Baudžiamoji byla Nr. 2K-159-976/2017

Proceso Nr. 1-01-2-00032-2008-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.1.5.3; 1.1.2.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,

nuteistojo R. D. gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,

nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio ir nuteistojo R. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį –  pataisos namuose.

R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį  (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d.) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir R. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį –  pataisos namuose.

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d.) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. R. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. R., nuteistojo M. B. gynėjo A. Liutvinsko ir nuteistojo R. D. gynėjo K. Ragaišio apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio nuteistojo M. B. gynėjo advokato A. Liutvinsko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato K. Ragaišio ir nuteistojo R. R. kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų advokatų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

              1. R. D. nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės Ipswich Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent: R. D., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, kas pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, R. D., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir užverbuodamas kaip bendrininką M. B., užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą ir laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje ir vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

              R. D. taip pat nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4 250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. 76-77, esančius (duomenys neskelbtini), D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį Alytaus mieste A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K.. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. R. D., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. L., nurodė M. B. paimti, laikyti ir realizuoti į Jungtinę Karalystę atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o M. B. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21.10 val. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose M&M Auto C. U. 17 Northhumberland I. E. W. L., Tottenham, London, (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims nenustatytomis aplinkybėmis.

              Be to, R. D. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, R. R., kuris Jungtinės Karalystės Ipswich Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po to ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. 76-77, esančius (duomenys neskelbtini), D. K., kur šaunamieji ginklai ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d.  Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R. paėmė ir transporto priemone nugabeno bei iki 2007 m. gruodžio 6 d. neturėdami leidimo laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje 4 L. A., Becton, London, E6, ir D. K., kurią įkalbėjo laikyti šaudmenis, gyvenamojoje vietoje, esančioje 76 A. R., London, E16.  2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 10 min., vykdant per K. Č. perduotus R. L. nurodymus, R. R. tris savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius perdavė M. B., kuris, derindamas savo veiksmus su R. D., neturėdamas leidimo juos gabeno automobiliu „Honda Civic“, Jungtinės Karalystės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kol 2007 m. gruodžio 6 d. 20 val. 22 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir M. B. sulaikymo metu. Laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. R. kartu su D. K. devynis šimtus dešimt 9 mm kalibro šovinių neturėdami leidimo laikė D. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje 76 A. R., London, E16, kol 2007 m. gruodžio 7 d. 00 val. 50 min. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir D. K. sulaikymo metu, o dešimt savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, laikė R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje 4 L. A., (duomenys neskelbtini), kol 2007 m. gruodžio 7 d. 21 val. juos paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos ir R. R. sulaikymo metu.

              M. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D. ir R. R., kuris Jungtinės Karalystės Ipswich Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje darant sunkius nusikaltimus su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais, o būtent: M. B. laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. įsitraukė į R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklą, sutikęs dalyvauti kontrabandos būdu nugabenant slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus bei vykdyti kitas užduotis. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. taip pat į nusikalstamo susivienijimo veiklą buvo įtraukti D. B., K. Č., A. E., D. K., M. B., R. R., be to, parinkti nusikaltimams daryti bendrininkai S. K., D. K. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. gruodžio 7 d. R. L. vadovaujant šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, tai pasireiškė bendrininkų sutelkimu bendrai nusikalstamai veiklai, susitikimų, kuriuose būdavo planuojami nusikaltimai ir aptariami nusikalstamo susivienijimo narių ir kitų bendrininkų tarpusavio santykiai bei sprendžiami kiti susivienijimo veiklai svarbūs klausimai, rengimu, nurodymų asmeniškai arba per K. Č. ir D. B. bendrininkams davimu ir jų vaidmenų paskirstymu darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veiklos gautų piniginių lėšų rinkimu ir panaudojimu mokant bendrininkams atlygį ir įsigyjant nusikaltimams daryti reikiamas priemones bei įrankius; jis, M. B., vykdydamas R. L. nurodymus, parinkdamas ir verbuodamas bendrininkus, užtikrindamas kontrabandos būdu iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę įvežtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų paėmimą, laikymą bei realizavimą Jungtinėje Karalystėje ir vykdydamas kitas užduotis, kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuojant ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdant 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.

              M. B. taip pat nuteistas už tai, kad dalyvaudamas nusikalstam susivienijimo veikloje, veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. rugsėjo 5 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 Lt) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis bei ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių, per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. 76-77, esančius (duomenys neskelbtini), D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. rugsėjo 5 d.. Vykdant R. L. nurodymus, 2007 m. rugpjūčio mėnesį Alytuje A. E. surado ir įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. paslėpė iš R. L., K. Č. ir D. B. gautus ginklus ir šaudmenis slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K.. 2007 m. rugsėjo 5 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip vieną šimtą 9 mm kalibro šovinių į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d. M. B., atlikdamas savo vaidmenį ir derindamas savo veiksmus su R. D. ir R. L., su tyrimo metu nenustatytais asmenimis juos paėmė ir iki 2007 m. spalio 5 d. 21 val. 10 min. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytose vietose Jungtinėje Karalystėje bei patalpose, esančiose M&M Auto C. U. 17 Northhumberland I. E. W. L., Tottenham, London, (duomenys neskelbtini), kol penkis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“ ir devynis 9 mm šovinius paėmė Jungtinės Karalystės pareigūnai kratos metu, o ne mažiau kaip septynis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devyniasdešimt vieną 9 mm kalibro šovinį iki 2007 m. lapkričio 10 d. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims nenustatytomis aplinkybėmis.

              Be to, M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D., veikusiu organizuota grupe R. R., kuris Jungtinės Karalystės Ipswich Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 9 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą dešimčia savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K. bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą, ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po to ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. 76-77, esančius (duomenys neskelbtini), D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d. Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę; D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R. juos paėmė.

              R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais R. L., D. B., A. E., D. K., kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, K. Č., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas mirus, R. D., M. B., kuris Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteistas už neteisėtą disponavimą trimis savadarbiu būdu perdirbtais dujiniais pistoletais IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytais šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir septyniasdešimt trimis 9 mm kalibro šoviniais, ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. K. bei D. K., kuri Jungtinės Karalystės Snaresbrook Karūnos teismo įsiteisėjusiu 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu nuteista už neteisėtą disponavimą devyniais šimtais dešimčia 9 mm kalibro šovinių, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. iš anksto sutarė su R. D. ir M. B., kad pastarieji paims į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus IŽ 79-8 „Baikal“, mokėdami ne mažiau kaip 850 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (4250 Lt) už vienetą, ir 9 mm kalibro šovinius, mokėdami ne mažiau kaip 1 Didžiosios Britanijos svarą sterlingų (5 litus) už vienetą ir juos realizuos, sutarė su R. R., kad pastarasis paims ir laikys iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, sutarė su A. E., kad pastarasis suras vairuotoją, sutiksiantį kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę už 1000 eurų (3450 Lt) atlygį, sutarė su D. K., kad pastarasis paruoš iš automobilių akumuliatorių slėptuves ir jose paslėps neteisėtai disponuojamus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, po to ne mažiau kaip aštuoniolika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius R. L. ir K. Č. per kelis kartus transporto priemonėmis nugabeno į garažus Nr. 76-77, esančius (duomenys neskelbtini), D. K., kur šaunamieji ginklais ir šaudmenys neturint leidimo buvo laikomi ne ilgiau kaip iki 2007 m. lapkričio 12 d.

              Vykdant R. L. nurodymus, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. lapkričio 11 d. A. E. įkalbėjo S. K. kontrabandos būdu nugabenti slėptuvę – krovininio automobilio akumuliatorių, su jame esančiais uždraustais apyvartoje daiktais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę D. K. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. lapkričio 11 d. paslėpė iš R. L. ir K. Č. gautus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius slėptuvėje – krovininio automobilio akumuliatoriuje, kurį A. E. transporto priemone nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. K.. 2007 m. lapkričio 12 d. S. K., važiuodamas per Kalvarijų užkardą su UAB „R“ priklausančiu krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1840“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno krovininio automobilio akumuliatoriuje paslėptus ne mažiau kaip trylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IŽ 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip devynis šimtus aštuoniasdešimt tris 9 mm kalibro šovinius į Jungtinę Karalystę, kur laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. R. R., vykdydamas per K. Č. perduotus R. L. nurodymus ir atlikdamas savo vaidmenį, juos paėmė.

              R. R. buvo kaltinamas ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nenustatyti nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai, kurie patvirtintų R. R. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, todėl jį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 2 punktas).

              2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir sumažinus paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti jos vykdymą.

2.1. Kasatorius teigia, kad teismai be pagrindo jam nepripažino lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų, skyrė per griežtą bausmę ir netaikė BK 75 straipsnio nuostatų.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismai, atsisakydami pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), akcentavo tai, jog kasatorius (R. R.) savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau, anot kasatoriaus, tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistasis R. R. teigia, kad jis visiškai prisipažino ir nurodė visas aplinkybes, o neprisipažino tik dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo teiginiu, jog BK 75 straipsnio taikymas yra išimtinė bausmės realizavimo forma. Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015 nurodyta, jog BK 75 straipsnis leidžia teismams įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų. Kasatorius pažymi, kad Lietuvoje nėra teistas, o šis nusikaltimas padarytas prieš dešimt metų, ir per tą laiką jis nėra nieko neteisėto padaręs, tai rodo, jog jis nėra linkęs nusikalsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad procesas užsitęsė pernelyg ilgai dėl nevisapusiško ikiteisminio tyrimo ir tai pažeidė jo, kaip kaltinamojo, teises, numatytas BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

3. Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėjas advokatas K. Ragaišis prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą R. D. nutraukti.

3.1. Kasaciniame skunde nurodyta, kad R. D. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį nuteistas nepagrįstai, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius esminių BPK pažeidimų, kas sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

3.2. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė esminių ir reikšmingų veikos kvalifikavimui pagal BK 249 straipsnio 1 dalį aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į nuteistojo gynybos argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu. Pasak kasatoriaus, minėta teisės norma reikalauja vieno iš svarbių požymių, tokių, kaip ryšių pastovumas tarp nusikalstamo susivienijimo narių. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl R. D. kaltės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nurodoma tik jo užduotis – surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus. Nurodyta, kad tai pasireiškė tuo, jog jis surado M. B., su kuriuo bei R. L. derino veiksmus priimant du kartus 2007 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. lapkričio 12 d. R. L., K. Č. ir D. B. į Jungtinę Karalystę (toliau – ir JK) atvežtus perdirbtus dujinius pistoletus ir šaudmenis. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad R. D. į nusikalstamą susivienijimą buvo įtrauktas nuo 2006 m. rugsėjo mėn. Tačiau, anot kasatoriaus, tam pagrįsti teismas nenurodė jokių įrodymų. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog R. D. kada nors būtų buvę pavestos nuosprendyje nurodomos paskirtos užduotys – užverbuoti M. B. ar surasti pirkėjus ginklams. Tvirtinama, kad byloje ne tik nėra jokių duomenų apie ginklų pirkėjus, bet nėra ir įrodymų, jog R. D. būtų tokių pirkėjų ieškojęs ar davęs dėl to kam nors nurodymus. Todėl kasatorius laiko, kad pirmosios instancijos teismas šias svarbias bylai įrodinėtinas aplinkybes grindė prielaidomis, o ne pagrįstais tiesioginiais ar netiesioginiais bylos duomenimis.

3.3. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nelogiški, nes negali būti vieno susivienijimo nariais asmenys, kurių dauguma vienas kito nepažįsta, kurių veiklos tikslai, veikimo teritorijos skiriasi. Alytuje veikusio nusikalstamo susivienijimo viena iš pagrindinių veikų buvo neteisėtas disponavimas dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų. R. D. tokia veika nebuvo inkriminuojama, duomenų apie tai nėra. R. D. iki ekstradicijos Lietuvoje nėra buvęs nuo 1992 m., dėl to veikti Alytuje organizuotame nusikalstamame susivienijime net neturėjo galimybės. Pažymima, kad nuosprendyje nurodyta, jog tarp R. L., R. D. ir M. B. buvo susitarimas šaunamuosius ginklus įsigyti po 850 svarų. Anot kasatoriaus, neįtikėtina, kad vieno nusikalstamo susivienijimo nariai vienas iš kito pirktų prekes, kurių disponavimui ir realizavimui ir buvo suburtas šis susivienijimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl ne laiku atsiskaičius už pateiktą prekę po pirmo ginklų perdavimo epizodo, tarp R. L. ir R. D. kilo konfliktas, po kurio R. D. buvo nutarta daugiau neparduoti ginklų. Todėl kasatorius teigia, kad R. D. inkriminuojamame 2007 m. lapkričio 12 d. epizode (ginklų ir šaudmenų kontrabandoje, ginklų ir šaudmenų neteisėtame laikyme) jis dalyvauti negalėjo. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad antro epizodo metu R. L. per K. Č. davė nurodymą R. R., kuris teismo išteisintas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, perduoti M. B. tris pistoletus ir septyniasdešimt tris šovinius bei paimti pinigus. Kasatorius teigia, kad veikiant viename nusikalstamame susivienijime nebūtų buvę jokio pagrindo R. L. duoti tokių nurodymų ne nusikalstamo susivienijimo nariui R. R., kai galima duoti nurodymus tiesiogiai nusikalstamo susivienijimo nariams M. B. ar R. D. – nebent jie nebuvo R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai. Pažymėtina, kad R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai į JK vežė ginklus ir po 2007 m. lapkričio 12 d. R. D. gynėjas nurodo, kad teismai, aprašę R. D. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, turėjo skundžiamuosiuose sprendimuose nurodyti duomenis, patvirtinančius, jog jis įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijo veiklą, t. y. atskleisti veikos, numatytos BK 249 straipsnyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Tačiau tai nebuvo padaryta. Pasak kasatoriaus, teismai neatskleidė juridiškai reikšmingo R. D. veiksmų JK ir R. L., K. Č. ir D. B. nusikalstamo susivienijimo veiklos santykio, atskleidžiant R. D. tyčią, veikos subjektyviųjų požymių aspektu. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog R. D. įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, veikusio Lietuvoje, veiklą, turėjo pareigą bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad R. D., gyvendamas JK, žinojo apie tokį susivienijimą Lietuvoje. Pažymima, kad nekonkretus teiginys ,,įsitraukė“, neatskleidžia nei R. D. žinojimo, nei jo tiesioginės tyčios dalyvauti tokio susivienijimo veikloje.

3.4. Skunde nurodyta, kad R. D. kaltė nuosprendyje grindžiama dviem prieštaringomis ir klaidingomis prielaidomis, o būtent, jog R. D. pažįsta R. L., D. B., M. B. ir R. R., todėl jis yra nusikalstamo susivienijimo narys, ir kad R. D. teistas JK už šaunamojo ginklo laikymą, vadinasi, jis užsiiminėjo jam inkriminuojama šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabanda bei laikymu. Kasatorius nurodo, kad teismai ne tik nekreipė jokio dėmesio į pirmiau minėtą aplinkybę, kur tuo metu buvo R. D., t. y. kad jis Lietuvoje nesilankė nuo 1992 m., bet ir į kitas aplinkybes, jog su išvardytais asmenimis R. D. sieti gali ir kiti ryšiai, nebūtinai nusikalstami.

3.5. Pažymima, kad nuosprendyje nurodomas R. D. vaidmuo yra tik kaip šaunamųjų ginklų ir šaudmenų pirkėjo, nurodant, jog jis turėjo tuos ginklus ir šaudmenis nupirkti, mokėdamas po 850 svarų sterlingų už pistoletą ir po 1 svarą sterlingų už šovinį. Nėra nurodyta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šią ginklų ir šaudmenų kontrabandą organizavę ir realizavę asmenys savo veiksmus derino su R. D.. Kasatorius teigia, kad teismai nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų, kaip R. D. galėjo fiziškai prisidėti prie ginklų ir šaudmenų kontrabandos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, R. D. BK 199 straipsnio 2 dalis inkriminuojama tik kaip nusikalstamo susivienijimo nariui, neatskleidžiant R. D. atliktų veiksmų Lietuvoje ar JK, BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties teisiškai reikšmingų objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties (tarp jų ir tyčios) požymių. R. D. kaltu niekada neprisipažino, nė vienas nuteistasis ar liudytojas nedavė parodymų, patvirtinančių R. D. dalyvavimą jam inkriminuojamose veikose. Nuosprendžio ir nutarties dalyse dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nurodomi tik vieninteliai R. D. veiksmai, kad jis duodavo M. B. nurodymus paimti ginklus ir šaudmenis. Pažymėtina, kad dėl 2007 m. lapkričio 12 d. epizodo – ginklų ir šaudmenų, kuriuos iš R. R. paėmė M. B., byloje nėra jokių duomenų, jog R. D. būtų tokį nurodymą davęs. Kasatorius teigia, kad nenustačius objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, jog R. D. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir 249 straipsnio 1 dalį jis negalėjo būti teisiamas.

3.6. Skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami R. D. antrą kartą už tas pačias nusikalstamas veikas, dėl to paties kaltinimo, dėl kurio yra įsiteisėję Jungtinės Karalystės teismo nuosprendis bei prokurorų nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą bei nepagrįstai netaikė BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų. Kasatorius nurodo, kad R. D. nuosekliai teigė, jog jam šioje byloje visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas, padarytas JK tuo metu, kai jis ten atliko laisvės atėmimo bausmę, tyrė JK prokurorai kartu su 2006 m. epizodu, už kurį JK teismo sprendimu buvo nuteistas prisipažinus, o dėl kitų veikų JK prokurorai priėmė nutarimą bylą nutraukti, nesant jo kaltės įrodymų. Apie tokius JK teisėsaugos pareigūnų veiksmus teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir kiti nuteistieji M. B. ir R. R.. R. D. gynyba bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nekartą kreipėsi į teismą su prašymu išreikalauti tokius JK teismų, prokurorų priimtus sprendimus, siūlė apklausti atsakingą JK prokurorą, tyrusį šioje byloje R. D. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, siekiant tinkamai išsiaiškinti minėtas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas pavedė kaltinimą palaikančiam prokurorui iš JK gauti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius arba paneigiančius šias aplinkybes. Pažymima, kad prokuroras į bylą pateikė nepilnus išrašus iš JK teismų nuosprendžių, nes negavo nei galutinių teismo nuosprendžių, nei pačių prokurorų nutarimų tuo klausimu, motyvuojant tuo, jog tokį ilgą laiką JK tokie galutiniai dokumentai nėra saugomi pačiose institucijose, o galbūt saugojami mokamuose archyvuose, o tam nėra pinigų. Dėl to R. D. paaiškinimai dėl dvigubo jo teisimo už tas pačias veikas byloje nepaneigti. Priešingai, byloje yra pateikti ir kiti įrodymai iš JK, patvirtinantys kad R. D. šioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo tirtos ir teisiškai įvertintos JK atitinkamų teisėsaugos įstaigų. Kasatorius pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra visą bylos medžiagą pagal šioje baudžiamojoje byloje R. D. inkriminuojamas nusikalstamas veikas su pagrindiniais bylos įrodymais, tarp jų ir telefoninių pokalbių įrašais, kuriais iš esmės grindžiama R. D. kaltė, yra perdavusi tirti JK teisėsaugos pareigūnams, nes R. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos būtent ten. JK prokurorai minimą medžiagą su visais Lietuvos prokurorų pateiktais įrodymais turėjo ir atliko nuodugnų šioje byloje inkriminuojamų nusikalstamų veikų tyrimą bei R. D. veiksmų teisinį įvertinimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad šios bylos (t. 27, b. l. 42) yra elektroninio susirašinėjimo laiškas, kurį prokurorui G. Ivanauskui parašė JK prokurorė Dillon Sarah. Šiame laiške rašoma, kad dėl R. D. tyrimą atliko JK Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūra dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų, duslintuvų laikymu – rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6-7 d. Kad šis tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Šiuo laikotarpiu R. D. buvo laikomas suimtas viename iš Jos Didenybės kalėjimų. Kad nustačius, jog tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų pareikšti kaltinimų R. D., todėl jam nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka. Teisinis procesas dėl R. D. inkriminuojamų veikų šioje byloje vyko JK ir jis JK prokurorų buvo nutrauktas. Byloje tirtos nusikalstamos veikos savo objektyviaisiais veiksmais, jų apimtimi, dalyvavusiais asmenimis laiko ir vietos atžvilgiu visiškai sutampa su šioje byloje inkriminuojamais R. D.. Vėliau byla iš JK nebuvo perduota toliau tirti Lietuvos prokurorams, o pats R. D. tų pačių veiksmų, jau įvertintų JK prokurorų, tyrimas Lietuvoje nebuvo pradėtas. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, atmesdami R. D. argumentus dėl jo dvigubo nuteisimo už tas pačias veikas, Lietuvos teismams tinkamai nežinant JK baudžiamojo proceso teisės normų ypatumų ir skirtumų nuo Lietuvos baudžiamojo proceso, negavus gynybos prašomų galutinio dėl R. D. priimto teismo nuosprendžio ar prokurorų sprendimų nutraukti bylą dėl 2007 m. veikų, nepagrįstai nesivadovavo šioje byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais šią aplinkybę.

3.7. Skunde nurodyta, kad byloje yra 2008 m. birželio 3 d. JK prokuratūros laiškas –prašymas: Operacija Treadle, kuriame nurodoma, kad JK teisėsaugos įstaiga RONTA mano, jog R. D. vadovauja organizuotų nusikaltimų grupei JK, kuri ginklus gauna iš R. L. organizuotos nusikalstamos grupės, kad RONTA nori surinkti visus įmanomus įrodymus prieš R. D. ir jo nusikalstamą grupuotę tam, kad pradėtų jų baudžiamąjį persekiojimą, prašo jiems pateikti visus įkalčius. Nurodomi įtariami JK organizuotos grupės asmenys: R. D., D. D., B. K., M. B. ir R. R.. Taip pat nurodomi JK teisės aktai, pagal kuriuos dėl šių asmenų atliekamas tyrimas. Nurodoma, kad iš byloje esančių JK prokuratūros pateiktų dokumentų matyti, jog tyrimas dėl R. D. inkriminuojamų šiame procese nusikalstamų veikų JK buvo atliekamas visa apimtimi. Byloje esant duomenims, kad tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius R. D. kaltės, bet šioje byloje negavus paties prokuroro nutarimo nutraukti bylą, ir išnaudojus visas galimybes tokius dokumentus gauti, nežinant JK baudžiamojo proceso reguliavimo taisyklių, kokiu būdu tai daroma, kur tokie dokumentai turi būti saugomi, kokia jų forma, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, net ir esant abejonėmis dėl šios aplinkybės, negalėjo padaryti išvados, kad R. D. nėra šiame procese teisiamas antrą kartą. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju principo non bis in idem taikymas Europos Tarybos konvencijų aspektu yra platesnis nei aiškinama skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje, todėl teismai privalėjo teisingai įvertinti visas minėtas aplinkybes, o visas kilusias byloje nepašalintas abejones vertinti nuteistojo R. D. naudai ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.

3.8. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai R. D. netaikė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę neįskaitė jo sulaikymo nuo 2006 m. spalio 21 d. JK ir JK atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko. Taip pat teigiama, kad teismai pažeidė ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino nuteistojo R. D. gynybos argumento, kad paskutiniai kaltinime nurodyti epizodai padaryti daugiau kaip prieš devynerius metus. Ikiteisminis tyrimas ir teismai vyko pernelyg ilgai ne dėl nuteistojo kaltės. Su nuteistaisiais ilgą laiką nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teisminis procesas vyko nuo 2013 m., kelis kartus keitėsi teismo kolegijų sudėtys. Teismo nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos tapačiais veiksmais yra aiškiai susijusios su tomis veikomis, už kurias nuteistasis jau atliko nemažą realią laisvės atėmimo bausmę pagal JK teismo nuosprendį. Jei R. D. būtų nuteistas pagal skundžiamą teismo nuosprendį, tai per tą laiką, nuo veikos padarymo iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, laisvės atėmimo bausmę jis būtų atlikęs jau du kartus. Pažymėtina, kad visą tą laiką jam buvo taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jis negalėjo gyventi kartu su savo šeima, o laukdamas patyrė sunkius išgyvenimus. Todėl kasatorius mano, kad R. D. baudimas realia laisvės atėmimo bausme ne tik prieštarautų baudžiamosios atsakomybės tikslams ir uždaviniams, bet ir pažeistų jo pagrindines teises, ginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai R. D. netaikė BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatų, nenustatydamas jo regėjimo negalios (visiško aklumo). Kasatorius nurodo, kad jeigu kasacinės instancijos teismas padarys išvadą, jog R. D. yra kaltas, nėra pagrindų jam bylą nutraukti, tokiu atveju būtina sumažinti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, kad jis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę.

4. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas A. Liutvinskas prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalis dėl M. B. ir jam bylą nutraukti.

4.1. Kasaciniu skundu skundžiami abiejų instancijų teismų sprendimai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, non bis in idem pricipo pažeidimo bei BPK nuostatų nepaisymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

4.2. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas praktiškai pažodžiui į nuosprendį perkėlė M. B. pareikštą kaltinimą, nors privalėjo nurodyti duomenis, patvirtinančius, jog jis įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutiko, kad byloje minimi ginklai ir šaudmenys į JK būtų gabenami kontrabanda, juos slepiant akumuliatoriuose, ir apsiėmė tuos ginklus realizuoti, t. y. atskleisti veikos, numatytos BK 249 straipsnyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino gynybos argumentų dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pripažįstant M. B. dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje ir apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais bei nuoroda į Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas iš kaltinamojo akto slaptai darytų telefoninių pokalbių ir kitų operatyvinių veiksmų duomenis į nuosprendį, neatliko jų analizės, t. y. neatskleidė juridiškai reikšmingo M. B. veiksmų JK ir R. L. suburto nusikalstamo susivienijimo Lietuvoje santykio, tiek atribojant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės požymius, tiek atskleidžiant M. B. tyčią, veikos subjektyviųjų požymių aspektu. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje šiais esminiais teisės taikymui klausimais taip pat nieko nepasisakyta, nors jie ir buvo keliami apeliaciniame skunde. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog jo ginamasis įsitraukė į nusikalstamo susivienijimo, veikusio Lietuvoje veiklą, o tiksliau tokią formuluotę ištisai perkeldamas į skundžiamą nuosprendį iš kaltinamojo akto, neįvykdė pareigos bylos duomenų pagrindu konstatuoti, kad M. B., kuris nuo 2000 m. nuolat gyveno ir dirbo JK, žinojo apie tokį susivienijimą Lietuvoje. M. B. gynėjas laiko, kad toks nekonkretizuotas teiginys ,,įsitraukė“ neatskleidžia nei jo ginamojo žinojimo, nei jo tiesioginės tyčios dalyvauti tokio susivienijimo veikloje. Pasak kasatoriaus, R. L., D. B., D. K., K. Č., R. D., A. E. ir kitų asmenų bendravimo telefonu turinys yra nepakankamas išvadai, kad jo ginamasis (M. B.) kažkuriuo laiku, savo noru įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutiko dalyvauti tik kai kuriuose susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas M. B. bendravimas telefonu leidžia daryti tik vieną išvadą, jog jis bando realizuoti kažkokiam Toniui perdirbtus pistoletus, išsako pretenzijas dėl ginklų netinkamumo ir vengia atsiskaityti. Anot kasatoriaus, teisės taikymo aspektu reikšminga ir tai, kad byloje nenustatyta, jog ginamasis kokiais nors veiksmais yra prisidėjęs prie ginklų ir šaudmenų gabenimo į JK. Skundžiamame nuosprendyje pateiktuose įrodymuose (38-47 nuosprendžio lapai) nėra net užuominos, kad ginklų įsigijimo, perdirbimo, slėpimo ir gabenimo klausimus kuris nors iš nurodytų ir kitoje byloje nuteistų asmenų būtų derinę ar aptarinėję su M. B.. Kitaip tariant, nenustačius tyčios, inkriminuoti tyčinę kaltę nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, mechaniškai perkeldamas iš kaltinamojo akto ir 2012 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio į skundžiamą nuosprendį operatyvinių priemonių ir veiksmų metu gautus bylos duomenis, neatkreipė dėmesio, jog viena jų dalis apskritai neturi jokio juridiškai reikšmingo santykio su M. B. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybių atskleidimu, o kita dalis tų duomenų gauta jau jam esant sulaikytam JK. Kartu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad tie bylos duomenys yra pakankami išvadai, jog ir po M. B. ir R. R. sulaikymo JK, asmenys, nuteisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, nenutraukė nusikalstamos veiklos, taip pat ir ketinimų gabenti ginklus ir šaudmenis iš Lietuvos. Gretindamas skundžiamame nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendyje nustatytas M. B., R. L., K. Č. bendravimo ryšio priemonėmis aplinkybes ir bendravimo turinį, kasatorius daro išvadą, kad jo ginamasis buvo tik ginklų pirkėjas, norintis užsidirbti juos perparduodamas, t. y. jokiais būdingais nusikalstamam susivienijimui ryšiais nesusijęs asmuo su nelegalų ginklų gabenimą organizuojančiais asmenimis. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat nenurodė jokių bylos duomenų, patvirtinančių išvadą, jog M. B. parinko ir verbavo bendrininkus ar vykdė kitas R. L. užduotis. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog M. B. buvo tik ginklų pirkėjas, ir tuo pagrindu išteisindamas R. R. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, neturėjo pagrindo ginklų pirkėją pripažinti nusikalstamo susivienijimo dalyviu. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismų minimas M. B. bendravimo telefonu turinys leidžia daryti išvadą, kad jis bendravo ne nusikalstamo susivienijimo veiklos aspektu, o tik dėl netinkamos ginklų kokybės ir dėl atsiskaitymo vengimo, ir ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas išvadai, jog jis veikė savarankiškai, t. y. nepriklausydamas nusikalstamam susivienijimui nei susivienijimo struktūros, nei hierarchijos, nei kitais būtinais nusikalstamam susivienijimui aspektais, o tik kaip ginklų pirkėjas.

4.3. Kasatorius pažymi, kad jo ginamajam BK 199 straipsnio 2 dalis, aprašomojoje nuosprendžio dalyje inkriminuojama tik kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui, t. y. neatskleidžiant ginamojo atliktų veiksmų JK ir kontrabandos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, juridiškai reikšmingo santykio tyčios aspektu. Skunde nurodyta, kad tiek pirmuoju, tiek antruoju kontrabandos atvejais M. B. nuosprendyje nurodytas tik kaip atgabentų ginklų ir šaudmenų pirkėjas, privalantis sumokėti konkrečią sumą tiek už pistoletą, tiek už šovinį. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog M. B. turėjo sumokėti už atvežtus į JK ginklus ir šaudmenis, nebuvo nuoseklus, nes minėta išvada neabejotinai neigia jo prisidėjimą prie ginklų kontrabandos bei patvirtina aiškinimą, jog jis neteisėtai įgijo ginklus ir šaudmenis ne Lietuvoje, o JK, už ką ir buvo nuteistas toje šalyje. Anot kasatoriaus, akivaizdu, kad jo ginamasis, kaip ginklų pirkėjas, neorganizavo ir niekaip neprisidėjo prie tų ginklų kontrabandos, t. y. lieka už nusikalstamo susivienijimo veiklos ribų.

4.4. Kasatorius nurodo, kad reikšminga yra tai, jog pagal Lietuvos teisėsaugos pareigūnų informaciją JK pareigūnai vykdė slaptą M. B. sekimą, tačiau jokių jo nusikalstamų veiksmų su 2007 m. rugsėjo mėnesį atgabentais ginklais ir šaudmenimis nenustatyta net ir po pareigūnų apsilankymo autoservise, kur pareigūnai vėliau surado ir paėmė penkis pistoletus ir devynis šovinius. Taip pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad M. B. iš 2007 m. rugsėjo mėnesio ginklų siuntos yra paėmęs ir nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytiems asmenims realizavęs ne mažiau septynis pistoletus ir ne mažiau devyniasdešimt vieną šovinį, tačiau ši išvada grindžiama ne bylos duomenų pagrindu, o prielaida, jog į JK buvo atgabenta ne mažiau kaip dvylika pistoletų ir ne mažiau kaip šimtas šovinių, kurių dalis nenustatytomis aplinkybėmis neva pateko pas M. B. ir kurie dingo be pėdsakų. Kasatorius teigia, kad teismas, darydamas minėtą išvadą, neatkreipė dėmesio, jog minimi nesurasti ginklai nustatyta tvarka nei JK, nei Lietuvoje nepripažinti nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalyku.

4.5. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. epizodo, nevertino esminės aplinkybės, t. y. to, jog JK atitinkamos institucijos nesikreipė į Lietuvos atitinkamas institucijas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais JK. Tokia aplinkybė nebuvo nurodyta ir M. B. išsiuntimo iš JK dokumentuose. Juo labiau kad JK teismui, nuteisusiam M. B. už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir kitas su tuo susijusias veikas, buvo žinomas ir jo santykis su 2007 m. rugsėjo 5 d. epizodu, apie ką nurodė Snaresbrook Karūnos teismo teisėjas Bathurst Norman, skirdamas bausmę. Kasatorius nurodo, kad dėl 2007 m. lapkričio mėnesį kontrabanda išgabentų ginklų ir šaudmenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog jo ginamasis yra prisidėjęs prie kontrabandos tik kaip nusikalstamo susivienijimo narys, t. y. nenurodė jokių bylos duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šią ginklų ir šaudmenų kontrabandą organizavę ir realizavę asmenys savo veiksmus derino su ginamuoju. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad M. B. turėjo tuos ginklus ir šaudmenis nupirkti, mokėdamas po 850 svarų sterlingų už pistoletą ir po 1 svarą sterlingų už šovinį, pakankama tik išvadai, jog jis neteisėtai JK disponavo nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalyku – už ką 2008 m. buvo nuteistas JK. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo formaliu teiginiu, jog su tokiais apeliacinių skundų teiginiais negalima sutikti, o nesutikimą grindė tais pačiais kaip ir pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis, dėl kurių neatitikties tikrosioms bylos aplinkybėms ir netinkamo jų teisinio vertinimo ir buvo teikimas apeliacinis skundas. Todėl daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas be jokių motyvų ir patikimų argumentų, atmesdamas apeliaciniame skunde pagrįstai keltus netinkamo teisės taikymo klausimus, neišnagrinėjo apeliacinio skundo visa apimtimi, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas.

4.6. Skunde nurodoma, kad tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją teisės principo non bis in idem pažeidimas nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tapačius juridiškai reikšmingus faktus – EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-7- 68/2009, 2K-226/2014 ir kt. Kasatorius teigia, kad šioje byloje, teisės taikymo aspektu reikšminga ir tai, jog pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – ir Šengeno konvencija, KŠSĮ) nuostatas principas non bis in idem pripažįstamas kaip bendrasis Bendrijos teisės principas, kuris suponuoja valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis, ir tai, kad kiekviena jų pripažįsta kitose valstybėse narėse galiojančios baudžiamosios teisės taikymą net tuo atveju, kai pritaikius jos pačios nacionalinę teisę, rezultatas būtų kitoks – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 11 d. sprendimas Gozutok ir Brugge byloje (C-187/01 ir C-385/01). Pažymima, kad šios bylos kontekste principo non bis in idem aspektu aktualu tų pačių veikų sampratos juridiškai reikšmingas santykis su M. B. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybėmis ir JK dėl jo išnagrinėtos bylos užbaigtumu, t. y. vadinamasis res judicata principas, reiškiantis, kad asmens byla išspręsta galutinai. Šis principas reiškia ir tai, kad asmuo, dėl kurio byla išspręsta galutinai, gali realizuoti savo teisę į laisvą judėjimą Bendrijos teritorijoje, nesibaimindamas persekiojimo kitoje valstybėje narėje už nusikaltimus, kuriuose sprendimai yra įgavę res judicata galią. Kasatorius pažymi, kad M. B. inkriminuoti 2007 m. rugsėjo ir lapkričio epizodai yra visiškai tapatūs veikų padarymo aplinkybių aspektu. JK teismas 2008 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu M. B. pripažino kaltu ir nuteisė realia laisvės atėmimo bausme, taikydamas tos šalies materialiosios ir proceso teisės normas. Sprendžiant pagal byloje esančius dokumentus iš JK, anot kasatoriaus, akivaizdu, kad JK teismui buvo žinomi abu ginklų įvežimo į JK epizodai – 2007 m. gegužės ir lapkričio mėnesių. Apie tai JK teisėsaugos institucijas informavo Lietuvos policijos ir prokuratūros pareigūnai. Nusikaltimų išaiškinimas vyko bendromis abiejų šalių pareigūnų pastangomis. Taigi, JK Snaresbrook Karūnos teismas padarė išvadas dėl M. B. kaltės turinio bei kaltės apimties ir taikė tos šalies baudžiamuosius įstatymus, todėl, kasatoriaus manymu, šioje byloje tai negalėjo būti vertinama kitaip, o tik kaip galutinai išspręstos bylos aspektu – res judicata principas. Skunde teigiama, kad šiuo atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencija – 2006 m. kovo 9 d. sprendimas Van Esbroek byla, kurioje atskleistas tos pačios veikos turinys, nurodant, jog Šengeno konvencijoje tos pačios veikos sąvoka apima nagrinėjamų veikų esmę, t. y. materialųjį pasireiškimą, o ne kvalifikavimą atskirose Bendrijos valstybėse. Pažymima, kad reikšminga yra ir ESTT pozicija, jog galimas skirtingas tų pačių veikų kvalifikavimas atskirose Bendrijos valstybėse, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu nebus pažeidžiamas non bis in idem principas. Tokią poziciją ESTT grindė pirmiau minėta aplinkybe, kad vieną kartą nuteistas ir bausmę atlikęs asmuo gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, nesibaimindamas persekiojimo kitoje valstybėje. Pasak kasatoriaus, aplinkybė, kad asmuo, atlikęs bausmę vienoje valstybėje, gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, reikšminga dviem aspektais: 1) M. B. sutikimas būti išsiųstam iš JK, šios šalies teismas vertino tiek bausmės dydžio, tiek lygtinio paleidimo aspektais; 2) JK įgaliotos institucijos nors žinojo ir privalėjo, tačiau neinformavo M. B. apie dėl jo atliekamo ikiteisminio tyrimo Lietuvoje dėl tų pačių veiksmų, už kuriuos jis buvo nuteistas JK. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. B. savo noru sutiko būti deportuotas ir neginčijo išsiuntimo pagrįstumo teismuose, nors turėjo tam teisę ir pagrindą (jo šeima gyveno Anglijoje), pats atvyko į Lietuvą, kur iš karto buvo sulaikytas ir ilgam uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą, nors buvo įsitikinęs, kad už padarytus nusikaltimus, kuriuos visiškai pripažino, jau yra atlikęs bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, kasatorius daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas principo non bis in idem padarinius M. B., apsiribojo formalia nuoroda, už kokius veiksmus jis buvo nuteistas JK ir padarė klaidingą išvadą, jog M. B. nebuvo persekiojamas už 2007 m. rugsėjo 9 d. į JK atgabentus ginklus ir šaudmenis. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamojo veiksmams teisę taikė ne pagal veikų esmę, t. y. materialųjį pasireiškimą, o pagal jų kvalifikavimą Lietuvoje, ir laiko, jog ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeistas teisės principas non bis in idem, draudžiantis tolesnį asmens baudžiamąjį persekiojimą esant galutinai išspręstai bylai. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra reikšmingi iš JK gauti dokumentai, kuriuose išdėstyta M. B. bylą nagrinėjusio teisėjo pozicija dėl bausmės jam skyrimo ir pareikštų kaltinimų. Teisėjas nurodė, kad jis įsitikinęs, jog M. B. yra prisidėjęs ir prie ginklų įvežimo į Angliją reikalų, į tai atsižvelgia skirdamas subendrintas bausmes. Galutinę subendrintą šešerių metų aštuonių mėnesių bausmę teisėjas skyrė todėl, kad M. B. visiškai prisipažino kaltas ir sutiko būti išsiųstas iš šalies. Pažymima, kad iš JK gautuose dokumentuose neatskleistas M. B. prisipažinimo turinys, t. y. kokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė JK. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jo ginamojo paaiškinimu, kad jis JK pareigūnams nurodė visas jam žinomas aplinkybes ir ne tik dėl jam inkriminuotų veikų. Atkreiptas dėmesys į tai, kad M. B. baudžiamoji byla JK teisme buvo nagrinėjama be prisiekusiųjų, t. y. pagal susitarimą ir supaprastinta tvarka. Pasak kasatoriaus, papildomai iš JK gauti dokumentai neabejotinai patvirtina aplinkybes, kad jo ginamasis nuteistas ne tik už nusikalstamą susitarimą dėl šaunamųjų ginklų perleidimo bei disponavimą draudžiamais ginklais neturint leidimo, bet ir už nusikalstamą susitarimą už JK ribų padaryti nusikaltimą, už kurį teisiama. Skunde tvirtinama, kad susirašinėjimo turinys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog JK policijos pareigūnams, prokurorams ir teismui buvo žinomos visos bylos aplinkybės, taigi ir 2007 m. gegužės mėnesio įvykiai – ginklų bei šaudmenų patekimas į JK kontrabandos būdu. Kasatorius teigia, kad anglų–saksų ir kontinentinės teisės skirtumai, taip pat ir sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimus, bei baudžiamojo proceso ypatumai, kas atsispindi ir pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2008 m. gegužės 29 d. M. B. teismo JK posėdžio ir sprendimo stenogramoje, kurioje nėra nurodyti, kokie nors konkretūs duomenys, dėl kokių faktinių veikų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, negali lemti pakartotinio jo ginamojo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, esant galutinai išspręstai jo bylai JK.  Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, ne kartą nuosprendyje nurodęs, jog iš JK gautuose dokumentuose nėra pakankamų duomenų, už kokias veikas nuteistas M. B., t. y. konstatavęs abejones, jas nepagrįstai vertino ne jo naudai. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, M. B. pripažinus kaltu dėl inkriminuojamų veikų, non bis in idem principas nebus pažeistas, anot kasatoriaus, neatitinka tikrųjų šios bylos aplinkybių ne tik minėto principo, bet ir res judicata principo aspektu, todėl ją laiko nepagrįsta ir neteisėta.

4.7. Atkreiptas dėmesys ir į skundžiamame nuosprendyje nurodytą aplinkybę, kad pagal Europos arešto orderio išdavimo pagrindus, kurie įtvirtinti ir JK 2003 m. Ekstradicijos akto 1 dalies 12 punkte, JK teismas galėjo perduoti kaltinamuosius Lietuvai baudžiamajam persekiojimui tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos jie nebuvo teisti JK (19–20 nuosprendžio lapai). Darydamas tokią nuorodą, kuria grindė ir teisės principo non bis in idem pažeidimo nebuvimą šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad M. B. Lietuvai pagal Europos arešto orderį nebuvo išduotas, jam nebuvo taikoma ekstradicijos procedūra. Nuosprendyje padaryta išvada, kad visi trys kaltinamieji buvo perduoti Lietuvai pagal Europos arešto orderius, neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, kas, beje, nurodoma ir nuosprendyje sprendžiant ekstradicijos išlaidų priteisimą. M. B. nebuvo perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį, nebuvo gautas JK sutikimas ginamąjį persekioti Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius daro išvadą, kad M. B. baudžiamasis persekiojimas teisės principo non bis in idem aspektu Lietuvoje apskritai nebuvo galimas.

4.8. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo paliko JK teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios trejus metus keturis mėnesius jis jau yra atlikęs, t. y. neįskaitė į skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę kardomojo kalinimo šioje byloje pagrindu. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių – dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus ir yra vienintelis šeimos maitintojas, sutuoktinė, kuri neturi Lietuvos Respublikos pilietybės ir nemoka lietuvių kalbos, – nėščia (BK 59 straipsnio 2 dalis).

4.9. Kasatorius nurodo, kad jo ginamasis yra atlikęs ketverių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę (treji metai keturi mėnesiai JK ir dešimt mėnesių Lietuvoje), kas, jo nuomone, yra daugiau nei pakankama laisvės atėmimo bausmė. Todėl kasacinės instancijos teismo prašoma, kad jeigu bus padaryta išvada, jog M. B. yra kaltas, sumažinti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, kad jis jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. 

5. Nuteistojo R. R. kasacinis skundas tenkinamas, nuteistojo M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo R. D. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl draudimo persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem) principo

6. M. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo R. D. gynėjo advokato Kęstučio Ragaišio kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant draudimą persekioti ir (ar) bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus. Kasatoriaus R. R. gynėjas advokatas Stasys Karvelis analogiškus argumentus pateikė kasacinės instancijos teismo posėdyje.

6.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. buvo nuteistas 2008 m. gegužės 29 d. Snaresbrook Karūnos teismo už veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu ginklais. M. B. prisipažino ir buvo nuteistas dėl šių veikų: šaunamųjų ginklų laikymo taisyklių nesilaikymas, neteisėtas šaunamojo ginklo (pistoleto) laikymas, slaptas susitarimas (sąmokslas) daryti nusikaltimą už Jungtinės Karalystės ribų, už kurį jis yra teisiamas, neteisėtas šovinių laikymas neturint leidimo ir neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas neturint leidimo. Nurodyti nuteisimai susiję su veika, padaryta 2007 m. gruodžio 6 d., tyrimas vyko nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Už nusikaltimus teismo buvo paskirta šešerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, M. B. atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. liepos 14 d. ir, pritaikius paankstinto paleidimo į laisvę sistemą, 2010 m. liepos 14 d. buvo deportuotas į Lietuvą, kur 2010 m. liepos 15 d. buvo sulaikytas. 

6.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. Jungtinėje Karalystėje prisipažino ir buvo nuteistas 2008 m. liepos 4 d. Snaresbrook Karūnos teismo už neteisėtas šaunamojo ginklo (pistoleto) laikymą (uždraustas ginklas), dvi nusikalstamas veikas dėl slapto susitarimo (sąmokslo) parduoti arba gabenti uždraustą ginklą; dvi nusikalstamas veikas dėl neteisėto  šaunamojo ginklo laikymo  neturint leidimo. Už padarytus nusikaltimus buvo skirta šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteisimai yra susiję su veikomis, padarytomis 2007 m. gruodžio 7 ir 8 dienomis, tyrimas vyko nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Dvi nusikalstamos veikos nebuvo tirtos, jos „paliktos nenagrinėtos“, numatant galimybę atnaujinti tyrimą, kai bus gautas leidimas: tai slaptas susitarimas (sąmokslas) parduoti ar perduoti uždraustą ginklą ir šaunamojo ginklo laikymas, siekiant sukelti pavojų gyvybei. R. R. Jungtinėje Karalystėje nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. 2010 m. rugsėjo 7 d. jis buvo sulaikytas, remiantis Lietuvos Respublikos išduotu EAO, ir 2011 m. kovo 17 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. 

6.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pirma, dėl R. D. Jungtinėje Karalystėje buvo atliekamas tyrimas dėl veikų, susijusių su šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir duslintuvų, rastų 2007 m. spalio 5 d. ir 2007 m. gruodžio mėn. 6 ir 7 d., laikymu. Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. kovo 3 d. Nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2008 m. kovo 3 d. R. D. buvo laikomas suimtas. Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamų įrodymų pareikšti kaltinimą R. D., dėl to kaltinimai nebuvo reiškiami ir jis nebuvo persekiojamas baudžiamąja tvarka (t. 27, b. l. 41-42). Antra, kad R. D. ir B. K. 2008 m. birželio 17 d. pripažinti kaltais pagal du kaltinamojo akto punktus dėl uždrausto ginklo laikymo ir pagal vieną kaltinamojo akto punktą dėl šovinių laikymo neturint tam leidimo. Byla buvo susijusi su įrodymais, kurie buvo surinkti laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 14 d. iki 2006 m. spalio 21 d. R. D. EAO pagrindu Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas 2010 m. spalio 6 d., o 2011 m. sausio 13 d. buvo perduotas Lietuvai.

6.4. Remdamiesi pirmiau nurodyta informacija ir ta aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos dėl kaltinamųjų išduotuose Europos arešto orderiuose yra nurodytos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurių prašoma išduoti šiuos asmenis, todėl Jungtinės Karalystės teismas galėjo perduoti kaltinamuosius Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos jie nebuvo teisti Jungtinėje Karalystėje, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuteistieji nebuvo persekiojami ar baudžiami antrą kartą už tas pačias veikas.

6.5. Lietuvos Respublikos piliečių (ar kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų) baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas už užsienyje padarytus nusikaltimus sprendžiamas, be kita ko, vadovaujantis BK 5 ir 8 straipsniais. Todėl BK 5 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos piliečiai (ar kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys) už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į BK 8 straipsnyje nustatytas baudžiamosios atsakomybės už tokio pobūdžio nusikaltimus taikymo sąlygas. Šios bylos kontekste aktualu, kad Lietuvos baudžiamosios jurisdikcijos įgyvendinimui minėtais atvejais būtina ne tik konstatuoti abipusio veikos baudžiamumo sąlygą (BK 8 straipsnio 1 dalis), bet ir įsitikinti, kad nenustatytos BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus taikymas Lietuvoje yra negalimas. Todėl pažymėtina, kad asmuo už užsienyje padarytus nusikaltimus neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Šių aplinkybių įtvirtinimu siekiama garantuoti iš non bis in idem principo kylančių reikalavimų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šio principo reikalavimai (taigi ir išdėstytos baudžiamojo įstatymo nuostatos) turi būti aiškinami atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai bylai taikytinas tarptautinės ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės nuostatas bei tarptautinių ir ES teismų praktiką.   

6. 6. Teisė nebūti du kartus persekiojamam baudžiamąja tvarka, teisiamam ar nubaustam už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką) įtvirtinta tiek nacionalinės teisės aktuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte,  tiek tarptautinės bei ES teisės aktuose: Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 50 straipsnyje, Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 54 straipsnyje, kt. Šio principo turinys yra aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Nagrinėjamoje byloje, kuri susijusi su non bis in idem principo taikymu skirtingose valstybėse – ES narėse vykusių baudžiamųjų procesų dėl galimai tų pačių veikų kontekste, pirmiausia aktualios KŠSĮ 54 straipsnio ir Chartijos 50 straipsnio nuostatos bei ESTT praktika dėl jų aiškinimo.

6. 7. Šioje byloje keliami iš esmės du klausimai, susiję su principo non bis in idem aiškinimu ir taikymu nuteistųjų atžvilgiu: ,,veikos tapatumo“ (dėl M. B., R. R., R. D. veikų) ir ,,galutinio sprendimo“ (dėl R. D. veikų) vertinimas.

6.8. Kasaciniame M. B. gynėjo advokato A. Liutvinsko skunde nurodoma, kad nuteisus M. B. už 2007 m. lapkričio 12 d. įvykdytą kontrabandą, po to, kai jis Jungtinėje Karalystėje buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą draudžiamais ginklais (2007 m. gruodžio 6 d.), nurodant, kad, be kita ko, jis nuteisiamas ir už nusikalstamą susitarimą už Jungtinės Karalystės ribų padaryti nusikaltimą, buvo pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką. Nors kasatoriaus R. R. skunde šie argumentai neišsakomi, tačiau posėdžio metu analogiškus argumentus išsakė jo gynėjas, nes R. R. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas po to, kai perdavė ginklų dalį M. B., ir dėl šios veikos buvo teisiamas kartu su M. B..

6.9. Kaip jau minėta pirmiau, M. B. ir R. R. yra nuteisti Jungtinėje Karalystėje už 2007 m. gruodžio 6–8 d. nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, duslintuvais, ir skundžiamais Lietuvos Respublikos teismų sprendimais už tų ginklų kontrabandą, padarytą 2007 m. lapkričio 12 d. Taigi teismai nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti, ar asmenys, dalyvaudami vykdant kontrabandą, t. y. neteisėtą ginklų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (BK 199 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu, kad buvo iš anksto pažadėjęs Jungtinėje Karalystėje surasti bendrininkus ir juos užverbuoti, surasti šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims pirkėjus (nuteistasis M. B.), arba tokiu būdu, kad buvo sutaręs paimti ir laikyti iki atskiro nurodymo į Jungtinę Karalystę kontrabandos būdu atvežtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis (nuteistasis R. R.), ir vėliau (mažiau kaip po mėnesio) neteisėtai disponavę tais ginklais Jungtinėje Karalystėje (M. B. ir R. R.) nebuvo teisiami už tą pačią veiką.

6.10. Pirmosios instancijos teismas, be pirmiau minėtų argumentų, nurodė, kad M. B. ir R. R. Jungtinėje Karalystėje nebuvo teisiami už kontrabandą, t. y. už neteisėtą daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl atmetė gynybos argumentus, kad šių asmenų nuteisimas Jungtinėje Karalystėje už 2007 m. gruodžio 6–7 d. nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, duslintuvais, ir jų nuteisimas Lietuvoje už tų pačių ginklų kontrabandą pažeidžia draudimą du kartus bausti už tą pačią veiką.

6.11. KŠSĮ 54 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teismo procesas vienoje Susitariančiojoje Šalyje yra galutinai baigtas, už tas pačias veikas negali būti persekiojamas kitoje Susitariančiojoje Šalyje, jei jau paskirta bausmė, ji jau įvykdyta, faktiškai vykdoma arba pagal nuosprendį priėmusios Susitariančiosios Šalies įstatymus nebegali būti vykdoma. ESTT sprendimuose pažymėta, kad kadangi teisė nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtinta ir KŠSĮ 54 straipsnyje, ir Chartijos 50 straipsnyje, KŠSĮ 54 straipsnis aiškintinas remiantis pastaruoju straipsniu (2016 m. birželio 29 d. sprendimo byloje Kossowski, C-486/14, 31 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika). Chartijos 50 straipsnyje  nustatyta, kad niekas negali būti antrą kartą teisiamas ar baudžiamas už nusikalstamą veiką, dėl kurios Sąjungoje jis jau buvo galutinai išteisintas ar pripažintas kaltu pagal įstatymą. 

6.12. ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad, viena vertus, KŠSĮ 54 straipsnyje vartojama sąvoka „tos pačios veikos“ rodo, jog ši nuostata apima tik nagrinėjamų veikų esmę (materialųjį pasireiškimą realybėje), o ne jų kvalifikavimą (angl. that provision refers only to the nature of the acts in dispute and not to their legal classification; pranc. cette disposition vise la seule matérialité des faits en cause, ? l’exclusion de leur qualification juridique) (2006 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Van Esbroeck, C‑436/04, 27 punktas). Kita vertus, KŠSĮ 54 straipsnio taikymas nesiejamas su valstybių narių baudžiamųjų įstatymų harmonizavimu ar bent jau suderinimu (Sprendimo byloje Van Esbroeck 29 punktas; 2003 m. vasario 11 d. sprendimo byloje Gözütok ir Brügge, C-187/01 ir C-385/01, 32 punktas). Be to, šiame straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas suponuoja valstybių narių abipusį pasitikėjimą viena kitos baudžiamosios teisės sistemomis (Sprendimo byloje Gözütok ir Brügge 33 punktas). Iš to darytina išvada, kad galimas skirtingas tų pačių veikų kvalifikavimas dviejose skirtingose Susitariančiosiose Valstybėse neužkerta kelio taikyti KŠSĮ 54 straipsnį. Dėl tų pačių motyvų negalėtų būti taikomas ir saugomo teisinio intereso tapatybės kriterijus, kuris gali varijuoti Susitariančiosiose Valstybėse (Van Esbroeck, 31, 32 punktai).

6.13. Šias išvadas patvirtina KŠSĮ 54 straipsnio tikslas – užkirsti kelią asmenų, įgyvendinančių savo teisę į laisvą judėjimą, persekiojimui už tas pačias veikas kelių valstybių narių teritorijoje (Sprendimo byloje Gözütok ir Brügge 38 punktas; 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Miraglia, C-469/03, 32 punktas). Teisė į laisvą judėjimą yra tinkamai užtikrinama tik tada, kai kaltininkas žino, kad vieną kartą nuteistas ir atlikęs bausmę arba išteisintas vienoje valstybėje narėje jis gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, nebijodamas persekiojimo kitoje valstybėje narėje vadovaudamasis tuo, jog atitinkama veika yra atskiras baudžiamosios teisės pažeidimas pastarosios valstybės teisinėje sistemoje. Nesant nacionalinės baudžiamosios teisės aktų harmonizavimo, kriterijus, pagrįstas veikų kvalifikavimu arba saugomu teisiniu interesu, galėtų sukurti tiek kliūčių laisvam judėjimui Šengeno erdvėje, kiek egzistuoja baudžiamosios teisės sistemų Susitariančiosiose Valstybėse (Sprendimo byloje Van Esbroeck 33–35 punktai).

6.14. Tokiomis aplinkybėmis vienintelis tinkamas KŠSĮ 54 straipsnio taikymo kriterijus yra veikų materialiąja prasme tapatybės kriterijus, suprantamas kaip konkrečių neatskiriamai tarpusavyje susijusių aplinkybių (faktų, veiksmų) visumos buvimas (angl. identity of the material acts, understood in the sense of the existence of a set of concrete circumstances which are inextricably linked together; pranc. l’identité des faits matériels, compris comme l’existence d’un ensemble de circonstances concr?tes indissociablement liées entre elles). Galutinį vertinimą šiuo klausimu turi atlikti kompetentingi nacionaliniai teismai, kurie turi nustatyti, ar nagrinėjamos veikos sudaro neatskiriamai laiko, erdvės bei dalyko požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visumą (angl. whether the material acts at issue constitute a set of facts which are inextricably linked together in time, in space and by their subject-matter; pranc. si les faits matériels en question constituent un ensemble de faits indissociablement liés dans le temps, dans l’espace ainsi que par leur objet) (Sprendimo byloje Van Esbroeck 36, 38 punktai).

6.15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ESTT sprendimų matyti, jog ES valstybių narių teismuose „tų pačių veikų“ sąvokos aiškinimo klausimai dažnai kyla būtent bylose dėl veikų,  susijusių su neteisėtu iš esmės to paties dalyko gabenimu kelių Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje bei atitinkamu disponavimu šiuo dalyku, dėl kurių vykdomas baudžiamasis persekiojimas abiejose susijusiose valstybėse. Pavyzdžiui, byloje Van Esbroeck ESTT nusprendė, kad baudžiamosios veikos, kurias sudaro tų pačių narkotinių medžiagų išvežimas bei įvežimas ir dėl kurių vykdomas baudžiamasis persekiojimas skirtingose KŠSĮ Susitariančiosiose Valstybėse, iš esmės laikytinos „tomis pačiomis veikomis“ 54 straipsnio prasme. Šią išvadą ESTT patvirtino byloje Van Straaten (2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, C-150/05), kurioje taip pat konstatuota, kad su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų atveju siekiant taikyti non bis in idem principą nereikalaujama, jog dviejose Susitariančiosiose Valstybėse nagrinėjami narkotinės medžiagos kiekiai ar įtariami asmenys būtų identiški. Byloje Gasparini ir kt. (2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, C-467/04) ESTT konstatavo, kad prekių pateikimas į rinką kitoje valstybėje narėje po jos įvežimo į valstybę narę, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl jų kontrabandos, yra poelgis, galintis būti „tų pačių veikų“ KŠSĮ 54 straipsnio prasme dalis. Byloje Kretzinger (2007 m. liepos 18 d. sprendimas, C-288/05) nuspręsta, kad veikos, kurios susideda iš kontrabandinio užsienio tabako įgijimo Susitariančiojoje Valstybėje ir jo įvežimo į kitą Susitariančiąją Valstybę bei laikymo joje, iš anksto ketinant tabaką gabenti į galutinę paskirties vietą kertant kelių Susitariančiųjų Valstybių teritoriją, yra elgesys, kuris gali patekti į sąvoką „tos pačios veikos“.

6.16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 15–16 d. R. R. paėmė atgabentus kontrabanda iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ginklus ir šovinius, ir 2007 m. gruodžio 6 d. tris ginklus perdavė M. B., kuris netrukus buvo sulaikytas su jais. 2007 m. gruodžio 7 d. buvo sulaikytas ir R. R., kurio gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo surasta dešimt ginklų.

6.17. Taigi, nagrinėjantys bylą teismai, vertindami pirmiau minėtų veikų tapatumo klausimą, negalėjo apsiriboti nuoroda į galimai skirtingą veikų, susijusių su neteisėtu ginklų, šaudmenų, duslintuvų, gabenimu per Lietuvos Respublikos sieną (2007 m. lapkričio 12 d.) ir disponavimo jais 2007 m. gruodžio mėnesį, už kurias buvo nuteisti M. B. ir R. R., kvalifikavimą Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje, o privalėjo vertinti, ar nagrinėjamos veikos sudaro neatskiriamai laiko, erdvės bei dalyko požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visumą.

6.18. Skundžiamuosiuose teismų sprendimuose taip pat nurodyta, kad Jungtinės Karalystės teismai, nustatę, kad prašomi perduoti asmenys – M. B. ir R. R. – jau yra teisti už tą pačią (tas pačias) veiką, nebūtų leidę jų perduoti. Iš tiesų ES valstybių narių teismai turi pasitikėti teismu, tikrinusiu išduoto EAO pagrindus, tačiau vėliau baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad yra patikimų duomenų dėl galimo dvigubo persekiojimo ar baudimo, turi tokias abejones pašalinti. Taigi, vien tai, jog nuteistasis R. R. buvo išduotas pagal EAO, kuriame buvo išvardytos visos veikos, dėl kurių jis vėliau buvo teisiamas Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad Lietuvos Respublikos teismai, kilus abejonių dėl galimo dvigubo persekiojimo ar baudimo nagrinėjamoje byloje, neturi tokių abejonių pašalinti, surinkdami reikalingus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. nebuvo išduotas pagal EAO, taigi jo atveju Jungtinės Karalystės teismai netikrino EAO pagrindų. Išvadą dėl papildomos dvigubo baudimo patikros (kilus tokiai abejonei) patvirtina ir kaltintojo veiksmai nagrinėjamoje byloje – nepaisant to, kad kaip jau minėta, R. R. buvo perduotas Lietuvai pagal EAO, kuriame buvo nurodyta ir 2007 m. gruodžio 6–8 d. padaryta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teisme prokuroras atsisakė kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, dėl R. R. ir M. B. 2007 m. gruodžio 6–8 d. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. disponavimo šaunamaisiais ginklais, šoviniais, už kurią jie buvo nuteisti Jungtinės Karalystės teismo.

6.19. Nustačius tokias aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys neleido teismams daryti vienareikšmės išvados, kad M. B. nuteisimas Jungtinėje Karalystėje už 2007 m. gruodžio 6 d. padarytas nusikalstamas veikas, tarp kurių buvo nurodytas slaptas susitarimas (sąmokslas) daryti nusikaltimą už Jungtinės Karalystės ribų, už kurį jis yra teisiamas, ir jo nuteisimas Lietuvos Respublikoje už 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandą (t. y. neteisėtai gabenant šiuos ginklus per Lietuvos Respublikos sieną), taip pat už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime vykdant šių ginklų kontrabandą, nepažeidžia draudimo du kartus bausti už tą pačią veiką. R. R. nuteisimas Jungtinėje Karalystėje už 2007 m. gruodžio 7–8 d. padarytas nusikalstamas veikas, be kita ko ir už dvi veikas, apibūdintas kaip nusikalstamas susitarimas parduoti ar perduoti draudžiamą ginklą, ir nuteisimas Lietuvos Respublikoje už tų ginklų kontrabandą 2007 m. lapkričio 12 d., taip pat nebuvo tinkamai įvertintas sprendžiant dėl galimo veikų tapatumo.

              6.20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad bylą nagrinėjantys teismai ėmėsi priemonių gauti duomenis apie tai, ar M. B. ir R. R. buvo nuteisti ne tik už neteisėtą disponavimą ginklais, tačiau ir už jų gabenimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Byloje yra gautos nuteistųjų ankstesnių teistumų ir papeikimų/įspėjimų/perspėjimų santraukos ir Snaresbrook Karūnos teismo teisėjo pastabos dėl bausmės skyrimo M. B.. Įvertinus nustatytas nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir jų teisinį vertinimą Jungtinės Karalystės teisėje, kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad veikų tapatumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal byloje esančius duomenis, vertinant juos pirmiau išdėstytos ESTT jurisprudencijos kontekste.

              6.21. M. B. ir R. R. ankstesnių teistumų ir papeikimų/įspėjimų/perspėjimų santraukose nurodyta, kad nuteistieji Jungtinėje Karalystėje buvo nuteisti jiems pripažinus kaltę dėl pateiktų kaltinimų, be kita ko, kad M. B. nuteistas už nusikalstamą susitarimą daryti nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, už Jungtinės Karalystės ribų (paskiriant 80 mėnesių laisvės atėmimo ir rekomenduojant deportuoti kaip Lietuvos pilietį), taip pat nusikalstamus susitarimus parduoti ar perduoti draudžiamus ginklus (2 kaltinimai, atitinkamai paskiriant 78 ir 40 mėnesių laisvės atėmimo); o R. R., be kitų nusikaltimų, nuteistas ir už  nusikalstamą susitarimą parduoti ir perduoti draudžiamus ginklus (2 kaltinimai, už kuriuos atitinkamai paskirtos 78 mėnesių laisvės atėmimas rekomenduojant deportuoti ir 40 mėnesių laisvės atėmimas). Byloje esančioje Bylos santraukos nuosprendžiui ištraukoje nurodyta, kad D. K., M. B. ir R. R. veikos buvo išaiškintos 2007 m. Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų agentūrai ir Lietuvos kriminalinei policijai tiriant organizuotos nusikaltimų grupės, įkurtos Lietuvoje, narių ir jų bendrininkų Jungtinėje Karalystėje veiklą, susijusią su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų platinimu ir tiekimu į Jungtinę Karalystę.  Snaresbrook Karūnos teismo teisėjas skirdamas bausmes nurodė, jog skirdamas M. B. griežtas bausmes atsižvelgia ir į tai, kad ginklai buvo įvežami į Jungtinę Karalystę ir jis dalyvavo susitarimuose dėl ginklų pervežimo ir pardavimo.

              6.22. Šie duomenys leidžia teigti, kad disponavimas draudžiamais ginklais Jungtinėje Karalystėje ir tų ginklų kontrabanda gabenant juos iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę non bis in idem principo prasme buvo veikos, susijusios erdvės bei dalyko požiūriu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginklai, duslintuvai ir šoviniai buvo gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2007 m. lapkričio 12 d., R. R. Jungtinėje Karalystėje juos paėmė 2007 m. lapkričio 15–16 d. ir perdavė M. B. 2007 m. gruodžio 6 d., taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad veikos buvo susijusios (nenutolusios) ir laiko požiūriu. Taip pat byloje nustatyta, kad M. B. ir R. R. buvo sulaikyti vykdant bendrą Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pareigūnų operaciją, kurios metu buvo keičiamasi visa turima informacija apie galimai šių ir kitų asmenų vykdomas nusikalstamas veikas; Jungtinės Karalystės teismas juos nuteisė pakankamai griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis (M. B. nuteistas šešeriems metams aštuoniems mėnesiams; R. R. – šešeriems metams šešiems mėnesiams), dalį jos atliko Jungtinėje Karalystėje (M. B. – apie dvejus metus septynius mėnesius (nuo 2007 m. gruodžio 6 d. iki 2010 m. liepos 14 d.), R. R. – apie dvejus metus devynis mėnesius (nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d.), ir su sąlyga, kad sutiko būti deportuoti, jiems buvo pritaikyta išankstinio paleidimo sistema, po to R. R. buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai pagal EAO, o M. B. sulaikytas, kai parvyko į Lietuvą.

              6.23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis procesas šioje byloje trunka nuo 2010 m., o R. R. ir M. B., kaip jau minėta pirmiau, Jungtinėje Karalystėje dėl susijusių su nagrinėjama byla nusikalstamų veikų buvo sulaikyti 2007 m. gruodžio 6–7 dienomis, taip pat į tai, kad valstybinis kaltintojas šioje byloje yra prašęs bendrinti Jungtinės Karalystės nuosprendžiais paskirtas M. B. ir R. R. bausmes su Lietuvos Respublikos teismo paskirtomis bausmėmis ir įskaityti atliktą bausmę.

              6.24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos M. B. ir R. R. negali būti baudžiami. Teismų sprendimų dalys dėl M. B. ir R. R. pripažinimo kaltais padarius BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (2007 m. lapkričio 12 d. veika) ir atitinkamų bausmių paskyrimo ir bendrinimo naikinamos. Bylos dėl šių veikų nutraukiamos.

              6.25. Įvertinus tai, kad M. B. byla dėl BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (2007 m. lapkričio 12 d. veika), už kurią buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trys metai šeši mėnesiai, nutraukiama, iš BK 249 straipsnyje numatytos veikos, pripažintos įrodyta, aprašymo teismų sprendimuose (inkriminuojant ją M. B.) šalintinos faktinės aplinkybės, susijusios su 2007 m. lapkričio 12 d. ginklų ir šaudmenų gabenimu per Lietuvos sieną. Dėl to žemesnių instancijų teismų sprendimai dėl bausmės paskyrimo už BK 249 straipsnyje numatytą veiką keistini.

Dėl to keistinos ir teismų sprendimų dalys dėl galutinės subendrintos bausmės M. B. paskyrimo.

              6.26. M. B. gynėjo skunde, nurodant pirmiau minėtus Snaresbrook Karūnos Teismo teisėjo motyvus skiriant bausmę už M. B. veikas, padarytas 2007 m. gruodžio 6 d., teigiama, kad teismai padarė klaidingą išvadą, jog M. B. nebuvo persekiojamas už 2007 m. rugsėjo 5 d. į Jungtinę Karalystę atgabentus ginklus ir šaudmenis.

              6.27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria žemesnių teismų padarytoms išvadoms, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Jungtinės Karalystės teismas būtų teisęs M. B. už 2007 m. rugsėjo 5 d. ginklų kontrabandą ir vėlesnį (2007 m. lapkričio 10 d.) disponavimą šaunamaisiais ginklais, tokie duomenys nenurodomi ir kasaciniame skunde. Taigi šie kasacinio skundo argumentai, susiję su galimu dvigubu baudžiamumu, atmetami.

              6.28. R. R. skundo argumentai, susiję su bausmės įskaitymu arba jos sumažinimu, nenagrinėjami, pirmiau šioje nutartyje priėmus sprendimą naikinti teismų sprendimų dalis, susijusias su R. R. nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

              6.29. Nuteistojo R. D. gynėjo advokato K. Ragaišio skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami R. D. antrą kartą už tas pačias nusikalstamas veikas, dėl to paties kaltinimo, dėl kurio yra įsiteisėję Jungtinės Karalystės teismo nuosprendis bei prokurorų nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą ir nepagrįstai netaikė BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatų.

              6.30. Kaip jau minėta, šie argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėti ir atmesti, nurodant, kad R. D. nebuvo teisiamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas nagrinėjamoje byloje, taip pat kad jis nebuvo persekiojamas už jas baudžiamąja tvarka.

              6.31. Kasaciniame skunde teigiama, kad R. D. yra persekiojamas baudžiamąja tvarka antrą kartą, nes Jungtinės Karalystės prokurorai, ištyrę visus nagrinėjamoje byloje turimus duomenis, susijusius su galimai nusikalstamomis R. D. veikomis, priėmė iš esmės analogišką BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytam sprendimą.

              6.32. Siekiant tinkamai pritaikyti non bis in idem principą kasaciniame skunde nurodytu atveju, visų pirma, būtina ištirti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas nepateikti kaltinimų R. D. laikytinas įgijusiu res judicata galią.

              6.33. Vadovaujantis ESTT praktika tam, kad asmens procesą dėl jam inkriminuojamų veikų būtų galima laikyti „galutinai baigtu“ pagal KŠSĮ 54 straipsnį, pirmiausia būtina konstatuoti, kad dėl tokio sprendimo būtų užkirstas kelias baudžiamajai bylai tęsti (Sprendimo byloje Kossowski 34 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika). Šią pirmąją sąlygą reikia vertinti remiantis susitariančiosios valstybės, kurioje priimtas atitinkamas sprendimas baudžiamojoje byloje, teise. Sprendimas, kuriuo pagal asmens baudžiamąjį persekiojimą pradėjusios susitariančiosios valstybės teisę nėra užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti nacionaliniu lygiu, iš esmės negali būti procesinė kliūtis pradėti ar tęsti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl tų pačių veikų kitoje susitariančiojoje valstybėje (Sprendimo byloje Kossowski 35 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika). Antra, siekiant nustatyti, ar sprendimas traktuotinas kaip toks, kuriuo galutinai baigiamas asmens baudžiamasis procesas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus (išsprendus, įvertinus) bylą iš esmės (angl. decision was given after a determination had been made as to the merits of the case; pranc. cette décision a été rendue ? la suite d’une appréciation portée sur le fond de l’affaire) (Sprendimo byloje Kossowski 42 punktas ir jame nurodyta ESTT praktika).

6.34. Pažymėtina, kad KŠSĮ 54 straipsnyje tiesiogiai reglamentuojamas tik non bis in idem principo taikymas tuo atveju, kai asmens „teismo procesas“ pabaigtas paskiriant jam bausmę. Tačiau ESTT yra nustatęs, kad KŠSĮ 54 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas taikytinas ir teismo sprendimui, kuriuo kaltinamasis galutinai išteisintas nesant pakankamai įrodymų (2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Van Straaten, C‑150/05), ar suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (2006 m. rugsėjo 28  d. sprendimas byloje Gasparini ir kt., C-467/04). Taip pat šio principo taikymo sritis apima galutinį baudžiamojo persekiojimo nutraukimą ikiteisminėje stadijoje kaltinamajam įvykdžius tam tikrus įpareigojimus. ESTT nagrinėtose bylose baudžiamieji procesai buvo nutraukti prokuroro sprendimais, nedalyvaujant teismui (2003 m. vasario 11 d. sprendimas byloje Gözütok ir Brügge, C-187/01 ir C-385/01). KŠSĮ 54 straipsnis taip pat taikytinas sprendimams, kuriuos priima valdžios institucija, turinti dalyvauti vykdant baudžiamąjį teisingumą atitinkamoje nacionalinės teisės sistemoje, kaip antai prokuratūra, ir kuriais valstybėje narėje galutinai nutraukiamas baudžiamasis persekiojimas, net jei šie sprendimai priimami nedalyvaujant teismui ir ne teismo sprendimo forma (šiuo klausimu žr. Sprendimo Gözütok ir Brügge 28 ir 38 punktus). Taip pat – teismo ikiteisminio tyrimo kolegijos nutarčiai neperduoti bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuria Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje ji buvo priimta, užkertamas kelias naujam atitinkamo asmens baudžiamajam persekiojimui dėl tų pačių veikų, išskyrus atvejus, kai paaiškėja šio asmens kaltę patvirtinančių naujų faktinių aplinkybių arba įrodymų (2014 m. birželio 5 d. sprendimas byloje M, C‑398/12).

6.35. Kita vertus, ESTT yra nusprendęs, kad KŠSĮ 54 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas netaikytinas sprendimui, kuriuo Susitariančiosios Valstybės pareigūnas, baigus nagrinėti bylą iš esmės ir prieš pareiškiant kaltinimus nusikaltimo padarymu įtariamam asmeniui, nurodė sustabdyti baudžiamąjį persekiojimą, kai toks sprendimas pagal šios valstybės nacionalinę teisę galutinai neužkerta kelio tolesniam baudžiamajam persekiojimui, taigi ir naujam baudžiamajam procesui šioje valstybėje dėl tų pačių veikų (2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Turansk?, C-491/07). Taip pat – valstybės narės teisminių institucijų sprendimui, kuriuo byla užbaigiama nevertinus jos iš esmės, vien dėl to, jog kitoje valstybėje narėje pradėtas baudžiamasis procesas dėl to paties įtariamojo ir tų pačių veikų (2005 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Miraglia, C‑469/03); prokuratūros nutarimui nutraukti baudžiamąjį persekiojimą ir galutinai baigti ikiteisminio tyrimo procedūrą (esant galimybei atnaujinti tyrimą arba panaikinti nutarimą) dėl asmens, nepaskyrus bausmės, kai iš šio nutarimo motyvų matyti, kad ši procedūra baigta neatlikus išsamaus tyrimo, o nukentėjusiojo ir galimo liudytojo apklausos neatlikimas netiesiogiai rodo, kad tokio tyrimo nebuvo (Sprendimas byloje Kossowski). 

6.36. Taigi pagal ESTT praktiką aplinkybės, kad sprendimą (nutarimą), kuriuo užbaigiamas baudžiamasis procesas, priėmė prokuratūra, o ne teismas, ir nebuvo įvykdyta jokia bausmė, nėra lemiamos vertinant, ar šiuo nutarimu galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti (be kita ko, Sprendimo byloje Kossowski 38 punktas). Siekiant nustatyti, ar toks nutarimas yra tas sprendimas, kuriuo galutinai baigiamas asmens baudžiamasis procesas, kaip tai suprantama pagal KŠSĮ 54 straipsnį, reikia įsitikinti, kad šiuo nutarimu pagal nacionalinę teisę galutinai užkertamas kelias baudžiamajai bylai tęsti ir kad jis buvo priimtas išnagrinėjus (įvertinus) bylą iš esmės (šiuo klausimu žr. Sprendimo byloje Kossowski 42 punktą ir jame nurodytą ESTT praktiką).

6.37. Pažymėtina, kad Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 57 straipsnyje nustatyta bendradarbiavimo sistema, pagal kurią kompetentingos institucijos tam, kad išsiaiškintų sprendimo, priimto kitos valstybės teritorijoje, tikslų pobūdį, iš šios valstybės institucijų gali prašyti reikalingos teisinės informacijos (Sprendimo byloje Turansky 37 punktas), nes tai, ar sprendimas yra „galutinis“, pirmiausia nustatoma pagal valstybės narės, kurioje jis buvo priimtas, teisę. Tačiau tarpusavio pasitikėjimą galima užtikrinti tik esant galimybei remiantis kitos valstybės perduotais dokumentais įsitikinti, kad jos kompetentingų valdžios institucijų priimtas atitinkamas sprendimas iš tiesų yra galutinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės (Sprendimo byloje Kossowski 52 punktas).

6.38. Taigi, nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar Jungtinės Karalystės prokuroro sprendimas dėl R. D. nepersekiojimo laikytinas galutiniu Konvencijos, įgyvendinančios Šengeno susitarimą, 54 straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į Chartijos 50 straipsnį, prasme, būtina gauti iš Jungtinės Karalystės informaciją dėl šio sprendimo pobūdžio (galutinis jis ar ne) pagal Jungtinės Karalystės teisę ir išsiaiškinti, ar jis buvo priimtas atlikus išsamų tyrimą bei įvertinus jo rezultatus. Nesant galimybių tokią informaciją gauti ir ją vertinti nagrinėjant bylą kasacine tvarka, bylos dalis, susijusi su R. D. inkriminuojamomis veikomis ir jų vertinimu, yra grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6.39. R. D. gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. D. už visas nagrinėjamoje byloje inkriminuojamas veikas jau buvo nuteistas 2008 m. birželio 17 d. Jungtinės Karalystės teismo sprendimu.

6.40. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys rodo, jog šiuo sprendimu R. D. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu šaunamaisiais ginklais, įvykdytas 2006 m. spalio 21 d.  Duomenų, kurie leistų sieti šį sprendimą su nagrinėjamoje byloje pateiktais kaltinimais, byloje nėra, jų nenurodo ir kasatorius. Tačiau įvertinus tai, kad bylos dalis dėl R. D. nuteisimo yra grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, siekiant gauti reikalingos teisinės ir faktinės informacijos iš Jungtinės Karalystės, daugiau dėl šio kasacinio skundo argumento nepasisakoma. 

Dėl BK 249 straipsnio ir 199 straipsnio

7. Kasaciniuose M. B. ir R. D. gynėjų skunduose taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pripažindami juos kaltais pagal BK 249 straipsnį ir 199 straipsnio 2 dalį.

7.1. Šioje nutartyje konstatavus, kad R. D. gynėjo skundas yra iš dalies tenkinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti šio skundo argumentai nenagrinėjami.

7.2. Kasaciniame M. B. gynėjo skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai privalėjo nurodyti duomenis, patvirtinančius, jog M. B. įsitraukė į R. L. vadovauto nusikalstamo susivienijimo veiklą ir sutiko, kad byloje minimi ginklai ir šaudmenys į Jungtinę Karalystę būtų gabenami kontrabanda, juos slepiant akumuliatoriuose, bei apsiėmė tuos ginklus realizuoti, t. y. atskleisti veikos, numatytos BK 249 straipsnyje, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Taip pat pažymima, kad BK 199 straipsnio 2 dalis jam inkriminuojama tik kaip nusikalstamo susivienijimo dalyviui, t. y. neatskleidžiant M. B. atliktų veiksmų Jungtinėje Karalystėje ir kontrabandos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

7.3. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų pakankamumas nustatant aplinkybes, kurios yra reikšmingos konstatuojant nusikalstamos veikos požymius, nenagrinėjami. Kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su, kasatoriaus manymu, netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, yra iš esmės analogiški apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teisėjų kolegija, atidžiai išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, išsamiai atsakė į apeliacinio skundo dėl nuteistojo M. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 249 ir 199 straipsnio 2 dalį. Remdamasis byloje surinktų duomenų analize, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad M. B. vaidmenį nusikalstamame susivienijime, taip pat ir dalyvavimą vykdant kontrabandą, įrodo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės bei jos fiksavimo metu surinkti duomenys, kurie detaliai ir nuosekliai analizuojami ir vertinami apeliacinės instancijos teismo nutartyje, taip pat kita bylos medžiaga. Tinkamai ištyrę ir įvertinę operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose užfiksuotus duomenis, teismai padarė išvadą, kad M. B. tiesiogiai dalyvavo darant nusikaltimus, taip pat ir vykdant kontrabandą; turėjo savo vaidmenį - buvo atsakingas už ginklų realizavimą, pinigų perdavimą R. L.;  M. B. bendravo su R. D., R. L., K. Č., vykdė jų nurodymus, atsiskaitydavo už savo veiksmus R. L.. Taigi teismų sprendimais nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, M. B. veikė nesavarankiškai, o dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai konstatuota, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nuolatinius ir ilgalaikius R. L. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių ryšius. Nusikalstamo susivienijimo nariai, taip pat ir M. B., bendraudami tarpusavyje buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos, nuolat keitė telefonų numerius, bendraudami vienas kitą vadindavo pravardėmis. Patys nuteistieji neginčija to, kad vienas kitą pažinojo, susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo narių sudėtis iš esmės nekito, iš nusikalstamos veiklos jie pasitraukdavo tik, kai būdavo sulaikomi. Pastovumo požymio nepaneigia ir tai, kad atskiriems nusikaltimams daryti buvo pasitelkiami nusikalstamam susivienijimui nepriklausantys asmenys.

7.4. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kurie nurodomi ir kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad M. B. buvo pripažintas kaltu dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, kuriuos padarė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taigi, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus teismo sprendimus ir nekartodama išsamios bylos duomenų, pagrindžiančių M. B. dalyvavimą šiose nusikalstamose veikose, analizės, atliktos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinių argumentų teismų padarytoms išvadoms paneigti.

7.5. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, tinkamai taikė BK 249 ir 199 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugsėjo 5 d. veika). Kaip jau minėta pirmiau, iš M. B. inkriminuotos BK 249 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo šalinamos 2007 m. lapkričio 12 d. veikos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio  2, 5, 6 punktais,

              n u t a r i a :

              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams ir bylą M. B. dėl BK 199 straipsnio 2 dalies (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

              Pašalinti iš M. B. inkriminuotos BK 249 straipsnyje numatytos veikos aprašymo faktines aplinkybes, susijusias su 2007 m. lapkričio 12 d. veika.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl bausmės už BK 249 straipsnyje numatytą veiką M. B. paskyrimo: M. B. už BK 249 straipsnyje numatytą veiką skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis dėl subendrintos bausmės M. B. paskyrimo: Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir šia nutartimi paskirtas M. B. bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir M. B. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams šešeriems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę pirmuosius vienerius metus paskiriant atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį –  pataisos namuose.

              Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. R. apeliacinis skundas, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl R. R. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme trejiems metams šešiems mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Baudžiamąją bylą R. R. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

              R. R. paleisti iš bausmės atlikimo vietos.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas R. D. gynėjo apeliacinis skundas paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį  (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugsėjo 5 d. veikos) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 12 d. veikos) laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams trims mėnesiams ir dėl šios dalies perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                                Olegas Fedosiukas

                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė

Rima Ažubalytė