Civilinė byla Nr. e2-1904-592/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27870-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei P. Z. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 996,47 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2020-04-14 (data patikslinta 2021-01-04 prašymu) iš P. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 996,47 Eur draudimo išmoką.
Atsakovės butas yra virš nukentėjusio buto, yra pažeistos buto lubos (užliejimas įvyko iš viršaus), be to, namo administratorius nurodė, kad patalpų užliejimas galimai yra susijęs su aukščiau esančio buto Nr. 41 nesandarių santechnikos prietaisu - vandens padavimo į tualetą vamzdelio defektu.
Ieškovė pažymi, kad CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala, pvz., vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį.
Ji nurodė, kad ieškovo pareiga įrodyti ieškinį gali būti pripažinta įvykdyta tik esant byloje labai konkretiems įrodymams apie virš esančiam butui priklausančios santechninės įrangos defektus, sukėlusius vandens pratekėjimą. Teismų praktika reikalauja labai konkrečių įrodymų apie buto - vandens pratekėjimo šaltinio, jam priklausančios santechninės įrangos defektus, todėl nepakanka ieškovės nurodomo argumento apie galimai iš buto pratekėjusį vandenį.
2020-05-19 atsakovės elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei, išdėstytos faktinės aplinkybės apie apatinio buto užpylimo vandeniu techninį tyrimą su specialiaisiais prietaisais, kurie neparodė jokio vandens pratekėjimo šaltinio atsakovės bute. Esant kitokiems duomenims, bendrovės Mano Būstas Neris specialistai, tyrę šį įvykį, būtų raštu užfiksavę pratekėjimo šaltinį atsakovės bute. Administratoriaus specialistai ją informavo, kad pratekėjimo šaltinį surado gretimame bute Nr. 42. Atsakovės buto santechninis mazgas, kuris pagal ieškovę galėjo būti vandens pratekėjimo šaltinis, randasi priešingoje pusėje nuo tos vietos, kur užpilto buto lubose prasisunkė vanduo. Toje pusėje, kur ant lubų prasisunkė vanduo, randasi virš esančio, su ieškove gretimo buto Nr. 42 santechninis mazgas. Būtent apie vandens pratekėjimą iš šio buto ir buvo informuota atsakovė, nutraukiant jos bute tolimesnius tyrimus.
Ieškovė 2021-01-04 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad namo administratorius 2020-11-20 laiške, atsakydamas į ieškovės prašymą dėl atsakovės nurodomų duomenų fiksavimo pas administratorių, nurodė, kad papildomų duomenų neturi.
Ieškovė pažymi, kad buto Nr. 42 savininkė laišku nurodė, kad 2020 m. balandžio 13-15 d., dalyvaujant namo santechnikui ir dviem avarinės tarnybos atstovams, nustatyta, jog buto Nr. 29 užliejimo priežastis yra bute Nr. 41.
Atsakovė 2021-01-11 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad namo administratorius kategoriškai neteigė, jog vienintelė galima užliejimo priežastis – atsakovės buto santechnikos prietaiso defektas. Nepateikta tinkamai fiksuotų techninių duomenų, jog vandens pratekėjimas buvo atsakovės bute. Pažymi, kad administratoriaus teikiama informacija negali būti vertinama kaip patikima, nes jis valdo namo bendruosius inžinierinius tinklus (administratorius yra suinteresuotas asmuo).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apytiksliai 2020 m. balandžio 13-14 d. aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis galioja nuo 2019-10-04 iki 2022-10-03). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 996,47 Eur draudimo išmoką. Byloje nekilo ginčas dėl šių aplinkybių, draudimo išmokos dydžio.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar iš atsakovei P. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas Nr. 29, t. y. ar atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Teismo nuomone, ieškovė nepagrindė pakankamai ir objektyviais įrodymais, kad būtent atsakovė atsakinga už padarytą žalą (CPK 178, 185 straipsniai).
UAB Mano Būstas Neris (ginčo namo administratorius) 2020-06-05 raštu ieškovei nurodė, kad 2020-04-14 administratoriui buvo perduoti duomenys, apie galimai bute Nr. 29 užliejamas patalpas, kad nuvykę atsakingi administratoriaus darbuotojai nustatė, jog „minėtuose butuose“ įvykęs draudiminis įvykis nėra susijęs su bendro naudojimo inžinierinės įrangos defektais/gedimais; galimai su patalpų užliejimu yra susijęs su aukščiau esančio buto Nr. 41 nesandarių santechnikos prietaisų – vandens padavimo į tualetą vamzdelio defektas. Tačiau, teismo nuomone, į bylą nėra pateikti elementarūs įrodymai, pagrindžiantys tokią administratoriaus prielaidą, kuria remiasi ieškovė: butų apžiūros aktai, fotofiksacija užliejimo šaltinio, jei jau nurodomas konkretus įrenginys su trūkumais, ar kiti papildomi įrodymai, kuriuos pateikti siūlė teismas (CPK 179 straipsnis).
2020-05-19 atsakovės elektroniniame laiške, adresuotame ieškovei nurodoma, kad 2020 m. balandžio 13 d. kreipėsi kaimynas iš buto Nr. 29, nes jo bute per lubas teka vanduo, kad kartu su kaimynu buvo apžiūrėtas jos butas ir neaptikta jokio vandens nuotėkio šaltinio; kad sekančią dieną atvyko namą aptarnaujančios įmonės specialistas ir buvo patikrintas jos butas, taip pat neaptikta vandens nuotėkio šaltinis, o 2020 m. balandžio 15 d. ši įmonė pranešė, jog jos bute nebereikia ieškoti gedimo, nes jau aptiko bute Nr. 42. Butų plane atsakovė nurodė, kad bute Nr. 42 esanti WC patalpa yra šalia vietos, kur bute Nr. 29 ant lubų pratekėjo vanduo.
Atsakovės nurodomų ir esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, susijusių su jos buto apžiūra dalyvaujant tiek nukentėjusiam kaimynui, tiek namo administratoriaus atstovams, ieškovė neginčijo ir nepaneigė kitais leistinais įrodymais. Teismas gi neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjęs asmuo ir administratoriaus atstovai buvo patekę į atsakovės butą, o tuo atveju, jei būtų radę vandens pratekėjimo šaltinį, būtų tinkamai įforminę šį faktą. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė ir neprašė apklausti šių asmenų teisme, kad paneigti atsakovės nurodytas aplinkybes ar atitinkamai patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina tai, kad ieškovės nurodoma teismų praktika turi būti siejama ir su fakto klausimu, t. y. teisinis vertinimas turi būti pagrįstas ir faktinėmis aplinkybėmis konkrečioje byloje. Kaip matyti, šioje byloje, atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimus, buto užliejimas galėjo būti siejamas tiek su pratekėjimo šaltiniu atsakovės bute, tiek bute Nr. 42 (WC patalpa yra šalia užlieto buto lubų), tiek su administratoriaus valdomais bendro naudojimo inžinieriniais tinklais. Tačiau ieškovė pasirinko tariamai pažeistų teisių gynimo būdą pareikšdama ieškinį tik atsakovei, o kaip esminį įrodymą nurodė administratoriaus raštą apie galimai esamą pratekėjimo šaltinį atsakovės bute. Tokiu atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad toks pratekėjimo šaltinis buvo. Kaip minėta anksčiau, ieškovė šio fakto neįrodė. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pakankamai ir objektyviais įrodymais pagrindė užliejimo faktą iš viršutinio buto Nr. 41.
Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Tuo pačiu atmestinas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina atsakovei 600 Eur advokato pagalbai, ieškovei nepriteistina jos turėtos išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, atsakovei P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas