Nuorašas
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-92-2012
Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03224-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.2.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teisėjų Virginijos Švedienės, Stasio Punio,
sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Šleiniui,
gynėjoms advokatėms Anai Grinevič, Jolantai Teresei Litvinskienei,
nuteistajam T. K.,
nukentėjusiajai L. V.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. S. ir T. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteista vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. K. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista iš V. S. ir T. K. solidariai nukentėjusiosios L. V. naudai 1900 (vienas tūkstantis devyni šimtai) Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
V. S. ir T. K. nuteisti už tai, kad apiplėšė panaudodami peilį, o būtent: jie 2011 m. gruodžio 30 d., apie 15.00 val., veikdami kartu, būdami L. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo metu, kai T. K. priėjo prie L. V. ir dešine ranka stvėrė pastarąją už kaklo, o kaire ranka paėmė už galvos ir parvertė ant grindų, po to atsisėdo nukentėjusiajai ant nugaros ir įrėmė peilį jai į kaklą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, V. S. nuo nukentėjusiosios rankos piršto nuėmė auksinį žiedą, 500 Lt vertės, ir kambaryje nuo palangės paėmė 1 400 Lt grynųjų pinigų, po to pasišalino iš buto, tokiu būdu panaudojant peilį pagrobė L. V. 1900 Lt bendros vertės turtą. T. V. S. ir T. K. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, sušvelninti jai paskirtą bausmę. Skunde nuteistoji nurodo, kad jai paskirta per griežta bausmė. Ji gailisi, pripažino savo kaltę, padėjo išaiškinti tiesą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus ir patikėjo prieštaringais nuteistosios V. S. ir liudytojo P. S. parodymais, kuris yra nuteistosios V. S. vyras. Jis teisme atsisakė duoti parodymus. Be to, nuteistojo nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių objektyvių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo teigiama, kad įvykio metu jis vilkėjo megztinį su kapišonu, tačiau nuo jo nebuvo nuimti kvapai ir mikrodalelės, ir nuteistasis nori, kad tai būtų padaryta. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nesant nuteistojo kaltės, likus daug neaiškumų bei netinkamai nustatęs faktines aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad jo pagal balsą ir veido bruožus neatpažino nukentėjusioji, taip pat nėra ir jo pirštų antspaudų. Be to, jam buvo skirtas gynėjas, kuris nebuvo pajėgus ir suinteresuotas jį ginti. Nuteistajam nebuvo leidžiama užduoti visus klausimus, kuriuos jis norėjo užduoti nuteistajai V. S..
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir gynėjos prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo argumentų
Nuteistoji neginčija padariusi nusikalstamą veiką, ji ginčija paskirtą bausmę. prašo ją sušvelninti.
BK 180 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki septynerių metų be alternatyvų. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajai vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taigi ženkliai mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis, artimesnę šios bausmės rūšies minimumui. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, turinčias reikšmės veikos kvalifikavimui, nurodė kartu su ja nusikalstamą veiką padariusį asmenį – T. K., taip padėdama išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad V. S. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš senyvo amžiaus asmenį, nusikaltimas baigtas. Nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta. Teismas įvertino, jog V. S. praeityje vieną kartą teista už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (t. 1, b. l. 117-119), teistumas nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), traukta administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 103), yra ištekėjusi, turi mažametį sūnų (t. 1, b. l. 101), tačiau 2009 m. vasario 2 d. teismo sprendimu jos kaip motinos valdžia sūnaus atžvilgiu yra laikinai apribota iki 2014-02-02 (t. 1, b. l. 46-49), darbo biržoje buvo registruota, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, nedarbo draudimo išmokos negauna (t. 2, b. l. 105, 106), teismas neturi duomenų apie jos gaunamas kokias nors pajamas. Teismas atkreipė dėmesys ir į tai, kad 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu V. S. (ikisantuokinė pavardė Taraškevič) buvo skirta bausmė už sunkų tyčinį nusikaltimą taikant BK 62 str. 3 d. 3 p. nuostatas, tačiau neišnykus ir nepanaikinus šio teistumo buvo padarytas naujas sunkus tyčinis nusikaltimas. Tai rodo, kad skirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta sankcijoje savo prevencinės paskirties nepasiekė.
Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistoji gailisi, padėjo išaiškinti tiesą buvo įvertinti apylinkės teismo skiriant jai bausmę bei parenkant dydį. Taigi apeliaciniame skunde nuteistoji nepateikia jokių argumentų, kurių jai turėtų būti sušvelninta bausmė.
Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentų
Pagal BK 180 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Nuteistasis ginčija padaręs nusikaltimą. Tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Byloje pilnai įrodyta, kad T. K. kartu su V. S. apiplėšė panaudodami peilį: jie 2011 m. gruodžio 30 d., apie 15.00 val., veikdami kartu, būdami L. V. priklausančiame bute, esančiame G. V. g. 20-52A, Vilniuje, tuo metu, kai T. K. priėjo prie L. V. ir dešine ranka stvėrė pastarąją už kaklo, o kaire ranka paėmė už galvos ir parvertė ant grindų, po to atsisėdo nukentėjusiajai ant nugaros ir įrėmė peilį jai į kaklą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, V. S. nuo nukentėjusiosios rankos piršto nuėmė auksinį žiedą, 500 Lt vertės, ir kambaryje nuo palangės paėmė 1 400 Lt grynųjų pinigų, po to pasišalino iš buto.
Nuteistasis T. K. savo kaltę neigia, nurodo, kad nusikaltime nedalyvavo, tuo metu miegojo namuose. Nors jis kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nuteistoji V. S., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad vartojo narkotines medžiagas, buvo abstinencijos būsenoje, tad jai reikėjo pinigų. Ji žinojo, kad pas nukentėjusiąją pinigų bus, todėl kartu su T. K. nuėjo pas ją. Į butą ji įėjo pirma. Durų į butą neuždarė, kad Tomas galėtų įeiti. Jie taip tarėsi iš anksto. Tuo metu, kai buto šeimininkė ją įsileido, T. K. buvo koridoriuje, jo nesimatė. Ji kartu su nukentėjusiąja nuėjo į virtuvę atsigerti vandens. Taip ji norėjo pastarąją išvesti iš koridoriaus. Tuo metu įėjo Tomas. Kai jos išeidinėjo iš virtuvės, Tomas prišoko prie nukentėjusiosios, pargriovė ją ir atsisėdo jai ant nugaros, truputį prispaudė. Tomas rankose turėjo mažą peilį. Ji nematė tiksliai prie kurios vietos nukentėjusiajai jis buvo jį pridėjęs, bet kažkur prie kaklo. Tuo metu ji pradėjo ieškoti pinigų. Ką darė Tomas ji nematė, bet girdėjo, kaip jis sudavė nukentėjusiajai, klausė kur pinigai. Kelis kartus ir ji klausė kur jie ir pas nukentėjusiąją. Po to ši pasakė, kad jie ant palangės. Ji paėmė juos, jie buvo knygutėje, po to dar numovė nuo nukentėjusios piršto auksinį vestuvinį žiedą ir išėjo. Ji su Tomu nesitarė ir dėl veiksmų eigos, tik susitarė, kur konkrečiai eis. Peiliu jie planavo tik pagąsdinti. Peilis buvo gal 25 cm ilgio, jis buvo iš jų namų. Tuo metu ji gyveno G. V. 25-17, Vilniuje, kartu su savo vyru P. S. ir T. K.. Po įvykio jie grįžo namo. Jos vyras tuo metu buvo namuose, jis pamatė pinigus. Ji vėliau papasakojo jam iš kur tie pinigai. Jos vyras blogai kalba lietuviškai. Namuose jie kalba rusiškai. Tą dieną T. K. avėjo sportiniais batais, buvo apsirengęs juodomis sportinėmis kelnėmis, jos vyro mėlynu džemperiu su kapišonu, juoda žiemine medžiagine striuke. Džemperio kapišoną buvo užsidėjęs ant galvos.
Nukentėjusioji L. V., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog įvykio dieną išgirdo skambutį į duris. Atidarė ir pamatė, kaip dabar žino, V. S.. Ji yra gyvenusi su jos sūnumi viename bendrabutyje. V. S. paprašė jos užsirūkyti, o vėliau vandens. Jos nuėjo į virtuvę. Durų neužrakino, nes galvojo, kad ji greitai išeis. Koridoriuje nieko nematė. Virtuvėje ji V.i davė atsigerti. Ši išgėrė ir jos išeidinėjo iš virtuvės. Tuo metu iš kažkur į koridorių užėjo vaikinas su juoda striuke ir kapišonu, stvėrė ją už gerklės ir rusiškai pareikalavo pinigų. Jai suspaudė gerklę ir paguldė ant grindų, atsisėdo ant nugaros. Kairėje rankoje pas vaikiną buvo peilis, jį pridėjo jai prie kaklo, o dešine ranka laikė jai už burnos. Vėliau ranka mušė jai per galvą, kad nerėktų. V. tuo metu buvo kambaryje, nukentėjusioji nematė, ką ji darė, bet ji vis ateidavo ir sakydavo, kad nerado. Po to V. pastebėjo ant jos rankos vestuvinį žiedą ir nutraukė jį. Po to vėl buvo klausiama kur pinigai. Ji bijojo, kad ją papjaus, todėl pasakė, kad pinigai yra ant palangės, knygutėje. V. nuėjo ir paėmė juos, o po to išėjo. Vaikinas po to gal dar 3 ar 4 kartus sudavė nukentėjusiajai per galvą ir išėjo. Tada ji nuėjo pas kaimynę, buvo iškviesta policija, greitoji. Vaikino veido ji nematė, jis buvo apsirengęs juoda striuke, ant galvos buvo kapišonas. Kokios buvo kelnės ir batai ji negali pasakyti. Ūgis buvo panašus į kaltinamojo T. K., nestambus. Balsas buvo jauno žmogaus. Su ja jis kalbėjo rusiškai, o su V. – lietuviškai.
Liudytojas P. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti apylinkės teisme, paaiškino, jog jis gyvena adresu G. V. g. 25-17, Vilniuje, kartu su savo žmona V. S. ir T. K.. Įvykio dieną apie 15 val. į šį butą atėjo jo žmona su Tomu. Jie su savimi turėjo pinigus, kiek tiksliai nepamena. Jis buvo nustebintas, iš kur jie gavo pinigus, ir paklausė jų dėl to. Jie jam atsakė, kad pavogė iš vienos pagyvenusios moters, vardo ir pavardės nežino. Kokiomis aplinkybėmis jie įvykdė vagystę jis nežino, jie jam nepasakė, o jis neklausė. Prašė vadovautis jo kaip įtariamojo parodymais (t. 1, b. l. 50). Apklaustas įtariamuoju P. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat teigė, kad V. S. ir T. K. turėjo apie 1000 Lt, o T. K. tą dieną buvo su juoda striuke.
Apklausta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. A. nurodė, kad yra L. V. kaimynė. Dienos metu ši paskambino jai į duris, ji atidarė ir pamatė stovinčią L. V.. Jos veidas buvo kruvinas, drabužis suplėšytas, visa drebanti. Ji pasakė, kad ją apiplėšė, sumušė, prašė iškviesti policiją. Ji tą ir padarė. Buvo iškviesta policija bei greitoji. Po to ji nukentėjusios prašymu nuėjo pabūti su ja jos namuose. Prieškambaryje buvo kraujo lašai, kambaryje spintos durys atlapotos, stalčiai ištraukti, visi drabužiai ant grindų. L. V. jai sakė, kad iš jos buvo pagrobta apie 1500 Lt ir vestuvinis žiedas. Ji yra mačiusi jį ant nukentėjusios rankos. Tai auksinis žiedas, panašus į vyrišką, masyvesnis.
Taip pat T. K. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusioji L. V. atpažino V. S. kaip moterį, kuri 2011 m. gruodžio 30 d. kartu su vyru panaudoję peilį pagrobė iš jos 1400 Lt ir auksinį žiedą (t. 1, b. l. 53-54). Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. V. taip pat atpažino V. S. kaip moterį, kuri kartu su vaikinu apiplėšė ją bute (t. 1, b. l. 93-95). Patalpos G. V. 20-52A, Vilniuje, buvo apžiūrėtos ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti patalpų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, kad butas yra antrame aukšte, koridoriuje ant grindinio yra 4 raudonos spalvos dėmės, dešinėje pusėje esančiame kambaryje yra spinta, kurios durys ir stalčiai yra praviri, šalia guli išmėtyti rūbai, patalynė, rankinės ir kt. (t. 1, b. l. 7-17).
Nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Byloje neabejotinai įrodyta, kad T. K. veikė tiesiogine tyčia – grobdamas nukentėjusiajai priklausantį turtą jis suvokė, jog jį pagrobia atėmęs galimybę pasipriešinti panaudojant peilį, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus ir patikėjo prieštaringais nuteistosios V. S. ir liudytojo P. S. parodymais, kuris yra nuteistosios V. S. vyras ir teisme atsisakė duoti parodymus. kolegija pažymi, jog nuteistosios parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, viso proceso metu buvo nuoseklūs, jos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Nėra jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti. Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu pasinaudodamas BPK 82 str. 2 d. numatyta teise atsisakė duoti parodymus, tačiau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusios įvardyta su nuteistąja V. S. buvusio asmens apranga (juoda striukė, ant galvos uždėtas kapišonas) atitinka V. S. bei liudytojo P. S. teiginius dėl T. K. aprangos įvykio dieną. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, nukentėjusi L. V. nurodė, kad ją apiplėšęs asmuo su V. S. kalbėjo lietuviškai, kai tuo tarpu V. S. nurodė, kad jos sutuoktinis P. S. blogai kalba lietuviškai, tarpusavyje jie kalba rusiškai. Kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog tai netiesiogiai paneigia T. K. teiginius dėl galimo P. S. prisidėjimo prie nagrinėjamos nusikalstamos veikos.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kad nuo megztinio nebuvo nuimti kvapai ir mikrodalelės, yra deklaratyvūs, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės.
Taip pat skunde nuteistasis nurodo, kad jam buvo skirtas gynėjas, kuris nebuvo pajėgus ir suinteresuotas jį ginti. Pažymėtina, jog jokių prašymų, pareiškimų dėl gynėjo pakeitimo ar atsisakymo byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį gynė kita advokatė.
Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė T. K. teisingą ir pagrįstą bausmę. teismas įvertino tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat tai, kad T. K. padarė sunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš senyvo amžiaus asmenį, nusikaltimas baigtas. Nukentėjusiajai padaryta žala nėra atlyginta. Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, jog praeityje nuteistasis teistas keturis kartus, visais atvejais už tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas už tyčinius nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas, tad pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), nustatytą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos porai mėnesių po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos (t. 1, b. l. 147-148), o tai rodo padidintą jo kaip asmenybės pavojingumą visuomenei, trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 146), nevedęs, vaikų neturi (t. 1, b. l. 144), nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu. BK 180 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki septynerių metų be alternatyvų. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas paskyrė nuteistajam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos manymu, ši bausmė atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nėra per griežta.
Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.
N. T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Jūratė Damanskienė
Teisėjai (parašai) Virginija Švedienė
Stasys Punys
Nuorašas tikras:
Kolegijos pirmininkė Jūratė Damanskienė