Civilinė byla Nr. e2A-821-370/2020                                                Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00025-2020-2                                        Procesinio sprendimo kategorija 4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (arbitražo byloje atsakovo) M. K. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e, panaikinimo, suinteresuoti asmenys (ieškovas arbitražo byloje) – uždaroji akcinė bendrovė „Skolų priežiūra“, tretieji asmenys A. G. ir viešoji įstaiga „Burbiškių alėja“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė (suinteresuotas asmuo šioje byloje) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skolų priežiūra“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. K. (pareiškėjo šioje byloje) 36 300 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (36 300 Eur) nuo arbitražo bylos iškėlimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme (toliau – ir Arbitražas, VKAT) dienos iki Arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl teisinės pagalbos sutarties, sudarytos atsakovo ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Burbiškių alėja“, ir pagal ją išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas apmokėjimo.

3.       2016 m. vasario 3 d. VšĮ „Burbiškių alėja“ ir M. K. sudarė Teisinės pagalbos sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas VšĮ „Burbiškių alėja“ teiks teisinę pagalbą ir konsultuos įvairiais teisiniais klausimais. 2016 m. vasario 3 d. atsakovas pateikė VšĮ „Burbiškių alėja“ PVM sąskaitą faktūrą apmokėti už teisines paslaugas pagal Teisinės pagalbos sutartį 36 300 Eur sumai. 2016 m. liepos 1 d. sąskaita buvo apmokėta UAB „Venecija LT“ (Paramos sutarties, sudarytos su VšĮ „Burbiškių alėja“, pagrindu). 2018 m. vasario 6 d. VšĮ „Burbiškių alėja“, gavusi mokesčių administratoriaus nurodymą, kuriuo buvo įpareigota pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) dokumentus, pagrindžiančius paslaugų iš atsakovo pagal sąskaitą įsigijimą ir panaudojimą, 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo, prašydama jai pateikti duomenis, patvirtinančius sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovas, atsakydamas į užklausą, nurodė, jog atskira rašytinė ataskaita dėl suteiktų paslaugų pagal sąskaitą nebuvo rengta, tačiau rašte pažymėjo, kokios paslaugas jis teikė VšĮ „Burbiškių alėja“. VšĮ „Burbiškių alėja“, susipažinusi su atsakovo pateiktu raštu, nustatė, kad rašte minimos paslaugos nesusijusios su jos veiklos tikslais ir nebuvo jai suteiktos, atitinkamai, atsakovo sąskaita buvo išbraukta iš VšĮ „Burbiškių alėja“ buhalterinės apskaitos registrų ir gauta parama grąžinta UAB „Venecija LT“. 2018 m. kovo 26 d. tarp VšĮ „Burbiškių alėja“ ir A. G. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis 1, pagal kurią A. G. įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 36 300 Eur sumą už nesuteiktas paslaugas pagal sąskaitą. 2018 m. kovo 26 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą A. G.. 2018 m. birželio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2 A. G. perleido reikalavimą į atsakovą ieškovei UAB „Skolų priežiūra“. 2019 m. gegužės 21 d. UAB „Skolų priežiūra“ kreipėsi į Arbitražo teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš ieškovo 36 300 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, iš esmės nurodydamas, kad teisinės paslaugos buvo faktiškai suteiktos, sąskaitą įstaigos vadovas priėmė, dėl paslaugų kokybės, mokėtinos sumos nebuvo pretenzijų, todėl įstaiga, neturėdama jokio teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtas sumas, neturėjo teisės sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, jos pripažintinos negaliojančiomis.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2020 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e, kuriuo ieškovės UAB „Skolų priežiūra“ ieškinį atsakovui M. K. patenkino visiškai ir ieškovės naudai priteisė iš atsakovo 36 300 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo 36 300 Eur sumos, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 6 202,77 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

6.       Vienas iš bylą nagrinėjusių arbitrų V. M. 2020 m. vasario 27 d. pateikė atskirąją nuomonę, kurioje nurodė, kad nesutinka su Arbitražo teismo priimtu sprendimu, jo nuomone,  ieškinys turėjo būti atmestas.

III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Pareiškėjas M. K. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e. Skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau ir – KAĮ) 50 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 6 punktų pagrindais, t. y. kad arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyviųjų šio įstatymo nuostatų, bei prieštarauja viešajai tvarkai, taip pat šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo tinkamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Skunde nurodo šiuos argumentus:

7.1.                      2019 m. liepos 8 d. nutartimi, Arbitražo teismo pirmininkas, vadovaudamasis Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedūros reglamento (toliau – ir Reglamentas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu paskyrė advokatą E. S. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e. Šio arbitro šališkumą patvirtina tai, kad arbitro sutikimas būti paskirtu arbitru yra 2019 m. liepos 3 d. datos, t. y. sudarytas dar iki nutarties jį paskirti arbitru. Byloje yra advokato A. K. atsisakymas būti arbitru šioje byloje, kuris yra sudarytas tą pačią t. y., 2019 m. liepos 3 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie kreipimąsi į E. S.. Arbitražo teismo pirmininkas ignoravo Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y., paskutinis arbitras šioje byloje buvo paskirtas 2019 m. birželio 11 d., o arbitrų raštas dėl trečiojo arbitro paskyrimo sudarytas 2019 m. liepos 1 d. vėlų vakarą, t. y. praėjus net 20 dienų nuo paskutiniojo arbitro paskyrimo šioje byloje. Todėl nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą. Šiuo atveju matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo išrinkta E. S. kandidatūra, kokie duomenys jam buvo pateikti prieš deklaracijos suformavimą, nepaisant to, kad skiriant arbitrą turi būti atsižvelgiama į ginčo esmę, aplinkybes, užtikrinančias arbitro nepriklausomumą ir nešališkumą bei šalių susitarimu arbitrui nustatytus reikalavimus.

7.2.                      Arbitražo bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė trys arbitrai: E. S.,
V. V. ir V. M..

7.3.                       2019 m. birželio 19 d. arbitrė V. V. pateikė arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškimą (deklaraciją), kuriuo be sutikimo atlikti arbitro pareigas, deklaravo savo nepriklausomumą ir nešališkumą. Arbitražo bylą nagrinėjusi ieškovės UAB ,,Skolų priežiūra“ paskirta arbitrė V. V. galbūt pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimus, nes teisės kontorų grupė ,,Triniti“, kurioje dirba arbitrė V. V., teikia teisines paslaugas juridiniam asmeniui, su kuriuo susiję fiziniai asmenys turi suinteresuotumą arbitražo bylos baigtimi atsakovo nenaudai. Atsakovui tik po sprendimo šioje arbitražo byloje priėmimo tapo žinoma (gavus elektroninį laišką iš byloje nedalyvavusio asmens), kad teisės kontorų grupė ,,Triniti“, kurioje dirba arbitrė V. V., teikia teisines paslaugas įmonei UAB ,,E47“ ir su ja susijusiems fiziniams bei juridiniams asmenims. UAB „E47“, kaip ir visą grupę kitų įmonių (UAB ,,Piliuona“, UAB ,,Venecija Lt“, UAB ,,Versola“, UAB ,,Holding burbiškės“, DNSB ,,Burbiškių kalva“, VšĮ ,,Burbiškių alėja“, VšĮ ,,Burbiškių bendruomenės centras“, kt.) valdo grupė susijusių fizinių asmenų, tarp kurių yra P. P. ir I. Š. ir kt., kurie yra suinteresuoti arbitražo bylos baigtimi atsakovo M. K. nenaudai.

7.4.                      P. P. turi tiesioginį suinteresuotumą nagrinėjama arbitražo byla bei jos baigtimi
atsakovo M. K. nenaudai, nes P. P. yra trečiasis asmuo arbitražo byloje, į bylą įtrauktas kaip buvęs įmonės vadovas (VšĮ ,,Burbiškių alėja“), iš kurios reikalavimą įsigijo A. G., kurį vėliau perleido ieškovui arbitražo byloje – UAB ,,Skolų priežiūra“. P. P. arbitražo byloje teikė atsiliepimą, kuriuo veikė prieš atsakovą M. K.. Be to, tarp P. P. ir atsakovo M. K. yra kilęs ne vienas konfliktas, teisminis ginčas, tai rodo asmenišką P. P. nusistatymą prieš atsakovą M. K.. Todėl bylą nagrinėjusios arbitrės (V. V.) ir trečiojo asmens VšĮ „Burbiškių alėja“ buvusio atstovo, P. P. ryšys sudaro pagrįstą pagrindą išvadai apie galimą poveikį arbitrei, juo labiau, kad po to priimtas Arbitražo teismo sprendimas iš esmės yra palankus ieškovei. I. Š. taip pat gali turėti suinteresuotumą nagrinėjama arbitražo byla bei jos baigtimi atsakovo M. K. nenaudai, nes atsakovas praeityje yra turėjęs ne vieną konfliktą su šiuo asmeniu. Todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad šis asmuo, kartu su P. P., siekdami asmeninių tikslų (pakenkti atsakovui), galėjo per teisės kontorų grupę ,,Triniti“ daryti įtaką arbitrei V. V. dėl arbitražo bylos baigties atsakovo nenaudai. Kadangi arbitrę V. V. ir teisės kontorų grupę ,,Triniti“ sieja pavaldumo / finansiniai ryšiai, t. y. tokie ryšiai, kurie praktikoje ir teorijoje yra pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro nešališkumui ir nepriklausomumui, manytina, kad nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai sudaro rimtą pagrindą laikyti arbitrę V. V. stokojančia nepriklausomumo ir nešališkumo ir ji negalėjo būti arbitre šiame procese.

7.5.                      Arbitražo bylą nagrinėjusi ieškovės UAB ,,Skolų priežiūra“ paskirta arbitrė V.
V. pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimą, nes neatskleidė
savo ryšių su ieškovės atstovu advokatu D. P.. Iš socialinių tinklų ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ prieinamos informacijos atsakovui tapo žinoma, kad ieškovės atstovas D. P. ir V. V. palaiko draugiškus ryšius šiuose socialiniuose tinkluose. Arbitrė V. V. ir ieškovo atstovas D. P. yra draugai socialiniame tinkle ,,Facebook“, vienas kito veiklą šiuose tinkluose seka ir į ją reaguoja socialiniuose tinkluose esančiais būdais (paspaudimais „patinka“, „mėgsta“). Atsakovui tai kelia rimtų abejonių dėl arbitrės nešališkumo, atsakovas negali atmesti tikimybės, kad arbitrė tiesiogiai ar netiesiogiai buvo paveikta ieškovės atstovo. Juo labiau kad ieškovės atstovas advokatas D. P. ne kartą atstovavo ieškovei UAB „Skolų priežiūra“, P. P., taip pat jo valdomai įmonei UAB ,,Nill Nill“ eilėje bylų prieš atsakovą, todėl šio advokato draugiški ryšiai su arbitre V. V. tik sustiprina atsakovo įtarimus dėl galimo poveikio arbitrei.

7.6.                      Arbitražo bylą nagrinėję arbitrai V. V. ir E. S. galbūt
pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimus, nes neatskleidė
aplinkybės, jog iki arbitražo bylos nagrinėjimo bei jos nagrinėjimo metu,
šie arbitrai, kaip byloje dalyvaujančių asmenų atstovai, dalyvavo vienoje byloje, todėl jie galėjo aptarti arbitražo bylos aplinkybes ir susitarti dėl neteisėto ir neteisingo arbitražo sprendimo priėmimo.

7.7.                      Iš  VšĮ „Burbiškių alėja“ sutarties su atsakovu aiškiai matyti, kad šalių ginčams spręsti turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl į šią bylą, trečiuoju asmeniu, privalomai turėjo būti įtrauktas draudikas, ginčo metu apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę, t. y. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Arbitražas trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialo neįtraukė, nes jis neišreiškė valios dalyvauti šiame procese. Atsakovo vertinimu, šis Arbitražo teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisėms ir pareigoms, todėl ir šiuo pagrindu, sprendimas turi būti panaikintas

8.       Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Skolų priežiūra“ teismo prašo atmesti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Atsakovas turėjo teisę ir ja be jokių suvaržymų pasinaudojo arbitražo byloje teikti procesinius dokumentus (atsakovas pateikė tiek atsiliepimą į ieškinį, tiek tripliką, tiek eilę kitų procesinių dokumentų (prašymų, rašytinių paaiškinimų)), įrodymus. Todėl jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu sprendimas galėtų būti panaikintas, nagrinėjamu atveju nėra. Atsakovas skundą pateikė siekdamas užvilkinti sprendimo vykdymą.
Atsakovo nesąžiningas ir negarbingas elgesys matomas iš kitų bylų, kuriose iš jo, kaip advokato, buvo priteistos ženklios sumos (suinteresuotas asmuo cituoja sprendimus priimtus ginčuose tarp UAB „NILL NILL“ ir atsakovo, P.P. ir atsakovo).

8.2.                      Bylos Nr. V-0022/2019e pirmininkaujantis arbitras buvo paskirtas laikantis Reglamento.
Arbitrai V. V. ir V. M. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru paskyrė A. K.. Kadangi A. K. nesutiko atlikti arbitro pareigų byloje, pirmininkaujančiu arbitru buvo paskirtas E. S.. Jį paskyrė VKAT pirmininkas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi, vadovaudamasis Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato, kad, jeigu du šalių paskirti arbitrai per 10 dienų nuo paskutinio iš jų paskyrimo nepaskiria trečiojo arbitro, trečią arbitrą skiria VKAT pirmininkas. Pagal Reglamento 17 straipsnio 6 dalį VKAT pirmininkas arbitru skiria asmenį, įrašytą VKAT rekomenduojamų arbitrų sąraše. E. S. buvo / yra įrašytas į arbitrų sąrašą. Prieš paskiriant E. S. bylos Nr. V-0022/2019e pirmininkaujančiu arbitru, E. S. užpildė nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas deklaraciją. Todėl skunde visiškai nepagrįstai ir deklaratyviai nurodoma, kad buvo pažeistas arbitražo teismo sudėties formavimas. Pagal Reglamento 19 straipsnį atsakovas turėjo teisę reikšti nušalinimą dėl kiekvieno arbitro, tačiau to nedarė. Tik Arbitražui priėmus atsakovui nepalankų sprendimą, siekiant užvilkinti sprendimo vykdymą, buvo pateiktas skundas su arbitrus šmeižiančiais teiginiais.

8.3.                      Jeigu šalis neginčija arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo naudodamasi įstatymo arba arbitražo taisyklių nustatytais mechanizmais, nepaisant pranešimo arbitrui apie faktines aplinkybes, sudarančias nušalinimo pagrindą, laikoma, kad šalis prarado teisę siekti arbitražo sprendimo panaikinimo tais pagrindais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kur, kada jis laišką gavo (pagal kurį sužinojo, kad advokatų kontora „Triniti“ galbūt aptarnauja UAB „E47“), nėra įrodymų, jog jo teikiamas laiškas yra autentiškas. Be to, nurodo, kad laiškas yra 2016 m., tačiau jį atsakovas pateikė tik po sprendimo priėmimo 2020 m. Jokios sąsajos tarp ieškovės ir laiške nurodytų asmenų (jei toks laiškas iš tiesų buvo siųstas) irgi nėra, todėl toks laiškas neatitinka sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 180 straipsnyje. Vienu iš svarbiausių arbitražo proceso principų yra konfidencialumo principas ir asmens paskyrimas konkrečioje byloje priskirtinas prie konfidencialios informacijos, kuri gali būti atskleidžiama tik toje byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl šios priežasties V. V. būtų laikoma pažeidusi šį principą, jeigu būtų atskleidusi viešai (pvz., kontoros viduje) apie savo paskyrimą arbitre konkrečioje arbitražo byloje.

8.4.                      Skunde atsakovas plačiai aprašo įvairias įmones / įstaigas bei asmenis, tačiau taip ir nenurodo, kaip nurodomos įmonės / įstaigos bei asmenys yra susiję su ieškove. Pažymėtina, jog byloje Nr. V-0022/2019e ieškovė buvo savarankiškas juridinis asmuo – UAB „Skolų priežiūra“. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis šios bendrovės vadovas ir akcininkas yra R. K.. Jokių UAB „Skolų priežiūra“ ir / ar R. K. sąsajų su skunde nurodytomis įmonėmis / įstaigomis bei asmenimis ar su arbitre V. V. atsakovas neįvardijo. Ieškovė atsakovo teiginius vertina kaip deklaratyvius, pagrįstus tik prielaidomis.

8.5.                      Atsakovo teiginiai dėl arbitrės V. V. šališkumo dėl jos ryšių socialiniuose tinkluose su advokatu D. P. vertintini kaip melagingos prielaidos. Advokatas D. P. ir arbitrė V. V. yra teisininkai – advokatai. Lietuvos advokatų bendruomenę sudaro sąlyginai nedidelis advokatų skaičius, advokatai (ypač veiklą vykdantys Vilniaus mieste ir esantys advokatų kontorų partneriais) vienas kitą žino. Vien tai, kad D. P. ir V. V. yra pažįstami socialiniuose tinkluose nerodo jokių glaudžių ir nuolatinių ryšių, kad iš jų galėtų būti daroma išvada dėl arbitrės šališkumo. Jokio aktyvaus bendravimo socialiniuose tinkluose tarp D. P. ir V. V. nėra. V. V. buvo pasirinkta kaip arbitrė dėl savo kompetencijos. Advokatui „sekti“, „mėgti“ (kalbant socialinių tinklų kalba) kitą advokatą yra įprasta praktika, kadangi advokatai socialinius tinklus naudoja ir kaip reklamos priemonę, advokatai socialiniuose tinkluose pateikia savo teisines įžvalgas (nuorodas į straipsnius, komentuoja teismų sprendimus, nurodo pokyčius teisėkūroje). Dėl šių priežasčių, vienam advokatui yra tikslinga sekti kitą advokatą, kad matyti, kokios reklamos priemonės naudojamos, kokios teisinės įžvalgos pateikiamos. Todėl atsakovo įvardijamas ryšys tarp D. P. ir V. V. socialiniuose tinkluose yra pernelyg silpnas, kad sudarytų teisinį pagrindą daryti išvadą dėl arbitrės šališkumo egzistavimo, neatspindi ir neparodo iš esmės jokio šių asmenų bendravimo.

8.6.                      Ieškovės manymu, jei arbitrai V. V. ir E. S. iš tiesų dalyvavo toje pačioje byloje, atstovaudami skirtingus asmenis, šių arbitrų nušalinimo klausimą atsakovas turėjo kelti arbitražo byloje. Pažymėtina, jog šaliai, laiku nepareiškusiai prieštaravimo dėl tam tikro jos teisių pažeidimo, neleidžiama remtis tokiu pažeidimu sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą. Vien tai, kad abu arbitrai galbūt buvo vienoje teismo salėje, spręsdami visai kitą teisminį ginčą, atstovaudami skirtingiems asmenims, nesudaro jokio teisinio pagrindo abejoti jų nešališkumu ir nepriklausomumu. Duomenų, kad šie arbitrai būtų aptarinėję arbitražo bylą Nr. V-0022/2019e, atsakovas nepateikė.

8.7.                      Nagrinėjamu atveju ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo informuotas apie bylą ir 2019 m. spalio 22 d. pateikė raštą, jog byloje Nr. V-0022/2019e nagrinėjamas klausimas neatitinka draudžiamojo įvykio požymių (draudimo apsauga netaikoma), dėl to byloje nedalyvaus. Todėl akivaizdu, jog KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas nebuvo pažeistas, nes ERGO Insurance SE Lietuvos filialui buvo pranešta apie arbitražo procesą ir sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus

9.       Suinteresuotas asmuo VšĮ „Burbiškių alėja“ atsiliepime į skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o Arbitražo teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo:

9.1.                      VšĮ „Burbiškių alėja“ vadovai, dalininkai keitėsi. VšĮ „Burbiškių alėja“ negali atsakyti, kokie buvo, ar iš viso buvo ankstesnių VšĮ „Burbiškių alėja“ vadovų, dalininkų santykiai su skunde aprašomais asmenimis. Tačiau, VšĮ „Burbiškių alėja“ nuomone, tai nėra teisiškai reikšminga, nes arbitražo byla vyko 2019-2020 m. VšĮ „Burbiškių alėja“ kategoriškai neigia M. K. nurodytą jos dabartinę padėtį, pažymi, kad VšĮ „Burbiškių alėja“ nėra valdoma P. P. ar I. Š.. Šie asmenys jokios įtakos trečiajam asmeniui neturi. VšĮ „Burbiškių alėja“ nei per savo dalininkus, nei per vadovą jokios įtakos arbitrams nedarė. Tokių įrodymų byloje nėra ir negali būti. Reikalavimas į atsakovą buvo perleistas, todėl VšĮ „Burbiškių alėja“ teisminiuose procesuose dalyvavo tik tiek, kiek įpareigodavo teismai.

9.2.                      Arbitražinis teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas arba naikinamas tik labai ribotais pagrindais. Tokių pagrindų šioje byloje nėra. Atsakovo skundas sukonstruotas prielaidų, kurios nutolusios nuo ieškovo ir arbitrų, pagrindu, tačiau teismas turi vadovautis ne prielaidomis, o įrodymais, o tokių atsakovas nėra pateikęs.

10.       Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į skundą teismo prašo atmesti pareiškėjo skundą ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, kad draugo statusas socialiniuose tinkluose šią dieną jokios ypatingos reikšmės neturi, todėl pagal tai negalima spręsti, kad dėl tokių ryšių asmenims gali būti daroma įtaka. Teisės aktų, kurie draustų „sekti“ ar „mėgti“ kitą asmenį internetinėje erdvėje, nėra. Suinteresuotas asmuo teigia, kad jam nekilo abejonių dėl bylą nagrinėjusių arbitrų šališkumo. Pažymėjo, kad jam nėra žinomos atsakovo nurodytos įmonės ir asmenys ir kad sąsajų tarp nurodytų įmonių bei UAB „Skolų priežiūra“ jis nepastebėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

12.       Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

13.       Be to, KAĮ 50 straipsnio 4 dalis nustato, jog Lietuvos apeliacinis teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar skundžiamas arbitražo sprendimas neprieštarauja šio straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems pagrindams.

14.       Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1226/2014; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014). Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema, o galimybė peržiūrėti arbitražo sprendimus Lietuvos Respublikoje yra ribota (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-61-381/2017). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu. Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų (ne)egzistavimo, neturi teisės peržengti jam priskirtų kompetencijos ribų – arbitražo teismo sprendimų tikrinti fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu, t. y. nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan.

Dėl Reglamento procedūrų pažeidimo skiriant trečiąjį (pirmininkaujantį) arbitrą

15.       Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. liepos 8 d. nutartimi, Arbitražo teismo pirmininkas, vadovaudamasis Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paskyrė advokatą E. S. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e. Šio arbitro šališkumą patvirtina tai, kad arbitro sutikimas būti paskirtu arbitru yra 2019 m. liepos 3 d. datos, t. y. sudarytas dar iki nutarties jį paskirti arbitru. Pažymėjo, kad paskutinis arbitras šioje byloje buvo paskirtas 2019 m. birželio 11 d., o arbitrų raštas dėl trečiojo arbitro paskyrimo sudarytas 2019 m. liepos 1 d. vėlų vakarą, t. y. praėjus net 20 dienų nuo paskutiniojo arbitro paskyrimo šioje byloje.

16.       2016 m. vasario 3 d. teisinės pagalbos sutartyje Nr. 324 įtvirtinta arbitražinė išlyga – „Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva arbitražo taisykles. Arbitražinio teismo arbitrų skaičius bus trys. Arbitražinio teismo posėdžiai vyks Vilniuje. Arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba“ (el. arbitražo b. l. 35-37).

17.       Reglamento (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.) 16 straipsnyje numatyta, kad šalys gali susitarti dėl arbitrų skaičiaus ir jų skyrimo tvarkos. Arbitrų skaičius turi būti nelyginis. Arbitras privalo būti nepriklausomas ir nešališkas (1 dalis). Kai Arbitražo teismas sudaromas iš trijų arbitrų, jeigu šalys nesusitarė kitaip, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du ne vėliau kaip per 10 dienų skiria trečiąjį arbitrą, kuris pirmininkauja Arbitražo teismui ir vykdo pranešėjo funkcijas (4 dalis). Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta – jei atsakovas ar bendraatsakiai nepaskiria arbitro per 20 dienų nuo ieškinio (pranešimo apie arbitražą) gavimo dienos, tai arbitrą paskiria VKAT pirmininkas.

18.       Arbitrai V. V. ir V. M. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru 2019 m. liepos 1 d. paskyrė A. K. (el. arbitražo b. l. 175). A. K. 2019 m. liepos 3 d. arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškimu nesutiko atlikti arbitro pareigų byloje Nr. V- 0022/2019e (el. arbitražo b. l. 177). Arbitražo teismo pirmininkas, konstatavęs faktą, jog šalių paskirtų arbitrų V. V. ir Vilniaus Martišiaus trečiuoju arbitru nominuotas asmuo nesutiko atlikti arbitro pareigų byloje Nr. V-0022/2019e, vadovaudamasis Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad,  jeigu du šalių paskirti arbitrai per 10 dienų nuo paskutinio iš jų paskyrimo nepaskiria trečiojo arbitro, trečią skiria Arbitražo teismo pirmininkas, 2019 m. liepos 8 d. nutartimi paskyrė E. S. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e ir apie arbitro paskyrimą pranešė šalims (el. arbitražo b. l. 170). Prieš paskiriant E. S. bylos Nr. V-0022/2019e pirmininkaujančiu arbitru, E. S. 2019 m. liepos 3 d. užpildė nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas deklaraciją (Reglamento 18 str.) (el. arbitražo b. l. 172-173). Pagal Reglamento 17 straipsnio 6 dalį Arbitražo teismo pirmininkas arbitru skiria asmenį, įrašytą Arbitražo rekomenduojamų arbitrų sąraše. E. S. buvo ir yra įrašytas į arbitrų sąrašą (http://www.arbitrazas.lt/arbitru-sarasas-2.htm).

19.       Reglamento 19 straipsnyje numatyta, jog arbitras gali būti nušalintas, jeigu atsiranda aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių arbitro nepriklausomumu ir nešališkumu arba jis neturi šalių susitarime aptartos kvalifikacijos (1 dalis). Jeigu šalys nesusitarė dėl arbitro nušalinimo tvarkos, nušalinimo klausimas sprendžiamas šio Reglamento nustatyta tvarka (2 dalis). Šalis, reikalaujanti arbitro nušalinimo, privalo pateikti prašymą Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Prašyme nušalinti arbitrą šalis turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia arbitro nušalinimą bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (3 dalis). Šalis, norinti pareikšti arbitrui apie nušalinimą, gali pareikšti nušalinimą per 15 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje. Jeigu per nustatytą terminą šalis nepateikia prašymo, laikoma, kad šalis atsisakė teisės pareikšti arbitrui nušalinimą (4 dalis).

20.       Iš arbitražo bylos duomenų nustatyta, kad Arbitražo pirmininkas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi paskyrė E. S. trečiuoju (pirmininkaujančiu) arbitru arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e ir apie arbitro paskyrimą pranešė šalims. Taigi pareiškėjas po šio pranešimo buvo supažindintas su naujuoju paskirtu arbitru ir jam tapo žinomos šio arbitro paskyrimo aplinkybės. Iš arbitražo bylos duomenų matyti, kad M. K. dėl E. S. nušalinimų neteikė, nors arbitro paskyrimo procedūra jam buvo žinoma, todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis Reglamento 19 straipsnio 4 dalimi, vertintina, kad M. K. atsisakė teisės pareikšti arbitrui nušalinimą šiuo pagrindu, nes jam tokia arbitro paskyrimo procedūra buvo priimtina ir nekėlė abejonių. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Reglamento nuostatas, susijusias su trečiojo arbitro paskyrimu ir nenustačiusi Reglamento nuostatų pažeidimų, pareiškėjo argumentus susijusius su Reglamento procedūrų pažeidimu skiriant trečiąjį (pirmininkaujantį) arbitrą, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl arbitrų V. V. ir E. S. (ne)šališkumo

21.       Nors šalys turi teisę pasirinkti arbitražinį ginčų sprendimo būdą, tačiau universali ir nuo ginčų sprendimo būdo nepriklausanti teisingumo esmė, taip pat nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu arbitražo sprendimui suteikiama galia lemia tai, kad ginčą sprendžiančio subjekto nešališkumas ir nepriklausomumas yra fundamentali teisių garantija, privaloma šalims užtikrinti visais atvejais. Arbitrų nešališkumas ir nepriklausomumas bei teisė į teisingą procesą yra pamatiniai, visa apimantys arbitražo standartai, o šių principų nesilaikymas gali būti pagrindas teismui panaikinti arbitražo teismo sprendimą ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1120-302/2019).

22.       Taigi nepriklausomai nuo to, koks subjektas – teismas ar arbitražas (teisėjų kolegija, arbitražo tribunolas) – nagrinėja bylą, turi būti užtikrinama, kad šis subjektas būtų nešališkas ir nepriklausomas, sudaromas laikantis įstatymo reikalavimų.

23.       Nešališkumas yra subjekto vidinė būsena, reiškianti išankstinio nusistatymo dėl ginčo teisinio santykio ar jo šalių nebuvimą. Nešališko subjekto vidinė būsena ir vertinimas neturi būti paveikti jo subjektyvių mąstymo ar emocinių veiksnių, galinčių trukdyti vykdyti savo pareigas ir, be kita ko, sąžiningai dėti maksimalias pastangas priimant objektyvų sprendimą. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimo byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, 48 punktą). Asmeninis bešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų.

24.       Teismas turi būti bešališkas ir objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų bešališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 10 d sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98, 30 punktą ir cituojamą praktiką ir 32 punktą). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, 44 punktą; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92, 58 punktą).

25.       Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.). Vertinant nešališkumą, taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015).

26.       Pareiškėjas teigia, kad V. V. galbūt pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimą, nes teisės kontorų grupė ,,Triniti“, kurioje ji dirba, teikia teisines paslaugas UAB „E47“, su kuria susiję fiziniai asmenys turi suinteresuotumą arbitražo bylos baigtimi atsakovo nenaudai. Atsakovui tik po sprendimo šioje arbitražo byloje priėmimo tapo žinoma (gavus elektroninį laišką iš byloje nedalyvavusio asmens), kad teisės kontorų grupė ,,Triniti“, kurioje dirba arbitrė V. V., teikia teisines paslaugas įmonei UAB ,,E47“ ir su ja susijusiems fiziniams, bei juridiniams asmenims. UAB „E47“, kaip ir visą grupę kitų įmonių (UAB ,,Piliuona“, UAB ,,Venecija Lt“, UAB ,,Versola“, UAB ,,Holding burbiškės“, DNSB ,,Burbiškių kalva“, VšĮ ,,Burbiškių alėja“, VšĮ ,,Burbiškių bendruomenės centras“, kt.) valdo grupė susijusių fizinių asmenų, tarp kurių yra P. P. ir I. Š. ir kt., kurie yra suinteresuoti arbitražo bylos baigtimi atsakovo M. K. nenaudai.

27.       Pareiškėjas savo dvejonę dėl šios arbitrės šališkumo grindė 2016 m. liepos 26 d. I. Š. laišku keliems asmenims, kuriame pažymėta, kad sutartyse reikia naudoti atitinkamą adresą, kuris yra advokatų kontoros „Triniti“, kuri aptarnauja UAB „E47“. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kokia forma ir kada jis tokią informaciją gavo, tik nurodo, kad jam tokio pobūdžio informacija tapo žinoma po Arbitražo teismo sprendimo priėmimo ir, kad ši informacija pagrindžia arbitrės šališkumą. Pareiškėjas nurodo, kad P. P. ir I. Š. yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau, be ankščiau tarp šalių buvusių kažkokios formos ginčų, aiškiai nenurodo, kokie konkretūs jų interesai yra susiję su šios bylos išsprendimo rezultatu. Teisėjų kolegija iš pareiškėjo nurodomų argumentų nenustatė, kokią įtaką pareiškėjo nurodomiems asmenims (P. P. ir I. Š.) turės ar galėtų turėti šios bylos išsprendimo rezultatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė arbitražo byloje yra UAB „Skolų priežiūra“, kuri neigia M. K. nurodomų asmenų sąsają su ja. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų UAB „Skolų priežiūra“ ar ją kontroliuojančio asmens (direktoriaus) sąsają su M. K. nurodomomis įmonėmis ar asmenimis. Atitinkamai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. K. argumentai, susiję P. P. ir I. Š. galima įtaka arbitrės V. V. nešališkumui ar nepriklausomumui, yra nepagrįsti ir atmestini.

28.       Pažymėtina, jog įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle (CPK 180 str.). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, jog įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-1-701/2016). Įvertinusi pareiškėjo teiginius ir pateiktą įrodymą (2016 m. elektroninio laiško kopiją), teisėjų kolegija nenustatė pareiškėjo nurodytų juridinių ir fizinių asmenų poreikio ir bent tikėtinos galimybės daryti įtaką arbitrei V. V. šioje Arbitražo byloje.

29.        Dėl V. V. ryšių socialiniuose tinkluose su ieškovės advokatu D. P., M. K. pažymi, jog tai, kad šie asmenys vienas kitą seka socialiniuose tinkluose pagrindžia arbitrės V. V. šališkumą priimant sprendimą arbitražo byloje. Taip pat M. K. tvirtina, kad V. V. ir E. S. galbūt pažeidė arbitro nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimą, nes neatskleidė aplinkybės, jog iki arbitražo bylos nagrinėjimo bei jos nagrinėjimo metu jie, kaip byloje dalyvaujančių asmenų atstovai, dalyvavo vienoje byloje atstovaudami skirtingoms šalims, todėl galėjo aptarti arbitražo bylos aplinkybes ir susitarti dėl neteisėto ir neteisingo Arbitražo sprendimo priėmimo.

30.       Pažymėtina, jog arbitražas yra sutartinio pobūdžio ginčų sprendimo būdas, todėl būtent šalių valiai yra teikiamas prioritetas. Nagrinėjamu atveju abiem ginčo šalims buvo sudarytos vienodos procesinės galimybės formuoti arbitražo teismo sudėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad, pateikus ieškinį, Vilniaus komercinio arbitražo teismas nustatė atsakovui 20 dienų terminą arbitrų kandidatūrai pateikti (el. arbitražo b. l. 106-107, 115-116). Ieškovė UAB „Skolų priežiūra“ dar ieškinyje išreiškė prašymą arbitre paskirti V. V. (el. arbitražo b. l. 5), M. K. 2019 m. birželio 11 d. rašte nurodė, kad paskiria arbitrą iš savo pusės V. M. (el. arbitražo b. l. 121), vėliau Arbitražo pirmininko 2019 m. liepos 8 d. nutartimi buvo paskirtas trečiasis arbitras E. S. (šio arbitro paskyrimo procedūros įvertintos šios Nutarties 14-19 punktuose) (el. arbitražo b. l. 170, 178). Kartu su pranešimu šalims buvo pateiktos visų arbitrų nešališkumo deklaracijos (el. arbitražo b. l. 172-173, 180-181, 183-184). Taigi pats pareiškėjas dalyvavo formuojant arbitrų kolegiją. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nereiškė nušalinimų ar kokių nors abejonių dėl arbitražo teismo sudėties, nors faktas, kad ieškovei atstovauja advokatas D. P., šalims buvo žinomas jau nuo pranešimo apie arbitražo bylą dienos, t. y. pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o tai suponuoja išvadą, jog arbitražinio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nekilo abejonių dėl arbitrų šališkumo.

31.       Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patvirtinančias konkrečias sąsajas tarp Arbitražo teismo ir suinteresuotam asmeniui atstovaujančio atstovo, spręstina, jog jų visuma nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti Arbitražo teismo šališkumą ir su tuo susijusį pareiškėjo teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo pozicija dėl arbitrų šališkumo yra deklaratyvi, pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju arbitražo teismo arbitrę V. V. bei suinteresuoto asmens atstovą D. P. nesieja (nesiejo) jokie pavaldumo ir / ar finansiniai santykiai, kurie praktikoje paprastai pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro (-ų) nešališkumui ir nepriklausomumui. Pareiškėjui neįrodžius, kad jo nurodyti arbitrės ir suinteresuoto asmens atstovo profesiniai ir socialiniuose tinkluose esantys santykiai galėtų turėti tiesioginės įtakos arbitražo teismo nepriklausomumui ir nešališkumui, vien šie santykiai (vienas kito veiklos sekimas socialiniuose tinkluose) laikytini pernelyg nutolusiais nuo ryšių, kurie sudarytų prielaidas arbitro (ar arbitražo institucijos) šališkumui ir arbitražo proceso neskaidrumui konstatuoti. Pažymėtina, kad santykiai, galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, dažniausiai susiję su pavaldumo ir finansiniais ryšiais. Todėl nenustačius tarp nurodytų asmenų esančio jokio pavaldumo, taip pat finansinių ryšių, kurie praktikoje pripažįstami kaip galintys daryti poveikį arbitro nepriklausomumui, per se (savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti arbitražo teismo arbitro nepriklausomumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-298-687/2018).

32.       Aukščiau nurodyti kriterijai taikytini ir M. K. nurodytiems ryšiams tarp arbitrų V. V. ir E. S.. Pareiškėjas šioje byloje neįrodė šių arbitrų priklausomumo ar pavaldumo vienas nuo kito. Tai, kad šie asmenys yra praktikuojantys advokatai, todėl kartais susidaro situacijos, kai jie atstovauja skirtingų asmenų interesams tose pačiose bylose, nesudaro pagrindo dvejoti dėl šių asmenų nešališkumo ar nepriklausomumo jiems veikiant kaip arbitrams atskiroje arbitražo proceso byloje.

33.       Tarptautinės advokatų asociacijos 2014 m. spalio 23 d. Gairėse dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (toliau – ir Gairės) nurodyta, jog arbitro pareiga atskleisti informaciją pagal Bendrąją normą 3(a) remiasi principu, kad šalys turi interesą būti visiškai informuotos apie bet kokius faktus ar aplinkybes, kurios jų požiūriu gali atrodyti svarbios. Atitinkamai, Bendroji norma 3(d) numato, kad bet kokia abejonė dėl to, ar tam tikri faktai ar aplinkybės turėtų būti atskleistos, turėtų būti išsprendžiama atskleidimo naudai. Tačiau situacijos, kurios yra numatytos Žaliajame sąraše, niekada negali lemti arbitro netinkamumo pagal objektyvųjį testą, numatytą Bendrojoje normoje 2, todėl neturi būti atskleistos.

34.       Gairių 4 punkte nurodoma, kad esančiame Žaliajame sąraše nurodytos situacijos, kurių nereikalaujama nei atskleisti, nei dėl jų nusišalinti, 4.3 papunktyje apibrėžtos situacijos, kuomet arbitras turi kontaktą su kitu arbitru ar su vienos iš šalių atstovu, t. y. 1) arbitras turi ryšį su kitu arbitru ar su vienos iš šalių atstovu per narystę toje pačioje profesinėje asociacijoje, socialinėje ar labdaros organizacijoje, ar per socialinį tinklą (4.3.1 papunktis); 2) arbitras ir vienos iš šalių atstovas anksčiau kartu yra veikę kaip arbitrai (4.3.2 papunktis). Taigi, įvertinus Žaliajame sąraše nurodytas situacijas, konstatuotina, jog arbitrės ir šalies atstovo ryšiai socialiniuose tinkluose bei arbitrų ankstesnis veikimas toje pačioje byloje (atstovaujant skirtingų asmenų interesus) nėra pripažįstama pagrindu nusišalinti nuo arbitražo bylos nagrinėjimo ar pagrindu šias aplinkybes atskleisti bylos šalims.

35.       Atitinkamai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodyti arbitrės V. V. su advokatu D. P. ir arbitrės V. V. bei arbitro E. S. ryšiai nesuponuoja jų šališkumo ar priklausomumo, be to, vadovaujantis šios Nutarties 33 ir 34 punktuose aptartais argumentais, tokie ryšiai neturi būti privalomai atskleisti arbitražo bylos šalims. Todėl, nenustačius pareiškėjo nurodomų arbitrų šališkumo ar priklausomumo aplinkybių, M. K. argumentai šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įtraukimo į bylą

36.       Pareiškėjo teigimu, į bylą trečiuoju asmeniu privalomai turėjo būti įtrauktas draudikas, ginčo metu apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Arbitražas trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE Lietuvos filialo neįtraukė, nes jis neišreiškė valios dalyvauti šiame procese. Atsakovo vertinimu, šis Arbitražo teismo sprendimas turi įtakos trečiojo asmens, neįtraukto į bylos nagrinėjimą, teisėms ir pareigoms, todėl šiuo pagrindu, sprendimas turi būti panaikintas.

37.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo informuota apie bylą ir pateikė 2019 m. spalio 22 d. raštą, jog byloje Nr. V-0022/2019e nagrinėjamas klausimas neatitinka draudžiamojo įvykio požymių (draudimo apsauga netaikoma), dėl to byloje nedalyvaus. Nustačiusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas nebuvo pažeistas, nes ERGO Insurance SE Lietuvos filialas buvo informuotas apie arbitražo procesą ir jam buvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai susiję su Arbitražo sprendimo panaikinimu dėl asmens, kurio teisėms ir pareigoms įtakos turi priimtas sprendimas, neįtraukimo į bylos nagrinėjimą, atmetami.

Dėl arbitražo teismo sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai

38.       KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. KAĮ neatskleidžia viešosios tvarkos sampratos, tačiau ši samprata yra apibrėžta kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje ir plėtojamoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas KAĮ vartojamą viešosios tvarkos sąvoką aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas; viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

39.       Arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai pareiškėjas iš esmės kvestionavo tuo aspektu, jog Arbitražo teismo arbitrai priimdami sprendimą buvo šališki ar priklausomi ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir nenustačiusi pareiškėjo nurodytų arbitrų paskyrimo procedūros pažeidimų, šališkumo ar priklausomumo aplinkybių, konstatuoja, kad Arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 3 straipsnio 6 dalis), tarp šalių kilęs ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėjo būti perduotas arbitražui (KAĮ straipsnio 3 dalies 5 punktas). 

40.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo argumentus susijusius su Arbitražo teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis bei sprendimo pagrįstumu, pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėdamas skundžiamą sprendimą, šių aplinkybių netiria, apie tai plačiau pasisakyta šios Nutarties 14 ir 38 punktuose.

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti pareiškėjo arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 2, 4, 6 punktai), ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus galėjo būti perduotas arbitražui (KAĮ straipsnio 3 dalies 5 punktas), todėl pareiškėjo (arbitražo byloje – atsakovo) skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto Arbitražo byloje
Nr.  V-0022/2019e, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo teisme metu

42.       Nenustačius pagrindų naikinti skundžiamą arbitražo teismo sprendimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims (ieškovei UAB „Skolų priežiūra“ arbitražo byloje ir suinteresuotiems asmenims A. G. bei VšĮ „Burbiškių alėja“) atlyginimo klausimas.

43.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

44.       CPK

45.       UAB „Skolų priežiūra“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ruošdama atsiliepimą į skundą dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, analizuodama dokumentus ir teismų praktiką, teikdama teisines konsultacijas, taip pat rengdama atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patyrė 3 584,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad UAB „Skolų priežiūra“ patyrė 600 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimu, 2 362,50 Eur išlaidų, susijusių su naujai gautų dokumentų dėl arbitražo sprendimo peržiūrėjimo analize, teisinėmis konsultacijomis, atsiliepimo į skundą rengimu ir pateikimu teismui.

46.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Skolų priežiūra“ bylą peržiūrint apeliaciniame teisme buvo atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokato D. P..  

47.       2020 m. kovo 28 d. pareiškėjas M. K. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui skundą dėl 2020 m. vasario 27 d. Vilniaus komercinio arbitražo sprendimo Arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e. 2020 m. balandžio 9 d. buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, kartu išsprendžiant ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi 2020 m. balandžio 9 d. skundas buvo priimtas nagrinėti, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.

48.       UAB „Skolų priežiūra“ 2020 m. balandžio 1 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ruošdama ir pateikdama teismui šį atsiliepimą ji patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

49.       Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,60 Eur, todėl, šiuo atveju, maksimali už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą advokatui priteistina suma sudaro 543,44 Eur (1 358,60 Eur x 0,4). Kadangi UAB „Skolų priežiūra“ prašoma priteisti suma (600 Eur) už atsiliepimo į pareiškėjo prašymą paruošimą viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą priteistiną dydį (543,44 Eur), jos prašymas tenkinamas iš dalies, jai už atsiliepimo į prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones paruošimą bei pateikimą teismui priteisiant 543,44 Eur.

50.       Dėl UAB „Skolų priežiūra“ patirtų 2 362,50 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su atsiliepimo į skundą paruošimu bei jo pateikimu teismui, pažymėtina jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi byla Arbitraže buvo nagrinėjama iš esmės, o Lietuvos apeliacinis teismas šioje stadijoje tik patikrina ar Arbitražo sprendimas neprieštarauja KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems pagrindams, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą už atsiliepimą į pareiškėjo skundą, taikytinas Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas už atsiliepimą į apeliacinį skundą 1,3 koeficientas.

51.       UAB „Skolų priežiūra“ atsiliepimą į pareiškėjo skundą pateikė 2020 m. balandžio 27 d. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,60 Eur, todėl, šiuo atveju, maksimali už atsiliepimo į skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur x 1,3). Kadangi UAB „Skolų priežiūra“ prašoma priteisti suma (2 362,50 Eur) už atsiliepimo į skundą paruošimą viršija maksimalų Rekomendacijose nustatytą priteistiną dydį (1 766,18 Eur), jos prašymas tenkinamas iš dalies, jai už atsiliepimo į skundą paruošimą bei pateikimą teismui priteisiant 1 766,18 Eur. Atitinkamai, UAB „Skolų priežiūra“ priteistinos iš pareiškėjo 2 309,62 Eur bylinėjimosi išlaidos (545,44 Eur + 1 766,18 Eur).

52.       Kadangi suinteresuoti asmenys A. G. bei VšĮ „Burbiškių alėja“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, jų atžvilgiu šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjo M. K. skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e, panaikinimo atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (ieškovei arbitražo byloje) UAB „Skolų priežiūra“ (juridinio asmens kodas 303362025) iš pareiškėjo (atsakovo arbitražo byloje) M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 309,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Arbitražo bylą Nr. V-0022/2019e grąžinti arbitražo institucijai.

Teisėjos                                         Danutė Gasiūnienė

                                                 Danguolė Martinavičienė

                                        Jūratė Varanauskaitė