Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.6
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,
sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,
dalyvaujant ieškovui S. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SINTERRA“ atstovams A. T. (A. T.) ir advokatui Ryšardui Burdai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį (patikslintą) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SINTERRA“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovės veiksmai, nevykdant remonto darbų sutarties, yra nepagrįsti ir piktavališki; įpareigoti atsakovę įvykdyti rangos sutartį natūra, t. y. suremontuoti ieškovo automobilio automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloką ir grąžinti ieškovui veikiantį automobilį. Minėtą reikalavimą proceso eigoje ieškovas patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui suremontuotą, techninėmis ir sanitarinėmis higieninėmis savybėmis tinkamą eksploatuoti, automobilį per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įteikimo atsakovei arba jos atstovui.
2. Nurodo, kad, sugedus automobiliui, ieškovas 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į UAB „SINTERRA“ (toliau ir – atsakovė) dėl remonto paslaugos. Tiek iš internete esančios informacijos, tiek iš automobilių savininkų, kuriems šioje bendrovėje buvo teiktos remonto paslaugas, atsiliepimų ieškovas susidarė įspūdį, kad tai yra aukštos kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas teikianti, patikima bendrovė.
3. Ieškovas su atsakovės formaliu vadovu A. T. 2021 m. liepos 28 d. sudarė žodinę sutartį dėl jo automobilio Citroen C4 G. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloko remonto, automobilį pristatė į bendrovės servisą ((duomenys neskelbtini)). Automobilis buvo priimtas, pildant (nors ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų) perdavimo–priėmimo aktą. 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė telefonu ieškovui pranešė, kad remontui pateiktas valdymo blokas yra neveikiantis. Ieškovas kitą dieną (2021 m. rugpjūčio 3 d.) pristatė kitą valdymo bloką, kurį atsakovė pripažino kaip tinkamą ir funkcionalų. Tokiu būdu buvo panaikinta kliūtis atlikti sutartus remonto darbus. Ieškovo manymu, protingas terminas atlikti minėtus darbus buvo keturios darbo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d.. Nepaisant ieškovo aktyvaus domėjimosi remonto eiga, automobilis iki 2021 m. rugsėjo 13 d. nebuvo suremontuotas. Minėtą dieną (praėjus 1,5 mėnesio nuo automobilio pristatymo į servisą ir jo priėmimo remontui) ieškovas paprašė raštu pranešti apie remonto atlikimo terminą, preliminarią kainą bei suteikiamas garantijas. Vietoje prašomų duomenų ieškovas gavo atsakovės raštišką pranešimą (nenurodant jokių konkrečių priežasčių), kad jo automobilio remontas sustabdytas ir ieškovas privalo jį atsiimti.
4. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau ir – Tarnyba), pateikė nustatytos formos skundą, pridėjo visus reikalingus dokumentus, tačiau Tarnyba 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 4E- 34271, kuriuo ieškovo skundą atmetė.
5. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 25 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę, siūlydamas taikiai išspręsti kilusį ginčą, ir gavo atsakovės atsakymą. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejuose paslaugos teikėjo atsakymuose nurodyta – dėl nenumatytų priežasčių automobilio remontas sustabdytas, nepateikiant jokių konkrečių sutartį įvykdyti trukdančių priežasčių. Vienareikšmiškai aišku, kad sustabdyti galima tik tai, kas pradėta ir vyksta (procesas, veiksmas, remontas ir pan.).
6. Taigi, ieškovas su atsakove buvo sudaręs žodinę automobilio remonto sutartį; atsakovė priėmė automobilį remontui; atsakovė buvo pradėjusi remonto darbus; ieškovas domėjosi remonto eiga ir aktyviai dalyvavo; automobilis nesuremontuotas iki pretenzijos pateikimo stovėjo atsakovės serviso patalpoje 1,5 mėnesio; tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo kilęs joks konfliktas. Ieškovo manymu, nėra priežasčių abejoti minėtais teiginiais, atsakovė šių teiginių neginčijo, todėl jie gali būti vertinami kaip faktai.
7. Atsakovė atsakymuose į pretenziją ir pasiūlymą taikiai spręsti ginčą vienareikšmiškai nurodo, kad automobilio remontas yra sustabdytas dėl nenumatytų priežasčių. Ir tik 2021 m. gruodžio 1 d. savo „Paaiškinime apie esamą situaciją“ Tarnybai pateikia priežastį, dėl kurios nevykdo sutartinių įsipareigojimų – automobilis buvo bandytas remontuoti kitur, o ieškovas neva nuslėpė minėtą aplinkybę. Tačiau pastaroji aplinkybė niekada nebuvo slepiama, priešingai, nuo to ir buvo pradėtas pokalbis dėl remonto, nurodant, kad ieškovas kreipėsi būtent į atsakovę, kaip į aukštos kvalifikacijos specialistus turinčią remonto įmonę, galinčią atlikti tokius remonto darbus, kurių negali atlikti daugelis kitų, tarp jų ir tos, į kurias ieškovas buvo kreipęsis anksčiau.
8. Ieškovas taip pat pažymi, kad jis kreipėsi ir į Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyrių dėl galimai pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų bei gavo atitinkamus paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“; taip pat nurodyta, kad „Dėl Aprašo 11 punkto pažeidimo Vilniaus skyrius pradėjo administracinę teiseną Paslaugos teikėjo atsakingam asmeniui“. Minimo Aprašo 11 punktas imperatyviai nustato reikalavimus remontui priimamos transporto priemonės dokumentų įforminimui.
9. Sudarant remonto paslaugos žodinę sutartį, paslaugos kaina nebuvo suderinta, nes tuo metu nebuvo aiški darbų apimtis. Vėliau, paaiškėjus numanomai gedimo lokalizacijai (gedimas laidų pynėse), tapo numanoma, kad darbo sąnaudos gedimo pašalinimui – trys–keturios valandos. Ieškovas nurodo, kad remonto atlikimui reikalingą veikiantį valdymo bloką pristatė jis pats savo lėšomis, o bloko funkcionalumą patvirtino atsakovės bendrovės vadovas A. T..
10. Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių įrodymais patvirtintų faktų arba teisės normomis pagrįstų savo teiginių, atsiliepime pateikti bendro pobūdžio, teoriniai pasvarstymai.
11. Minėta, kad ieškovas proceso eigoje pateikė patikslintą ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, jog, įvertinęs atsiliepime į ieškinį, triplike bei Valstybinei vartotojų teisių gynimo tarnybai atsakovės pateiktus paaiškinimus, ieškovas mano, kad egzistuoja kažkokios priežastys, neleidžiančios suremontuoti jo automobilį. Minėtuose paaiškinimuose, ieškovo nuomone, nėra nurodyta nei viena rimta priežastis, trukdanti tai atlikti. Ieškovo nuomone, galima situacija, kad atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimo – perduoti suremontuotą automobilį ieškovui dėl kokių nors techninių, sukeltų ilgo stovėjimo servise, ar kitų priežasčių. Galimos ir kitos priežastys – net ir suremontuotas automobilis gali būti netinkamas tolimesnei eksploatacijai dėl „įsiveisusio“ pelėsio automobilio salone (tokio pelėsio iš esmės neįmanoma išnaikinti ir automobilis turėtų būti utilizuojamas). Atsižvelgęs į tai, ieškovas atitinkamai (žr. šio sprendimo 1 punktą) patikslino 4 ieškinio reikalavimų punktą.
12. Ieškovas taip pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovės į bylą pateiktoje sąmatoje nėra nurodyta, kur, kokiu pagrindu ir kieno užsakymu ji yra sudaryta. Sąmatoje yra nurodytas ieškovo automobilio VIN kodas ((duomenys neskelbtini)), tačiau nurodytas jam nežinomo automobilio valstybinis registracijos numeris ((duomenys neskelbtini) Nurodytas remontui reikalingų detalių sąrašas bendrai sumai (įskaitant ranka prirašytą sumą) – 3 300,37 Eur. Nėra nurodyta darbo sąnaudos bei pagalbinės medžiagos. UAB „Fakto auto“ pateiktoje sąmatoje (detalių sąraše) nėra pačios greičių dėžės, o nurodytas tik jos valdymo vykdantysis mechanizmas (aktivatorius) bei sankabos detalės, kurios nėra sudėtinės greičių dėžės dalys.
13. Ieškinio priedai (Nr. 2–5 ir 11) patvirtina, kad remonto, dėl kurio vyksta ginčas, kaina (praėjusių metų kainomis) yra 150–200 Eur, o gedimas yra laidų pynėse. Ieškovas niekada neprašė pakeisti greičių dėžės, tokio klausimo atsakovė niekada nekėlė, atsakovė nei viename ankstesniame dokumente šių faktų neginčijo.
14. Ieškovo vertinimu, nei viena sąmatoje nurodyta detalė nėra reikalinga ieškovo automobilio remontui, dėl kurio vyksta šis teisminis ginčas; pakeitus visas sąmatoje nurodytas detales (arba jų dalį), ieškovo automobilyje gedimas, dėl kurio vyksta šis ginčas, nebus pašalintas; sąmatoje nurodytos detalės neturi nieko bendro su gedimu laidų pynėse. Atsakovės pateikta į bylą sąmata yra ne kas kita, kaip specialiai paruoštas psichologinio ir emocinio poveikio įrankis tam, kad ieškovas, išsigandęs tokios remonto kainos (3 300,37 Eur), atsisakytų automobilį remontuoti. Remonto atsisakymas reikštų ieškinio atsisakymą.
15. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė teismo ieškinį tenkinti.
16. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad palaiko 2021 m. gruodžio 31 d. priimtame nutarime Nr. 10E-3348 „Dėl S. B. prašymo“ išdėstytą poziciją.
17. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (taip pat ir į patikslintą ieškinį) prašo ieškinį (taip pat ir patikslintą ieškinio reikalavimą) atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymi, kad ieškovas šiuo atveju nenurodo aplinkybės, jog jo automobilis Citroen C4 G. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atgabentas techninės pagalbos automobiliu ir paliktas už autoserviso teritorijos. Ieškovas, pristatydamas savo automobilį, nuslėpė nuo autoserviso darbuotojų aplinkybę, kad jo automobilis buvo remontuotas kitame servise, kuriame automobilio nepavyko suremontuoti. Šios aplinkybės buvo nustatytos siekiant diagnozuoti gedimus, išorinės automobilio detalių apžiūros metu.
19. Ieškovas teigia, kad jo automobilis buvo priimtas, pildant perdavimo–priėmimo aktą. Tačiau, ieškovas šiuo atveju painioja dvi situacijas, suteikiant remonto paslaugas: pirma situacija, kai automobilis priimamas diagnostikai, siekiant nustatyti, kokios apimties (masto) remonto paslaugas reikia suteikti klientui, pristačiusiam automobilį į autoservisą (šioje situacijoje įforminamas priėmimo–perdavimo aktas tik patvirtina automobilio pristatymą ir perėmimą įmonės žinion, priėmimo–perdavimo aktas nėra paslaugos sutartis, kadangi jis neturi būtinų sutarčiai rekvizitų, t. y. remontuojamų agregatų pavadinimų ar jų keitimo įkainių, darbų įkainių, darbų atlikimo terminų); antra situacija – autoservisas pateikia darbų atlikimo preliminarią sąskaitą, kurioje nurodyti visi darbai, jų įkainiai, terminai, keičiamos ar remontuojamos detalės ir jų įkainiai (minėtą preliminarią sąskaitą pasirašo klientas, sutikdamas su remonto paslaugos sąlygomis). Remonto taisyklėse yra nustatyta, kad, teikiant remonto paslaugą pagal sulygtas preliminarioje sąskaitoje sąlygas, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, ar keisti tam tikras detales, remonto paslaugos tiekėjas privalo informuoti klientą ir gauti sutikimą, nurodant jų įkainius ir dėl šios aplinkybės pasikeitusį darbų atlikimo terminą.
20. Ieškovas nurodo, kad jis atsakovei buvo pateikęs reikiamą keitimui, ar remontui, detalę. Tačiau minėta aplinkybė nėra esminė, ji nekeičia teisinių santykių situacijos. Ieškovui buvo nurodyta, kad esminė atsisakymo teikti paslaugą priežastis yra įvertintas kito autoserviso meistrų (galimai ir paties ieškovo) „įsikišimas“ į automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės remontą. Ankstesnis nesėkmingas remontas galėjo lemti netinkamus pakeitimus (pavyzdžiui, surenkant ar bandant pakeisti netinkamomis, neoriginaliomis, ne gamintojo sertifikuotomis, dalimis), kurių metu, net atidarant pavarų dėžės korpusą, gali būti padaryti sugadinimai, dėl kurių reikės pakeisti visą mechanizmą. Ieškovui visa tai buvo nurodoma, tačiau (dėl atsakovei nežinomų priežasčių) jis negirdėjo šių argumentų ir galvojo, kad galės priversti atsakovę atlikti darbus, dėl kurių visą rizika būtų priskirta būtent atsakovei.
21. Ieškovas klaidina teismą, ieškinyje nurodydamas, kad atsisakymo priežastys jam nebuvo aiškinamos, taip pat kaip ir nurodydamas, kad remontas buvo sustabdytas, kadangi remontas nebuvo pradėtas. Ieškovo minimas atsakovės atsakymas, kuriame nurodoma, kad dėl nenumatytų priežasčių automobilio remontas sustabdytas, yra bendra atsakymo forma (tiek situacijoje po automobilio priėmimo–perdavimo akto surašymo, tiek ir situacijoje, kai remontas pradėtas pagal preliminarią sąskaitą, bet atsiranda kitos kliūtys (detalių tiekimo)).
22. Atsakovė nėra atlikusi nei vieno faktinio veiksmo, susijusio su remonto paslaugos atlikimu pagal sulygtą sutartį, nes tokios sutarties nebuvo. Šiuo atveju nebuvo sutarta nei dėl vienos esminės sutarties sąlygos. Įpareigoti paslaugos tiekėja vienašališkai atlikti veiksmus, kuriems atlikti ji neturi kompetencijos, arba abejoja dėl savo kompetencijų, nesuderinti kitų privalomų sutarties sąlygų, yra pamatinių sandorių sudarymo principų pažeidimas civilinėje teisėje.
23. Transporto priemonių remonto paslauga nėra rangos sutartis, taip pat ji nėra sudaroma konkliudentiniais veiksmais – transporto priemonės palikimu autoserviso (paslaugos tiekėjo) teritorijoje, ar juo labiau už jos ribų.
24. Atsakovė nesutinka su ieškovo nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi: ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs žodinės automobilio remonto sutarties, šiuo atveju automobilis buvo priimtas remonto galimybei įvertinti, t. y. atsakovė automobilį priėmė ne remontui, o remonto galimybei įvertinti; ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio sąlygos, nes nebuvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, t. y. užsakovo užduotis nebuvo suformuluota, nurodant konkrečius darbus, detalių remonto ar keitimo, nustatant jų įkainius; atsakovė nebuvo pradėjusi remonto darbų; ieškovas nesidomėjo remonto eiga ir joje negalėjo aktyviai dalyvauti, priešingai, po diagnostinio vertinimo ir atsisakymo atlikti remontą, ieškovas nepaisė nurodymo atsiimti savo transporto priemonę; po atliktos vizualinės ir elektrinės automobilio dalies diagnostikos remonto paslaugos pradžia buvo atidėta dėl planinių darbų atlikimo (t. y. kitų automobilių remonto paslaugų užbaigimo); ieškovo teiginys, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo kilęs joks konfliktas, yra klaidinantis, nes po to, kai buvo atsisakyta priimti automobilį remontui, ieškovas laikėsi vienašališkos pozicijos, siekdamas priversti atsakovę atlikti darbus, kurių ji negali atlikti.
25. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Vilniaus skyriaus nurodomas paaiškinimas: „Sprendžiant iš fakto, kad Vartotojas teikė Paslaugos teikėjui transporto priemonės remontui reikalingas detales, o Paslaugos teikėjas, įvertinęs jų netinkamumą, jų nepriėmė, konstatuotina, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga buvo pradėta“, yra fragmentiškas, pateiktas neįsigilinus į teisinę santykių situaciją. Ieškovo detalių pateikimas nėra remonto darbų pradžia, priešingai, tai įrodo, kad ieškovas, anksčiau kreipęs į kitus paslaugos tiekėjus, numanė, ar jam buvo suteikta informacija, apie pavarų dėžės gedimus.
26. Atsakovė triplike palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, nurodo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekia pakeisti tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, tuo tarpu atsakovė šiuos santykius nori išlaikyti nepakitusius. Taigi, ne atsakovė turi įrodyti ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, o priešingai – ieškovas turi įrodyti faktines aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą.
27. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad laikosi pozicijos, jog sutartis dėl automobilio remonto nebuvo sudaryta (nebuvo sutarta, kiek kainuos darbai ir ką reikės remontuoti). Remontas net nebuvo pradėtas. Automobilis buvo atgabentas sugadintas iš kito (kitų) autoserviso(-ų), tą ieškovas taip pat pripažino. Ieškovas, kaip potencialus paslaugos gavėjas, buvo nesąžiningas nuo pat pirmo momento. Po automobilio pateikimo, automobilio salone, ant priekinės sėdinės, buvo rastas ieškovo ranka surašytas raštelis su galimais gedimais (kuriuos papildomai reikia suremontuoti, kai automobilis bus užvestas), ieškovo vardu ir telefono numeriu. Ieškovas nutylėjo, kad buvo pateikęs savo automobilį kitam servisui, ar meistrui (galimai nekvalifikuotam) ir, kai kitiems asmenims automobilio nepavyko suremontuoti, atvežė jį į atsakovės servisą. Ieškovas žadėjo atsiimti savo automobilį po Varduotojų teisiu apsaugos tarnybos sprendimo priėmimo, tačiau automobilio taip ir neatsiėmė. Pažymėtina, kad automobilio priėmimas apžiūrai nėra remonto paslaugos sutarties sudarymas. Tam, kad būtų galima sudaryti paslaugos sutartį, nebuvo aišku, ką remontuoti, kiek kainuos detalės, kiek kainuos darbai, koks remonto terminas (jis priklauso nuo atsarginių detalių tiekėjo), taip pat nebuvo aišku, ar apskritai ieškovas būtų sutikęs remontuoti automobilį nustatytomis (pasiūlytomis) sąlygomis (kainomis). Atsakovė pasidomėjo, kiek galėtų kainuoti robotizuotos pavarų dėžės keitimas, „CITROEN“ atstovai nurodė, kad visa tarpinė detalių sumą galėtų sudaryti 3 149,58 Eur.
28. Ieškovo reikalavimas – per tris dienas jam perduoti suremontuotą automobilį, yra fiziškai neįgyvendinamas ir neracionalus. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų įpareigoti atsakovę atliktį ieškinio 4 punkte nurodytus veiksmus, su kuriais atsakovė kategoriškai nesutinka, tai realizuoti būtų neįmanoma dėl techninių ir finansinių kliūčių. Kadangi ieškovas pademonstravo nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu, atsakovė privalės reikalauti iš anksto apmokėti naujų detalių pirkimus ir tik tuomet spręstų klausimą dėl galimybės suremontuoti ieškovo automobilį. Antra, detalių atsiuntimo logistika gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Trečia, automobilio remonto trukmė nėra prognozuojama ir priklauso nuo automobilio amžiaus, ir sudėvėjimo (surūdijimo) lygio. Visų šių klausimų nei atsakovė, nei kitas automobilio remonto servisas negali išspręsti per ieškovo nurodytą terminą. Todėl ieškovo ieškinio 4 punkto patikslinimas teisiniu požiūriu yra nepagrįstas.
29. Atsakovė (jos atstovai) teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškovo ieškinį atmesti.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
30. Ginčas byloje kilo dėl automobilio remonto paslaugos nesuteikimo (remonto darbų neatlikimo). Ieškovas byloje laikosi pozicijos (įrodinėja), kad jis su atsakove 2021 m. liepos 28 d. sudarė žodinę sutartį dėl jo automobilio Citroen C4 G. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės valdymo bloko remonto, automobilį atsakovė priėmė, užpildydama perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė buvo pradėjusi remonto darbus, tačiau automobilis nebuvo suremontuotas, automobilio remontas sustabdytas, nepateikiant jokių konkrečių sutartį įvykdyti trukdančių priežasčių. Tuo tarpu atsakovė, byloje teikdama atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus, nurodo, kad ieškovas su atsakove nebuvo sudaręs žodinės automobilio remonto sutarties (nebuvo sutarta nei dėl vienos esminės sutarties sąlygos), šiuo atveju automobilis buvo priimtas tik remonto galimybei įvertinti; remontas nebuvo sustabdytas, jis net nebuvo pradėtas; ieškovui buvo nurodyta, kad esminė atsisakymo teikti paslaugą priežastis – įvertintas kito autoserviso meistrų (galimai ir paties ieškovo) „įsikišimas“ į automatizuotos (robotizuotos) pavarų dėžės remontą. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas byloje įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį dėl ieškovui priklausančio automobilio remonto darbų, ši sutartis nebuvo įvykdyta – ieškovo automobilis nebuvo atsakovės suremontuotas, todėl atsakovė privalo įvykdyti rangos sutartį natūra – suremontuoti ieškovo automobilį. Atsakovė teigia, jog sutartiniai teisiniai santykiai dėl ieškovo automobilio remonto tarp šalių nesusiklostė, sutartis dėl automobilio remonto darbų su ieškovu nebuvo sudaryta.
31. Byloje kilusiam ginčui išspręsti, visų pirma, reikšminga nustatyti žodinės sutarties dėl atitinkamų ieškovui priklausančio automobilio remonto darbų tarp šalių (ne)sudarymo aplinkybę.
32. Minta, kad ieškovas, byloje pareiškęs atitinkamus reikalavimus atsakovei, laikosi pozicijos (įrodinėja), kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl jo automobilio (Citroen C4 G. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Su minėta aplinkybe atsakovė, teikdama atsikirtimus dėl ieškovo byloje nurodomų aplinkybių, nesutinka, nurodydama, kad tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio remonto, ieškovo automobilis atsakovės žinion buvo priimtas tik siekiant įvertinti remonto galimybę (automobilio diagnostikai).
33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad taip automobilio remonto darbų sutartis buvo kvalifikuota ir dar ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-253-469/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
35. Vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu. Pažymėtina, kad neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus. Tokių dokumentų reikšmė gali būti nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, šalių įsipareigojimus, taigi, tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Sutarčių aiškinimo taisyklės yra detaliai reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose.
36. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Būtent tokia sutarties sudarymo eiga nustatyta CK 6.162 straipsnio 1 dalyje. Tam tikrais atvejais ikisutartiniai santykiai transformuojasi į sutartinius taip, kad sudėtinga nustatyti jų ribą. Šalims sutarus dėl esminių sutarties sąlygų, įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes, gali būti pripažinta, kad šalys sudarė sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
37. Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Sutarties objektas (dalykas), atliekamo darbo rezultatas (nagrinėjamos bylos atveju – jau esančio daikto (automobilio) remontas) yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.645 straipsnis).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė (bendroji) nuostata yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
39. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
40. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).
41. Svarbu, be kita ko, ir tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; kt.).
42. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo automobilio remonto – kokrečių remonto darbų atlikimo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad šalys susitarė dėl esminės tokios sutarties sąlygos – sutarties objekto (dalyko), konkrečių remonto darbų atlikimo. Teismas, vadovaudamasi šiame sprendime aptarta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pažymi, kad būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių (kuriomis jis grindžia savo reikalavimus) įrodinėjimo pareiga byloje.
43. Teismui į bylą pateiktas pasirašytas 2021 m. liepos 28 d. ieškovo automobilio perdavimo–priėmimo aktas. Pažymėtina, kad minėtame perdavimo–priėmimo akte be automobilio markės, modelio, valstybinių numerių ir telefono numerio, nėra nurodyti jokie kiti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors minėtame automobilio perdavimo–priėmimo akte yra tokios skiltys, kaip – „Gedimas“, „Pastabos“, „Pavadinimas, vieta, kiekis, matas, būsena“, tačiau jos nėra užpildytos, jokie duomenys jose (išskyrus telefono numerį) nėra nurodyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesysi ir į šalių nurodomas aplinkybes, kad automobilis atsakovei buvo pristatytas ne paties ieškovo, bet naudojantis pagalbinėmis priemonėmis (transporto priemonėms gabenti) – tą nurodė tiek atsakovė savo į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu; taip pat į tai, kad, pristačius ieškovo automobilį, jo perdavimo atsakovei metu, automobilio diagnostika nebuvo atliekama (ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio apžiūros nebuvo, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovo automobilio neapžiūrėjo, diagnostikos neatliko, nes tuo metu turėjo kitų darbų). Esant tokioms aplinkybėms, bei byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl sutarties objekto (dalyko), teismas sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, jog ieškovo automobilis 2021 m. liepos 28 d. automobilio perdavimo–priėmimo aktu, visų pirma, atsakovei buvo perduotas tam, kad būtų galima atlikti automobilio diagnostiką, įdentifikuoti automobilio gedimo priežastis ir nustatyti (aptarti) galimas šalių sutarties sąlygas, tarp jų ir sutarties objektą (konkrečius remonto darbus, jų apimtis) bei kitas sąlygas (darbų atlikimo terminus, kainą, apmokėjimo už darbus (medžiagas) sąlygas bei terminus). Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog paslaugos kaina nebuvo suderinta, nes tuo metu (kai, ieškovo vertinimu, buvo sudaryta žodinė šalių sutartis) nebuvo aiški darbų apimtis, byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad taip pat nebuvo sutarta ir dėl darbų terminų. Byloje nėra įrodymų, kad šalių ikisutartiniai santykiai būtų transformavęsi į sutartinius, t. y., kad šalys susitarė dėl esminių automobilio remonto sutarties sąlygų (CPK 178 straipsnis).
44. Pažymėtina, kad, remiantis Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, 20 punktu, techninio aptarnavimo ir remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl visų minėtų sąlygų šalys šiuo atveju buvo sutarusios, t. y. kad jos tarp šalių buvo tarpusavyje suderintos, tą iš esmės pripažįsta ir pačios šalys. Atsižvelgiant į tai, taip pat byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių faktinę remonto teikimo paslaugos pradžią, vien tik tam tikros atsakovės atsakymų į ieškovo pretenzijas formuluotės, bei ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas (kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų savo paties iniciatyva) atsakovei taip pat buvo pateikęs tam tikrą detalę (valdymo bloką), kurią vėliau pakeitė kita, ir atsakovės atstovas šią detalę priėmė bei pripažino tinkama, nepatvirtina, kad remonto darbai faktiškai buvo pradėti vykdyti. Nors, kaip ieškovas nurodo, atsakovės atstovo (direktoriaus) 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške bei vėlesniame atsakyme, adresuotame ieškovui, ir yra nurodoma, kad automobilio remontas atsakovės įmonėje yra sustabdytas, tačiau vien tik toks nurodymas pats savaime tarp šalių susiklosčiusių santykių niekaip nekvalifikuoja. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalis neturi pareigos pateikti teisinį susikosčiusių santykių kvalifikavimą, tokį kvalifikavimą atlieka teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamame atsakovės atstovo elektroniniame laiške vartojamos bendro pobūdžio formuluotės, jame (ir kituose atsakovės atsakymuose(raštuose)) nėra tiesiogiai nurodoma, kad kokie nors remonto darbai buvo pradėti (ir (ar) yra atlikti), be to, tai nėra oficialus dokumentas, o tarp šalių vykusio susirašinėjimo duomenys. Pažymėtina, kad detalesniame, oficialiame atsakovės dokumente (paaiškinime apie esamą situaciją), teiktame Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nurodoma, kad paslaugą teikti buvo atsisakyta, jame taip pat neminima apie kokių nors remonto darbų pradžią (ir (ar) kokių nors remonto darbų atlikimą).
45. Kaip žinia, prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokole, konkrečiai – protokolo dalyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, nurodytos aplinkybės, kad atsakovės direktorius, priimdamas remontuoti ieškovo automobilį, neužpildė ir neįteikė automobilio savininkui (ieškovui) techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos užsakymo paraiškos egzemplioriaus; bei ieškovo procesiniuose dokumentuose cituojami minėtos institucijos paaiškinimai, nėra laikytini prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad minėtos administracinio nusižengimo bylos ir šios bylos dalykas yra iš esmės skirtingas. Aptariamas dokumentas, vertinant jį kaip vieną iš rašytinių įrodymų byloje, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms, nei jau yra padarytos šiame sprendime.
46. Taigi, ieškovui byloje neįrodžius, nepateikus jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl ieškovo automobilio (Citroen C4 G. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto (konkrečių remonto darbų atlikimo), nėra pagrindo tenkinti ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį.
47. Šioje sprendimo dalyje aptartų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų ieškovo prašymų
48. Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašo, įvertinus, ar Tarnybos veiksmuose yra oficialaus dokumento klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir prekybos poveikiu požymių, pranešti apie tai prokurorui; taip pat ieškovas, pateikdamas atsikirtimus dėl atsakovės į bylą pateiktų įrodymų (sąmatos), prašo perduoti medžiagą prokurorui tam, kad būtų sprendžiama dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytus veikų požymius.
49. Pagal CPK 299 straipsnį, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pažymėtina, kad vertinimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja atskirosios nutarties priėmimo pagrindai, įstatymo leidėjo paliktas teismo diskrecijai – byloje dalyvaujantys asmenys gali teikti teismui procesinius prašymus dėl atskirosios nutarties priėmimo, tačiau tokie prašymai teismui nėra privalomi. Remiantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
50. Teismo vertinimu, pagrindas atskirosios nutarties priėmimui, kaip ir pagrindas kreiptis į prokurorą su atitinkamu pranešimu, šiuo atveju nenustatytas. Ieškovui išaiškintina, kad jis, matydamas atitinkamą pagrindą, gali pats pateikti prašymą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
51. Ieškovas taip pat kėlė klausimą dėl ieškinio ir teismo pranešimo įteikimo atsakovei. Pažymėtina, kad, remiantis byloje esančia procesinių dokumentų įteikimo pažyma, ieškinys ir teismo pranešimas atsakovei buvo įteikti 2022 m. kovo 9 d., tuo tarpu 2022 m. kovo 24 d., kaip neįteiktas, teismui buvo grąžintas vėliau atsakovei siųstas vokas, kuriuo 2022 m. kovo 10 d. jai buvo išsiųsta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos byloje pateiktos išvados kopija.
52. Ieškovas, be kita ko, nurodo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas nutarimas vertintinas kaip niekinis, jis turėtų būti panaikintas, šiuo atveju turėjo būti priimtas ne nutarimas, o sprendimas. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, todėl teismas dėl šių ieškovo prašymų ir su tuo susijusių argumentų detaliau nepasiako, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso – 1 539,65 Eur (už atstovavimą, procesinių dokumentų parengimą).
55. Prašomų priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 539,65 Eur.
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. B. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SINTERRA“ naudai 1 539,65 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt devynis eurus šešiasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Rasa
Lapėnienė