Civilinė byla Nr. e2-1597-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01051-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

                                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk užsienyje“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dirbk užsienyje“, trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dirbk užsienyje“ bankroto bylą.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2017 m. liepos 11 d. sudarė 3 778,45 Eur. 2016 m. rugpjūčio 29 d. VMI priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto, tačiau ji neišieškota. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) viešais duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Ieškovės nuomone, bendrovė negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
3. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti bei nurodė, kad 2017 m. gegužės 2-4 dienomis pateikė prašymą ieškovei dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos išdėstymo dalimis, tačiau nepaisant atsakovės noro bendradarbiauti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
4. Nors atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įmonės 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenimis bendrovė turi 108 322 Eur per vienerius metus gautinų lėšų, didžioji dalis šios sumos yra priteistina iš Belgijos Karalystės bendrovės Talbe BVBA, dėl ko yra inicijuotas teisminis ginčas Vilniaus apygardos teisme. Talbe BVBA yra bendrovės debitorė, kuri nėra atsiskaičiusi su atsakove ir dėl šios priežasties jai iškilo sunkumų atsiskaityti su kreditoriais. Teismui atmetus VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, likusi žyminio mokesčio dalis bus sumokėta iš asmeninių įmonės vadovo lėšų ir teismas galės nagrinėti ginčą iš esmės.
5. Atsakovė paaiškino, jog negavusi socialinio draudimo įmokų laiku VSDFV vienašališkai nutraukė draudimą atsakovei, todėl VSDFV viešai teikiamais duomenimis bendrovėje nėra nei vieno apdrausto asmens.
6. Bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenimis atsakovė yra moki, jos turimas turtas – per vienerius metus gautinos sumos (108 322 Eur) daugiau nei du kartus viršija bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumą (46 940 Eur). Didžiąją dalį įsipareigojimų (21 838,10 Eur) sudaro komandiruočių išlaidų skolos buvusiems darbuotojams. Atsakovė šiuo metu veiklos nevykdo, pagrindinis bendrovės vadovo tikslas yra tinkamai atstovauti atsakovės interesus santykiuose su įmonės debitoriais. Atsakovė 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 8 d. bei 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į debitorę reikalaudama pervesti 87 386,24 Eur dydžio sumą į atsakovės sąskaitą, bet skola nebuvo apmokėta. Atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu Belgijos Karalystės bendrovei Talbe BVBA dėl skolos priteisimo, atsakovę ginče su Belgijos Karalystės bendrove atstovaujantis advokatas įvertino šį ginčą kaip perspektyvų atsakovės naudai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „Dirbk užsienyje“ iškėlė bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 1 d. sudaryto aktualaus balanso duomenimis visą bendrovės turtą sudaro 108 320 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Šią sumą sudaro Belgijos Karalystės bendrovės Talbe BVBA skola, dėl kurios priteisimo 2017 m. birželio 13 d. pateiktas bendrovės ieškinio pareiškimas Vilniaus apygardos teismui. Duomenų apie kitas debitorių skolas įmonei, avansinius mokėjimus ir kitas gautinas sumas arba kitą turtą nėra. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių įmonės Talbe BVBA skolos atsiradimo aplinkybes. Nors atsiliepime nurodoma apie 2016 m. pradžioje pretenzijų skolininkei pateikimą, šie dokumentai teismui nepateikti, o taip pat nėra jokių duomenų apie įmonės Talbe BVBA poziciją dėl skolos pripažinimo, jos sumą, ketinimą skolą apmokėti ir t. t. Nors atsakovė nurodė, jog ragino Belgijos įmonę sumokėti skolą dar 2016 metų pradžioje, tačiau ieškinys teismui pateiktas 2017 m. birželio 13 d., praėjus daugiau kaip metams. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo vertinti atsakovės deklaruojamą 108 320 Eur vertės trumpalaikį turtą kaip realiai valdomą bendrovės turtą. Viešųjų registrų duomenimis nekilnojamojo turto ir transporto priemonių atsakovė neturi. Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, jog duomenų apie įmonės realiai valdomą turtą nėra.
9. Teismas nustatė, kad įmonės įsipareigojimai sudaro bendrą 46 940 Eur sumą, visi jie – trumpalaikiai. Kreditorių sąrašas nepateiktas. Atsakovė neginčija turimų VSD įmokų įsiskolinimo ir mokestinių skolų VMI, tačiau nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų dėl pateikto VMI prašymo sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nurodė, kad didesnę dalį (21 838,10 Eur) įsipareigojimų sudaro komandiruočių išlaidų skolos buvusiems darbuotojams. Tokiu būdu pačios atsakovės teikiamais duomenimis bendrovė neįstengia mokėti su darbo santykiais susijusių išmokų.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pozicija dėl įmonės mokumo bei jos galimybių gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais grindžiama perspektyva atgauti skolą iš įmonės Talbe BVBA (civilinė byla Nr. e2-4615-781/2017). Atsakovė realiai veiklos nebevykdo ir ji negali būti vykdoma: nuo 2016 m. gruodžio mėnesio bendrovėje nėra nei vieno apdraustojo asmens, pagal 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitą apyvartos nėra (pardavimo pajamų, sąnaudų nedeklaruota). Teismo nuomone, atsakovės teismui pateikti dokumentai neįrodo įmonės mokumo, įmonė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, mokėti su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl faktiškai yra tik formalus ūkio vienetas, kurį siekiama išsaugoti dėl teisminio ginčo su Belgijos įmone. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Įmonės finansinė būklė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto nemokumo apibrėžimą, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Dirbk užsienyje“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė teigia, kad jos teismui pateiktų įrodymų pakanka bendrovės debitorinių įsiskolinimų priteisimo ir išieškojimo realumui pagrįsti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodyti dokumentai (dėl Talbe BVBA skolos atsiradimo aplinkybių, skolos pripažinimo, ketinimo skolą apmokėti ir t. t.) yra pateikti civilinėje byloje dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-4615-781/2017). Teismas, siekdamas išsamiai susipažinti su debitorinio įsiskolinimo realumu ir galimybėmis jį priteisti, galėjo būti aktyvus ir susipažinti su tame pačiame teisme nagrinėjamos bylos medžiaga. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovę ginče su debitore atstovaujančio advokato svarios nuomonės.
2. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, nurodė, kad komandiruočių dienpinigiai į darbo užmokesčio sąvoką nepatenka, todėl pirmosios instancijos teismo komandiruočių išlaidų prilyginimas darbo santykių išmokoms yra akivaizdžiai neteisingas.
3. Atsakovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo dėl taikos sutarties sudarymo kopijos, nes šį prašymą pateikė VMI ir jo kopija jai pateikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas turėjo realią galimybę išreikalauti šio prašymo kopiją iš ieškovės. Taip pat atsakovė nurodė, kad dėl VMI pateiktos taikos sutarties sudarymo galimybių ne kartą telefonu teiravosi VMI darbuotojų, bet jokio atsakymo negavo.
4. Atsakovė pabrėžė, kad 2015, 2016 ir 2017 metais bendrovė turėjo potencialių klientų, kuriems buvo reikalingos atsakovės paslaugos, tačiau galimo bendradarbiavimo buvo atsisakyta, nes dėl esamų įmonės įsiskolinimų ir turto bei sąskaitų areštų, vykdyti veiklos neįmanoma. Visi naujai gauti klientų mokėjimai bei atsiskaitymai už paslaugas būtų be atsakovės valios naudojami esamų įsiskolinimų dengimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės dabartinis svarbiausias tikslas – išieškoti debitoriaus Talbe BVBA skolą, atsiskaityti su kreditoriais ir tik tuomet vėl tęsti veiklą.
13. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškime dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo išdėstytais argumentais.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
17. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų pagrindų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
18. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Dirbk užsienyje“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės debitorinių skolų, pažymi, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Byloje esančio 2017 m. gegužės 1 d. atsakovės balanso duomenimis, kurį atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, jog UAB „Dirbk užsienyje“ turtą sudaro 108 322 Eur trumpalaikis turtas, kurio pagrindinė dalis 108 320 Eur yra debitorinė skola atsakovei, kitas 2 Eur dydžio turtas yra pinigai ir pinigų ekvivalentai. Ilgalaikio turto atsakovė neturi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė bendrovės debitorių sąrašų, tiek atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek atskirajame skunde nurodė vienintelę bendrovės debitorę Belgijos Karalystės įmonę Talbe BVBA.
21. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigė, kad galimybės išieškoti debitorinę skolą bendrovei yra realios. Šiuos savo teiginius atsakovė grindė tuo, jog 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 8 d. bei 2016 m. kovo 10 d. kreipėsi į debitorę reikalaudama pervesti 87 386,24 Eur dydžio sumą į atsakovės sąskaitą, taip pat 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Belgijos Karalystės bendrovei Talbe BVBA dėl skolos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad 2017 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti jos naudai iš Belgijos Karalystės įmonės Talbe BVBA 87 386,24 Eur skolą, 2000 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, kodėl atsakovės finansinėje atskaitomybėje ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodoma debitorinio įsiskolinimo suma 108 320 Eur neatitinka teisme pareikšto bendrovės ieškinio reikalavimo dydžio (87 386,24 Eur skola ir 2000 Eur bauda), šio prieštaravimo atsakovė nepaaiškino ir nepašalino. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė UAB „Dirbk užsienyje“ terminą – ne vėliau kaip per dvidešimt aštuonias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti paaiškinimus, kokiu būdu organizuojama ir vykdoma įmonės veikla nesant darbuotojų, įrodymus dėl tinkamo bendrovės atstovavimo civilinėje byloje ir sumokėti teismo nurodytą likusią žyminio mokesčio dalį. 2017 m. liepos 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti UAB „Dirbk užsienyje“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei Talbe BVBA kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. 2017 m. liepos 27 d. nutarties atsakovė neskundė ir ji yra įsiteisėjusi.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia atsakovė, jos teismui pateiktų įrodymų bendrovės debitorinių įsiskolinimų priteisimo ir išieškojimo realumui pagrįsti nepakanka, tokių įrodymų kartu su atskiruoju skundu atsakovė taip pat nepateikė. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių Belgijos Karalystės įmonės Talbe BVBA skolos atsiradimo pagrindą, pretenzijų skolininkei pateikimą 2016 m. pradžioje. Be to, kaip minėta, atsakovės ieškinį užsienio bendrovei Vilniaus apygardos teismas paliko nenagrinėtą ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat nėra jokių duomenų apie įmonės Talbe BVBA mokumą, šiuo metu vykdomą veiklą, turtą bei skolos išieškojimo iš jos perspektyvas. Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo būti aktyvus ir susipažinti su tame pačiame teisme nagrinėjamos bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad būtent bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu deklaratyvūs, jokiais rašytinais įrodymais nepagrįsti teiginiai negali būti pagrindas išvadai apie bendrovės debitorinės skolos išieškojimo iš užsienio bendrovės realumą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstų abejonių dėl galimybės išieškoti debitorinę skolą kelia ir ta aplinkybė, kad nuo 2016 m. pradžios, kaip nurodė atsakovė, negalėdama išieškoti įsiskolinimo iš debitorės, atsakovė tik 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad minėtų skolos išieškojimo veiksmų teisme atsakovė ėmėsi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2017 m. gegužės 17 d.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei tai, jog pagrindinis ir vienintelis atsakovės debitorius yra užsienio įmonė, kurios mokumas nežinomas ir skolų išieškojimo galimybės ribotos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės skolos iš Belgijos Karalystės įmonės Talbe BVBA atgavimas yra mažai tikėtinas. Taigi šios debitorės įsiskolinimas neturėtų būti įtraukiamas į atsakovės turto sudėtį.

1. 2017 m. gegužės 1 d. bendrovės balanso duomenimis, atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 46 940 Eur. Atsakovės teigimu, didesnę dalį (21 838,10 Eur) įsipareigojimų sudaro komandiruočių išlaidų skolos buvusiems darbuotojams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad visi atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai yra pradelsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturi jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Atsakovė neginčija turimų VSD įmokų įsiskolinimo ir mokestinių skolų VMI. Atsakovės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovė ūkinės – komercinės veiklos nevykdo ir bendrovės veiklos atnaujinimą sieja tik su skolos iš užsienio įmonės atgavimu.
2. Be to, nors atsakovė teigia, kad kreipėsi į VMI įmonių skyrių dėl taikos sutarties sudarymo ir skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, tokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vienok, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad net ir sudarius taikos sutartį su ieškove, atsakovė neatkurtų savo mokumo.
3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Įmonė valdomo turto neturi, nevykdo ūkinės komercinės veiklos, jos pradelsti įsipareigojimai sudaro 46 940 Eur ir atsakovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
5. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas