Bylos Nr. 2A-1717-803/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00741-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.7.; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės L. P. ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo atsakovui UAB koncernui „ACHEMOS GRUPĖ“ ir atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ priešieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) L. P..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė

1. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl išmokos (premijos), susijusios su darbo teisiniais santykiais, vertinimo.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2014-12-12 sprendimo darbo byloje Nr. APS-36-21527 dalį, kuria atsisakyta išieškoti neišmokėtą vidutinio darbo užmokesčio dalį per laikotarpį nuo 2014-09-26 iki 2014-10-30, bei išieškoti iš atsakovo neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį už nurodytą laikotarpį.

3. Ieškovė įrodinėja, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dalyje dėl priverstinės pravaikštos fakto pripažinimo (nagrinėjama kitoje byloje) ir vidutinio darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo. Teismui pripažinus paskelbtą prastovą neteisėta, darbuotojui už tokį laikotarpį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė nurodo, jog jos vidutinio darbo užmokesčio (toliau –VDU) per laikotarpį nuo 2014-09-26 iki 2014-10-30 skaičiuojamasis laikotarpis yra 2014-06-01 – 2014-08-31 (ieškovė dirbo per šį laikotarpį 58 dienas). Darbo ginčų komisijos priteistas ketvirtinės premijos dydis už 2014 m. II ketv. – 634,41 Eur (2190,48 Lt) turėjo būti priskaičiuotas prie 2014 m. liepos mėn. darbo užmokesčio ir turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės VDU už 2014-09-26 – 2014-10-30 laikotarpį (ieškovė dirbo per šį laikotarpį 22 dienas), VDU didinant, todėl ieškovei išieškotinas VDU skirtumas 10,94 Eur (37,77 Lt) už vieną darbo dieną ir, atitinkamai, –240,68 Eur (831,02 Lt) už 2014-09-26 – 2014-10-30 laikotarpį. Ieškovės manymu, darbo ginčų komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog darbo įstatymai nenumato priverstinės pravaikštos instituto nesant nutrauktų darbo santykių, ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą išieškoti susidariusią VDU nepriemoką (T.1, b.l.1-10).

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Paaiškino, jog ieškovei buvo nuo 2014-09-26 paskelbta prastova ne dėl darbuotojo kaltės, kuri atšaukta 2014-12-04. Už prastovos laikotarpį ieškovei sumokėtas jos vidutinis darbo užmokestis teisės aktų nustatyta tvarka. Prastovos paskelbimo teisėtumas nenuginčytas. Klausimas, ar prastova laikytina priverstine pravaikšta ar ne, neturi įtakos ieškovės reikalavimų išsprendimui. Už prastovą atsakovas yra nustatęs ir sumokėjęs ieškovės vidutinį darbo užmokestį. Tarp šalių yra ginčas dėl to, ar darbdavys turėjo pareigą išmokėti ieškovei ketvirtinės premijos dalį (individualų priedą) už 2014 m. II ir III ketvirčius kaip garantuotą darbo užmokesčio dalį ir kokiu būdu, atsižvelgiant į tai, turėjo būti apskaičiuotas VDU už prastovos laikotarpį. Atsakovas teigia, jog ieškovės VDU, apskaičiuotas ir išmokėtas už prastovos laikotarpį negali būti didinamas tuo pagrindu, kad 2014-12-12 skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos ketvirtinių premijų dalys už 2014 m. II ir III ketvirčius. Skaičiuojant ieškovės VDU už prastovą, turi būti įskaitytos tik tos sumos, kurias darbdavys priskaičiavo ieškovei 3 mėnesius iki atitinkamo prastovos mėnesio. Kadangi darbdavys nėra sumokėjęs ginčijamos ketvirtinių premijų dalies (individualaus priedo) savo sprendimu iki prastovos, ši premijų dalis niekada ir netaps priskaičiuota tuo metu. Darbo ginčų komisijai priteisus ieškovės naudai individualų priedą 2014-12-12, jis tapo ieškovei priskaičiuota suma 2014-12-12. Ši suma nėra priskaičiuota darbuotojai iki prastovos (T.I, b.l.117-120).

5. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu ieškovei, kuriame prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2014-12-12 sprendimo Nr. 5527 dalį, kuria L. P. priteista iš UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ 5653,21 Lt (1637,28 Eur) ketvirtinių premijų ir L. P. atitinkamus reikalavimus atmesti, priteisti iš L. P. 1637,28 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl trečiosios premijos dalies, kuri skiriama valdybos sprendimu. Nuostatai individualaus priedo skyrimo nesieja su jokiais rodikliais, normomis ar kriterijais, kuriuos turėtų vykdyti darbuotoja. Individualus priedas ieškovei skiriamas arba neskiriamas valdybos sprendimu, kurio priėmimas pagal Nuostatus yra paliktas darbdavio nuožiūrai. Be to, Nuostatai nustato maksimalų (iki 20 proc.), o ne konkretų individualaus priedo dydį ir aiškią darbdavio teisę savo nuožiūra sumažinti ketvirtines premijas arba iš viso jų neskirti. Todėl tiek ketvirtinė premija apskritai, tiek ir individualus priedas, kaip viena iš ketvirtinės premijos dalių, nėra ieškovei darbo sutartimi garantuota darbo užmokesčio dalis. Atsakovo valdyba, priimdama sprendimą mažinti ieškovei išmokėtiną individualų priedą, naudojosi nuožiūros teise, numatyta Nuostatuose, atsižvelgdama į ieškovės užimtas vadovybės lygmens pareigas ir prarastą darbdavio pasitikėjimą darbuotoja dėl jos sukelto interesų konflikto. 2014-09-19 ieškovė su buvusiu atsakovo vadovu pasirašė jai asmeniškai naudingą susitarimą, kuris sukelia neprotingą riziką atsakovui. Pagal susitarimo 3 p., ieškovei nustatyta 18 VDU dydžio išeitinė išmoka. Susitarimo 4 p. numatyta, jog kilus ginčui dėl ieškovės atleidimo teisėtumo, atsakovas rizikuotų ne tik pagal įstatymus teismo priteistinomis sumomis, bet ir papildoma 10 VDU dydžio kompensacija (T.1, b.l.12-19).

6. Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (T.2, b.l.1-4) nurodė, kad faktinė tvarka negali sudaryti ieškovės premijavimo pagrindo. Ieškovės pareigoms, atsižvelgiant į vadovavimo funkciją bei juridinį išsilavinimą, yra keliami aukštesni reikalavimai. Pripažinus, kad individualaus priedo skyrimo sąlygomis taikytinas Darbo tvarkos taisyklių 6.12 punktas, individualaus priedo sumažinimas ar neskyrimas ieškovei buvo sąžiningas ir pagrįstas darbdavio sprendimas ir atitinka Darbo tvarkos taisyklių 6.12 punktą. Ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, ką įrodo 2014-09-19 sudarytas susitarimas su buvusiu bendrovės vadovu, o tai reiškia, kad ieškovė buvo nelojali darbdaviui. Generalinis direktorius R. Ž. darbo ginčų komisijoje nagrinėjamoje byloje dėl neišmokėtos ketvirtinės premijos dalies patvirtino, kad atsakovo įmonėje buvo įprasta praktika individualų priedą laikyti darbdavio nuožiūra skiriama skatinamąja premija, kuri galėjo būti mažinama nenurodant priežasčių, o 2014-09-19 nesąžiningi susitarimai su ieškove ir jos sutuoktiniu profesinės sąjungos komiteto nariu M. P. buvo sudaryti ne jo, o jų pačių iniciatyva ir interesais. Be to, atsakovui ir atsakovo dukterinėms įmonėms taikomos skirtingos premijavimo sistemos, todėl negali būti vadovaujamasi atsakovo pasisakymais praeityje dėl dukterinių įmonių premijavimo sistemos. Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-24746-631/2015 ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį perdavė žinias apie valdybos veiklą KAG darbuotojų profesinei sąjungai. Tokiu būdu, ieškovė galimai atskleidė atsakovo informaciją ir pažeidė DK 19 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2015-03-23 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-608-852-2015, vertindamas 2014-09-25 susitarimą, padarė išvadą, kad jis yra nesąžiningas ir netaikytinas kaip pažeidžiantis įstatus bei jį sudariusio atsakovo buvusio vadovo R. Ž. kompetencijos ribas. Net jeigu ieškovės premijavimo sąlygoms būtų taikomas atsakovo darbo tvarkos taisyklių 6.12 punktas, 2014-09-19 susitarimas ir su juo susijusios aplinkybės reiškia, kad atsakovo valdybos sprendimai mažinti ieškovės ketvirtinę premiją už 2014 m. II ir II ketvirčius atitinka darbo tvarkos taisyklių 6.12 punktą. Atsakovas pažymi, kad neprašė darbo ginčų komisijos vertinti 2014-09-19 susitarimą, nes jį vertinant galėjo kilti jo galiojimo klausimas. Su 2014-09-19 susitarimu susijusias aplinkybes gali vertinti tik teismas. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 2.4.4 punktu ir pažymi, kad ketvirtinių premijų skyrimo tikslais valdybai nėra teikiamos jokios ataskaitos apie vadovybės ketvirčio strateginių užduočių įvykdymą.

7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, nurodydama, kad jis nepagrįstas. Paaiškino, jog nuo 2012-07-01, vadovaujantis UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“ vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatais, atsakovo darbuotojams, tarp jų ir ieškovei, taikoma darbo užmokesčio sistema apėmė tarifinį darbo užmokestį (pastoviąją darbo užmokesčio dalį), nurodytą darbo sutartyje konkrečia suma, taip pat kintamą darbo užmokesčio dalį – premijas už darbo rezultatus. Ieškovei, kaip ir kitiems darbuotojams, nuo pat Nuostatų įsigaliojimo 2012-07-01 buvo taikoma kintama darbo užmokesčio dalis. 2014 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. nustatytu terminu pagal Nuostatus, ieškovei nebuvo išmokėta kintama darbo užmokesčio dalis už 2014 m. II ketv. rezultatus už laikotarpį nuo 2014-05-29 iki 2014-06-30. Nurodyta darbo užmokesčio dalis ieškovei buvo išmokėta pavėluotai (2014 m. lapkričio mėnesį), tačiau nepilna, kadangi naujai paskirta Koncerno valdyba ieškovei neskyrė premijos dalies už jos darbo rezultatus. 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovei kintama darbo užmokesčio dalis už 2014 m. III ketv. rezultatus buvo sumokėta nepilna, t.y. Koncerno valdyba ieškovei vietoj 20 proc. premijos dalies už darbuotojos rezultatus, skyrė tik 7 proc., nors jokių drausminių nuobaudų ar darbdavio pretenzijų dėl darbo funkcijų vykdymo 2014 m. III ketv. ieškovei nebuvo pareikšta. Dėl atsakovo argumentų, jog atsakovo sprendimus sumažinti ketvirtinės premijos ieškovei dydį už 2014 m. II ir III ketv., neva, lėmė Susitarimo pasirašymas, ieškovė nurodo, kad Susitarimas neturi jokios sąsajos su ketvirtinės premijos ieškovei mažinimu, jo pasirašymas nesusijęs su premijos už darbo rezultatus mažinimo pagrindu – atitinkamą ketvirtį atliktu arba per tą ketvirtį nustatytu darbuotojo darbo drausmės pažeidimu, pavestų pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju. Atsikirsdama į atsakovo argumentus, ieškovė nurodo, jog ketvirtinė premija pagal Nuostatus sudarė ieškovės darbo užmokesčio dalį, nes ji yra sulygta darbo sutartimi, ji yra apskaičiuojama nuo bazinio dydžio vadovaujantis iš anksto nustatytais kriterijais ir mokama nustatytu periodiškumu daugiau nei dvejus metus. Ieškovės premijos dydis 2014 m. II ketv. privalėjo sudaryti 46 proc. nuo tarifinio atlyginimo. Ši premija turėjo būti ieškovei išmokėta iki 2014-08-15. Ieškovei faktiškai išmokėtas premijos dydis už II ketv. – 46 proc. už II ketv. laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-05-28 išmokėta laiku, 26 proc. už II ketv. Už laikotarpį nuo 2014-05-29 iki 2014-06-30 išmokėta pavėluotai – 2014 m. lapkričio mėn. Neišmokėtos, Darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotos premijos dalis – 20 proc. (2190,48 Lt) už II ketv. laikotarpį nuo 2014-05-29 iki 2014-06-30. Ieškovės premijos dydis pagal nustatytus kriterijus III ketv. privalėjo sudaryti 44 proc. nuo tarifinio atlyginimo. Ši premija turėjo būti ieškovei išmokėta iki 2014-11-15. Ieškovei faktiškai išmokėtas premijos dydis už III ketv. – 31 proc. už III ketv. išmokėta laiku. Neišmokėtos darbo ginčų komisijos sprendimu išieškotos premijos dalis – 13 proc. dalis lygi 3462,73 Lt sumai už III ketv. (T.1, b.l.127-140).

8. Ieškovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (T.2, b.l.11-13) nurodė, kad atsakovo ir atsakovo dukterinėse bendrovėse taikomos apmokėjimo sistemos yra pagrįstos tais pačiais principais. Individualiu priedu atsakovas įvardina vieną iš ketvirtinių premijų perskaičiavimo kriterijų, susietą su darbuotojo pareigingumo vertinimu. Šis kriterijus numatytas ir Koncerno dukterinių bendrovių nuostatuose. Nėra jokių duomenų apie tai, kad susitarimo pasirašymas turėjo kokią nors įtaką atsakovo valdybos sprendimui dėl ketvirtinės premijos ieškovei mažinimo, ar kad atsakovo valdyba buvo informuota apie kokias nors aplinkybes, susijusias su individualiu susitarimu. Atsakovo vadovo pareigas ėjęs R. Ž. darbo ginčų komisijos posėdžio metu patvirtino, kad individualus susitarimas buvo sudarytas atsakovo profesinės sąjungos ir darbdavio tarpusavio derybų kontekste, siekiant užtikrinti darbo santykių stabilumą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-608-852-2015 nustatytomis aplinkybėmis, vertina ne ieškovės pareigų vykdymą, o jos veiklą profesinėje sąjungoje. Atsakovo valdyba, priimdama sprendimą dėl ieškovei ketvirtinių premijų skirimo, iš viso nebuvo informuota apie kokias nors aplinkybes, susijusias su 2014-09-25 bendru susitarimu. Ieškovė vadovaujasi Vilniau apygardos teismo 2015-08-31 nutartimi, kurioje teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-608-852-2015 pirmos instancijos teismas nesprendė bendro susitarimo teisėtumo klausimo, netyrė ar susitarimo sudarymui taikytini kolektyvinių sutarčių sudarymui keliami reikalavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendime konstatavo, kad ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas. Nustatė, jog byloje ginčijama ieškovei mokėto darbo užmokesčio priedo, kaip sudėtinės darbo užmokesčio dalies, teisinė prigimtis ir ieškovės teisė gauti šį priedą už 2014 m. II ir III ketvirčius.

10. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovo Nuostatuose įtvirtintos ketvirtinės premijos sudaro kintamąją ieškovės darbo užmokesčio dalį. Atmetė atsakovo argumentą, jog individualaus priedo mokėjimas paremtas Nuostatų 2.2.2.3. punktu, nes individualaus priedo, kaip premijos rūšies, Nuostatai nenumato. Pagal Nuostatų 1.2 punktą bendrovėje premijos už darbo rezultatus išskiriamos į šias rūšis: ketvirtinės premijos, papildomas premijavimas, metinis premijavimas. Ketvirtinės premijos mokamos 2.2.1. punkte nustatytu periodiškumu, t.y. ketvirtinės premijos skiriamos pirmą sekančio ketvirčio mėnesį. Pagal Nuostatų 2.1.1 punktą bazinis ketvirtinės premijos dydis sudaro iki 50 procentų faktinio ketvirtinio tarifinio darbo užmokesčio fondo. Tai reiškia, kad ketvirtinės premijos pagal Nuostatų įvardintus punktus yra premijos, mokamos už nustatytą rodiklį – atliktus darbo rezultatus, jos nėra nukreiptos į ateitį kaip motyvacinė priemonė. Įvertinęs bendrovėje priimtus darbo užmokesčio mokėjimui reguliuoti skirtus individualius teisės aktus, teismas nurodė, kad pagal atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 6.12 punktą ketvirtinės premijos mokėjimas yra siejamas ir su kitu rodikliu, t.y. su darbuotojo pareigingumo vertinimu. Pagal taisyklių 6.15 punktą, esant galiojančiai drausminei nuobaudai, darbuotojui skatinimo priemonės netaikomos.

11. Taip pat teismas konstatavo, jog valdyba negalėjo priimti sprendimo skirti ieškovei ketvirtinės premijos, kaip skatinamosios priemonės, nes šios priemonės skyrimas priskirtinas vadovo kompetencijai. UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus 2013-07-08 patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl darbo apmokėjimo ir premijavimo Koncerno „Achemos grupė“ bendrovėse ir vienos iš atsakovo dukterinių bendrovių UAB „Transachema“ darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatai įrodo, kad atlyginimas bendrovėje susideda iš pastoviosios dalies ir kintamos dalies. Kintamąją darbo užmokesčio dalį sudaro ketvirtinės/mėnesinės premijos, kurios mokamos kas mėnesį arba kas ketvirtį. Kintamoji atlygio dalis priklauso nuo bendrovės veiklos rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad premijų rūšys darbo apmokėjimo sistemose sutampa, teismas padarė išvadą, kad atsakovo bendrovėje anksčiau ir šiuo metu egzistuoja praktika, pagal kurią bedrovės vadovybei yra skiriama ketvirtinė premija kaip kintamoji darbo užmokesčio dalis, pagal aiškius kriterijus, nustatytu periodiškumu. Tokiu atveju, kai Valdančiosios bendrovės darbuotojų personalinio pareigingumo žiniaraščiai 2014-05-31, 2014-06-30, 2014-07-31, 2014-08-31, 2014-09-30 patvirtino, kad ieškovė jai pavestas užduotis už 2014 m. II ketv. (nuo 2014-04-01 iki 2014-06-30) ir už 2014 m. III ketv. (nuo 2014-07-01 iki 2014-09-26) įvykdė tinkamai bei jai nebuvo skirtos drausminės nuobaudos už nurodytus laikotarpius,  teismo buvo pripažinta, jog  ieškovė turėjo gauti ketvirtinės premijos dalį, skiriamą valdybos sprendimu, pilna 20 procentų apimtimi.

12. Teismas pripažino neįrodytu atsakovo argumentą, kad ieškovės ir UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ generalinio direktoriaus R. Ž. 2014-09-19 susitarimo dėl darbo sutarties sąlygų pasirašymas ir 2014-09-27 susitarimo dėl KAG profsąjungos, kurioje ieškovė užėmė pirmininko pavaduotojos pareigas, narių teisių užtikrinimo inicijavimu, pasirašymas turėjo įtakos sprendžiant dėl premijos skyrimo. Teismas nustatė, kad dėl ieškovės veiklos pradėtas tyrimas, nutraukiant ieškovei tuo pagrindu skelbtiną prastovą buvo baigtas 2014-12-04, todėl tyrimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai niekaip negalėjo paveikti valdybos narių sprendimų, priimtų 2014-10-20 ir 2014-10-29 valdybos posėdžiuose.

13. Įvertinęs tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyti argumentai dėl to, ar prastova laikytina priverstine pravaikšta, neturi įtakos ieškovės reikalavimo išsprendimui, teismas plačiau šių aplinkybių nevertino.  Už prastovą atsakovas buvo nustatęs ir mokėjęs ieškovei vidutinį darbo užmokestį. Tačiau atsakovui nesavalaikiai paskyrus ieškovei ketvirtinę premiją už 2014 m. II, III ketv. rezultatus ir dėl to išmokėjus nepilną premijos dalį, teismas konstatavo, kad vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atsakovas apskaičiavo netinkamai, todėl jį perskaičiavo, išieškant priklausantį vidutinio darbo užmokesčio skirtumą. 

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 5653,21 Lt priteisimo ieškovės naudai iš atsakovo yra paliktas nepakeistu, atsakovo prašymą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė (T.3, b.l. 42-54).  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Apeliantas (atsakovas) UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“ pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas, nes:

16.1. neįvertino, kad premijos skyrimas priklauso darbdavio diskrecijai. Be to, nagrinėjamoje byloje premija neturi darbo užmokesčio požymių, kadangi ji buvo nustatoma kiekvieną ketvirtį vien valdybos sprendimu, neatliekant jokio rezultatų vertinimo;

16.2. pasisakė apie premijavimo nuostatus kaip darbuotojos darbo sutarties dalį. Be to, atlikęs tokį vertinimą, teismas galimai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas;

16.3. apskaičiuodamas priteistą sumą teismas nesilaikė Vyriausybės nustatytos vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, pagal kurią į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojamos tik skaičiuojamuoju laikotarpiu skirtos premijos.

17. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes:

17.1. sistemiškai neįvertino visų įrodymų, t.y. suteikė prioritetą liudytojo K. J. parodymams dėl faktiškai taikomos premijavimo tvarkos, neatsižvelgdamas į premijavimo nuostatų tekstą, skirtingų datų valdybos sprendimus dėl premijų skyrimo ir jų projektų, anksčiau premijuotų darbuotojų paaiškinimus;

17.2. spręsdamas dėl ieškovės elgesio sąžiningo, teismas nepagrįstai rėmėsi byloje nedalyvavusio K. B. atsakymais raštu, kurie buvo pateikti į bylą. Minėto asmens paaiškinimai patvirtina tik tai, kad parašyta Nuostatų 2.4 punkte: ginčijamo premijos dalies skyrimo tikslais į valdybos posėdžius nėra teikiami darbuotojo vertinimo duomenys (T.3, b.l. 58-68).  

              18.  Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad ketvirtinės premijos buvo sulygtos kaip darbo užmokesčio dalis, mokėtos jau dvejus metus. Teismas pagrįstai atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog premijos dydis gali būti nustatytas konkrečiu dydžiu. Ieškovei priklausantį darbo užmokestį sudarė tiek tarifinis darbo užmokestis, tiek kintama darbo užmokesčio dalis – premijos. K. J. dalyvavo premijavimo sistemos kūrime, duomenų apie jo nepatikimumą byloje nėra, todėl jo parodymai yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Ketvirtinės premijos bazinis dydis 50 proc. perskaičiuojamas atsižvelgiant į tris kriterijus: a) 20 proc. reikšmės turi koncerno dukterinių bendrovių EBITDA rodiklių įvertinimas; b) 10 proc. reikšmės teikiama koncerno išlaidų plano įvykdymui; c) 10 proc. reikšmės teikiama paties darbuotojo tinkamam pareigų vykdymui. Valdybos narių nesutarimas dėl konkretaus darbuotojo pareigų pažeidimo nereiškia, kad šios premijos nėra skiriamos už darbo rezultatus, tiesiog premijos dydis nustatomas pagal valdybos narių skirtų procentų vidurkį. Individualaus priedo Nuostatų 1.2 punktas nenumato, o ketvirtinės premijos mažinimo taisyklės apibrėžtos būtent šiame teisės akte. Ieškovė pagrindė, kad ketvirtinės premijos už 2014 m. II, III ketv. rezultatus mažinimas neatitiko Nuostatų. Aplinkybės dėl kitiems darbuotojams neskirtos premijos, paaiškėjusios po šios bylos iškėlimo, neturi teisinės reikšmės.  Ieškovės prašomos priteisti darbo užmokesčio sumos, priteistos už praeities laikotarpius, nepriklausomai nuo jų išmokėjimo, įskaičiuojamos į praeities laikotarpių darbo užmokesčio sumas. Tai reiškia, kad vidutinio darbo užmokesčio, išieškotino iš apelianto, apskaičiavimas yra teisingas (T.3, b.l. 73-82).  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010-06-16 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė L. P. nuo 2010-07-07 buvo priimta į vyresnio juristo pareigas, tačiau per darbo santykių laikotarpį ieškovės pareigos keitėsi: nuo 2013-03-01 paskirta Teisės ir turto valdymo skyriaus vadove, nuo 2014-05-29 laikinai (R. Ž. buvimo Generalinio direktoriaus pareigose laikotarpiu) perkelta į Teisės ir bendrųjų reikalų direktorės pareigas, kurios pagal atsakovo pareigybių struktūrą priskirtos vadovybei, nustatant mėnesinį atlyginimą – 10000 Lt (T.1, b.l. 30-35). UAB koncerne „ACHEMOS GRUPĖ“ vadovybės ir kitiems darbuotojams, tame tarpe ieškovei, taikomi premijavimo sistemos nuostatai, patvirtinti 2012-09-26 valdybos nutarimu Nr. 1362-12-153 ir galiojantys nuo 2012-07-01 (T.1, b.l. 37-49). Byloje esantis UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ 2013-02-28 įsakymas dėl darbo sutarties su ieškove pakeitimo, pažymos apie ieškovės gautas pajamas 2012-2014 metais, suvestinis ieškovės atsiskaitymo lapelis įrodo, kad ieškovei užimant Teisės ir bendrųjų reikalų direktorės pareigas, už 2014 m. I ketvirtį, t.y. per laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-05-28, buvo išmokėta ketvirtinė premija, kuri paskirta vadovaujantis Nuostatų 2.2.2.3 punktu (darbo bylos 34, 36-38 lap., T.1, b.l. 124). Tačiau 2014-10-20 valdybos posėdyje buvo nuspręsta l.e.p Teisės ir bendrųjų reikalų direktorei L. P. už 2014 m. II ketvirčio rezultatus neskirti premijos, o 2014-10-29 valdybos posėdyje skirti 7 procentų premijos dydį už 2014 m. III ketvirtį (T.3, b.l. 34-37). Ieškovė prašė išieškoti 20 procentų ketvirtinių premijų už 2014 m. II ir III ketv. dalį, mokamą valdybos sprendimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino kaip pagrįsta tokį reikalavimą, o apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl Nuostatų 2.2.2.3 punkto aiškinimo ir taikymo, sprendžiant dėl ketvirtinės premijos dalies skyrimo ieškovei, kaip vadovaujančias pareigas užėmusiai darbuotojai.

Dėl papildomo uždarbio dalies išieškojimo

20. Pagal DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisingo apmokėjimas už darbą principas yra vienas iš svarbiausių principų, reglamentuojančių darbo santykius. Darbo teisės teorijoje darbo sutarties sąlygos pagal nustatymo būdą skirstomos į nustatomas šalių susitarimo ir norminio akto (įstatymo, kolektyvinės sutarties ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis byloje L. B. v. Lietuvos aklųjų biblioteka, bylos Nr. 3K-3-274/2008). Nustatytas įstatymo leidėjo teisinis reguliavimas, darbo teisės teorija ir praktika pagrindžia, kad akto nuostatos, iš kurių galima spręsti dėl sutartų darbo apmokėjimo sąlygų (DK 95 straipsnio 3 dalis), tampa privalomos ir aiškinamos bei taikomos atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį, santykių praktiką. Darbo apmokėjimo sąlygos, įtvirtintos ne tik darbo sutartyje, bet, pavyzdžiui, nuostatuose ir kituose administracijos aktuose, tampa saistančiomis darbdavį (DK 229 straipsnis).

21. UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatų 2.2 punktas reglamentuoja pagrindines sąlygas ketvirtinių premijų skyrimui. Pagal minėtų Nuostatų 2.2.2 punktą „ketvirtinė premija skiriama sekančiai:

2.2.2.1. iki 20 procentų premijos dalis skiriama už Valdybos patvirtintų Koncerno dukterinių bendrovių EBIDTA rodiklių (pelno iki finansinės veiklos rezultatų, valdymo mokesčio ir amortizacijos) vykdymą už ketvirtį ir nuo metų pradžios pagal įmonių grupes nurodytas priede F. Premijos dalis gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu šis rodiklis už ataskaitinį ketvirtį bus neįvykdytas, tačiau nuo metų pradžios bus įvykdytas;

2.2.2.2. iki 10 procentų premijos dalis skiriama: vadovybei – už bendrovės išlaikymo kaštų plano vykdymą, kitiems darbuotojams – už padalinio kaštų plano vykdymą;

2.2.2.3. iki 20 procentų premijos dalis skiriama: vadovybei – Valdybos sprendimu; padalinių vadovams – vadovo pagal funkcinį pavaldumą teikimu ir Prezidento tvirtinimu; kitiems darbuotojams – padalinio vadovo teikimu, suderinus su vadovu pagal funkcinį pavaldumą, ir Prezidento tvirtinimu“ (T.1, b.l.40).

22. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Nuostatų 2.2.2.3. punkto aiškinimo, kuris yra detalizuojamas minėto akto 2.3 punkte. Nuostatų 2.3.1.2. punktas aiškiai apibrėžia atveją, kai ketvirtinė premija vadovybės nariams (šiai darbuotojų kategorijai priklausė ieškovė ginčo laikotarpiu) mažinama arba neskiriama, t.y. ketvirtinė premija gali būti sumažinta arba visai neskirta: „valdybos ir/arba Prezidento sprendimu; sumažinama jų ketvirtinės išlaidų sąmatos (išskyrus darbo apmokėjimo straipsnį) viršijimo sumos dydžiu pagal vyr. buhalterio paruoštą pažymą, išskyrus atvejus, kai yra Prezidento leidimas pateisinti viršijimą. Jeigu ketvirtinė vadovybės nario sąmata viršyta, tačiau nuo metų pradžios sąmata nėra viršyta, tai premija nemažinama“. Taigi šių punktų analizė atskleidžia, kad darbdavio diskrecija dėl darbo apmokėjimo sąlygų yra reglamentuota teisės taikymo aktu, jame numatant ketvirtinės premijos vadovybės nariams mažinamo arba neskyrimo pagrindą – vadovybės nario ketvirtinės premijos išlaidų viršijimas. Inter alia, aiškus ir dydis – viršijimo suma, kuri apskaičiuota pagal vyr. buhalterio paruoštą pažymą, ir skaičiavimo tvarka – vadovybės nariui priskirta sąmata. Visais kitais atvejais išmokama 20 procentų premijos dalis. Pažymėtina, kad Nuostatų 2.3.1.2. punkte išdėstyta dispozijoje sąlyga dėl ketvirtinės premijos vadovybės nariams skyrimo yra absoliučiai apibrėžta, kai tuo tarpu 2.3.2 punkte tokios išmokos kitiems darbuotojams mokėjimas yra reglamentuotas lanksčiau, t.y. įvedant siūlymo ir darbdavio (prezidento) sprendimo teisės kriterijus, nepriklausomai nuo objektyvių sąlygų (pvz., buhalterinių duomenų ir pan.). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad tokia premijos dalis neturi darbo užmokesčio požymių ir priklauso išskirtinai nuo jo valios (T.3, b.l.59), atmetamas (CPK 185 straipsnis).

23. Tokia apeliacinio teismo išvada pagrįsta ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą nurodyta, jog išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) aiškūs, yra laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisė kolegijos 2011 m. balandžio 26 d.  civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų III skyrius reglamentuoja papildomo premijavimo atvejus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jame išdėstytos nuostatos taip pat paneigia apelianto argumentą, kad Nuostatų 2.2.2.3. punkte reglamentuotas papildomas uždarbis nėra privaloma sudėtinė darbo užmokesčio sistemos dalis. Tai reiškia, kad Nuostatų III skyriuje numatytos išmokos yra skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį, priklausančios nuo darbdavio valios, dėl kurių nereikalaujama suderintos šalių valios buvimo, o darbdavys neturi pareigos išmokos sumokėti. Tačiau, kaip jau konstatuota nutarties 22 punkte, ketvirtinė premija vadovybės nariams yra aiškiai apibrėžta, išreikšta konkrečiu dydžiu, nustatant konkrečias mokėjimo aplinkybes, todėl tampa privalomai išmokėtina. Tai, kad nebuvo šalių 2010-06-16 sudarytoje darbo sutartyje blanketinės dispozijos į Nuostatus, per se nepaneigia darbuotojo teisės į išmoką, nes kaip jau nurodyta nutarties 20 punkte, tai reikštų teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimą ir darbdavio vengimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (DK 229 straipsnio pažeidimas).

25. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą įrodinėja ir tuo, kad ieškovė buvo pažeidusi Darbo taisyklių 6.12 punktą, nes sukėlė interesų konfliktą, nepaisė lojalumo reikalavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tam, kad būtų galima spręsti dėl darbo drausmės pažeidimo ir atsirastų galimybė ieškovei taikyti bet kokio pobūdžio sankciją, pagal tų pačių Taisyklių 6.11 punktą, turėjo būti parengtas įsakymas, kuriuo įformintas pažeidimo faktas, o tada jau buvo galima taikyti Taisyklių 6.12 punktą, numatantį teisę neišmokėti premijos dalies (T.1, b.l.165). Taigi apeliantas nepateikė įrodymų, kad laikėsi Taisyklių nuostatų, todėl atmetamas jo argumentas, jog premijos dalies priteisimas tokiomis aplinkybėmis pažeidžia DK 36 straipsnio 1 dalies reikalavimus (T.3, b.l.63). Bet kuriuo atveju apeliantas net neginčija teismo nustatytos aplinkybės, jog dėl ieškovės veiklos pradėtas tyrimas, nutraukiant ieškovei tuo pagrindu skelbtiną prastovą buvo baigtas 2014-12-04, todėl tyrimo metu nustatytos aplinkybės objektyviai niekaip negalėjo paveikti valdybos narių sprendimų, priimtų 2014-10-20 ir 2014-10-29 valdybos posėdžiuose.

26. Apelianto argumentas yra nepagrįstas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nuostatuose įtvirtintos ketvirtinės premijos sudaro kintamąją ieškovės darbo užmokesčio dalį, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje išaiškinta, kad premijos priskyrimas darbo užmokesčiui yra siejamas su darbo rodikliu (T.3, b.l.63). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatų 2.2 punktas būtent siejamas su rodiklių įvykdymu. Netgi tuo atveju, jei nėra vykdomas rodiklis už ataskaitinį ketvirtį, tačiau nuo metų pradžios bus įvykdytas, tai yra pagrindas skirti iki 20 proc. premiją. Nuostatų 2.2.2.2. punktas numato teisę gauti vadovybei premiją už bendrovės išlaikymo kaštų plano vykdymą. Tai taip pat yra rodiklio įvykdymas, nukreiptas į vadovo darbo specifiką. UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ 2015-03-20 valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad valdyba kiekvieno ketvirčio eigoje stebi Koncerno valdybos suformuluotų Koncerno strateginių tikslų įgyvendinimą, juos peržiūri ir vertina valdybos posėdžiuose (T.3, b.l. 14-22). Pildomi Valdančiosios bendrovės darbuotojų personalinio pareigingumo žiniaraščiai 2014-05-31, 2014-06-30, 2014-07-31, 2014-08-31, 2014-09-30 dienai (T.1, b.l. 148-152), kuriuose fiksuojamas pavedimų įvykdymas, turi ir pasiekto darbo rezultato apskaitos paskirtį. Bet kuriuo atveju, analizuojant sistemiškai Nuostatų 2.2 ir 2.3 punktus, galima spręsti, kad papildomo uždarbio suma, skiriama vadovybės nariui, yra priklausoma nuo bendrovės ir dukterinių bendrovių darbo rodiklių, kaštų plano įvykdymo, pavedimų įvykdymo, strateginių tikslų įgyvendinimo, o tai jau vadovo darbo rezultato išdava. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama išvada yra teisinga.

27. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad nagrinėjamoje byloje reikėjo vadovautis išaiškinimais, kurie atlikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu, nes minėtoje kasacinio teismo byloje ginčo objektas buvo darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimas. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama dėl apelianto, kaip darbdavio, įsipareigojimo mokėti papildomą uždarbį pagal korporacinę normą. Darbdaviui priimti jo teisės aktais lygiai taip pat privalomi kaip ir darbuotojui (DK 35 straipsnio 1 dalis).  Be to, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014).

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo)“ 3.5. punktas numato, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar vienų metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams. Pagal to paties teisės akto 6 punktą apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Taigi pagal nurodytas teisės akto nuostatas pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaičiavo priklausančias išmokėti ieškovei sumas, pripažinus, kad papildomas uždarbis privalėjo būti išmokėtas. Apeliantas teismo apskaičiuotos sumos dydžio neginčijo, nepateikė būtinų duomenų neišmokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimui patikrinti, nors tokia pareiga numatyta DK 208 straipsnyje. Tokiu atveju apelianto argumentas dėl nepagrįsto vidutinio darbo užmokesčio nepriemokos prieisimo atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). 

Dėl įrodymų vertinimo

29. Apeliantas, ginčydamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, įrodinėdamas materialinių ir procesinių teisės pažeidimą, nurodė, kad objektyviai neįmanoma prognozuoti, koks konkretus premijos dydis pagal Nuostatų 2.2.2.3. punktą bus paskirtas vadovybės nariams (T.3, b.l.61). Be to, anot apelianto, tam, kad būtų galima ieškovei skirti papildomą uždarbį, valdybai turėjo būti pateikta veiklos vertinimo medžiaga (T.3, b.l.63). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais, pakartodama, jog būtent vyr. buhalterio paruošta pažyma yra pagrindas valdybai priimti sprendimą dėl ketvirtinės premijos dydžio vadovybės nariui. Tai, kaip buvo skiriamos šios išmokos kitiems vadovybės nariams, nėra šios bylos dalyku, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl šių apelianto argumentų (T.3, b.l.61), tame tarpe, dėl R. Ž. premijos skaičiavimo tvarkos (CPK 13 straipsnis). Kitiems valdybos nariams ketvirtinių išmokų skyrimo praktika nepaneigia ieškovės teisės į teisingą darbo apmokėjimą pagal darbdavio priimtus ir galiojančius bendrovėje teisės taikymo aktus. Pažymėtina, kad ginčijamas papildomas uždarbis, reglamentuotas Nuostatų 2.2.2.3. punkte, yra skirtas specialiam subjektui – vadovui. Tokiu atveju apelianto argumentas, kad tokia išmoka turi būti būtinai susijusi su darbo rodikliu (pasiektu darbo rezultatu), kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai), nes tokio reikalavimo nenumato Nuostatų 2.2.2.3. punktas.

30. Sprendžiant dėl Nuostatų 2.2.2.3. punkto taikymo paskirties, būtina išsiaiškinti ir šio teisės akto reakcijos genezę. Tokiu atveju tampa svarbūs liudytojo K. J., dalyvavusio kuriant šiuo metu atsakovo bendrovėje galiojančią atlygio ir motyvavimo sistemą. Liudytojas nurodė, kad ketvirtinė premija yra atlygio dalis, nes jos negavus darbuotojai negautų rinkos kainos atitinkančio darbo užmokesčio, tuomet būtų suinteresuoti nutraukti darbo santykius. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę šiems paaiškinimas, nes jis pats nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, reikia atsižvelgti į sutartinių santykių esmę, tikslą, derybas dėl sutartinių santykių, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pakartotinai nepateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taigi asmens parodymai, dalyvavusio Nuostatų rengime, yra svarbūs, be to, jo paaiškinimų teisingumą įrodo apelianto 2011-11-08 pateiktas išaiškinimas, nurodant, kad darbo užmokesčiu laikomas ne tik tarifinis atlygis bet ir kiti priedai bei priemokos pagal skatinimo sistemą, išskyrus bendrovėse nustatytą tvarką mokamas vienkartines premijas jubiliejaus, Kalėdų, veteranų vardo suteikimo progomis (T.1, b.l. 147). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog teismo išvada dėl to, kad Nuostatuose įtvirtintos ketvirtinės premijos sudaro kintamąją ieškovės darbo užmokesčio dalį, yra prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).  Taip pat apeliantas įrodinėdamas, jog teismas neištyrė darbdavio į bylą pateiktų įrodymų, nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų teismas neįvertino ir kaip jie paveikia teismo sprendimo teisingumą. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apeliantas nesutinka su atliktu įrodymų ir K. J., R. Ž. paaiškinimų vertinimu (T.3, b.l.67). Teisėjų kolegija nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas nepagrįstas sprendimas.

31. CPK 192 straipsnio 8 dalis numato, kad „išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina“.

32. Apeliantas įrodinėja, kad teismas negalėjo remtis UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos pirmininko pareigas 2014 metais ėjusio K. B. rašytiniai paaiškinimais, nes jis nebuvo apklaustas liudytoju. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats apeliantas nurodė, jog K. B. paaiškinimai patvirtina tik tai, kas matyti ir iš Nuostatų 2.4 punkto (T.3, b.l.67).  Taigi galima spręsti, jog apeliantas šio argumento nelaiko reikšmingu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas išvadą dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo padarė iš į bylą pateiktų įrodymų visumos, t.y. Valdančiosios bendrovės darbuotojų personalinio pareigingumo žiniaraščių (T.1, b.l. 148-152), Valdybos nutarimo dėl ketvirtinio premijavimo nutarimo (T.2, b.l. 185, 188), 2015-03-20 valdybos posėdžio protokolo (T.3, b.l. 14-22), išsamiai pasisakė dėl Nuostatų, Taisyklių ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepagrindė argumento dėl to, kaip sprendimas veikia neįtrauktus į bylą asmenis, jų nenurodė (T.3, b.l.59), apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

33. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantas išreiškia nesutikimą su teismo sprendimu, iš esmės pakartodamas savo poziciją dėl ginčo aplinkybių. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio.

36. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

atmesti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB koncerno „Achemos grupė“, j.a.k. 156673480, 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                  Ona Gasiulytė                                                                                                    

  Virginijus Kairevičius

          Rūta Petkuvienė