Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-641-2014].doc
Bylos nr.: 2-641/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Afalitos laivų menedžmentas 110885593 atsakovas
,,Valeksa" 123703158 atsakovo atstovas
FINGOOD LLP OC312588 Ieškovas
Amino Limited ir Fingood LLP įgaliotas atstovas Kęstutis Kuoras kreditoriaus atstovas
Amino Limited pareiškėjas
Knighthill Properties Establishment trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai:
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos nagrinėjimo atidėjimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pareiškimo palikimas nenagrinėto:
Pareiškimo palikimas nenagrinėto, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Atsiliepimai į apeliacinį skundą
Atskirieji skundai:
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 2-641/2014

Procesinio sprendimo kategorija 122.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited, veikiančių K. K. vardu, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti Fingood LLP vardu K. K. paduoto atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Fingood LLP prašymas dėl jo reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

 

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo  2012 m. spalio 4 d. nutartimi palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pareiškėjai Amino Limited ir Fingood LLP, atstovaujami K. K., pateikė prašymus įtraukti Amino Limited į trečios eilės kreditorių sąrašą su 6 708 790,40 Lt finansiniu reikalavimu ir Fingood LLP į trečios eilės kreditorių sąrašą su 25 536 636 Lt (7 395 921 EUR) finansiniu reikalavimu.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited prašymų dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo. Teismas, prieš spręsdamas pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited, kaip kreditorių, reikalavimų patvirtinimo klausimą, išsprendė procesinį tinkamo atstovavimo klausimą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Fingood LLP vardu prašymą pareiškęs K. K. neturi tinkamai patvirtinto įgaliojimo atstovauti šią bendrovę ir reikšti reikalavimus bei atlikti kitus veiksmus bendrovės vardu. Šią išvadą teismas padarė, įvertinęs šias aplinkybes: 1) 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas K. K. Fingood LLP vardu išduotas ne įmonės registre nurodytų akcininkų; 2) 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas, kuris K. K. buvo išduotas penkiems metams, nėra pažymėtas apostile ir nėra duomenų, kad įgaliojimas išduotas Lietuvos Respublikoje; 3) nėra duomenų, kad įgaliojimą K. K. išdavusi RELTEX LIMITED atstovė S. I. turėjo tokius įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatavo, kad tinkamas Fingood LLP atstovas yra advokatas V. Z..

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. atskirąja nutartimi nutarė informuoti prokurorą apie tai, kad K. K., T. I., S. V., A. S., A. Y. ir S. I. veiksmuose galimai yra nusikaltimų, numatytų LR BK 182 ir 300 straipsniuose, požymių.  Teismas pažymėjo, jog 2013 m. lapkričio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu K. K. pateikė teismui 2011 m. liepos 26 d. Spencer Rise Limited ir Reltex Limited išduoto neapostilizuoto specialaus įgaliojimo veikti Fingood LLP vardu kopiją, nurodydamas, kad jo tvirtinti apostile nereikia, atsižvelgiant į tai, kad tai yra juridinio asmens Lietuvos Respublikoje išduotas įgaliojimas, kuris pagal CK 2.138 straipsnį neturi būti tvirtinamas notariškai. Klaipėdos apygardos teisme 2013 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje K. K. pateikė 2011 m. liepos 26 d. vykusio Fingood LLP narių Spencer Rise Limited, atstovaujamos A. Y., ir Reltex Limited, atstovaujamos S. I., susirinkimo protokolo kopiją, kuri turėjo patvirtinti, jog susirinkimo metu Vilniuje buvo nuspręsta K. K. išduoti specialų įgaliojimą, galiojantį iki 2016 m. liepos 26 d. Teismas įpareigojo K. K. pateikti šio protokolo originalą. Teismas pažymėjo, jog anksčiau K. K. įmonę Fingood LLP atstovavo pagal tų pačių įmonių Spencer Rise Limited ir Reltex Limited 2011 m. liepos 26 d. išduotą įgaliojimą veikti Fingood LLP vardu, kuris buvo apostilizuotas, tačiau jo galiojimo terminas pasibaigė 2013 m. balandžio 8 d. Teismas iš šio apostile patvirtinto įgaliojimo nustatė, kad jį 2011 m. liepos 26 d.  Spencer Rise Limited vardu išdavė atstovė A. Y., o Reltex Limited vardu – S. I.. Šį įgaliojimą 2011 m. rugpjūčio 2 d. Edinburge, Škotijoje patvirtino notaras Iain D. H., nurodydamas, kad 2011 m. liepos 26 d. išduotas įgaliojimas buvo pasirašytas jo akivaizdoje. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad Spencer Rise Limited vardu atstovė A. Y. ir Reltex Limited atstovė S. I. notaro patvirtintą įgaliojimą K. K. 2011 m. liepos 26 d. išdavė Edinburge, Škotijoje, dėl ko fiziškai negalėjo tą pačią dieną dalyvauti Fingood LLP narių susirinkime Vilniuje ir išduoti dar vieną specialųjį įgaliojimą K. K.. Net ir darant priešingą išvadą, tokie veiksmai atrodytų abejotini ir logiškai nepaaiškinami.

K. K., veikdamas pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited vardu, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited pateiktus prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir įtraukti šias bendroves į UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ trečios eilės kreditorių sąrašą arba, teismui sutikus, kad byla nebuvo visapusiškai išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies dėl Fingood LLP prašymo bei priėmė atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies dėl Amino Limited prašymo. Teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą minėtoje dalyje, vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 338 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, kadangi skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 nutartimi buvo nustatyta, kad Fingood LLP vardu prašymą pareiškęs K. K. neturi tinkamai patvirtinto įgaliojimo atstovauti šiai įmonei, reikšti reikalavimus bei bendrovės vardu atlikti kitus veiksmus.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

Pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited vardu atskirąjį skundą padavė K. K., kuris prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies dėl Fingood LLP prašymo ir priimti pateiktą atskirąjį skundą visa apimtimi. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo nutarties skundžiama dalis yra visiškai nemotyvuota. Tai sudaro jos panaikinimo pagrindą vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
  2. K. K. turi nenuginčytą teisę atstovauti bendrovę Fingood LLP teisme. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Be to, pats teismas priėmė bendrovių vardu jų įgalioto atstovo K. K. pateiktą pareiškimą, kuriuo buvo inicijuojama jų reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo procedūra. Staigus teismo pozicijos šiuo procesiniu klausimu pasikeitimas pažeidžia jo atstovaujamos bendrovės teises ir teisėtus interesus.
  3. K. K. pateiktas Fingood LLP įgaliojimas yra galiojantis, sudarytas Lietuvoje, jo galiojimas nėra ginčijamas. Teismui buvo pateiktas 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas, o kilus klausimui dėl įgaliojimo išdavimo vietos teismui buvo pateiktas išrašas iš Fingood LLP tikrųjų narių susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta išduoti specialų įgaliojimą K. K.. Bendrovės Fingood LLP išduotame įgaliojime K. K. aiškiai įvardinta teisė atstovauti juridinį asmenį, tame tarpe teisme. Reikalavimas pateikti apostilizuotą įgaliojimą yra perteklinis, kadangi apostile tvirtinama dokumentą išdavusios valstybinės arba valstybines funkcijas atliekančios institucijos kompetencija ir įgalinimai teikti valstybinės reikšmės paslaugas, o šis įgaliojimas yra išduotas privataus juridinio asmens tikrųjų narių ir nėra patvirtintas notaro.  Be to, teismas iš Fingood LLP atstovo K. K. reikalaudamas pateikti apostilizuotus dokumentus, to paties nereikalauja iš V. P., kurio pateiktas 2007 m. gruodžio 1 d. įgaliojimas išduotas ne Lietuvoje.
  4. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl byloje pateikto Anglijos advokatės Z. R. liudijimo, jog Londono Aukštajame Teisingumo Teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal T. I. pareikštą priešieškinį, kuriuo prašoma pripažinti visus Westa Holding Ltd ir Holding Assocater Ltd išduotus įgaliojimus piliečiui V. P. negaliojančiais ab initio, kadangi šiuos įgaliojimus jam išdavė asmenys, neturintys teisės veikti bendrovės Fingood LLP vardu. Kol nėra išnagrinėtas šis ginčas, tol teismas neturėjo priimti jokių V. P. teikiamų įrodymų ir prašymų, o jo sudarytos atstovavimo sutartys su advokatais negalioja. Be to, šios aplinkybės turėjo sudaryti civilinės bylos dalies dėl Fingood LLP pateikto prašymo patvirtinti jo reikalavimą bankroto byloje sustabdymo pagrindą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Nurodo, jog toje pačioje Londono Aukštajame Teisingumo Teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra dėl pripažinimo negaliojančiomis ab initio Reikalavimo perleidimo sutartis, kas taip pat sudarė bankroto byloje nagrinėjamo klausimo sustabdymo pagrindą. Vietoj to, kad sustabdytų bylą, teismas ją išnagrinėjo nedalyvaujant Fingood LLP atstovui K. K. ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį. Kitoje panašioje civilinėje byloje Nr. 2-2979-793/2013, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal Fingood LLP ieškinį atsakovams V. P. ir V. V., teismas priėmė nutartį dėl bylos sustabdymo, nes laikė, kad byla negali būti tinkamai išnagrinėta, Anglijos teisme neišsiaiškinus, kas turi teisę valdyti Fingood LLP ir jai atstovauti.
  5. Kadangi bendrovės Fingood LLP ir bendrovės Amino Limited pareiškimai yra susiję ir buvo nagrinėjami kartu, sujungus juos į vieną bylą, darytina išvada, jog tokiu atveju kiekviena iš šių bendrovių turi teisę teikti atskirąjį skundą ir skųsti teismo nutartį dėl abiejų pareikštų reikalavimų. Todėl net ir laikant, kad Fingood LLP įgaliotas atstovas neva neturi teisės reikšti atskirąjį skundą, teismas turėtų pasisakyti dėl visos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria netenkinti pareiškėjų Fingood LLP ir Amino Limited prašymai dėl jų reikalavimų patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, nes šį atskirąjį skundą pasirašė K. K., kaip Fingood LLP ir Amino Limited įgaliotas atstovas.  Amino Limited, kaip savarankiškas juridinis asmuo, turi teisę skųsti teismo nutartį visa apimtimi.

 

Pareiškėjo Fingood LLP vardu atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikęs V. P. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Apelianto argumentas, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismo pozicija, jog K. K. neturi teisės atstovauti ieškovo Fingood LLP, yra nuosekli ir jam buvo žinoma nuo 2013 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio bei buvo išdėstyta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje.
  2. K. K., veikdamas Fingood LLP vardu 2011 m. liepos 26 d. apostilizuoto įgaliojimo pagrindu, inicijavo bankroto bylos atsakovui iškėlimą. Šio įgaliojimo galiojimo terminas baigėsi 2013 m. balandžio 8 d. Minėtą įgaliojimą K. K. įmonės Fingood LLP vardu išdavė įmonės Spencer Rice Limited ir Reltex Limited, kurios įgaliojimo išdavimo metu Anglijos įmonių registre buvo įregistruotos kaip Fingood LLP nariai. 2012 m. liepos 11 d. Aukštojo teisingumo teismo potvarkiu byloje Nr. HC11C01344 (tarp ieškovų V. P., Westa Holding Limited, Holding Associates Limited, Fingood LLP ir atsakovų T. I., F. I., J. G., Spencer Rise Limited, Reltex Limited, Transworld Express Limited, Anglijos ir Velso įmonių registro) iki teisminio nagrinėjimo dienos ar papildomo Teismo potvarkio Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited buvo suteikta teisė pateikti Anglijos įmonių registrui dokumentus, pagal kuriuos Spencer Rise Limited ir Transworld Express Limited būtų pašalinti kaip Fingood LLP nariai ir būtų atstatyta Westa Holding Limited ir Holding Associated Limited narystė bei Fingood LLP buveinės registracija Anglijos įmonių registre. 2013 m. kovo 12 d. Fingood LLP specialiuoju įgaliojimu įgaliojo V. P. atstovauti Fingood LLP UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje, suteikiant teisę atlikti visus procesinius veiksmus bendrovės vardu. Šis įgaliojimas buvo išduotas šiuo metu Anglijos įmonių registre nariais įregistruotų Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited, tinkamai apostilizuotas bei galioja trejus metus nuo išdavimo momento (iki 2016 m. kovo 12 d.). Veikdamas pagal minėtą įgaliojimą, V. P. 2013 m. balandžio 24 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. Z..
  3. Pagal CK 1.40 straipsnį įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Kadangi K. K. pateiktoje 2011 m. liepos 26 d. Spencer Rise Limited ir Reltex Limited išduoto neapostilizuoto specialaus įgaliojimo veikti Fingood LLP vardu kopijoje nebuvo nurodyta išdavimo vieta, teismas K. K. įpareigojo pateikti įrodymus, kad minėtas specialus įgaliojimas buvo išduotas Lietuvos Respublikoje, dėl ko jam būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos teisę ir netaikyti reikalavimo šį įgaliojimą tvirtinti apostile. 2013 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje K. K. pateikė 2011 m. liepos 26 d. Vilniuje vykusio Fingood LLP narių Spencer Rise Limited, atstovaujamos A. Y., ir Reltex Limited, atstovaujamos S. I., susirinkimo protokolo kopiją, kuri turėjo patvirtinti, jog 2011 m. liepos 26 d. Vilniuje vykusio Fingood LLP narių Spencer Rise Limites ir Reltex Limited susirinkimo metu buvo nuspręsta K. K. išduoti specialų įgaliojimą (galioja iki 2016 m. liepos 26 d.). 2013 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu K. K. pateikė šio 2011 m. liepos 26 d. Vilniuje vykusio Fingood LLP narių susirinkimo protokolo originalą.
  4. Įgaliojimą 2011 m. rugpjūčio 2 d. Edinburge, Škotijoje patvirtinęs notaras Iain D. H. nurodė, kad 2011 m. liepos 26 d. išduotas įgaliojimas buvo pasirašytas jo akivaizdoje. Tai reiškia, jog įgaliojimą išdavusios Spencer Rise Limited ir Reltex Limited atstovės A. Y. ir S. I. iš esmės negalėjo tą pačią dieną dalyvauti Fingood LLP narių susirinkime Vilniuje ir išduoti dar vieną specialųjį įgaliojimą K. K.. Net ir darant prielaidą, kad 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimai buvo išduoti Edinburge ir Vilniuje, tokie veiksmai vertintini kaip sunkiai tikėtini ir logiškai nepaaiškinami. Byloje nepateikta įrodymų, kad įgaliojimą pasirašiusios A. Y. ir S. I. turėjo teisę kaip įgaliotinės ar kaip valdymo organų narės atstovauti Spencer Rise Limited ir Reltex Limited bei šių įmonių vardu pasirašinėti dokumentus. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pateikti dokumentai yra suklastoti ir pasirašyti galimai neįgaliotų asmenų ir/ar ne tomis datomis, kurios yra nurodytos šiuose dokumentuose, dėl ko pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. atskirąja nutartimi informavo prokurorą apie šias aplinkybes. Neįrodžius, jog įgaliojimas buvo išduotas Lietuvoje, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad jo nereikėjo tvirtinti nei apostile, nei notariškai pagal CK 2.138 straipsnį. Todėl teismo išvada, kad K. K. neturi teisės veikti kaip Fingood LLP atstovas, yra pagrįsta ir teisėta.
  5. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad V. P. neturėjo ir/ar šio atsiliepimo surašymo metu neturi teisės atstovauti Fingood LLP pagal 2013 m. kovo 12 d. specialųjį įgaliojimą. V. P. išduotas 2013 m. kovo 12 d. specialusis įgaliojimas atstovauti Fingood LLP netapo negaliojančiu vien dėl to, jog T. I. Anglijoje nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs priešieškinį dėl šio ir kitų V. P. naudai išduotų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Byloje yra 2012 m. rugpjūčio 3 d. Anglijos įmonių registro išduotas patvirtinimas, kad Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited Anglijos įmonių registre yra įregistruoti kaip Fingood LLP nariai. Jokių apribojimų dėl šių narių teisės veikti Fingood LLP vardu pagal 2005 m. balandžio 5 d. Fingood LLP bendrijos sutartį, kurios 19 punktas suteikia teisę kiekvienam partneriui (nariui) sudaryti bet kokius sandorius ir prisiimti bet kokius sutartinius įsipareigojimus bendrijos vardu Aukštojo teisingumo teismas nenustatė. Byloje nėra duomenų dėl minėto 2012 m. liepos 11 d. Aukštojo teisingumo teismo potvarkio byloje Nr. HC11C01344 apskundimo, pakeitimo ar negaliojimo.
  6. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo privalomas CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas. T. I. byloje Anglijoje atstovaujančios advokatės Z. R. pareiškime vardijant pareikštus reikalavimus nėra nurodoma, kad byloje Nr. HC11C01344 būtų reikalaujama pripažinti negaliojančiomis 2010 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis. Net jei toks reikalavimas ir būtų pareikštas, jo nagrinėjimas neįtraukus dalyvauti 2010 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis sudariusių šalių (UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ ir Inter-Shipping Management Ltd.) būtų neįmanomas. Minėtos šalys nedalyvauja bylos Nr. HC11C01344 Anglijoje nagrinėjimo procese.
  7. Bylos sustabdymas neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, būtų pažeisti bankroto proceso tikslai.
  8. Pats bylos Nr. HC11C01344 nagrinėjimo Aukštojo teisingumo teisme Londone faktas negalėtų būti laikomas privalomu bylos sustabdymo pagrindu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kadangi tarp šių bylų nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis Aukštojo teisingumo teismo 2012 m. liepos 11 d. potvarkiu byloje Nr. HC11C01344, Anglijos įmonių registro 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvirtinimu, 2013 m. kovo 12 d. Fingood LLP specialiuoju įgaliojimu V. P. atstovauti Fingood LLP BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje, turėjo pakankamą pagrindą nustatyti, kuris asmuo šiuo metu turi teisę atstovauti Fingood LLP.
  9. Apelianto nurodoma Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2979-79/2013 buvo sustabdyta dėl Londono Aukštojo teisingumo teisme nagrinėjamos bylos Nr. HC11C01344 neprivalomuoju CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismas savo iniciatyva stabdyti bylos negali. Tuo tarpu nagrinėjamame kreditorių reikalavimų tvirtinimo proceso K. K. nė karto bylos stabdyti neprašė.
  10. Nagrinėjamoje byloje Fingood LLP atstovavęs advokatas V. Z. neatsisakė Fingood LLP vardu pareikštų reikalavimų. Priešingai – prašė teismo šiuos reikalavimus išnagrinėti, kad ateityje pasikeitus Fingood LLP atstovams nekiltų ginčų, jog minėti Fingood LLP, kaip kreditoriaus, reikalavimai atsakovui liko neišspręsti, jų buvo atsisakyta priešingai įmonės interesams.
  11. Nagrinėjamoje byloje Amino Limited turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą tik dėl tos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas Amino Limited prašymas dėl jo, kaip kreditoriaus, reikalavimų patvirtinimo. Dėl likusios nutarties dalies Amino Limited neturi jokių interesų, todėl neturi ir teisės skųsti minėtą nutartį už kitą potencialų kreditorių Fingood LLP.

 

Atsakovas BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo Fingood LLP vardu K. K. pateiktą atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo išvada, jog K. K., turėdamas įrodinėjimo pareigą, neįrodė savo įgalinimų atstovauti pareiškėją Fingood LLP, yra pagrįsta ir teisėta. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis, jog  nepatvirtintas 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas išduotas būtent Lietuvos Respublikoje. K. K. įgalinimų atstovauti pareiškėją klausimas buvo svarstomas net keliuose vykusiuose teismo posėdžiuose ir jam ne kartą buvo siūloma pateikti jo teiginius, jog nepatvirtintas įgaliojimas išduotas Lietuvos Respublikoje, patvirtinančius įrodymus (nepatvirtintą įgaliojimą išdavusių užsienio įmonių atstovų buvimą Lietuvoje jo išdavimo dieną, t.y. kelionės bilietus, sienos kirtimo dokumentus ar pan.), tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiu būdu teismui kilusios abejonės dėl K. K. išduoto nepatvirtinto įgaliojimo autentiškumo yra pagrįstos. Jų pagrįstumą sustiprina tai, jog prieš tai teiktas tą pačią dieną, t.y. 2011 m. liepos 26 d., išduotas patvirtintas įgaliojimas buvo abejonių nekeliančios formos – patvirtintas notaro bei apostile. Nepatvirtintas įgaliojimas buvo pateiktas tik tuomet, kai pasibaigė patvirtinto įgaliojimo galiojimo terminas, o įgaliojimą išdavę asmenys jau neturėjo teisės veikti pareiškėjo vardu. Su atskiruoju skundu nepateikti jokių įrodymai, paneigiantys šias pirmosios instancijos teismo nurodytas abejones nepatvirtinto įgaliojimo autentiškumu. 

2. Apelianto argumentai dėl egzistuojančio CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo yra nepagrįsti. Teismas turėjo visus įrodymus, kuriais savo reikalavimus grindė ankstesnis pareiškėjo atstovas K. K., jam taip pat buvo ne kartą sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti pareiškėjo vardu pareikštus finansinius reikalavimus įmonei. Priimdamas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo įmonei tvirtinimo (netvirtinimo), teismas įvertino būtent K. K. pareiškėjo vardu pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir padarė išvadas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo įmonei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą.

3. Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo argumentu, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Išsamūs teismo motyvai nepripažinti K. K. turinčiu teisę atstovauti pareiškėją Fingood LLP po 2013 m. balandžio 8 d., kai baigėsi patvirtinto įgaliojimo terminas, išdėstyti toje pačioje byloje pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. priimtoje nutartyje bei atskirojoje nutartyje.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje yra kilęs klausimas dėl K. K. procesinės teisės įmonės Fingood LLP vardu paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išspręstas šios įmonės reikalavimo atsakovo BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas.

 

Dėl pareigos tinkamai motyvuoti teismo nutartį

 

Apeliantas K. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nepriimdamas atskirojo skundo CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu (kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti), visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu jis padarė išvadą, jog K. K. neturi tinkamo įgaliojimo atstovauti bendrovę Fingood LLP. Todėl, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju turėtų būti konstatuotas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo procesinio sprendimo (CPK 338 str., 302 str., 291 str., 315 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas nurodytus atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kai apeliacinės instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskųstą sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis proceso teisės normų pažeidimas gali būti pripažintas sudarančiu teismo sprendimo (nutarties) panaikinimo pagrindą tik tuo atveju, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (procesinis klausimas). Tokiu atveju byla (procesinis klausimas) gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik nustačius, kad šio pažeidimo (jo padarinių) negali ištaisyti pats apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties turiniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atskirai nemotyvavo savo išvados, jog K. K. neturi tinkamo įgaliojimo atstovauti bendrovę Fingood LLP, tame tarpe ir teisės šios įmonės vardu paduoti atskirąjį skundą, tačiau ją pagrįsdamas nukreipė į savo ankstesnės 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties motyvus, kurioje buvo išspręstas įmonės Fingood LLP atstovavimo klausimas ir pasisakyta, dėl kokių priežasčių K. K., veikiantis 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimo pagrindu, negali būti laikomas tinkamu šios įmonės atstovu.  Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog toks nutarties motyvų išdėstymas iš esmės neprieštarauja nutarties turiniui keliamiems reikalavimams (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), neužkerta galimybės K. K. efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją bei atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). 

 

Dėl įmonės Fingood LLP atstovavimo teisinių santykių ir jiems taikytinos teisės

 

Skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį juridinio asmens vardu įgyvendino asmuo, turintis atstovaujamo juridinio asmens jam suteiktą teisę atstovaujamojo vardu įgyvendinti jo procesinę teisę teisę paduoti atskirąjį skundą. Tuo tikslu nagrinėjamos bylos kontekste būtina įvertinti tarp įmonės Fingood LLP ir apelianto K. K. susiklosčiusius materialiuosius atstovavimo teisinius santykius.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog atstovavimo atveju atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai (tarp atstovo ir atstovaujamojo) ir išoriniai (tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu.

Pagal CK 2.137 straipsnį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Galiojantis įgaliojimas kartu yra ir tarp šalių susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių įrodymas, kuriame apibrėžiamos atstovui pavedimo sutartimi suteiktos teisės ir jų ribos. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, dėl ko jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas K. K. savo teisę bendrovės Fingood LLP vardu atlikti procesinius veiksmus, tame tarpe bendrovės vardu paduoti atskirąjį skundą, grindė  2011 m. liepos 26 d. bendrovės Fingood LLP narių Spencer Rise Limited ir Reltex Limited išduotu specialiuoju įgaliojimu, galiojančiu iki 2016 m. liepos 26 d., kuriuo jam inter alia buvo suteikta teisė inicijuoti ir palaikyti visus teisminius procesus, kurie būtini, siekiant apginti bendrovės Fingood LLP teises ir teisėtus interesus. Apelianto manymu, tai, jog šis įgaliojimas buvo išduotas Lietuvoje, vadovaujantis CK 1.40 straipsnio 1 dalimi, lemia Lietuvos teisės taikymą įgaliojimo formai, kurios CK 2.137 straipsnio 1 dalies ir 2.138 straipsnio 1 dalies sisteminė analizė bei paties įgaliojimo faktinis turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, jog 2011 m. liepos 26 d. bendrovės Fingood LLP išduotam įgaliojimui keliamas paprastos rašytinės formos reikalavimas.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartyje ir tą pačią dieną teismo priimtoje atskirojoje nutartyje padarytų išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įmonės Fingood LLP vardu procesinius veiksmus atliekantis atstovas K. K. neįrodė, jog 2011 m. liepos 26 d. Vilniuje įvyko bendrovės Fingood LLP narių susirinkimas, kurio metu jam buvo išduotas specialusis įgaliojimas, galiojantis iki 2016 m. liepos 26 d. Teismas šį įgaliojimą ir įmonės narių susirinkimo protokolą pripažino nepatikimais rašytiniais įrodymais ir jais nesivadovavo spręsdamas bendrovės Fingood LLP atstovavimo klausimą, atsižvelgdamas į galimus jų suklastojimo požymius, kuriuos, teismo vertinimu, lėmė įrodymais pagrįstos abejonės dėl šio įgaliojimo išdavimo vietos, datos ir jį išdavusių subjektų įgaliojimų.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 str.) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog kreditoriaus Fingood LLP reikalavimo patvirtinimo atsakovo BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje procesas buvo pradėtas 2013 m. sausio 17 d., Fingood LLP atstovui K. K. veikiant šios įmonės narių (Spencer Rise Limited, atstovaujamo A. Y., ir Reltex Limited, atstovaujamo S. I.) 2011 m. liepos 26 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, galiojančiu iki 2013 m. balandžio 8 d.  Šis įgaliojimas buvo išduotas Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje, ir patvirtintas notariniu įrašu, liudijančiu įmonės Fingood LLP įregistravimo Anglijos įmonių registre faktą, įgaliojimo autentiškumą, galiojimą, jį išdavusių asmenų įgaliojimus sudaryti šį vienašalį sandorį ir jo pasirašymo 2011 m. liepos 26 d. notaro akivaizdoje faktą.  Notarinį įrašą pasirašiusio notaro Iain D. H. parašo ir pareigų tikrumas buvo patvirtintas pažyma (Apostille). Bylos nagrinėjimo metu pasibaigus šio notariškai patirtinto įgaliojimo galiojimo terminui, dėl kurio atitikimo formos reikalavimams ir jo galiojimo tarp šalių nebuvo kilę ginčų, K. K. į bylą pateikė kitą tą pačią dieną (2011 m. liepos 26 d.) tų pačių bendrovės Fingood LLP narių (Spencer Rise Limited, atstovaujamo A. Y., ir Reltex Limited, atstovaujamo S. I.), laikantis paprastos rašytinės formos reikalavimų, jam išduotą įgaliojimą, galiojantį iki 2016 m. liepos 26 d. Šis įgaliojimas, kaip byloje pateiktu 2011 m. liepos 26 d. Fingood LLP narių susirinkimo protokolu  siekė įrodyti K. K., buvo išduotas Lietuvoje, Vilniuje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo keliamas šio paprasta rašytine forma patvirtinto įgaliojimo, kaip rašytinio įrodymo, vertinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuojant 2011 m. liepos 26 d. Fingood LLP narių Vilniuje vykusio susirinkimo protokolo ir šio susirinkimo metu išduoto įgaliojimo, kaip rašytinių įrodymų, nepatikimumą, ir atsisakant jais vadovautis, esant galimiems šių įrodymų suklastojimo požymiams. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog tą pačią dieną, t.y. 2011 m. liepos 26 d., tie patys bendrovės Fingood LLP nariai (Spencer Rise Limited, atstovaujamas A. Y., ir Reltex Limited, atstovaujamas S. I.) skirtingose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos Respublikoje) įgaliotiniui K. K. išdavė du savo turiniu, galiojimo terminu ir sandorio forma besiskiriančius įgaliojimus, o taip pat 2011 m. liepos 26 d. Vilniuje išduoto įgaliojimo pateikimo į bylą aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar bendrovės Fingood LLP vardu išduotas paprastos rašytinės formos reikalavimus atitinkantis 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas apskritai buvo išduotas. Tai sudaro pagrindą teismui nesivadovauti šiuo įrodymu, sprendžiant K. K. įgaliojimų, tame tarpe procesinio atstovavimo, klausimą. Esant įrodymais pagrįstoms abejonėms dėl įmonės Fingood LLP atstovavimo pagrindą tiesiogiai patvirtinančio 2011 m. liepos 26 d. specialiojo įgaliojimo patikimumo ir jo galimo suklastojimo, argumentai dėl šio įgaliojimo atitikimo formos reikalavimams ir jį išdavusių įmonės narių įgaliojimų įmonės vardu sudaryti šį vienašalį sandorį yra išvestiniai ir neturi teisinės reikšmės galutinės teismo išvados, jog K. K. neįrodė turintis įgaliojimą veikti įmonės Fingood LLP vardu, teisingumui. 

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, remiantis kuria teisėtu įmonės Fingood LLP atstovu 2013 m. sausio 15 d. prasidėjusiame šios įmonės atstovo K. K. (turėjusio įgaliojimus įmonės vardu veikti iki 2013 m. balandžio 8 d.) inicijuotame kreditoriaus Fingood LLP reikalavimo atsakovo BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje patvirtinimo procese buvo pripažintas V. P..  Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog įmonės Fingood LLP 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimo išdavimo įgaliotiniui K. K. dieną šios įmonės teisėtais nariais, turėjusiais teisę paskirti įmonės Fingood LLP atstovą, veiksiantį įgaliojimo pagrindu, buvo Spencer Rise Limited (paskirtas 2011 m. vasario 21 d.) ir Reltex Limited (paskirtas 2011 m. vasario 18 d.) (1 t., b.l. 42-44, 59-63).  Aukštajame Teisingumo Teisme iškėlus civilinę bylą Nr. HC11C01344 pagal ieškovų (V. P., Westa Holding Limited, Holding Associates Limited ir Fingood LLP) ieškinį atsakovams (T. I., F. I., J. G., Spencer Rise Limited, Reltex Limited, Transworld Express Limited ir Įmonių registrui), kurioje inter alia sprendžiamas ginčas dėl bendrovės Fingood LLP tikrųjų narių, 2012 m. liepos 11 d. buvo priimtas potvarkis, kuriuo iki teisminio nagrinėjimo dienos ar kito teismo potvarkio ieškovams Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited leista Įmonių registro tvarkytojui pateikti dokumentus, siekiant, kad atsakovai Spencer Rise Limited ir Reltex Limited būtų pašalinti iš įmonės Fingood LLP narių sąrašo, o ieškovai Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited būtų atstatyti Fingood LLP narių registre (1 t., b.l. 139-144). Byloje nesant duomenų apie Aukštojo Teisingumo Teismo 2012 m. liepos 11 d. potvarkio panaikinimą ar pakeitimą, laikytina, jog šio procesinę ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugą suteikusio teismo potvarkio pagrindu teisėtais įmonės Fingood LLP nariais nuo jo įsiteisėjimo laikytinos įmonės Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited. Byloje yra Anglijos ir Velso Įmonių registro 2012 m. rugpjūčio 3 d. išduotas patvirtinimas, kad, remiantis Anglijos ir Velso Įmonių registro duomenimis, bendrovės Fingood LLP nariais yra įmonės Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited (1 t., b.l. 149-152). Iš bylos duomenų nustatyta, jog įmonė Fingood LLP vardu įmonės Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited 2012 m. rugpjūčio 1 d. išdavė įgaliojimą V. P., galiosiantį iki 2013 m. balandžio 5 d. (1 t., b.l. 145-148), o 2013 m. kovo 12 d. tam pačiam asmeniui išdavė specialųjį įgaliojimą, galiosiantį tris metus nuo šio įgaliojimo išdavimo dienos (4 t., b.l. 14-21). Šiuos įgaliojimus atstovui V. P. įmonės Fingood LLP vardu išdavusių narių Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited atstovų parašai yra patvirtinti atsakingo Kipro Respublikos pareigūno įgaliojimą pasirašiusių įmonės narių atstovų parašų tvirtinamuoju įrašu ir yra apostilizuoti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nustatytos bylos aplinkybės suteikė teisinį ir faktinį pagrindą pirmosios instancijos teismui bendrovės Fingood LLP vardu atstovui V. P. išduotą įgaliojimą vertinti kaip teisėtą ir jo pagrindu pripažinti šio įmonės vardu veikiančio atstovo įgaliojimus. Ta aplinkybė, jog dabartinė situacija dėl įmonės Fingood LLP narių faktiškai susidarė dėl Aukštojo Teisingumo Teismo potvarkiu, priimtu civilinėje byloje Nr. HC11C01344,  pritaikytų ieškiniu pareikštų reikalavimų procesinių apsaugos priemonių, neturi teisinė reikšmės įmonių Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited, kaip Fingood LLP narių, teisiniam statusui, o minėtame Jungtinėje Karalystėje vykstančiame teisminiame procese pritaikytų procesinių apsaugos priemonių panaikinimas teisines jų negaliojimo pasekmes sukeltų nuo tokio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo ir savaime negalėtų turėti teisinės reikšmės įmonės Fingood LLP vardu veikusių narių Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited ar jų įgaliotų atstovų atliktų veiksmų galiojimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Fingood LLP narių Westa Holding Limited ir Holding Associates Limited veiksmų, tame tarpe susijusių su įgaliojimo kitam asmeniui veikti įmonės vardu išdavimu, legitimumą, pripažįsta, jog atskirojo skundo argumentai, susiję su civilinės bylos dėl ginčo esmės (kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje) sustabdymu neturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamam savo esme procesiniam teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimo klausimui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog net ir tuo atveju, jei būtų padaryta priešinga išvada, remiantis kuria būtų pripažintas bendrovės Fingood LLP 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimo, galiojančio iki 2016 m. liepos 26 d., išdavimo K. K. faktas, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl bendrovės Fingood LLP 2013 m. kovo 12 d. atstovui V. P. išduoto įgaliojimo sudarytų pagrindą konstatuoti tarp Fingood LLP ir K. K. susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių, o tuo pačiu ir įgaliojimo, pabaigą. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į materialiųjų pavedimo teisinių santykių reglamentavimą, kurių atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Taikytinos teisės klausimas, atsižvelgiant į tai, jog susidariusią koliziją nagrinėjamoje byloje lemia egzistuojanti dviejų Europos Sąjungos valstybių narių (Lietuvos ir Jungtinės Karalystės) materialiosios teisės taikymo galimybė, spręstinas taikant 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (toliau – reglamentas Roma I) įtvirtintas kolizines normas. Remiantis  reglamento Roma I 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis, yra numatyta alternatyvi galimybė sprendžiant dėl sandorio formalaus galiojimo taikyti sandorio sudarymo vietos valstybės materialiąją teisę. Nagrinėjamoje byloje K. K. įrodinėjo, jog 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimas, galiojantis iki 2016 m. liepos 26 d., buvo išduotas Lietuvos Respublikoje, kurios CK 1.73, 1.74, 2.137 ir 2.140 straipsniuose įtirtintų normų sisteminis aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju K. K. išduotam įgaliojimui turėjo būti taikomas paprastos rašytinės formos reikalavimas. Tuo tarpu sutarčiai taikytina teisė, nesant duomenų apie pavedimo teisinių santykių šalių ar įgaliojimo išdavusio subjekto pasirinktą taikytiną teisę, nustatytina remiantis šalies, turinčios įvykdyti tai sutarčiai būdingą pareigą, gyvenamosios vietos kriterijumi (reglamento Roma I 3 str., 4 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tarp Fingood LLP ir K. K. sudarytai pavedimo sutarčiai taikytina teisė – Lietuvos Respublikos teisė, kadangi šioje valstybėje yra įgaliotinio K. K., atstovavusio įmonę Fingood LLP Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje, gyvenamoji vieta (Gyventojų registro duomenys, paties atstovo K. K. nurodytas adresas korespondencijai gauti). Pagal reglamento Roma I 12 straipsnio 1 dalį sutarčiai taikytina teisė, visų pirma, taikoma sutarties aiškinimui, vykdymui, prievolių netinkamo vykdymo pasekmėms, prievolių pasibaigimo būdams, ieškinių senačiai ir apribojimui bei sutarties negaliojimo pasekmėms. Vadovaujantis CK 6.763 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia pavedimo sutarties pabaigą, numatyta, jog tuo atveju, kai įgaliotojas tiems patiems veiksmams atlikti paskiria naują įgaliotinį, tai pavedimo sutartis laikoma pasibaigusia nuo to momento, kaip pirmajam įgaliotiniui buvo pranešta apie naujo įgaliotinio paskyrimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog byloje esant duomenims apie V. P. paskyrimą nauju Fingood LLP įgaliotiniu, pavedimo sutarties tarp įmonės Fingood LLP ir K. K., o tuo pačiu ir K. K. išduoto įgaliojimo galiojimas pasibaigė nuo to momento, kai pirmasis įgaliotinis sužinojo apie naujo įgaliotinio paskyrimą. Nagrinėjamoje byloje nesant tiesioginių Fingood LLP vardu veikusio įgaliotinio K. K. informavimo apie V. P. paskyrimą nauju šios įmonės įgaliotiniu įrodymų, K. K. įgaliojimai bet kokiu atveju turėjo būti laikomi pasibaigusiais po to, kai jis gavo pareiškėjo Fingood LLP vardu įgaliotinio V. P. pasirašytą 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą dėl Fingood LLP ir Amino Limited kreditorinių reikalavimų (4 t., b.l. 2-31, 34).

 

Dėl teismo procesinių veiksmų, kai atskirąjį skundą dalyvaujančio byloje asmens vardu paduoda atstovas, neturintis teisės jį paduoti, o byloje yra kitas šio asmens atstovas

 

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (kreditoriaus) Fingood LLP reikalavimo atsakovo BAUB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje tvirtinimo proceso metu susiklosčiusi situacija vertintina kaip pareiškėjo Fingood LLP atstovo pasikeitimas. Pareiškėjo Fingood LLP vardu teisėtai pagal 2011 m. liepos 26 d. įgaliojimą, galiojantį iki 2013 m. balandžio 8 d., veikiančio įgaliotinio K. K. 2013 m. sausio 15 d. teismui pateikto prašymo dėl įtraukimo į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrindu 2013 m. sausio 17 d. bankroto byloje buvo pradėtas šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo procesas. Šio proceso metu buvo prašoma patvirtinti 25 536 636 Lt (7 395 921 EUR) dydžio kreditoriaus Fingood LLP reikalavimą BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje. 2013 m. rugpjūčio 12 d. į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu dėl Fingood LLP ir Amino Limited kreditorinių reikalavimų kreipėsi naujai paskirtas Fingood LLP atstovas V. P., veikiantis 2013 m. kovo 12 įgaliojimo pagrindu, kuris prašė atmesti pareiškėjo Fingood LLP prašymą dėl jo reikalavimo patvirtinimo, įrodinėdamas atsakovo BAUB „Afalitos laivų menedžmentas“ įsipareigojimų šio kreditoriaus atžvilgiu nebuvimą. Kadangi naujas įgaliotinis jokiais savo procesiniais veiksmais neišreiškė atsisakymo nuo pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas juos išnagrinėjo iš esmės ir 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (kreditoriaus) Fingood LLP prašymo dėl jo reikalavimo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirąjį skundą dėl šios Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties pareiškėjo Fingood LLP vardu padavė atstovas K. K., kurio įgaliojimai buvo pasibaigę, pirmosios instancijos teismas, prieš atsisakydamas priimti šį atskirąjį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti, turėjo taikyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą pareiškėjui Fingood LLP dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m lapkričio 29 d. nutarties pateikto atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti įgaliojimus šios įmonės vardu veikti turinčio asmens pasirašytą procesinį dokumentą. Neįgyvendinęs šio procesinio veiksmo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, kadangi pareiškėjas Fingood LLP, kaip proceso šalis, tokią teisę turėjo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Fingood LLP vardu veikiančio įgaliotinio V. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei šio apeliacinio proceso metu pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą išsakytą poziciją dėl Fingood LLP reikalavimo patvirtinimo ir procesinės teisės paduoti atskirąjį skundą įgyvendinimo, pripažįsta, jog minėti proceso teisės normų pažeidimai nesudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindo,  kadangi teisėtas pareiškėjo Fingood LLP atstovas aiškiai išreiškė atstovaujamos įmonės valią neįgyvendinti procesinės teisės dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties paduoti atskirąjį skundą, o atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavęs subjektas K. K. nebuvo įgaliotas veikti pareiškėjo Fingood LLP vardu ir iš esmės veikė kaip asmuo, neturintis teisės jį paduoti.

 

Dėl pareiškėjo Amino Limited teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Fingood LLP prašymas patvirtinti jo reikalavimą atsakovo BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje, ir pareiškėjo Amino Limited teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17  d. nutarties

 

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atskirajame skunde yra nurodyti argumentai dėl pareiškėjo Amino Limited teisės paduoti atskirąjį skundą visa apimtimi ginčijant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kuria nuspręsta netvirtinti ne tik jo, bet ir pareiškėjo Fingood LLP reikalavimo, pasisako dėl šių argumentų pagrįstumo, nepaisant to, jog jie savo esme nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos apeliacijos objektu.

Teismo nutarčių dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti apskundimas yra reglamentuojamas ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje, remiantis kuria atskiruoju skundu šias nutartis gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Esant pareiškėjų daugetui tame pačiame kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei tvirtinimo procese, minėta ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta norma aiškinama atsižvelgiant į šiuos pareiškėjus siejančio procesinio bendrininkavimo rūšį.

CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios prievolės atveju). Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Pažymėtina, jog šios bendrosios procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios CPK nuostatos taikytinos ir kreditorių reikalavimų bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei tvirtinimo procese.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų (kreditorių) Amino Limited ir Fingood LLP reikalavimų atsakovui BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ pagrindą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėtame jų reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo procese yra akivaizdus neprivalomo procesinio bendrininkavimo faktas, todėl abu pareiškėjai (kreditoriai), manydami, jog dėl jų buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas, teisę į apeliaciją galėjo įgyvendinti paduodami atskiruosius skundus tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje buvo nuspręsta dėl kiekvieno iš jų pareikšto reikalavimo netvirtinimo. Esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko apeliacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas (nagrinėjamu atveju pareiškėjas Amino Limited), manydamas, kad dėl jo priimtas teismo procesinis sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti paduodamas atskirąjį skundą tik dėl tos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta netvirtinti jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankroto byloje. Pažymėtina, jog, laikantis ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, Amino Limited, kaip  BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorius, galėtų skųsti teismo nutartis dėl kitų kreditorių reikalavimų tik tuo atveju, jei jo, kaip kreditoriaus teisinis statusas būtų patvirtintas teismo nutartimi dėl jo reikalavimo patvirtinimo, o skundžiama teismo nutartis būtų priimta dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, o ne atsisakymo jį tvirtinti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties buvo paduotas K. K. veikiant pareiškėjų Amino Limited ir Fingood LLP vardu. Minėta, jog pareiškėjų Amino Limited ir Fingood LLP reikalavimų atsakovui BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ patvirtinimo procesai savo esme yra autonomiški procesai, turintys skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų sudėtį, kurie, esant fakultatyviam bendrininkavimui, buvo sujungti į vieną bylą, siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis pagal savo esmę buvo priimta pareiškėjo Fingood LLP reikalavimo tvirtinimo procese, o pareiškėjas Amino Limited nėra dalyvaujantis byloje asmuo minėto kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procese, darytina išvada, jog jis neturėjo teisės dėl šios nutarties paduoti atskirojo skundo (CPK 305 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-135/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo Amino Limited vardu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties paduotą atskirąjį skundą, o teismui to nepadarius ir šiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas šioje dalyje nutraukiamas.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta ir teisėta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies dėl Fingood LLP prašymo patvirtinti jo reikalavimą atsakovo BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo Amino Limited atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties.

 

 

Teisėjas                                                                                                                Artūras Driukas

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • CK
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • 2-849-793/2014
  • CPK 164 str. Teismo teisė sustabdyti bylą
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-603/2008
  • 3K-3-344/2011
  • CPK 291 str. Nutarties turinys
  • CPK 7 str. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas
  • CK1 1.40 str. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teisė
  • CK2 2.137 str. Įgaliojimas
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • 3K-3-98/2008
  • 3K-3-588/2009
  • 3K-3-316/2010
  • 3K-7-521/2010