Civilinė byla Nr. e2A-666-936/2022

Teisminio proceso 2-52-3-00789-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.26; 3.2.6.10; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės ir Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „PREMIER SERVICE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIVI Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PREMIER SERVICE“ dėl užmokesčio už krovinių vežimą bei palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RIVI Logistics“ (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „PREMIER SERVICE“ (toliau – atsakovas) 15 428 Eur užmokestį už krovinių pervežimo paslaugas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, jog pagal žodines krovinių vežimo sutartis atsakovui UAB „PREMIER SERVICE“ teikė krovinių gabenimo paslaugas tarptautiniais maršrutais (iš Europos į Rusiją). Ieškovas paslaugų vykdymui pasitelkdavo faktinius vežėjus, su kuriais atsiskaitydavo pats, o sąskaitas faktūras pateikdavo atsakovui. Kreipimosi į teismą dieną atsakovas yra neapmokėjęs 13 sąskaitų faktūrų, o įsiskolinimas siekia 15 428 Eur. Atsakovas sutinka dėl devynių sąskaitų faktūrų, tačiau keturių sąskaitų faktūrų, kurių suma siekia 8 360 Eur, apmokėti nesutinka. Sąskaitos faktūros, dėl kurių kilo ginčas yra: 2020-02-17 PVM sąskaita faktūra serija LOG Nr. 2020/11409, 2020-02-21 PVM sąskaita faktūra serija LOG Nr. 2020/11419, 2020-02-24 PVM sąskaita faktūra serija LOG Nr. 2020/11431, 2020-02-27 PVM sąskaita faktūra serija LOG Nr. 2020/11445. Ieškovas nurodė, jog vykdydamas atsakovo sutartį kroviniams transportuoti, ieškovas sudarė krovinių vežimo sutartis su vežėjais: UAB „Reritransa“ – vežėjas priėmė krovinius pagal CMR važtaraštį NR. AZ 2625106 ir juos pristatė atsakovui, ieškovas apmokėjo sąskaitą faktūrą, kurios suma buvo 1 900 Eur;  UAB „InterVAL“ – vežėjas priėmė krovinius pagal CMR važtaraštį Nr. 20021802 ir pristatė gavėjui atsakovo grupės įmonei „PREMIER GROUP“ LLC, o ieškovas apmokėjo sąskaitą faktūrą, kurios suma buvo 1 650 Eur bei sąskaitą faktūrą, kurios suma 414,80 Eur, už muitinės formalumų sutvarkymą; UAB „Transaura“ – vežėjas priėmė krovinius pagal vežimo sutartį ir pristatė atsakovui, ieškovas apmokėjo sąskaitą faktūrą, kurios suma buvo 1 900 Eur; UAB „Rytų kryptis“ – vežėjas priėmė krovinius pagal CMR važtaraštį Nr. 2002502 ir pristatė gavėjui atsakovo grupės įmonei „PREMIER GROUP“ LLC, ieškovas apmokėjo sąskaitą faktūrą, kurios suma buvo 1 100 Eur bei apmokėjo išlaidas už muitinės formalumų sutvarkymą – 345 Eur. Faktą, kad atsakovas užsakė ieškovo paslaugas aukščiau paminėtiems keturiems vežimams atlikti, kurių atsakovas nepripažįsta, pagrindžia ieškovo atstovo ir atsakovo vadovo M. M. susirašinėjimas telefonu per Whatsapp programėlę, kurie patvirtina, jog atsakovo vadovas ieškovo sąskaitas už suteiktas krovinių vežimo paslaugas nurodo pateikti kitam juridiniam asmeniui – įmonei „Netstone Products L.P.“, patikindamas, kad ši įmonė sąskaitas apmokės. Ilgainiui, negaudamas apmokėjimo iš nurodyto mokėtojo ieškovas, praėjus beveik metams po paslaugų suteikimo, išrašė sąskaitas paslaugų užsakovui ir gavėjui – atsakovui. Ieškovas taip pat pateikė susirašinėjimus „Skype“ programėle, kuriuose matyti, jog atsakovo vadovas neginčijo nei žodinių sutarčių, nei paslaugų dydžio. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pervežė krovinius į CMR važtaraščiuose nurodytas krovinių išsikrovimo vietas bei kartu su CMR važtaraščiais pateikė atsakovui trylika PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui, tačiau atsakovas už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas neatsiskaitė iki šiol. Atitinkamai, reikalavimas už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas iš viso sudaro 15 428 Eur sumą: 7 068 Eur įsiskolinimas pagal devynias sąskaitas faktūras, kurias atsakovas pripažįsta, bei 8 360 Eur įsiskolinimas pagal keturias sąskaitas faktūras, kurių atsakovas nepripažįsta.   

3.       Atsakovas UAB „PREMIER SERVICE“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo UAB ,,RIVI Logistics“ ieškinio dalį dėl 8 360 Eur skolos atmesti; ieškinio reikalavimą dėl 7 068 Eur skolos sumokėjimo tenkinti ir šį skolos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į 24 lygias įmokas; atsakovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas iš dalies sutinka su ieškovo nurodytais reikalavimais, atsakovas neginčija skolos dėl 7 068 Eur, tačiau likęs reikalavimas yra nepagrįstas – atsakovas nesutinka su keturiomis pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2020-02-21 serija LOG Nr. 2020/11419, 2020-02-24 serija LOG Nr. 2020/11431, 2020-02-27 serija LOG Nr. 2020/11445 ir 2020-02-17 serija LOG Nr. 2020/11409, remiantis tuo, jog paslaugų teikimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo remiantis nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis niekada nesusiklostė. Atsakovas savo argumentus grindė tuo, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokios sutarties ar kito teisinio dokumento (užsakymo), kurie patvirtintų, jog atsakovas buvo užsakęs krovinio gabenimo paslaugas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, todėl, atsakovo nuomone, ieškovas stengiasi prisiteisti pinigų sumas už paslaugas, kurios niekada faktiškai nebuvo suteiktos. Atsiliepime pažymima, jog vien išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko. Atsakovas taip pat nurodo, jog paslaugos, už kurias buvo išrašytos keturios sąskaitos faktūros, kurias atsisako apmokėti, buvo suteiktos visai kitai įmonei – „Netstone Products L.P.“, tai patvirtina tai, jog pradinėse PVM sąskaitose faktūrose pirkėju buvo nurodyta būtent „Netstone Products L.P.“. Remiantis tuo, kad „Netstone Products L.P.“ yra savarankiškas juridinis asmuo, įmonė turi pati atsakyti už savo prievoles, nepriklausomai nuo to, kas yra bendrovės akcininkas. Atsižvelgiant į tai, jog sąskaitos buvo perrašytos be jokio teisinio pagrindo, atsakovo nuomone, ieškinio dalyje dėl 8 360 Eur jis buvo įtrauktas kaip netinkamas atsakovas, o tinkamas atsakovas šiuo atveju yra būtent „Netstone Products L.P.“. Taip pat, atsakovo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai – susirašinėjimai „Skype“ bei „Whatsapp“ programėle, laikytini neįpareigojančiais ir nesukuriančiais atsakovui teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai:

4.1.                      priteisė iš atsakovo UAB „PREMIER SERVICE“ ieškovui UAB „RIVI Logistics“ 15 428 Eur už krovinių pervežimo paslaugas;

4.2.                      priteisė iš atsakovo ieškovui 8,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 428 Eur), skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.3.                      priteisė iš atsakovo ieškovui 3 905,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad:

5.1.                      Faktą, kad atsakovas užsakė ieškovo paslaugas keturiems vežimams, kuriuos ginčija, atlikti, pagrindžia ieškovo atstovo ir atsakovo vadovo M. M. susirašinėjimas telefonu per „Whatsapp“ programėlę. Susirašinėjime yra nurodomi vilkikų, kuriais bus atliekami krovinių vežimai, valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Analogiški vilkikų valstybiniai numeriai yra nurodyti CMR važtaraščiuose, kuriais buvo vykdomi ginčo vežimai: CMR važtaraščio Nr. AZ 2625106 25 grafoje pagrindinis numeris/vilkikas/puspriekabė – (duomenys neskelbtini); CMR važtaraščio Nr. 20021802 25 grafoje pagrindinis numeris/vilkikas/puspriekabė – (duomenys neskelbtini); CMR važtaraščio pagal vežimo sutartį su UAB „Transaura“ 25 grafoje pagrindinis numeris/vilkikas/puspriekabė – (duomenys neskelbtini); CMR važtaraščio Nr. 20022502 25 grafoje pagrindinis numeris/vilkikas/puspriekabė –(duomenys neskelbtini).

5.2.                      Byloje nekilo ginčo, kad pagal tarp šalių jau kelerius metus nusistovėjusią verslo praktiką atsakovas vežimo paslaugą pas ieškovą užsakydavo žodžiu. Nepaisant to, kad nėra rašytinės sutarties, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, kurio turinys, forma ir galiojimas yra aptarti CMR konvencijos 4–9 straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad nei CMR konvencija, nei nacionaliniai teisės aktai nereikalauja privalomos rašytinės formos. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, jog pervežimo sutartis yra konsensualinė sutartis. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnį važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, o ieškovo pateiktų važtaraščių atsakovas neginčijo.

5.3.                      Atsakovo prieštaravimai ieškovo pateiktiems įrodymams: susirašinėjimams (2020-03-02 – 2020-12-03 laikotarpyje), išrašomų sąskaitų 2020 metų vasario, kovo, balandžio mėnesių registrams (jų pakeitimams), yra niekuo nepagrįsti – iš susirašinėjimų netgi matyti, jog atsakovo vadovas neginčijo užmokesčio už paslaugas dydžio, atvirkščiai, atsakovo vadovas susirašinėjimuose nurodo, jog už „Netstone Products L.P.“ skolą sumokės. Todėl teigtina, kad tarp ginčo šalių sąskaitų perrašymas už ieškovo suteiktas atsakovui vežimo paslaugas buvo įprasta, tarp šalių nusistovėjusi praktika.

5.4.                      Tai, jog ieškovas keturias minėtas sąskaitas faktūras gavo praėjus beveik metams po paslaugų suteikimo, reiškia, jog ieškovas apmokėjimo laukė iš atsakovo nurodyto mokėtojo „Netstone Products L.P.“, tačiau iš šios įmonės beveik metus nesulaukęs apmokėjimo, dėl apmokėjimo kreipėsi į paslaugų užsakovą ir gavėją – atsakovą.

5.5.                      Dėl prašymo išdėstyti 6 968 Eur įsiskolinimą 24 mėnesiams, tesimas sprendė, jog įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į atsakovo pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir atkreipia dėmesį, jog atsakovas ieškinį pripažindamas 6 968 Eur skolos dalyje, bylos nagrinėjimo eigoje nesumokėjo ieškovui bent dalies skolos, ieškinio visiškai nepripažino, be to nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo finansinės padėties pagerėjimą ateityje. Be to, nesant ieškovo sutikimo atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas laikė, kad vykdymo atidėjimas ar išdėstymas pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl 8 360 Eur skolos atmesti, o kitoje dalyje dėl 7 068 Eur skolos sumokėjimo tenkinti ir šį skolos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į 24 lygias įmokas. Priteisti iš ieškovo UAB ,,RIVI Logistics“ atsakovo UAB ,,PREMIER SERVICE“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovas nurodo, kad niekada neužsakė krovinių gabenimo paslaugų iš ieškovo pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2020-02-021 serija LOG Nr. 2020/11419, 2020-02-24 serija LOG Nr. 2020/11431, 2020-02-27 serija LOG Nr. 2020/11445 ir 2020-02-17 serija LOG Nr. 2020/11409, o krovinių gabenimo paslaugų teikimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo remiantis nurodytomis PVM sąskaitomis faktūromis niekada nesusiklostė. Skunde pabrėžiama, jog už minėtas sąskaitas faktūras turi atlyginti ne atsakovas, o trečiasis asmuo „Netstone Products L.P.“, nes paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, todėl ir skolos reikalauti ieškovas turi būtent iš trečiojo asmens, o ne iš atsakovo.

6.2.                      Atsakovas teigia, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokios sutarties ar kito teisinio dokumento (užsakymo), kurie patvirtintų, jog atsakovas buvo užsakęs krovinio gabenimo paslaugas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Taip ieškovas neįgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnyje numatytų reikalavimų ir taip ieškovas, pasinaudodamas sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos visai už kitas paslaugas, siekia prisiteisti skolą už paslaugas, kurios atsakovui faktiškai nebuvo suteiktos.

6.3.                      Atsakovas taip pat nurodo, jog vien išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepakanka, kad kreditorius turėtų galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti tam tikrų pinigų sumų iš skolininko, taip pat, jog vien PVM sąskaitos faktūros išrašymas nepatvirtina, kad jas išrašęs asmuo patyrė joje nurodomas išlaidas, todėl vien PVM sąskaitų faktūrų perrašymas nesukūrė atsakovui pareigos atsiskaityti pagal šias sąskaitas faktūras nesusiklosčius tarp šalių paslaugų teikimo santykiams.

6.4.                      Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokio susitarimo įforminto raštu, kad atsakovas atliks mokėjimus už kitą įmonę „Netstone Products L.P.“, kuriai būtent ir buvo suteiktos krovinių gabenimo paslaugos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo nurodytas susirašinėjimas laikytinas neformaliu, vykdytas per „Skype“, „Whatsapp“ programėles, nepriimant galutinio sprendimo ir neįforminant jo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl toks ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas laikytinas teisiškai neįpareigojančiu ir nesukuriančiu atsakovui teisinių pasekmių, kadangi jokios paslaugos atsakovui pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras nebuvo suteiktos, o atsakovas neįsipareigojo įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį. Vien susirašinėjimų bei žodinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo negalima laikyti jog atsakovas įsipareigojo apmokėti ir ginčo PVM sąskaitas faktūras. Todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog PVM sąskaitų faktūrų perrašymas atsakovui yra teisėtas ir pagrįstas.

6.5.                      Tai, jog krovinio gabenimo teisiniai santykiai buvo susiklostę ne su atsakovu, o su įmone „Netstone Products L.P.“, patvirtina ir tai, kad pradinėse PVM sąskaitose faktūrose pirkėju buvo nurodyta įmonė „Netstone Products L.P.“. Atsižvelgiant į tai, būtent į šią įmonę ieškovas ir turėjo nukreipti savo reikalavimą dėl minimų PVM sąskaitų faktūrų.

6.6.                      Remiantis CK 6.79 straipsniu, laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia. Todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas galėtų būti laikomas įmonės „Netstone Products L.P.“ laiduotoju ir atsakyti už kitos įmonės prievoles.

6.7.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas neįtraukti į nagrinėjamą bylą Netstone Products L.P trečiuoju asmeniu pažeidė imperatyvias įstatymo normas ir sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

6.8.                      Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu neišdėstyti skolos mokėjimo dalimis, nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis šiuo metu itin sunki, dėl šalyje įvesto karantino ir su tuo susijusių ribojimų įmonė patyrė sunkių finansinių padarinių, pelnas ženkliai krito. Todėl nors atsakovas sąžiningai pripažįsta 7 068 Eur skolą ieškovui, tačiau šiuo metu neturi finansinių galimybių likusią skolos sumą sumokėti iš karto. Atsakovo įsiskolinimo ieškovui suma yra didelė, jos visos iš karto priteisimas ženkliai pablogintų įmonės finansinę padėtį, pažeistų ne tik atsakovo, bet ir jo darbuotojų interesus. Vis dėlto, atsakovo teigimu, jis turi finansinių pajėgumų likusią nesumokėtą skolos dalį (7 068 Eur) sumokėti dalimis.

7.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei ieškovo naudai priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Ieškovas nurodo, kad nors atsakovas ir teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, tačiau iš esmės nepateikia jokių argumentų, kurie neteisėtumą pagrįstų. Apskritai, apeliaciniame skunde pateikiami tokie patys argumentai, kaip ir atsiliepime į ieškinį.

7.2.                      Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, jog teismas konstatavo, kad atsakovas užsakė paslaugas pagal keturias sąskaitas: 2020-02-17 PVM sąskaitą faktūrą serija LOG Nr. 2020/11409, 2020-02-21 PVM sąskaitą faktūrą serija LOG Nr. 2020/11419, 2020-02-24 PVM sąskaitą faktūrą serija LOG Nr. 2020/11431, 2020-02-27 PVM sąskaitą faktūrą serija LOG Nr. 2020/11445, remdamasi vien tik susirašinėjimais. Ieškovas pabrėžia, jog teismas ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, kurių didžiąją dalį pateikė būtent ieškovas, o atsakovas apskritai beveik nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją, rėmėsi vien tik paaiškinimais.

7.3.                      Ieškovas nurodė, jog procesas buvo paremtas dispozityvumo, lygiateisiškumo bei rungimosi principais, atsižvelgiant į tai, ieškovas viso proceso metu buvo aktyvus, teikė ne tik žodinius paaiškinimus, bet ir rašytinius įrodymus, o atsakovas šiuos įrodymus tiesiog neigė, tačiau savo neigimo niekuo nepagrindė. Teismas visapusiškai ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus ir jais remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą.

7.4.                      Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovo argumentai, jog tarp jo ir ieškovo nebuvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl to, nes tarp jų nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, yra nepagrįsti, kadangi nepaisant to, kad nėra rašytinės sutarties, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, tai reglamentuojama ir CMR konvencijoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė vežimo paslaugų teisiniai santykiai, nes pagal nuo 2014 metų tarp šalių nusistovėjusią verslo praktiką, atsakovas vežimo paslaugas užsakydavo žodžiu.

7.5.                      Atsakovas nurodė, jog ieškovo pateikti susirašinėjimai tarp jo ir atsakovo vadovo kaip įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl šie susirašinėjimai negalėtų būti tinkamas įrodymas byloje. Priešingai, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei kiti teisės aktai nenumato, jog rašytiniai įrodymai privalo būti tik formalūs.

7.6.                      Atsakovas teigia, jog teismui netenkinus prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti bendrovės „Netstone Products L.P.“, ir pasisakius dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, atsirado absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Ieškovo nuomone, šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, kadangi aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas padarė įtaką trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju, teismo sprendimas jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms nepadarė, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

7.7.                      Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys. 

9.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 8 360 Eur užmokestis už krovinių vežimą, neišdėstytas pripažįstamos 7 068 Eur skolos mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.  

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

11.       Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog ieškovas UAB „RIVI Logistics“ atsakovui UAB „PREMIER SERVICE“ teikė tarptautinio pervežimo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 lapkričio 30 d. ieškovas atsakovui išrašė 13 sąskaitų faktūrų (kurių bendra suma – 15 428 Eur), iš kurių atsakovas pripažino 9, jų suma 7 068 Eur.

12.       Likusių 4 sąskaitų faktūrų, t. y. 2020-02-17 PVM sąskaitos faktūros serija LOG Nr. 2020/11409, 2020-02-21 PVM sąskaitos faktūros serija LOG Nr. 2020/11419, 2020-02-24 PVM sąskaitos faktūros serija LOG Nr. 2020/11431, 2020-02-27 PVM sąskaitos faktūros serija LOG Nr. 2020/11445), kurių bendra suma siekia 8 360 Eur, atsakovas nepripažįsta.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2020-02-10 sudarė krovinių pervežimo sutartį su vežėju UAB „Reritransa“, kuria susitarė dėl krovinio (rūbai, batai; 10 tonų) pervežimo maršrutu Riminis-Vilnius, automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Pagal CMR važtaraštį Nr. AZ 2625106 krovinio siuntėjas PREMIER SERVICE srl, gavėjas UAB „PREMIER SERVICE“, (duomenys neskelbtini). Atsakovas krovinį priėmė 2020-02-18 ir tai patvirtino antspaudu CMR važtaraščio 24 grafoje. 

14.       Ieškovas 2020-02-17 sudarė krovinių pervežimo sutartį su vežėju UAB „InterVAL“, kuria susitarė dėl krovinio (rūbai, avalynė; 10 tonų) pervežimo maršrutu Vilnius-Maskva, automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data 2020-02-18, vieta (duomenys neskelbtini). Pagal CMR važtaraščius Nr. 20021801 ir 20021802 krovinys pristatytas gavėjui „PREMIER GROUP“ LLC 2020-02-21.  

15.       Ieškovas 2020-02-18 sudarė krovinių pervežimo sutartį su vežėju UAB „Transaura“, kuria susitarė dėl krovinio (rūbai, batai; 10 tonų) pervežimo maršrutu Riminis-Vilnius. Pagal CMR važtaraštį krovinio siuntėjas PREMIER SERVICE srl, gavėjas UAB „PREMIER SERVICE“, automobilio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atsakovas krovinį priėmė ir tai patvirtino antspaudu CMR važtaraščio 24 grafoje.

16.       Ieškovas 2020-02-24 sudarė krovinių pervežimo sutartį su vežėju UAB „Rytų kryptis“, kuria susitarė dėl krovinio (rūbai, avalynė) pervežimo maršrutu Vilnius-Maskva, automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pasikrovimo data 2020-02-25, vieta (duomenys neskelbtini). Pagal CMR važtaraščius Nr. 2002501 ir 2002502 krovinys pristatytas gavėjui „PREMIER GROUP“ LLC 2020-02-29 (žr. siuntėjo nurodymai, 13 grafa).  

17.       Ieškovas faktinių vežėjų pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, atitinkamai išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui atsakovui.

18.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vežimo sutarties sudarymo tarp šalių fakto, atsakovui teigiant, kad jis vežimo paslaugų pagal ginčo sąskaitas faktūras neužsakė, todėl jam nekyla pareiga jas apmokėti.

Dėl vežimo sutarties sudarymo

19.       CK 6.807 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kroviniai vežami pagal vežimo sutartis. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

20.       Iš krovinių vežimo dokumentų, pagal kuriuos prašoma priteisti skolą, matyti, kad kroviniai buvo gabenami kelių transporto priemonėmis maršrutais Riminis (Italija)-Vilnius, Vilnius-Maskva (Rusija).

21.       Pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalį, ši konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Nagrinėjamu atveju kiekvienas ginčo krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone, vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį), krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio pervežimui išduotas važtaraštis, patvirtinantis vežimo sutarties sudarymą, o pats vežimas buvo atliekamas pagal konvencijos sąlygas (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 9 straipsnio 1 dalis), taigi šalių teisiniams santykiams taikytina CMR konvencija.

22.       Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Pažymėtina, jog pagal CMR konvenciją krovinio siuntėjas yra vežimo užsakovas, t. y. asmuo, sudaręs sutartį su vežėju. Tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo.

23.       Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (CMR konvencijos 4 straipsnis, 9 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

24.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nebuvo pasirašiusios vienos rašytinės formos vežimo sutarties. Tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo tinkamo rašytinio susitarimo dėl pervežimo paslaugų, nesudaro pagrindo teigti, kad šio susitarimo apskritai nebuvo. Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencija 4,9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). 

25.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tarp šalių susiklosčiusių vežimo teisinių santykių sprendė, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad važtaraščiui nepatvirtinant krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo fakto egzistavimo, dėl šalių valios sudaryti krovinio pervežimo sutartį fakto turi būti sprendžiama remiantis ne vien važtaraščiu, bet ir kitais įrodymais bei šių įrodymų visuma; pareiga įrodyti vežimo sutarties sudarymo faktą tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022).

26.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 180 straipsnyje nurodyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 186 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

27.       Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

28.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

29.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

30.       Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, ieškovas savo reikalavimus grindė pateikdamas CMR važtaraščius, pagal kuriuos krovinius, vežtus iš Italijos į Vilnių, priėmė pats atsakovas, tai patvirtina važtaraščių grafose esantis atsakovo antspaudas. Taip pat ieškovas pateikė ir susirašinėjimus su atsakovo vadovu M. M.programėlėmis „Skype“ bei „Whatsapp“, iš kurių matyti, jog atsakovas iš ieškovo prašo užsakyti mašinas pervežimams, susirašinėjime ieškovas atsakovui nurodo užsakytų vežėjų automobilių valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (2020-02-11 susirašinėjimas, 2020-02-11 CMR važtaraštis Nr. AZ 2625106, 2020-02-17 PVM sąskaita faktūra LOG Nr. 2020/11409), (duomenys neskelbtini) (2020-02-17susirašinėjimas, 2020-02-18 CMR važtaraščiai Nr. 2002-1801, 20021802, 2020-02-21 PVM sąskaita faktūra LOG Nr. 2020/11419), (duomenys neskelbtini) (2020-02-20 susirašinėjimas, 2020-02-21 CMR važtaraštis, 2020-02-24 PVM sąskaita faktūra LOG Nr. 2020/11431), (duomenys neskelbtini) (2020-02-25 susirašinėjimas, 2020-02-25 CMR važtaraštis, 2020-02-27 PVM sąskaita faktūra LOG Nr. 2020/11445), kurie sutampa su CMR važtaraščiuose, kuriais buvo vykdomi ginčo vežimai, bei atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytais valstybiniais numeriais. Taip pat iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog atsakovo vadovas neginčijo įsiskolinimo, pareigos apmokėti, tačiau teigė, kad tai padarys vėliau, nes šiuo metu jo turtinė padėtis sudėtinga, tai suprantama ir iš to, jog atsakovo vadovas nurodo nemokėjęs atlyginimo darbuotojams tris mėnesius, tuo tarpu ieškovo atstovė teigė, jog ieškovui nėra svarbus mokėjimus atliekantis subjektas. Taigi atsakovo UAB „PREMIER SERVICE“ vadovo siųstos žinutės leidžia daryti išvadą, kad būtent šalys per savo atstovus tarėsi dėl ginčo krovinių pervežimo ir susidariusios skolos apmokėjimo. 

31.       Byloje esančių įrodymų analizė patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ginčo vežimo sutartis sudarė ieškovas su atsakovu, atsakovui tenka pareiga už ginčo pervežimus sumokėti 8 360 Eur skolą. Atsakovo argumentai, kuriais teigiama, jog jis neužsakė iš ieškovo pervežimo paslaugų, o tas paslaugas užsakė kitas asmuo, pvz., įmonė „Netstone Products L.P.“, nėra pagrįsti įrodymais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovas rėmėsi tik bendro pobūdžio prieštaravimais, teiginiais, jog susirašinėjimai yra netinkamas įrodymas, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jo prieštaravimus – nepateikė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo atsakovas neneigia susirašinėjimų, važtaraščių tikrumo, kvestionuojamas tik šių įrodymų tinkamumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius sudarytos vežimo sutarties šalis bei konstatavus, kad būtent atsakovui kaip užsakovui tenka pareiga mokėti už ieškovo jam suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, bylos teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kam, dėl kokių priežasčių ir kiek kartų ieškovas perrašinėjo sąskaitas faktūras, nepaisant to, kad bylos duomenys (ieškovo pateikti duomenys apie išrašomų sąskaitų 2020 metų vasario, kovo, balandžio mėnesių registrai (jų pakeitimai)) patvirtina tarp šalių egzistavus tokią praktiką ne tik ginčo mokėjimų atvejais.

32.       Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas įrodinėjimo priemonėmis gali būti bet kokie faktiniai duomenys, taigi ir elektroniniu būdu gauti duomenys, jei jie suteikia informacijos apie įrodinėjamus faktus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog susirašinėjimai suteikė informacijos apie reikšmingus bylai įvykius, iš susirašinėjimo dokumentų aišku, kas, su kuo ir kada susirašinėjo (nurodomas atsakovo telefono numeris, pokalbiuose susirašinėjama apie ginčo dalyką, nurodomi tie patys automobilių valstybiniai numeriai, kaip ir sąskaitose faktūrose) bei tai, jog atsakovas neneigė susirašinėjimų tikrumo, laikoma, jog susirašinėjimai yra tinkama įrodinėjimo priemonė.

33.       Kaip minėta, tarp šalių buvo susiklostę vežimo santykiai ir sudaryta vežimo sutartis (CK 6.192 straipsnio 3 dalis). Pagal sutarčių vykdymo principus, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis). Atsakovo skola yra susidariusi pagal 13 sąskaitų faktūrų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Laikotarpiu nuo 2020 vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 22 d. (nuo pirmosios neapmokėtos sąskaitos faktūros iki pretenzijos pateikimo) atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl važtaraščių ar kitų dokumentų pateikimo, nenurodė, kad reikalingi dokumentai buvo nepateikti ir kt. Kitaip tariant, atsakovas neturėjo nusiskundimų ieškovui, neprašė pateikti dokumentų, iš ko galima teigti, kad sutartis buvo įgyvendinta tinkamai, tai matyti ir iš į bylą pateiktų šalių atstovų susirašinėjimų. Tai, kad atsakovas paslaugų pagal keturias ginčijamas sąskaitas faktūras niekada neužsakė, nurodoma tik 2022 m. vasario 24 d. gautame atsiliepime į pretenziją, iki tol atsakovas skolos neginčijo.

34.       Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas teismo proceso metu nepaneigė savo prievolės apmokėti 13 sąskaitų faktūrų, kurias ieškovas pateikė už vežimo paslaugų suteikimą, laikoma, kad atsakovas neįvykdė prievolės, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog prievolė turi būti įvykdyta pilna apimtimi, tai yra, ieškovui priteisiant 15 428 Eur įsiskolinimą.

Dėl trečiojo asmens neįtraukimo

35.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme į procesą turėjo būti įtraukta įmonė „Netstone Products L.P.“ Neįtraukus įmonės, anot atsakovo, remiantis CPK 329 straipsniu, turi būti nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

36.       Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai yra numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, kurio 2 punktas numato, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokiu asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleista, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-103/2010).

37.       Ginčijamu sprendimu nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai pasisakyta dėl įmonės „Netstone Products L.P.“ teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustačius, kad ginčo vežimo santykiai susiklostė tarp bylos šalių, atsižvelgiant į tai, kas buvo anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog „Netstone Products L.P.“ turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, ir kad jo neįtraukimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

38.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė 7 068 Eur skolos, kurios byloje neginčijo, sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, padalinant priteistą sumą į 24 lygias įmokas. Pirmosios instancijos teismas tokio atsakovo prašymo netenkino.

39.        Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas arba išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečios bylos šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo, taip pat vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

40.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad jis neturi nekilnojamojo turto, jo veikla nuostolinga, turi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nesudaro pagrindo nurodytas priežastis laikyti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie objektyvias ir išimtines priežastis, dėl kurių negali įvykdyti teismo sprendimo. Bylos nagrinėjimo metu, nors ir skolos dalies neginčydamas, atsakovas nedėjo pastangų, kad bent dalis būtų ieškovui apmokėta, įsiskolinimas tęsiasi jau daugiau nei 2 metus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad tenkinus atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ieškovo interesai, šalių lygiateisiškumas ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklė.

42.       Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra ir tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių duomenų byloje atsakovas nepateikė.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos argumentas, konstatuoja, kad tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teisme nebuvo, toks nenustatytas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

46.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

47.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 804,65 Eur (2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, Teisinių paslaugų suteikimo aktas, 2022 m. vasario 3 d. bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovui iš atsakovo. 

48.       Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 188 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kuris apelianto nebuvo sumokėtas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RIVI Logistics“, juridinio asmens kodas 302329467, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PREMIER SERVICE“, juridinio asmens kodas 304436375, 804,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Atmesti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „PREMIER SERVICE“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PREMIER SERVICE“, juridinio asmens kodas 304436375, valstybei 188 Eur žyminio mokesčio.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                         Asta Jakutytė-Sungailienė

                                            Eglė Surgailienė

Urmila Valiukienė