Civilinė byla Nr. 2S-1387-524/2018

                                     Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05172-2018-7

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.3.2.3; 3.3.2.4

                                                                                          (S)

    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų E. A., antstolės Redos Vizgaudienės atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą suinteresuotiems asmenims E. A., antstolei Redai Vizgaudienei dėl antstolio veiksmų,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2018 m. gegužės 10 d. raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ ir 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymą Nr. S-1874-6821. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtinta pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. A. sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punkte numatyta, jog ieškovei per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d., apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos. Šio sprendimo pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246. Antstolė priėmė raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“, kuriame nurodė, jog pareiškėja turi sumokėti išieškotojai 7 094,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką. Pareiškėja teigia, kad minėtas raštas yra nepagrįstas, kadangi nei taikos sutarties nuostatos, nei komisijos sprendimas nenumato tokios sankcijos pareiškėjai. Pareiškėja taip pat nurodė, jog 2018 m. gegužės 10 d. patvarkyme ir 2018 m. gegužės 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime išieškotina suma nurodoma skirtingai, todėl neaišku, kuri iš jų yra teisinga.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
3. Suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad taikos sutarties šalys neturėjo pareigos tartis dėl to, kas imperatyviai numatyta teisės aktuose. Pažymėjo, kad visų antstolio atliktų veiksmų ir skaičiavimų teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kadangi nutartimi teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog taikos sutartis negali būti vykdoma priverstinai, nes joje nėra duomenų apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. gegužės 10 d. rašto Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo ir kitą skundo dalį atmetė. Pagrindiniai nutarties motyvai:
1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkto matyti, kad šalys susitarė dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, tai yra susitarė, kad esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, galutinio atsiskaitymo su išieškotoja dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos. Nurodė, kad šalys taikos sutartyje neaptarė, kas yra laikytina „kitomis išmokomis“, tačiau nurodė jų mokėjimo momentą, tai yra  galutinio atsiskaitymo su išieškotoja diena, ir tai, kad jų mokėjimą reglamentuoja teisės aktai.
2. Konstatavo, kad pagal prievolės įvykdymo momentą DK 141 straipsnyje reglamentuojamos dviejų tipų sumos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui: 1) piniginių lėšų sumos, mokamos atleidimo dieną, pavyzdžiui darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka; 2) piniginių lėšų sumos, mokamos po atleidimo, tai yra vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju jo atleidimo dieną. Nurodė, kad nors taikos sutarties 3 punkte šalys nenurodė, kokios konkrečiai išmokos, be išeitinės išmokos, mokėtinos išieškotojai, ir jų nedetalizavo, tačiau atsižvelgus į tai, kad šių išmokų mokėjimas yra siejamas su galutinio atsiskaitymo su išieškotoja diena, tai yra jos atleidimo diena, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad jos apėmė DK 141 straipsnyje nurodytas piniginių lėšų sumas, kurios mokamos darbuotojui būtent jo atleidimo dieną, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nepatenka į taikos sutarties 3 punkte numatytų „kitų išmokų“ sąvoką.
3. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodė, kad tuo atveju, kai išieškoma suma yra kintamo pobūdžio, skirtingų patvarkymų aprašomosiose dalyse bus nurodyti skirtingi skolos dydžiai, priklausomai nuo to, kada antstolė perskaičiavo įsiskolinimą. Taigi, vien ta aplinkybė, kad 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2018 m. gegužės 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo aprašomosiose dalyse nurodytas skirtingas išieškotinos sumos dydis nesudaro pagrindo šių patvarkymų naikinti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė prašo panaikinti 2018 m. birželio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties dalį, kuria panaikintas vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Antstolė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 išsprendė klausimą tik dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumo, tačiau nesprendė klausimo, ar iš pareiškėjos pagrįstai išieškomas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti su išieškotoja laiką. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti antstolės procesinius dokumentus, įskaitant 2017 m. spalio 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17004640. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, kad skolininkas turi sumokėti susidariusią skolą - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2422,56 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 5 d. - 2797,48 Eur. Kadangi 2018 m. spalio 5 d. raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo panaikintas, tuo pripažįstamas antstolės atliktų veiksmų ir skaičiavimų teisėtumas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus antstolės raštą Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ tampa neaišku, ar vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką, turi būti skaičiuojamas tik iki 2017 m. spalio 5 d., kaip nurodyta raginime, ar ignoruojant aukštesnės instancijos - Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties nuostatas, neskaičiuojamas visiškai.
2. Antstolė nurodo, kad taikos sutarties šalys neaptarė, kas yra laikytina “kitomis išmokomis”, tačiau jos ir neturėjo pareigos tartis dėl to, kas imperatyviai numatyta teisės aktuose. Todėl išieškotina suma pagal darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1876 apskaičiuota vadovaujantis taikos sutarties metu galiojusio Darbo kodekso 141 straipsniu - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki atsiskaitymo. Antstolė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi išspręstą klausimą dėl 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio vertinimo. Teismas pasisakė, kad pareiškėja neįvykdė taikos sutarties sąlygos dėl nustatyto dydžio išmokų išmokėjimo, nurodė, kad į antstolio atliekamų veiksmų kompetenciją neįeina sudarytos taikos sutarties faktinių aplinkybių vertinimas, kad kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygų ir vykdomojo dokumento pagrįstumo, nesutinkant su vykdomajame dokumente nurodyta prievole, pareiškėja turėjo teisę pasinaudoti materialinės teisės normų numatytais civilinių teisių gynimo būdais ir įstatymų nustatyta ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą, tačiau to nedarė.
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. A. prašo panaikinti 2018 m. birželio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo, kad taikos sutarties 3 punkte numatytos „kitos išmokos“ apima lėšų sumas, mokamų darbdaviui pradelsiant atsiskaityti, nes sudarant taikos sutartį, teismine tvarka nebuvo (ir šiuo metu nėra) baigtas E. A. (taikos sutarties šalies) skundo nagrinėjimas. Valstybinei darbo inspekcijai pradėjus tyrimą ir negalint apklausti dėl darbo sąlygų tuo metu jau atleistos E. A., tyrimas buvo faktiškai nutrauktas, todėl tolimesnis skundo nagrinėjimas buvo tęsiamas teismine tvarka: pirmojoje instancijoje bylos Nr. el-102-386/2017, apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-2131-552/2018. Apeliacinėje instancijoje bylos nagrinėjimas nėra baigtas, todėl klausimas dėl buvusio tuometinio darbdavio savalaikio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotojų buvo ir lieka atviras. Teigia, kad taikos sutartyje „kitų išmokų“ detalizavimas butų ne tik žymiai išplėtęs taikos sutarties tekstą, bet ir viršijęs pradinį tekstą, todėl surašant taikos sutartį ranka didelio teksto buvo vengiama dėl galimų techninių ir formuluočių klaidų. Teigia, kad šalys 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutartį sudarinėjo rašydamos ranka, todėl buvo stengiamasi kuo trumpesnio ir racionalesnio teksto, juo labiau, kad dėl rašymo ranka, taisymo ir papildymo galimybės buvo ribotos.
2. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas neįvertino, jog sudarant 2016 m. birželio 29 d. taikos sutartį galiojusio DK 6 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis - neaiškumo atvejais turi būti sprendžiama darbuotojo naudai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog E. A. ne tik nenorėjo ir neatsisakė savo teisių užtikrinančių priemonių ir būdų, bet aktyviai siekė ir tebesiekia savo pažeistų teisių užtikrinimo įgyvendinimo. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai netiesiogiai konstatavo, jog E. A. norėjo ar galėjo susitarti su stipresniąją darbo santykių šalimi, jog už 2016 m. balandžio 29 d. taikos sutarties nevykdymą darbdaviui nebus realių pasekmių.
3. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi spręsdamas 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio klausimą, lyg ir išsprendė trečiojo asmens - E. A. teisių ir pareigų apimtį pagal 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutartį, nors šioje byloje buvo skundžiami antstolio veiksmai, o E. A. nebuvo atsakovė, kurios teisės ir pareigos būtų ginčijamos. Teigia, jog buvo pažeista E. A. procesinė teisė į gynybą.
7. Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Pagrindiniai atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai:
1. Nurodė, kad nesutinka su antstolės argumentais, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 išsprendė visus su šiuo ginču susijusius klausimus, įskaitant reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kadangi šioje byloje teismas pagal skundo reikalavimus iš esmės sprendė klausimą dėl antstolio teisės priimti vykdyti dokumentą. Nurodo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2S-469-253/2018 klausimo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nesprendė. Pažymėjo, kad vykdomajame dokumente nėra nuostatos dėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo už uždelsimo laiką, todėl teigia, kad antstolis, reikalaudamas 7094,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką, peržengė vykdomojo dokumento ribas bei viršijo savo kompetenciją.
2. Pažymėjo, kad taikos sutartyje buvo nustatyta sąlyga: „Ieškovei per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d., apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu  arba šalių susitarimu, galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos.“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. E. A. Klaipėdos miesto savivaldybės merui pateikė raštą „Dėl informavimo pagal taikos sutartį“, kuriame nurodė, kad vykdydama taikos sutarties 3 punkto sąlygą informuoja, jog apsisprendžia nutraukti 2009 m. vasario 17 d. darbo sutartį Nr. 1151 šalių susitarimu. E. A. 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu tik deklaravo savo ketinimą ateityje (nenurodant konkrečios datos) ir tik esant tam tikroms sąlygoms (šalių susitarimu, laimėjus konkursą į valstybės tarnautojo pareigas ar sudarius kitą darbo sutartį) nutraukti darbo sutartį. E. A. pateikė tik informaciją apie savo sąlyginį apsisprendimą.  
3. Teigia, kad sudarant taikos sutartį, šalių ketinimai taikos sutarties 3 punkto atžvilgiu reiškė ne ką kitą, o tik tai, kad išeitinė ir kitos išmokos darbuotojai bus išmokamos tik tuo atveju, jei per keturis mėnesius bus priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Taikos sutarties 3 punktas negali būti aiškinamas kaip darbuotojo teisė apsispręsti nutraukti sutartį bet kada ir bet kokiomis sąlygomis. E. A. informavo apie sąlyginį apsisprendimą, dėl kurio sąlygų šalys nebuvo susitarusios. E. A. išreiškė savo valią informuodama darbdavį, kad pageidauja įgyvendinti taikos sutarties sąlygas ir nutraukti darbo sutartį. Tačiau tam, kad ši valia būtų įgyvendinta ir sukurtų teisinius padarinius sukeliančias pasekmes (kad taptų teisines pasekmes sukeliančiu juridiniu faktu), būtina arba pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo prašymu arba pasiekti susitarimą su darbdaviu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir jį įgyvendinti (tam reikia susitarti dėl kasmetinių atostogų, išeitinių, darbo santykių pabaigos momento, darbo priemonių perdavimo, darbų perdavimo kolegoms, atsiskaitymo su  darbuotoju tvarkos, darbo laiko režimo iki darbo santykių pabaigos ir k.t.). Bet koks kitoks Taikos sutarties 3 punkto interpretavimas pareiškėjos nuomone neatitiktų taikos sutarties šalių tikrųjų ketinimų, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, pažeistų įstatymo bei teismų praktikos suformuotus sutarčių aiškinimo principus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai atmetami.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso taikymo teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės.

10. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0074/14/01246 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo (v. b. l. 29). 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-74-6821 antstolė nutarė išieškoti vykdymo išlaidas (v. b. l. 70). Antstolė 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S-18001916 dėl išieškotinos sumos patikslinimo nurodė, kad išieškotina suma sudaro 9 517,20 Eur, iš kurių 2 422,56 Eur išeitinė išmoka ir 7 094,64 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. (v. b. l. 73).

Dėl apeliantės suinteresuoto asmens antstolės Redos Vizgaudienės atskirojo skundo argumentų:

         Dėl 2016 m. balandžio 26 d. šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkto sąlygų aiškinimo.

11. Apeliantė teigia, kad 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties 3 punkte numatytos „kitos išmokos“ apima lėšų sumas, mokamų darbdaviui pradelsiant atsiskaityti. Teigia, kad nors taikos sutarties šalys neaptarė, kas yra laikytina “kitomis išmokomis”, tačiau jos ir neturėjo pareigos tartis dėl to, kas ir taip imperatyviai numatyta teisės aktuose.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. A. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte numatyta, jog ieškovei per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d., apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnio 1 dalis) arba šalių susitarimu (DK 125 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai bus išmokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusios išmokos.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Taikos sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių suderintos sąlygos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
14. Vykdomoji byla Nr. 0074/17/01246 užvesta pagal Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. DGKS-1876 patvirtintą taikos sutartį (jos 3 punktą vykdomas išieškojimas), kuris numato pareigą pareiškėjai per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 2 d., išieškotojai apsisprendus nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, galutinio atsiskaitymo su ieškove dieną jai išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kitas teisės aktų nustatyta tvarka su darbo santykiais susijusias išmokos.
15. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suponuoja šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti teises ir pareigas, todėl ir taikos sutarčiai aiškinti taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos taisyklės, tai yra pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Toks CK nustatytas reglamentavimas reiškia, kad šioje byloje taikos sutarčių sąlygų nuostatos šalims yra imperatyviosios, turi įstatymo galią ir įsigalioja nuo taikos sutarčių pasirašymo dienos.
16. Taikos sutarties 3 punkte šalys nenurodė, kokios konkrečiai „kitos išmokos“ mokėtinos išieškotojai, tačiau atsižvelgus į taikos sutarties turinį ir į sutarties metu galiojusios DK 141 straipsnį, kuriame reglamentuojamos dviejų tipų sumos, mokėtinos atleidžiamam darbuotojui: 1) piniginių lėšų sumos, mokamos atleidimo dieną, pavyzdžiui darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka; 2) piniginių lėšų sumos, mokamos po atleidimo, t.y. vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kai darbdavys neatsiskaito su darbuotoju jo atleidimo dieną. Daroma išvada, kad šalys taikos sutarties 3 punktu iš esmės susitarė tik dėl darbo užmokesčio išmokos, aiškiai neapsibrėžė, kas yra „kitos išmokos“, tai yra jų nedetalizavo, tačiau taikos sutarties šalių pareiga sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti šalių suderintas sąlygas, o sąlyga „kitos išmokos“ laikoma nekonkrečia, iš kurios negalima daryti išvados, kad į „kitas išmokas“, patenka ir išmokos už pradelstą atsiskaityti laiką, tuo metu galiojusio DK 141 straipsnio kontekste, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamas taikos sutarties turinį ir sąlygas padarė pagrįstą išvadą, kad į „kitas išmokas“ nepatenka lėšos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Dėl 2016 m. balandžio 26 d. šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo.

17. Antstolė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį, kurioje atmestas pareiškėjos prašymas panaikinti antstolės procesinius dokumentus, įskaitant 2017 m. spalio 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17004640. Raginime įvykdyti sprendimą nurodyta, kad skolininkas turi sumokėti susidariusią skolą - keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2422,56 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. spalio 5 d. - 2797,48 Eur. Kadangi 2018 m. spalio 5 d. raginimas įvykdyti sprendimą nebuvo panaikintas, tuo pripažįstamas antstolės atliktų veiksmų ir skaičiavimų teisėtumas.
18. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai  (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 7 d.  pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų atmetė. Nutartimi iš esmės buvo sprendžiamas klausimas ne dėl uždelsto atsiskaityti laiko išieškojimo, o dėl  visos taikos sutarties vykdymo iš esmės, kadangi pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į antstolę su skundu teikdama, kad antstolė negali vykdyti taikos sutarties, negavusi patvirtinimo iš darbo ginčų komisijos (v. b. l. 55-57). Ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. palikta nepakeista (v. b. l. 64-66).
19. Akivaizdu, kad antstolė vykdo išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0074/14/01246 pagal pareiškėjos ir E. A. sudarytą taikos sutartį. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju aiškiai apibrėžta – išieškoti darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir „kitas išmokas“. Šios nutarties 16 punkte konstatuota, kad į „kitas išmokas“ nepateko išmoką už pradelstą laikotarpį. Todėl laikoma, kad pirmosios instancijos teismas panaikinamas 2018 m. gegužės 10 d. rašto Nr. S-18001916 „Dėl išieškotinos sumos patikslinimo“ dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką išieškojimo tinkamai vertino byloje esančias aplinkybes ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliantės antstolės Redos Vizgaudienės atskirasis skundas atmetamas.

Dėl apeliantės suinteresuoto asmens antstolės E. A. atskirojo skundo argumentų:

         Dėl 2016 m. balandžio 26 d. šalių sudarytos taikos sutarties turinio aiškinimo.

20. Apeliantė E. A. nurodo, kad taikos sutarties 3 punkte numatytos „kitos išmokos“ apima lėšų sumas, mokamų darbdaviui pradelsiant atsiskaityti, nes sudarant taikos sutartį, teismine tvarka nebuvo (ir šiuo metu nėra) baigtas E. A. (taikos sutarties šalies) skundo nagrinėjimas. Teigia, kad taikos sutartyje „kitų išmokų“ detalizavimas būtų ne tik žymiai išplėtęs taikos sutarties tekstą, bet ir viršijęs pradinį tekstą, todėl surašant taikos sutartį ranka didelio teksto buvo vengiama dėl galimų techninių ir formuluočių klaidų. Teigia, kad šalys 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutartį sudarinėjo rašydamos ranka, todėl buvo stengiamasi kuo trumpesnio ir racionalesnio teksto, juo labiau, kad dėl rašymo ranka, taisymo ir papildymo galimybės buvo ribotos.
21. Šios nutarties 12 punkte nurodyta, kad taikos sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių suderintos sąlygos, kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Pagal šalių sudarytą taikos sutartį buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
22. Pažymėtina, kad pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, tai yra nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, tai yra taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios.
23. Šiuo atveju apeliantė E. A. iš esmės atskirajame skunde nurodo, kad  „kitos išmokos“ apima ir pinigines lėšas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, taip pat nurodo, kad „kitų išmokų“ detalizavimas butų išplėtęs taikos sutarties tekstą, tačiau ir viršijęs pradinį tekstą, nurodė, kad taikos sutartis buvo rašomas ranka, todėl teksto buvo vengiama dėl galimų techninių ir formuluočių klaidų. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, dėl „kitų išmokų“ detalizavimo pasisakė šios nutarties 16 punkte ir konstatavo, kad į „kitas išmokas“ nepatenka piniginės lėšos, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik abiejų šalių suderinta valia yra sudaroma taikos sutartis, kadangi taikos sutartis buvo patvirtina, laikoma, kad šalys taikos sutartyje atskleidė visas taikos sutarties sąlygas. Nurodytos apeliantės aplinkybės dėl didelio sutarties teksto ir galimų techninių ar formuluočių klaidų laikomi teisiškai nereikšmingais, todėl atskirojo skundo dalis dėl taikos sutarties turinio aiškinimo atmetamas.
24. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas taip pat neįvertino, jog sudarant 2016 m. birželio 29 d. taikos sutartį galiojusio DK 6 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis - neaiškumo atvejais turi būti sprendžiama darbuotojo naudai. Iš byloje esančių duomenų apeliantės teigimu matyti, jog E. A. ne tik nenorėjo ir neatsisakė savo teisių užtikrinančių priemonių ir būdų, bet aktyviai siekė ir tebesiekia savo pažeistų teisių užtikrinimo įgyvendinimo. Teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai netiesiogiai konstatavo, jog E. A. norėjo ar galėjo susitarti su stipresniąja darbo santykių šalimi, jog už 2016 m. balandžio 29 d. taikos sutarties nevykdymą darbdaviui nebus realių pasekmių.
25. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė taikos sutartį, kurią pateikė tvirtinti Darbo ginčų komisijai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurioje abi išreiškė valią dėl jos sąlygų, apeliantė nurodo, kad abejonės turi būti šalinamos jos naudai, nes yra silpnesnioji šalis (darbuotojas). Su šiuo argumentu nesutinkama, kadangi šiuo atveju nagrinėjamas klausimas ne dėl darbo teisinių santykių, o dėl taikos sutarties turinio ir jo vykdymo, todėl atskirojo skundo dalis dėl šalių lygiateisiškumo atmetamas.
26. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė procesinio sprendimo dalis pažodžiui. Taigi nenumatytos teismo nutartyje sąlygos ar jos rezoliucinėje dalyje nenurodytos sumos (skaičiavimų) įrašymas į vykdomąjį raštą objektyviai yra negalimas, ir tai nepaneigia teismo procesinio sprendimo privalomumo ar jo vykdytinumo principų (CPK 18 str.). Nagrinėjamoje situacijoje tai reiškia, kad teismas galėtų išduoti vykdomąjį raštą tik pažodžiui pakartodamas taikos sutarties sąlygas, t. y. joje nurodytas sumas. Šioje byloje antstolis privalėjo laikytis paminėtų išaiškinimų, nes pagal CPK 597 straipsnio 9 p. darbo ginčų komisijos sprendimai yra vykdomieji dokumentai, todėl antstolis vykdydamas darbo ginčo komisijos sprendimą neturi teisės pradėti išieškojimą dėl sumos, kuri nebuvo įrašyta ir konkrečiai nurodyta sprendime.
27.  

Dėl procesinės teisės į gynybą pažeidimo.

28. Apeliantė teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi spręsdamas 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutarties turinio klausimą išsprendė trečiojo asmens - E. A. teisių ir pareigų apimtį pagal 2016 m. balandžio 26 d. taikos sutartį, nors šioje byloje buvo skundžiami antstolio veiksmai. Teigia, jog tokiu būdu buvo pažeista E. A. procesinė teisė į gynybą.
29. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų - teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, jog vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų išnagrinėjimo.
30. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d, sprendimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad suinteresuotam asmeniui E. A. buvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teisme, teikiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą, nagrinėjant apeliacine proceso tvarka apeliantės E. A. procesinė teisė į gynybą pažeista nebuvo, todėl skundo dalis dėl procesinės teisės į gynybą pažeidimo atmetamas.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                               Erika Misiūnienė