Civilinė byla Nr. 2YT-3446-475/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24085-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 15 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J., V. U., A. Š..
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos motina E. K. priėmė po jos sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvai E. K. ir V. K., gyvendami santuokoje įgijo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, pareiškėjos trijų seserų, tėvui V. K., santuokoje įgytame bute toliau liko gyventi mama E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Turtą sudarė gyvenamasis butas, namų apyvokos daiktai, atminčiai skirti daiktai. Mama galimai nesuprato, kad po vyro mirties ji turi kreiptis į notarą, nes turtas, įregistruotas jos vardu, todėl manė, kad jokių notarinių veiksmų jai atlikti nereikia. Mama E. K. rūpinosi butu, mokėjo komunalinius ir kitus privalomus mokesčius, darė buto remontą, tvarkė mirusio vyro kilnojamus daiktus, bendrai įgytais daiktais toliau naudojosi viena, iki savo mirties gyveno šiame bute, todėl tokiu savo elgesiu priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. E. K. iki savo mirties gyveno jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. K. mirė.
Suinteresuoti asmenys A. Š., V. U. ir G. J. atsiliepime nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, su juo sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 55, 56, 57).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad E. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (Santuokos sudarymo įrašas, Santuokos liudijimas b. l. 30, 31). E. K. ir V. K. santuokoje gimė dukros: pareiškėja R. K., suinteresuoti asmenys A. Š., V. U., G. J. (b. l. 22-29). E. K. ir V. K. 1992 m. balandžio 6 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374, Nr. 1-1475 pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). V. K. (duomenys neskelbtini) mirė (Mirties įrašas, b. l. 33). V. K. palikimą sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, atminčiai skirti daiktai. Po V. K. mirties į notarą niekas nesikreipė (b. l. 16). I. K. ir toliau liko gyventi minėtame sutuoktinių bute. Ji perėmė V. K. asmeninius ir namų apyvokos daiktus ir jais disponavo. Mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-42). Jame nuo 1971 n. birželio 8 d., buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. E. K. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties įrašas, b. l. 32).
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad E. K. palikimą, atsiradusį po V. K. mirties, priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 177-178, 185-186 str., 189 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Virginija Simanavičienė