VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei adv. pad. Dinetai Valkauskaitei,

atsakovo atstovei adv. pad. Agnei Turauskaitei

viešame teismo žodinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB Rekovera dėl nepagrįsti praturtėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 219,86 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, būdamas BUAB „Timber construction group“ akcininku, siekdamas padengti bankrutuojančios įmonės kreditorinį reikalavimą pervedė 219,86 Eur sumą atsakovui, tačiau atsakovas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apie įvykdytą prievolę nepranešė, todėl mano, kad nurodytos lėšos įgytos be jokio pagrindo. 2020-02-07 ir pakartotinai 2020-03-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo, tačiau pinigai negrąžinti.  

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su skola nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas, gavęs antstolio M. P. patvarkymą dėl ieškovo kaip skolininko piniginių lėšų arešto, nurodytą piniginę sumą pervedė antstoliui į depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad jokių ieškovui priklausančių pinigų neturi ir mano, kad ieškinys reiškiamas nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė ieškinio reikalavimus mažinanti ir prašanti iš atsakovo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, grįsdama atsakovo nebendradarbiavimu su ieškovu ir nepranešimu apie antstolio reikalavimą ir jo įvykdymą. Pažymėjo, kad dar teismo įsakymo išdavimo metu atsakovas galėjo ieškovo reikalavimą įvykdyti, o delsimas buvo nepagrįstas. Dėl šio delsimo ir nepranešimo apie gautą antstolio patvarkymą, ieškovas teikė teismui ieškinį ir taip patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su sumažintais ieškinio reikalavimais nesutiko. Mano, kad atsakovui iš pat pradžių reiškiamas nepagrįstas ieškinys, su tesimo įsakymu atsakovas taip pat nesutiko. Prašo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Šiuo atveju byloje ieškovas neatsisakė ieškinio reikalavimo, o juos sumažino, iš esmės atsisakydamas prašymo priteisti pagrindinę reikalautą grąžinti sumą, o prašydamas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.  

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės kelia šalių bendradarbiavimo pareigos vykdymo (nevykdymo) klausimą, savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas motyvuoja atsakovo nebendradarbiavimu ir savalaikiu nepranešimu.

Pirminis ieškinys buvo reikštas dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo.

CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, jog CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). CK 6.241 straipsnio 1 dalyje išvardintas turtas, kurio negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto: 1) turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita; 2) turtas, perduotas prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; 3) turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; 4) sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.

Teismo nuomone, ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės akcininkas, pervesdamas kreditoriui skolą, pats elgėsi vienašališkai neatsakingai, tuo labiau, kad nebuvo reiškiamas atsakovo prašymas ar reikalavimas tai daryti. 

Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Šiuo atveju atsakovas, gavęs lėšas nedelsdamas kreipėsi į ieškovą dėl jų grąžinimo. Atsakovo pareiga grąžinti pinigus nereiškia pareigos juos grąžinti tik ieškovo pageidaujamu būdu, priešingai abi šalys turėjo pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. Tuo tarpu ieškovo veiksmai pervesti į kito asmens sąskaitą lėšų gavėju nurodant ne ieškovą galėjo sukelti atsakovui abejonių. Todėl teismas nelaiko, kad atsakovas pažeidė pareigą bendradarbiauti.

Susipažinus su šalių pateiktu susirašinėjimu matyti, kad atsakovas, gavęsis ieškovo pinigus, kreipėsi į ieškovą, prašydamas nurodyti sąskaitą, į kurią būtų galima grąžinti lėšas. 

Ieškovas pateikė atsakovui atsakymą, kad pinigines lėšas pervesti jo sutuoktinei, nurodant ją kaip lėšų gavėją.

Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Teismui iš tiesų kyla abejonių dėl paties ieškovo sąžiningumo, kadangi pinigus pervedė ieškovas, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo pinigines lėšas pervesti kitam asmeniui (turėtų teisę pervesti ieškovui, o šis galėtų lėšas pervesti sutuoktinei ar kitam asmeniui). Kita vertus, byloje matyti, kad ieškovas yra skolininku ir jam iškelta vykdomoji byla, todėl tikėtina, siekdamas piniginių lėšų jam kaip teisėtam jų savininkui, grąžinimo, jis pateikė prašymą pinigines lėšas (apeinant kreditoriaus teisėtus reikalavimus) išlaikyti savo žinioje.

Yra galimas objektyvus ir subjektyvus požiūris į sąžiningumo sampratą. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo - jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo - veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjamos aplinkybės, patvirtinančios asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės doktrinoje bei administracinių teismų praktikoje sąžiningumas taip pat suprantamas kaip bendrasis teisės principas, išreiškiantis elgesio matą, atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise, o sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-98/2013).

Pažymėtina, kad prašymas išduoti teismo įsakymą šioje byloje pateiktas po Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto išdavimo dienos. Ieškovas turėjo žinoti, kokio dydžio išieškotina suma. Kaip jau anksčiau minėta, teismas pagal teismų praktiką iš esmės laiko nesąžiningu ieškovo elgesį prašant pinigines lėšas pervesti ne į jo sąskaitą (be aiškiai nurodytų teisėtų motyvų), todėl darytina išvada, kad atsakovas neprivalėjo vykdyti tokio ieškovo reikalavimo. Priešingai, gavus antstolio patvarkymą dėl piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, atsakovas pasielgė teisėtai, pervesdamas ieškovui priklausančius pinigus antstoliui ir taip suteikdamas galimybę iš dalies atsiskaityti su išieškotoju.

                Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad pinigai pervesti vykdant antstolio reikalavimą į antstolio depozitinę sąskaitą (ieškovo kaip skolininko skolai padengti), į tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas jau po Kauno apygardos teismo vykdomojo rašto išdavimo dienos, teismas laiko, kad prašomos priteisti procesinės palūkanos neturi būti atlyginamos atsakovo, o užtęstas bylinėjimasis iš ieškovo pusės tenka jam kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

        Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, nenustačius atsakovo kaltų veiksmų dėl piniginių lėšų pervedimo ar bendradarbiavimo pareigos pažeidimo, jam nėra atlyginamas sumokėtas žyminis mokestis ar patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 98 straipsniai).

         Kadangi ieškovo ieškinys (ir sumažinti jo reikalavimai) atmestas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reikštą reikalavimą, laikytinos protingomis (tuo labiau, kad tokio paties dydžio teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo prašė ir ieškovas iš atsakovo) ir nėra mažintinos bei priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

        CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš ieškovo nepriteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos neviršija minimalios priteistinos sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

        Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais 

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo A. M. ieškinį atmesti visiškai.

        Priteisti atsakovo UAB „Rekovera“, juridinio asmens kodas 300565180, naudai iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

                Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis