Civilinė byla Nr. e3K-3-377-695/2017

                                          Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00988-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.;

                            3.2.4.8.2.

                  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams S. L., V. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Heraldija“, uždarajai akcinei bendrovei „Heraldijos statyba“, E. L., notarei Rasai Inokaitienei, dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariosios skolininkų prievolės pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalis), ir proceso teisės normų, reglamentuojančių kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 19 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. Inokaitienės patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, kuriuo mirusio K. L. įpėdinis sūnus S. L. padovanojo savo motinai V. L. paveldėjimo teises į 1/2 šio turto: buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1800/2774 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) leisti ieškovei į šį turtą nukreipti skolos išieškojimą pagal iš UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ įgytus vekselius; 3) priteisti ieškovės naudai iš solidariojo skolininko S. L. 709 074,51 Lt (205 362,17 Eur) skolą pagal iš UAB „Heraldijos statyba“ įgytus vekselius: VEK_47731, VEK_50809, VEK_67131, VEK_72708 ir pagal iš UAB „Heraldija“ įgytus vekselius: VEK_ 70648, VEK_70668, VEK_70689, VEK_70708; 4) priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos ir nesumokėtos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos padengimo. Ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reiškiamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu.
3. Ieškovė nurodė, kad su UAB „Heraldijos statyba“ sudarė keturias paprastųjų neprotestuotinų vekselių pirkimo–pardavimo sutartis: 2008 m. sausio 30 d. VEK_47731 (vekselio suma 100 000 Lt (28 962 Eur), apmokėjimo data 2008 m. liepos 24 d.); 2008 m. vasario 29 d. VEK_50809 (vekselio suma 100 000 Lt (28 962 Eur), apmokėjimo data 2008 m. rugpjūčio 22 d.); 2008 m. gegužės 26 d. VEK_67131 (vekselio suma 100 000 Lt (28 962 Eur), apmokėjimo data 2008 m. lapkričio 20 d.) ir 2008 m. birželio 28 d. VEK_72708 (vekselio suma 100 000 Lt (28 962 Eur), apmokėjimo data 2008 m. gruodžio 22 d.), bendra suma – 400 000 Lt (115 848 Eur). Ieškovė su UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. sudarė keturias paprastųjų neprotestuotinų vekselių pirkimo–pardavimo sutartis: VEK_70648 (vekselio suma 50 000 Lt (14 481 Eur), apmokėjimo data 2008 m. rugsėjo 11 d.); VEK_70668 (vekselio suma 50 000 Lt (14 481 Eur), apmokėjimo data 2008 m. spalio 9 d.); VEK_70689 (vekselio suma 50 000 Lt (14 481 Eur), apmokėjimo data 2008 m. lapkričio 12 d.); VEK_70708 (vekselio suma 50 000 Lt (14 481 Eur), apmokėjimo data 2008 m. gruodžio 11 d.) (toliau pirmiau nurodyti UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ išrašyti vekseliai – ginčo vekseliai, Vekseliai). Ginčo vekseliuose nurodyta, kad laiduoja ir atsako solidariai: E. L., G. J., S. L., E. J. ir atitinkamai UAB „Heraldijos statyba“ arba UAB „Heraldija“.
4. Nei UAB „Heraldijos statyba“, nei UAB „Heraldija“ Vekselių iki šiol neapmokėjo. Skolininkėms nevykdant įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų Vekseliuose atlikimo. 2008 m. spalio 28 d. notarė M. Č. išdavė vykdomuosius įrašus, kuriuose nurodoma, kad yra reikalaujama išieškoti iš solidariųjų skolininkų ir laiduotojų. Vykdomųjų įrašų pagrindu ieškovė kreipėsi priverstinio išieškojimo į antstolę A. A.. Vykdymo procese iš UAB „Heraldija“ ir solidariųjų skolininkų gautos lėšos padengė tik nedidelę skolos dalį. Skolos padengimas iš BUAB „Heraldijos statyba“ vykdomas šios įmonės bankroto procese, tačiau įmonė neturi pakankamai turto skolai padengti. 2013 m. lapkričio 4 d. nepadengta skola pagal visus neapmokėtus ginčo vekselius buvo 709 074,51 Lt (205 362,17 Eur).
5. Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 patenkintas sutuoktinių S. ir E. L. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams nustatyta: „6.1. Mes, E. L. ir S. L., esame kreditoriaus UAB Medicinos bankas solidarūs skolininkai. Nutraukus santuoką įsipareigojame UAB Medicinos bankas skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki pilno savo prievolių įvykdymo kreditoriui“. S. ir E. L., vykdydami teismo įpareigojimą pateikti patvirtinančius įrodymus, kad jie yra UAB Medicinos banko laiduotojai už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ parduotus Vekselius, į santuokos nutraukimo bylą pateikė ginčo vekselius ir pagal juos išduotus vykdomuosius įrašus. Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjai turi kreditorę UAB Medicinos banką. Šis teismo sprendimas įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią.
6. 2013 m. gegužės mėnesį ieškovei tapo žinoma, kad 2012 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruoti juridiniai faktai – V. L. nuosavybės teisė į šios nutarties 2 punkte nurodytus nekilnojamojo turto objektus, nes 1/2 ginčo turto dalį V. L. paveldėjo paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu – mirusio K. L. įpėdinis sūnus S. L. 2012 m. spalio 19 d. Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. Inokaitienės patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. IR-7105 perleido V. L. savo paveldėjimo teises.
7. Kadangi visų Vekselių ir pagal juos atliktų vykdomųjų įrašų kopijos buvo pateiktos santuokos nutraukimo byloje, todėl S. L., 2012 m. spalio 19 d. sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, žinojo apie solidarią prievolę atsakyti ir dengti skolą ieškovei pagal Vekselius. Sudarius neatlygintinę paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, atsakovo turtinė padėtis pablogėjo 781 096,50 Lt (226 221,18 Eur). Kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, 2012 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas neturėjo. Apie tai, kad skola nėra padengta, atsakovui buvo žinoma, nes kitoje civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 jis ginčijo savo asmeninį laidavimą ginčo vekseliuose, teigdamas, kad juose ne jo parašas.
8. Atsakovas S. L. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog jis išreiškė savo valią laiduoti pagal konkrečius ieškinyje nurodytus Vekselius. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-01184-221/2009 nebuvo konstatuotas atsakovo teisių ir pareigų atsiradimas pagal ginčo vekselius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal UAB Medicinos banko prašymą vykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-316/2014) išaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nebuvo nustatomas S. L. skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt. Atsakovas iš tiesų ieškovės naudai buvo pasirašęs vekselių kaip laiduotojas ir, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo omenyje būtent tuos vekselius, kuriuos jis iš tiesų yra pasirašęs, o ne tuos, kuriuose jo (ir kitos laiduotojos E. J.) parašai yra suklastoti. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2013 m. kovo 20 d. aktas Nr. 11-2854 (12) patvirtina, kad S. L. parašai yra suklastoti ne tik Vekseliuose, bet ir 2008 m. sausio 23 d. sutikime gauti informaciją ir ja naudotis. Nutraukdamas santuoką atsakovas net nežinojo apie suklastotų vekselių, iš kurių šioje byloje ieškovė kildina savo reikalavimą, egzistavimą. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra kalbama apie tuos vekselius, kuriuos jis iš tikrųjų yra pasirašęs. Jei S. L. būtų turėjęs valią laiduoti pagal ginčo vekselius, nebūtų buvę tikslo klastoti jo parašų šiuose vekseliuose. Kadangi ieškovė neįrodė savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui S. L., todėl jo negalima laikyti nesąžininga sandorio šalimi, o ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės interesų.
9. Atsakovė V. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, priimdama iš savo sūnaus S. L. dovaną, buvo sąžininga, o ieškovė, reikšdama ieškinį, neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovui S. L..
10. 2016 m. kovo 23 d. teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti jos naudai iš atsakovo 196 511,06 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atsisakė ieškinio dalies dėl 8851,11 Eur priteisimo. Nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. kovo 22 d. skolos buvo nežymiai padengtos, antstoliui vykdant išieškojimą iš Vekselių gavėjų ir kitų laiduotojų. Ieškovė taip pat nusprendė nereikalauti patirtų išieškojimo pagal ginčo vekselius išlaidų atlyginimo iš atsakovo S. L..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu patikslintą ieškovės ieškinį atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei UAB Medicinos bankui, dalyvaujant tretiesiems asmenims G. J., E. J., UAB „Heraldija“, UAB „Heraldijos statyba“, E. L., N. L., A. P., D. P., V. L., Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarei M. Č., antstolei A. A., dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį patenkino. Pripažino iš dalies (dėl S. L. laidavimo) negaliojančiais UAB Medicinos banko turimus UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas nagrinėjamoje byloje; taip pat panaikino Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomųjų įrašų Nr. MČ-3144, Nr. MČ-2732, Nr. MČ-2484, Nr. MČ-2482, Nr. MČ-3459, Nr. MČ-3760 ir Nr. MČ-3538, Nr. MČ-68 dalis dėl solidariosios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L.. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės UAB Medicinos banko apeliacinį skundą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-824-302/2015) Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis).
13. Pirmiau nurodytame sprendime nustatytos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra išvardyti konkretūs vekseliai, nėra nurodyta iš S. ir E. L. išieškotina suma pagal vekselius, nėra nustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditorei dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekselius kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekselius kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių. S. L. ir jo buvusi sutuoktinė už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ išrašytus vekselius laidavo ne kartą; S. L. su patikslintu ieškiniu į bylą pateikė 2006 m. lapkričio 14 d. paprastąjį vekselį VEK_39509 UAB Medicinos banko naudai. Ta aplinkybė, kad ieškovas atsakovės naudai buvo pasirašęs kitus vekselius, nesuponuoja išvados, jog ieškovas buvo išreiškęs valią laiduoti ir už šios nutarties 12 punkte nurodytoje byloje ginčijamus vekselius. Teismo sprendime konstatuota, kad būtų nepagrįsta teigti, jog santuokos nutraukimo byloje ieškovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią būti laiduotoju pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamus vekselius.
14. Teismas, remdamasis šios nutarties 12–13 punktuose aptartais įsiteisėjusiuose proceciniuose teismų sprendimuose nustatytais faktais, sprendė, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovui S. L. ir todėl negali reikšti jam reikalavimų actio Pauliana pagrindu bei kitų šioje byloje reiškiamų reikalavimų. Teismas neanalizavo kitų actio Pauliana taikymo sąlygų, nes, nenustačius pagrindinės actio Pauliana taikymo sąlygos – galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, kitų šio instituto taikymo sąlygų analizė yra netikslinga.
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje įrodinėjo aplinkybes, kurios jau yra iš esmės nustatytos ir įvertintos teismų priimtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-01184-221/2009 (žr. šios nutarties 5 punktą), Nr. 2-745-390/2013 ir Nr. 2A-824-302/2015 (žr. šios nutarties 12–13 punktus).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Teisėjų kolegija nurodė, kad įrodinėdama pirmosios instancijos teismo išvados dėl galiojančios reikalavimo teisės S. L. neturėjimo nepagrįstumą ieškovė teigia, jog atsakovo solidarioji atsakomybė pagal ginčo vekselius kyla ne iš laidavimo, kuris įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu, o iš Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 patvirtintos S. L. ir E. L. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties kaip savarankiško teisinio pagrindo.
18. Kolegija nesutiko su pirmiau nurodytais argumentais. Kolegija nustatė, kad:
1. Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6.1 punktu E. ir S. L. patvirtino, kad yra UAB Medicinos banko solidarieji skolininkai ir, nutraukę santuoką, įsipareigoja UAB Medicinos bankui skolas pagal vekselius grąžinti solidariai. Konkretūs vekseliai, su kuriais siejamas šis įsipareigojimas,  santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra įvardyti. Šalys neginčija, kad pagal UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ parduotus vekselius S. L. bei E. L. yra laidavę ne kartą ir vekseliai, iš kurių kildinamas reikalavimas šioje byloje, nebuvo vieninteliai.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, priimtoje nagrinėjant ginčą pagal nagrinėjamos bylos ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, konstatavo, kad teismui pripažinus, jog pareiškėjų prievolės kreditoriui vekselių pagrindu yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų, kadangi teismo sprendime nebuvo nustatomos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-302/2015 taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo dalyje nėra išvardinti konkretūs vekseliai, nėra nurodyta iš S. L. bei E. L. išieškotina suma pagal vekselius, nėra nustatyta, ar sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui dėl to, kad kiekvienas iš jų pasirašė vekselius kaip laiduotojas, ar dėl to, kad vekselius kaip laiduotojas pasirašė vienas iš sutuoktinių.
4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, atsisakant išduoti UAB Medicinos bankui vykdomąjį raštą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą, be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, ieškovė nuslėpė aplinkybę, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu dalis vekselių dėl S. L. laidavimo pripažinti negaliojančiais (civilinės bylos Nr. 2-1184/2009).
19. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, kolegija sutiko su atsakovo teiginiais, kad byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina, jog santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas pripažino solidariomis savo prievoles ieškovei pagal kitus vekselius nei tie, pagal kuriuos jis pats iš tiesų buvo laidavęs, t.y. kad solidarioji prievolė ieškovei pagal šią sutartį apima ir prievolę pagal ginčo vekselius.
20. Kolegija taip pat sprendė, kad ieškovė, remdamasi CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, neįrodė, jog E. L. laidavimas pagal ginčo vekselius buvo būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Vien tik S. L. dalyvavimas valdant UAB „Heraldija“, atsižvelgiant į laidavimo sandorio pobūdį, nėra pakankamas šiai aplinkybei pagrįsti. Be to, teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatyta aplinkybė, kad S. L. parašas būtent Vekseliuose yra suklastotas, nors atsakovas yra laidavęs pagal kitus vekselius, kurių neginčijo, taip pat paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad E. L. laidavimas pagal ginčo vekselius buvo atliekamas su atsakovo žinia ir jo šeimos interesais.
21. Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009, kuriuo taip pat remiasi ieškovė, nagrinėjant bylą pagal jos pareikštą actio Pauliana konstatuota, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę S. L., tačiau šis sprendimas priimtas dar iki teismo sprendimo, kuriuo S. L. laidavimas ginčo vekseliuose pripažintas negaliojančiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi procesas nurodytoje civilinėje byloje atnaujintas dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių – atsakovo laidavimo ginčo vekseliuose pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013. Nors byla atnaujintame procese šiuo metu dar nėra išnagrinėta, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. 2-568-343/2009 proceso atnaujinimo faktą ir priežastis, nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje prieštarauja įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009.
22. Priešingai nei nurodo ieškovė, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat neprieštarauja kasacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014.
23. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė, nurodydama iš esmės tas pačias atsakovo prievolės faktines atsiradimo aplinkybes, tik iš dalies koreguodama teisinius (bet ne faktinius) šios prievolės atsiradimo pagrindus, siekia įrodyti, kad atsakovas jai turi prievolę, kuri teismų jau yra paneigta kitose civilinėse bylose.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas. Santuokos nutraukimo byloje (žr. šios nutarties 5 punktą) priimtas teismo sprendimas turi res judicata galią ir jame nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys negali ginčyti kitose bylose (teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, atsakovas dėl šio teismo sprendimo pakeitimo ar proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje nesikreipė). Nors šiame sprendime tiesiogiai nenurodomi vekselių, pagal kuriuos skolas UAB Medicinos bankui įsipareigojo grąžinti S. ir E. L., rekvizitai (išrašymo data, suma, apmokėjimo terminas, numeris), tačiau įvertinant tai, kad sprendimo aprašomojoje dalyje pažymima, jog pareiškėjai nurodė, kad turi kreditorę UAB Medicinos banką, kurią informavo apie santuokos nutraukimo bylą, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje po teismo teiginio, kad pareiškėjai turi kreditorę UAB Medicinos banką, iš karto pateikiama nuoroda į bylos lapus, kur surašyti būtent visi Vekseliai ir pagal juos išduoti vykdomieji įrašai, todėl laikytina, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai prisiėmė solidariąją atsakomybę UAB Medicinos bankui už skolas pagal Vekselius. Tuo metu kitų (be atsiradusių Vekselių) neįvykdytų prievolių UAB Medicinos bankui nei kaip skolininkai, nei kaip laiduotojai pareiškėjai neturėjo, todėl turi būti laikoma, kad tiek sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek 2009 m. sausio 30 d. sprendime nurodyti vekseliai yra būtent ginčo vekseliai. Nors Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 (žr. šios nutarties 12 punktą) pripažino negaliojančia Vekselių dalį dėl S. L. laidavimo nuo jų išrašymo momento ir panaikino notarės išduotus vykdomųjų įrašų dalį dėl solidarios skolos ir palūkanų išieškojimo iš S. L., tačiau šis teismo sprendimas nepakeitė (nepanaikino) pareiškėjų solidariosios atsakomybės UAB Medicinos bankui pagal Vekselius, kuri atsirado remiantis sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo patvirtinta 2009 m. sausio 30 d. sprendimu. Būtent šiuo sprendimu ieškovė ir rėmėsi įrodinėdama, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą S. L.. Prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai turi ir kasacinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditorei solidarusis pobūdis.
2. Teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalies, 6.156 straipsnio 1 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio, 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatas. S. ir E. L. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra savarankiškas teisinis sutartinis pagrindas, pagal kurį jiems atsirado solidarioji atsakomybė kreditorei UAB Medicinos bankui už skolas pagal Vekselius, nes S. L. šią sutartį sudarė laisva valia, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį vienas iš solidariosios prievolės atsiradimo pagrindų yra šalių susitarimas; esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
3. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nevertino įrodymų atsakovo S. L. nesąžiningumo kontekste (CK 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.4 straipsnis). Veikdamas sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, S. L., prieš pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo pasidomėti, kokiu pagrindu jam yra atsiradusios prievolės pagal Vekselius, o kadangi jis to nepadarė, tai toks neatidumas ir nerūpestingumas jo dabar neatleidžia nuo šių prievolių įvykdymo UAB Medicinos bankui. Vienintelis vekselis, kurį atsakovas pripažįsta, buvo apmokėtas 2007 m. gegužės 10 d., t. y. 2008 m. gruodžio 19 d. sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių prievolė pagal šį vekselį jau buvo pasibaigusi. Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas ir civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pagal ieškovės UAB Medicinos banko ieškinį dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. 
4. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 konstatavo, kad: 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nustatyta buvusių sutuoktinių S. ir E. L. solidarioji prievolė UAB Medicinos bankui pagal ginčo vekselius, sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditorei solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius; dėl nurodyto pripažinimo pagrindo nėra ginčo. Taip pat teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015 konstatuotas aplinkybes, kad į įsipareigojimus pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtraukti ir S. L. įsipareigojimai pagal laidavimo sandorius Vekselių pagrindu, kad S. L., pateikdamas į santuokos nutraukimo bylą Vekselius, nurodė teismui ir UAB Medicinos bankui, kad yra laiduotojas pagal Vekselius ir solidariai atsakingas su E. L. už prisiimtas prievoles. Šių kasacinio teismo išaiškinimų teismas nepaisė.
25. Atsakovas S. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kauno apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nenustatė S. L. solidariosios atsakomybės UAB Medicinos bankui už skolas pagal ginčo vekselius. Ginčo vekseliai sprendime netgi nėra paminėti, jie nėra paminėti ir S. L. pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 išaiškino, kad UAB Medicinos bankui vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą nebuvo išduotas būtent dėl tos priežasties, kad šiame sprendime nebuvo nustatomas nei S. L. tenkančios sumokėti skolos dydis, nei prievolės įvykdymo terminai, nei pats skolos faktas. Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą nėra pagrindo teigti, kad pirmiau nurodytoje byloje buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl S. L. skolos ieškovei Vekselius.
2. Teismas, remiantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi, 6.156 straipsnio I dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.193 straipsniu, 6.200 straipsnio 1 dalimi, neturėjo pagrindo 2008 m. gruodžio 19 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pripažinti S. L. laidavimo sutartimi pagal Vekselius. Atsakovas neišreiškė savo valios laiduoti pagal ginčo vekselius ir šią aplinkybę patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės 2013 m. kovo 20 d. aktas Nr. 11-2854 (12), kuriame konstatuota, kad S. L. parašai yra suklastoti ne tik ginčo vekseliuose, bet ir 2008 m. sausio 23 d. Sutikime gauti informaciją ir ja naudotis. UAB Medicinos bankas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonėms UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ pagal Vekselius išmokėti pinigai buvo panaudoti S. L. reikmėms. Net ir įrodžius, kad S. L. yra išreiškęs valią laiduoti, reikia įrodyti ir pagrįsti esant ir kitus privalomus laidavimo sutarties elementus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014 nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 dėl S. ir E. L. santuokos nutraukimo nebuvo nustatomos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt. (t. y. nebuvo nustatomi privalomi laidavimo sutarties elementai).
3. Ieškovė neįrodė, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo nesąžinigumo. Pati ieškovė veikė nesąžiningai. UAB Medicinos bankas nepateikė S. L. informacijos, kurią būtina pateikti sudarant laidavimo sutartį (kuriai ieškovė prilygina sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių). Taigi ieškovė, nepateikdama Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje nurodytos informacijos, pripažino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti prilyginama laidavimo sutarčiai. Jei, kaip nurodyta specialisto išvadoje, E. J. parašą suklastojo ne jos sutuoktinis G. J. ir ne E. J., reiškia, ieškovė sudarė sąlygas suklastoti Vekseliuose parašus tretiesiems asmenims.
26. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo

27. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Praktines šios taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr., pvz., 2006 m. sausio 12 d. sprendimo byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99 ir 68698/01, par. 61).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; kt.).
30. Teismui konstatavus, kad pirmiau nurodytos aplinkybės egzistavo, jos byloje dalyvavusiems asmenims tampa prejudiciniais faktais, kurių kitoje byloje tarp tų pačių šalių įrodinėti nereikia, jos negali būti ginčo objektas kitoje, vėliau iškeltoje, civilinėje byloje. Net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimčių iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 19 punktą).
31. CPK 182 straipsnio 2 punktas taikomas esant sąlygoms, nurodytoms nutarties 29 punkte. Minėta, kad viena iš jų – aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, turėjo būti nagrinėjimo dalykas anksčiau išnagrinėtoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą. Jeigu tai susiję su asmenų prievolėmis, tai reikia įvertinti, kokia tiksliai su prievole susijusi aplinkybė buvo nustatoma ir konstatuota: ar dėl prievolės nustatymo, ar dėl jos keitimo, ar dėl jos vykdymo, ar dėl jos pabaigos, ar kitokių aplinkybių. Jeigu teismo sprendimu patvirtinami susitarimai ar sutartys, kuriuose nurodomos asmenų prievolės, tai vertinama, ar jais nustatoma konkreti prievolė, ar susitarta dėl aplinkybių, kurios yra prievolės atsiradimo pagrindas, ar susitariama dėl prievolės vykdymo aplinkybių ir sąlygų (pavyzdžiui, dėl vykdymo dalimis ar visa apimtimi, dėl vykdymo termino ir periodiškumo), ar dėl prievolės pabaigos arba dėl kitų su prievole susijusių aplinkybių. Tokiu atveju turi būti įvertintos ir kitos bylai nagrinėti svarbios aplinkybės (pavyzdžiui, iki to šalis sieję santykiai ir susitarimai, jų vykdymas, naujai sudaryti susitarimai, o taip pat ar tie susitarimai yra galiojantys, antai, ar jie nebuvo nuginčyti teisme). Tam tikru klausimu teismo sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus pagal jau minėtas faktų prejudicijos taisykles dėl konkrečių faktų atsiranda prejudicija, o teismo sprendimas įgyja res judicata galią (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį galima kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės, jeigu toks ginčas nebuvo išnagrinėtas.
32. Bylos duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovei UAB Medicinos bankui dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomųjų įrašų panaikinimo (bylos Nr. 3K-3-300-421/2015) nurodyta, jog santuokos nutraukimo byloje (žr. šios nutarties 5 punktą) nebuvo nagrinėtos aplinkybės dėl laidavimo pagal vekselį galiojimo. Joje bylos nagrinėjimo dalykas buvo santuoką  nutraukiančių asmenų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, o ne laidavimo pagal vekselius galiojimas. Santuokos nutraukimo byloje buvo patvirtinta santuoką nutraukiančių asmenų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šią sutartį sudarė santuoką nutraukiantys asmenys tarpusavyje, šioje sutartyje pasisakė dėl laidavimo, kuris kiekvienam iš jų galiojo, nes buvo įformintas laidavimo įrašu vekselyje ir tuo metu nebuvo nuginčytas. Tai buvo dviejų laidavimo santykių skolininkų pasisakymas dėl laidavimo, nutraukiant santuoką. Šia tik skolininkų sudaryta sutartimi nebuvo išdėstyta su kreditoriumi suderinta valia dėl laidavimo nustatymo.
33. Kadangi laidavimo pagal vekselį galiojimo klausimas nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas, todėl asmuo, manantis, kad jo teisė ar teisėti interesai pažeisti, turėjo teisę pagal minėtą CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatą kreiptis į teismą dėl jo laidavimo pagal vekselį galiojimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad būtent Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-745-390/2013 priimtas teismo sprendimas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nustato, ar yra šio skolininko laidavimo prievolės pagrindas ir pagal res judicata (CPK 18 straipsnis) šis teismo sprendimas taikomas prievolės pagrindo buvimui nustatyti.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-01184-221/2009 dėl santuokos nutraukimo nustatytų faktų apie sutuoktinių laidavimo prievolę nelaikė prejudiciniais, tinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir kasacinio skundo argumentai dėl šios normos pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

Dėl CK 6.6 straipsnio 1 dalies taikymo

35. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, be kita ko, pažeidė ir CK 6.6 straipsnio 1 dalies nuostatas (žr. šios nutarties 24.2 punktą).
36. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą ar susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Vienas iš prievolės elementų yra šalys – kreditorius ir skolininkas. Kreditorius – šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad šis įvykdytų savo pareigą; skolininkas – šalis, kuri privalo (turi pareigą) atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. Pagal tai, kiek asmenų dalyvauja prievolėje ir kaip paskirstomos teisės ir pareigos tarp prievolės šalies keleto asmenų, prievolės skirstomos į dalines, solidariąsias ir subsidiariąsias.
37. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu, kad susitarimą dėl prievolės ir jos solidarumo pobūdžio sudarytų prievolės šalys, t. y. skolininkas ir kreditorius.
38. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB Medicinos bankas nebuvo Kauno apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-01184-221/2009) patvirtintos pareiškėjų S. ir E. L. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalis. Nutarties 36 punkte minėta, kad skolininkas yra tas asmuo, kuris turi pareigą atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą, o tai reiškia, kad jis turi prievolę. Be to, skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti.
39. Teismo patvirtinta pareiškėjų S. ir E. L. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (žr. šios nutarties 5 punktą) išreiškia skolininkų poziciją dėl jų abiejų tuo metu įforminto ir dar galiojusio, kol nenuginčytas, laidavimo vykdymo. Jie pasisakė, kad ši prievolė vykdoma solidariai. Tokia nuostata nenurodo skolininko laidavimo prievolės pagrindo, kadangi neišreiškiama suderinta su prievolės kreditoriumi valia dėl prievolės nustatymo. Be to, dėl prievolės jau buvo įforminti ir dar nenuginčyti laidavimo įrašai vekseliuose. Tokiu būdu laidavimas galiojo dėl ir iki laidavimo prievolę nustatančio įrašo galiojimo vekselyje, o ne dėl atitinkamos vedybų sutarties sąlygos. Panaikinus teismo sprendimu laidavimo įrašą kaip vieno skolininko laidavimo prievolės pagrindą, vedybų sutarties sąlyga dėl laidavimo vykdymo solidariai netampa savarankišku prievolės pagrindu, nes juo ir nebuvo, o nesant skolininkų daugeto, nėra teisinio pagrindo solidariam skolininkų prievolės vykdymui.
40. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šioje byloje apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstai nepripažino S. ir E. L. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių  savarankišku teisiniu sutartiniu pagrindu, pagal kurį jiems atsirado solidarioji atsakomybė kreditorei UAB Medicinos bankui už skolas pagal Vekselius, ir tokiu būdu pažeidė CK 6.6 straipsnio 1 dalį.
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti ir atmetami, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes jie skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui bei vienodos teismų praktikos formavimui įtakos neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-421/2017; kt.).
44. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas S. L. prašė priteisiti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginmą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 14,80 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (j. a. k. 112027077) valstybės naudai 14,80 Eur (keturiolika Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Donatas Šernas