Civilinė byla Nr. e2A-109-577/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38135-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovei L. D. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. D. 146,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nemokėjo už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), už laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ieškovės suteiktas paslaugas. Pasak ieškovės, atsakovė nemokėjo nuo 2017 m. gruodžio 1 d. užfiksuotų skaitiklio rodmenų 693, tačiau šis faktas buvo užfiksuotas tik 2018 m. vasario 14 d., kai ieškovė minėtame objekte pakeitė skaitiklius. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė nevykdė pareigos teisingai ir laiku deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis, dėl to 2018 m. vasario 14 d. bendrovės atstovui atvykus pakeisti šalto vandens apskaitos prietaisų atsakovės bute tualeto ir vonios patalpose nustatytas 108 kub.m. nedeklaruoto vandens kiekis (nuo rodmenų 693 iki 801).
2. Atsakovė L. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog visą ieškinyje nurodytą laikotarpį už paslaugas mokėjo. 2018 m. vasario 14 d. pakeitus skaitiklius, pastebėjo, kad užfiksuoti jų rodmenys žymiai didesni, nei buvo užfiksuoti anksčiau, tačiau už vandenį mokėjo toliau. Teigė, jog suvartoja mažai vandens, įvyko nesusipratimas. Nurodo, kad nuimti vandens skaitikliai turėjo likti pas ją; be to, atsakovės nuomone, nesąžininga imti mokesčius už laikotarpį, kai niekas negyveno name, nesinaudojo ieškovės paslauga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš L. D. 146,15 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 eurų sumokėtą žyminį mokestį ir 50 eurų už advokato teisinę pagalbą.
4. Teismas iš vandens suvartojimo ir įmokų lentelės nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. už suteiktas paslaugas nesumokėjo 146,15 Eur. Pažymėjo, jog pagal 2018 m. vasario 14 d. skaitliukų keitimo aktą skaitliukas Nr. 96532151 rodė 345, skaitliukas Nr. 96532170 - 456 kubų suvartojimą, o sumokėta buvo už 693 kubus.
5 Teismas atmetė atsakovės atsikirtimą, kad ji nenaudojo vandens. Pažymėjo, kad atsakovė pasirašė 2018 m. vasario 14 d. skaitliukų keitimo aktą su užfiksuotais jų rodmenimis, be to, yra nuotraukos su užfiksuotais nuimtų ir įdėtų skaitliukų numeriais bei rodmenimis. Teismo nuomone, 2019 m. kovo 18 d. vandens suvartojimo patikrinimo aktas su rodmenimis, kad atsakovė per metus suvartoja 6 kubus, neįrodo ankstesnio suvartoto kiekio.
6. Teismas ieškinį tenkino vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsniu.
7 Teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iki 50 eurų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. 2018 m. vasario 14 d. skaitliukų keitimo akte padaryta klaida. Skaitliukus keitęs ieškovės darbuotojas suklydo nurašydamas keičiamų skaitliukų duomenis. Turėjo būti bendrai 693 kubai. Pasirašydama skaitiklių keitimo aktą atsakovė klaidos nepastebėjo, nes pasirašė neskaitydama. Pasak atsakovės, ji gyvena viena ir tiek daug šalto vandens per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. suvartoti negalėjo; vidutiniškai per mėnesį sunaudoja 1 m3 šalto vandens. Per pastaruosius metus suvartoti 6 kubai šalto vandens. Skola priteista nepagrįstai.
10.2. 2018 m. vasario 14 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo akte nenurodytas darbuotojo, keitusio skaitiklius, vardas ir pavardė, taip pat nuimtų skaitiklių metrologinės patikros data, aktas nepatvirtintas įmonės antspaudu. Apeliantės teigimu, minėtas aktas negalioja. Pažymi, kad nuimti skaitikliai buvo įrengti dar 1996 metais, todėl per tiek laiko jie turėjo būti pakeisti tris kartus (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis; Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo 6.6.2. punktas). Anot atsakovės, teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išvadai duoti; be to, reikėjo ir Lietuvos metrologijos inspekcijos išvados.
9. Ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime prašo amesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovės bute keistų dviejų apskaitos prietaisų rodmenis įrodo apskaitos prietaiso keitimo aktas, keistų skaitiklių fotonuotraukos, todėl atsakovės atsikirtimas, jog ieškovės atstovas keisdamas apskaitos prietaisus apsiriko ir bendri vonios skaitiklių rodmenys turėtų būti ne „801“, o „693“ vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
9.2. Ieškovas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme akcentavo, jog atsakovė ilgą laiką nedeklaravo arba deklaravo labai mažą vandens suvartojimą; 2018 m. vasario 14 d. Bendrovės atstovui atvykus pakeisti šalto vandens apskaitos prietaisų atsakovės bute nustatytas 108 kub. m. nedeklaruoto vandens kiekis. Pasak ieškovės, atsakovė nevykdė įstatyminės pareigos teisingai ir laiku deklaruoti apskaitos prietaiso rodmenis.
9.3. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės dvejomis aplinkybėmis: pirma, jog skola ieškovei yra visiškai sumokėta; antra, jog ieškovės atstovas be pagrindo keitė skaitiklius ir neteisingai užfiksavo demontuotų skaitiklių rodmenis. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės atsikirtimus, ieškinio pagrįstumą įrodinėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis: rašytiniais įrodymais, teikdamas fotonuotraukas, žodinius paaiškinimus, tokiu būdu pagrįsdama, jog atsakovės pateikti mokėjimus patvirtinantys dokumentai yra teisingi ir šiuos mokėjimus ieškovas gavo; taip pat jog skaitiklių keitimo metu užfiksuotas 108 kub. m. nedeklaruoto vandens kiekis ir būtent už jį reikalaujama atsiskaityti. Kadangi apeliaciniame skunde atsakovė savo atsikirtimus grindžia ir naujomis aplinkybėmis, kurių, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nebuvo, o vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 314 straipsniu, bei teismų praktika, apeliaciniame skunde nurodyti nauji argumentai/atsikirtimai negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso metu, ieškovė dėl jų plačiau nepasisakė. Taip pat pažymėjo, kad atsakovę atstovauja teisinį išsilavinimą turintis asmuo, advokatė; atstovavimas yra atlygintinas, advokatas turi laiku išdėstyti visus atsikirtimus ir pateikti visus įrodymus, kurie pagrįstų atsakovo poziciją dėl jam pareikšto ieškinio.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad atsakovei L. D. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šiam butui ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Teigdama, kad atsakovė už laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas nesumokėjo 146,15 Eur, ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio įsiskolinimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė peteikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) skaitiklius keitęs darbuotojas suklydo nurašydamas keičiamų skaitiklių duomenis; 2) gyvendama viena atsakovė tiek daug šalto vandens ginčo laikotarpiu nesunaudoja; 3) 2018 m. vasario 14 d. geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo aktas yra negaliojantis; 4) teismas pagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išvadai duoti; 5) byloje reikėjo Lietuvos metrologijos inspekcijos išvados. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.
12. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovė nedeklaravo 108 kub. m. suvartoto vandens kiekio, pateikė vandens suvartojimo ir įmokų suvestinę, 2018 m. vasario 14 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso/mazgo įrengimo/keitimo bute akto nuorašą, skaitiklių nuotraukas ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą (t. y. tai, kad minėtame akte skaitiklis Nr. 96532151 rodė 345, o skaitiklis Nr. 96532170 – 456 kubų suvartojimą, o sumokėta buvo už 693 kubus, į tai, kad atsakovė aktą su užfiksuotais skaitiklių rodmenimis pasirašė, bei į tai, kad yra pateiktos nuimtų skaitiklių nuotraukos), ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji tiek vandens nesunaudoja ir kad skaitiklius keitęs ieškovės darbuotojas suklydo nurašydamas keičiamų skaitiklių duomenis, tačiau šių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nenurodo, kokie įrodymai, jos manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes apie ieškovės pateiktuose dokumentuose, nuotraukose užfiksuotus duomenis. Aplinkybė, kad akte (kuriame yra atsakovės parašas) esantys skaitiklių rodmenys bei numeriai sutampa su nuotraukose užfiksuotais rodmenimis, paneigia apeliantės nurodomą darbuotojo suklydimo galimybę juos fiksuojant. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog po skaitiklių keitimo buvo pastebėjusi žymiai didesnius jų rodmenis, tačiau nesikreipė į ieškovę dėl, jos manymu, įsivėlusios klaidos. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė pripažino nurašytų parodymų teisingumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad 2019 m. kovo 18 d. vandens suvartojimo patikrinimo akte esantys duomenys nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi neįrodo ankstesnio suvartoto kiekio.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad nuimti skaitikliai buvo buvo įrengti dar 1996 metais, todėl per tiek laiko turėjo būti pakeisti tris kartus. Taip pat apeliantė kelia klausimą dėl 2018 m. vasario 14 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaiso keitimo bute akto negaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nurodžiusi teiginį apie teisės aktų numatytą skaitiklių keitimo periodiškumą, atsakovė neatskleidė, kokias teismo išvadas ar nustatytas aplinkybes siekia paneigti šiais argumentais. Kita vertus, apeliantės motyvai nenuoseklūs - neaišku, ar apeliantė siekia įrodyti, kad skaitiklių rodmenys dėl jų netinkamumo buvo neteisingi, ar tik darbuotojas juos užfiksavo neteisingai. Atsižvelgiant į byloje įrodinėtinas faktines aplinkybes, apeliantės nurodyti motyvai dėl akte nesančio antspaudo, metrologinės patikros datos ir kt., neturi įtakos skundžiamo sprendimo išvadų teisingumui.
16. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad apeliantės argumentai dėl akto negaliojimo, skaitiklių tinkamumo, nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jais negali būti grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas.
17. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
18. Taip pat atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą įtraukti į bylą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išvadai duoti, ir kad reikėjo Lietuvos metrologijos inspekcijos išvados. Visų pirma, šie teiginiai visiškai nemotyvuoti. Apeliantė nenurodė, kokiais konkrečiai klausimais būtina minėtų institucijų išvada, kokią reikšmę šie veiksmai turėtų sprendžiant ginčą, ir pan.
19. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96, 99 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič