Skundas Nr. 1S-36-497/2021
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarimo, Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, -
n u s t a t ė :
1. D. Z. Kauno apygardos teismo 2017-07-04 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė devyneri metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016-01-07, bausmės pabaiga 2025-01-05. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020-07-05, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2020-10-29 buvo 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-11-05 nutarimu Nr. 59-215, atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo vidutinę elgesio riziką, vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio riziką, į tai, kad nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, neatliktos bausmės didelę dalį, nutarė netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nuteistajam D. Z. rekomendavo dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, mokėti ieškinius, esant pataisos įstaigos pasiūlymui – įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartimi, nuteistojo D. Z. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ženklių, teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į likusią gana didelę D. Z. neatliktos bausmės dalį. Pažymėjo, kad nuteistasis turi ne tik dalyvauti savanoriškoje veikloje, įsidarbinti ir mokėti jam priteistus ieškinius, bet ir daryti ženklią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su savo psichokoginėmis savybėmis, savo teigiamas vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, kiek jam tai naudinga, bet vertinti jas plačiau ir jų laikytis.
4. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti 2020-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarimą Nr. 59-215 ir taikyti jam bausmės atlikimo režimo pakeitimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos skiriant BK 75 straipsnyje ir Probacijos įstatyme numatytus įpareigojimus.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas skundą nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, EŽT Konvencijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių Pakte įtvirtintų reikalavimų teisingai išnagrinėti bylą, kas reiškia teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikyti įstatymą, laikytis procesinės veiklos principų ir laiduoti visų proceso dalyvių teises.
4.2. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad jis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo dinaminius balus teigdamas, kad kai kurie dinaminiai balai rizikos veiksniai yra gana stabilūs ir gali pasikeisti tik per metus arba visiškai nepasikeisti, todėl net ir kelių balų pasikeitimas yra ženklus. Pataisos namų administracija ir Lygtinio paleidimo komisija turėjo pareigą aiškiai įvardinti kiek nusikalstamos elgesio rizikos balas yra pasikeitęs. Tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje yra nepaisoma baigiamiesiems dokumentams keliamo privalomo aiškumo kriterijaus, kas, apelianto teigimu, jam sukėlė teisines pasekmes ir suklaidino teismą.
4.3. Remiantis Lygtinio paleidimo komisijos nutarimais kitose bylose, skunde teigiama, kad lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo kur kas didesnė, kas rodo, kad Komisija jį akivaizdžiai diskriminuoja, todėl atvirai diskriminacinė pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėtas veikimas ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme sudaro deliktą ir privalo būti panaikinta Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4.4. Skunde taip pat pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 „ Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“, yra privaloma ir numato, kad „Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs: tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Komisija, kuriai BVK 164 straipsnio pagrindu suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimą lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė apelianto galimo neatitikimo lygtinio paleidimo kriterijams ir nepateikė įrodymų, kad kalinys neatitinka kriterijų. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad apeliantas galimai neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų.
4.5. Apeliantas taip pat pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (prisipažinimas ar neprisipažinimas, teistumo išnykimas ar neišnykimas) jau buvo išnagrinėti teismo, skyrusio bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą.
4.6. Apeliantas nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai, kurios aiškinimas pateiktas aukštesnės instancijos teismo suformuluotuose precedentuose ir dėl atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir dėl LR Konstitucinio Teismo suformuluotų oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų nepaisymo, ir dėl LR Teismų Įstatymo 33 str. įtvirtinto aukštesnės instancijos teismo precedentų privalomumo nepaisymo. Įsiteisėjusi tokia nutartis taptų tam pačiam teismui privalomu ydingu precedentu, taip būtų pažeistas iš Konstitucijos kylantis teisinės sistemos nuoseklumo, teismų precedentų neprieštaringumo imperatyvas.
4.7. Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas būdamas pasyvus ir įvertinęs tik Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos pateiktus klaidinančius, neaiškius dokumentus padarė klaidą ir nustatė, kad apeliantas neatitinka nė vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, dėl skunde pateiktų argumentų visiškai nepasisakė, todėl yra pagrindai patikrinti 2020-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį visa apimti.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo D. Z. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo motyvais ir argumentais, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. Z. skundas dėl Pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
9. Nuteistasis D. Z. atinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
10. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas prieš darydamas išvadas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo pažanga nėra akivaizdi, įvertino Socialinio tyrimo išvadoje patiektus duomenis apie nuteistojo D. Z. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.
11. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame plane numatytas priemones bei komisijos pateiktas rekomendacijas, jo elgesys pataisos įstaigose išskirtiniais sunkumais nepasižymi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuo 2020 metų rugsėjo pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų specialybės, pataisos įstaigoje mokosi užsienio kalbų. Per bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 6 kartus. Šiuo metu pradėjo dengti turimus įsiskolinimus. Pataisos namuose yra gautas jo įdarbinimo, išėjus iš pataisos įstaigos, galimybę patvirtinantis dokumentas. Jo socialiniai ryšiai tvirti. Šios aplinkybės palankiai charakterizuoja nuteistąjį tačiau jos nepakankamos asmens lygtinio paleidimo taikymui.
12. Kaip jau minėta, viena iš lygtinio paleidimo sąlygų yra tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika turi būti žema arba turi būti stebima akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. D. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizika sudaro 85 balus ir yra vidutinė. Nustatytas jos sumažėjimas dviem balais, įvertinus tai, kad nuteistasis pradėjo dengti turimus įsiskolinimus, tačiaus rizikos sumažėjimas dviem balais nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip akivaizdi nuteistojo asmens pažanga, juolab kad dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniai sudaro 50 balų. Be to, nors nuteistasis pradėjo dengti įsikolinimą, realiai tai daro jo žmona ir tai pradėta daryti, tik po to, kai pirmo nuteistojo svarstymo Lygtinio paleidimo komisija nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, kas leidžia manyti, kad nuteistasis ne nuoširdžiai siekia padengti turimus įsiskolinimus, o tai daro tik siekdamas kuo greičiau išeiti į laisvę. Tokį manymą sustiprina ir tai, kad D. Z. į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, teigdamas nejaučiąs būtinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiškai remiamas artimųjų, esą, laisvą darbo vietą galėtų užimti tas nuteistasis, kuriam to labiau reikia. Nuteistasis esamiems įsiskolinimams turėtų skirti didesnį dėmesį, įsisavinti esamą problemą ir stengtis kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Tai padaryti galėtų išreikšdamas norą dirbti pataisos namų administracijos siūlomą darbą.
13. Nesutiktina su skundo argumentais, kad net ir dinaminiai pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo balai gali niekada nepasikeisti ar pasikeisti per ilgą laiko tarpą. Nustatyta, kad Komisija, atsisakydama taikyti D. Z. lygtinį paleidimą, pateikė rekomendacijas dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo, rekomendavo nuteistajam ir toliau dengti įsiskolinimą, esant pataisos įstaigos pasiūlymui įsidarbinti, dalyvauto savanoriškoje veikloje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Įvykdžius šias rekomendacijas pakartotinio nusikalstamumo rizika mažėtų ir tai leistų konstatuoti ženklią nuteistojo asmens pažangą siekiant sumažinti jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Tuo pačiu atmetami skundo argumentai, kuriuose remiamasi eile teismų sprendimų, kuomet asmenims lygtinis paleidimas buvo taikomas net ir nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką. Kaip jau minėta, vidutinė rizika nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, jei buvo nustatyta nuteistojo pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju tokia D. Z. pažanga nenustatyta, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus, kurie priimti nustačius nuteistųjų pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, vertinti kaip precedentus ir jais remtis.
14. Vertinant ar nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybėmis apie ankstesnius D. Z. teistumus. Apeliantas teigia, kad visi jo teistumai jau buvo įvertinti priimant nuosprendžius ir padarytų veikų sunkumas ir kiekis negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Išties, nei teistumų skaičius, nei padarytų nusikaltimų sunkumas nėra kliūtis asmenį paleisti lygtinai, tačiau aplinkybės, kad D. Z. per šešerių metų laikotarpį buvo teisiamas 7 kartus, visus nusikaltimus vykdydavo su bendrininkais, siekdamas materialinės naudos, skiriamos bausmės teigiamo poveikio jam nedarė, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, yra svarbios ir neleidžia suformuoti neabejotinos išvados, kad D. Z. paleistas lygtinai prieš terminą daugiau nenusikals.
15. Abejoti, kad nuteistasis šiuo metu jau yra pajėgus sėkmingai adaptuotis laisvėje ir negrįžti prie nusikalstamo gyvenimo būdo, verčia ir socialinio tyrimo išvadoje pateiktas psichologinis nuteistojo mąstymo vertinimas. Nors išvadoje nurodomos ir teigiamos nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatybės, tačiau tuo pačiu yra pažymima, kad nuteistajam būdingos tam tikros impulsyvumo išraiškos, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas bei problemų sprendimo įgūdžiai. Be to nuteistasis praeityje nevengdavo naudoti savo fizinį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu. Šiuo metu jis taip pat neatmeta galimybės panaudoti fizinį smurtą iškilus tam tikroms situacijoms, be to atlikus nuteistajam pakartotinio smurtinio elgesio vertinimą, nustatyta vidutinė tokio elgesio rizika. Koreguoti savo mąstymą nuteistasis turi galimybę dalyvaujant elgesio pataisos programose, kas tuo pačiu įtakotų rizikos verčių mažėjimą asmens mąstymo ir elgesio srityje.
16. Vertinant skundo argumentą, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, privalomumo, pažymima, kad apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamas vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog baudžiamojo proceso įstatymo ir bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai yra nepagrįsti.
17. Kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai, kad teismas priimdamas nutartį nesilaikė Konstitucijos, EŽT Konvencijos, Traptautrinio pilietinių ir politinių teisių Pakto įtvirtintų reikalavimų teisingai išnagrinėti bylą. Skundžiamoje nutartyje buvo aptarti visi reikšmingi su lygtinio paleidimo klausimu susiję duomenys, įvertintos ne tik neigiamos, bet ir nuteistojo asmenybę ir jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei aiškiai įvardintos priežastys, kodėl šiuo metu nuteistojo D. Z. lkygtinis paleidimas nėra galimas.
18. Apibendrinant pažymima, kad Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pažymima, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją, sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo D. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Audrius Cininas