buvo suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
3. Teismo sprendimo nėra galimybės įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo inicijuoti ginčo žemės sklypo išformavimo procedūrą. Žemės sklypas galėtų būti išformuojamas tik jame esančių pastatų, kurių eksploatacijai žemės sklypas išnuomotas, savininkų ir valstybinės žemės sklypo nuomininkų iniciatyva. Apie, tai, kad teismo galimai tenkintas pareiškėjų skundas bus neįmanomas įvykdyti, teismo posėdžio metu pasisakė ir Kauno savivaldybės administracijos atstovė, tačiau teismas priėmė sprendimą, neatsižvelgdamas į tokio teismo sprendimo įgyvendinimo galimybes, todėl, manytina, kad teismo įpareigojimas Kauno miesto savivaldybės administracijai „suformuoti 1657 kv. m. ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vilmeta“ parengtame 3555 kv. m. žemės sklypo plane“ priimtas neatsižvelgus į tai, kad žemės sklypas, kurio teritorijoje teismas įpareigoja suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, jau yra suformuotas, išformuoti šio žemės sklypo, kai tokio prašymo neišreiškia Valstybinio žemės sklypo nuomininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo suformuotame ir išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai, jei žemės sklypo išformavimo procedūros neinicijuoja teisėtas žemės sklypo nuomininkas, įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės.
4. Iš to, kas išdėstyta anksčiau, ir pripažįstant, kad suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui ginčo teritorijoje nėra galimybės, darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ tinkamai įvertino aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad ginčo teritorijoje suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių grąžinimui įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės, taip pat tinkamai nustatė, kad laisvos (neužstatytos) žemės, suformuoto ir išnuomoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje nėra, todėl naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. 70-2-2500 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nėra teisinio pagrindo.
5. Kadangi pagal Žemės įstatymo 1, 2 ir 6 dalis norint pertvarkyti ginčo žemės sklypą, tai galima atlikti tik iniciavus detaliojo plano rengimo procedūrą, t. y. tik inicijavus detaliojo plano rengimo procedūrą, panaikinus valdybos potvarkį Nr. 1102-v, kuriuo ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, galima įgyvendinti ginčijamą teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė pareiškėjų skundo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai atlikti veiksmus, kurie priklauso nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo dėl laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje, žemės sklypo suformavimo ir žemės sklypo plano nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms vykdyti pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau nepagrįstai nustatė, kad suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimybė suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui 1 657 kv. m ploto sklypą todėl ši sprendimo dalis keistina, ir teismo sprendimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suformuoti 1 657 kv. m ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta 2012 m. IĮ „Vilmeta“ parengtame 3 555 kv. m žemės sklypo plane, naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl apeliaciniai skundai išnagrinėti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Lietuva Production“, apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos ginčas yra dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises perduodant žemės sklypą natūra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje.

Ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai reikalauja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo nesutikimą grindžia tuo, kad reikalaujamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui yra jau suformuotame sklype, kuriame stovi teisiškai įregistruoti tretiesiems asmenims priklausantys pastatai, kurių eksploatavimui ir buvo suformuotas bei išnuomotas žemės sklypas.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. A-150-146/2015 šioje byloje konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nėra kliūtis priimti sprendimą pagal Atkūrimo įstatymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei yra nustatoma, kad savininkui iki 1940 m. nacionalizacijos priklausiusi žemė, kuri įsigaliojus įstatymui, numatančiam nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, buvo išnuomota pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, yra laisva (neužstatyta).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nustatė, kad ginčo teritorija patenka į 5,2672 ha Lietuvos Respublikos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, kuris pagal 2013 m. balandžio 18 d. Susitarimą dėl 1994 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir AB „Kraft foods Lietuva“, bei 2013 m. balandžio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu nuomos teisės perduotos UAB „Mondelez Lietuva Production“, yra valdomas trečiojo suinteresuoto asmens. Nuomos sutartis, Susitarimas, jų pagrindu suformuotas 5,2672 ha žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 1994 m. lapkričio 22 d. iki 2093 m. lapkričio 7 d. (Žemės nuomos byla, l. 147-148). Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 5,2672 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Mondelez Lietuva Production“ nuosavybės teise priklausantys 24 pastatai, statiniai, kiemo įrenginiai (II t., b. l. 160-175). Taip pat Nuomos sutarties 4.1 punktu nuomininkui suteikta teisė statyti veiklai vystyti reikalingus statinius ir įrengimus, kurių eksploatavimui yra išnuomotas žemės sklypas. Šios aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas yra skirtas statomiems arba pastatytiems statiniams eksploatuoti ir dėl to sklypas, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įgijo valstybės išperkamo žemės sklypo statusą. Ar visas žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ar statyti, gali būti patvirtinta detaliuoju planu. Tačiau šiuo atveju nors ir nėra teritorijai parengto detaliojo plano, siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, Nuomos sutartis turi būti nuginčyta, kadangi, kaip minėta, visas sklypo plotas, nurodytas Nuomos sutartyje, priskirtinas valstybės išperkamam žemės sklypui ir į jį negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant žemės sklypą buvusioje iki nacionalizacijos vietoje, remiantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šios nuostatos nekeičia ir ta aplinkybė, kad ginčo žemės sklype yra neužstatytų žemės plotų, kadangi nuomininkas, nepasibaigus Nuomos sutarties terminui ar sutarties nepakeitus nustatyta tvarka, turi teisę naudoti visą žemės sklypą pagal jo paskirtį.

Atsakovo įgaliota institucija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 70-2-2500 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 549)“ informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių apie tai, kad išnagrinėtoje teritorijoje V. N. ir A. N. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta ir prie atsakymo pridėjo nagrinėjimo schemą Nr. 1, kurioje nurodyti ginčo žemės sklypo duomenys (I t., b. l. 121-122).

Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 1061 punktą, pagal kurį savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atsakymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nesant laisvos (neužstatytos) žemės, nėra pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešingą sprendimą, neteisingai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas ir tai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Panaikinus teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Lietuva Production“ apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų R. N., D. L., S. J. ir L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė