Administracinė byla Nr. I-140-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00551-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.3; 6.8; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjui P. I. (P. I.), atsakovės atstovui A. A., 2013 m. vasario 21 d. išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl 2012-09-18 rašto (sprendimo) Nr. SR-22-40 panaikinimo ir nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-12-12 nutartimi (b. l. 35-37) priimtas pareiškėjo P. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2012-12-06 patikslintas skundas (b. l. 32) atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai (toliau – ir atsakovė) dėl 2012-09-18 rašto (sprendimo) Nr. SR-22-40 panaikinimo ir bedarbio socialinio draudimo išmokos priteisimo.

Teismas 2013-02-01 nutartimi (b. l. 70-71) įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) Utenos skyrių ryšium su tuo, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-2620; 2012, Nr. 127-6395) 20 straipsnio pakeitimai, kurių pagrindu nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo funkcijas perėmė Fondo valdyba bei tuo, kad Fondo valdybos direktoriaus 2012-12-21 įsakymu Nr. V-644 Fondo valdybos Utenos skyrius paskirtas vykdyti funkcijas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų.

Pareiškėjas 2012-11-06 skunde, reg. Nr. 3-646, (b. l. 3) bei 2012-12-06 patikslintame skunde, reg. Nr. 2-3433, (b. l. 32) (toliau bendrai – skundas) teismo prašo priversti Lietuvos darbo biržos Klaipėdos padalinį iki galo įvykdyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-14 priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 - priteisti bedarbio socialinio draudimo išmokas už laikotarpį nuo tada, kai neteisėtai neteko bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius, t. y. nuo 2011-08-06.  Pareiškėjas mano, kad jam turi būti išmokėta socialinė pašalpa už visą laikotarpį, kurį jis buvo neteisėtai išbrauktas iš bedarbio sąrašų.

Pareiškėjas teigia, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 (sprendimas priimtas 2011-10-14), Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius už visą periodą teisminių nagrinėjimų, kilusių dėl neteisėtų Klaipėdos darbo biržos sprendimų, atsiskaitė išmokėjus 2560 Lt. Tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos darbo biržos Klaipėdos padalinys jaučiasi išskirtinis, akivaizdžiai meluoja, vengia iki galo įvykdyti teismo sprendimą.

Be to, pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos darbo biržos Klaipėdos padalinio 2012-09-18 raštą Nr. SR-2240. Nurodo, kad į 2012-09-07 prašymą Nr. G2-9967(11.6), kuriame prašė išmokėti pinigų arba paaiškinti, dėl kokių priežasčių tai negali būti padaryta, gavo 2012-09-18 ginčijamą atsakymą Nr. SR-2240, kuris, anot pareiškėjo, yra melagingas.

Atsakovė Klaipėdos teritorinė darbo birža atsiliepime (b. l. 59-60) į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovė dėl visiško Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-525-583/2012 įvykdymo nurodo, kad šį sprendimą - panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011-08-08 sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 4 priedo 48 eilutę, kuria nustatyta, kad P. I. nuo 2011-08-06 netenka bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius - pilnai įvykdė, t. y. 2012-05-08 panaikindama minėto sprendimo dalį ir atstatė pareiškėjo registraciją darbo biržoje ir bedarbio statusą nuo 2011-01-24.

Atsakovė dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012-09-18 rašto Nr. SR-2240 panaikinimo nurodo, kad 2012-09-07 gautas pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma išmokėti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką, kai „žmogus gaudamas pašalpą suserga ir pristato nedarbingumo pažymėjimą į Lietuvos darbo biržą, pašalpos mokėjimo terminas ir buvimas Lietuvos darbo biržos sąrašuose jam yra pratęsiamas nedarbingumo terminui“ arba paaiškinti priežastis, dėl kurių tai negali būti padaryta. Teigia, kad 2012-09-18 raštu Nr. 2240 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ pareiškėjui atsakė, kad bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką, nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, mokėjimo, sustabdymo, nutraukimo bei tęsimo tvarką  reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo išmokų įstatymas (|Žin., 2004, Nr. 186-6930) ir nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 (Žin., 2004, Nr. 186-6930). Nurodė, kad pagal šių teisės aktų nuostatas pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas bedarbiui teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y. 2011-01-24, jo bendras nedarbo draudimo stažas buvo 9 metai 7 mėnesiai, nedarbo draudimo 3 metų stažas – 1 metai 7 mėnesiai, todėl 2011-02-01 jam buvo paskirta 650,00 Lt per mėnesį dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka, 2011-05-01 nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis perskaičiuotas į 508,86 Lt per mėnesį, o 2011-07-31 nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutrauktas, suėjus 6 mėnesių nustatytam laikotarpiui, išmokėjus ją pilnai.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31 pareiškėjui nebuvo išduotų nedarbingumo pažymėjimų, todėl pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmės nėra teisinių pagrindų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. I. palaiko skundą ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškina, kad prašo priteisti nedarbo socialinio draudimo išmokas nuo neteisėto atsakovės sprendimo priėmimo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, kuria panaikintas minėtas atsakovės sprendimas, t. y. nuo 2011-08-08 iki 2012-04-30.

Atsakovės Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovas A. A. palaiko atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašo jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad 2012-02-08 Klaipėdos teritorinė darbo birža banko pavedimu sumokėjo pareiškėjui P. I. 508,86 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos už paskutinį nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio paskutinį mėnesį, tai yra 2011 m. liepos mėnesį.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl administracinė byla nagrinėta iš esmės šiam proceso dalyviui nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Faktinės aplinkybės.

2011-01-24 pareiškėjas P. I. įsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, registracijos Nr. RP1-3. Tai patvirtina Darbo ieškančio asmens atmintinės (b. l. 4; adm. byla Nr. I-525-583/2011, b. l. 6).

2011-08-08 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 4 priedo 48 eilutėje (adm. byla Nr. I-525-583/2011, b. l. 29-30) nustatyta, kad pareiškėjas P. I. nuo 2011-08-06 neteko bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis bedarbiu 6 mėnesius.

2011-10-14 Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 (b. l. 39-42) panaikino Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011-08-08 sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ 4 punkto 4 priedo 48 eilutę, kuria nustatyta, kad P. I. nuo 2011-08-06 netenka bedarbio statuso nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis 6 mėnesius.

2012-02-08 Klaipėdos teritorinė darbo birža banko pavedimu sumokėjo pareiškėjui P. I. 508,86 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos. Tai patvirtina 2012-09-05 „Swedbank“AB laikotarpio nuo 2012-02-08 iki 2012-02-09 sąskaitos išrašas (b. l. 6).

2012-04-30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (adm. byla Nr. I-525-583/2011, b. l. 74-79) administracinėje byloje Nr. A261-1463/2012 nutarta Klaipėdos teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-14 sprendimą palikti nepakeistą.

2012-05-08 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. SB-282 (11.1) „Dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo priedų kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (b. l. 57) 1 punktu pripažinta netukusia galios Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011-08-08 sprendimo Nr. SB-152 (11.1) 4 priedo 48 eilutė „P. I., (duomenys neskelbtini), 2011-08-06, Darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn.“ nuo 2011-08-06.

2012-09-07 pareiškėjas prašymu, reg. Nr. G2-9967, (11.6) (b. l. 7) kreipėsi į Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrių, nurodydamas, kad įsiregistravęs į darbo biržą praėjus 6 mėnesiams po neteisėto išbraukimo iš bedarbių sąrašų be teisės registruotis 6 mėnesius, gavo 508,86 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos. Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo neteisėto išbraukimo jokių finansinių išmokų negavo, tačiau  mano, kad jei žmogus suserga ir pristato nedarbingumo pažymėjimą į Lietuvos darbo biržą, tai išmokos mokėjimo terminas ir buvimas bedarbių sąrašuose pratęsiamas nedarbingumo terminui. Nurodė, jog Klaipėdos darbo biržos darbuotojai jam teigia, kad prieš neteisėtą išbraukimą iš Lietuvos darbo biržos bedarbių sąrašų, buvo išmokėta paskutinė pagal įstatymus priklausanti bedarbio pašalpa, tačiau faktinės aplinkybės, anot pareiškėjo, byloja kitką. Mano, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža nevisiškai įvykdė 2011-10-14 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011. Prašė atsakovės išaiškinti šias aplinkybes ir paaiškinti, ar pareiškėjas klysta, yra neteisus.

2012-09-18 Klaipėdos teritorinės darbo biržos rašte Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (b. l. 8) nurodyta, kad pareiškėjui po įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y. 2011-01-24, 2011-02-01 buvo paskirta 650 Lt per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri 2011-05-01 perskaičiuota į 508,86 Lt mėnesiui, o 2011-07-31 nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas suėjus 6 mėnesių nustatytam laikotarpiui, be to nurodoma, kad nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31 pareiškėjui nebuvo išduotų nedarbingumo pažymėjimų, todėl remiantis teisės aktų reikalavimais pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę nėra pagrindo.

2012-12-05 pareiškėjas P. I.  įsiregistravo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, registracijos Nr. 211614517. Tai patvirtina Darbo ieškančio asmens atmintinė (b. l. 33).

Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad pareiškėjas mano, jog už laikotarpį nuo 2011-08-08, kai Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. SB-152 (11.1) neteko bedarbio statuso nuo 2011-08-06 nutraukus darbo paiešką be teisės registruotis bedarbiu 6 mėnesius iki 2012-04-30, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi įsiteisėjo  Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2011-10-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 (b. l. 39-42), kuriuo nuspręsta panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2011-08-08 sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ dalį, kuria nustatyta, kad P. I. nuo 2011-08-06 netenka bedarbio statuso, jam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Pareiškėjas nenurodo, kiek konkrečiai ir kokiu pagrindu jam priklauso nedarbo socialinio draudimo išmokos už minėtą laikotarpį.

Pareiškėjas mano, jog pareigą išmokėti minėtas išmokas patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovė 2012-02-08 banko pavedimu sumokėjo pareiškėjui 508,86 Lt nedarbo socialinio draudimo išmokos, t. y. dar neįsiteisėjus 2011-10-14 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimui, kuriuo nuspręsta panaikinti atsakovės 2011-08-08 sprendimo Nr. SB-152 (11.1) dalį, kuria pareiškėjas nuo 2011-08-06 neteko bedarbio statuso.

Nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas).

Taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams skyrimą, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimą, duomenų, kurių reikia nedarbo draudimo išmokai skirti ir mokėti, pateikimą, nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, nustato pateisinamas priežastis, kurių nesant nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, taip pat įstaigų, mokančių nedarbo draudimo išmokas, atsakomybę šio ginčo atveju reglamentavo Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656, galiojusi redakcija nuo 2011-03-01 iki 2013-01-01(toliau - ir Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai).

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius.

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos <...>.

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos; jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius <...>.

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį 7 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies.

Kaip minėta, Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012-09-18 rašte Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ (b. l. 8) nurodyta, kad pareiškėjo iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, t. y.  2011-01-24, bendras nedarbo draudimo stažas buvo 9 metai 7 mėnesiai, nedarbo draudimo 3 metų stažas - 1 metai 7 mėnesiai, 2011-02-01 paskirta 650 Lt per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri 2011-05-01 perskaičiuota į 508,86 Lt per mėnesį, o 2011-07-31 nutraukta suėjus 6 mėnesių terminui. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, jos neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams.

Teik pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 punktą, tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 50.3 punktą nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpį be pateisinamos priežasties bedarbis nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Pagal Nuostatų 38 punktą nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-14 sprendime administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 (b. l. 39-40) konstatuota, jog sprendimas panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą ir nutraukti registraciją darbo biržoje yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas, kadangi buvo neteisingai įvertintas pareiškėjo neatvykimas į Klaipėdos darbo biržą 2011-08-05 8:05 val.

Išanalizavus šias aplinkybes ir minėtus teisės aktų reikalavimus, tikėtina, kad atsakovė, nustačiusi, jog 2011-08-05 8:05 val. pareiškėjas be pateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nutraukė nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ir pareiškėjui nebebuvo išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka už 2011 metų liepos mėnesį, t. y. už nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo 6 mėnesių laikotarpio (nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31) paskutinį mėnesį.

Pagal Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsnį skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-10-14 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011, kuriuo nuspręsta panaikinti 2011-08-08 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. SB-152 (11.1) „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, netekimo“ dalį, kuria nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011-08-06 neteko bedarbio statuso ir kuriame konstatuota, kad neteisingai įvertintas pareiškėjo neatvykimas į Klaipėdos darbo biržą 2011-08-05 8:05 val., buvo atkurta buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkurtos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas kaip ir iki neteisėtos sprendimo dalies priėmimo vėl atgavo teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką už 2011 metų liepos mėnesį, t. y. už nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo 6 mėnesių laikotarpio (nuo 2011-02-01 iki 2011-07-31) paskutinį mėnesį.

             Pats pareiškėjas pateikė įrodymus, kad dar 2012-02-08 Klaipėdos teritorinė darbo birža banko pavedimu sumokėjo pareiškėjui 508,86 Lt dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką, t. y. tokio dydžio, kokia jam buvo perskaičiuota 2011-05-01, bet to, atsakovės atstovas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši išmoka buvo išmokėta už 2011 metų liepos mėnesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiškėjui po teismo sprendimo įsiteisėjimo priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka sumokėta anksčiau nei įsiteisėjo sprendimas, nesudaro pagrindo reikalauti kokių nors kitų nedarbo socialinio draudimo išmokų, negu buvo išmokėtos pagal įstatymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat neginčija ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad jam buvo išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos už 6 mėnesių nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo laikotarpio pirmus 5 mėnesius, t. y. nuo 2011-02-01 iki 2011-06-31.

Kaip minėta, pareiškėjas 2012-09-07 prašyme, reg. Nr. G2-9967, (11.6) (b. l. 7) kreipėsi į Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrių, nurodydamas, kad jam yra žinoma, jog jei žmogus gaudamas pašalpą suserga ir pristato nedarbingumo pažymėjimą į Lietuvos darbo biržą, pašalpos mokėjimo terminas ir buvimas Lietuvos darbo biržos sąrašuose jam yra pratęsiamas nedarbingumo terminui.

Tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, tiek pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų 512 punktą bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka; pasibaigus paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama tiek kalendorinių dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas paneigti Klaipėdos teritorinės darbo biržos poziciją dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio pratęsimo ar šių išmokų sumokėjimo turėjo teismui pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo darbingumo netekimo nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu faktą ar jam priklaususių išmokų nesumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčijo ir to fakto, kad įrodymų dėl netekto darbingumo nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo laikotarpiu nepateikė ir atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad pareiškėjas P. I. 2011-01-24 įsiregistravo į Klaipėdos teritorinę darbo biržą bei nenustačius, kad jam neteisingai buvo paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas 6 mėnesiams, be to, nenustačius, kad už kurį nors šio laikotarpio mėnesį nebuvo sumokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti nedarbo socialinio draudimo išmokas už laikotarpį nuo 2011-08-08 iki 2012-04-30 nėra pagrindo, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 2012-09-18 Klaipėdos teritorinės darbo biržos rašto Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ panaikinimo.

Klaipėdos teritorinė darbo birža 2012-09-18 raštu Nr. SR-2240 (3.14) atsakė į pareiškėjo 2012-09-07 prašymą, reg. Nr. G2-9967, (11.6), kuriame pareiškėjas nurodė, kad mano, jog atsakovė nevisiškai įvykdė Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2011-10-14 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-525-583/2011 ir prašė išaiškinti, kurioje vietoje pareiškėjas klysta ar yra neteisus. Pažymėtina, kad daugiau jokių reikalavimų minėtame prašyme pareiškėjas neišreiškė.

Pažymėtina, kad piliečių prašymų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles; 2 dalyje – nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba vadovaujantis šiais teisės aktais priimti kiti teisės aktai.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje prašymas apibrėžtas, kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Iš esmės analogiška prašymo definicija įtvirtinta ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 5 punkte - prašymas - su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Šiame punkte taip pat reglamentuota, kad atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją - Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais.

Prašymų nagrinėjimo taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu (41.4 punktas).

Analizuojant paminėtų teisės aktų nuostatas, išnagrinėjus ir įvertinus ginčijamo 2012-09-18 Klaipėdos teritorinės darbo biržos rašto Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ turinį, atsižvelgiant į pareiškėjo 2012-09-07 prašymą, reg. Nr. G2-9967, (11.6) (b. l. 7) norimo gauti aplinkybių išaiškinimo, t. y. išaiškinti kurioje vietoje pareiškėjas klysta ar yra neteisus, darytina išvada, kad Klaipėdos teritorinė darbo birža tiksliai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodydama visas faktines aplinkybes bei reglamentuojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai, kad šis raštas yra melagingas ir neturi nieko bendro su įstatymu, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Išanalizavusi ginčijamo 2012-09-18 Klaipėdos teritorinės darbo biržos rašto Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jame nėra nustatytos tam tikros teisės ar pareigos, jis nesukelia teisinių pasekmių ir yra tik informacinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012-09-18 raštą (sprendimą) Nr. SR-2240 (3.14) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“ nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktas,

n u s p r e n d ž i a :

nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos teritorinės darbo biržos 2012-09-18 raštą (sprendimą) Nr. SR-22-40 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos“;

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo P. I. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dalyje dėl reikalavimo priteisti nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                  Laimutė Jokubauskaitė

Dalia Gumuliauskienė

Egle Kiaurakytė