Civilinė byla Nr. e2A-3021-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00416-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. gruodžio 21 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geoterminio šildymo sistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centro parkas“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geoterminio šildymo sistemos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Centro parkas“ 9 882,59 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodė, kad 2014 metais atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl geoterminio šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo. Ieškovė ir atsakovė žodžiu derino statybos rangos darbų sutarties sąlygas, ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei 2014 m. balandžio 24 d. pasiūlymą, o taip pat išsiuntė 2014 m. balandžio 29 d. statybos darbų sutarties Nr. DV140428-1 projektą. 2014 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę statybos darbų sutartį pagal sąlygas, išdėstytas rašytinėje statybos darbų sutartyje Nr. DV140428-1, kurios šalys nepasirašė. Ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės naudai statybos darbus – įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo darbus pradėti – 2014 m. balandžio 29 d., baigti iki 2014 m. gegužės 16 d. Atsakovė už sutartyje numatytus statybos darbus įsipareigojo sumokėti ieškovei 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) sumą. Pagal sutarties 3.3.1. punktą, atsakovė 2014 m. gegužės 5 d. sumokėjo dalį statybos darbų kainos – 13 000 Lt (3 765,06 Eur). Pradėjus statybos darbus, šalys žodžiu susitarė, kad kaina yra tikslinama ir galutinė statybos darbų kaina yra 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur), o darbų atlikimo terminas yra pratęsiamas iki 2014 m. birželio 1 d. Ieškovė atliko sutartyje numatytus statybos darbus, o atsakovė juos faktiškai priėmė pradėjusi naudotis darbų rezultatu. 2014 m. birželio 12 d. ieškovė asmeniškai pateikė atsakovės direktoriui atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur) sumai. Atsakovė pateiktų dokumentų nepasirašė, likusios statybos darbų kainos dalies – 34 122,60 Lt (9 882,59 Eur), ieškovei nesumokėjo. 2020 m. liepos 9 d. ieškovė pakartotinai pateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą atsakovei pasirašyti, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo. 2020 m. liepos 14 d. ieškovė vienašališkai perdavė darbų rezultatą atlikdama įrašą atliktų darbų priėmimo perdavimo akte. 2020 m. liepos 16 d. ieškovė išsiuntė pretenziją, kuria pareikalavo atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovė į šį pranešimą taipogi nereagavo. Ieškovė tinkamai įvykdė šalių sutarties sąlygas, vienašališkai perdavė darbų rezultatą atsakovei, o atsakovė pradėjo naudoti ieškovės atliktų darbų rezultatą, todėl atsakovei kilo pareiga atsiskaityti už statybos rangos darbus.

3.       Ieškovė dublike nurodė, kad šalys 2010 m. vasario 14 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. DV100211-1, pagal kurią ieškovė (duomenys neskelbtini), su ginčo dalyku nesusijusioje lokacijoje įrengė geoterminę šildymo sistemą iš lauko kolektoriaus ir šilumos siurblio Alpha-Inno Tec SWP 820. Atlikti darbai buvo perduoti 2010 m. gruodžio 30 d. šalims sudarius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė apmokėjo atliktus darbus ir jokių reikalavimų, susijusių su atliktų darbų kokybe ar trūkumų šalinimu, ieškovei nereiškė. Atsakovė atliktų darbų trūkumus ir įrangos gedimus, susitarimą su ieškove dėl tokių trūkumų ir gedimų šalinimo, įrodinėja tik savo paaiškinimais, kurie nėra pakankami atsakovės nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Vykdant 2014 metų sudarytą sutartį atsakovės vadovas asmeniškai kreipėsi į ieškovės darbuotojus A. P., K. D. ir paprašė atlikti papildomus, pasiūlymuose nenurodytus, vandens įvado įrengimo darbus. Tuomet ieškovė ir atsakovė žodžiu suderino papildomus, 2014 m. balandžio 24 d. patikslintame pasiūlyme nenurodytus darbus ir jų kainą – vandens įvado įrengimą už 3 101,71 Lt (su PVM) kainą. Šiuos papildomus darbus ieškovė atliko po to, kai geoterminio šildymo sistemos lauko kolektorius buvo įrengtas. Dėl papildomų darbų atlikimo atitinkamai padidėjo atsakovės mokėtina suma ieškovei – nuo 44 020,89 Lt iki 47 122,60 Lt. Apie atsakovės nurodomus geoterminio šildymo sistemos lauko kolektoriaus trūkumus ieškovė sužinojo iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę dėl jokių darbų trūkumų, sistemos gedimų ir t.t. Atsakovė iki 2019 metų geoterminio šildymo sistemos lauko kolektorių nenaudojo. 2019 metais atsakovė pasikvietė ieškovę prašydama paleisti geoterminio šildymo sistemą naudojimui, tą ieškovė ir padarė, sistema veikė. Tiek atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, tiek ir PVM sąskaita-faktūra atsakovei buvo pateikta po to, kai visi darbai pagal 2014 m. balandžio 29 d. žodinę šalių statybos darbų sutartį buvo atlikti, dokumentus ieškovė pateikė atsakovei fizinėmis kopijomis.

4.       Atsižvelgiant į tai, kad formaliai ieškovės atlikti darbai liko neperduoti atsakovei, nors faktiškai atsakovė jau naudojosi atliktų darbų rezultatu ir nereiškė pretenzijų, atsakovė privalėjo įforminti vienašalį atliktų darbų perdavimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis, tai padarė prieš kreipdamasi į teismą. Ieškovė UAB „Horizonce“ sąskaitų neišrašė ir jokių darbų šios įmonės prašymu neatliko. Siekiant nustatyti, kam yra skirti avansiniai mokėjimai, būtina gauti papildomus rašytinius įrodymus iš atsakovės – sutarties, sudarytos tarp UAB „Horizonce“ ir atsakovės, priedus. Atsakovė nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, taip pat nenurodė jokių atliktų darbų trūkumų ieškovei bei atsisakymo pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą priežasčių. Atsakovė buvo pasyvi ir nebendradarbiavo su ieškove. Trūkumų nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atliktus darbus perdavė atsakovei vienašališkai, atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove, tačiau ji šios pareigos nevykdė, į ieškovės raginimus nereagavo. Atsakovės taikytas ieškovei mokėtinų lėšų sulaikymas yra neteisėtas.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas A. Č. papildomai nurodė, kad skolą sutinka sumažinti per UAB „Horizonce“ sumokėta suma – 3 000 Eur. Vadovas nurodė, kad faktiškai tai yra skolos grąžinimas ir nurodytos sumos apimtimi ieškinio dydį mažino. Likusią skolos dalį prašė priteisti iš atsakovės.

6.       Atsakovė UAB „Centro parkas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovė nurodė, kad šalys pasirašė 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį Nr. DV100211-1, kuria ieškovė įsipareigojo (duomenys neskelbtini), pagrindiniame pastate įrengti geoterminės šildymo sistemos iš lauko kolektorių ir šildymo siurblį Alpha-Inno Tec SWP 820. Už darbus pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį su atsakove buvo visiškai atsiskaityta, tačiau pradėjus eksploatuoti įrengtą geoterminį šildymo kolektorių ir šildymo siurblį, paaiškėjo atliktų darbų trūkumai ir gedimai, todėl vykdytoja – ieškovė įsipareigojo juos ištaisyti ir kelis metus atsiradusius trūkumus ir sistemos gedimus taisė, tačiau dalis jų nėra ištaisyti iki šiol. 2014 metų pavasarį šalys papildomai susitarė dėl geoterminio šildymo sistemos ir šalto vandens įvado įrengimo (duomenys neskelbtini) pagalbiniame pastate. Priešingai nei nurodė ieškovė, jokių papildomų susitarimų dėl kainos pakeitimo ir jos padidinimo tarp šalių nebuvo. Sutarties kaina – 44 020,89 Lt. Atsakovė sumokėjo ieškovei avansą, ieškovė vykdė sistemos įrengimo darbus, tačiau geoterminio šildymo sistema neveikė tinkamai: nuolat krito spaudimas geoterminėje sistemoje, lauko kolektoriuje kaupėsi vanduo, kuris apsemdavo jungiamąsias dalis. Paaiškėjo, kad lauko kolektorius įstatytas kreivai, nesudėti debitomačiai. Taip pat iki šiol nesutvarkyta techninė dokumentacija. Ieškovė įsipareigojo šiuos trūkumus ištaisyti, kaip ir pagrindinio pastato geoterminės šildymo sistemos darbų trūkumus ir gedimus. Šalys susitarė, kad atsakovė galutinai atsiskaitys su ieškove tik tuomet, kai vykdytoja pašalins abiejų pastatų geoterminio šildymo sistemų trūkumus ir gedimus. Atsakovė šiuo darbus vykdė iki 2020 metų, tačiau sistemų trikdžiai ir gedimai galutinai nėra pašalinti iki šiol.

8.       Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. ieškovei buvo sumokėta papildoma 2 000 Eur (6 905,60 Lt) avansinė įmoka; 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovei dar sumokėta 1 000 Eur (3 452,80 Lt) avansinė įmoka. Mokėjimus ieškovei atliko UAB „Horizonce“, t. y. rangovė, vykdanti statybos darbus objekte pagal 2019 m. kovo 19 d. Statybos rangos sutartį Nr. Horiz/NarDvar-19.03.19. 2014 m. birželio 12 d. atliktų darbų aktas atsakovei nei 2014 metais, nei vėliau nebuvo pateiktas pasirašyti, kadangi šalys nustatė ir aptarė geoterminės sistemos trūkumus, kuriuos vykdytoja įsipareigojo taisyti. Taip pat ir byloje kartu su ieškiniu pateikta 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija GSS Nr. 7080835 atsakovei nebuvo pateikta apmokėti 2014 metais ir nebuvo įtraukta į UAB „Centro parkas“ buhalterinę apskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėra pilnai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė nėra galutinai su ja atsiskaičiusi.

9.       Atsakovė triplike nurodė, kad šalys 2014 metais derindamos tolimesnių darbų apimtis ir atlikimo sąlygas pagalbiniame (duomenys neskelbtini) pastate, kaip esminę tolimesnio susitarimo sąlygą suderino jau 2010 metais įrengtos geoterminio šildymo sistemos gedimų/trūkumų šalinimą. Ieškovė savo pozicijai pagrįsti vadovaujasi 2014 m. balandžio 29 d. parengtu statybos darbų sutarties tekstu, šioje sutartyje išdėstytomis sąlygomis, tačiau nė viena iš šalių nėra pasirašiusi šio sutarties teksto, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis šio projektinio dokumento nuostatomis. Šalys dėl visų esminių sąlygų sudarė žodinį susitarimą, pasitikėjo viena kita. Vandens įvado įvedimą šalys suderino prieš pradedant vykdyti darbus ir už tą pačią šalių suderintą kainą. Net ir ieškovės pateiktuose 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. pasiūlymuose, 8 pozicijoje yra nurodyta „Įvado darbai“.

10.       Priešingai nei nurodo ieškovė, atliktų darbų defektai ir trūkumai buvo apariami šalių atstovų, dėl jų pašalinimo buvo tariamasi žodžiu. Trūkumų šalinimo/remonto darbus administravo ir rangovė UAB „Horizonce“. Rangovės atstovas ne kartą bendravo su ieškovės atstovu dėl geoterminio šildymo sistemos netinkamo veikimo, defektų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad darbų apimtis buvo suderinta žodžiu, darbų trūkumai ir defektai taip pat buvo derinami žodžiu, o ne oficialiais raštais. Ieškovė nurodė, kad darbai perduoti be jokių trūkumų ir ji jokių pretenzijų iš atsakovės nesulaukė. Tačiau visiškai neaišku, kokiu pagrindu tik 2020 metais ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Būtent ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad visą šį laiką tarp šalių vyko bendravimas dėl geoterminio šildymo sistemos trūkumų/gedimų šalinimo. Ieškovė nurodė, kad ieškovė jokių darbų UAB „Horizonce“ prašymu neatliko ir neišrašė sąskaitų, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu gavo į savo sąskaitą iš UAB „Horizonce“ 3 000 Eur sumą 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. bankiniais pavedimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Geoterminio šildymo sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Centro parkas“ dėl skolos priteisimo tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 882,59 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 548 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę statybos darbų sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės naudai statybos darbus – įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini), o atsakovė už sutartyje numatytus statybos darbus įsipareigojo sumokėti ieškovei 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) sumą. Vėliau šalys susitarė dėl papildomų darbų – vandens įvado įrengimo už 3 101,71 Lt, dėl ko darbų kaina padidėjo iki 47 122,60 Lt, t.y. 13 647,65 Eur. Atsakovė, vykdydama sutartį 2014 m. gegužės 5 d. sumokėjo dalį statybos darbų kainos – 13 000 Lt (3 765,06 Eur) avansą. Gavusi avansą, ieškovė atliko sutartyje numatytus statybos darbus. Ieškovei atlikus sutartus statybos darbus atsakovė už juos neatsiskaitė.

13.       Teismas nurodė, kad nors tarp bylos šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos darbų sutartis, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo sudaryta žodinė statybos rangos darbų sutartis. Tą patvirtino, tiek ieškovė, tiek atsakovė. Atsakovės vadovas A. B. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad įmonė yra skolinga pagal šalių sudarytą 2014 m. balandžio 29 d. sutartį, tačiau nurodė, kad neatsiskaitė su ieškove dėl to, kad ieškovė neištaisė darbų trūkumų pagal 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį Nr. DV100211-1 – būtent toks buvo šalių papildomas susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2010 m. vasario 14 d. buvo sudariusios statybos darbų sutartį Nr. DV100211-1, pagal kurią ieškovė (duomenys neskelbtini), įrengė geoterminę šildymo sistemą iš lauko kolektoriaus ir šilumos siurblį Alpha-Inno Tec SWP 820. Atlikti darbai buvo perduoti 2010 m. gruodžio 30 d. šalims sudarius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė apmokėjo atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir teigė, kad darbai atlikti su trūkumais, tačiau to neįrodė. Trūkumai nėra niekaip užfiksuoti. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės liudytojas A. P. parodė, kad reikėjo atlikti taisymo darbus, tačiau jie buvo smulkūs ir buvo atlikti savo jėgomis.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors, atsakovės teigimu, ieškovė 2010 metais atliko darbus su trūkumais, tačiau 2014 metais atsakovė vėl samdė ieškovę tokiems patiems darbams atlikti kitame objekte. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad užsakovė vėl samdytų rangovę, kuri darbus atlieka su trūkumais ar trūkumų per 4 metus nepašalina. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio, kuriame prašytų mažinti priteistiną darbų kainą atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, todėl ir galimi atliktų darbų trūkumai teismo nebuvo analizuojami. Be to, ieškinys pareikštas dėl šalių sudarytos 2014 m. statybos rangos darbų sutarties ir neatsiskaitymo pagal ją, todėl teismas nurodė, kad negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir vertinti 2010 metais šalių sudarytos sutarties įgyvendinimo.

16.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 ir 2 dalimis užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteista neapmokėta statybos darbų kaina.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka prašomą priteisti 9 882,59 Eur skolą sumažinti 3 000 Eur, kadangi UAB „Horizonce“, dengdama atsakovės skolą, 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. bankiniais pavedimais pervedė ieškovei 3 000 Eur sumą. Nors ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu ir nesutiko mažinti prašomą priteisti sumą, nes UAB „Horizonce“ vadovas teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad tai skolos dengimas už atsakovę, vis tik teismas nematė pagrindo sutikti su šiomis ieškovės atstovo išvadomis. Tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovai teismo posėdžio metu duodami parodymus patvirtino, kad 3 000 Eur yra dalies skolos dengimas pagal 2014 metų sutartį. Be to, iš ieškovės dubliko matyti, kad ieškovė su UAB „Horizonce“ jokių sutarčių nebuvo sudariusi, jokių darbų UAB „Horizonce“ prašymu neatliko ir neišrašė jai sąskaitų. Ieškovei sumažinus prašomą priteisti sumą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 882,59 Eur skolą.

18.       Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepagrįstai priskaičiavo 3 101,71 Lt už vandens įvado įrengimą, kadangi šie darbai įėjo į 47 122,60 Lt darbų kainą, teismas su tuo nesutiko. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. P. ir K. D., atlikę darbus pagal 2014 metų sutartį, nurodė, kad vandens įvado įrengimas buvo papildomi darbai, kurie buvo atliekami kitoje namo pusėje atsakovės užsakymu. Nesudarė pagrindo priešingai išvadai ir atsakovės teiginiai, kad ieškovės pateiktuose 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. pasiūlymuose, 8 pozicijoje yra nurodyta „Įvado darbai“, kadangi, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, buvo atlikti 5 geoterminiai gręžiniai ir įvadas į katilinę, o vandens įvado darbai buvo papildomi darbai. Teismas, išanalizavęs ieškovės atsakovei siųstus 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. pasiūlymus nustatė, kad juose nurodyti „Įvado darbai“ yra 670 Lt vertės, tuo tarpu ieškovės atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje matyti, kad „Įvado darbai“ taip ir likę už 670 Lt, o vandens įvado įrengimas yra 2 563,40 Lt. Teismo vertinimu, tai tik dar kartą patvirtino ieškovės poziciją, kad vandens įvado įrengimo darbai yra papildomi darbai.

19.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20.       Kadangi ieškovė patyrė 2 222 Eur bylinėjimosi išlaidas (222 Eur žyminis mokestis ir 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą), šias išlaidas teismas proporcingai patenkintam reikalavimui, t.y. nuo ieškinio sumažintos sumos, atitinkamai 155 Eur žyminį mokestį ir 1 393 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisė ieškovei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Atsakovė UAB „Centro parkas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad šalys 2014 m. balandžio 29 d. susitarė įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini), už (44 020,89 Lt (12 749,33 Eur), o vėliau susitarė dėl papildomų darbų – vandens įvado įrengimo už 3 101,71 Lt, dėl ko darbų kaina padidėjo iki 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur), nepagrįstai susiaurino šalių žodiniu susitarimu suderintą rangos darbų apimtį, kadangi darbus apėmė ir trūkumų pagal 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį Nr. DV100211-1 šalinimas.

21.2.                      Už darbus pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį su ieškove buvo visiškai atsiskaityta, tačiau pradėjus eksploatuoti įrengtą geoterminį šildymo kolektorių ir šildymo siurblį, paaiškėjo atliktų darbų trūkumai ir gedimai, todėl ieškovė įsipareigojo juos ištaisyti. 

21.3.                      Šalių atstovai A. B. ir A. Č. buvo pažįstami nuo mokyklos laikų (kartu mokėsi vienoje mokykloje), todėl būtent artimi asmeniniai santykiai lėmė, kad pretenzijos dėl defektų, defektų šalinimo darbai nebuvo fiksuojami oficialiais raštais. Paaiškėjus perduotų darbų trūkumams, ieškovė ne kartą apie tai buvo informuota. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad „kažką ten taisėm“. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas P. P. patvirtino, kad nuo 2012 metų trejus metus (iki 2015 metų) jis dirbo sargu dvare ir nuolat kartojosi problema su pagrindinio pastato kolektoriumi (užšalęs šulinys, bėgantis „tasolas“).

21.4.                      Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo-perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs.

21.5.                      Žodinė statybos darbų sutartis nebuvo sudaryta pagal sąlygas, išdėstytas rašytinėje statybos darbų sutartyje Nr. DV140428-1, kurios šalys nepasirašė. Jeigu ieškovės parengtame sutarties projekte nurodytos sąlygos abiem pusėms būtų tikusios, sutartis būtų pasirašyta. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sąlygos buvo derinamos tik telefoninio pokalbio metu.

21.6.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas išsamiai paaiškino, kad visi rangos darbai atlikti tame pačiame objekte (tame pačiame kieme) – pagrindiniame dvaro pastate ir pagalbiniame pastate. Tai, kad darbai buvo atlikti etapais – nuo 2010 metų pagrindiniame pastate, nuo 2014 metų pagalbiniame pastate, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šie objektai nėra susiję. Kadangi ieškovė įrenginėjo geoterminio šildymo sistemą pagrindiniame pastate, toliau tęsė darbus ir pagalbiniame pastate. Rašytinė sutartis buvo sudaryta tik 2010 metais, o 2014 metais šalys tęsė savo sutartinius santykius ir susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.

21.7.                      Teismo sprendime nenurodoma, kokiu pagrindu teismas patvirtino ieškovės atstovo nurodytą žodžiu suderintą darbų apimtį ir atmetė atsakovės atstovo nurodytą darbų apimtį, kuomet jokių rašytinių įrodymų dėl darbų apimties byloje nepateikė nė viena iš šalių.

21.8.                      2010 metų sutarties įgyvendinimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi 2014 metais žodžiu sudarytos sutarties sąlyga apėmė ir trūkumų pašalinimą pagal 2010 metų sutartį.

21.9.                      Teismas sprendime rėmėsi prielaidomis nurodydamas, kad mažai tikėtina, kad užsakovas vėl samdytų rangovą, kuris darbus atlieka su trūkumais ar trūkumų per 4 metus nepašalina. Atsakovė toliau tęsė sutartinius santykius su ieškove būtent todėl, kad ši įsipareigojo įrengti pagalbinio pastato geoterminį šildymą ir tų pačių darbininkų jėgomis ištaisyti paaiškėjusius pagrindinio pastato šildymo sistemos trūkumus.

21.10.                      Trūkumai neištaisyti ir pagalbiniame pastate įrengtos geoterminio šildymo sistemos – krenta spaudimas geoterminėje sistemoje, lauko kolektoriuje kaupiasi vanduo, kuris apsemdavo jungiamąsias dalis, lauko kolektorius įstatytas kreivai, nesudėti debitomačiai, nesutvarkyta techninė dokumentacija. Kad pagalbinio pastato geoterminio šildymo sistemos darbai atlikti su trūkumais patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. P., nurodydamas, kad „kažką prie gręžinių papildomai darėm, remontavom“.

21.11.                      Nors ieškovė nurodo, kad geoterminio šildymo sistemos įrengimo darbai buvo atlikti jau 2014 m. birželio mėn., perduoti be jokių trūkumų ir ji jokių pretenzijų iš atsakovės nesulaukė, tačiau neaišku, kokiu pagrindu tik 2020 metais ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad visą šį laiką tarp šalių vyko bendravimas dėl geoterminio šildymo sistemos trūkumų/gedimų šalinimo.

21.12.                      Įstatymas nenumato, kad pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų būtų pareikštos raštu. Atsižvelgiant į tai, kad pati rangos sutartis buvo žodinė, pretenzijos ieškovei buvo reiškiamos žodžiu. Ieškovė į žodžiu išdėstytas pretenzijas reagavo, pati bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad „kažką taisė“, „sutikau pataisyti, ką jis ten norėjo“, visada nurodydavo sutvarkyti, o ne konkrečias detales pakeisti“, „pretenzijos buvo nuolat koreguojamos“. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovė teigė, kad jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės negavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu patvirtino priešingai.

21.13.                      Dar 2019 metais ieškovė derino defektų taisymo procedūras su rangove UAB „Horizonce“, ką patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. P. Trūkumų šalinimo/remonto darbus nuo 2019 metų administravo rangovė UAB „Horizonce“. Tiek UAB „Horizonce“ atlikti mokėjimai ieškovei 3 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „mokėjimas už geoterminių gręžinių ir kolektorių remontą“, tiek liudytojo A. P. parodymai patvirtina, kad ieškovė įsipareigojo ištaisyti abiejų pastatų geoterminių sistemų trūkumus. A. P. patvirtino, kad 3 000 Eur ieškovei buvo pervesti kaip dalinis apmokėjimas už „dvaro duobės sutvarkymą“, t.y. pagrindinio pastato sistemos. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu užskaitė šią sumokėtą sumą kaip atsakovės skolos padengimą.

21.14.                      Nors teismas sprendime nurodė, kad „liudytojas A. P. parodė, kad reikėjo atlikti taisymo darbus, tačiau jie buvo smulkūs ir buvo atlikti savo jėgomis“, tačiau liudytojas patvirtino priešingai, nurodydamas, kad trūkumai yra labai sunkiai pataisomi, tad jie negali būti smulkūs. Šių trūkumų ištaisymą liudytojas vaizdžiai palygino su skirtingos klasės automobilių gamyba. Liudytojas patvirtino, kad su ieškove buvo suderinę pagrindinio pastato kolektoriaus (dvaro kolektoriaus duobės) remonto darbų planą ir ieškovė pagal suderintą sprendimą jau buvo supirkusi reikalingas medžiagas.

21.15.                      Pateikti priešieškinį yra atsakovės teisė, bet ne pareiga. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė priešinio reikalavimo byloje, atliktų darbų trūkumai nagrinėjamoje byloje privalėjo būti analizuojami, kadangi nuo jų priklauso vertinimas, ar ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ir ar atsakovė turi pareigą atlikti galutinį atsiskaitymą ir mokėti už neatliktus ar netinkamai atliktus darbus.

21.16.                      Ta aplinkybė, kad byloje nebuvo pareikštas priešieškinis dėl atliktų darbų trūkumų, nepanaikina ieškovės pareigos įrodyti, jog ji darbus atliko tinkamai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės nurodytų trūkumų nėra ir visi darbai atlikti tinkamai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad abi ieškovės įrengtos geoterminio šildymo sistemos veikia tinkamai.

21.17.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nebuvo pilnai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė galutinai su ja neatsiskaitė, sulaikydama dalį sumos (CK 6.69 straipsnio 1 dalis, 4.229 straipsnio 1 dalis).  

21.18.                      Atsakovei 2014 m. birželio 12 d. atliktų darbų aktas nei 2014 metais, nei vėliau nebuvo pateiktas pasirašyti, kadangi šalys nustatė ir aptarė geoterminės sistemos trūkumus, kuriuos ieškovė įsipareigojo taisyti. Atliktų darbų aktas atsakovei pirmą kartą buvo įteiktas kartu su ieškovės atstovo advokato D. Pakėno atsiųstu 2020 m. liepos 9 d. pranešimu. Taip pat 2014 metais atsakovei nebuvo pateikta ir 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija GSS Nr. 7080835.

21.19.                      Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, vandens įvado įrengimo darbai buvo suderinti šalių tarpusavio susitarimu iškart derinant sąlygas dėl pagalbinio pastato geoterminio šildymo sistemos darbų ir jų atlikimas įėjo į šalių suderintą kainą.

21.20.                      Liudytojas A. P. nurodė, kad su juo tiesiogiai jokie papildomi darbai nebuvo derinti, visus darbus jam nurodė atlikti jo darbdavys („darbai suderinti su A.“). Liudytojas K. D. taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovė asmeniškai kreipėsi į jį dėl vandens įvado darbų atlikimo.

21.21.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys vėliau susitarė dėl papildomų darbų, kaip ir nėra jokių įrodymų dėl jų kainos – 3 101,71 Lt (su PVM). Jokio įrodymo apie tokį susitarimą, išskyrus ieškovės vienašališkai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, byloje nėra.

21.22.                      Teismas vertino, kad įvado darbai pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą įvertinti 670 Lt sumai. Tuo tarpu „papildomi“ kito įvado įrengimo darbai jau įvertinami virš 3 000 Lt suma, t.y. daugiau kaip tris kartus didesne suma.

22.       Ieškovė UAB „Geoterminio šildymo sistemos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Tarp šalių buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, kurios sąlygos išdėstytos 2014 m. balandžio 29 d. rašytinėje statybos darbų sutartyje Nr. DV140428-1. Aplinkybę, jog šalys pritarė sutarties sąlygoms, išdėstytoms raštu, ir pagal jas įsipareigojo viena kitai, patvirtina toks šalių elgesys: 2014 m. balandžio 24 d.  ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei pasiūlymą su statybos darbų kainomis, 2014 m. balandžio 28 d. ieškovė el. paštu išsiuntė atsakovei failą su rašytinės sutarties tekstu, ir atsakovė, gavusi minėtus dokumentus ar kada nors vėliau nereiškė jokių prieštaravimų, neatsakė ieškovei nauja oferta ir nepateikė kitokio pasiūlymo, tačiau kelių dienų laikotarpyje pradėjo vykdyti sutartį – sumokėdama avansą, priimdama ieškovės darbuotojus į statybos darbų aikštelę ir pan. Abi šalys pripažino, kad susitarė dėl sutartyje numatytų darbų apimčių (įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių); pripažino, kad darbų kaina sudaro 44 020,89 litų, neįskaičius papildomų darbų kainos; atsakovė savanoriškai įvykdė rašytinio sutarties teksto 3.3.1. punkto reikalavimą – 2014  m. gegužės 5 d. sumokėjo ieškovei 13 000 Lt avanso sumą; ieškovė pradėjo ir atliko darbus rašytiniame sutarties tekste (2.1.1., 2.1.2. punktai) nurodytais terminais; atsakovė neprieštaravo jai pateikto darbų perdavimo priėmimo akto sąlygoms, darbų akto neginčijo ir nenurodė pagrįstų atsisakymo jį pasirašyti priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo priimtinas rašytinis sutarties tekstas, jos valia buvo išreikšta dėl sutarties sąlygų, ji su jomis sutiko.

22.2.                      Netgi, jeigu šalims ir netaikytinos rašytinio sutarties teksto sąlygos, tai atsakovės pareiga apmokėti už atliktus statybos rangos darbus bet kokiu atveju yra galiojanti bei vykdytina.

22.3.                      Sutartimi šalys tarėsi dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių įrengimo. Papildomi vandens įvado įrengimo gretimame name statybos darbai nėra susiję su šildymo sistemos įrengimo darbais, dėl kurių šalys buvo sutarusius raštu. Jie buvo užsakyti atsakovės papildomai, po to, kai buvo pradėti šalių iš anksto sutarti darbai. Atsakovės vadovas asmeniškai kreipėsi į ieškovės darbuotojus A. P., K. D. ir paprašė atlikti papildomus, pasiūlymuose nenurodytus, vandens įvado įrengimo darbus nežinant ieškovei (jos vadovui). Darbuotojai nesutiko su tokiu pasiūlymu, nurodė, jog visi darbai yra atliekami su ieškovės žinia, o ieškovės darbuotojai nedirba asmeniškai su užsakovais. Tuomet ieškovė ir atsakovė žodžiu suderino papildomus, 2014 m. balandžio 24 d. patikslintame pasiūlyme nenurodytus darbus ir jų kainą –  vandens įvado įrengimą už 2 563,40 Lt (be PVM). Šiuos papildomus darbus ieškovė atliko po to, kai geoterminio šildymo sistemos lauko kolektorius buvo įrengtas. Dėl papildomų darbų atlikimo atitinkamai padidėjo atsakovės mokėtina suma ieškovei, nuo 44 020,89 Lt iki 47 122,60 Lt. Minėta suma buvo įtraukta kaip 9 pozicija 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kurią ieškovė išrašė atsakovei už visus atliktus darbus. Posėdžio metu apklausti liudytojai A. P. ir K. D. patvirtino, kad jie atliko papildomus darbus – vandens įvado įregimą gretimame name.

22.4.                      Nuo 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovė neginčijo papildomų darbų atlikimo fakto, neginčijo jų įkainojimo, po sąskaitos išrašymo, apmokėjo dalį sąskaitos sumos (trečiasis asmuo UAB „Horizonce“ su atsakovės žinia ir jos nurodymu 2019 m. lapkričio 25 d. ir 2019 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 2 000 Eur ir 1 000 Eur). Tai reiškia, kad atsakovė atliko mokėjimą pagal išrašytą PVM sąskaitą ir toks dalinis mokėjimas patvirtina, kad atsakovė pripažino ir neginčijo skolos sumos, o pilno atsiskaitymo neatliko dėl kitų priežasčių, kurias žodžiu nurodė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

22.5.                      Atsakovė neįrodė, kad šalys buvo susitarusios ar susitarė dėl neatlygintino papildomų darbų atlikimo. Atsakovė apskritai neįrodinėjo, kad papildomi darbai kainavo ar galėjo kainuoti mažiau nei ieškovės sąskaitoje nurodyta ir prašoma priteisti suma arba kad jie nebuvo atlikti ar atlikti nekokybiškai. Teismas pagrįstai nesiaiškino atsakovės nurodomų aplinkybių, kadangi atsakovės versija buvo paneigta, kai paaiškėjo, kad papildomi darbai negalėjo būti įtraukti į 8 poziciją komerciniame pasiūlyme, kadangi komercinio pasiūlymo metu šių darbų užsakymo ir poreikio nebuvo, jis atsirado, po to, kai prasidėjo statybos darbai.

22.6.                      Ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl darbų apimties, jog buvo sutarta tik dėl šildymo sistemos įrengimo ir nebuvo tariamasi dėl trūkumų taisymo pagal ankstesnę 2010 metų sutartį, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – rašytinis sutarties tekstas, komercinis pasiūlymas, liudytojų parodymai ir konkliudentinis šalių elgesys.

22.7.                      Atsakovės pozicija, kad šalys 2014 metais sudarė susitarimą dėl 2010 m. vasario 14 d. rangos sutarties trūkumų šalinimo, yra nelogiška, kadangi trūkumų šalinimo santykiai yra sudėtinė 2010 m. vasario 14 d. rangos sutarties dalis, patenka į sutarties apimtį ir dėl to rangovė ir užsakovė neprivalo tartis papildomai.

22.8.                      Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad 2010 m. vasario 14 d. statybos rangos sutartis buvo netinkamai vykdoma, kad buvo darbų trūkumai, kurie nėra ištaisyti ir turi būti pašalinami. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl darbų trūkumų. Nuo 2010 metų sutarties įvykdymo buvo praėję daugiau kaip 4 metai, ir byloje nesant jokių įrodymų apie tai, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl darbų trūkumų ir vien tik atsakovės vadovo parodymų byloje nepakanka šioms aplinkybėms įrodyti, kai ieškovė tokias aplinkybes kategoriškai paneigė.

22.9.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad mažai tikėtina, jog rangovas nepatenkintas statybos darbų kokybe ir reikšdamas pretenzijas, kurios nėra tenkinamos, užsakytų naujus statybos darbus pas rangovą.

22.10.                      Atsiliepime į ieškinį ir triplike atsakovė užima skirtingas pozicijas: atsiliepime nurodo, kad su ieškove susitarė ir galutinį atsiskaitymo terminą susiejo su trūkumų pašalinimu pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį, tuo tarpu triplike nurodoma, kad šalys derindamos darbų apimtis susitarė, kad be kitų darbų taip pat bus šalinami trūkumai pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės taip pat kaip ir parengiamieji procesiniai dokumentai yra grindžiamas vien tik žodiniais atsakovės atstovo paaiškinimais ir nėra patvirtinamas jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais.

22.11.                      Atsakovės teiginį apie tai, kad 2010 m. vasario 14 d. rangos sutartimi atlikti darbai turi trūkumų, patvirtino tik atsakovės darbuotojas, kuris abstrakčiai nurodė, kad šildymo mazgas turėjo sutrikimų, tačiau to nepakanka, siekiant įrodyti, kad trūkumai yra, kad jie nepašalinti ir kad buvo būtina dėl jų pašalinimo susitarti iš naujo ir kad tariamai jų pašalinimas buvo susietas su mokėjimais pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį.

22.12.                      Rašytiniame sutarties tekste (3.3.4. punkte) nurodoma, kad privaloma atsiskaityti per 3 dienas nuo darbų akto ir sąskaitos gavimo. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog atsakovė yra gavusi tiek atliktų darbų aktą, tiek ir sąskaitą iki civilinės bylos iškėlimo teisme, todėl pagal sutarties sąlygas prievolė atsiskaityti yra atsiradusi. Jeigu vadovautis įstatymo normomis, tai pareiga atsiskaityti atsirado nuo darbų perdavimo. Darbai faktiškai buvo perduoti juos atlikus, 2014 m. birželio 12 d., tuo tarpu formaliai jų perdavimas įformintas vienašališkai 2020 m. liepos 14 d. atlikus žymą darbų perdavimo priėmimo akte. 2014 m. birželio 12 d. perduodant darbus atsakovė atsisakė raštu patvirtinti darbų perdavimą, tačiau faktinis ir teisinis darbų perdavimas yra įvykęs. Atsakovė darbus priėmė, jais faktiškai naudojasi nuo 2014 metų, todėl turi už juos sumokėti. Atsakovės vadovas taip pat pripažino aplinkybę, kad faktiškai darbai yra atlikti ir jis naudojasi darbų rezultatu.  Be to, po darbų perdavimo, atsakovė per trečiąjį asmenį UAB „Horizonce“ įvykdė dalį prievolės, kas patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir perduoti, nes priešinga išvada reikštų, kad atsakovė yra nenuosekli – viena vertus, teigdama, kad trūkumai nepašalinti arba kad nėra pagrindo mokėti, antra vertus, sumokėdama dalį skolos.

22.13.                      Atsakovės atsikirtimai, susiję su statybos darbų trūkumais, atsiradusiais iš 2010 m. vasario 14 d. rangos sutarties išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje yra pareikštas ieškovės reikalavimas atsiskaityti pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį už atliktus šildymo sistemos įrengimo darbus ir papildomus darbus, susijusius su vandens įvado įrengimu. Ginčo sutartis ir 2010 m. vasario 14 d. rangos sutartis yra dvi savarankiškos rangos sutartys, kurių dalykas yra savarankiškos geoterminio šildymo sistemos įrengimas skirtinguose objektuose (pastatuose). Lyginant sutartis, jų apimtį, turinį ir esmę, matyti, kad tai dvi tarpusavyje nesusiję rangos darbai, kuriems bendra tik šalys ir darbų pobūdis, buvo tariamasi dėl geoterminio šildymo įrengimo. Atsakovei nereiškiant savarankiškų reikalavimų dėl statybos darbų trūkumų pagal 2010 m. vasario 14 d. rangos sutartį, teismas negalėjo vertinti jų pagrįstumo. Teismas išaiškino atsakovei teisę reikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje – teikti priešieškinį ar kita forma, tačiau atsakovė nepasinaudojo suteikta teise ir tokių reikalavimų byloje nereiškė.

22.14.                      Nors įstatymas nenustato privalomos rašytinės pretenzijų pateikimo tvarkos, tačiau šalys 2010 m. vasario 14 d. rangos sutarties 9.2. punktu buvo sutarusios, kad pretenzijos dėl darbų trūkumų bus reiškiamos tik raštu. Tokiu būdu ieškovė turi teisę nereaguoti į atsakovės žodines pretenzijas, nepaisant to, kad šalių atstovai mokėsi vienoje mokykloje. Atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga, pagrįsti, kad tokios pretenzijos buvo reiškiamos. Atsakovė nesilaikė privalomos rašytinės pretenzijų pateikimo formos ir neįrodė, kad apskritai reiškė kokias nors pretenzijas, kad pretenzijos buvo reiškiamos dėl konkrečių trūkumų ir konkrečiomis datomis. Nesant galimybės nustatyti konkretaus pretenzijų turinio, negalima nustatyti ir išsiaiškinti, ne tik kas kaltas dėl vieno ar kito trūkumo, bet ir apskritai ar tokie trūkumai buvo ir kada jie atsirado.

22.15.                      Ieškovė nepripažino jokių faktinių aplinkybių, susijusių su pretenzijomis dėl darbų trūkumų, todėl visos atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl statybos darbų trūkumų nepagrįstos jokiais įrodymais, išskyrus atsakovės atstovo parodymus.

22.16.                      Šioje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji atliko darbus, perdavė juos atsakovei ir pateikė jai apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė pateikė teismui atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, todėl šių įrodymų pakanka skolai priteisti. Šie įrodymai patvirtina, jog darbai atlikti ir perduoti, o atsakovė turi už juos sumokėti.

22.17.                      Nors atliktų darbų aktas yra pasirašytas vienašališkai ieškovės, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, ir toks atsisakymas nesudaro pagrindo laikyti, kad aktas iš atsakovės pusės nepasirašytas, kadangi ieškovė atliko žymą, kuri prilyginama akto pasirašymui.

22.18.                      Atsakovė neginčijo vienašališko darbų akto, neįrodinėjo, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, todėl tokia atsakovės pozicija reiškia, kad atsakovė sutiko su akto turiniu, kad darbų rezultatas jai buvo perduotas. Svarbu ir tai, kad atsakovė, kai jai 2020 m. liepos 9 d. buvo pateiktas pasirašyti darbų aktas, nepateikė ir nenurodė ieškovei jokių atsikirtimų, kodėl ji nepasirašys akto. Tokių atsikirtimų nebuvo nurodyta ir iškėlus bylą teisme. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodo argumentų, kodėl ji nepripažįsta ar nesutinka su vienašališkai pasirašytu darbų atlikimo aktu. Priešingai, atsakovė pripažįsta, kad darbai jai faktiškai yra perduoti, ji naudojasi darbų rezultatu. Be to, 2019 metais atsakovė atliko du dalinius mokėjimus už darbus, kas taip pat leidžia manyti, kad darbai atlikti ir perduoti. Joks užsakovas nesutiktų mokėti už darbus kurie neatlikti, atlikti netinkamai ar nėra perduoti.

22.19.                      Darbų tinkamumą patvirtina atsakovės pripažįstama aplinkybė, kad atsakovė naudoja darbų rezultatą – šildosi ieškovės įrengta šildymo sistema jau daugiau kaip 6 metus, ir nereiškia jai jokių pretenzijų dėl darbų kokybės.

22.20.                      Atsakovė apskritai vengė ir neįrodinėjo, kad ieškovės statybos darbai yra atlikti netinkamai, nepilnai ar turi trūkumų. Atsakovė užėmė pasyvią poziciją šiuo klausimu, kadangi jos pagrindinė priežastis, kodėl ji neatsiskaito buvo ta, kad neištaisyti trūkumai pagal 2010 m. vasario 14 d. rangos sutartį.

22.21.                      Teismas, vertindamas įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus į ieškinį: jog reiškė pretenzijas ieškovei, kad ieškovė neatliko darbų, jog tarėsi su ieškove dėl trūkumų šalinimo ir kt. Atsakovės apklausti liudytojai davė abstrakčius, deklaratyvius parodymus, kurie iš esmės nepatvirtino atsakovės atstovo parodymų, ir vertinant atsakovės pusės duotų parodymų visumą negalima buvo padaryti jokių pagrįstų ir konkrečių išvadų apie atsakovės įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovė nesilaikė privalomos pretenzijų pareiškimo formos, dėl to neaišku, kada ji turėjo pretenzijų, ar nepraleido termino pretenzijoms reikšti, nėra žinomas piniginis pretenzijų dydis ir pan. Atsakovė neįrodė, kad tarėsi su ieškove dėl darbų trūkumų šalinimo – šią aplinkybę patvirtina tik atsakovės atstovo parodymai, tačiau jie neatitinka įrodymų viseto – ieškovės parodymų, susirašinėjimo ir rašytinio sutarties teksto, ieškovės liudytojų parodymų. Atsakovė pripažino daugelį ieškovės įrodinėjamų aplinkybių: dėl darbų atlikimo, perdavimo, atsakovė neginčijo darbų vienašalio perdavimo, taip pat neginčijo, kad naudojasi darbų rezultatu, todėl atsakovei kilo prievolė atsiskaityti.

22.22.                      Atsakovė neturėjo teisės sulaikyti atsiskaitymo su ieškove. Atsakovės aptariamos teisės normos reglamentuoja daiktinės teisės institutą, kuris ginčo santykiams netaikytinas, kadangi neatitinka jo taikymui nustatytų sąlygų: atsakovė sulaikė ne ieškovei priklausančias lėšas, o piniginės prievolės įvykdymą. Kita vertus, atsakovė turėjo turėti galiojantį reikalavimą. Atsakovė neturi jokio galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu. Bendro pobūdžio nepamatuotos pretenzijos nelaikytinos galiojančia reikalavimo teise. Tuo labiau, kad toks reikalavimas yra ginčijamas ieškovės, neaiški jos piniginė išraiška (dydis). Nesant daikto sulaikymo instituto taikymo sąlygų, atsakovė nepagrįstai siekia pasinaudoti daikto sulaikymu, iš esmės sulaikydama prievolės įvykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

24.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

25.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės UAB „Geoterminio šildymo sistemos“ ieškinys atsakovei UAB „Centro parkas“ dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26.       Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, pasak jos, pirmosios instancijos teismo išvadose yra akivaizdžių neatitikimų faktinėms aplinkybėms, kurias šalys galėtų patikslinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pažymi, kad tarp  šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai žodinės rangos sutarties pagrindu, todėl tik išklausius šalių paaiškinimus dėl jas siejusių teisinių santykių ir jų apimties bus galima nustatyti tikrąją sutarties šalių valią.

27.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors apeliacinės instancijos teismas ir turi iš esmės absoliučią diskreciją pasirinkti kitą bylos nagrinėjimo formą, t.y. nagrinėti bylą žodinio ar rašytinio proceso tvarka, visgi šalys gali nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016, 32 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 53 punktas).

28.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys buvo išklausytos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, susipažinusi tiek su šalių/jų atstovų duotais paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, neturi pagrindo teigti, kad šalims pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių, atskleisti savo tikrąją valią sudarant ginčo sutartį. Byloje taip pat yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši byla pagal reiškiamą reikalavimą ir įrodinėtinas aplinkybes nelaikytina išskirtinio sudėtingumo, atsakovė to taip pat nepagrindė. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, atsakovė nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti atsakovės prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

29.       Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl 2014 m. balandžio 29 d. žodinės statybos rangos sutarties pagrindu sulygtų darbų apimties ir kainos už atliktus darbus dydžio.

30.       Ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus, teigė, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi atskiros statybos rangos darbų sutartys: 1) 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartis Nr. DV100211-1, pagal kurią ieškovė (duomenys neskelbtini), su ginčo dalyku nesusijusioje vietoje (pagrindiniame pastate) įrengė geoterminę šildymo sistemą iš lauko kolektoriaus ir šilumos siurblį Alpha-Inno Tec SWP 820 (ieškovės teigimu, ši sutartis nėra ginčo dalykas) bei 2) 2014 m. balandžio 29 d. žodinė statybos rangos darbų sutartis, sudaryta pagal rašytinį 2014 m. balandžio 29 d. statybos darbų sutarties Nr. DV140428-1 projektą, kurio šalys nepasirašė (ieškovės teigimu, tik ši žodinė sutartis yra ginčo dalykas). Ieškovė pažymėjo, kad pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį šalys susitarė, kad ieškovė įrengs geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini) (pagalbiniame pastate), už 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) sumą. Vėliau šalys sulygo dėl 2014 m. balandžio 24 d. patikslintame pasiūlyme nenurodytų darbų ir kainos už juos – vandens įvado įrengimo už 3 101,71 Lt (su PVM) kainą. Ieškovė nurodė, kad šiuos papildomus darbus ji atliko po to, kai geoterminio šildymo sistemos lauko kolektorius buvo įrengtas. Dėl to atsakovės ieškovei mokėtina bendra suma nuo 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) padidėjo iki 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur).

31.       Atsakovė neginčijo, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi statybos rangos darbų sutartys – 2010 m. vasario 14 d. rašytinė statybos darbų sutartis dėl darbų pagrindiniame pastate ir 2014 m. balandžio 29 d. žodinė statybos darbų sutartis dėl darbų pagalbiniame pastate, tačiau teigė, kad 2014 m. balandžio 29 d. sutarties vykdymas yra susijęs su 2010 m. vasario 14 d. sutartimi, t.y. abi šios sutartys patenka į ginčo dalyką. Pasak atsakovės, 2014 m. balandžio 29 d. sutarties dalykas buvo ne tik geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus bei vandens įvado įrengimas, tačiau taip pat trūkumų pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį šalinimo darbai. Atsakovė neneigė, kad ji su ieškove pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį pilnai neatsiskaitė, tačiau nurodė, kad šis piniginių lėšų mokėjimo sulaikymas yra nulemtas to, jog pati ieškovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį – pašalinti trūkumus pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį, be to, darbų trūkumai paaiškėjo ir pagal 2014 m. balandžio 29 d. žodinės sutarties pagrindu atliktus darbus. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 29 d. žodine sutartimi šalys už bendrą 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) kainą susitarė atlikti tiek geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus, tiek vandens įvado įrengimo darbus, o ne visų pirma geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo darbus už 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) sumą, o tik vėliau papildomai dar vandens įvado įrengimą už papildomą 3 101,71 Lt (su PVM) sumą.

32.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už pagal 2014 m. balandžio 29 d. žodinę statybos rangos sutartį, įskaitant ir pagal papildomą susitarimą, atliktus darbus – geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus ir vandens įvado įrengimo darbus – yra pagrįstas, todėl ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi. Teismas pažymėjo, kad 2010 m. vasario 14 d. sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertino 2010 metų šalių sudarytos sutarties įgyvendinimo. Be to, teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad darbai atlikti su trūkumais, kurie, beje, nėra niekaip užfiksuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepareiškė byloje priešieškinio, kuriame prašytų mažinti priteistiną darbų kainą atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, galimų atliktų darbų trūkumų teismas neanalizavo. Teismas taip pat sprendė, kad vandens įvado įrengimo darbai yra papildomai sulygti darbai, todėl atsakovės mokėtina suma už ieškovės atliktus darbus sudarė bendrą 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur) dydžio sumą (44 020,89 Lt (12 749,33 Eur) + 3 101,71 Lt (898,32 Eur). Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovei 13 000 Lt (3 765,06 Eur) avansą bei bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad padengta dalis įsiskolinimo – 3 000 Eur, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6 882,59 Eur sumą (13 647,65 Eur – (3 765,06 Eur + 3 000 Eur).

33.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus iš esmės sieja su tuo, jog teismas netinkamai nustatė šalių sulygtų rangos darbų apimtį pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį, taip pat dėl darbų kainos, kiek tai susiję su vandens įvado įrengimu. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė darbus atliko netinkamai, dėl ko iki tol, kol trūkumai bus ištaisyti, ji turi teisę sulaikyti piniginių lėšų išmokėjimą ieškovei.

34.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl 2014 m. balandžio 29 d. statybos rangos sutartimi sulygtų darbų apimties ir kainos

35.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalis siejo statybos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant jų ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms teisės normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

36.       CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.

37.       Pažymėtina, kad įstatymas statybos rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).

38.       Byloje nustatyta, kad šalių bendradarbiavimo laikotarpiu šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai dviejų sutarčių pagrindu – 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutarties Nr. DV100211-1 (rašytinė sutartis), pagal kurią ieškovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo įrengti geoterminės šildymo sistemos iš lauko kolektorių ir šilumos siurblį Alpha-Inno Tec SWP 820 bei 2014 m. balandžio 29 d. statybos darbų sutarties (žodinė sutartis), pagal kurią a) ieškovės teigimu, ji įsipareigojo įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini), b) atsakovės teigimu, ieškovė įsipareigojo įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių, vandens įvadą bei pašalinti darbų trūkumus pagal 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį.

39.       Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 22 d. išsiuntė 2014 m. balandžio 22 d. pasiūlymą, o 2014 m. balandžio 24 d.  – 2014 m. balandžio 24 d. patikslintą pasiūlymą dėl atliktinų darbų ir jų kainos bei 2014 m. balandžio 28 d. elektroniniu paštu išsiuntė 2014 m. balandžio 29 d. statybos darbų sutarties Nr. DV-140428-1 projektą, kurio nė viena iš šalių nepasirašė.

40.       Taigi tarp šalių rašytinė statybos darbų sutartis sudaryta nebuvo. Šalys šių aplinkybių neginčija. Visgi ieškovė nurodo, kad šalių 2014 m. balandžio 29 d. žodinė statybos darbų sutartis buvo pagrįsta 2014 m. balandžio 29 d. rašytinės sutarties projekte nurodytomis sąlygomis, kas iš esmės patvirtina ir šalių sulygtų darbų apimtį. Atsakovė su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, vertindama, kad rašytinės sutarties nepasirašymas savaime lemia tai, kad ši sutartis nesudaryta ir jos sąlygos ginčo atveju nevertintinos, ji nepagrindžia šalių tarpusavio įsipareigojimų, taigi ir sulygtų darbų apimties.

41.       Kadangi ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo dėl 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi sulygtų darbų apimties, siekiant tinkamai nustatyti šalių tarpusavio sutartines teises ir pareigas, būtina nustatyti tikruosius šalių ketinimus dėl ieškovės atliktinų darbų apimties pagal šalių 2014 m. balandžio 29 d. sudarytą žodinę statybos darbų sutartį.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).

43.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

44.       Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių elgesį sudarius ginčo sutartį, faktiškai jų atliktus veiksmus, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad šalys 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi susitarė tik dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) įrengimo (duomenys neskelbtini), t.y. nesusitariant dėl to, kad šios sutarties vykdymas apims ir galimų darbų trūkumų pagal 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį šalinimą, taip pat to, kad pradiniame susitarimo etape sutartis apims ir vandens įvado įrengimo darbus (CPK 185 straipsnis).

46.       Vertinant tarp šalių sudarytas sutartis atliktinų darbų apimties kontekste nustatyta ir šalys to neginčija, kad nors darbai buvo atliekami tame pačiame (duomenys neskelbtini), tačiau skirtingose vietose – pagal 2010 metų sutartį pagrindiniame, o pagal 2014 metų sutartį – pagalbiniame (ūkiniame) pastate. Iš 2010 metų sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog ieškovė atliks geoterminės šildymo sistemos iš lauko kolektoriaus ir šilumos siurblio Alpha-Inno Tec SWP 820 įrengimo darbus (sutarties 2.1 punktas). Į bylą pateikti 2010 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, pasirašytas abiejų šalių be pastabų, ieškovės atsakovei 2011 m. sausio 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija GSS Nr. 7080755, banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 17 d. patvirtina, kad darbai pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį atsakovei buvo perduoti ir šios priimti, su ieškove už atliktus darbus buvo atsiskaityta. Šalys šių aplinkybių neneigė.

47.       Pastebėtina, kad 2010 m. vasario 14 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. sutartis skiria gana žymus ketverių metų laiko tarpas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sunkiai įtikima, kad šalys 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi būtų siekusios sutarti ne tik dėl naujos apimties ir kitoje vietoje (nors ir toje pačioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje) esančių darbų atlikimo, tačiau ir dėl 2010 metų rašytinės sutarties pagrindu galimai atsiradusių darbų trūkumų šalinimo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios sutarties sąlygos – nauja sutartimi sulygstant, kad bus šalinami ankstesnės sutarties pagrindu atsiradę darbai – įtraukimas į 2014 metų sutartį, šiuo atveju neatrodo pagrįstas ir tikėtinas dėl pačioje 2010 metų sutartyje įtvirtintų nuostatų, numatančių galimybę atsakovei reikšti pretenzijas ieškovei dėl darbų trūkumų.

48.       Kadangi 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartis buvo rašytinė, šalys joje aiškiai įvardijo tarpusavio teises ir pareigas, darbų apimtis, darbų atlikimo, atsiskaitymo terminus, taip pat pretenzijų pareiškimo tvarką. Minėtos sutarties 9.1 punkte šalys numatė, kad pagal šią sutartį montavimo darbams nustatomas 5 metų garantinis laikotarpis, o 9.2 punkte numatė, kad užsakovas apie pastebėtus per garantinį laikotarpį defektus (trūkumus) nedelsiant praneša vykdytojui raštu; vykdytojas įsipareigoja pašalinti šiuos defektus savo sąskaita, išskyrus kai šie trūkumai atsirado dėl užsakovo kaltės. Vertinant šias sutarties nuostatas, akivaizdu, kad galimai garantiniu laikotarpiu atsiradusių trūkumų šalinimas nepriklausomai nuo jų šalinimo aptarimo iš naujo (nauja sutartimi), turėtų būti vykdomas pagal 2010 metų sutarties nuostatas, jeigu būtų nustatyti tokie trūkumai, jie nustatyti per garantinį laikotarpį, be to, atsiradę ne dėl pačios atsakovės kaltės. Taigi šių trūkumų šalinimo, kaip atliktinų darbų, įtraukimas į visiškai naują sutartį dėl kitų statybos darbų atlikimo (2014 metų), pagal 2010 metų sutartį dar net nesuėjus 5 metų garantiniam terminui, neturi ne tik faktinio ar teisinio, bet ir loginio pagrindimo (CPK 185 straipsnis).

49.       Be to, pastebėtina tai, kad pagal 9.2 punktą atsakovė pretenzijas dėl darbų trūkumų ieškovei turėjo reikšti raštu, tačiau duomenų, kad tokios rašytinės pretenzijos ieškovei būtų buvusios pareikštos laikantis šalių sulygtos tvarkos byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Ta aplinkybė, kad šalių atstovai buvo pažįstami, jog mokėsi vienoje mokykloje, nepaneigia šalių tarpusavio įsipareigojimų, dėl kurių jos susitarė, vykdymo. Šaliai, tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kyla dėl jų nevykdymo atsirandančių pasekmių rizika.

50.       Ieškovė nepripažino to, kad šalys 2014 metų sutartimi būtų sutarusios būtent dėl tokios darbų apimties, todėl, atsakovei tą teigiant, jai kilo pareiga įrodyti, kad tokia buvo naujos 2014 metais sudarytos žodinės sutarties sąlyga, su kuria buvo siejamas ir atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus pagal 2014 metų sutartį įgyvendinimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagal 2010 metų galimai atsiradusių darbų trūkumų šalinimas nebuvo įtrauktas į pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį atliktinus darbus ir su tuo nebuvo susietas atsakovės atsiskaitymas su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).

51.       Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir faktinis šalių elgesys sudarant 2014 metų sutartį bei pačios 2014 m. balandžio 29 d. rašytinės statybos darbų sutarties Nr. DV-140428-1 projektas, kuris, nors ir nebuvo šalių pasirašytas, tačiau nagrinėjamu atveju turi reikšmės nustatant tikruosius šalių ketinimus.  

52.       Pastebėtina tai, kad minėtame 2014 m. balandžio 29 d. sutarties projekte numatyta, kad darbus ieškovė įsipareigoja pradėti 2014 m. balandžio 29 d. Nė viena iš šalių neginčijo to, kad žodinė sutartis buvo sudaryta būtent rašytinės sutarties projekto sudarymo datos dieną – 2014 m. balandžio 29 d., t.y. dieną, kuria ir turėjo būti pradėti darbai pagal rašytinį sutarties projektą (sutarties 2.1.1 punktas). Sutarties 3 punkte šalys numatė, kad atliktinų darbų kaina yra 44 020,89 Lt (12 749,33 Eur). Abi šalys neneigė, kad tokia buvo ir darbų pagal 2014 m. balandžio 29 d. žodinę sutartį kaina (tik atsakovė teigė, kad į šią kainą buvo įtraukta ir vandens įvado darbų kaina), t.y. būtent tokia kaina, kokia ir buvo įtvirtinta rašytinės sutarties projekto 3 punkte bei 2014 m. balandžio 24 d. pasiūlyme, kurie elektroniniu paštu 2014 m. balandžio 24 d. ir 2014 m. balandžio 28 d. buvo išsiųsti atsakovei. Pastebėtina tai, kad byloje esantis ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d., atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. taip pat patvirtina, kad atsakovė ieškovei atliko išankstinį mokėjimą 13 000 Lt (3 765,06 Eur) sumai, kas iš esmės atitinka rašytinės sutarties projekto 3.3.1 punkto sąlygą, jog atsakovė įsipareigoja ieškovei per 3 dienas po sutarties pasirašymo pervesti 13 000 Eur (3 765,06 Eur) avansinį mokėjimą.

53.       Aukščiau nurodytas faktinis šalių elgesys iš esmės sustiprina įsitikinimą, kad šalių sudarytos 2014 metų žodinės sutarties sąlygos bent nurodytoje dalyje atitiko rašytinės sutarties projekto sąlygas. Visos šios aplinkybės leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, jog šalys 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi tarėsi tik dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus (5 gręžiniai po 100 m su surinkimo šuliniu be debitomačių) (duomenys neskelbtini) įrengimo, kas ir buvo įtvirtinta šalių nepasirašytame 2014 m. balandžio 29 d. rašytinės statybos darbų sutarties projekto 2.1 punkte (CPK 185 straipsnis).

54.       Be to, šią atliktinų darbų apimtį iš esmės patvirtina ir ieškovės atsakovei siųstas 2014 m. balandžio 24 d. komercinis pasiūlymas su nurodytomis pozicijomis geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo darbams atlikti, taip pat 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija GSS Nr. 7080835 už atliktus darbus. Tai, kad 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi buvo tariamasi tik dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo (5 gręžinių) patvirtino ir byloje liudytojais apklausti A. P. ir K. D., kurie būtent nurodytus darbus ir atliko. Byloje įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, pateikta nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

55.       Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sunkiai įtikima, kad nustačius darbų atlikimo trūkumus pagal 2010 metų sutartį, atsakovė vėl samdytų ieškovę, kuri darbus atlieka su trūkumais ar jų per 4 metus nepašalina. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunkiai įtikima ir tai, kad atsakovei galimai jau susidūrus su ieškovės atliktų darbų pagal 2010 metų rašytinę sutartį trūkumais, ji 2014 metais apsiribotų jau tik žodinės sutarties sudarymu su ieškove. Vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, tikėtina, tokiu atveju siektų rašytinės sutarties sudarymo, kas leistų apsidrausti ne tik įrodant darbų apimtį kilus ginčui, tačiau ir galimus trūkumus ar kitas sutarties sąlygas (kainą, kt.). Taigi šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti trūkumų pagal 2010 metų sutartį buvimu ir/ar, kas aktualu šios bylos kontekste – nesudaro pagrindo tikėti jų šalinimo įtraukimu į visiškai naujos 2014 metų sutarties darbų apimtį.  

56.       Kadangi tiek 2010 m. vasario 14 d. sutartis, tiek 2014 m. balandžio 29 d. sutartis yra atskiros sutartys, ieškovei prašant priteisti iš atsakovės įsiskolinimą pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį, konstatavus, kad 2010 metų galimai buvusių darbų trūkumai nėra pagal 2014 metų atliktini darbai, t.y. nepatenka į jų apimtį, apskritai nėra pagrindo vertinti 2010 metų sutarties vykdymo aplinkybių, nustatyti ir analizuoti galimų trūkumų, jų ištaisymo įtaką atsakovės atsiskaitymui su ieškove pagal 2014 metų sutartį. Šalių 2010 m. vasario 14 d. sudaryta sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad 2010 metų sutarties įgyvendinimo aplinkybių vertinimas reikštų bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl pagrįstai, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal 2014 m. balandžio 29 d. statybos darbų sutartį, 2010 metų sutarties įvykdymo nevertino.

57.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalys žodine 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi susitarė dėl vandens įvado darbų ir šie darbai įėjo į bendrą sulygtų darbų kainą –(44 020,89 Lt (12 749,33 Eur). Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad vandens įvado įrengimo darbai buvo papildomi darbai, dėl kurių šalys sulygo jau po 2014 m. balandžio 29 d. sutarties sudarymo.

58.       Iš ieškovės atsakovei siųsto 2014 m. balandžio 24 d. komercinio pasiūlymo matyti, kad jame numatytos tokios atliktinų darbų pozicijos: 1) geoterminiai gręžiniai, zondas 100 m, užpildytas 28 proc. etilenglikolio mišiniu; 2) šulinys GEO-2 be debitomačių 5 atšakos d40 išėjimas d63; 3) vamzdis PE d75, m; 4) el. virinamos alkūnės; 5) el. virinamos movos 40; 6) 28 proc. etilenglikolio mišinys, ltr; 7) ekskavatorius 2 dienos; 8) įvado darbai. Atsakovė nurodo, kad 8 pozicijoje nurodyti ,,įvado darbai“ būtent ir yra vandens įvado darbai, kuriuos ieškovė nepagrįstai laiko papildomais darbais už kuriuos turi būti papildomai atlyginama. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais.

59.       Pastebėtina tai, kad už atliktus darbus ieškovė atsakovei 2014 m. birželio 12 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija GSS Nr. 7080835, kurioje įtvirtintos 9 pozicijos, pagal kurias atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove. Visos 8 pozicijos atitinka 2014 m. balandžio 24 d. komercinio pasiūlymo pozicijas, tačiau 9 pozicijoje papildomai nurodyta „vandens įvado įrengimas, medžiagos, darbai, technika“. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad šalys, sudarydamos 2014 m. balandžio 29 d. sutartį, šioje stadijoje nesitarė dėl papildomų vandens įvado darbų atlikimo, o toks poreikis iškilo vėliau, dėl ko nurodyti darbai PVM sąskaitoje faktūroje ir buvo įtraukti papildoma 9 pozicija.

60.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 8 pozicijoje įvardinti tik „įvado darbai“ nedetalizuojant įvado darbų pobūdžio, tuo tarpu 9 pozicija konkretizuojama, kad tai yra „vandens įvado darbai“. Be to, pažymėtina ir tai, kad 8 pozicijoje nurodyti „įvado darbai“ įkainoti 670 Lt (be PVM), tuo tarpu 9 pozicijoje „vandens įvado įrengimas, medžiagos, darbai, technika“ – 2 563,40 Lt (be PVM). Sumų skirtumas neleidžia daryti išvados, kad 8 ir 9 pozicijose būtų įtvirtinti analogiško pobūdžio įvado darbai. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atlikti 5 geoterminiai gręžiniai ir įvadas į katilinę, taigi, tikėtina, kad „įvado darbai“ už 670 Eur (be PVM) sumą apėmė darbus, kurie susiję būtent su šildymo sistemos, o ne vandens įvado įrengimu. Tai, kad vandens įvado darbai buvo sulygti kaip papildomi darbai, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti A. P. bei K. D. Liudytojas A. P. nurodė, kad atliko 5 geoterminio šildymo gręžinius, taip pat papildomus vandens įvado įrengimo darbus, kurie buvo atliekami kitoje negu gręžiniai pastato pusėje.

61.       Be to, tai, kad vandens įvado įrengimo darbai nebuvo sulygti 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi, netiesiogiai patvirtina ir pats 2014 m. balandžio 29 d. rašytinės sutarties projektas, kuris apėmė tik ieškovės įsipareigojimą įrengti geoterminės šildymo sistemos lauko kolektorių (5 gręžinius).

62.       Kadangi visuma aplinkybių leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad vandens įvado darbai buvo papildomai šalių sulygti darbai, t.y. sulygti jau po 2014 m. balandžio 29 d. sutarties sudarymo, spręstina, kad ir suma už jų atlikimą negalėjo būti prieš tai įtraukta į bendrą 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi šalių suderintą kainą – (44 020,89 Lt (12 749,33 Eur).

63.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus, kainas už juos, taigi ir dėl vandens įvado įrengimo (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, dėstydama savo teiginius dėl kainos, už kurią atlikti vandens įvado darbai, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, pasvarstymais, kad tokia kaina nepagrįsta, tačiau detaliau savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, neįrodinėjo, kad darbų kaina galėjo būti įvertinta neadekvačia suma. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys papildomai žodžiu susitarė dėl vandens įvado įrengimo darbų atlikimo, sprendžia, kad tikėtina, jog jos žodžiu susitarė ir dėl tokios 2014 m. birželio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos vandens įvado įrengimo kainos – (2 563,40 Lt (be PVM)) (CPK 185 straipsnis).

64.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas).

65.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

66.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą – rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina tikėtinai pagrįsta išvada, kad šalys 2014 m. balandžio 29 d. žodinės sutarties pagrindu susitarė tik dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo, neįtraukdamos į atliktinus darbus nei galimų trūkumų šalinimo pagal 2010 m. vasario 14 d. statybos darbų sutartį, nei vandens įvado įrengimo darbų atlikimo, kurie šalių buvo sulygti vėliau kaip papildomi darbai (CPK 185 straipsnis).

Dėl ieškovės pareigos tinkamai atlikti darbus ir atsakovės pareigos už juos atsiskaityti

67.       Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė atliko šalių suderintus darbus nekilo. Atsakovė taip pat neginčija pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, tačiau teigia, kad ji to neprivalanti daryti iki tol, kol ieškovė pašalins atliktų darbų trūkumus. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji tinkamai atliko statybos rangos darbus, jog jos įrengtos geoterminio šildymo sistemos veikia tinkamai. Pasak atsakovės, trūkumai nebuvo ištaisyti ne tik pagrindiniame pastate pagal 2010 m. vasario 14 d. sutartį, tačiau ir pagalbiniame pastate įrengtos geoterminio šildymo sistemos, kurie pasireiškia tuo, jog krenta spaudimas geoterminėje sistemoje, lauko kolektoriuje kaupiasi vanduo, kuris apsemia jungiamąsias dalis, lauko kolektorius įstatytas kreivai, nesudėti debitomačiai, nesutvarkyta techninė dokumentacija. Atsakovė pažymi, kad trūkumų faktą patvirtina ir tai, kad dar 2019 metais ieškovė derino defektų taisymo darbus su rangove UAB „Horizonce“, kuri atliko mokėjimus ieškovei.

68.       Atsakovės teigimu, jeigu ieškovė tinkamai atliko darbus, neaišku, kodėl ji tik 2020 metais vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Pasak atsakovės, ji iki 2020 m. liepos 9 d. negavo nei darbų priėmimo-perdavimo akto, nei 2014 metais išrašytos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Pažymi, kad įstatymas nenumato, kad atsakovė dėl darbų trūkumų pretenzijas privalėjo ieškovei pareikšti raštu.

69.       CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.

70.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

71.       Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

72.       Pagal teismų praktiką vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t.y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t.y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-597/2005; Nr. 3K-3-17/2007, 3K-3-363-611/2016, 3K-3-357-684/2017).

73.       Pagal bendrą taisyklę užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Visgi kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo – tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

74.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014 m. balandžio 29 d. sutartimi sulygtus darbus dėl geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus įrengimo, taip pat papildomus darbus dėl vandens įvado įrengimo atliko. Tą patvirtina ne tik ieškovės vienašališkai pasirašytas 2014 m. birželio 12 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, ieškovės atsakovei 2014 m. birželio 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija GSS Nr. 7080835, tačiau ir kartu su ieškiniu pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuota atliktų darbų eiga, taip pat liudytojų A. P. ir K. D. parodymai. Kad ieškovė atliko sulygtus darbus neneigia ir pati atsakovė, tik teigia, kad ieškovė neįrodė, kad ji juos atliko tinkamai.

75.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovė buvo atsakovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti ieškovės atliktų darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ta aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, o jį vienašališkai pasirašė tik ieškovė, savaime nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už jos atliktus statybos darbus. Pažymėtina tai, kad būtent atsakovė turėjo būti suinteresuota tuo, jog darbų priėmimas-perdavimas būtų tinkamai įformintas, kadangi, kaip jau buvo minėta, priėmusi darbą jo nepatikrinusi ar nenurodžiusi priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, atsakovė netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų, kad darbų priėmimo metu (2014 metais) atsakovė būtų reiškusi ieškovei atitinkamas pretenzijas dėl atliktų darbų, teikusi pastabas dėl tam tikrų jų trūkumų, juos užfiksavusi darbų perdavimo-priėmimo akte ar kitame dokumente. Atsakovė neginčijo, kad darbai faktiškai buvo atlikti ir jai 2014 metais perduoti, jog ji darbų rezultatu faktiškai naudojasi.

76.       Nors atsakovė ir nurodo, kad buvo nustatyti tokie pagal ginčo sutartį įrengtos geoterminio šildymo sistemos trūkumai – krenta spaudimas geoterminėje sistemoje, lauko kolektoriuje kaupiasi vanduo, kuris apsemdavo jungiamąsias dalis, lauko kolektorius įstatytas kreivai, nesudėti debitomačiai, nesutvarkyta techninė dokumentacija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ne tik neįrodė, kad tokie trūkumai apskritai yra/buvo, tačiau ir to, kad šių galimų trūkumų ji negalėjo nustatyti normaliai priimdama darbų rezultatą ir apie tai padaryti atitinkamas žymas darbų priėmimo-perdavimo akte. Sutiktina su tuo, kad įstatymas nenumato, kad pretenzijos dėl darbų trūkumų privalomai turėtų būti reiškiamos rašytine forma, tačiau šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad šaliai pasirinkusiai pretenzijas dėl galimų darbų trūkumų reikšti žodžiu, jai taip pat kyla pareiga vėliau įrodyti ne tik tokių pretenzijų reiškimo faktą, tačiau ir jų turinį bei kitas su tuo susijusias aplinkybes.

77.       Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė netgi po darbų priėmimo būtų teikusi pretenzijas ieškovei dėl pagalbiniame pastate atliktų darbų – šildymo sistemos įrengimo, t.y. jokių duomenų jog po 2014 m. birželio 12 d. iki pat ieškovei 2020 m. liepos 9 d. pareiškiant pretenziją atsakovei dėl skolos apmokėjimo, taip pat 2020 m. rugpjūčio 7 d. kreipiantis į teismą, atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su reikalavimu pašalinti trūkumus pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį atliktus darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pretenzijas ėmė reikšti tik ieškovei pareiškus reikalavimą teisme su ja atsiskaityti.

78.       Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Horizonce“ 2019 m. kovo 19 d. buvo sudaryta sutartis Nr. Horiz/NarDvar-19.03.19 dėl (duomenys neskelbtini) sodybos, pagalbinio pastato kapitalinius remonto darbų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad būtent ieškovę ir UAB „Horizonce“ būtų sieję atitinkami sutartiniai santykiai (būtent dėl ieškovės atsakovei atliktų darbų trūkumų šalinimo), kurių pagrindu UAB „Horizonce“ būtų privalėjusi atlikti mokėjimus ieškovei. Šiuo atveju vien liudytojo A. P. parodymai apie tai, kad šalys galimai derino tam tikrų darbų trūkumų šalinimą, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą apie tokių trūkumų realų egzistavimą, taip pat jų mastą ir kitas aplinkybes. Be to, apskritai pastebėtina tai, kad liudytojo nurodytas trūkumas, susijęs su duobe, į kurią sueina visa inžinerija, apima pagrindinį pastatą, kas nėra 2014 m. balandžio 29 d. sutarties dalykas.  

79.       Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių įrodymų leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Horizonce“ mokėjimai ieškovei buvo atlikti už atsakovę, dengiant pastarosios turimą įsiskolinimą ieškovei. Duomenų, kad atsakovės per trečiąjį asmenį atliktas mokėjimas ieškovei, reikštų, kad ieškovė neabejotinai pripažino atliktų darbų trūkumų faktą pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį ir juos šalino, dėl ko atsakovė pervedė jai dalinį mokėjimą, nėra, priešingos išvados neleidžia daryti ir aukščiau minėto liudytojo A. P. parodymai (CPK 178, 185 straipsniai).

80.       Pažymėtina tai, kad atsakovė nei nepasirašydama darbų priėmimo-perdavimo aktą, nei vėliau nurodė jo nepasirašymo priežastis, nei teismo posėdžio metu prašė aktą pripažinti negaliojančiu. Tai, kad šiuo atveju pati ieškovė darbų priėmimo perdavimo aktą vienašališkai pasirašė tik 2020 m. liepos 14 d. nekeičia teisinės situacijos vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai darbai dar 2014 metais atsakovei buvo perduoti ir ji ieškovės darbų rezultatu naudojasi. Duomenų apie ieškovei pareikštas pretenzijas dėl galimų trūkumų, jų apimtį, taip pat pretenzijų reiškimo laiką atsakovė teismui nepateikė, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atlikti darbai buvo perduoti su trūkumais ar kad perdavimo metu galimai buvę paslėpti trūkumai (ko atsakovė neįrodinėjo) paaiškėjo vėliau (CPK 178 straipsnis).

81.       CK 6.687 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

82.       Pažymėtina tai, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

83.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad ieškovė atliko ir perdavė darbų rezultatą atsakovei, kurį atsakovė priėmė ir faktiškai naudojosi, atsakovei neįrodžius, kad ieškovės atlikti darbai atlikti su trūkumais, konstatuotina, kad atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už šios atliktus statybos darbus pagal 2014 m. balandžio 29 d. sutartį ir papildomą susitarimą dėl vandens įvado įrengimo (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

84.       Kadangi nustatyta, kad darbų kaina sudarė bendrą 47 122,60 Lt (13 647,65 Eur) dydžio sumą (už geoterminės šildymo sistemos lauko kolektoriaus ir vandens įvado įrengimą), atsakovei sumokėjus 13 000 Lt (3 765,06 Eur) avansą ir per trečiąjį asmenį 3 000 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė likusį 6 882,59 Eur įsiskolinimą už ieškovės atliktus statybos darbus. 

Dėl bylos baigties

85.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

87.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

88.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 1 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

89.       Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

90.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Centro parkas“, juridinio asmens kodas 126278876, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Geoterminio šildymo sistemos“, juridinio asmens kodas 300655254, 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Ramunė Mikonienė

Renata Volodko