Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-07-15][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-14016-609-2025].docx
Bylos nr.: eI2-14016-609/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė "Tebesa" 134800092 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                                                    Administracinė byla Nr. eI2-14016-609/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03203-2025-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. liepos 15 d.

Klaipėda

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Martinavičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tebesa“, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikintas jai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. birželio 25 d. (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ji nepateikė tikrovės neatitinkančių duomenų, planavo pradėti dirbti, kai vaikui sukaks 6 mėnesiai, tam jos darbdavys UAB „Tebesa“ neprieštaravo. Pareiškėjos teigimu,  vaiko priežiūros atostogų ji nenutraukė dėl objektyvių priežasčių –  vaiko priežiūros atostogų. Pareiškėjos vertinimu, jos ketinimas dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas nepaneigtas, todėl konstatavimui, kad ji neatitinka Įstatymo 441 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teisinio pagrindo nėra.        

Pareiškėja teigia, kad jos pajamas sudaro 440 Eur vaiko priežiūros išmoka, kad ji gyvena su Lietuvoje gimusio vaiko tėvu, kuris išlaiko ją ir jų vaiką.

Pareiškėja pažymi, kad yra rengiami (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimusios dukros dokumentai Lietuvos pilietybei gauti, kad  ji ruošiasi teikti prašymą jai išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos sujungimo atveju.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, kad 2024 m. birželio 6 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ketindama pradėti dirbti UAB „Tebesa“. 2024 m. birželio 25 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. 2025 m. kovo 19 d. pareiškėja kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjai buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. birželio 25 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VSDFV) patikrinus duomenis apie pareiškėją, buvo nustatyta, kad po to, kai pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, pareiškėja UAB „Tebesa“ nedirbo, jai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėja nenurodė, kad UAB „Tebesa“ ji dirbs ne visą darbo laiką, kad  jai nebus mokamas UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte nurodytas 3 021 Eur darbo užmokestis. 

Atsakovas akcentuoja, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „Tebesa“ pagrindu, pareiškėja pažymėjo, kad nežiūrint į tai, jog ji yra vaiko priežiūros atostogose, jas planuoja nutraukti bei pradėti dirbti. 

Atsakovo vertinimu, teikdama prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėja neplanavo dirbti UAB „Tebesa“, o ketino ir toliau būti vaiko priežiūros atostogose. 

Atsakovas pažymi, kad 2025 m. birželio 18 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu jai išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Laikosi pozicijos, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrįstas surinktais duomenimis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 25S123922, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. birželio 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad ketindama dirbti UAB „Tebesa“ (duomenys neskelbtini), pareiškėja, Rusijos Federacijos pilietė, 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nurodė, jog nežiūrint į tai, jog ji yra vaiko priežiūros atostogose, gavusi leidimą laikinai gyventi, planuoja pradėti dirbti UAB „Tebesa“.

UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodė, jog prašo pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi 3 metams; tikslas – pareiškėja ketina dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. UAB „Tebesa“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą – drabužių dizainere (216303), jai mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (toliau – ir BDU), įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis, dydžio – 3 021 Eur.

UAB „Tebesa“ patvirtino, kad už pareiškėją bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, o pareiškėjai mokamas darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo arba už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu – asmuo ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas, Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) darbo UAB „Tebesa“ pagrindu, galiojantis iki 2025 m. balandžio 8 d.,  kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. birželio 27 d.

Pareiškėja 2025 m. kovo 19 d. kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Migracijos departamento 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) darbo UAB „Tebesa“ pagrindu, galiojantis iki 2027 m. birželio 25 d., kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2025 m. balandžio 8 d.

VSDFV informacinėje sistemoje patikrinus duomenis apie pareiškėją, buvo nustatyta, kad nors pareiškėja UAB „Tebesa įdarbinta nuo 2022 m. liepos 1 d., po leidimo laikinai gyventi išdavimo nedirbo, jai nebuvo išmokėtas jos prašyme ir UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodytas 3 021 Eur mėnesio darbo užmokestis, o Migracijos departamentui nepateikti duomenys, jog kurį laiką pareiškėja nedirbs ar jai bus mokamas kitas, nei pareiškėjos prašyme ir UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodytas 3 021 Eur mėnesio darbo užmokestis. 

Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 12 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti su jos darbu UAB „Tebesa“ susijusias aplinkybes.

Pareiškėja 2025 m. gegužės 13 d. paaiškino, jog nusprendė pratęsti motinystės atostogas iki vaikui sukaks 2 metai.

Sprendimu pareiškėjai 2025 m. balandžio 1 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2027 m. birželio 25 d., buvo panaikintas.

Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės. 

Taigi, užsieniečiui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias išduodamas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus būtina atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.).

Sprendimo priėmimo juridinis pagrindas – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 18 punktai.

Dėl Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje pripažįstama, kad prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėja kreipėsi jau gimus dukrai, pareiškėjai esant vaiko priežiūros atostogose. Įvertinus tai, jog po leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėja UAB „Tebesa“ nedirbo, jai nebuvo mokamas pareiškėjos prašyme ir tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodytas 3 021 Eur mėnesio darbo užmokestis, pareiškėja ir toliau naudojosi vaiko priežiūros atostogomis, darytina išvada, jog kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėja pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, todėl pagrįstai Sprendimo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl vaiko sveikatos būklės, vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, esminės teisinės reikšmės neturi.

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024).

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad jei asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, nurodė, jog pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvos Respublikoje – reguliariai gaunamos pajamos (darbo užmokestis pagal darbo sutartį), kitos galimai turimos lėšos, kurių nei gavimo šaltinis, nei įgijimo laikotarpis nėra nurodytas, nėra reikšmingos (žr., pvz., 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1610-624/2025).

Jau minėta, jog po leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėja UAB „Tebesa“ nedirbo, jai nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl pareiškėja negavo Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų pragyvenimo lygį  sudarančių pajamų, kurios 2024 m. buvo – 924 Eur, 2025 m. – 1038 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog pareiškėja nedirbo ir jai nebuvo mokamas pareiškėjos prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo nevykdomas Įstatyme nustatytas reikalavimas, kuris yra pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

Įvertinus tai, jog pareiškėjai nebuvo mokamas UAB „Tebesa“ tarpininkavimo rašte Nr. 20240605-107083 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodytas 3 021 Eur mėnesio darbo užmokestis, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja neatitinka imperatyvių Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, todėl vienu iš Sprendimo priėmimo pagrindų pagrįstai nurodytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas.  

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Kadangi Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, jo panaikinimui teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija,

 

n u s p r e n d ž i a : 

 

Pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                   Remigijus Arminas

 

                                                                                                           Eglė Kiaurakytė

 

                                                                                                           Arvydas Martinavičius


Paminėta tekste:
  • eA-1621-520/2024
  • eA-1700-815/2024
  • eA-2288-556/2023
  • eA-1815-502/2024
  • eA-1571-1047/2024
  • eA-1610-624/2025
  • eA-1352-415/2024