Civilinė byla Nr. e2-195-241/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00218-2016-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.5;         3.4.3.7.3; 3.4.3.9.2

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1109-826/2020, kuria netenkintas pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ skundas dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilotera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. G. (J. G.), kurį atstatydino 2019 m. kovo 14 d. nutartimi ir bankroto administratore paskyrė UAB „Talismanas LT“; 2016 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto; likvidavimo terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 19 d.

2.       Pareiškėja, BUAB „Vilotera“ kreditorė, bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau –KU) „Vilniaus kreditas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja kreditorių interesams, nes pagal kreditorių susirinkime patvirtintos taikos sutarties 2 punktą BUAB „Vilotera“ gautų tik 12 000 Eur, kuomet civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020 BUAB „Vilotera“ pareikšto ieškinio suma yra 162 142,60 Eur; taikos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020 dalyvauja trečiuoju asmeniu, tačiau nėra taikos sutarties šalis; taikos sutartyje nėra išspręstas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Todėl patvirtinus taikos sutartį yra pažeidžiami pareiškėjos, kaip BUAB „Vilotera“ kreditorės, interesai.

3.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkime už taikos sutarties patvirtinimą balsavo kreditoriai, turintys 64,39 proc. visų reikalavimų sumos, iš jų net 64,23 proc. balsų sudaro UAB „Savas ūkis“ balsai. UAB „Savas ūkis“ reikalavimas atsirado perėmus visas reorganizuotos UAB „Aves ūkis“ turtines teises, įskaitant ir kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilotera“ bankroto byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-20491-868/2019, kuriuo pripažino reorganizavimą negaliojančiu bei taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Savas ūkis“ grąžinti bendrovėms UAB „Savas formatas“ bei UAB „Aves ūkis“ visą reorganizavimo metu perimtą turtą ir turtines teises. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Savas ūkis“ negali būti kreditore BUAB „Vilotera“ bankroto byloje ir negalėjo balsuoti 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkime. Atitinkamai, susirinkime neturinčios teisės balsuoti kreditorės balsų dauguma priimtas sprendimas prieštarauja BUAB „Vilotera“ kreditorių interesams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino kreditorės KU „Vilniaus kreditas“ skundo dėl BUAB „Vilotera“ 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo.

5.       Teismas ginčo klausimą sprendė taikydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas.

6.       Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Vilotera“ kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo; pasiūlymui pritarė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma 64,39 proc.

7.       Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos; teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimų.

8.       Pasisakydamas dėl kreditorės UAB „Savas ūkis“ teisės balsuoti BUAB „Vilotera“ kreditorių susirinkime, iš UAB „Vilotera“ bankroto bylos medžiagos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Aves ūkis“ 96 737,77 Eur finansinis reikalavimas; 2020 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Aves ūkis“ pašalinta iš BUAB „Vilotera“ kreditorių sąrašo nustačius, kad ji yra išregistruota iš juridinių asmenų registro; 2020 m. birželio 23 d. nutartimi į UAB „Vilotera“ kreditorių sąrašą įrašyta UAB „Savas ūkis“ su 96 737,77 Eur finansiniu reikalavimu. Aptaręs ir įvertinęs LITEKO sistemoje esančius duomenis dėl UAB „Savas ūkis“ reorganizavimo sujungimo būdu pripažinimo negaliojančiu, taikytos restitucijos, papildomo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo teismas nurodė, kad UAB „Aves ūkis“ savo veiklą atnaujino 2020 m. spalio 19 d., todėl 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Savas ūkis“ turėjo teisę dalyvauti UAB „Vilotera“ kreditorių susirinkime ir balsuoti, nes tik 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Vilotera“ bankroto byloje UAB „Savas ūkis“ buvo pakeista UAB „Aves ūkis“ su 96 737,77 Eur finansiniu reikalavimu.

9.       Pasisakydamas kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikinimo klausimu teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau šio sprendimo priėmimas, atsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013), neturi jokios teisinės reikšmės bankroto administratorės, veikiančios šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju kreditorių susirinkimas pritarė taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020. Teismas nustatė, kad taikos sutartis minėtoje civilinėje byloje iki šiol nepatvirtinta, todėl tiek sprendžiant dėl taikos sutarties patvirtinimo, tiek taikos sutarties patvirtinimo atveju kreditoriai, manydami, jog taikos sutartis buvo patvirtinta nepagrįstai ir dėl to nukentėjo jų interesai savo galimai pažeistas teises gali ginti civilinėje byloje, kurioje bus sprendžiama dėl taikos sutarties patvirtinimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja KU „Vilniaus kreditas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino UAB „Savas ūkis“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir nors nustatė aplinkybę, jog UAB „Savas ūkis“ reorganizavimas pripažintas negaliojančiu, klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, išsprendė formaliai, neatsižvelgęs į bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą. 

10.2.                      Teismas neįvertino, jog sudarius taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020 bus pažeisti visų BUAB „Vilotera“ kreditorių interesai, nes pagal taikos sutartį BUAB „Vilotera“ gautų tik 12 000 Eur, o pareikšto ieškinio suma yra 162 142,60 Eur.

10.3.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ginčo sprendimu patvirtinta taikos sutartimi neišspręstas pareiškėjos, kaip trečiojo asmens byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, todėl sudarius taikos sutartį, pareiškėja neteks galimybės atgauti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Suinteresuotas asmuo UAB „Savas ūkis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1.                      UAB „Savas ūkis“ turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti 2020 m. rugsėjo 24 d. BUAB „Vilotera“ kreditorių susirinkime ir šią teisę turi iki Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria UAB „Savas ūkis“ buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo ir vietoj jos įtraukta UAB „Aves ūkis“, įsiteisėjimo. 

11.2.                      Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-457-513/2020 ir nesudarant taikos sutarties, kreditorių reikalavimai būtų patenkinti didesne apimtimi. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas nepažeidžia nei apeliantės, nei kitų BUAB „Vilotera“ kreditorių interesų.

11.3.                      Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą apeliantė turėtų spręsti pateikdama atitinkamą procesinį prašymą civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020, juolab, kad nurodo esanti šios bylos dalyve, ir gali tai padaryti nepaisant teismui pateikiamos taikos sutarties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkime priimto sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

13.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. įvyko BUAB „Vilotera“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai sprendė klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-457-513/2020; už pateikto taikos sutarties projekto patvirtinimą balsavo kreditoriai, turintys 64,39 proc. visų reikalavimų sumos.

14.       Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo pagrįstai sprendė vadovaudamasis JANĮ nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad JANĮ ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nagrinėjamam klausimui aktualios nuostatos, reglamentuojančios kreditorių bei nemokumo (bankroto) administratoriaus teises, iš esmės analogiškos, todėl teisingam ginčo išsprendimui pagrįstai vadovautasi dėl nagrinėjamam klausimui aktualių ĮBĮ nuostatų taikymo suformuota teismų praktika.

15.       Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 43, 44, 51 straipsniai). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią.

16.       Bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas nemokumo administratorius yra bendrovės atstovas, veikiantis įmonės vardu. JANĮ 59 straipsnyje išvardytos nemokumo administratoriaus pareigos įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą. JANĮ 66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas nemokumo procese, be kitų atliekamų funkcijų, administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) atstovauja juridiniam asmeniui teisme (šio straipsnio 1 dalies 10 punktas; CPK 54-56 straipsniai). Kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, nebent nemokumo administratorius, įgyvendindamas juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, būtų sudaręs su kitais asmenimis atstovavimo sutartis. Taigi, bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, kaip dalyvaujančiam civilinėje byloje asmeniui, civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas nemokumo administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo. Atitinkamai bankroto administratorius teismo procese pagal CPK 41 straipsnį tampa civilinio proceso šalimi, t. y. įgyja teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių įgyvendinimo, kaip vienos iš jų – taikos sutarties sudarymo įmonės vardu ir interesais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018).

17.       Kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019).

18.       Pirmosios instancijos teismas teisingai citavo Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotą praktiką, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-553/2019, kt.). Taigi, reikalavimas panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą bankroto proceso šalims iš esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo bendrovės vardu ir interesais sprendžia nemokumo administratorė, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo jas tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylą Nr. e2-457-513/2020 nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

19.       JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-609-241/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1586-381/2020). 

20.       Nors pagal JANĮ 51 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos, tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1591-553/2019; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019, kt.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant pagrindui panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjos prašymas dėl BUAB „Vilotera“ 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti taikos sutarčiai panaikinimo, ir civilinę bylą, pradėtą pagal šį skundą,  nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis), netiriant atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, nesprendžiant kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų priėmimo klausimo, kaip neturinčių teisinės reikšmės. 

22.       Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti.

Civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilotera“ 2020 m. rugsėjo 24 d. kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo nutraukti.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė