Civilinė byla Nr. e2-215-1025/2024

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00446-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.;2.6.10.5.2;2.6.10.2.4.1;3.1.7.6;             

3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5  (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant Indrei Grublienei, Renatai Garuolienei, Mortai Kungienei,

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Laukininkų valda“ atstovams advokato padėjėjui Robertui Banevičiui, advokatui Giedriui Gvildžiui, advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ atstovėms K. K., L. B.,

trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovei advokato padėjėjai Simai Ubei,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei UAB „Laukininkų valda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareikšiantys savarankiškų reikalavimų, L. V., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Lamberta“, AB „Klaipėdos vanduo“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, juo prašo priteisti iš atsakovės 1093,94 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.2.       Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybės, jog ieškovė su L. V. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT814065, kurios pagrindu apdraudė turtą, (duomenys neskelbtini). 2022-03-12 apdraustasis turtas buvo užlietas dėl sprogusio bendrojo naudojimo vandens vamzdžio. Sumokėjo 1093,94 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), administruojamas atsakovės. Teigia, jog atsakomybė kyla pastato, adresu (duomenys neskelbtini) administratorei – atsakovei, kuri netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsikirsdama į ieškinį nurodo, jog negalinti užsiimti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros veikla, todėl pagal tarp šalių sudarytą susitarimą šią veiklą vykdo UAB „Lamberta“. 2022-03-14 iš UAB „Lamberta“ gavo pranešimą, kad buto (duomenys neskelbtini), tualete trūko karšto vandens vamzdžio sujungimas su ventiliu, esančiu prie karšto vandens skaitiklio, vamzdyno avarija įvyko buto savininko ribose už ventilio, tvarko gyventojas. Kadangi gedimas įvyko buto Nr. 94 savininko atsakomybės ribose, todėl nėra atsakinga už šio įvykio padarinius. Daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo stebimas. 2020-02-20 vyko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), susirinkimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Supažindino gyventojus su šalto ir karšto vamzdyno būkle stovuose, daugiabučio namo modernizacijos nauda. Susirinkimas neįvyko. 2021-07-15 buvo organizuojamas daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), investicijų plano viešas aptarimas. Po viešo aptarimo, 2021-08-05 pateikta informacija apie tai, kad laikotarpiu nuo 2021-08-19 iki 2021-09-03 bus vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano tvirtinimo ir dėl banko pasirinkimo lengvatinės paskolos sutarčiai sudaryti, tačiau 2021-08-11 gautas daugumos gyventojų prašymas nutraukti bet kokius darbus ir veiksmus pagal investicinį planą. Tvirtina, jog neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose – butuose ir be savininko sutikimo vykdyti intervenciją.

3.       Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, kad pagrindinė avarijos priežastimi buvo vamzdyno korozija prie vandens uždarymo ventilio. Avarijai įtakos taip pat turėjo vamzdyno įtempimai (nesutampa vamzdyno ašis), kurie praktikoje pasitaiko dėl vykdomų remonto darbų bute ir / arba daugiabučio namo šalto / karšto vandens stovuose. Apskaitos prietaisai (tiek karšto, tiek šalto vandens) adresu (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo keisti 2019-09-23. Apskaitos prietaisų keitimo metu nėra daromi jokie pakeitimai vamzdynui, yra užsukama sklendė, nuplėšiamos plombos nuo apskaitos prietaisų, išimami apskaitos prietaisai, jų vietoje įstatomi nauji apskaitos prietaisai, uždedamos naujos plombos ant apskaitos prietaisų ir atsukamas ventilis. Pastato viduje esantys vamzdynai yra namo vidaus inžinerinės sistemos ir bendrovei nepriklauso bei nėra eksploatuojami nei nuosavybės, nei jokiais kitais teisiniais pagrindais. Už pastato vidaus tinklų priežiūrą ir remontą atsakingas pastato savininkas. 2022-03-14 gavo informaciją apie adresu (duomenys neskelbtini) įvykusią avariją ir prašymą užplombuoti apskaitos prietaisus, kadangi dėl avarijos buvo keičiami vamzdžiai ir nutrauktos apskaitos prietaisų plombos. 2023-03-15 uždėjo plombas ant apskaitos prietaisų, adresu (duomenys neskelbtini).

4.       Kiti tretieji asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, jog atsakovė turėjo vykdyti vamzdyno priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau atsakovė neatliko savo kaip administratorės pareigų organizavimo. Kadangi butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, todėl atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų būtinų priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip administratorės tinkamų pareigų atlikimą, nepateikė. Apdraustas butas buvo užlietas dėl vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Atsakovė nepateikė duomenų, jog buvo nustačiusi defektus ir apie juos tinkamai informavusi gyventojus. Atsakovės aplaidumas pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo vamzdžio, nenustatė ir nepašalino defekto. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Nesutinka su atsakove, jog gedimas įvyko buto Nr. 94 savininko atsakomybės ribose, nes ieškovės specialistai nustatė, jog trūko karšto vandens vamzdis iki skaitliuko. Atsakovė nepateikė duomenų, jog sąskaita už remontą buvo teikiama išimtinai tik buto Nr. 94 savininkei.

6.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog tinkamai vykdė namo administratorės funkcijas, t. y. atliko daugiabučio namo techninę priežiūrą, organizavo gyventojų susirinkimą, organizavo daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), investicijų plano viešą aptarimą, vykdė balsavimą raštu dėl investicijų plano tvirtinimo ir dėl banko pasirinkimo lengvatinės paskolos sutarčiai sudaryti, tačiau 2021-08-11 gautas daugumos gyventojų prašymas nutraukti bet kokius darbus ir veiksmus pagal investicinį planą. Dalis bendrosios inžinierinės įrangos yra sumontuota privačios nuosavybės teisėmis priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė būdama bendrosios inžinierinės įrangos bendrasavininke, taip pat turėjo pasirūpinti jos priežiūra. Iki buto užliejimo įvykio buto savininkas nesikreipė į atsakovę dėl karšto vandens vamzdžių pakeitimo arba remonto, apie jokius defektus neinformavo. Butų savininkai vandens tiekimo vamzdžių pakeitimo, remonto, atnaujinimo klausimais nešaukė bendraturčių susirinkimų ir neturi duomenų, jog buvo priimti kokie nors butų savininkų sprendimai šiais klausimais, o atsakovė jų nevykdė. Nėra atsakinga už vandens skaitiklių patikrą ar remontą. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavališkai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangą, esančią gyventojų privačiose patalpose - butuose. Teigia, jog namo bendraturčiai, žinodami apie šalto ir karšto vamzdyno būklę stovuose ir atsisakydami renovacijos proceso, kurį patys prašė inicijuoti, tuo prisidėjo prie žalos atsiradimo. Su ieškovės atlikta papildoma objekto apžiūra nesutinka, nes ji atlikta praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, atsakovės atstovai nebuvo kviesti į apžiūrą, nepasitiki vykdyta papildoma objekto apžiūra, nes ji galimai yra šališka.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad reikalavimo teisę įgijo sumokėję išmoką už apgadintą butą. Žalos niekas nenuginčijo. Atsakovė tinkamai nevykdė bendro naudojimo vamzdžių priežiūros. Avarija įvyko iki ventilio, iki vandens skaitiklio, todėl atsakovė yra atsakingas už avariją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę. Atsakovė niekada nebuvo apžiūrėjusi buto vamzdyno. Po įvykio atsakovė siūlė savininkams keisti vamzdyną. Išvadą, kad įvykis įvyko iki vandens skaitiklio, patvirtino ir liudytojas.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neįrodė visų atsakomybės sąlygų. Ieškovė pateikė į bylą tik draudžiamojo įvykio tyrimo aktą, įvykio išklotinę, iš kurių matyti, jog ieškovei įvykio priežastis nėra žinoma. Tyrimo akte nurodyta priežastis neturi nieko bendra su administratoriaus funkcijomis. Įvykis įvykęs ne bendrame vamzdyne, o savininko patalpose. Atsakovė atliko visas savo funkcijas, kiek tai numatyta teisės aktuose, taip pat kreipėsi į namo gyventojus dėl vamzdynų keitimo, tačiau gyventojai to atsisakė.

9.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė paaiškino, kad skaitiklis buvo keičiamas 2019 m., o avarija įvyko 2022 m. jeigu avarija būtų įvykusi dėl blogai pakeisto skaitiklio, ji būtų įvykusi anksčiau. Vamzdynų neprižiūri. Buto savininkui buvo išaiškintos atsakomybės ribos. Namo administratorė, žinodama, kad bendrų įrenginių būklė prasta, turi juos prižiūrėti. Skaitiklis buvo sumontuotas tinkamai. Nedalyvavo avarijos likvidavime, tyrimas nebuvo atliktas. Bendro naudojimo objektus turi prižiūrėti administratorė.

10.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad 2022-03-11 jai buvo pranešta apie avariją, 2022-03-14 likvidavo avariją. Savo iniciatyva iki įvykio atstovai bute nėra buvę, neturi pareigos tikrinti vamzdynų būklės. Avarija įvyko už trišakio. Žalą atlygina už jos atsiradimą atsakingas asmuo. Kadangi bute trūko karšto vandens vamzdis, atsakomybė yra buto savininko ribose. Avarija galimai įvyko dėl blogai pakeisto skaitiklio. Gyventojas turėjo pastebėti vandens lašėjimą. Namo gyventojai nesiskundė dėl bendro naudojimo vamzdynų būklės. Buto savininkas nesikreipė dėl blogos vamzdžių būklės.

11.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba UAB „Lamberta“. Name vamzdynas nėra labai geras. Dažniausiai avarijų priežastys būna susidėvėję vamzdžiai. Skaitiklis priklauso vandentiekiui, ventilis gyventojui. Jeigu pakeitus skaitiklius ir paleidus vandenį būtų pradėję lašėti, būtų buvęs blogas skaitiklio pajungimas. Avarija įvyko iki ventilio, už trišakio. Pakeisti ventilį turi būti uždaromi vandens stovai. Avarija įvyko buto savininko ribose.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintas visiškai.

12.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-03-12 daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), trukus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui, buvo užlietas trečiajam asmeniui L. V. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Gyventojų turto draudimo sutartimi Nr. GT814065.

14.       Iš defektų akto nustatyta, jog bute trūko karšto vandens vamzdis iki apskaitos prietaiso. Iš nuostolių aprašymo nustatyta, jog sugadintos patalpose 94-1, 94-5, 94-6, 94-7 grindų danga ir apvadai, virtuviniai baldai.

15.       Po įvykio ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, 2022-03-17 sumokėjo 1 093,94 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui L. V., dėl apgadinto apdraustojo turto.

16.       Iš UAB „Lamberta“ 2022-03-14 pranešimo UAB „Laukinukų valda“ nustatyta, jog administruojame name adresu (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje trūko karšto vandens vamzdžio susijungimas su ventiliu esantis prie karšto vandens skaitiklio, vamzdyno avarija įvyko buto savininko ribose už ventilio, tvarko gyventojas.

17.       Iš 2023-08-07 turto apžiūros akto bei nuotraukų nustatyta, jog buto patalpoje Nr. 94-3, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trūko karšto vandens vamzdis iki skaitliuko.

18.       Pastatą – gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė, kurios civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ draudimu.

19.       Ieškovė pateikė AB “Lietuvos draudimas” 2022-08-09 pretenziją dėl žalos atlyginimo Nr. R22/0000982, kurioje nurodė, jog 2022-03-12 (duomenys neskelbtini) įvyko draudžiamasis įvykis (užliejimas), kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas: butas. Minėtas turtas įvykio metu buvo apdraustas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Atsakingu už šį įvykį asmeniu pripažintas(-a) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) administratorius, kurio civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ draudimu (žalos Nr. 2955501-119524). Dėl šio įvykio draudimo bendrovė išmokėjo 1 093,94 Eur dydžio draudimo išmoką.

20.       Iš 1999-12-03 Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutarties Nr. 197 nustatyta, jog UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų (tame tarpe ir daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)), kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Iš papildomo susitarimo nustatyta, jog tarp UAB „Laukininkų valda“ ir UAB „Lamberta“ pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys sutarė pratęsti sutarties galiojimą.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ už avarinės karšto vandens sistemos remontą, adresu (duomenys neskelbtini), sudarė atliktų darbų aktą, parengė lokalinę sąmatą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą 75,83 Eur sumai atsakovei.

22.       Atsakovė 2020-02-20 organizavo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), tačiau nesusirinkus gyventojams susirinkimas neįvyko.

23.       Iš 2020 m. birželio mėnesio daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimo projekto nustatyta, jog karšto vandens sistemose magistralinių tinklų rūsyje ir stovų būklė bloga, yra buvę avarijų, kai trūko vamzdynai.

24.       Iš atsakovės 2021-08-25 rašto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nustatyta, jog 2021-07-15 buvo organizuotas daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), investicijų plano viešas aptarimas. Gavus namo gyventojų prašymą nebus vykdomas balsavimas raštu dėl investicijų plano pritarimo ir daugiabutis namas nedalyvaus atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

25.       Iš 2018-10-16, 2019-04-22, 2019-10-07, 2021-04-21 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų nustatyta, jog būtina keisti karšto vandens paskirstomąjį vamzdyną, savininkams rekomenduoti keisti ir stovų vamzdyną.

26.       Iš 2018-05-11, 2019-04-22, 2020-04-15, 2020-10-12, 2021-10-11, 2022-04-22, 2023-03-20 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų nustatyta, jog šildymo sistemą aptarnauja UAB „Lamberta“, šildymo sistema dalinai atitinka privalomuosius reikalavimus.

27.       Iš 2022-10-11 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto nustatyta, jog paskirstomasis vamzdynas atskirais ruožais pažeistas korozijos, užkalkėjęs, uždėtos sandarinimo apkabos ir uždaromoji armatūra ir izoliacija dalinai nusidėvėjusi, stovų vamzdynas pažeistas korozijos, dažnai trūkinėja. Būtina keisti paskirstomąjį vamzdyną, savininkams rekomenduoti keisti ir stovų vamzdyną.

28.       Iš 2023-03-20 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto bei nuotraukų nustatyta, jog vandentiekio vamzdynų dalys vietomis koroduoja (jungtys, aklės) ir nėra pilnai izoliuoti vamzdynai. Vandentiekio bei nuotekų sistema morališkai pasenusi, galimos avarijos per korozijos paveiktas dalis, būklė yra vamzdynų patenkinama. Rekomenduojama siūlyti modernizuoti pilnai vandentiekio bei buitinių nuotekų sistemą. Jei esama statinių, įrenginių, vamzdynų ar kitų komunikacijų korozijos pavojus, turi būti numatytos naudoti atitinkamos apsaugos priemonės.

29.       Iš AB „Klaipėdos vanduo“ vandens apskaitos prietaisų nuėmimo įrengimo akto nustatyta, jog apskaitos prietaisai (tiek karšto, tiek šalto vandens), adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti 2019-09-23. Iš AB „Klaipėdos vanduo” 2022-03-15 akto nustatyta, jog buvo uždėtos plombos ant apskaitos prietaisų adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo  

30.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

31.       Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Tokiu atveju pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, o būtent buto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo, tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

32.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buto užliejimo priežasties bei už namo bendro naudojimo inžinerinio objekto – karšto vandens vamzdyno priežiūrą atsakingo asmens nustatymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022-03-12 įvyko L. V. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 94 apipylimas dėl bendro naudojimo karšto vandens vamzdžio trūkimo bute Nr.94. 

33.       Ieškovė nurodo, jog tarp nurodytam butui dėl apipylimo padarytos žalos ir gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), trukusio karšto vandens vamzdžio, kuris yra bendro naudojimo objektas, yra tiesioginis priežastinis ryšys, avarija įvyko iki ventilio, todėl būtent atsakovė yra atsakinga už žalos atsiradimą.

34.       Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė buto apliejimo priežasties, teigia, jog atsakovė nėra atsakinga už karšto vandens vamzdyno priežiūrą, nes vandens sistemos priežiūrą name vykdo trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, be to, avarija galimai įvyko trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ netinkamai pakeitus vandens skaitiklį, be to, avarija įvyko trūkus vamzdžiui bute, todėl atsakomybė kyla buto savininkui, o ne namo administratoriui.  

Dėl asmens atsakingo už namo karšto vandens vamzdyno priežiūrą.

35.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui kas atsakingas už žalos atlyginimą, svarbu nustatyti asmenį, kuris atsakingas už trūkusio karšto vandens priežiūrą, o nustačius asmenį nustatyti ar šis asmuo  tinkamai atliko savo pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

36.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė atsakinga už trūkusio namo karšto vandens vamzdyno priežiūrą, nes avarija įvyko iki ventilio, iki vandens skaitliuko, atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą, tikrinti vamzdynų sandarumą, tačiau ji laiku neapžiūrėjo vamzdžio, nesustatė ir nepašalino defektų. Atsakovė teigia, kad savo pareigas atliko tinkamai, be to, ji nėra atsakinga už vandens sistemos priežiūrą, nes ši funkcija yra perduota trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“, avarija galimai įvyko trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ netinkamai pakeitus vandens skaitiklį, be to, avarija įvyko trūkus vamzdžiui bute ir atsakomybė kyla buto savininkui, todėl nėra pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ teigia, kad tinkamai pagal sutartį vykdė karšto vandens tiekimo sistemų eksploataciją, o atsakomybė kyla buto savininkui, nes avarija įvyko bute. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ teigia, jog avarija kilti dėl netinkamai įrengto vandens skaitiklio negalėjo. Apklaustas liudytoju A. B. paaiškino, kad bute esantis karšto vandens vamzdis trūko iki ventilio.

37.       Pirmiausia pažymėtina, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė.

38.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

39.       Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Pagal šio reglamento 6.19 punkto nuostatą, bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

40.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

41.       Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). 

42.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko trečiajam asmeniui L. V. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, trūkus vandens vamzdžiui iki ventilio. Duomenų, jog vandens nuotekis būtų įvykęs už vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į trečiajam asmeniui L. V. nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta, jog avarija įvyko dėl trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ galimai netinkamai pakeisto skaitiklio. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos, pateiktas 2023-08-07 apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog vamzdis buvo trūkęs iki vandens skaitiklio, ką patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas avariją likvidavęs UAB „Lamberta“ darbuotojas A. B.. Šioje byloje aptartas teisinis reglamentavimas ir teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šioje byloje nagrinėjama žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl trečiajam asmeniui L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus įrodymus, konstatuotina, jog už namo adresu (duomenys neskelbtini), administravimą, įskaitant ir šio namo vandens sistemų, o būtent trūkusio vamzdžio priežiūrą, yra atsakinga atsakovė, todėl spręstinas atsakovės atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimas (CPK178 straipsnis, 185 straipsnis).

43.       Byloje nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkio, todėl administratorė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas ir būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti.

Dėl žalos atlyginimo

44.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

45.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

46.       Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

47.       Nuostatų II skyriaus 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

48.       Reglamento IV skyriaus 11 punkte numatyta, kad įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 11, 12.2 punktai). Už šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

49.       Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis esminių reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 88.2. punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 88.3 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 95 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 96 punktas).

50.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šiuo atveju, kaip jau nustatyta byloje, daugiabučio namo administratorė atsakovė pratęsė sutartį su UAB ,,Lamberta“ dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatacijos).

51.       Aptariamo Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Administratorės (atsakovės) pareigos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus: organizuoti namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengti ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus ir dalyvauti įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus (4.9 punktas). Be to, administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

52.       Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina jog bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymo pavedimas kitam subjektui, šiuo atveju UAB “Lamberta”  nereiškia administratoriaus pareigų, numatytų Nuostatų 4.3 ir 7.1, 7.7 punktuose, pabaigos. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė atsakinga už UAB ,,Lamberta“ veiklą prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas bei atsakinga būtent už šilumos vamzdynų tinkamą priežiūrą. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 20 punktas, kuriame numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

53.       2018-05-11, 2019-04-22, 2020-04-15, 2020-10-12, 2021-10-11 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai patvirtina, jog UAB „Lamberta“ aptarnaudama šildymo sistemą pranešė atsakovei, jog šildymo sistema dalinai atitinka privalomuosius reikalavimus. Atsakovės sudarytuose 2018-10-16, 2019-04-22, 2019-10-07, 2021-04-21 statinio, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktuose  nurodyta, jog būtina keisti karšto vandens paskirstomąjį vamzdyną. Šių duomenų visuma rodo, jog atsakovei buvo žinoma apie karšto vandens vamzdynų būklę ir tai, jog juos būtina keisti.

54.       Bylos įrodymais nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – trukusio karšto vandens vamzdžio ir padaryta butui žala. Taigi šiuo atveju atsakovė turėjo įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė nuo 2018-05-11 m. iki 2022-03-12 (avarijos) buvo parengusi statinio apžiūros aktus, kuriuose užfiksuota, jog būtina keisti karšto vandens paskirstomąjį vamzdyną, savininkams rekomenduotina keisti ir stovų vamzdyną. Tačiau atsakovė tik 2020-02-20 suorganizavo namo savininkų susirinkimą dėl namo atnaujinimo, kuris neįvyko. Iš 2020 m. birželio mėnesio namo atnaujinimo projekto nustatyta, jog karšto vandens sistemos magistralinių tinklų rūsyje ir stovų būklė bloga, yra buvę avarijų, kai trūko vamzdžiai. Atsakovė, turėdama šiuos duomenis, ir būdama rūpestingu administratoriumi turėjo imtis priemonių ir teikti gyventojams periodiškai siūlymus dėl viso vamzdyno ar jo dalių keitimo, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovė         2021-07-15 suorganizavo susirinkimą dėl investicijų planų, tačiau namo gyventojų prašymu nutarta, jog namas modernizavimo programoje nedalyvaus.

55.       Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, o būtent draudiminio įvykio nustatymo metu darbuotojo darytos nuotraukos, kuriose užfiksuota namo vamzdynų būklė, surašyti statinio apžiūrų aktai suteikia pagrindą daryti išvada, jog gyvenamojo namo vamzdynas turėjo defektų, dažnai vykdavo avarijos, tačiau nepaisant to atsakovė jokių veiksmų neatliko. Teismui nepateikta jokių duomenų, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens stovo priežiūra, remontu, būtų periodiškai teikusi informaciją gyventojams apie vamzdyno būklę, defektus ir raginusi gyventojus bent atskirais ruožais keisti korozijos pažeistus karšto vandens vamzdynus ir tokiu būdu užkirtusi kelią galimoms avarinėms situacijoms, turėdama informacijos, jog avarijos name jau buvo įvykusios.

56.       Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teikdamas paaiškinimus pripažino, jog bute, kuriame įvyko avarija, vamzdynas niekada nebuvo apžiūrėtas, atsakovė nepateikė duomenų, jog buto savininkas jai trukdė apžiūrėti vamzdynus. Atsakovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į gyventojus su prašymu leisti apžiūrėti ir įvertinti bendro naudojimo vamzdynų būklę jų butuose. Būtina įvertinti ir tai, kad iš byloje pateiktų trūkusio vandens nuotraukų matyti ir liudytojo A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog vamzdis paveiktas rūdžių ir yra avarinės būklės. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė užsakė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą, organizavo gyvenamojo namo susirinkimą ar balsavimą raštu ir gyventojai nepritarė viso namo vamzdyno renovacijai, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Pažymėtina, jog administratorės paslaugos yra atlygintinės, todėl, teismo vertinimu atsakovė nepakankamai apdairiai ir atsakingai įvertino pasekmes, galinčias kilti dėl blogos korozijos paveiktų namo vamzdynų būklės.

57.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama teisės aktais prisiimto turto priežiūra, nesiėmimu veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti, buvimą, žinodama apie avarinę vamzdynų būklę, jų nekeitė dalimis, taip pat neapžiūrėjo butuose esančių bendro naudojimo vamzdynų bei jų nekeitė, nors visuose statinio pažiūros aktuose buvo nurodoma, jog būtina keisti vamzdynus.

58.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratorės pareigas prižiūrėti daugiabučio namo bendro naudojimo karšto vandens sistemas, dėl ko 2022-03-12 įvyko bendrojo naudojimo vamzdžio avarija ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui padaryta žala.

59.       Būtina pažymėti ir tai, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacinę priežiūrą vykdančios UAB „Lamberta“ darbuotojas pagal gautą pranešimą dėl avarijos, 2022-03-11 atjungė karšto vandens stovą, uždarant atjungimo ventilius, pateikė 2022?03?15 pranešimą Nr. D?25, 2022?03?16 atliktų darbų aktą. Už atliktus darbus buvo išrašyta 2022-03-16 sąskaita faktūra LAM Nr. 120010568, jas užsakiusiam namo administratoriui (atsakovei). Taigi, avarijos likvidavimo darbus atlikti užsakė atsakovė. Be to, atsakovės atstovas, teikdamas papildomus įrodymus, pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ pateikta sąskaita buvo apmokėta iš kaupiamųjų lėšų. Vadinasi, atsakovė tokiais savo veiksmais pripažino savo atsakomybę dėl įvykusios avarijos bei šio vamzdžio priežiūros.  

60.       Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko vandens vamzdis, todėl buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir dėl ko ieškovė išmokėjo draudimo išmoką 1093,94 Eur. Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė pateikti duomenys patvirtina žalos dydį, atsakovė padaryto žalos dydžio neginčijo.

61.       Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1093,94 Eur žalai atlyginti tenkintinas visiškai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

62.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

63.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

64.       Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

65.       Ieškinį tenkinus, ieškovei prašant iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 1093,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

68.       Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 25,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 525,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). 

69.       Teismas šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“, įmonės kodas 140514359, 1093,94 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus 94 ct) žalai atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1093,94  Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 525,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukininkų valda“, įmonės kodas 140514359, 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                           Asta Matulevičienė