Civilinė byla Nr. eA2-538-460/2023

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2017-4                                                                                      

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2;

                                                                                  3.3.4.3

         (S)

 

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. birželio 7 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prolain“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „J.“ ieškinį atsakovams N. M. ir A. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Prolain“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „R.“ dėl žalos atlyginimo.

 

              Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       2023 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Prolain“ (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, Civilinio proceso kodeksas) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėja prašo: 1) pakeisti trečiąjį asmenį, nepareiškusį savarankiškų reikalavimų UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į trečiąjį asmenį, nepareiškusį savarankiškų reikalavimų, UAB „Prolain“, įmonės kodas 302665037 (pareiškėja); 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022, dalyje dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestų ieškovės bankrutavusios UAB „J.“ (toliau – ir ieškovė) reikalavimų ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus visiškai tenkinti, t. y. priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. 154 967,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 154 967,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodomos aplinkybės ir argumentai:

1.1.                      Ieškovė su K. S. firma „R.“ (kuri vėliau tapo UAB „R.“) pasirašė 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį Nr. 27/12/20, pagal kurią ieškovei (įmonei) buvo paskolinta 420 000 Lt (121 640,41 Eur); dalį šios sumos – 417 000 Lt (120 771,55 Eur), ieškovė be jokio realaus prievolės įvykdymo užtikrinimo perskolino pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2007/12/21 atsakovui N. M. Paskola paimta ne ieškovės veiklai ir interesais, nebuvo sugrąžinta, dėl ko ieškovė tapo nemokia.

1.2.                      Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“ (civilinės bylos Nr.  B2-489-253/2014). 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 18 d. teismo nutartimis patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir UAB „R.“ 641 092,73 Lt finansinis reikalavimas, iš viso patvirtinta visų kreditorių 230 574,88 Eur (796 128,94 Lt) reikalavimų suma. UAB „R.“ reikalavimo perleidimo sutartimi, finansinį reikalavimą perleido UAB „L.“, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi į kreditorių sąrašą įtraukta UAB ,,L.“, o UAB „R.“ iš šio sąrašo išbraukta.

1.3.                      Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-498-253/2014 ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį paliko galioti.

1.4.                      Tyčinio ieškovės bankroto pripažinimo esminis pagrindas – ieškovės sudarytų 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties ydingumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi konstatavo, kad buvo sąmoningai vykdoma ydinga ieškovės veikla, sudaromi akivaizdžiai nenaudingi sandoriai, neatliekami skolų susigrąžinimo bei jų mokėjimo veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, taip pat siekta išvengti skolų grąžinimo įmonės kreditoriams, jai priklausantį turtą perleidžiant ir tuo sąmoningai suteikiant išieškojimo pirmenybę įmonės akcininkui A. B. Šie ieškovės valdymo organų sprendimai atitinka tyčinio bankroto požymius bei yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės tapimu nemokia.

1.5.                      Ieškovės nemokumo administratoriui nesiimant veiksmų dėl padarytos bendrovei žalos išieškojimo iš kalto dėl tyčinio bankroto asmens, kreditorius UAB „L.“ ieškovės bankroto byloje pareiškė netiesioginį ieškinį dėl tyčiniu bankrotu padarytos žalos ieškovei atlyginimo. Ieškovė prašė Klaipėdos apygardos teismo priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. B. ir N. M. 230 574,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio sumos esminę dalį sudarė dėl žalingų paskolų sandorių (2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis, 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis) negrąžinta ieškovės paimta ir negrąžinta paskola su palūkanomis.

1.6.                      Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021 netiesioginį ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 230 574,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 230 574,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą UAB „L.“ pareikšto netiesioginio ieškovės ieškinio dalį (dėl N. M. solidarios atsakomybės) teismas nutarė atmesti. Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021 surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad A. B. yra kaltas dėl ieškovės tyčinio bankroto bei dėl žalos įmonei padarymo ir turi pareigą atlyginti visą įmonei padarytą žalą, kurios dydis įrodytas bankroto byloie patvirtintais ir nepatenkintais kreditorių reikalavimais (sprendimo 54 punktas). Teismas konstatavo, kad 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolų sandoriais, kurie pripažinti vienu iš tyčinio bankroto pagrindų, ieškovei buvo padaryta žala. Todėl teismas konstatavo, kad A. B. turi atlyginti kreditorių patirtą žalą visiškai (bankroto byloje nepatenkinti kreditorių reikalavimai).

1.7.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-606-450/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – netenkino netiesioginio ieškinio dalyje dėl ydingais 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolų sandoriais ieškovei padarytos žalos atlyginimo ir šiuo pagrindu sumažino pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydį nuo 230 574,88 Eur iki 75 607,11 Eur (žr. skundžiamos nutarties 74-75 punktus). Lietuvos apeliacinis teismas tokį savo procesinį sprendimą grindė iš esmės tuo, jog duomenų, kad priteistos skolos nebūtų galima išieškoti iš N. M., byloje nepateikta (žr. nutarties 74 punktas). Šiuo žalos dydžio sumažinimo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas sumažino pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydį (žr. nutarties 75 punktą).

1.8.                      Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimis ieškovės nemokumo byloje Nr. B2-10-796/2022 pakeitė kreditorių UAB „L.“ nepatenkintų 117 318,33 Eur reikalavimų dalyje nauju kreditoriumi UAB „Prolain“, t. y. kreditorių UAB „L.“ išbraukė iš ieškovės kreditorių sąrašo, o vietoje jo į kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Prolain“ (pareiškėja) su 117 318,33 Eur kreditoriniu reikalavimu.

1.9.                      Naujasis kreditorius (pareiškėja) turi duomenų apie tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktorius, reaguodamas į 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d. gautus UAB „L.“ skundus už savalaikį 2022 m. rugpjūčio 22 d. UAB „L.“ prašyme nurodytų duomenų nepateikimą ieškovės nemokumo administratoriui UAB „Bankroto administravimo kontora“, kaip subjektui, atsakingam už įmonės nemokumo proceso administravimą, 2022 m. lapkričio 10 d. įsakymu nutarė skirti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies l punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą. Taip pat tuo pačiu įsakymu nutarė Dariui Puidokui, kaip administratoriaus juridinio asmens darbuotojui (fiziniam nemokumo administratoriui), faktiškai atlikusiam įmonės nemokumo administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyti pažeidimai, skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies l punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą.

1.10.                      2023 m. kovo 31 d. pareiškėja gavo iš UAB „L.“ UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. rašto kopiją, kuriame nurodyta, kad: 1) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. dėl pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį negrąžintos paskolos (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovė iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos); 2) ieškovė pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį paskolos sumos iš N. M. neišieškojo, skola parduota; 3) ieškovei nėra galimybės išieškoti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur skolos pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, t. y. N. M. nėra ieškovės debitorius, nes skola parduota; 4) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. dėl negrąžintos paskolos pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos), nuo 2018 m. spalio 17 d. pagal skolos perleidimo sutartį.

1.11.                      Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio l dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

1.12.                      Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą, nes ieškovės nemokumo administratoriaus 2022 m. spalio 11 d. pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog yra nustatytas žymus ieškovės debitoriaus ir galimybės iš jo išieškoti dalį žalos faktinių duomenų skirtumas nuo tų, kuriuos turėjo Lietuvos apeliacinis teismas keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-606-450/2022. Esant tokiam aplinkybių akivaizdžiam nesutapimui, neabejotinai turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ieškovės žalos dydžio, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai įrodo toliau pateikti argumentai.

1.13.                      Nagrinėjamu atveju yra atsižvelgtina ir į tai, kad prašymu siekiama netiesioginio ieškinio nemokios įmonės bankrutavusios UAB „J.“ (ieškovės) naudai tenkinimo, t. y. kad nemokus juridinis asmuo gautų savo reikalavimų dėl žalos, padarytos tyčiniu bankrotu atlyginimą, kad galėtų atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl to, manytina, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti analogiškų fakto klaidų dėl ieškovės debitoriaus ir galimybės iš jo išieškoti dalį žalos, teismas turėtų būti aktyvus nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo.

1.14.                      Nagrinėjamu atveju nemokiai įmonei bankrutavusiai UAB „J.“ kitos galimybės gauti žalos atlyginimą ir kalto dėl tyčinio bankroto asmens nėra, ypač kai paaiškėjo, jog visa žala buvo priteista ir vėliau sumažinta iš esmės klaidingų duomenų apie tariamą debitorių pagrindu. Dėl to, sprendžiant proceso atnaujinimo dėl nemokios bendrovės bankrutavusios UAB „J.“ teisės į žalos atlyginimą klausimą, pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

1.15.                      Kaip matyti ieškovės administratorius kreditorių tinkamai neatstovauja, dėl ko vienas kreditorius buvo priverstas reikšti netiesioginį ieškinį už bankrutavusią bendrovę, už duomenų neteikimą kreditoriui nemokumo administratorius gavo nuobaudą ir administratorius aiškiai matydamas kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės neteisingų faktinių aplinkybių dėl tariamo debitoriaus pagrindu sumažino bendrovei priteistą žalą, nesiėmė veiksmų klaidai ištaisyti (į bylą neteikė aktualių duomenų apie debitorius ir galimybes išieškoti skolą iš N. M., neteikė kasacinio skundo ir net nesirengia teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja, pastebėjusi, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės klydo, 2023 m. kovo 31 d. gauto ieškovės nemokumo administratoriaus 2022 m. spalio 11 d. rašte pateiktų duomenų pagrindu yra priversta teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip netiesioginį ieškinį už bankrutavusią įmonę UAB „J.“ pareiškęs kreditorius.

1.16.                      Pareiškėja (UAB „L.“ procesinių teisių perėmėja), susipažinusi su UAB „L.“ pateiktais dokumentais (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-606-450/2022, buvusio kreditoriaus UAB „L.“ 2022 m. rugpjūčio 22 d. prašymu ir UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. rašte pateiktais duomenimis) pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi sumažino ieškovei priteistą žalą iš esmės suklydus, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš atsakovo N. M. priteistą 106 290,54 Eur skolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį (žalos dalį) neva nebūtų galima išieškoti iš N. M., kuris neva yra ieškovės debitoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 74 punktas).

1.17.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-606-450/2022 nenurodė, kad ieškovės sudarytos 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis nėra ydingos. Tokios išvados Lietuvos apeliacinis teismas nedarė ir negalėjo daryti, nes yra įsiteisėjusi to paties Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014, kuria, kaip ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-498-253/2014, konstatuota, jog ieškovės bankrotas yra tyčinis dėl sąmoningai sudarytų akivaizdžiai nenaudingų 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties. Taigi jau neginčijamai nustatyta, kad ieškovę tyčinis bankrotas ištiko būtent dėl 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovės naudai iš atsakovo N. M. priteisė 106 290,54 Eur skolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį). Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 307-513/2015 priteista 106 290,54 Eur skola susidarė dėl ydingų ieškovės sudarytų paskolos sandorių ir kadangi jie yra pripažinti tyčinio bankroto pagrindu, todėl akivaizdžiai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. Tai iš esmės pagrįstai konstatavo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021.

1.18.                      Dėl to, būtina nagrinėti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2022 m. balandžio 14 d. nutartį dėl žalos ieškovei esmingo sumažinimo, nesuklydo iš esmės dėl N. M. laikymo ieškovės debitoriumi bei dėl galimybių iš tariamo skolininko N. M. išieškoti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 priteistą 106 290,54 Eur skolą (žalos dalį), ir ar Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės nesuklydo darydamas išvadą, kad 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo dienai ieškovės tariamai egzistuojanti galimybė išieškoti skolą iš N. M. mažina ieškovės patirtą žalą, kuri kilo tyčinio bankroto pagrindu esančių ir ydingais pripažintų, piniginių lėšų pasiskolinimo (2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis) ir perskolinimo (2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis) sandorių pasekmėje.

1.19.                      Manytina, kad Lietuvos apeliacinį teismą suklaidino ieškovės nemokumo administratoriaus pasyvumas ir neveikimas, t. y. nemokumo administratorius ne tik, kad neteikė tiesioginio ieškinio dėl tyčiniu bankrotu padarytos žalos ieškovei atlyginimo, tačiau ir visą likusį procesą elgėsi pasyviai, t. y. neteikė atsiliepimo į netiesioginį ieškinį; neteikė paaiškinimų su atsikirtimais pagal ieškovės bankroto bylos medžiagą į atsakovo A. B. apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 išdėstytus aiškiai tikrovei neatitinkančius argumentus, jog ieškovė neva dar turi galimybę išsiieškoti dalį žalos (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 priteistos 106 290,54 Eur skolos pavidale) iš N. M.; neteikė kasacinio skundo ir niekaip nesirūpino, kad dėl tyčinio bankroto ieškovei būtų atlyginta visa patirta žala. Todėl akivaizdu, kad ieškovės patirtos žalos civilinėje byloje nemokumo administratoriui elgiantis pasyviai ir Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius, kad visoms aplinkybėms tinkamai įvertinti bei išvadoms pagrįsti stokojama byloje duomenų, teismas turėjo būti aktyvus, t. y. trūkstamus duomenis turėjo pareikalauti iš pasyviai besielgiančio nemokumo administratoriaus, kuris būtent yra ieškovės atstovu ir valdo visą teismui reikalingą informaciją. Akivaizdu, kad ieškovė ir jos kreditorių interesai dėl Lietuvos apeliacinio teismo padarytos esminės fakto dėl debitoriaus klaidos bendrovei padarytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos žalos sumažinimu liko pažeisti. Klaidą ištaisyti yra tik vienintelė galimybė – pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

1.20.                      Pareiškėja, perėmusi buvusio kreditoriaus UAB „L.“ teises ir susipažinusi su UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. raštu, pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, sumažindamas ieškovės patirtą žalą, iš esmės klydo, nes bylos nagrinėjimo metu N. M. nebuvo ieškovės skolininku ir todėl ieškovė neturėjo ir neturi galimybės iš N. M. išsiieškoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 74 punkte nurodytos 106 290,54 Eur skolos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui iš esmės suklydus dėl šio fakto, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 buvo pakeistas iš esmės klaidingų fakto duomenų pagrindu, nepagrįstai iš esmės sumažinant ieškovei iš kalto dėl tyčinio bankroto asmens priteistą žalą.

1.21.                      Įvertinus ieškovės nemokumo administratoriaus pasyvumą bei UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. rašto turinį, akivaizdu, kad tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. e2A-606-450/2022 nagrinėjimo metu nei teismui, nei pareiškėjai, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 buvo pašalinta iš trečiųjų asmenų ir bylos nagrinėjime nedalyvavo.

1.22.                      Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės 2022 m. spalio 11 d. nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis N. M. nuo 2018 m. spalio 17 d. nebėra ieškovės skolininku ir juo nebuvo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-606-450/2022, darytina priešinga išvada nei ji padaryta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 74 punkte, t. y. konstatuotina, jog N. M. nėra ieškovės debitorius ir ieškovė neturi galimybės iš jo išieškoti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 priteistą 106 290,54 Eur skolą (žalos dalį), todėl dėl ieškovės tyčinio bankroto kaltas A. B. turi pareigą atlyginti visą įmonei padarytą žalą (įskaitant ir tą, kuri buvo padaryta 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolų sandoriais), kurios dydis įrodytas bankroto byloje patvirtintais ir nepatenkintais kreditorių reikalavimais. Padarius tokią išvadą, akivaizdu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 šiuo pagrindu pakeistas iš esmės suklydus dėl esminių faktų ir todėl ieškovei priteista žala sumažinta nepagrįstai.

1.23.                      Lietuvos apeliacinis teismas laikė, kad visa žala, išskyrus tyčinio bankroto pagrindu esančius paskolos sandorius ir jų pagrindu priskaičiuotas bei negrąžintas palūkanas, yra priežastiniame ryšyje su bendrovei tyčiniu bankrotu padaryta žala, ir 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi sumažindamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu priteistos 230 574,88 Eur žalos dydį iki 75 607,11 Eur iš esmės suklydo, kad N. M. yra ieškovės skolininku, t. y. kad dėl to neva dar galima Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei priteistą 106 290,54 Eur skolą išsieškoti iš N. M., nes nemokumo administratorius 2022 m. spalio 11 d. raštu nurodė priešingai.

1.24.                      Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 75 punkto matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas priteisė tik Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011 priteistas iš ieškovės 8,28 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 427 108,22 Lt (123 699,09 Eur) sumą (negrąžinta 340 000 Lt paskola su sutartinėmis 87 408,22 Lt palūkanomis) nuo 2010 m. birželio 8 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios nuo 2010 m. birželio 8 d. iki 2013 m. kovo 29 d. (bankroto bylos iškėlimo) sudarė 30 840,53 Eur (185 673,29 – 151 686,04 – 31 46,72). Šiuos procesinių palūkanų skaičiavimus buvo pateikęs UAB „L.“ civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 savo 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi priteisdamas kaip žalą procesines palūkanas už priteistą paskolą su sutartinėmis palūkanomis iš esmės pripažino, kad priežastiniu ryšiu su ieškovės žala yra susijusi ir pati negrąžinta paskola su palūkanomis 123 699,09 Eur, tik savo nutarties 74 punkte klaidingai manė, kad šią žalos dalį dar yra galimybė ieškovei išsiieškoti iš savo tariamo debitoriaus N. M. Esmė ta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui darant tokią išvadą aplinkybės buvo kitokios, tik jas nutylėjo nemokumo administratorius.

1.25.                      Kadangi paskolų sandoriai (2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-498-253/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014 pripažinti ydingais ir ieškovės vienu iš tyčinio bankroto pagrindu, todėl palūkanų susidarymas iš tokių sandorių taip pat yra žalos padarinys, susijęs tuo pačiu priežastiniu ryšiu, nes nemoki bendrovė dėl tyčinio bankroto negali įvykdyti šių prievolių. Taigi, ne tik palūkanos, tačiau ir negrąžinta ginčo paskola (neįvykdyta ieškovės paskolinė prievolė) yra žala, kilusi dėl tyčinio bankroto. Šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl žalos yra akivaizdžiai pagrįstas, tik Lietuvos apeliacinio teismo netenkintas klaidingai manant, kad N. M. dar tebebuvo ieškovės debitoriumi.

1.26.                      Dėl to, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 dalyje dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestų ieškovės reikalavimų ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus visiškai tenkinti, t. y. priteisti ieškovei iš A. B. 154 967,77 Eur žalos atlyginimą (skirtumas tarp Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu priteistos 230 574,88 Eur žalos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi priteistos 75 607,11 Eur žalos), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 154 967,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.27.                      Atnaujinus procesą, būtina iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, o CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turi šalies procesines teises, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, bei neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio l dalį kreditorius (trečiasis asmuo) ieškinį pareiškia ne savo, o skolininko vardu (netiesioginis ieškinys). Tokio ieškinio materialinis reikalavimas tenkinamas ne kreditoriaus (trečiojo asmens), o skolininko (ieškovės, t. y. bankrutavusios UAB „J.“) naudai, t. y. bylinėjimosi rezultatas ir bylinėjimosi išlaidų našta atitenka būtent skolininkui, kuris turi visas ieškovo pareigas ir teises, įskaitant teisę pateikti teismo sprendimą vykdymui. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „L.“ jokių savo savarankiškų materialinių reikalavimų nebuvo pareiškęs, jų nereiškia ir pareiškėja, todėl nagrinėjamu atveju žala buvo priteista ne trečiajam asmeniui UAB „L.“, o ieškovei bankrutavusiai UAB „J.“ (CK 6.68 straipsnio l dalis). To paties siekiama ir proceso atnaujinimu – kad žala būtų priteisiama būtent bankrutavusiai UAB „J.“, joks savarankiškas trečiojo asmens UAB „Prolain“ materialus reikalavimas nėra pareikštas.

1.28.                      Taigi akivaizdu, kad kreditorius, pareiškęs ieškinį pagal CK 6.68 straipsnio l dalį, įgauna trečiojo asmens statusą ne pagal CPK 46 straipsnio 2 dalį, o pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, t. y. civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, kreditorius nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia ir todėl bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens negali būti priteisiamos, nes CPK nenumato išlaidų iš trečiųjų asmenų, kurie nereiškia savarankiškų reikalavimų patenkinimo, priteisimo galimybės. Jeigu trečiasis asmuo būtų laikomas su savarankišku reikalavimu, tuomet teismas turėtų jį išspręsti, t. y. turėtų būtent trečiajam asmeniui asmeniškai priteisti konkretų žalos atlyginimą. Tačiau minėta, kad trečiasis asmuo savarankiškų materialių reikalavimų byloje pareiškęs nėra, o yra pareikštas netiesioginis ieškinys, pagal kurį ieškove yra ne trečiasis asmuo, o bankrutavusi UAB „J.“.

1.29.                      CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Netiesioginio ieškinio atveju laimi ar pralaimi ginčą skolininkas (ieškovas), kurio vardu pareikštas netiesioginis ieškinys. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju išlaidos turi būti priteisiamos iš proceso šalių, t. y. ieškovės ar atsakovo A. B., o ne iš trečiojo asmens, kuris byloje nėra pareiškęs savarankiško reikalavimo, nes CPK 93 straipsnio l, 2 dalies, 96 straipsnio 4 dalies, 98 straipsnio l dalies normos nenumato galimybės priteisti iš trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis) bylinėjimosi išlaidas (pvz., žr. Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-581-241/2016).

1.30.                      Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat nebūtų teisinga ir pagrįsta materialinio reikalavimo patenkinimą priskirti ieškovei bankrutavusiai UAB „J.“ (skolininkui), o bylinėjimosi išlaidų naštą trečiajam asmeniui (kreditoriui). Todėl visos išlaidos dėl patenkintų ieškovės reikalavimų turi būti priteisiamos ieškovės ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje naudai, o dėl atmestų reikalavimų dalies bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės, nes bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš trečiųjų asmenų nepareiškusių savo savarankiškų reikalavimų, o tik esančių ieškovo pusėje, Civilinio proceso kodekse nenumatytas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-581-241/2016).

1.31.                      Pareiškėja buvusio kreditoriaus UAB „L.“ teises nepatenkintų reikalavimų dalyje ieškovės bankroto byloje perėmė, kaip ir visas UAB „L.“ procesines teises, susijusias su išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. e2-512-1092/2022, Nr. e2A-606-450/2022. Atsižvelgiant į tai pareiškėja, būdama ieškovės kreditoriumi, turi teisę reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir yra pakeistinas trečiasis asmuo UAB „L.“ į trečiąjį asmenį UAB „Prolain“.

1.32.                      Nuo 2023 m. kovo 31 d. susipažinimo apie esmines, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes (UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. rašto kopija) nėra suėjęs CPK 368 straipsnyje nurodytas terminas, todėl terminas pareiškėjos prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Be to, prašymas susijęs su viešuoju interesu, nes proceso atnaujinimu veikiama nemokios įmonės interesų naudai, nes administratorius neužtikrina padarytų klaidų taisymo procedūrų, t. y. elgiasi pasyviai ir neužtikrina įmonės teisės gauti visišką žalos atlyginimą, kuris būtų įskaitytas į bendrovės turtą, kuriuo būtų galima tenkinti nepatenkintus bendrovės kreditorių reikalavimus (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

2.       Atsakovas A. B. (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo su prašymu nesutinka ir prašo: 1) atmesti 2023 m. balandžio 4 d. pareiškėjos UAB „Prolain“ prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021 kaip visiškai nepagrįstą; 2) skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovo naudai; 3) priteisti atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1.                      2005 m. L. D. įsteigė UAB „J.“ degalinės, motelio veiklai vykdyti. Nuo pat pradžių įmonės veikloje L. D. dalyvavo kartu su formaliai direktoriaus pavaduotoju įdarbintu N. M., kuris priimdavo strateginius sprendimus. L. D. nusprendus pasitraukti, atsakovas iš jo įsigijo akcijas ir nuo 2007 m. balandžio 18 d. tapo UAB „J.“ (ieškovės) vieninteliu akcininku. Tokį sprendimą atsakovas priėmė būtent dėl lūkesčių vystyti degalinės, motelio veiklą. Šie planai vėliau žlugo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai nesuteikus reikiamų leidimų.

2.2.                      2007 m. gruodžio pabaigoje atsakovas sužinojo, kad ieškovė, atstovaujama tuo metu direktoriumi buvusio V. R., sudarė dvi paskolos sutartis: 1) 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį, kuria ieškovė iš UAB „R.“ pasiskolino 420 000 Lt (121 640,41 Eur) ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2008 m. kovo 31 d. bei sumokėti 10 proc. dydžio palūkanas; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, kuria ieškovė dalį iš UAB „R.“ gautos sumos – 417 000 Lt (120 771,51 Eur) – analogiškomis sąlygomis (iki 2008 m. kovo 31 d., mokant 10 proc. dydžio palūkanas) paskolino N. M., kuris tuo metu formaliai vis dar užėmė ieškovės direktoriaus pavaduotojo pareigas. Atsakovui taip pat tapo žinoma, kad tą pačią dieną – 2007 m. gruodžio 21 d. – buvo išrašytas kasos pajamų orderis, kuriame užfiksuota, kad V. R. (ieškovės direktorius) perdavė N. M. (tuo metu formaliai vis dar ieškovės direktoriaus pavaduotojui) minėtą sumą.

2.3.                      Apie šias paskolos sutartis ir pinigų perdavimą N. M. atsakovas sužinojo jau po jų sudarymo (pinigų perdavimo). Iki to laiko atsakovui buvo žinoma tik apie N. M. tiesiogines derybas su UAB „R.“ dėl paskolos gavimo. N. M. pinigai buvo reikalingi asmeniškai jo paties planuotai vykdyti kaimo turizmo veiklai. N. M. sukurta paskolos gavimo per ieškovę schema paties N. M. tinkamai įgyvendinta nebuvo – 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartimi jam paskolintos sumos N. M. ieškovei ir atitinkamai UAB „R.“ negrąžino. Analogiškai, 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartimi jai paskolintos sumos ieškovė negalėjo grąžinti UAB „R.“, t. y. atsiskaitė su ja tik ta sumos dalimi, kurią gavo iš N. M., ir papildomai sumokėjo dar 30 000 Lt (8 688,60 Eur).

2.4.                      Nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pradėjo eiti ieškovės direktoriaus pareigas, taigi tiesiogiai pats pradėjo rūpintis visais bendrovės reikalais, įskaitant ir tinkamą ieškovės turimų skolininkų pareigų vykdymą.

2.5.                      Atitinkamai 2011 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismas tenkino ieškovės ieškinį N. M. atžvilgiu dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 2012 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos apeliacinis teismas netenkino N. M. apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.6.                      Nepaisant to, ieškovei susidūrus su finansiniais sunkumais, buvo inicijuotos nemokumo procedūros: 2013 m. kovo 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė ieškovei bankroto bylą; 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 18 d. nutartimis teismas patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (viso 796 128,94 Lt (230 574,88 Eur), įskaitant didžiausią UAB „R.“ reikalavimą – 641 092,73 Lt (185 673,29 Eur). UAB „R.“ reikalavimo perleidimo sutartimi savo finansinį reikalavimą perleido UAB „L.“, todėl 2013 m. birželio 20 d. teismo nutartimi į kreditorių sąrašą buvo įtraukta UAB „L.“, o UAB „R.“ iš šio sąrašo išbraukta. 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi teismas ieškovę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

2.7.                      Dar 2013 m. spalio 23 d. ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu ieškovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas, išnagrinėjęs prašymą, 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014 2014 m. spalio 16 d. nutartimi 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį paliko galioti.

2.8.                      2017 m. spalio 4 d. UAB „L.“ teismui pateikė netiesioginį ieškinį dėl tyčiniu bankrotu padarytos žalos atlyginimo, kuriuo teismo prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų A. B. ir N. M., kaip neva faktinių ieškovės vadovų, 230 574,88 Eur žalos atlyginimą. Inicijuota byla su kita teisme nagrinėjama byla pagal N. M. ieškinį buvo sujungtos.

2.9.                      2019 m. spalio 18 d. sprendimu sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021 teismas nusprendė netenkinti netiesioginio ieškinio. Tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarė panaikinti 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas netiesioginis ieškinys, ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėdamas grąžintą bylą, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi teismas nutarė ją sustabdyti iki bus priimtas procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį. 2021 m. balandžio 1 d. baudžiamojoje byloje buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuriuo buvo nuspręsta atsakovą pagal BK 209 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.10.                      Atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas nusprendė UAB „L.“ pareikštą netiesioginį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei iš atsakovo 230 574,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą netiesioginio ieškinio dalį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-606-450/2022, išnagrinėjęs atsakovo pateiktą apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 14 d. priimta nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies – sumažino sprendimu ieškovei iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą iki 75 607,11 Eur, priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą netiesioginio ieškinio dalį atmetė. 2022 m. balandžio 14 d. nutartis įsiteisėjo ir buvo visiškai įvykdyta.

2.11.                      Tuo tarpu, 2022 m. lapkričio 10 d. tarp „L.“ ir pareiškėjos buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „L.“ perleido pareiškėjai visas materialines ir procesines teises į ieškovės bankroto byloje Nr. B2-10-796/2022 patvirtiną ir nepatenkintą kreditorinio reikalavimo dalį – 117 318,33 Eur. Atitinkamai 2022 m. lapkričio 15 d. teismo nagrinėjamoje ieškovės bankroto byloje buvo gautas pareiškėjos prašymas pakeisti ieškovės kreditorę UAB „L.“ su visais reikalavimais ir kreditoriaus teisėmis į kreditorę UAB „Prolain“ bei įtraukti pareiškėją į ieškovės kreditorių sąrašą su 117 318,33 Eur kreditoriniu reikalavimu. 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. ieškovės bankroto byloje teismo priimtomis nutartimis UAB „L.“ buvo išbraukta iš ieškovės kreditorių sąrašo, o vietoje jos į kreditorių sąrašą įtraukta pareiškėja su 117 318,33 Eur kreditoriniu reikalavimu.

2.12.                      2023 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atmestų ieškovės reikalavimų ir šioje dalyje ieškovės reikalavimus visiškai tenkinti, t. y. priteisti 154 967,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 154 967,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašyme yra nurodoma, kad neva 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjai paaiškėjo nauja aplinkybė, kad N. M. nebėra ieškovės skolininkas ir juo nebuvo Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2022 m. balandžio 14 d. nutartį. Neva dėl to priimant 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, iš esmės buvo klaidingai nuspręsta, kad ieškovė turi galimybes iš N. M. išsiieškoti 106 290,54 Eur skolą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su prašymu ir jo teiginiais, nes pastarieji yra pateikiami sąmoningai ir nesąžiningai teikiant teismui tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir nuslepiant esmines faktines aplinkybes; neegzistuoja joks pagrindas tenkinti prašymą, nes prašymas neatitinka nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų. 

2.13.                      Pirma, prašymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Tiek UAB „L.“, teik pareiškėja objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti apie prašyme nurodomą aplinkybę, tariamai sudarančią pagrindą atnaujinti procesą, jog ieškovės reikalavimo teisė į N. M. buvo parduota (perleista), dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, nes būtent pati pareiškėja ir nusipirko ieškovės reikalavimo teises į N. M. dar 2018 m. spalio 17 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, o UAB „L.“ kreditorių susirinkime balsavo už tokį pardavimą (atsiliepimo A dalis). Antra, prašyme nurodyta tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ požymių. Kaip jau minėta, viena vertus, prašyme nurodyta tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė (dėl ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimo (perleidimo) objektyviai buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma tiek pareiškėjai, tiek ankstesniam kreditoriui (UAB „L.“) bylos nagrinėjimo teisme metu ir iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo. Kita vertus, prašyme nurodyta tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neturi jokios reikšmės išnagrinėtai bylai – 2022 m. balandžio 14 d. nutarčiai ir joje pateiktiems motyvams, nagrinėjimo rezultatui (atsiliepimo B dalis). Trečia, prašymu tėra siekiama nesąžiningai pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu, pakartotinio bylos nagrinėjimo, mėginant susikurti pagrindą nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnyti ir praturtėti atsakovo sąskaita (atsiliepimo C dalis).

2.14.                      Pagrindas tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą byloje neegzistuoja ir nebuvo įrodytas, o dėl šių priežasčių prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai ir jos atstovui yra skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ši pozicija ir teikiamas atsiliepimas yra grindžiamas aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei žemiau dėstomais teisiniais motyvais.

2.15.                      Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: (i) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); (ii) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); (iii) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt. Tuo tarpu, pareiškėjos prašymas netenkina nė vienos nurodytos ir būtinos proceso atnaujinimo sąlygos, todėl pagrindas tenkinti prašymą ir atnaujinti procesą byloje neegzistuoja.

2.16.                      Prašymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymams dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir vien tai sudaro akivaizdų pagrindą prašymui atmesti. Prašymas atnaujinti procesą turėtų būti pateikiamas per 3 mėnesių laikotarpį nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant aplinkybėms, kurias nurodo kaip pagrindą atnaujinti procesą byloje.

2.17.                      Nagrinėjamu atveju 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimo (perleidimo) dienos. Prašyme pareiškėja nurodo, kad apie esmines ir proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, jog ieškovė yra perleidusi reikalavimo teises į N. M., sužinojo neva tik 2023 m. kovo 31 d. Tiksliau, tik tada, kai susipažino su UAB „L.“ persiųstu 2022 m. spalio 11 d. ieškovės nemokumo administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ raštu, kuriame nurodyta, jog: (i) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M.; (ii) ieškovė pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį kildinama skola yra parduota; (iii) N. M. nebėra ieškovės debitorius; (iv) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. dėl negrąžintos paskolos pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį nuo 2018 m. spalio 17 d., kai buvo pasirašyta skolos perleidimo sutartis. Atitinkamai prašymo 33 punkte teigiama, jog nuo 2023 m. kovo 31 d. susipažinimo apie esmines, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes (UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022 m. spalio 11 d. rašto kopija) nėra suėjęs CPK 368 straipsnio terminas, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokie pareiškėjos teiginiai neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai melagingi.

2.18.                      Pareiškėja, elgdamasi nesąžiningai ir meluodama teismui, prašyme melagingai nurodo, jog apie faktą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. ir pastarąją yra pardavusi, sužinojo tik 2023 m. kovo 31 d., tariamai tik gavusi iš UAB „L.“ 2022 m. spalio 11 d. nemokumo administratoriaus pateikto rašto kopiją. Prašyme yra sąmoningai nutylima, kad pareiškėja apie nurodomą aplinkybę žinojo ir objektyviai negalėjo nežinoti dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. nuo pat 2018 m. spalio 17 d.

2.19.                      2018 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (priedas Nr. 1) sudaryta tarp ieškovės ir pareiškėjos, būtent pati pareiškėja ir įgijo iš ieškovės reikalavimo teises į N. M., kildinamas iš 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties bei įsiteisėjusių teismų sprendimų. Taigi, pareiškėja, pasirašiusi 2018 m. spalio 17 d. sutartį ir jos pagrindu perėmusi ieškovės reikalavimo teises į N. M., nuo 2018 m. spalio 17 d. objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisių į N. M. ir pastarąsias pardavė 2018 m. spalio 17 d. sutarties pasirašymo metu. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. perleidimą objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti dar ir bylos nagrinėjimo metu, iki sprendimo ir 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo, ir iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo.

2.20.                      Atitinkamai, pareiškėja, meluodama teismui ir teigdama, kad apie aplinkybę, tariamai sudarančią pagrindą atnaujinti procesą (apie ieškovės parduotas reikalavimo teises į N. M.), sužinojo tik 2023 m. kovo 31 d., akivaizdžiai nesąžiningai ir sąmoningai mėgina suklaidinti teismą, jog terminas teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo neva nėra praleistas. Dėl to, pripažintina, kad kartu su šiuo atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai (2018 m. spalio 17 d. sutartis) neabejotinai įrodo ir patvirtina faktą, jog pareiškėja apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. perleidimo aplinkybę, kuria ir yra grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, neabejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti nuo pat 2018 m. spalio 17 d., nes pati buvo 2018 m. spalio 17 d. sutarties šalimi ir pati perėmė ieškovės turėtas reikalavimo teises į N. M. 

2.21.                      Net ir skaičiuojant prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienos, kurią pareiškėja turėjo būti supažindinta su faktine situacija, įskaitant, tačiau neapsiribojant ir 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, ar teismo priimtomis nutartimis patvirtinto pareiškėjos kreditorinio reikalavimo bankroto byloje dienos, 3 mėnesių terminas vis tiek yra žymiai praleistas. Tokiu būdu akivaizdu, jog prašyme pateikiamais tikrovės neatitinkančiais argumentais pareiškėja tik mėgino sudaryti įspūdį neva 3 mėnesių terminas nuo sužinojimo apie aplinkybes, tariamai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, nėra praleistas. Taip pat mėgino suklaidinti teismą, nurodant, jog apie aplinkybes sužinojo tik 2023 m. kovo 31 d. Taip pat elgdamasi nesąžiningai melavo teismui bei tariamu 2022 m. spalio 11 d. nemokumo administratoriaus rašto persiuntimu 2023 m. kovo 31 d. mėgino susikurti sąlygas papildomai pasibylinėti. Tai neatitinka proceso atnaujinimo tikslo bei išimtinio, ekstraordinaraus instituto pobūdžio. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

2.22.                      Dėl to, egzistuoja vienareikšmiškas pagrindas teigti, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje buvo praleistas, nes nuo tos dienos, kurią prašymą pateikusi pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, yra praėjęs žymiai ilgesnis nei įstatyme nustatytas 3 mėnesių laikotarpis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, egzistuoja vienareikšmiškas pagrindas prašymą atmesti dėl praleisto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pareikšti.

2.23.                      Nagrinėjamu atveju prašymas buvo pateiktas ne tik praleidus 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie aplinkybes, tariamai sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, tačiau nurodoma aplinkybė nesudaro jokio pagrindo ir procesą atnaujinti. Prašyme nurodoma aplinkybė neatitinka visų būtinų „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ požymių, todėl tai sudaro papildomą ir vienareikšmišką pagrindą prašymui atmesti.

2.24.                      Pateiktame prašyme nurodyta tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ požymių. Aplinkybė dėl ieškovės reikalavimo teisės į N. M. neturėjimo ir pardavimo, kuria yra grindžiamas prašymas, buvo žinoma ir objektyviai negalėjo būti nežinoma dar iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo (priėmimo).

2.24.1.                      Šiuo konkrečiu atveju nurodomi „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ požymiai neegzistuoja – pareiškėja apie nurodomas aplinkybes, kurių pagrindu yra siekiama atnaujinti procesą byloje, buvo (i) žinoma ir negalėjo būti nežinoma, (ii) aplinkybė buvo žinoma nuo pat 2018 m. spalio 17 d., t. y. 2018 m. spalio 17 d. sutarties sudarymo momento, dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėtoje byloje, nes, kaip minėta, būtent pareiškėja ir perėmė iš ieškovės reikalavimo teises į N. M., kildinamas 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties ir teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 pagrindu. Nurodoma aplinkybė, dėl kurios tariamo paaiškėjimo prašoma atnaujinti procesą byloje, buvo neabejotinai žinoma ir negalėjo būti nežinoma pareiškėjai iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo. Šį faktą pagrindžia kartu su šiuo atsiliepimu pateikta 2018 m. spalio 17 d. sutartis (žr. priedą Nr. 1), kurios viena iš šalių buvo pati pareiškėja, kuri ir įgijo iš ieškovės reikalavimo teises į N. M., apie kurių perleidimą, kaip melagingai teigiama prašyme, pareiškėja neva nežinojo iki pat 2023 m. kovo 31 d. Asmuo, iš ieškovės įgijęs reikalavimo teises į N. M. ir pasirašęs 2018 m. spalio 17 d. sutartį, negali nežinoti apie įgytas teises ir ieškovės reikalavimo teisių į N. M. perleidimą. Taigi, aplinkybė, kad ieškovės reikalavimo teisės į N. M. buvo parduotos, negali būti laikytina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes ši aplinkybė, pareiškėjai, kuri ir perėmė ieškovės reikalavimo teises į N. M., buvo žinoma nuo pat 2018 m. spalio 17 d., kai pati pareiškėja sudarė 2018 m. spalio 17 d. sutartį.

2.24.2.                      Be to, ši aplinkybė buvo žinoma ne tik pareiškėjai, tačiau ir buvusiam ieškovės kreditoriui – UAB „L.“, kuri reiškė netiesioginį ieškinį ir inicijavo bylą, kurios materialines ir procesines teises perėmė pareiškėja sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi.

2.24.3.                      Prašyme tėra deklaratyviai akcentuojama, kad ieškovės kreditoriai tariamai nebuvo tinkamai atstovaujami ir dėl nemokumo administratoriaus pasyvumo byloje buvo priimta 2022 m. balandžio 14 d nutartis, grindžiama tariamai klaidingų fakto duomenų pagrindu. Vis dėlto, neegzistuoja pagrindas sutikti su šiais nurodomais argumentais, nes ieškovė bei ieškovės kreditorių teisės ir interesai buvo ginami, pasinaudojant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintais teisės institutais. Konkrečiau, buvusi ieškovės kreditorė – UAB „L.“, ėmėsi ginti ieškovės vardu jos ir kreditorių teises bei reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudodama netiesioginio ieškinio institutu, pareiškė netiesioginį ieškinį, kurio pagrindu ir buvo inicijuota nagrinėta byla. UAB „L.“ bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje) taip pat buvo žinoma ir objektyviai negalėjo būti nežinoma, kad ieškovės reikalavimo teisės į N. M. buvo parduotos ir ieškovė reikalavimo teisių į N. M. nebeturi. Šie faktai UAB „L.“ buvo žinomi iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, todėl prašyme pateikiama aplinkybė negali būti pripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe ir dėl šios priežasties – ji buvo žinoma byloje aktyviai dalyvavusiam buvusiam ieškovės kreditoriui – UAB „L.“, kuri ir pareiškė netiesioginį ieškinį ir kurios teises ir pareigas perėmė pareiškėja.

2.24.4.                      Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Atitinkamai, būtent ieškovės kreditoriai, tarp jų ir pagrindinis bei didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis UAB „L.“, sprendė dėl ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimo sąlygų ir tvarkos, o tai neabejotinai pagrindžia faktą, kad UAB „L.“ neabejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ieškovės turėtas reikalavimas į N. M. buvo parduotas 2018 m. spalio 17 d. sutartimi. Be to, šią aplinkybę žinojo dar bylos nagrinėjimo metu iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo.

2.24.5.                      Aukščiau dėstomą poziciją patvirtina ir įrodo 2018 m. sausio 4 d. ieškovės devintojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 12 bei jo priedai (priedas Nr. 2). Šio ieškovės kreditorių susirinkimo metu, antruoju darbotvarkės klausimu, buvo sprendžiama dėl gautinos sumos (ieškovės reikalavimo į N. M.) pardavimo tvarkos bei buvo nutarta patvirtinti gautinos sumos pardavimo tvarką pagal protokolo priede Nr. 1 nurodomą pardavimo tvarką. Būtent pagal prie protokolo pateiktame priede Nr. 1 nurodytą tvarką buvo nustatyta gautinos sumos (ieškovės reikalavimo į N. M. 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 pagrindu) pardavimo tvarka ir kaina (žr. priedo Nr. 2 4-5 psl.). Be kita ko, kaip matyti iš 2018 m. sausio 4 d. ieškovės kreditorių balsavimo raštu biuletenių, savo valią dėl ieškovės turimo reikalavimo į N. M. pardavimo tvarkos ir sąlygų išreiškė ir buvęs ieškovės kreditorius UAB „L.“, kuris balsavo „už“ ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimą (žr. priedo Nr. 2 7-8 psl.). Taigi šie motyvai patvirtina, kad: (i) UAB „L.“ buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma apie aplinkybę, kad ieškovė pardavė reikalavimo teisę į N. M. ir pastarosios nebeturi; (ii) UAB „L.“ ši aplinkybė buvo žinoma dar bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios ir antrosios instancijos teisme metu bei iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo; (iii) UAB „L.“ pritarė ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimui, balsuodamas „už“. Tai patvirtina, kad UAB „L.“ tinkamai įgyvendinus turimą pareigą įrodinėti, domėtis bankroto bylos ir proceso eiga, galėjo ir turėjo būti žinoma prašyme kaip tariamai nauja pateikiama aplinkybė. Jokių objektyviai egzistuojančių kliūčių šia aplinkybe remtis nėra nustatyta ir nebuvo įrodyta.

2.24.6.                      Be to, aplinkybė, kad ieškovės reikalavimo teisės į N. M. buvo parduotos, negali būti laikytina kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė dar ir dėl to, kad ši aplinkybė UAB „L.“, kaip buvusiam kreditoriui, turėjo būti žinoma dar iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo, nes būtent kreditoriai ieškovės bankroto procese priiminėja esminius sprendimus dėl ieškovės turto, jo pardavimo tvarkos, o UAB „L.“ buvo didžiausią kreditorinį reikalavimą turinti kreditorė. Tokiu būdu pripažintina, kad pati ginčo šalis – UAB „L.“, nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to, kad tam tikros aplinkybės tariamai nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Todėl tai, kad prašyme nurodoma aplinkybė buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma dar bylos nagrinėjimo metu, neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių. Taigi, neegzistuoja pagrindas teigti, kad pareiškėja ir / ar UAB „L.“ aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo teisių į N. M. perleidimo tapo žinomos tik po 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo ir nebuvo ar negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant 2022 m. balandžio 14 d. nutartį – dėl šios priežasties neegzistuoja 2 iš 4 požymiai, kuriuos konstatavus aplinkybė galėtų būti pripažįstama kaip naujai paaiškėjusi. Vadovaujantis tuo, aplinkybė nepripažintina kaip naujai paaiškėjusi ir tai sudaro vienareikšmišką pagrindą prašymą atmesti.

2.25.                      Aplinkybė, kuria yra grindžiamas prašymas, neturi esminės reikšmės bylai ir priimtos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties teisingumui, bylos nagrinėjimo rezultatui:

2.25.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022). Nagrinėjamu atveju prašyme tėra deklaratyviai teigiama, kad tariamai naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo teisės į N. M. neturėjimo, pastarąją pardavus, yra nustatytas žymus ieškovės debitoriaus ir galimybės iš jo išieškoti dalį žalos faktinių duomenų skirtumas nuo tų, kuriuos turėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi keisdamas sprendimą – nagrinėjamu atveju ieškovė kitos galimybės gauti žalos atlyginimą ir kalto dėl tyčinio bankroto asmens nėra, ypač, kai paaiškėjo, kad žala buvo sumažinta iš esmės klaidingų duomenų apie tariamą debitorių pagrindu. Prašyme yra sąmoningai akcentuojama viena 2022 m. balandžio 14 d. nutarties ištrauka, kurioje nurodoma papildoma galimybė teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš N. M. priteistą 106 290,54 Eur skolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį išieškoti iš N. M., kuris buvo ieškovės debitoriumi. Prašyme minima ištrauka yra akcentuojama tik siekiant sąmoningai ir dirbtinai sudaryti klaidingą ir tikrovės neatitinkantį įspūdį, jog tik šia aplinkybe remdamasis Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nusprendė sumažinti priteistinos žalos dydį.

2.25.2.                      Tačiau, pažymėtina, kad motyvas, jog ieškovė turi galimybes išieškoti 106 290,54 Eur skolos sumą iš debitoriaus N. M. buvo tik šalutinis bei papildomas ir nebuvo esminis (lemiantis) Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi sumažinti iš atsakovo priteistiną žalos dydį iki 75 607, 11 Eur. Tokį sprendimą iš esmės lėmė tokie motyvai: (i) 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje buvo konstatuota, kad kreditorių reikalavimai, susiformavę iki momento, kuomet atsakovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, t. y. 2010 m., negali būti laikomi susijusiais su jo neveikimu, nors ir konstatuotas ginčo paskolų sandorių nenaudingumas įmonei. Taigi, buvo nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartimi konkrečiai N. M. prisiimti ir nevykdomi įsipareigojimai grąžinti paskolos sumą nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais (neveikimu), o nekonstatavus priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, žala iš atsakovo N. M. įsipareigojimų apimtyje nebuvo priteista; (ii) 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje aiškiai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog tarp visos žalos, kurios reikalaujama netiesioginiu ieškiniu neišieškotų finansinių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, dydžiu ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl to, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydį sumažinant nuo 230 574, 88 Eur iki 75 607, 11 Eur; (iii) be kita ko, 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje buvo konkrečiai įvardijami bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai, laikytini susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala: „Taigi UAB „L.“ nurodoma žala visa kreditorių finansinių reikalavimų suma negali būti laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su A. B. neteisėtais veiksmais.“; „Tuo tarpu likę 61,41 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 443,12 Eur UAB „XX“, 1 448,10 Eur UAB „YY“ bei 42 813,95 Eur paties atsakovo A. B. finansiniai reikalavimai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl BUAB „J.“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi viso BUAB „J.“ naudai iš atsakovo A. B. priteistina 75 607,11 Eur suma žalai atlyginti.“; (iv) taip pat, buvo pažymima, kad N. M. pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį prisiimtos prievolės laikytinos asmeninėmis N. M. prievolėmis, kadangi nagrinėtose bylose buvo atsisakyta pripažinti prievoles solidariomis (nurodant, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo galutinai atmestas N. M. reikalavimas pripažinti prievolę solidaria), todėl atsakovas niekaip nėra ir negali būti laikomas atsakingu už N. M. asmeninių prievolių nevykdymą ieškovės atžvilgiu. 

2.25.3.                      Taigi akivaizdu, jog 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi sumažintos atlygintinos žalos dydis nebuvo grindžiamas tik faktu, kurį taip akcentuoja pareiškėja, kad N. M. yra ieškovės debitorius ir ieškovė turi galimybes išsiieškoti negrąžintą paskolos sumą iš N. M. 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi priimtas sprendimas sumažinti priteistinos žalos dydį iš esmės buvo konstatuotas nustačius, kad tarp visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neegzistuoja priežastinis ryšys. Todėl prašyme nurodoma aplinkybė, kad N. M. nebuvo ieškovės debitoriumi 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo metu nėra (nebuvo) esminė ir reikšminga aplinkybė, nulėmusi sprendimą sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną žalos dydį iki 75 607,11 Eur.

2.25.4.                      Faktą, kad aplinkybė, jog 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo metu N. M. nebuvo ieškovės kreditoriumi, nėra reikšminga ir esminė, įrodo ir tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015) 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties pagrindu negrąžinta 106 290,54 Eur paskolos suma buvo priteista konkrečiai tik iš N. M. Atsakovas niekaip nėra susijęs su prievolių pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties vykdymą, todėl negali ir negalėjo būti atsakingas už nurodytą ir konkrečiai iš N. M. priteistą reikalavimą. N. M. asmeninių prievolių (ne)vykdymas nėra ir negali būti priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovu ir / ar jo veiksmais, todėl N. M. turėtų įsipareigojimų suma ieškovės atžvilgiu ir nebuvo priteista iš atsakovo žalos atlyginimo forma. Tai pagrindžia, kad aplinkybė, jog N. M. nėra ieškovės debitoriumi nepripažintina ir nėra esminė ir reikšminga aplinkybė, galinti lemti skirtingą sprendimą byloje nei buvo priimtas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi.

2.25.5.                      Be to, atsakovas nėra atsakingas ir negali tapti atsakingu už būdus, kuriais ir kaip ieškovė bei ieškovės kreditoriai nusprendė realizuoti savo reikalavimą į N. M. – pradėti išieškojimą N. M. atžvilgiu ar turimą reikalavimą į N. M. parduoti. Būdai, kuriais ieškovės ir jos kreditorių sprendimu buvo nuspręsta realizuoti turimą reikalavimą į N. M. negali būti prilyginami atsakovo atlygintinai žalai, nes toks sprendimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo veiksmais ir toks sprendimas nebuvo (nėra) priimtas dėl kažkokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl sąlygos priteisti žalą dėl ieškovės reikalavimo teisių pardavimo neegzistuoja. Aplinkybė, kad ieškovė nusprendė nepradėti išieškojimo veiksmų ir parduoti reikalavimo teises į N. M., išeina už atsakovo atsakomybės ribų, todėl prašyme išdėstytos aplinkybės nėra ir negali būti pripažintinos esminėmis ir svarbiomis nagrinėtos bylos rezultatui.

2.25.6.                      Papildomai pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismai tyrė aplinkybes dėl galimybių išieškoti ieškovei priteistą skolą iš N. M. nebuvimo – šiuos argumentus buvęs ieškovės kreditorius reiškė teismams, nagrinėjusiems bylą, tiek teismo posėdžių metu, tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau, akivaizdu, kad šie motyvai nėra reikšmingi ir nesudaro esminės reikšmės bylai ir jos rezultatui, nes net ir pateikus ir išnagrinėjus pastaruosius 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, žalos dydis priteistas iš atsakovo buvo sumažintas – teikti UAB „L.“ motyvai nepakeitė teismo įsitikinimo, kad pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį egzistuoja. Atitinkamai, egzistuoja pagrindas teigti, kad UAB „L.“ teikti argumentai, jog nėra galimybių išieškoti ieškovės reikalavimo į N. M., buvo įvertinti ir išnagrinėti nagrinėjant bylą ir priimant 2022 m. balandžio 14 d. nutartį. Tačiau, kaip minėta, šis motyvas nebuvo lemiantis 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi priimtą sprendimą sumažinti priteistinos žalos dydį – sprendimas buvo priimtas nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės reikalavimo į N. M. sumos. Todėl N. M. prievolė ieškovės atžvilgiu nebuvo pripažinta konkrečiai atsakovo atlygintina žala.

2.25.7.                      Pastebėtina ir tai, jog analogiška aplinkybė, kad galimybės išieškoti ieškovės reikalavimą į N. M. nėra, buvo nurodoma ir UAB „L.“ pateiktuose dvejuose kasaciniuose skunduose, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs UAB „L.“ motyvus, 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 26 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. eCIK-645/2022 atsisakė priimti UAB „L.“ kasacinius skundus. Tai taip pat pagrindžia, kad nurodoma aplinkybė nėra esminė ir reikšminga bylos nagrinėjimo rezultatui, aplinkybė nekeičia ir negali pakeisti 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatuotų išvadų ir sumažinto atlygintinos žalos dydžio.

2.25.8.                      Atitinkamai, nurodomi motyvai patvirtina faktą, kad nurodoma tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė net nėra ir negali būti pripažintina reikšminga bei esmine nagrinėtoje byloje – ji nelemia nei bylos nagrinėjimo rezultato, jos paaiškėjimas neturi įtakos priimtos 2022 m. balandžio 14 d. nutarties teisėtumui, teisingumui ir negalėtų jos pakeisti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas ir pagrindas atnaujinti procesą byloje, nėra esminė ir nėra reikšminga išnagrinėtai bylai ir jos rezultatui, todėl nėra tenkinamas ir trečias aplinkybės pripažinimo naujai paaiškėjusia požymis.

2.25.9.                      Įvertinus tai, kad bent vieno požymio nebuvimas lemia, kad aplinkybė nepripažintina naujai paaiškėjusia, tai sudaro dar vieną savarankišką pagrindą netenkinti prašymo ir atmesti jį kaip nepagrįstą.

2.26.                      Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Šiuo pagrindu taip pat gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2003; 2003 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-731/2003; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklioje praktikoje pateiktą poziciją bei faktą, kad pareiškėja nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu, nes iš UAB „L.“ pastarosios reikalavimo teises į ieškovę perėmė galutinai išnagrinėjus bylą, egzistuoja pagrindas atmesti prašymą ir dar vienu papildomu pagrindu.

2.27.                      Pareiškėja prašymu tik mėgina susikurti aplinkybes dar kartą pasibylinėti bei inicijuoti pakartotinį bylos nagrinėjimą ir sukurti aplinkybes nesąžiningai bei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

2.27.1.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą, bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020).

2.27.2.                      Jau minėta, kad pareiškėja (kaip ir UAB „L.“) apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. neturėjimą ir pardavimą buvo žinoma nuo pat 2018 m. spalio 17 d., o tuo pačiu dar bylos nagrinėjimo metu ir iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo momento. Tačiau pareiškėja, elgdamasi nesąžiningai bei siekdama nuslėpti faktą, kad būtent ji pati įgijo iš ieškovės reikalavimo teises į N. M., apie kurį teigia nežinojusi, teiktu prašymu melavo (meluoja) teismui neva apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. neturėjimą ir pastarųjų pardavimo sužinojo tik 2023 m. kovo 31 d., taip siekdama nesąžiningai ir nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas. Prašymu akivaizdžiai bando susikurti būdą pakartotinai nagrinėti bylą ir dar kartą pasibylinėti, išlaikant tikimybę nepagrįstai ir neturint jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo pasipelnyti atsakovo sąskaita.

2.27.3.                      Tikėtina, būtent turint šį tikslą (pakartotinai nagrinėti bylą ir išlaikyti galimybę pasipelnyti atsakovo sąskaita), tarp UAB „L.“ ir pareiškėjos buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „L.“ pareiškėjai perleido savo reikalavimo teises į ieškovę. Pareiškėjos nesąžiningumą pagrindžia ne tik teismui sąmoningai teikiamos melagingos aplinkybės, bet ir prašymu mėginamas pasiekti rezultatas. Pastebėtina, kad šioje byloje pareiškėja, teikdama prašymą atnaujinti procesą ir visiškai nepagrįstai reikalaudama priteisti žalą iš atsakovo, lygią 154 967,77 Eur sumai, bei lygiagrečiai vykdydamas išieškojimą iš N. M. 2018 m. spalio 17 d. sutartimi įgytų reikalavimo teisių pagrindu, siekia dvigubai pasipelnyti tuo pačiu pagrindu tik iš dviejų skirtingų asmenų ir dvejuose skirtinguose procesuose. Tokiu atveju ir tokiu reikalavimu yra siekiama sudaryti teisiškai ydingą situaciją, kai hipotetiškai priteisus 154 967,77 Eur žalą iš atsakovo ieškovei būtų padengiamas bankroto byloje pareiškėjos patvirtintas ir nepatenkintas kreditorinis reikalavimas ir tuo pačiu toliau tęsiant išieškojimą iš N. M. pagal reikalavimo teises, įgytas 2018 m. spalio 17 d. sutarties pagrindu, ir N. M. sumokėjus turimą prievolę – grąžinus skolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, būtų nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnoma ir praturtėjama niekuo dėto asmens – atsakovo, sąskaita.

2.27.4.                      Pareiškėjos nesąžiningumą įrodo ir faktas, kad prašymu reikalaujant atnaujinti procesą byloje yra prašoma priteisti 154 967,77 Eur žalą, kai pačios pareiškėjos kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad visa patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje suma sudaro 145 653,19 Eur. Taigi tai taip pat netiesiogiai įrodo vienintelį pareiškėjos teikto prašymo tikslą – neteisėtai ir nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Be to, prašymu yra veikiama prieš išskirtinį ir ekstraordinarų proceso atnaujinimo institutą ir jo tikslus, nes pareiškėja siekia įgyti galimybę pakartotinai nagrinėti bylą ir papildomai pasibylinėti, turint nurodytų nesąžiningų tikslų.

2.27.5.                      Dėl to, egzistuoja pagrindas teigti, kad šis ekstraordinarus būdas, negali būti naudojamas nesąžiningiems ir neteisėtiems pareiškėjos tikslams tenkinti, dėl ko prašymas yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes prašymu siekiama nesant faktinio ir teisinio pagrindo papildomai pasibylinėti ir pakartotinai nagrinėti bylą.

2.28.                      Pareiškėja, reikšdama nepagrįstą reikalavimą atnaujinti procesą byloje, elgiasi nesąžiningai ir akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, prašymas yra pareikštas nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, sąmoningai pateikiant melagingas aplinkybes. Prašymas yra reiškiamas elgiantis itin nesąžiningai – teikiant melagingas aplinkybes teismui apie tariamą aplinkybės apie ieškovės reikalavimo teisės į N. M. neturėjimą ir perleidimą, nežinojimą, kurį pati nusipirko 2018 m. spalio 17 d. sutartimi. Prašymu pareiškėja siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, reikalaudama atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje ir priteisti žalą, kuri kildinama visiškai kito ir su atsakovu nesusijusio asmens prievolių ir jų nevykdymo pagrindu, tuo pačiu vykdant išieškojimą ir iš paties N. M. Be to, pareiškėja proceso atnaujinimo institutą naudoja ne pagal paskirtį – ne pažeistų teisių gynybai, kuomet paaiškėja išskirtinės, ekstraordinarios aplinkybės, lemiančios išnagrinėtos bylos rezultato akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą, o galimybei pakartotinai pasibylinėti ir nagrinėti bylą iš naujo dėl jai nepalankių ir netinkančių išvadų, priimtų 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi. Visos šiame atsiliepime nurodomos aplinkybės leidžia pareiškėjos elgesį traktuoti nesąžiningu ir konstatuoti akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant nesąžiningų ir neteisėtų tikslų įgyvendinimo, teikiamu nepagrįstu prašymu, o dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant atsakovo naudai.

2.29.                      Pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 900 EUR suma apmokėta advokatui Valentui Mitrauskui už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo rengimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Prašymas netenkintinas

Dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 

3.       Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio l dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: l) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, tačiau ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

4.       Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

5.       Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

6.       Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, tačiau įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo pažymėta, kad įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

7.       Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai).

8.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

9.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

10.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).

11.       Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iš civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje. Įstatymų leidėjas procesinių terminų nustatymą ir taikymą įtvirtina keliais būdais. Pirma, suteikia teismui diskreciją pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigą, įtvirtindamas reikalavimą bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausią terminą bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.

12.       2022m. balandžio 14d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą sumažinant UAB „J.“ iš A. B. priteistą sumą nuo 230 574,88EUR iki 75 607,11 EUR žalos atlyginimo. Nutarties 74 ir 75 p. konstatuoja, kad „Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių reikalavimai, susiformavę iki momento, kuomet A. B. kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, t. y. 2010 m., negali būti laikomi susijusiais su jo neveikimu, nors ir konstatuotas ginčo paskolų sandorių nenaudingumas įmonei. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. B. neteisėti veiksmai negali būti laikomi teisiniu ryšiu susiję su nuostoliais visų kreditorių reikalavimų apimtimi dar ir dėl tos priežasties, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 BUAB „J.“ iš atsakovo N. M. buvo priteista 106 290,54 Eur negrąžinta paskola, t. y. N. M. yra įmonės debitorius. Duomenų, kad priteistą skolą nebūtų galima išieškoti iš N. M., byloje nepateikta. Taigi UAB „L.“ nurodoma žala visa kreditorių finansinių reikalavimų suma negali būti laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su A. B. neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija, apibendrindama išvadas dėl priteistinos žalos dydžio, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo A. B. priteistinos žalos dydį sumažinant ginčo paskolos, sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., bei priteistų bylinėjimosi išlaidų sumomis, t. y. iki 30 840,53 Eur (procesinės palūkanos). Tuo tarpu likę 61,41 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 443,12 Eur UAB „XX“, 1 448,10 Eur UAB „YY“ bei 42 813,95  Eur paties atsakovo A. B. finansiniai reikalavimai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su įmonės patirta žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl BUAB „J.“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi viso BUAB „J.“ naudai iš atsakovo A. B. priteistina 75 607,11 Eur suma žalai atlyginti“.

13.       Pareiškėja teigia, kad pagrindas atnaujinti procesą yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinis teismas, sumažindamas ieškovės patirtą žalą, iš esmės klydo, nes bylos nagrinėjimo metu N. M. nebuvo ieškovės skolininku ir todėl ieškovė neturėjo ir neturi galimybės iš N. M. išsiieškoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 74 punkte nurodytos 106 290,54 Eur skolos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, Lietuvos apeliaciniam teismui iš esmės suklydus dėl šio fakto, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2022 buvo pakeistas iš esmės klaidingų fakto duomenų pagrindu, nepagrįstai iš esmės sumažinant ieškovei iš kalto dėl tyčinio bankroto asmens priteistą žalą.

14.        Pareiškėja nurodo, kad šias aplinkybes pareiškėja sužinojo 2023 m. kovo 31d. gavusi iš UAB „L.“ UAB „Bankroto administravimo kontora“ 2022m. spalio 11d. rašto kopiją, kurioje nurodyta, kad: 1) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. dėl pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį negrąžintos paskolos (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovė iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos); 2) ieškovė pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį paskolos sumos iš N. M. neišieškojo, skola parduota; 3) ieškovei nėra galimybės išieškoti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur skolos pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį, t. y. N. M. nėra ieškovės debitorius, nes skola parduota; 4) ieškovė neturi reikalavimo teisės į N. M. dėl negrąžintos paskolos pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį (dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015 ieškovei iš atsakovo N. M. priteistos 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos), nuo 2018 m. spalio 17 d. pagal skolos perleidimo sutartį.

15.       Terminą procesui atnaujinti skaičiuoja nuo minėto rašto gavimo dienos, t. y. 2023m. kovo 31d.

16.       Nagrinėjamu atveju 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimo (perleidimo) dienos.

17.       2018 m. spalio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi sudaryta tarp ieškovės ir pareiškėjos, pati pareiškėja ir įgijo iš ieškovės reikalavimo teises į N. M., kildinamas iš 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties bei įsiteisėjusių teismų sprendimų. Taigi, pareiškėja, pasirašiusi 2018 m. spalio 17 d. sutartį ir jos pagrindu perėmusi ieškovės reikalavimo teises į N. M., nuo 2018 m. spalio 17 d. objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ieškovė nebeturi reikalavimo teisių į N. M. ir pastarąsias pardavė 2018 m. spalio 17 d. sutarties pasirašymo metu. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja apie ieškovės reikalavimo teisių į N. M. perleidimą objektyviai žinojo ir negalėjo nežinoti dar ir bylos nagrinėjimo metu, iki sprendimo ir 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo, ir iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Vadinasi, teismo nuomone,  terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2023m. kovo 31d., o nuo 2018 m. spalio 17d.

18.       Aplinkybė dėl ieškovės reikalavimo teisės į N. M. neturėjimo ir pardavimo, kuria yra grindžiamas prašymas, buvo žinoma ir objektyviai negalėjo būti nežinoma dar iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties įsiteisėjimo (priėmimo), t.y. po to, kai pareiškėja 2018m. spalio17d. pasirašė sutartį, kuria perėmė ieškovės reikalavimo teises į N. M., todėl teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad  ji neatitinka „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ požymių.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

20.       Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklauso bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas. Vadinasi, ieškovės kreditoriai tarp jų ir pagrindinis bei didžiausią kreditorinį reikalavimą turintis UAB „L.“, sprendė dėl ieškovės reikalavimo teisių į N. M. pardavimo sąlygų ir tvarkos, o tai neabejotinai pagrindžia faktą, kad UAB „L.“ neabejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad ieškovės turėtas reikalavimas į N. M. buvo parduotas 2018 m. spalio 17 d. sutartimi. Tai įrodo 2018 m. sausio 4d. Ieškovės 9-ojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr.12 bei jo priedai. Be to, šią aplinkybę žinojo dar bylos nagrinėjimo metu iki 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo.

21.       CPK 366 str.1d.2p. numatyta, kad proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje  nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog tarp visos žalos, kurios reikalaujama netiesioginiu ieškiniu neišieškotų finansinių reikalavimų, patvirtintų įmonės bankroto byloje, dydžių ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl to, yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteistinos žalos dydį sumažinant nuo 230 574, 88 Eur iki 75 607, 11 Eur.

22.       2022 m. balandžio 14 d. nutartimi priimtas sprendimas sumažinti priteistinos žalos dydį iš esmės buvo konstatuotas nustačius, kad tarp visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) neegzistuoja priežastinis ryšys. Todėl prašyme nurodoma aplinkybė, kad N. M. nebuvo ieškovės debitoriumi 2022 m. balandžio 14 d. nutarties priėmimo metu nėra (nebuvo) esminė ir reikšminga aplinkybė, nulėmusi sprendimą sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną žalos dydį iki 75 607,11 Eur.

23.       Aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas ir pagrindas atnaujinti procesą byloje, nėra esminė ir nėra reikšminga išnagrinėtai bylai ir jos rezultatui.

24.        Atsakovas A. B. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą, nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Šiuo pagrindu taip pat gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2003; 2003 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-731/2003; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklioje praktikoje pateiktą poziciją bei faktą, kad pareiškėja nedalyvavo bylos nagrinėjimo metu, nes iš UAB „L.“ pastarosios reikalavimo teises į ieškovę perėmė galutinai išnagrinėjus bylą, egzistuoja pagrindas atmesti prašymą ir dar vienu papildomu pagrindu.

25.       Su tokia atsakovo pozicija teismas nesutinka. 2023m. balandžio 05 d. Klaipėdos apygardos teismo teisėjo A. Brazdeikio nutartimi UAB „L.“ pakeistas jo teisių perėmėju UAB „Prolain.“CPK 48 str. 2d. Numato, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas. Todėl UAB „ „Prolain“ turėjo teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

26.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

27.       Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 368, 370 straipsniai).

 

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

28.       Atsakovas prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjai maksimalią baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš jos pusę paskirti atsakovui.

29.       Įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

30.       Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

31.       Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).

32.       CPK įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja, manydama, kad yra pažeista asmens teisė ir teisėti interesai, šia teise pasinaudojo ir pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, jame išdėstydama, jos manymu, prašymą pagrindžiančias aplinkybes ir argumentus. Vien tai, kad pareiškėja pateikė tokį prašymą savaime nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja CPK numatyta teise pasinaudojo ne pagal paskirtį ar kaip nors kitaip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti pareiškėjai baudą, numatytą CPK 95 straipsnyje, iš jos pusę paskirti atsakovui, atmestinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antros šalies.

34.       Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą advokatui sumokėjo 4900 EUR sumą, pateikė tai patvirtinantį įrodymą - 2023-05-30 PVM sąskaitą faktūrą bei sąskaitos išrašą. Pateikė prašymą šią sumą priteisti iš pareiškėjo.

35.       Remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“  maksimali rekomenduojama suma už prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymą – 4750,75 EUR.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, atsiliepimo parengimas pagal jo turinį ir apimtį nepareikalavo didelių laiko sąnaudų, į tai, kad rekomendacijos nenumato maksimalaus dydžio išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimą rengimą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistinos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo parengimą mažinamos iki 2500 EUR.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 366, 368, 370 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Prolain“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021.

Atmesti atsakovo A. B. prašymą skirti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Prolain“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovo A. B. naudai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalį.

Priteisti A. B. iš UAB „Prolain“ 2500 EUR  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                            Aušra Maškevičienė