Civilinė byla Nr. e2-682-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00066-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Zaka“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Zaka“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Namų profesionalai“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zaka“ ir pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zaka“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Namų profesionalai“ prašė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Zaka“ ir paskirti restruktūrizavimo administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

2.       Nurodė, kad UAB „Zaka“ pradelsti įsipareigojimai UAB „Namų profesionalai“ sudaro 14 538,43 Eur. Teigė, kad iškėlus UAB „Zaka“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Zaka“ galėtų subalansuoti finansinius srautus, turėdama galimybę vykdyti einamuosius mokėjimus, kartu tęsti savo veiklos vykdymą ir galimybė susigrąžinti skolas būtų žymiai didesnė. Pažymėjo, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, kadangi ji negali įvykdyti visų įsipareigojimų pareiškėjai UAB „Namų profesionalai“. Be to, pati atsakovė informavo UAB „Namų profesionalai“, kad yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais dėl išaugusių žaliavų kainų. Pagal viešus duomenis matyti, kad atsakovė turi finansinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) – 503 236 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 29 389 Eur.

3.       Pareiškėjos UAB „Namų profesionalai“ manymu, atsakovė yra gyvybinga, kadangi pagal viešus duomenis atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. turėjo 35 registruotus darbuotojus, turėjo įsiskolinimų VSDFV. Iš antrinio šaltinio pateikiamų duomenų (www.rekvizitai.lt puslapio) matyti, kad 2020 m. atsakovės pajamos buvo lygios 652 091 Eur. Finansinius metus atsakovė užbaigė turėdama 1 090 016 Eur turto (242 022 Eur ilgalaikis, 847 994 Eur trumpalaikis) bei 826 694 Eur įsipareigojimų.

4.       Pareiškėja VMI prašė iškelti UAB „Zaka“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės UAB „Zaka” mokestinė nepriemoka siekia 516 885,46 Eur. UAB „Zaka“ mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 16 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gruodžio 17 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 16 d., pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. gruodžio 16 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėja VMI, įvertinusi UAB „Zaka“ valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktą finansinę atskaitomybę už 2020 m., nustatė, kad UAB „Zaka“ turėjo turto už 1 090 458 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 826 694 Eur. Teigė, kad UAB „Zaka“ nuo 2019  m. gruodžio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su VMI. Priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Atsakovė pakankamai registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, kadangi visam registruotam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, visoms transporto priemonėms taikomi ribojimai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos VMI prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Zaka“ netenkino; iškėlė UAB „Zaka“ restruktūrizavimo bylą; paskyrė UAB „Zaka“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratore UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; panaikino VĮ Registrų centro 2024 m. vasario 5 d. sprendimą inicijuoti UAB „Zaka“ likvidavimą.

6.       Teismas nustatė, kad  UAB „Zaka“ veikia nuo 2002 m. Pagrindinė vykdoma ūkinė veikla – įvairių gaminių iš medienos masyvo bei detalių pakavimo sistemoms gamyba ir karkasų minkštų baldų gamybai gaminimas. 2024 m. balandžio mėn. UAB „Zaka“ dirbo 35 darbuotojai. UAB „Zaka“ pelnas 2023 m. gruodžio 23 d. sudarė 14 993 Eur, turto vertė buvo 695 006 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimas sudarė 585 457 Eur.

7.       Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės UAB „Zaka“

8.       Teismas įvertino, kad UAB ,,Zaka“ pateikti duomenys patvirtina atsakovės gyvybingumą. Nurodė, kad UAB „Zaka“ turi laikinų finansinių sunkumų, tai turi neigiamą įtaką UAB „Zaka“ veiklos rezultatams, tačiau UAB „Zaka“ vykdant veiklą ir gaunant pajamas, yra reali galimybė jai atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procesą. Kadangi atsakovės darbuotojai neatleisti, tai suponuoja išvadą, kad atsakovė ir toliau siekia vykdyti veiklą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas UAB „Zaka“, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti mokumą bei padengti įsiskolinimus kreditoriams, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors UAB „Zaka“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad UAB „Zaka“ atitinka gyvybingumo kriterijų.

9.       Nustatęs, kad atsakovė UAB „Zaka“ atitinka visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant jai gali būti keliama restruktūrizavimo byla, nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama, ir UAB „Zaka“ vadovas pateikė atsakovės restruktūrizavimo plano projektą, kuriame numatytos atsakovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai, teismas priėjo išvadą, kad UAB „Zaka“ turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – sugrąžinti skolas kreditoriams sutartu ir restruktūrizavimo plane numatytu laiku bei tapti konkurencinga bendrove, išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą, išsaugoti darbo vietas darbuotojams, išvengti bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėja VMI atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Zaka“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      VMI nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad byloje pateikti duomenys patvirtina UAB „Zaka“ gyvybingumą. VMI vertinimu, atsakovė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, atsakovė ilgą laiką nesugeba atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti įsipareigojimų. 

10.2.                      Aplinkybes, kad atsakovė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai ir akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, patvirtina tai, kad: 1) Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 27 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 516 885,46 Eur. Atskirojo skundo pateikimo dieną atsakovės mokestinė nepriemoka išaugo iki 549 793,38 Eur; 2) atsakovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021-2023 m., taigi atsakovė nevykdo pareigos ir neteikia registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „Zaka“ apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar atsakovė apskritai vykdo veiklą; 3) atsakovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų VSDFV, jos finansinė būklė tik blogėja, įsiskolinimai didėja; 4) atsakovė jau daugiau nei 4 metus, t. y. nuo 2019 m. gruodžio mėn. nesugeba atsiskaityti su pareiškėja VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 5) VMI duomenimis, atsakovė, siekdama išvengti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo, turėdama didelį įsiskolinimą VMI, atsiskaitymus vykdė per atskaitingą asmenį; 6) po COVID-19 pandemijos praėjo jau 2 metai, tačiau atsakovė savo finansinės būklės nepagerino, gyvybingumo neatkūrė, jos įsiskolinimai tik didėja; 7) Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, antstoliai vykdo išieškojimą iš atsakovės VMI ir kitų kreditorių naudai nuo 2020 m. spalio 12 d., 4 kreditorių naudai užvestos 7 vykdomosios bylos, bendra išieškoma suma – 527 656,89 Eur. Taigi jau 3 metus ir 9 mėnesius antstoliams nepavyksta išieškoti atsakovės skolų; 8) atsakovė pakankamai registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (visam registruotam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, visoms transporto priemonėms taikomi ribojimai).

10.3.                      Turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti į bylą pateikti duomenys, susiję su atsakovės debitoriniais įsiskolinimais, kuriais atsakovė faktiškai nedisponuoja. Atsakovės restruktūrizavimo plano 2.4.4. punkte „Trumpalaikis turtas“ nurodyti duomenys, kad atsakovės trumpalaikį turtą sudaro iš pirkėjų gautinos sumos, iš viso 487 571 Eur. Restruktūrizavimo plano 9 puslapyje pateiktame balanse nurodyta, kad atsakovės turtas iš viso sudaro 695 006 Eur. Taigi atsakovės viso turto vertė turi būti mažinama 487 571 Eur suma. Atsakovė turėjo įrodyti, kad turi turto, įskaitant debitorinius įsiskolinimus, tačiau VMI vertinimu, atsakovės vadovas nepagrindė galimybės šias sumas realiai atgauti ir disponuoti šiomis lėšomis.

10.4.                      Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad 2024 m. planuojami pardavimai 1,495 mln. Eur, arba 34,2 proc. didesni nei 2023 m., tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų (pvz., su klientais sudarytos sutartys, gauti pavedimai bei ar užsakymai iš klientų) nepateikia. Restruktūrizavimo plane pateikiama hipotetinė informacija apie būsimas pajamas nepagrindžia nei aplinkybių dėl atsakovės galimybių atsiskaityti su kreditoriais artimiausiu metu, nei galimybės atkurti veiklą, generuoti pajamas.

10.5.                      Restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis, jame nėra numatytos konkrečios priemonės, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, kad jų įgyvendinimas sudarytų prielaidas tikėtis iš esmės pagerinti atsakovės turtinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais bei išsaugoti atsakovės gyvybingumą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi realių veiksmų plane nurodytoms priemonėms įgyvendinti, todėl tikėtina, kad šios priemonės nebus efektyvios ir neduos restruktūrizavimo plane nurodomų rezultatų. Atsakovė turi prievolių (finansinių įsiskolinimų) ir nepateikė konkrečių įrodymų, kokiu būdu šias prievoles įvykdys. VMI nuomone, atsakovė nėra gyvybinga.

10.6.                      Atsakovės veikla yra fiktyvi, kadangi pati atsakovė tiesiogiai su tiekėjais neatsiskaito, neapmoka sąskaitų. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovės atsiskaitymai vykdomi per atskaitingą asmenį ir UAB „Kaleila“, kurios vadovas yra tas pats kaip ir atsakovės.

11.       Atsakovė UAB „Zaka“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Vien faktas, kad atsakovė turi įsipareigojimų biudžetui (įskaitant, pareiškėjai VMI), susiduria su finansiniais sunkumais, nesudaro pagrindo teigti apie negalėjimą restruktūrizuotis.

11.2.                      Bankroto procesas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai finansiškai nenaudingas (jau vien dėl 35 darbuotojų atleidimo atsakovei atsirastų papildomas 136 500 Eur įsipareigojimas). Maža to, net 35 darbo vietų naikinimas bei tiekimo grandinių bei verslo ryšių nutraukimas bankroto proceso atveju neabejotinai turėtų itin žalingų socialinių bei ekonominių pasekmių.

11.3.                      Pareiškėjos VMI teiginiai esą atsakovė daugiau kaip 4 metus nevykdo įsipareigojimų valstybės biudžetui yra iš esmės nesąžiningi. Susidaro situacija, kuomet pareiškėja VMI pati teikusi valstybės pagalbą nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiai atsakovei, dabar faktą apie pasinaudojimą pagalba naudoja prieš atsakovę, teigdama esą atsakovė ilgą laiką nevykdo prievolių VMI.

11.4.                      Atsakovė, dar nespėjusi atkurti savo mokumo bei stabilizuoti veiklos po COVID-19 pandemijos, buvo priversta susidurti su itin reikšmingu karo Ukrainoje iššūkiu ir šio karo neigiama įtaka medienos pramonei. Atsakovė turėjo prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių ir valdyti padidėjusius kaštus, tuo pačiu metu susidurdama su rinkos neapibrėžtumu ir išaugusia verslo rizika. Nepaisant susidėjusios itin neigiamos ekonominės aplinkos atsakovės vykdomam verslui, atsakovė geranoriškai pagal galimybes vykdė prievoles pareiškėjai VMI, jų neignoravo, nors galimybių visiškai atsiskaityti ir neturėjo. Vien per 2023 m. atsakovė sumokėjo pareiškėjai VMI per 82 504 Eur. Atsakovės verslo partnerė UAB „Kaleila“ už atsakovę 2023 m. kreditorei VMI sumokėjo dar 25 086 Eur (šia suma atitinkamai sumažintas UAB „Kaleila“ įsiskolinimas atsakovei). Taigi vien per 2023 m., net ir susidurdama su itin daug išorinių iššūkių, atsakovė sugebėjo padengti per 100 000 Eur skolos pareiškėjai VMI. Dėl šių priežasčių VMI teiginiai apie tariamą išieškojimo nesėkmingumą neturi realaus pagrindo.

11.5.                      Atsakovės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertės pilnai užtenka užtikrinti visų atsakovės skolinių įsipareigojimų patenkinimą. Byloje yra pateikta atsakovės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė siekia 774 000 Eur.

12.       Einamųjų įsipareigojimų kreditorei VSDFV vykdymą patvirtina su atsiliepimu teikiami atsakovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog vien per 2024 m. kovo-liepos mėn. atsakovė kreditorei VSDFV yra sumokėjusi per 60 000 Eur įmokų. Šio atsiliepimo rengimo dieną skolos kreditorei VSDFV likutis sudaro 27 190,53 Eur sumą. Taigi priešingai nei teigiama VMI skunde, skola kreditorei VSDFV ne tik neauga, bet ir turi tendenciją mažėti.

12.1.                      Atsakovė dar 2024 m. birželio 28 d. (t. y. iki pareiškėjos VMI atskirojo skundo teikimo teismui) registro tvarkytojui pateikė finansinių ataskaitų rinkinius už 2023 finansinius metus. Todėl VMI skunde dėstomi argumentai dėl finansinių ataskaitų nuo pat 2020 m. neteikimo neturi faktinio pagrindo.

12.2.                      VMI keliamos abejonės dėl atsakovės turto vertės bei likvidumo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kvestionuodama atsakovės turto sudėtį bei tvirtindama, jog vertinant atsakovės viso turto vertę esą atsakovės turto vertė turėtų būti mažinama 487 571 Eur debitorinių skolų suma, VMI pirmiausia privalėjo pateikti duomenų, kurie leistų patikimai suabejoti atsakovės verslo partnerės UAB „Kaleila“ finansiniu pajėgumu įvykdyti turimus įsipareigojimus atsakovei.

12.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme VMI nereiškė jokių pretenzijų ar abejonių dėl atsakovės parengto restruktūrizavimo plano projekto ir (ar) jame nurodytų atsakovės veiklos stabilizavimo priemonių. VMI pretenzijos restruktūrizavimo plano projektui buvo iškeltos iš esmės tik atskirajame skunde, t. y. jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas aptariamų kreditoriaus VMI pretenzijų netyrė bei dėl jų nepasisakė.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Pareiškėja VMI (toliau – ir apeliantė) kartu su raštu dėl nuomonės pateikimo pateikė į bylą naują įrodymą, kuris nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui – 2024 m. rugpjūčio 22 d. apeliantės sistemoje užfiksuoto UAB „Zaka“ skolų balanso kopiją. Nurodė, kad naujai pateikiami duomenys yra reikšmingi sprendžiant atsakovės gyvybingumo bei finansinės padėties ilgalaikiškumo klausimą, o šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo.

15.       Atsakovė kartu su 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštu dėl papildomų įrodymų priėmimo pateikė į bylą naują įrodymą, kuris nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui – 2024 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Zaka“ mokėjimo nurodymo kopiją. Pažymėjo, kad toks įrodymas neegzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, galimybės jį pateikti anksčiau nebuvo, todėl šiuo atveju egzistuoja CPK 314 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl draudimo pateikti naujus įrodymus bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu.

16.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje keliamus klausimus, atsižvelgdamas į tai, kad siekiant teisingai išnagrinėti byloje kilusį ginčą yra teisiškai reikšmingi duomenys apie atsakovės finansinę padėtį ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, į tai, kad dėl aplinkybių, kurioms pagrįsti apeliantė ir atsakovė pateikė aptartus naujus įrodymus, jos turėjo galimybę pasisakyti, ir naujų aplinkybių šiais naujais įrodymais negrindžia, į tai, kad aptartų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo ir rungimosi principų, priima ir vertina šalių su atitinkamai VMI raštu dėl nuomonės pateikimo ir atsakovės 2024 m. rugpjūčio 27 d. raštu dėl papildomų įrodymų pateiktus naujus įrodymus, nes jie gali būti reikšmingi sprendžiant nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo bei atsakovės gyvybingumo ir mokumo klausimą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18.       Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdama, kad neegzistavo sąlygos atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi atsakovė yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra pastovaus pobūdžio, ji ilgą laiką nesugeba atsiskaityti su kreditoriais bei vykdyti įsipareigojimų, todėl atsakovei keltina bankroto byla. 

19.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).

20.       Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalimi, restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto. Pagal to paties straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

21.       JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

22.       Kaip minėta, siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti konstatuota, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. 

23.       Byloje nėra ginčo ir byloje esantys duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir negali laiku atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu atsakovė turėjo 516 885,46 Eur mokestinę nepriemoką apeliantei, buvo skolinga 29 388,59 Eur VSDFV, bendrovėje dirbo 35 darbuotojai. Atsakovės 2020 m. balanso duomenimis 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės turto vertė buvo 1 090 458 Eur (iš kurio per vienerius metus gautinos sumos sudarė 87 418 Eur), o įsipareigojimai – 826 694 Eur.

25.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso: (duomenys neskelbtini), kurioms pritaikytas areštas; (duomenys neskelbtini), esantys statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems taip pat pritaikytas areštas. Atsakovės pateiktose nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. duomenimis aptarto atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė sudaro 335 000 Eur, o turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 439 000 Eur.

26.       VĮ Regitra duomenimis, atsakovė kaip valdytoja-savininkė valdo transporto priemones: (duomenys neskelbtini), reg. 2010 m. rugsėjo 29 d.; (duomenys neskelbtini), reg. 2013 m. rugsėjo 3 d., (duomenys neskelbtini), reg. 2013 m. gegužės 28 d. Duomenų apie šių transporto priemonių faktines vertes byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

27.       Iš atsakovės 2023 m. balanso duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 1 487 231 Eur turto, iš kurio 1 306 735 Eur (t. y. 88 proc.) sudarė per vienerius metus gautinos sumos, o įsipareigojimai – 1 387 411 Eur. Šiame kontekste paminėtina, kad, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis. Preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). 

28.       Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl debitorių įsiskolinimų (t. y. gautinų sumų) reikšmės vertinant bendrovės turto apimtį, eliminavus atsakovės per vienerius metus gautinas sumas iš atsakovės į 2023 m. balansą įrašyto turto masės, atsakovės turtas sudarytų tik 180 496 Eur (1 487 231 Eur - 1 306 735 Eur), t. y. būtų beveik 8 kartus mažesnės vertės nei atsakovės įsipareigojimai (1 387 411 Eur). Pažymėtina, kad net į bendrą atsakovės turto masę įtraukiant vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę (774 000 Eur (335 000 Eur + 439 000 Eur)), atsakovės faktinis turimas turtas nėra pakankamas jos finansiniams įsipareigojimams (1 387 411 Eur) padengti.

29.       Pastebėtinas ir atsakovės apie jos finansinę padėtį teikiamų duomenų nenuoseklumas ir nesutapimas, atsakovės registro tvarkytojui pateiktame 2023 m. balanse nurodant, kad atsakovės turtą 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 487 231 Eur (iš kurio 1 306 735 Eur – per vienerius metus gautinos sumos), o įsipareigojimai – 1 387 411 Eur, o restruktūrizavimo plano projekte (2.4.5 papunktis) nurodoma, kad atsakovės turtas 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 695 006 Eur (iš kurio 487 571 Eur – per vienerius metus gautinos sumos), o įsipareigojimai – 585 457 Eur. Registro tvarkytojui pateiktame 2023 m. balanse ir restruktūrizavimo plano projekte pateiktame 2023 m. balanse (restruktūrizavimo plano projekto 2.4.5 papunktis) reikšmingai skiriasi ir kiti atsakovės finansinę būklę apibūdinantys duomenys (pvz., registro tvarkytojui pateiktame atsakovės 2023 m. balanse nurodyta, kad atsakovės nuosavas kapitalas sudaro 99 820 Eur, atsakovė atsargų neturi, tačiau restruktūrizavimo plano projekte pateiktame 2023 m. balanse (restruktūrizavimo plano projekto 2.4.5 papunktis) nurodyta, kad atsakovės nuosavas kapitalas sudaro 109 549 Eur, o atsargos – 66 280 Eur).  Be to, nors, kaip minėta, restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo 487 571 Eur dydžio per vienerius metus gautinų sumų, t. y. pirkėjų skolų, tačiau restruktūrizavimo plano projekto 6.2 papunktyje nurodoma, kad atsakovė skolininkų neturi. Atsakovė aptartų nenuoseklumų ir nesutapimų procesiniuose dokumentuose nėra paaiškinusi.

30.       Aukščiau aptarti duomenys apie atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį 2020 m. (pagal atsakovės priešpaskutinę teiktą finansinę atskaitomybę) ir 2023 m. (pagal atsakovės paskutinę teiktą finansinę atskaitomybę) leidžia daryti išvadą ir apie tai, kad per paskutinius 3 metus atsakovės turto, kuriuo ji faktiškai disponuoja, masė žymiai ir sistemingai mažėja, o įsipareigojimai didėja, taigi pastebėtina nuosekliai neigiama atsakovės veiklos tendencija. 

31.       Apeliantės 2024 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis atsakovė buvo skolinga apeliantei 547 084,29 Eur. Pagal šios nutarties priėmimo metu viešai skelbiamus duomenis apie atsakovę (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovės skola VSDFV sudaro 47 218,01 Eur, bendrovėje dirba 33 darbuotojai.

32.       Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė yra atlikusi tam tikrus mokėjimus apeliantei ir VSDFV, tačiau pagal aktualius VSDFV duomenis atsakovės skola per laikotarpį nuo apeliantės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2024 m. gegužės 28 d.) ik šios nutarties priėmimo dienos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) padidėjo 17 829,42 Eur ir sudaro 47 218,01 Eur, o 2024 m. rugpjūčio 22 d. apeliantės duomenimis atsakovės skola nuo apeliantės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2024 m. gegužės 28 d.) apeliantei padidėjo 30 198,83 Eur ir sudarė 547 084,29 Eur. Bendrovėje nuo pareiškėjos UAB „Namų profesionalai“ kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 29 d.) iki šios nutarties priėmimo dienos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) sumažėjo darbuotojų skaičius nuo 35 iki 33.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti duomenys apie atsakovės finansinę būklę patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taigi yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.

34.       Kaip minėta, tam, kad būtų galima kelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi būti nustatyta ne tik tai, kad bendrovė turi finansinių sunkumų (t. y. bendrovė yra nemoki arba yra reali bendrovės nemokumo tikimybė), tačiau ir tai, kad bendrovė yra gyvybinga.

35.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi, gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo) sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

36.       Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

37.       Teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

38.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Iš esmės juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). Todėl veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių dar pradinėje nemokumo (restruktūrizavimo) proceso stadijoje ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar įmonės restruktūrizavimas galėtų būti laikomas veiksmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 35–36 punktai; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

39.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė vykdo gaminių ir baldų iš medienos gamybą. Atsakovės teigimu, jos laikinus finansinius sunkumus lėmė COVID–19 pandemijos situacija bei karas Ukrainoje. Atsakovė neįrodė, kad COVID–19 pandemijos laikotarpiu atsakovės gaminama produkcija prarado paklausą rinkoje ar atsirado kitos aplinkybės, nulemtos COVID-19 pandemijos, dėl kurių atsakovės finansinė padėtis pradėjo žymiai blogėti. Atsakovė taip pat nepagrindė aplinkybių kaip COVID-19 pandemija, kuri jau keletą metų yra pasibaigusi, vis dar lemia atsakovės finansinius sunkumus. Atsakovė vien deklaratyviai nurodė, tačiau nepagrindė ir to, kaip konkrečiai jos finansinės padėties pablogėjimą nulėmė ir karas Ukrainoje, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes apie rinkos, kurioje veikia atsakovė, pokyčius (t. y. žymiai išaugusias medienos, jos transportavimo kainas ir pan.) ir jų ryšį su karu Ukrainoje (CPK 178 straipsnis).

40.       Pažymėtina, kad nors atsakovė restruktūrizavimo plano projekte nurodė, kad restruktūrizavimo proceso metu ketina išplėsti savo veiklos apimtis, imtis kitų gaminių gamybos, bendradarbiauti su naujais veiklos partneriais, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie tokių planų ir susitarimų (sutarčių, ketinimų protokolų ir pan.) su naujais veiklos partneriais sudarymą. Aktualu ir tai, kad nors pirmieji atsakovės įsiskolinimai apeliantei yra susidarę 2019 m., tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama apmokėti skolas apeliantei iki šiol būtų ėmusis priemonių, kurios būtų padėję mažinti (o ne didinti) įsiskolinimus apeliantei. Taigi, aptartos faktinės aplinkybės apie atsakovės negebėjimą per beveik 4 metus mažinti įsiskolinimo apeliantei, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės galimybių atkurti savo mokumą ir restruktūrizavimo plane nurodytų ketinimų įgyvendinimo realumo.

41.       Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, argumentai apie bendrovės, kuri siekia restruktūrizavimo, veiklos tęstinumą turi būti ne deklaratyvūs, o realūs, pateikiant teismui atitinkamas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktos priemonės turi būti pagrįstos ne tik abstrakčiais ar teoriniais pamąstymais, bet ir objektyviais duomenimis, kurie būtų pakankami tam, kad teismas, spręsdamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, preliminariai numatomas priemones galėtų įvertinti, t. y. teismas turi turėti galimybę įsitikinti restruktūrizavimo plano projekte numatomų bendrovės gaivinimo priemonių realumu ir galimybe jas įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-553/2020, 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-641-881/2024, 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-231-881/2024).

42.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė konkrečių prognozuojamojo pobūdžio apskaičiavimų, kokiu mastu, kokią konkrečią veiklą (pvz. naujų gaminių gamybą, gaminių pardavimą naujiems klientams, patalpų nuomą ir kt.) vykdant turėtų padidėti atsakovės pajamos ir pelnas, kokia jų dalis, kokiu periodiškumu būtų skiriama piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, kokios būtų tokios naujos veiklos vykdymo sąnaudos, kokiu būdu būtų užtikrinta, kad atsakovės skolos VSDFV, apeliantei ir kitiems kreditoriams ne didėtų, tačiau mažėtų, ir pan. Nesant tokių duomenų, apeliacinės instancijos teismui nėra galimybių įsitikinti atsakovės nurodytų priemonių įgyvendinimo realumu ir jų teigiamu poveikiu atsakovės finansinei būklei. Atsižvelgiant į išdėstytą, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos atsakovės gyvybingumo atkūrimo priemonės vertintinos kaip deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais tokių priemonių efektyvumo ir realumo duomenimis (CPK 178 straipsnis).

43.       Iš restruktūrizavimo plano projekto matyti ir tai, kad, siekdama įgyvendinti restruktūrizavimo plane nurodytas veiklos efektyvumą didinančias priemones, atsakovė ketina gauti 50 000 – 70 000 Eur dydžio finansavimą iš akcininko arba iš trečiųjų šalių. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad nurodyti asmenys sutiktų tokį finansavimą atsakovei suteikti. Antra, iš restruktūrizavimo plano projekto neaišku, kaip tokio sąlyginai nedidelio dydžio finansavimas, lyginant jį su atsakovės neįvykdytomis didžiausiomis piniginėmis prievolėmis apeliantei ir VSDFV, iš esmės pakeistų atsakovės finansinę padėtį tokiu būdu, kad atsakovė per 4 metus (restruktūrizavimo proceso laikotarpiu) būtų finansiškai pajėgi tokias prievoles (kurios, pagal aktualius duomenis, sudaro 594 302,30 Eur (547 084,29 Eur + 47 218,01 Eur)) įvykdyti ir laiku vykdyti kitus einamuosius mokėjimus apeliantei ir VSDFV.

44.       Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog atsakovė periodiškai atlieka tam tikrus mokėjimus apeliantei ir VSDFV, nesudaro pagrindo atsakovės veiklos vertinti kaip tokios, kuri padeda mažinti skolas, kadangi tokiais mokėjimas apeliantė apmoka tik nedidelę dalį savo įsiskolinimų ir jis ilgainiui, kaip nurodyta šios nutarties 31 punkte, ne mažėja, tačiau tik didėja.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės dideli ir ilgalaikiai mokestiniai įsiskolinimai sudaro pagrindą vertinti, kad mokestinės prievolės yra nevykdomos sistemiškai, šie pažeidimai nėra pavieniai ar atsitiktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad iš aptartų byloje esančių duomenų pastebėta nuosekliai neigiama atsakovės veiklos tendencija ir byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių ne abstraktaus pobūdžio, tačiau įrodymais pagrįstas teigiamas atsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos perspektyvas, sąlyginai sparčiai augant atsakovės skolai valstybės biudžetui, konstatuojama, kad, pagal byloje esančius duomenis, atsakovė negali būti laikoma gyvybinga ir vykdančia ūkinę komercinę veiklą, kuri jai leistų atsiskaityti su kreditoriais.

46.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, atlikdamas atsakovės finansinės padėties ir veiklos perspektyvų analizę detaliai neanalizavo atsakovės ir apeliantės pateiktų įrodymų, neįvertino atsakovės prievolių kreditoriams nevykdymo sistemiškumo, realios galimybės su jais atsiskaityti (ne)egzistavimo, restruktūrizavimo plano projekto pagrįstumo ir įgyvendinimo realumo.

47.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino piniginių įsipareigojimų apeliantei ir VSDFV vykdymo iš dalies faktą, kaip pagrindžiantį atsakovės gyvybingumą. Byloje esančiais įrodymais nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei tęsiant veiklą yra reali galimybė jai atsiskaityti su kreditoriais, įveikti finansinius sunkumus taikant restruktūrizavimo procesą, kadangi tokių aplinkybių, kaip minėta, apeliantė civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ji yra gyvybinga JANĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme, taigi, nesant būtinosios restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos. Kadangi pirmosios instancijos teismui pagal byloje esančius duomenis nebuvo teisinio pagrindo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylos, atitinkamai nebuvo pagrindo spręsti ir kitų su restruktūrizavimo procesu susijusių klausimų (pvz. dėl restruktūrizavimo administratorės paskyrimo, leidimo mokėti einamąsias įmokas ir kt.), kurie buvo išspręsti skundžiama nutartimi.

48.       Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktines aplinkybes, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikinęs skundžiamą nutartį negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą, klausimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti.

Klausimą dėl nemokumo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Zaka“ iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė