LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Farmega“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su 2022 m. lapkričio 3 d. skundu (paštu išsiųstas 2022 m. spalio 27 d.), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. vasario 15 įsakymą Nr. 4-247 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas buvo priimtas 2022 m. vasario 15 d., kuriame nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. gavo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų priimtą sprendimą dėl skolos priteisimo, kuri buvo priteista Įsakymo pagrindu. Procesiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo užvesta byla, pareiškėjui pasirašytinai nebuvo įteikti. Tuo metu pareiškėjas sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą Įsakymą ir dar kartą pasitikrino „Mano VMI“ paskyrą. Ši paskyra buvo nuolat tikrinama, todėl pareiškėjui nebuvo suprantama, kodėl buvo sprendžiama, jog Įsakymas jam buvo įteiktas. 2022 m. vasario 17 d. pareiškėjui buvo įteiktas tik vienas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) dokumentas (registravimo Nr. (17.17-40) RES-31624). Dokumentas buvo adresuotas pareiškėjui, tačiau tekste buvo nurodoma, jog įsakymas dėl subsidijos grąžinimo buvo priimtas kito juridinio asmens atžvilgiu. Pareiškėjas pagrįstai manė, jog dokumentas išsiųstas per klaidą. Bendrovės teigimu, vieno mėnesio termino pareiškėjas nėra praleidęs.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nutarė pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atsisakyti priimti, praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Teismas, iš informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškimu dėl subsidijos priteisimo iš Bendrovės kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą 2022 m. gegužės 30 d. Pareiškimas buvo priimtas 2022 m. birželio 8 d. Teismas 2022 m. birželio 9 d. išsiuntė Bendrovei pareiškimo kopiją, tačiau 2022 m. birželio 21 d. Bendrovei siųsti dokumentai grįžo neįteikti. 2022 m. birželio 22 d. Bendrovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, o 2022 m. birželio 30 d. Bendrovės vadovui įteiktas teismo šaukimas, kuriame nurodoma, kad teismo posėdis byloje numatytas 2022 m. rugpjūčio 2 d. 13 val. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2022 m. rugsėjo 12 d. 14.30 val. Priimtas teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu Regionų apygardos administraciniam teismui 2022 m. spalio 12 d. padavė apeliacinį skundą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad tik 2022 m. spalio 28 d. sužinojo apie priimtą Įsakymą iš teismo sprendimo.

Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas neneigė, jog jis pasitikrinęs „Mano VMI“ paskyrą matė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. pranešimą Nr. (17.17-40) RES-31624 adresuotą Bendrovei, tačiau pranešimo tekste nurodytas kitas juridinio asmens pavadinimas leido pareiškėjui spręsti, kad pranešimas skirtas ne Bendrovei. Teismas sutiko, jog pateiktame pranešimo tekste yra nurodomas kitas juridinio asmens pavadinimas, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas, matydamas, jog pranešimas yra adresuojamas jam, žinodamas, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka subsidijos išmokėjimo tikrinimą (pareiškėjas teikė dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai, Liteko informacinė sistema administracinės bylos eI3-6470-289/2022 medžiaga), turėjo siekti išsiaiškinti, ar pranešime pateikta informacija yra skirta Bendrovei. Dar daugiau, nepaisant to, jog galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau pranešimas buvo adresuotas Bendrovei ir patalpintas Bendrovės paskyroje.

Net vertinant pareiškėjo argumentus dėl suklaidinimo (pranešime nurodytas kitas juridinio asmens pavadinimas) teismas sprendė, jog vėliausia data kuomet pareiškėjas susipažino (tapo žinoma) su Įsakymu yra 2022 m. rugsėjo 12 d., kuomet buvo priimtas teismo sprendimas, todėl paskutinė skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo teismui diena galėtų būti laikoma 2022 m. spalio 12 d. Pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu; apie teismo posėdžio vietą bei laiką pareiškėjas buvo informuotas tinkamai (teismo šaukimas įteiktas 2022 m. birželio 30 d.), todėl būdamas atidus, sąžiningas turėjo domėtis pradėta patikrinimo procedūra bei VMI pareiškimo dėl subsidijos priteisimo pareiškimo eiga ir laiku kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl termino atnaujinimo klausimas teismo nenagrinėtas. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas buvo pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas skundą dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti, praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti klausimą spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiga tinkamai įteikti Įsakymą tenka tam subjektui, kuris jį priėmė, t. y. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Į bylą buvo pateiktas įrodymas patvirtinantis, kad pareiškėjui buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje patalpintas dokumentas, kuris adresuotas jam, tačiau dokumento turinyje nurodoma, kad pareiškėjas informuojamas apie tai, jog kitos įmonės atžvilgiu yra priimtas įsakymas dėl subsidijos grąžinimo. Teismo vertinimas, kad pareiškėjas, gavęs tokį dokumentą, turėjo pareigą domėtis šio dokumento turiniu, ar įsakymas nėra priimtas jo atžvilgiu be teisinio pagrindo visą naštą perkelia pareiškėjui. Pareiškėjas susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo turiniu padarė prielaidą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atsiųsdama tokį dokumentą pareiškėjui padarė klaidą. Iš pridėto dokumento matyti, kad prie pranešimo Įsakymas ir nebuvo prikabintas kaip siunčiamas priedas. Kadangi pareiga tinkamai įteikti individualius administracinius aktus tenka viešojo administravimo subjektams, tokių aktų adresatams negali būti perkeliamos neigiamos pasekmės, jeigu tos pareigos viešojo administravimo subjektai tinkamai nevykdė.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjas apie priimtą Įsakymą turėjo sužinoti iš nagrinėjamos kitos administracinės bylos, irgi vertintini kaip nepagrįsti. Kaip įvardino ir pats teismas skundžiamoje nutartyje, dokumentai UAB „Farmega“ Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, toks dokumentų įteikimo būdas negali būti laikomas tinkamu, vertinant Įsakymo įteikimą, kadangi dokumento turinys pareiškėjui netapo žinomas. Taipogi nėra duomenų, kad UAB „Farmega“ minėtoje byloje buvo siunčiami visi dokumentai, t. y. pareiškimas su priedais, ar tik pareiškimas, nespausdinant skaitmenizuotų priedų. Taigi, atitinkamas teismo vertinimas yra nepagrįstas. Be to, minėtas teismo sprendimas yra apskųstas ir vienas iš tokių skundo argumentų – netinkamas informavimas apie bylą.

Pareiškėjo teigimu, vertinimas, kad pakanka asmenį informuoti apie priimtą Įsakymą, nesudarant tinkamų galimybių susipažinti su dokumento turiniu, neatitinka teisinės valstybės principo, pažeidžia asmens teisę į teisingą teismą bei viešojo administravimo principus. Svarbu įvertinti ir tai, kad nei pareiškėjas, nei jam buhalterines paslaugas teikianti įmonė neturi darbuotojų, turinčių teisinį išsilavinimą, nei vienas iš jų nedirba srityje, susijusioje su teisinių paslaugų teikimu. Taigi, valstybės institucijoms ir įstaigoms turėtų būti keliamas reikalavimas tinkamai įteikti individualų administracinį aktą, kuris sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Negali būti pateisinamas toks elgesys, kuomet individualaus administracinio akto adresatui yra nusiunčiamas tik pranešimas apie tai, kad jo atžvilgiu yra priimtas Įsakymas ir net neteisingai nurodant, kieno atžvilgiu yra priimtas įsakymas. Asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, pagrįstai gali tikėtis, kad jam atitinkamas individualaus pobūdžio aktas bus įteiktas, jis bus tinkamai supažindintas su jo turiniu, kad galėtų tinkamai gintis. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių visiškai nevertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jeigu teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodoma, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Skundo padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti ABTĮ 29 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras 2022 m. vasario 15 d. priėmė įsakymą Nr. 4-247, kuriuo nustatė, kad UAB „Farmega“ per 30 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti subsidijų sumą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. vasario 17 d. per „Mano VMI“ informavo pareiškėją apie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. vasario 15 d. priimtą įsakymą Nr. 4-247.

Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas pasitikrinęs „Mano VMI“ paskyrą matė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. vasario 17 d. pranešimą Nr. (17.17-40) RES-31624 adresuotą Bendrovei, tačiau pranešimo tekste nurodytas kitas juridinio asmens pavadinimas leido pareiškėjui spręsti, kad pranešimas skirtas ne Bendrovei. Tačiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog pateiktame pranešimo tekste nors ir yra nurodomas kitas juridinio asmens pavadinimas, bet pareiškėjas, matydamas, jog pranešimas yra adresuojamas jam, žinodamas, jog Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka subsidijos išmokėjimo tikrinimą (pareiškėjas teikė dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai), turėjo siekti išsiaiškinti, ar pranešime pateikta informacija yra skirta Bendrovei. Be to, nors galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau pranešimas buvo adresuotas Bendrovei ir patalpintas Bendrovės paskyroje.

Lietuvos teisinės informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu priteisti iš UAB ,,Farmega“ valstybės naudai išmokėtas subsidijas, palūkanas ir delspinigius. Pareiškėjui procesiniai dokumentai šioje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau apie teismo posėdžio vietą bei laiką Bendrovės direktorius buvo informuotas pasirašytinai, teismo šaukimą įteikiant 2022 m. birželio 30 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6470-289/2022, kuriuo Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymas tenkintas. Šiame spendime teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Įsakymas įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir panaikintas, todėl laikytina, kad yra galiojantis ir sukeliantis UAB ,,Farmega“ tiesiogines teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad apie atsakovo 2022 m. vasario 15 priimtą įsakymą Nr. 4-247 pareiškėjui tapo žinoma vėliausiai, kai pareiškėjas susipažino (tapo žinoma) su Įsakymu – 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. kuomet buvo priimtas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, todėl paskutinė skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo teismui diena galėtų būti laikoma 2022 m. spalio 12 d. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu Regionų apygardos administraciniam teismui 2022 m. spalio 12 d. padavė apeliacinį skundą. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teismui nurodo, kad tik 2022 m. spalio 28 d. sužinojo apie priimtą Įsakymą iš teismo sprendimo. 

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodomų aplinkybių pagrindu nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kad nei jis, nei jam buhalterines paslaugas teikianti įmonė neturi teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų ir neteikia teisinių paslaugų, pažymėtina, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021; kt.). Taip pat pažymėtina, kad išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). Remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmestini pareiškėjo argumentai dėl teisinių žinių stokos.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Farmega“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

           Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė