Civilinė byla Nr. e2A-454-601/2026

         Teisminio proceso Nr.

         Procesinio sprendimo kategorijos:

         2.1.2.4.1.1; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 2.6.8.12; 2.6.11.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Renavo durpynas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-104-1118/2025 pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Renavo durpynas“ dėl pripažinimo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai pakeistą bei vykdytina abiejų šalių nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., atsakovės UAB „Renavo durpynas“ priešieškinį ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 2021 m. vasario 26 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punkto nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 daliai, pripažinimo 2021 m. vasario 26 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį pratęstą 28 mėnesiams ir kitų su šia sutartimi susijusių reikalavimų, atsakovės UAB „Renavo durpynas“ priešieškinį ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl teisinių išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ieškiniu atsakovei UAB „Renavo durpynas“ prašo: 1) pripažinti, kad ieškovė tinkamai pakeitė sutartį, sutarties pakeitimai (kaina 1kWh 0,15559 Eur/kWh) įsigaliojo ir yra taikomi ieškovei bei atsakovei nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.; 2) atlygini ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2021 m. vasario 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 46867000003 (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodytas elektros tiekimo laikotarpis – 2021 m. balandžio 1 d. – 2023 m. liepos 31 d., sutartyje numatyta kaina – 0,06180 Eur/kWh. Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad sutartis dali būti keičiama, ieškovui ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki sutarties termino pabaigos išsiuntus pasiūlymą ir suteikus galimybę atsakovui išreikšti nesutikimą su pasiūlymu. Tuo atveju, jei atsakovas neišreiškė savo nesutikimo su pasiūlymu, pasiūlymas įsigalioja ir atitinkamai sutartis yra pakeičiama. Pasiūlymas gali būti siunčiamas el. paštu. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas sutinka su tokia pakeitimo tvarka ir ji nepažeidžia atsakovo teisių. Sutartyje buvo pateikti elektroninio pašto adresai kontaktams renavodurpynas@gmail.com, rendurpe@erdves.lt. 2023 m. birželio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu (renavodurpynas@gmail.com) pasiūlymą dėl sutarties pratęsimo, kuriame buvo nurodyti du produkto variantai pratęsiant sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh be PVM (produktas Nr. 1); elektros energijos kaina NPS LT metinė svertinė vidutinė kaina + 0,0150 Eur/kWh be PVM (produktas Nr. 2). Per sutarties 6.3 punkte pasiūlyme nurodytą 14 d. terminą atsakovė nepareiškė nesutikimo su pateiktais pasiūlymais – ieškovė negavo atsakovės nesutikimo, todėl sutartis buvo automatiškai pratęsta minėtomis sąlygomis. Atitinkamai, ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. teikė paslaugas pagal pakeistas sąlygas. Atsakovei gavus sąskaitas pagal naujai galiojančią Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir nesutikus su šiomis sąskaitomis, po pretenzijų ieškovei teikimo, ji kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą su prašymais: 1) pripažinti, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai atliko 2021 m. vasario 26 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pratęsimą; 2) pripažinti, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta 2021 m. vasario 26 d. pratęsta 28 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., tomis pačiomis sutartyje numatytomis sąlygomis ir įpareigoti ieškovę tinkamai vykdyti pratęstą sutartį; 3) įpareigoti ieškovę anuliuoti sąskaitą ELE Nr. 468755155659, sąskaitą ELE Nr. 468948288528, sąskaitą ELE Nr. 468910166259, sąskaita ELE Nr. 468278531859 ir sąskaitą ELE Nr. 468071156894; 4) įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokėtinas sumas bei išrašyti naujas sąskaitas už laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovei suteiktas paslaugas, taikant 0,06180 Eur/kWh 1 kWh tarifą; 5) įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei permoką, kuri susidarė atsakovei apmokėjus išrašytas ir jai pateiktas apmokėti sąskaitas 12 753,42 Eur sumoje; 6) įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba ( toliau – VERT) 2024 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą Nr. O3E-952, kuriuo patenkino atsakovės reikalavimus iš dalies: 1) įpareigojo ieškovę kredituoti sąskaitas, kuriose nurodyta elektros energijos 1kWh kaina -0,15559 Eur bei išrašyti ir atsakovei pateikti naujas sąskaitas, kurioje objekte laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suvartotas elektros energijos kiekis būtų apmokestinamas elektros energijos 1kWh kaina – 0,06180 kWh; 2) įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 12 753,42 Eur permoką; 3) įpareigoti ieškovę mokestį už atsakovei patiektą ir tiekiamą elektros energiją skaičiuoti sutartyje nurodytomis sąlygomis, galiojusiomis 2021 m. vasario 26 d. tarp šalių sudarytoje Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje; 4) įpareigoti ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo VERT sprendimo įsigaliojimo dienos informuoti Tarybą apie nutarimo vykdymo rezultatus; 5) atsakovės prašymą dėl išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad ieškovė nesutikdama su VERT 2024 m. liepos 4 d. priimto sprendimo turiniu ir jo esme, laikydamasi Ginčų taisyklių 69 punkte nustatytos tvarkos ir terminų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynimo. Pažymi, kad visų pirma, sutartyje yra nustatyta aiški jos pratęsimo ir pakeitimo tvarka, su kuria atsakovė sutiko ir jos neginčijo. Atsakovė sutarties 6.3 punkte aiškiai patvirtino, kad tokia sutarties pratęsimo tomis pačiomis arba pakeistomis sąlygomis tvarka jai yra priimtina ir nepažeidžia jos teisių. Tokios sutarties pratęsimo sąlygų atsakovė neginčijo nei po šios sutarties sudarymo, nei šio ginčo nagrinėjimo metu. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad sutarties keitimai atliekami raštu ir įsigalioja juos pasirašius, išskyrus, be kita ko, 6.3 punkte nustatytą atvejį. Taigi šalys aiškiai susitarė dėl Sutarties pratęsimo, o taip pat numatė, kad pratęsimas gali būti atliekamas tomis pačiomis arba pakeistomis sąlygomis. Ieškovė pateikė siūlymą atsakovei laikydamasi sutarties 6.3 punkte nustatytos tvarkos ir terminų. Atsakovė sutartyje nurodytu el. paštu buvo tinkamai informuota apie sutarties pratęsimą pakeistomis sąlygomis. Antra, sutarties 6.3 punkte nustatyta tvarka neprieštarauja imperatyvams. Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 dalis neriboja galimybės keisti sutartinių santykių sąlygas, tačiau nurodo, kad tam turi būti išreikšta vartotojo valia. Tuo tarpu tai, kaip išreiškiama asmens valia, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.64 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Tai reiškia, kad sutartyje šalys gali susitarti dėl atvejų, kuomet tylėjimas gali būti laikomas tinkama sandorio šalių valios išraiška. Šiuo atveju sutarties 6.3 punkte šalys numatė tylėjimą kaip galimą valios išreiškimo formą, o pastaroji yra suderinama ir su Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, ir su CK 1.64 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Svarbu tai, kad tokia nuostata buvo nustatyta sutarties pratęsimui kitomis sąlygomis ir ginčas kilo tik toje situacijoje, kai prieš sutarties pasibaigimą atsakovei buvo pasiūlyta pratęsti sutartį kitomis sąlygomis. Atsakovė galėjo su tokiu pasiūlymu nesutikti, kita vertus, tokia sąlyga atitinka abiejų šalių interesus ir užtikrina sutarties šalių pusiausvyrą. Galiausiai, VERT nei šiame ginče, nei anksčiau tarp ieškovės ir kitų subjektų buvusiose ginčuose nekritikavo nei sutarties 6.3 punkto, nei jam turiniu panašių nuostatų. Ieškovė tinkamai išsiuntė pasiūlymą atsakovei šalims įprastu bendravimo būdu: iš ieškovės pusės ji naudojo sistemą Omnisend, iš atsakovės pusės pranešimus ji gavo sutartyje nurodytu el. paštu renavodurpynas@gmail.com. VERT sprendime laikė, kad iš pateiktos nuotraukos, neva įrodančios pasiūlymo atsakovei 2023 m. birželio 15 d. siuntimo faktą, VERT negali identifikuoti nei siuntėjo, nei iš kur buvo neva siųstas minėtas dokumentas, nei paties siunčiamo dokumento turinio, teikdamas atsakymus į atsakovės paklausimus, ieškovė atsakovei pateikė net tris skirtingus neva atsakovui 2025 m. birželio 15 d. siųstus sutarties pratęsimo pasiūlymus, todėl kėlė klausimą kaip ieškovė galėjo pateikti atsakovei ne 2023 m. birželio 15 d. siųstos pratęstos sutarties kopiją, o net tris skirtingus variantus. Atsižvelgiant į tai, kad VERT suabejojo atsakovės informavimu ir pridedamų ekranvaizdžių turiniu, ieškovė kreipėsi į antstolį I Gaidelį prašydama užfiksuoti su pranešimo išsiuntimu susijusias aplinkybes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsitinkamai toks protokolas buvo parengtas ir pateiktas į bylą. Jame užfiksuotas visas kelias Omnisend sistemoje nuo prisijungimo prie jos iki paieškos atlikimo ir siųstų dokumentų atidarymo, fiksuojant, be kita ko, toliau nurodytas aplinkybes: susirašinėjimas su atsakove el. pašto adresu renavodurpynas@gmail.com vyksta nuo 2021 m.; 2023 m. birželio 15 d. buvo išsiųstas pranešimas pavadinimu „Saulius / Verslo sutarties pratęsimas / rugpjūtis / 06.15; sistemoje atlikus paiešką pagal siųsto pranešimo pavadinimą, matomas jo turinys; peržiūrėjus el. pranešimą, matomas pranešimo turinys – atsakovė dar kartą informuojama apie pakeitimo sudarymo tvarką; paspaudus ant punkto „sąlygos“ yra atverčiamos konkrečios klientui siųstos Sutarties pratęsimo ir pakeitimo sąlygos. Visos šios aplinkybės yra užfiksuotos ir patvirtintos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kvestionuoti kokio turinio el. pranešimas kada buvo siųstas atsakovei. Taip pat nurodė, kad ieškovė kreipėsi į NFQ, Omnisend partnerius Lietuvoje, su klausimu dėl duomenų atvaizdavimo Omnisend sistemoje ir gautas atsakymas, kad galimybės keisti duomenis nėra. Kaip minėta, sutartyje buvo pateikti elektroninio pašto adresai (kontaktas) – VERT nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmasis el. pašto adresas buvo įtrauktas formaliai, šis el. pašto adresas nurodytas kaip pirmasis. Kaip matyti ir iš Omnisend sistemos, ieškovė atsakovei informaciją siuntė būtent šiuo adresu nuo 2021 m. ir pranešimus atsakovė gaudavo bei su jais susipažindavo. Maža to, viena iš sutartyje sutartų Kliento pareigų buvo informuoti ieškovę apie kontaktinių duomenų ar kitų svarbių detalių pasikeitimus (sutarties 3.3.7 punktas). Taigi, atsakovei pageidaujant gauti pranešimus kitu el. pašto adresu, ji turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovę. Įvertinus šias aplinkybes daro išvadą, kad ieškovė tinkamai įgyvendino sutarties 6.3 punkte nustatytą tvarką dėl atsakovės informavimo apie sutarties pratęsimą pakeistomis sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad verslo klientams pasiūlymai dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra siunčiami jų nurodytais el. pašto adresais, o per savitarnos sistemą siunčiami tik fiziniams asmenims.

3.       Atsakovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškiniu prašo: 1) pripažinti 2021 m. vasario 26 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 daliai; 2) pripažinti UAB „Renavo durpynas“ ir UAB „Elektrum Lietuva“ 2021 m. vasario 26 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį pratęstą 28 (dvidešimt aštuoniems) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., tomis pačiomis sutartyje numatytomis elektros energijos pirkimo – pardavimo sąlygomis ir įpareigoti ieškovę UAB „Elektrum Lietuva“ tinkamai vykdyti pratęstą sutartį; 3) įpareigoti ieškovę anuliuoti PVM sąskaitas – faktūras: Nr. 468755155659, Nr. 468948288528; Nr. 468910166259; Nr. 468278531859; 468071156894; Nr. 468904801933; Nr. 468663539054; Nr. 468858940835; Nr. 468977661773; Nr. 468160482331; Nr. 468714711666; Nr. 468678829386; Nr. 468868487372 ir išrašyti naujas PVM sąskaitas-faktūras už 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį, taikant 0,06180 EUR/kWh tarifą; 4) įpareigoti ieškovę UAB „Elektrum Lietuva“ grąžinti apmokėtų sąskaitų už 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį permoką, kuri yra lygi 34 748,73 Eur ir kuri susidarė, pritaikius 0,15559 Eur/kWh tarifą, vietoje turėto taikyti 0,06180 Eur/kWh tarifo; 5) priteisti 27 083,83 Eur teisines išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ginčą išnagrinėjus VERT; 6) priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme.

4.       Nurodo, kad ieškovė netinkamai taiko ir interpretuoja Elektros energijos įstatymo (toliau - EEĮ) 51 straipsnio 3 dalį bei CK 1.64 straipsnį ir daro neteisingą išvadą, kad sutartys tarp vartotojų ir elektros energijos tiekėjų gali būti pratęstos tylėjimu. Atsakovės vertinimu, tai prieštarauja imperatyviai EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatai. Pirma, nors tarp šalių sudarytoje sutarties 6.3 punkte šalys buvo susitarusios, kad sutartis gali būti pratęsta pakeistomis sąlygomis, jeigu atsakovė per 14 dienų terminą neišreiškia prieštaravimo dėl gauto pasiūlymo, tačiau sutarties vykdymo eigoje pasikeitė teisinis reguliavimas – EEĮ 51 straipsnio 3 dalis papildyta nuostata, kad <...> „vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista“, ko pasėkoje, galimybė tylėjimu, t. y. negavus vartotojo nepritarimo, pratęsti sutartis, sudarytas su elektros energijos tiekėjais, buvo pašalinta. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog vartotojas tikrai išreiškė savo valią dėl siūlomų pakeitimų, iš vartotojo veiksmų turi aiškiai matytis tikrieji vartotojo ketinimai, valia turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, o tai galima padaryti tik aktyviais vartotojo veiksmais (vartotojas turėtų aiškiai pasakyti, kad jis sutinka su pasiūlymu, arba su juo nesutinka). Antra, santykiai tarp elektros energijos tiekėjų ir vartotojų yra reguliuojami viešosios teisės aktu – EEĮ, o minėto įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad vartotojo valia gali būti išreikšta tylėjimu. Trečia, EEĮ 51 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog imperatyvi nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Ketvirta, teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai, pasikeitus teisiniam reguliavimui, šalių anksčiau suderinta sutarties nuostata tampa prieštaraujanti pakeisto įstatymo nuostatai, šalys privalo vadovautis ne sutarties nuostata, bet pakeista įstatymo nuostata, pvz. civilinėje byloje Nr. e2A-205-407/2024; Nr. e3K-3-203-421/2024. Taigi, nepaisant fakto, kad šalys Sutarties 6.3. punkte buvo susitarusios dėl Sutarties pratęsimo ir pakeitimo tvarkos, pagal kurią tylėjimu Sutartis gali būti pratęsta, pasikeitus teisiniam reguliavimui ir dėl to Sutarties 6.3. p. prieštaraujant EEĮ 51 straipsnio 3 daliai, ieškovė nebegalėjo vadovautis Sutarties 6.3. p., bet privalėjo vadovautis EEĮ 51 straipsnio 3 dalimi ir gauti aktyvų atsakovės pritarimą. Dėl šių priežasčių sprendžia, kad ieškovė, pratęsusi sutartį be atsakovės aktyviais veiksmais išreikšto pritarimo, padarė EEĮ 51 straipsnio 3 dalies pažeidimą ir sutartį pratęsė neteisėtai. Dėl ieškovės pateikto į bylą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nurodė, kad antstolis protokole užfiksavo tai, ką matė ieškovės naudojamojoje programoje konstatavimo metu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 1 d., tačiau jis netikrino, kada ši informacija buvo įvesta į ieškovės nurodytą Omisend sistemą, ar šie duomenys buvo koreguoti, kokia informacija buvo įvesta ir matoma šioje sistemoje būtent 2023 m. birželio 15 d. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei, atsakant į pretenzijas, buvo pateikusi 3 skirtingas pratęstos sutarties, kuri neva įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 1 d., versijas. Tai reiškia, kad ieškovė atsakovei iš tiesų nesiuntė sutarties pratęsimo pasiūlymo, nes, jeigu būtų siuntusi pasiūlymą, tai prie pasiūlymo pridėtos sutarties versija turėjo atitikti pratęstos sutarties, kuri įsigaliojo ir taikoma tarp šalių nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., versija pilna apimtimi. Jei teismas vertintų, kad protokolo duomenys yra patikimi, nori atkreipti dėmesį, kad iš protokole pateiktos informacijos matyti, kad atsakovei su pasiūlymu dėl sutarties pratęsimo buvo siųsta sutartis 1, kai ieškovė bylos nagrinėjimo VERT metu teigė ir laikėsi pozicijos, kad būtent sutartis 3 yra korektiškoji sutartis, kurios pagrindu sutartis tarp šalių pratęsta pakeistomis sąlygomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau sutartis 3 savo turiniu ir struktūra skiriasi nuo sutarties 1, o tai reiškia, kad sutartis ieškovės vienašališkai buvo pratęsta kitokiomis sąlygomis. Kad ieškovė gali Omnisend sistemoje atlikti korekcijas/pakeitimus, atsakovės vertinimu, patvirtina ir ieškovės pateiktos 3 skirtingos pratęstos sutarties, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., versijos. Visose šiose 3 skirtingose sutartyse pačiame dokumento viršuje yra nurodytos datos (Sutartyje 1: 2023-06-15; Sutartyje 2: 2023-10-18; Sutartyje 3: 2023-12-12). 2023 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė atsakymą į atsakovės 2023 m. rugsėjo 25 d. pirminę pretenziją, su kuria pateikė atsakovei sutartį 1 kaip priedą Nr. 4 ir sutartį 2 kaip priedą Nr. 5, o 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakymą į atsakovės į Atsakovo 2023 m. lapkričio 8 d. pakartotinę pretenziją, su kuria pateikė atsakovei sutartį 3 kaip priedą Nr. 2. Kadangi ieškovės atsakymų datos sutampa su sutartyje 2 ir sutartyje 3 nurodytomis datomis, spręstina, kad šios datos sutartyse galimai sugeneruojamos automatiškai, kai sutartys yra ištraukiamos iš sistemos. Laikantis tokios logikos, liktų neaišku, kodėl sutartyje 1 nurodyta data: 2023-06-15, jeigu šią sutartį 1 ieškovė ištraukė iš sistemos ir pateikė atsakovei 2023 m. spalio 18 d. kaip priedą Nr. 4. Tai reikštų, kad data sutartyje 1 galimai įrašyta (pakoreguota) ieškovės, kad atspindėtų ieškovės poziciją, kad sutartis buvo išsiųsta atsakovei. Pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė pirminio laiško išsiuntimo įrodymo (paties 2023 m. birželio 15 d., neva, siųsto el. laiško, iš kurio matytųsi jo siuntimo laikas, adresatas, siuntėjas, laiško turinys, pridėti priedai, jeigu tokie buvo pridėti), todėl, antrinių įrodymų (nuotraukos iš Elektrum vidaus svetainės) nepakaktų padaryti išvadai, kad ieškovė siuntė atsakovei pasiūlymą dėl sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis. Galiausiai, VERT nutarimas šioje byloje laikytinas viena iš įrodinėjimo priemonių, kadangi tai yra objektyvios ir nešališkos ikiteisminės institucijos sprendimas, priimtas, išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą. VERT konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ji pasiūlymą siuntė atsakovei 2023 m. birželio 15 d.; ieškovės pateikta nuotrauka iš vidaus sistemos nėra tinkamas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovės atsakyme minimas sutarties pratęsimo pasiūlymas iš viso buvo siųstas atsakovei. Atsakovės vertinimu, ieškovės į bylą pateiktas protokolas VERT nutarimu konstatuotų aplinkybių nepaneigė. Tarp šalių byloje taip pat kilo ginčas, kokiu būdu ieškovė turėjo atsakovę informuoti apie savo pasiūlymą pratęsti sutartį pakeistomis sąlygomis. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pasiūlymas dėl sutarties pratęsimo turėjo būti siunčiamas atsakovės el. paštu renavodurpynas@gmail.com, kadangi šis el. pašto adresas į sutartį buvo įtrauktas kaip pirmas adresas. Su šia ieškovės pozicija atsakovė nesutinka. Pirma, sutartyje nėra jokių nuostatų, nurodančių, kuris el. pašto adresas turėtų būti laikomas pagrindiniu atsakovės el. paštu. Antra, faktinė ir reali atsakovės el. pašto dėžutė yra rendurpe@erdves.lt, kadangi būtent ši el. pašto dėžutė yra nurodyta ne tik sutartyje, bet ir Elektrum savitarnoje, kas patvirtina, kad pati ieškovė savo veiksmais yra patvirtinusi, jog būtent ši el. pašto dėžutė yra pagrindinė ir faktinė. Trečia, nėra įrodymų, pagrindžiančių komunikaciją tarp ieškovės ir atsakovės būtent šiuo el. paštu renavodurpynas@gmail.com. Be to, ieškovė nutyli aplinkybę, kad ieškovė siunčia atsakovei el. paštus su pasiūlymais ir kitais atsakovės nurodytais el. pašto adresais. Šį teiginį patvirtina 2024 m. birželio 18 d. iš ieškovės el. paštu info@renavas.com gautas pasiūlymas pratęsti sutartį. Ketvirta, ieškovė nurodytu el. paštu renavodurpynas@gmail.com niekada nesiuntė jokių esminių, su sutarties vykdymu, susijusių el. laiškų. Visa esminė su sutarties vykdymu susijusiu informacija, sutarties galiojimo metu, buvo keliama į Elektrum savitarnos sistemą. Be to, atsakovės žiniomis, ieškovė kitiems savo klientams siunčia pranešimus dėl sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis per Elektrum savitarnos sistemą. Dėl ieškovės pateiktų 3 skirtingų pratęstos sutarties versijų nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad sutartį ieškovė pratęsė vienašališkai, visai kitokiomis sąlygomis, nei numatyta tariamame pasiūlyme dėl sutarties pratęsimo, taigi pažeisdamas ir sutarties 6.3 punkte numatytą tvarką. Atsakovė palygino visas tris ieškovės pateiktas sutartis ir nustatė, kad buvo pateiktos iš viso 3 skirtingos sutarties redakcijas. Ieškovė nurodė, kad dėl žmogiškosios klaidos buvo pridėta nekorektiška sutartis 2, tačiau ši pozicija nepaneigia trijų skirtingų pratęstos sutarties variantų pateikimo atsakovei fakto. Pažymi, kad atsakovė negavo iš ieškovės pasiūlymo dėl sutarties pratęsimo. Ieškovė, teigdama priešingai, šių aplinkybių neįrodė, jų pateikti įrodymai yra neobjektyvūs, nepatikimi ir prieštaringi. Kadangi Atsakovė negavo iš ieškovės ne tik pasiūlymo dėl sutarties pratęsimo, bet ir pranešimo apie tai, kad ieškovė neketina pratęsti elektros energijos pardavimo laikotarpio (tokio pranešimo ieškovei nesiuntė ir pati atsakovė), atsakovė pagrįstai vertina, kad sutartis prasitęsė tokiam pat terminui ir tokiomis pat sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsakovei turi grąžinti ir 34 748,73 Eur permoką, už atsakovės atliktus mokėjimus už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.

5.       Prašydama priteisti 27 083,83 Eur teisinių išlaidų atlyginimo ikiteisminėje ginčo stadijoje, atsakovė nurodo, kad sprendžiant tarp vartotojų ir elektros energijos tiekėjų kilusius ginčus VERT, vadovaujamasi 2019 m. birželio 27 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimo Nr. O3E-226 „Dėl ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, kurių 11 punkte numatyta vartotojo teisė reikalauti skundžiamos įmonės grąžinti ir/ar kompensuoti patirtas išlaidas ar jų dalį, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Taip pat 66.2 punkte numatyta, jog Taryba priimdama sprendimą dėl ginčo esmės, sprendžia ir dėl patirtų išlaidų atlyginimo, todėl atsakovės patirtos išlaidos, nagrinėjant ginčą VERT, turėjo būti priteistos iš ieškovės atsakovės naudai. Be to, PVM sąskaitose-faktūrose pateikta atliktų darbų detalizacija vienareikšmiškai patvirtina, kad teisinės paslaugos, kurias suteikė atsakovės atstovas, ir kurios buvo apmokėtos trečiojo asmens, buvo suteiktos atsakovei ir kad jos yra susijusios būtent su ginču, kilusiu tarp atsakovės ir ieškovės.

6.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalavimu priteisti 27 083,83 Eur teisinių išlaidų atlyginimo ikiteisminėje ginčo stadijoje, nurodo, kad: 1) atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios yra susijusios ne su šia teisme nagrinėtina byla, bet su ginčo nagrinėjimu ikiteismine tvarka. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjant bylą ikiteismine tvarka reguliuoja Ginčų taisyklės, o ne CPK; 2) UAB „Renavo durpynas“ reiškia ne ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl UAB „Renavo durpynas“ neturi teisinio pagrindo prašyti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurių klausimas jau buvo išspręstas ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka; 3) prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir ženkliai viršija rekomendacijos nustatytus dydžius. Be to, dalyje pateiktų sąskaitų yra uždengta ne tik darbus atlikę asmenys, bet ir patys darbai, todėl neįmanoma įsitikinti, kad jie susiję su nagrinėjama byla.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino, kad ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“, j. a. k. 301506046, tinkamai pakeitė 2021 m. vasario 28 d. tarp ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“, j. a. k. 301506046, ir atsakovės UAB „Renavo durpynas“, j. a. k. 166566886, sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo Sutartį Nr. 46867000003, Sutarties pakeitimai (kaina 1kWh 0,15559 Eur/kWh) įsigaliojo ir yra taikomi ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ ir atsakovei UAB „Renavo durpynas“ nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.; 2) iš atsakovės UAB „Renavo durpynas“, ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“, priteisė 16 982,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovės UAB „Renavo durpynas“ priešieškinius ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ atmetė.

Dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punkto sąlygos, pagal kurią vartotojo tylėjimas reiškia tiekėjo pasiūlyto sutarties pratęsimo priėmimą, teisėtumo (atitikimo EEĮ 51 straipsnio 3 daliai) vertinimo ir šios įstatymo nuostatos taikymo laike

8.       Teismas, atsižvelgdamas į įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principą, CK 6.157 straipsnio 2 dalies normą, į tai, kad 2021 m. vasario 28 d. Sutarties sudarymo metu, kurios 6.3 punkte aptarta sutarties pratęsimo sąlyga tylėjimu, galiojo EEĮ 51 straipsnio 3 dalies ankstesnė redakcija (nurodyta sprendimo 11 punkte) ir šioje šalių sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl sutarties galiojimo pasikeitus tam tikroms įstatymo nuostatoms, darė išvadą, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojusi nauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies redakcija taikytina tik toms sutartims, kurios buvo sudarytos jau po to, kai įsigaliojo minėta norma, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. naujai sudaromos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartims ir šalių sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpiu, ieškovei teikiant pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pratęsimo pakeistomis sąlygomis, taikytinos EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki 2023 m. kovo 1 d.

9.       Teismas pažymėjo, kad iš EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatos, galiojusios iki 2023 m. kovo 1 d. (nurodyta sprendimo 11 punkte), įstatymo leidėjas nebuvo numatęs pareigos vartotojui išreikšti savo valią dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje atsiranda papildymas dėl vartotojo valios išreiškimo ir teisinių pasekmių atsiradimo, tokios valios neišreiškus. Analizuojant ir vertinant iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusios minėto straipsnio redakciją dėl vartotojo tylėjimo kaip pritarimo sutarties pakeitimui/papildymui, esant tokios tvarkos reglamentavimui šalių sutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia nustatyti tokią sutarties pakeitimo tvarką (tylėjimu), nes asmens valios išreiškimas tylėjimu yra teisėta valios išreiškimo forma, jeigu tai nustatyta įstatyme ar sutarta šalių (CK 1.64 straipsnio 3 dalis), dėl to laikė, kad sutarties sąlyga (analogiška šalių Sutarties 6.3 punkte) neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

10.       Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos Elektros Energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo, įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte (reg. 2022-11-10) nurodoma, kad EEĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad elektros energetikos įmonės turi pranešti apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas ir tokiame pranešime turi būti informacija apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. Šia nuostata bus aiškiai įtvirtinta, kad nesant vartotojo valios dėl siūlomų pakeitimų, vienašalis sutarties keitimas negalimas.

11.       Lietuvos Respublikos Elektros energijos įstatymo Nr. VIII-1881 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti galimybę nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, jeigu šiais pakeitimais yra mažinama elektros energijos tiekimo kaina vartotojui. Šis pakeitimas leis elektros energijos tiekėjams pagerinti elektros energijos tiekimo sąlygas vartotojams ir sumažinti kainas, bei suteiks teisinį aiškumą kuriais atvejais vartotojo sutikimas dėl sutarties sąlygų pakeitimų nėra reikalingas. Nepriklausomas elektros tiekėjas turės teisę vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas tik tuomet jei šių sąlygų pakeitimas yra būtinas tam, kad nepriklausomas tiekėjas galėtų sumažinti elektros energijos tiekimo kainą vartotojui. Iš šio aiškinamojo rašto turinio matyti, kad įstatymų leidėjas siekdamas tikslinti EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatas, rėmėsi VERT internetiniame tinklalapyje www.vert.lt 2022 m. rugpjūčio 5 d. skelbta informacija apie tai dienai galiojančias teisės aktų nuostatas (https://www.vert.lt/Puslapiai/naujienos/2022-metai/2022-08-05/vert-net-privalo-laikytis-sudarytu-sutarciu-salygu.aspx?fbclid=IwAR18HOl2tGf7UVrpniCtaiabVp5aAQIcnAW-Yw6K0X-3rOCbu55U-khsTrk), kuriose VERT nurodė, jog Elektros energijos vartotojams užtikrintos šios teisės: vartotojas, gavęs informaciją apie tiekėjo ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, turi teisę raštu ar elektroniniu paštu atsakyti tiekėjui, t. y.: 1) pritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui; 2) nepritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui; 3) nepritarti pasiūlytam sutarties pakeitimui ir nutraukti sutartį; 4) vartotojui išreiškus nepritarimą pasiūlytam sutarties pakeitimui, tačiau nenurodžius, kad pageidaujama nutraukti sutartį, lieka galioti tokios sutarties sąlygos, dėl kurių šalys jau yra sutarusios. Teismas pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. VERT internetiniame tinklalapyje paskelbus vartotojų teises dėl sutarties sąlygų keitimo, dar nebuvo įsigaliojusi nauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies redakcija, todėl spręstina, kad ir remiantis ankstesne minėto straipsnio nuostata buvo laikoma, kad vartotoją raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informavus apie elektros energijos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas, vartotojas turėjo išreikšti savo valią. O dėl valios išreiškimo formos kasacinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, yra pasisakęs (sprendimo 15 punktas). Taigi, EEĮ 51 straipsnio 3 dalies pakeitimas, įsigaliojęs 2023 m. kovo 1 d., padarytas tikslu įvesti aiškumą vartotojams, kada jų valios išreiškimas dėl sąlygų pakeitimo nėra reikalingas. Be to, šiuose aiškinamuosiuose raštuose dėl EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamo vartotojų valios išreiškimo nėra nurodoma, kokia valios išreiškimo forma vartotojas turi reaguoti į energijos įmonės pateiktą pasiūlymą dėl sutarties sąlygų pratęsimo.

12.       Minėta, kad šiai dienai galiojanti EEĮ 51 straipsnio 3 dalis numato, jog vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad nėra detaliai reglamentuota kokia valios išreiškimo forma vartotojas turi išreikšti savo pritarimą/nepritarimą sutarties sąlygų pakeitimui. Pažymėtina, jog CK 1.64 straipsnio, reglamentuojančio valios išreiškimo formas, 3 dalyje numatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Taigi, teismas sprendė, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalis (galiojanti nuo 2023 m. kovo 1 d.) nedraudžia šalims susitarti dėl skirtingų valios išreiškimų formų sutarties pakeitimo atveju.

13.       Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra juridinis asmuo ir verslininkas, jis nėra vartotojas CK 6.2281 straipsnio 2 dalies prasme, todėl jam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai. Iš byloje esančios šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad ši sutartis yra pasirašyta atsakovės vadovo asmens parašu, kas patvirtina aplinkybę, kad pasirašant sutartį atsakovė susipažino su sutarties sąlygomis, joje įtvirtinta Sutarties galiojimo, pratęsimo ir nutraukimo tvarka, ir tuo atveju, jeigu kokia nors Sutarties sąlyga jai atrodė nesąžininga, turėjo teisę su šia sąlyga nesutikti arba reikalauti tokią sąlygą pakeisti. Tačiau, kaip matyti iš sutarties turinio, atsakovė patvirtino, jog ji sutinka su Sutarties II dalies 6.2 ir 6.3 punktuose įtvirtina Elektros energijos pardavimo laikotarpio pratęsimo tvarka ir tokia tvarka nepažeidžia jos teisių. Taigi Sutartyje buvo atskleistas tos valios turinys ir pasiekta būtina sutarties pakeitimo sąlyga – šalių susitarimas (CK 6.159 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatavo, kad šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkto sąlyga neprieštarauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies, galiojančios nuo 2023 m. kovo 1 d. nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl pranešimo apie sutarties sąlygų pratęsimą atsakovui įteikimo tinkamumo

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023 m. birželio 15 d. per Omnisend sistemą ji atsakovei išsiuntė Sutartyje nurodytu jos elektroniniu paštu renavodurpynas@gmail.com pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo. Sutarties pratęsimo pasiūlyme buvo pateikti du produkto variantai pratęsti Sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. produktas 1– elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh be PVM; produktas 2 – elektros energijos kaina NPS LT mėnesinė svertinė vidutinė kaina +0,0150 Eur/kWh be PVM. Atsakovei per Sutarties 6.3 punkte numatytą 14 dienų terminą nepareiškus nesutikimo su pateiktais pasiūlymais (negavus atsakovės nesutikimo), ieškovė Sutartį automatiškai pratęsė produktas 1 nurodytomis sąlygomis ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. teikė paslaugas atsakovei pagal pakeistas Sutarties sąlygas. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, įrodinėja, kad ji el. paštu siųsto Sutarties pratęsimo pasiūlymo apskritai negavo, jei ieškovė ir siuntė pasiūlymą atsakovės el. paštu, jis buvo siunčiamas netinkamu kontaktiniu adresu, turėjo būti siunčiama el. paštu rendurpe@erdves.lt arba per Elektrum savitarnos sistemą, per kurią buvo siunčiamos sąskaitos už ieškovės teiktas paslaugas. Taip pat teikė įrodymus apie tai, kad kitiems klientams pranešimai dėl sutarties sąlygų pratęsimo buvo siunčiami būtent per Elektrum savitarną.

15.       Taip pat teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų (2025 m. kovo 3 d. prie papildomų rašytinių paaiškinimų pateiktas priedas Nr. 2) matyti, kad ieškovė nuo 2021 m. identiškus pranešimus siųsdavo abiem atsakovės Sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais, tačiau siųstus pranešimus, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario – rugpjūčio mėn., atsakovė perskaitydavo tik gavusi juos el. paštu renavodurpynas@gmail.com. Kaip nurodė ieškovės atstovė, ieškovė išsiuntė pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų pratęsimo el. paštu renavodurpynas@gmail.com, nes el. paštu rendurpe@erdves.lt 2021 m. rudenį buvo gautas pranešimas, kad laiško šiuo el. paštu nepavyko pristatyti, todėl nuo to laiko visi pranešimai buvo siunčiami būtent el. paštu renavodurpynas@gmail.com. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas priedas Nr. 2 (ieškovės 2025 m. kovo 3 d. rašytiniai paaiškinimai).

16.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutartį sudarė su juridiniu asmeniu, kuriam, kaip minėta, taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai. Jei jis nebūna pakankamai atidus ir rūpestingas, dėl tokio jo elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jo prisiimta rizika. Taip pat minėta, kad Sutartį atsakovės vardu pasirašė įmonės vadovas, kuris, susipažinęs su Sutarties turiniu, turėjo įvertinti nurodytų el. paštų adresų tinkamumą ieškovės informacijos siuntimui. Pastebėtina, kad ieškovė pranešimus el. paštu renavodurpynas@gmail.com siuntė nuo sutarties sudarymo dienos iki pat 2023 m. birželio 15 d., kai buvo siunčiamas pranešimas dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis. Sutarties 3.3.7 p. atsakovė įsipareigojo ieškovę raštu per 10 kalendorinių dienų informuoti apie visus adreso, el. pašto pasikeitimus arba apie kitas Sutarties vykdymui svarbias detales. Taigi, atsakovei laikius, kad pagrindinis el. pašto adresas, kuriuo turi būti siunčiami pranešimai, yra ne renavodurpynas@gmail.com, turėjo galimybę ir pareigą informuoti ieškovę apie tokio kontaktinio adreso pasikeitimą. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų kreipusi į ieškovę dėl kontaktinio el. pašto adreso pakeitimo, ar informavimo apie tai, kad visi pranešimai turėtų būti siunčiami vienu konkrečiu el. pašto adresu, ar kitu būdu, juo labiau, kad ieškovei nustojus siųsti pranešimus el. pašto adresu rendurpe@erdves.lt, atsakovė turėjo pastebėti, jog ieškovė pranešimų siuntimui naudoja tik vieną atsakovės el. pašto adresą. Esant šiems duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai naudojo el. pašto adresą renavodurpynas@gmail.com pranešimų atsakovei siuntimui ir, priešingai nei atsakovė (Sutarties 3.3.7 p.), neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti duomenis apie atsakovės kitus naudojamus (aktyvius) el. pašto adresus, kuriais galėtų būti siunčiami pranešimai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės pateikti duomenys apie ieškovės kito el. pašto adreso naudojimą (2024 m. rugsėjo 16 d. priedas Nr. 6) negali būti vertinamas kaip įrodymu dėl netinkamo ieškovės el. pašto adreso naudojimo siunčiant pranešimą dėl Sutarties sąlygų pratęsimo, kadangi atsakovei pasiūlymas dėl fiksuotos elektros energijos kainos el. paštu info@renavas.com buvo siunčiamas 2024 m. birželio 18 d., t. y. praėjus vieneriems metams nuo ieškovės pranešimo dėl Sutarties sąlygų pratęsimo. Be to, kaip minėta, atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo informavusi ieškovę apie el. pašto adreso pasikeitimą pranešimo dėl Sutarties sąlygų pratęsimo laikotarpiu. Be to, iš ieškovės 2025 m. kovo 3 d. prie rašytinių paaiškinimų pateiktų priedų (Nr. 3, 4) matyti, kad būtent atsakovė 2023 m. rugpjūčio 20 d. šiuo el. pašto adresu pradėjo kontaktuoti su ieškove.

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog tarp jos ir ieškovės Sutarties vykdymo klausimai būtų buvę spręsti per Elektrum savitarnos sistemą, kas sudarytų pagrindą atsakovei tikėtis pasiūlymo pratęsti sutartį gavimo šioje sistemoje, todėl teismas laikė šią aplinkybę, dėl ieškovės pareigos siųsti pranešimus dėl Sutarties vykdymo atsakovei per savitarną, neįrodyta.

18.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 4 d. nutarime VERT taip pat laikė pagrįstą ieškovės pasiūlymo dėl Sutarties pratęsimo siuntimą atsakovei jos nurodytu el. pašto adresu renavoodurpynas@gmail.com.

19.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, teismas darė išvadą, kad ieškovė, laikydamasi 2021 m. vasario 28 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų ir vadovaujantis Sutarties 6.3 punkte aptarta tvarka ir terminais, siuntė atsakovei pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų pratęsimo tinkamu el. pašto adresu renavodurpynas@gmail.com.

Dėl sutarties pakeistomis sąlygomis sudarymo ir jos galiojimo

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėja, jog 2023 m. birželio 15 d. per Omnisend sistemą ji atsakovei išsiuntė pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., su dviem produkto variantais, t. y. produktas 1 – elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh be PVM; produktas 2 – elektros energijos kaina NPS LT mėnesinė svertinė vidutinė kaina +0,0150 Eur/kWh be PVM. Atsakovei per Sutarties 6.3 punkte numatytą 14 dienų terminą nepareiškus nesutikimo su pateiktais pasiūlymais (negavus atsakovės nesutikimo), ieškovė Sutartį automatiškai pratęsė produktas 1 nurodytomis sąlygomis ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. teikė paslaugas atsakovei pagal pakeistas Sutarties sąlygas. Šiems duomenims pagrįsti, ieškovė teikė į bylą Elektrum vidaus sistemos (Omnisend) nuotraukas, antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovė priešieškiniu įrodinėja, kad ieškovės siųsto pasiūlymo, kuriuo pratęsta Sutartis, apskritai negavo. Ieškovės pateikta nuotrauka iš Omnisend negali būti įrodymu, nes tai yra ieškovės savarankiškai generuojami duomenys. O antstolio atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kurias antstolis matė konstatavimo metu, neįrodo, kokie duomenys buvo matyti sistemoje 2023 m. birželio 15 d. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovė su atsakove susirašinėjimo (pretenzijų siuntimo) metu pateikė 3 skirtingas pratęstos Sutarties versijas. Jeigu Sutarties pratęsimo pasiūlymas kartu su nauja Sutarties redakcija iš tiesų būtų siųstas atsakovei 2023 m. birželio 15 d., tai pratęstos Sutarties, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., turinys turėjo pilna apimtimi atitikti prie Sutarties pratęsimo pasiūlymo pridėtos Sutarties versiją, tačiau tokios sutapties nebuvo – nė viena iš ieškovės pateiktų sutarčių neatitiko prie Sutarties pratęsimo pasiūlymo pridėtos Sutarties versijos pilna apimtimi. Todėl laiko, kad Sutartį ieškovė pratęsė vienašališkai ir visai kitomis sąlygomis, nei numatyta tariamame pasiūlyme dėl Sutarties pratęsimo.

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, ginčą nagrinėjant VERT, kaip įrodymą dėl pasiūlymo pratęsi Sutartį 2023 m. birželio 15 d. atsakovei siuntimą, pateikė ekranvaizdžius (nuotraukas) iš Omnisend sistemos, jos teigimu rodančius, kad adresu renavodurpynas@gmail.com buvo išsiųstas el. pranešimas dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis. VERT nelaikius šio dokumentu kaip svariu įrodymu, leidžiančiu identifikuoti pranešimo siuntimo turinį bei pridedamus siunčiamus dokumentus, ieškovė teismui pateikė antstolio I. G. 2024 m. rugpjūčio 1 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau – Protokolas), remiantis pranešimų siuntimo programos „Omnisend“ duomenimis (ieškinio priedas Nr. 2). Iš šio Protokolo turinio matyti, kad 2023 m. birželio 15 d. atsakovei el. pašto adresu renavodurpynas@gmail.com buvo siųstas pranešimas „Saulius I Verslo sutarties pratęsimas I Rugpjūtis I 06.15“, kurio turinys – informacija apie Sutarties pasibaigimą 2023 m. liepos 31 d. bei nepratęsimą Sutarties esamomis sąlygomis. Ieškovė siūlo du produkto variantus, t. y. pratęsiant ir pakeičiant sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.: 1. Planas Atviras – elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh; 2 Planas Pažangus – NPS LT mėnesinė svertinė vidutinė kaina + 0,0150 Eur/kWh. Taip pat išaiškinama, kad Sutarties pakeitimai ir pratęsimai įsigalioja be šalių parašų, jeigu klientas raštu neatmetė pasiūlytų pakeitimų ir pratęsimo per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t. y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimų ir pratęsimo patvirtinimą: sutartis pratęsiama fiksuota kaina plano Atviras tarifais. Taip pat Protokole užfiksuotos ir konkrečios atsakovei siųstos Sutarties pratęsimo ir pakeitimo sąlygos su abiejų planų palyginimais.

22.       Teismo vertinimu, šiuo Protokolu užfiksuotas ieškovės atsakovei 2025 m. birželio 15 d. teiktas pasiūlymas dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis su detaliu jos turiniu ir sąlygomis, tiesiogiai patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę dėl siųsto atsakovei pasiūlymo pratęsti Sutartį pakeistomis sąlygomis, kadangi šiame Protokole užfiksuotos ir atsakovei teiktos Sutarties pratęsimo konkrečios sąlygos. Pastebėtina, jog atsakovė kėlė abejonę dėl duomenų Omnisend patikimumo, teigdama, jog šioje sistemoje ieškovė gali koreguoti duomenis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu jau būti pakeitusi (įvedusi ar dirbtinai sugeneravusi) duomenis, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, ieškovė, siekdama paneigti šias atsakovės keliamas abejones dėl Omnisend sistemos patikimumo, teismui pateikė raštą (atsakymą) į ieškovės paklausimą NFQ, Omnisend partnerius Lietuvoje, dėl galimybės generuoti duomenis šioje sistemoje (2024 m. lapkričio 5 d. ieškovės priedai). NFQ pateikė atsakymą, kad „Omnisend informacija yra atvaizduojama tik pagal vartotojo atsiųstus veiksmus. Kontaktas atlieka veiksmą X ir jis tuomet atsivaizduoja Omnisend kontakto kortelėje. Atgaline data, rankiniu būdu ir pan. – negalima pateikti informacijos apie išsiųstus laiškus bei kontakto veiksmų“. Todėl, byloje nesant kitų duomenų, galinčių paneigti Omnisend sistemos patikimumą, teismas laikė atsakovės poziciją dėl šioje sistemoje duomenų koregavimo neįrodyta.

23.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovės 2023 m. birželio 15 d. pasiūlymo dėl Sutarties sąlygų pratęsimo negavo ir, kad tai patvirtina ieškovės vėliau (atsakant į atsakovės pretenzijas) pateiktos 3 skirtingos sutarčių versijos bei, kad sutartis buvo pratęsta pagal 3 Sutarties variantą. Teismo nurodė, kad posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad minėtos 3 sutartys atsakovei buvo išsiųstos dėl žmogiškosios klaidos, per klaidą buvo pateiktos nekorektiškos sutartys. Tai galėjo įvykti dėl sistemoje buvusių sutarčių sąlygų, kurios tuo metu buvo teikiamos klientams, tai patvirtintų ir sutarčių sudarymo datos, sutampančios su tai dienai teiktais atsiliepimais į pretenzijas. Tačiau laikėsi pozicijos, kad sutartis buvo pratęsta tomis sąlygomis, kurios buvo išsiųstos 2023 m. birželio 15 d. el. paštu renavodurpynas@gmail.com ir kurios turinys (Planas Atviras) atsispindi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Iš byloje esančių ir atsakovės į bylą pateiktų minimų sutarčių matyti, kad siųstų 3 sutarčių sudarymo datos iš tiesų sutampa su tai dienai teiktų atsakymų į pretenzijas datas. Teismo vertinimu sutiktina su tuo, kad ši aplinkybė dėl 3 sutarčių siuntimo kelia abejonių, tačiau nepaneigia tos aplinkybės, kad 2023 m. birželio 15 d. atsakovei buvo siųstas pasiūlymas dėl Sutarties sąlygų pratęsimo, kuris užfiksuotas 2024 m. rugpjūčio 1 d. antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir kurios sąlygomis (Planas Atviras), atsakovei raštu neatmetus pasiūlymo dėl Sutarties sąlygų pratęsimo per nustatytą terminą, ieškovė pratęsė Sutartį.

24.       Teismas pažymėjo, kad viso proceso metu atsakovė kėlė daug abejonių ir reiškė prieštaravimų dėl ieškovės į bylą teikiamų įrodymų reikalavimams pagrįsti, tačiau atsakovės abejonės nėra pagrįstos jokiais į bylą teikiamais objektyviais įrodymais, nors tokią pareigą – pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį bei pareikštą priešieškinį, atsakovė turėjo. Todėl teismas laikė, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės dėl pranešimo apie Sutarties sąlygų pratęsimą pakeistomis sąlygomis atsakovei neįteikimą, Sutarties pratęsimo 3 sutarties (atsakovės 2024 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimo priedas Nr. 5) sąlygomis iš esmės yra paremtos tik deklaratyviais teiginiais. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, siekdama paneigti ieškovės poziciją dėl Sutarties pratęsimo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota sutartimi (planas Atviras), galėjo teikti įrodymus apie savo el. pašto adresu renavodurpynas@gmail.com 2025 m. birželio 15 d. gauto (atidaryto 2023 m. rugsėjo 19 d.) pranešimo su pateiktu Sutarties turiniu duomenis, kartu ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau tokių įrodymų neteikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstytą, sprendė, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai pagrindžia jos nurodytas aplinkybes dėl pranešimo apie Sutarties sąlygų pratęsimą pakeistomis sąlygomis atsakovei išsiuntimą, todėl nėra pagrindo pritarti atsakovės argumentams, kad ieškovės pateikti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų.

25.       Teismas, atsižvelgdamas į šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei jų taikymo praktiką, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, jog ieškovės į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė, vadovaudamasi tarp šalių sudaryta Sutartimi ir nepažeisdama Sutarties bendrosios nuostatos 6.3 punkto, tinkamai informavo atsakovę apie Sutarties pratęsimą, 2023 m. birželio 15 d. per Omnisend sistemą išsiusdama atsakovės kontaktiniu el. pašto adresu pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis, jame detaliai nurodydama Sutarties pratęsimo (pakeitimo) sąlygas bei informuodama atsakovę apie pasekmes, jeigu ji per 14 kalendorinių dienų terminą neišreikš raštu nesutikimo su pasiūlytomis naujomis Sutarties sąlygomis. Tai, kad atsakovė šį pranešimą dėl Sutarties sąlygų pratęsimo perskaitė (atidarė) tik 2023 m. rugsėjo 19 d., t. y. jau įsigaliojus naujos Sutarties sąlygomis, iš tokių veiksmų kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip atsakovės prisiimta rizika, sukelianti jai teisines pasekmes. Todėl, ieškovės ieškinį dėl pripažinimo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai pakeistą bei vykdytina abiejų šalių nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., tenkino visiškai.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad VERT 2024 m. liepos 4 d. nutarimas neįsiteisėjo dėl ginčo esmės pareiškus ieškinį, priešieškinius teisme, ir minėtas nutarimas nėra peržiūros dalykas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28, 29 straipsniai), ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės priešieškinius atmetė kaip nepagrįstus.

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

27. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2025 m. spalio 21 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) tenkinti 2024 m. gruodžio 5 d. UAB „Renavo durpynas“ priešieškinį ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl 2021 m. vasario 26 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 p. nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai Elektros energetikos įstatymo 51 str. 3 d., pripažinimo 2021 m. vasario 26 d. sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį pratęstą 28 mėnesiams ir kitų su šia sutartimi susijusių reikalavimų; 2) tenkinti 2024 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Renavo durpynas“ ieškinį ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl teisinių išlaidų atlyginimo; 3) priteisti apeliantės UAB „Renavo durpynas“ naudai iš ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1.                      Sutarties 6.3 punktas prieštarauja imperatyviai EEĮ 51 str. 3 d. nuostatai. Nuo 2023 m. kovo 1 d. galiojanti redakcija imperatyviai numato, kad „vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista“, t. y. uždraudžiamas sutarčių pratęsimas tylėjimu. Ieškovė nuo 2023 m. kovo 1 d. taikytinos EEĮ 51 str. 3 d. nepaisė ir Sutarties sąlygas pakeitė bei pratęsė ją „tylėjimu“, nors tokia procedūra po EEĮ 51 str. 3 d. pakeitimo yra imperatyviai draudžiama. Dėl to Sutarties 6.3 punktas, numatantis tokią galimybę, nebegalėjo būti taikomas;

27.2.                      teismas, konstatuodamas, kad Sutarties 6.3 p. teisėtumas turi būti vertinamas pagal iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusią EEĮ 51 str. 3 d. redakciją, nepagrįstai ignoravo tai, kad nagrinėjama Sutartis yra tęstinė, o jos pakeitimas ir pratęsimas buvo atliekami jau galiojant naujai ir imperatyviai įstatymo redakcijai. Tokia teismo pozicija prieštarauja nuosekliai suformuotai kasacinei praktikai, pagal kurią pasikeitus imperatyvioms teisės normoms jos taikomos būtent tęstiniams sutartiniams santykiams jų vykdymo ar keitimo metu, nepriklausomai nuo sutarties sudarymo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-203-421/2024 ir kt.);

27.3.                      nagrinėjamu atveju Kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018 nėra taikytini, kadangi faktinės šios bylos aplinkybės bei teisinis kontekstas iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos. Kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018 suformuota tuomet, kai galiojo ankstesnė EEĮ 51 str. 3 d. redakcija, kurioje nebuvo imperatyvios nuostatos, draudžiančios Sutartį pakeisti tuo atveju, kai vartotojas neišreiškia savo valios dėl Sutarties pakeitimo. Kadangi teisinis reguliavimas pasikeitė, Kasacinio teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018 nebėra aktualūs;

27.4.                      teismas nepaaiškino, kodėl jis remiasi įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, kuris niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, nei kodėl papildomai remiamasi VERT internetiniame tinklalapyje paskelbta informacija, kuri yra informacinio, o ne norminio ar oficialiai aiškinamojo pobūdžio, kuri irgi nėra susijusi su nagrinėjama byla. Todėl teismo išvada, jog šalių sudarytos Sutarties 6.3 p. sąlyga neprieštarauja nuo 2023 m. kovo 1 d. galiojančioms EEĮ 51 str. 3 d. nuostatoms, didele dalimi grindžiama vien teismo prielaidomis, su byla nesusijusio aiškinamojo rašto turinio citavimu ir subjektyviu įstatymų leidėjo ketinimų aiškinimu, kuris nepagrįstas nei teisės aktais, nei oficialiais šaltiniais, turinčiais teisinę galią;

27.5.                      teismas, pasisakydamas dėl Sutarties 6.3 p. sąlygos neprieštaravimo nuo 2023 m. kovo 1 d. galiojančioms EEĮ 51 str. 3 d. nuostatoms, neatskleidė šio klausimo esmės ir nukrypo nuo teismų suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, pagal kurią viešosios teisės normos turi viršenybę prieš bendrąsias civilines teisės normas. Apelianto pagrįstu vertinimu, viešajame teisės akte, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. galiojančioje EEĮ 51 str. 3 d. redakcijoje, yra įtvirtintas aiškus draudimas keisti sutartis tylėjimu, todėl, vadovaujantis CK 1.1. str. 2 d. bei teismų praktika, CK 1.64 str. nuostatos, reglamentuojančios valios išraiškos formas, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Viešosios teisės normos adresatas neturi teisės susikurti savo veikimo modelio, vadovaudamasis vien bendraisiais teisės principais;

27.6.                      atsakovė negavo menamo 2023 m. birželio 15 d., neva, el. paštu renavodurpynas@gmail.com siųsto pasiūlymo pratęsti Sutartį, o ieškovė, teigdama priešingai, savo pozicijos neįrodė. Ieškovė savo poziciją grindė tik netiesioginiais įrodymais – nuotraukomis iš vidaus sistemos (Omnisend), 2024 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (toliau – Protokolas), kurie yra nepatikimi ir nepakankami pozicijai pagrįsti, nes ieškovė galėjo savarankiškai generuoti / redaguoti savo vidaus sistemoje esančius duomenis, be to Protokole fiksuojamos aplinkybės, kurios matomos jo surašymo dieną (2024 m. rugpjūčio 1 d.), o ne tariamo laiško siuntimo metu (2023 m. birželio 15 d.). Net jei pasiūlymas ir būtų buvęs siunčiamas, jis turėjo būti siųstas pagrindiniu apeliantės el. pašto adresu rendurpe@erdves.lt, tačiau į šią dėžutę joks laiškas negautas. Vykdant Sutartį, visi esminiai pranešimai dėl elektros energijos tiekimo – sąskaitos, įspėjimai dėl elektros tiekimo nutraukimo, pranešimai dėl skolų ir kt. – apeliantei buvo teikiami per Elektrum savitarnos sistemą. Tačiau jokio pasiūlymo pratęsti Sutartį savitarnoje taip pat nebuvo;

27.7.                      ieškovės pateikti įrodymai yra nepatikimi (nuotraukos iš Elektrum vidaus sistemos nėra tinkamas ir objektyvus įrodymas, kadangi iš tokių nuotraukų nesimato laiško turinio - negalima patikrinti, ar tai tas pats laiškas, kuriuo, neva, buvo siųstas menamas pasiūlymas, koks laiško turinys, negalima pasakyti, ar buvo siųsti kokie priedai ir pan.; Protokole buvo užfiksuoti duomenys, kuriuos antstolis matė 2024 m. rugpjūčio 1 d., o ne tariamo pasiūlymo siuntimo dieną (2023 m. birželio 15 d.), todėl Protokolas nepatvirtina pasiūlymo siuntimo fakto, o NFQ specialistės el. laiškas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais);

27.8.                      ieškovės pateikti įrodymai yra prieštaringi (pateiktos 3 skirtingos pratęstos Sutarties versijos rodo, kad pasiūlymas realiai apeliantei nebuvo siųstas, nes, jeigu būtų buvęs siųstas, pratęstos Sutarties versija atitiktų su pasiūlymu, neva, teiktos Sutarties versiją pilna apimtimi – tačiau tokios sutapties nebuvo);

27.9.                      teismas, konstatuodamas kad ieškovė įrodė pasiūlymo siuntimo apeliantei faktą, nepagrįstai suteikė aukštesnę įrodomąją reikšmę Protokolui ir NFQ klientų aptarnavimo specialistės el. laiškui, nesant tam pagrindo, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo principų ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą;

27.10.                      Sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklosčiusi praktika patvirtina tris esminius dalykus: (i) pagrindinė ir faktinė apeliantės el. pašto dėžutė buvo rendurpe@erdves.lt, kadangi ji buvo nurodyta ne tik Sutartyje, bet ir savitarnoje, su ja apeliantė jungėsi prie Elektrum savitarnos sistemos, į ją apeliantė buvo gavusi komercinius pasiūlymus; (ii) šalys faktiškai bendravo keliais kanalais, nes įvairūs pranešimai buvo siunčiami ne tik skirtingais el. paštais, bet ir keliami į savitarnos sistemą, o tai rodo, kad vieno dominuojančio komunikacijos kanalo tarp šalių apskritai nebuvo; ir (iii) esminiai pranešimai, susiję su Sutarties vykdymo klausimais, apeliantei buvo siunčiami el. paštu rendurpe@erdves.lt ir info@renavas.com (ten, kaip nurodyta, siųsti komerciniai pasiūlymai, Sutarties pratęsimo pasiūlymas), taip pat keliami į savitarnos sistemą (sąskaitos, įspėjimai dėl elektros tiekimo nutraukimo, pranešimai dėl skolų ir kt.), tuo tarpu renavodurpynas@gmail.com buvo naudojamas tik antraeiliams, informacinio ar reklaminio pobūdžio pranešimams. Taigi byloje nustatyta faktinė šalių komunikacijos praktika aiškiai patvirtina, kad el. paštas renavodurpynas@gmail.com nebuvo ir negalėjo būti laikomas tinkama priemone svarbiems pranešimams, įskaitant Sutarties pratęsimo pasiūlymą, pateikti. Todėl teismo išvada, jog pasiūlymas buvo išsiųstas tinkamu adresu, ir dėl šios priežasties yra nepagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tarp šalių susiklosčiusios praktikos;

27.11.                      teismas netyrė arba netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą dėl pateiktų 3 skirtingų pratęstos Sutarties versijų, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Ieškovė keliais raštais nurodė, kad Sutartį pratęsė Sutarties 3 pagrindu, tačiau ši sutartis nesutampa su Sutartimi 1, kurią ieškovė neva siuntė apeliantei;

27.12.                      teismo išvada, esą apeliantė gavo 2023 m. birželio 15 d. pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo, su juo susipažino ir turėjo realią galimybę pareikšti nesutikimą, tačiau vis tiek pasirinko tylėti ir tik vėliau teisme ginčyti tiek patį Sutarties pratęsimą, tiek 6.3 p. nuostatą, prieštarauja elementariai logikai, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Apeliantė yra EEĮ 2 straipsnio 54 dalyje apibrėžtas elektros energijos vartotojas, veikiantis racionaliai ir ekonomiškai pagrįstai; akivaizdu, kad jeigu ji iš tikrųjų būtų gavusi tokį pasiūlymą, supratusi jo turinį ir turėjusi aiškiai įtvirtintą įstatyminę teisę nepritarti (EEĮ 51 str. 3 d.), ji būtų nedelsdama šia teise pasinaudojusi ir nesutiktų su jai nenaudingomis sąlygomis, užuot laukusi ir po to pradėjusi brangų ir sudėtingą teisminį ginčą. Priešingai – faktinės bylos aplinkybės rodo, kad apeliantė, vos tik sužinojusi apie tariamą Sutarties pratęsimą, nuosekliai ir nuolat ginčijo tiek pratęsimo teisėtumą, tiek 6.3 p. taikymą (pretenzijos, kreipimasis į VERT, priešieškinis teisme), kas yra visiškai nesuderinama su teismo suformuota prielaida, jog apeliantė tariamai tyliai sutiko su pasiūlymu.

2.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

28.1.                      EEĮ 51 str. 3 d., nors ir nustato, kad sutarties pakeitimui turi būti išreikšta valia, tačiau neriboja valios išreiškimo būdų. Nei EEĮ 51 str. 3 d., nei kita EEĮ norma nereguliuoja, kurios iš standartinių Lietuvos teisėje valios išraiškos formų gali ar negali būti taikomos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių atžvilgiu. Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas būtų siekęs, kaip teigia apeliantė, uždrausti sutarties pratęsimą/pakeitimą tylėjimu, tokiu atveju EEĮ 51 str. 3 d. būtų aiškiai patikslinta, kurie iš Lietuvos teisėje priimtų valios išraiškos būdų nėra galimi;

28.2.                      apeliantė savo poziciją byloje grindžia EEĮ 51 str. 3 d. aktualaus pakeitimo aiškinamuoju raštu, tačiau ir jame sutarties pakeitimas įstatymų leidėjo siejamas su valios neišreiškimu, o ne vienos iš valios išreiškimo formų ribojimu. Atitinkamai, didžioji dalis apeliantės naudojamos argumentacijos yra nepagrįsta, nes ji paremta būtent nepagrįstu teiginiu, neva įstatymas riboja valios išreiškimą tylėjimu;

28.3.                      net jei EEĮ 51 str. 3 d. draustų pratęsti sutartį tylėjimu (su kuo Elektrum nesutinka), EEĮ 51 str. 3 d. aktuali redakcija netaikytina ginčo situacijai, nes civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reguliuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Šis principas patikslintas CK 6.157 str. 2 d., kurioje papildomai nurodoma, kad ir imperatyvių normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms;

28.4.                      LAT išaiškinimai Enefit byloje (civ. byla Nr. e3K-3-203-421/2024) nėra aktualūs ginčui, kadangi juose nebuvo nustatyta bendroji taisyklė dėl sutarčių aiškinimo. Enefit byloje buvo pateikti išaiškinimai: (i) ne dėl tos pačios teisės normos, (ii) nesuformavo bendro pobūdžio taisyklės ir (iii) nustatė, kad ir anksčiau galiojusi įstatymo redakcija nustatė tokią pat taisyklę kaip ir po pakeitimo, - todėl byloje nespręsta dėl sutarties aiškinimo iš esmės pasikeitus imperatyviems reikalavimams;

28.5.                      apeliantė nepagrįstai kaip tariamą sprendimo ydą nurodo, jog nebuvo siekiama įsitikinti, ar apeliantė turėjo laisvą valią sudaryti Sutartį. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi nebuvo kelti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, o buvo pateikti tik teismui konstatavus, kad apeliantė  – juridinis asmuo, atstovaujamas vadovo – net nebandė ginčyti Sutarties 6.3 p.;

28.6.                      apeliantė siekia klaidinti apeliacinės instancijos teismą, teigdama, neva sprendime pateikta EEĮ 51 str. 3 d. pakeitimų analizė ir jų priežastys nesusijusios su VERT 2022-08-05 išaiškinimais. Lietuvos Respublikos Elektros energijos įstatymo Nr. VIII-1881 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toliau nurodomas vartotojų teisių apibendrinimas daromas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir pateikiama išnaša (nuoroda į VERT išaiškinimą, kurį analizavo teismas);

28.7.                      apeliantė nepagrįstai teigia, jog sprendimas pažeidė teisės aiškinimo taisyklę, jog viešosios teisės normos turi viršenybę prieš bendrąsias civilinės teisės normas. Šie teiginiai grindžiami ta pačia nepagrįsta prielaida, kad EEĮ 51 str. 3 d. draudžia valios išreiškimą tylėjimu. Tačiau sprendime teismas ištyrė normos turinį ir nustatė, kad taip nėra. Kadangi EEĮ 51 str. 3 d. norma neriboja valios išreiškimo formų, atitinkamai taikytinos visos bendrosios valios išraiškos formos. Nagrinėjamu atveju EEĮ 51 str. 3 d. nenustato specialių taisyklių dėl valios išraiškos būdų – tik nustato, kad valia turi būti reiškiama. Todėl šio klausimo nereguliuojant EEĮ, pagrįstai buvo remtasi CK;

28.8.                      priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė tinkamai išsiuntė pasiūlymą apeliantei šalims įprastu bendravimo būdu: iš ieškovės pusės - ji naudojo sistemą Omnisend el. laiškui siųsti, iš apeliantės pusės - pranešimus jis gavo el. paštu renavodurpynas@gmail.com. Ieškovė     pateikė ekranvaizdžius (nuotraukas) iš Omnisend sistemos, rodančias, kad adresu renavodurpynas@gmail.com buvo išsiųstas el. pranešimas dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis. Dėl programos Omnisend ypatumų, ieškovė negalėjo pateikti kitokių įrodymų, pagrindžiančių pranešimų išsiuntimą (t. y. šioje programoje nėra galima persiųsti (angl. forward) pranešimo kitam asmeniui, kuris nėra įvestas kaip klientas programoje Omnisend, per programą siųsto laiško nėra galima iškelti kaip atskiro priedo kartu su jį lydėjusiais prisegtais dokumentais (svarbu, kad būtent tokius įrodymus – ekranvaizdžius – ieškovė  ir anksčiau yra teikusi VERT, kuri tokį įrodymų pateikimą anksčiau laikė normaliu ir pretenzijų jam nereiškė). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (oficialiame rašytiniame įrodyme) užfiksuotas visas kelias Omnisend sistemoje nuo prisijungimo prie jos iki paieškos atlikimo ir siųstų dokumentų atidarymo, fiksuojant Sutarties pratęsimo aplinkybes (sąlygas);

28.9.                      siekdamas paneigti nepagrįstas apeliantės prielaidas dėl tariamo duomenų generavimo, ieškovė kreipėsi į NFQ, Omnisend partnerius Lietuvoje, su klausimu dėl duomenų atvaizdavimo Omnisend sistemoje. Į klausimą, ar įrašai rodomi ta data, kurią jie yra įvesti, ir ar yra techninė (teorinė) galimybė įvesti į Omnisend sistemą įrašą vėliau ir pakoreguoti jo datą taip, kad jo išsiuntimo datą rodytų kitą datą, pvz. 2023-06-15, NFQ atrašė, kad tokios galimybės nėra: Omnisend kontakto kortelėje veiksmai atsivaizduoja tada, kai jie būna atliekami, atgaline data informacija negali būti teikiama;

28.10.                      ieškovė, kaip ir viso bylos nagrinėjimo metu, nurodo, kad dėl žmogiškosios klaidos vidaus sistemoje, kiekvienąkart rengiant procedūrinį ir/ar procesinį dokumentą ginče su apeliante ir siekiant iš sistemos „ištraukti“ aktualias sąlygas, sistema „užkrovė“ ne dokumentą, kuris buvo išsiųstas pratęsimui, bet tas Sutarties II dalyje išdėstytas (Bendrąsias)  nuostatas, kurios buvo aktualios tai dienai – t. y. kurios būtų siūlytos, jei pasiūlymas būtų siunčiamas tą dieną;

28.11.                      ieškovė laikėsi Sutartyje nustatytos informavimo tvarkos ir naudojo pačios apeliantės Sutarties sudarymo metu nurodytą el. pašto adresą. Pratęsimo pasiūlymas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, buvo siunčiamas būtent el. paštu renavodurpynas@gmail.com, nes el. paštu rendurpe@erdves.lt nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. lapkričio mėn. buvo siųsti pranešimai, tačiau 2021 m. rudenį buvo gautas pranešimas, kad laiško nepavyko pristatyti (ang. „delivery failed“), todėl šis el. pašto adresas nebebuvo naudojamas Elektrum pranešimų siuntimui. Palyginimui, iš kito el. pašto renavodurpynas@gmail.com nei karto nėra gautas pranešimas apie nepristatytą pranešimą (angl. „delivery failed“) (ieškinio priedas Nr. 2);

28.12.                      ieškovė neturėjo pareigos Sutarties pratęsimo pasiūlymo siųsti apeliantei per savitarnos svetainę. Pas ieškovę yra patvirtintas Sutarčių pratęsimo verslo klientams proceso aprašas NR. PR_06_P32.L1, pagal kurį verslo klientams pasiūlymais siunčiami būtent per Omnisend sistemą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Apeliacinis skundas atmetamas.

4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

5.                      Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

6.                      Nustatyta, kad 2021 m. vasario 28 d. ieškovė UAB „Elektrum Lietuva“ ir atsakovė UAB „Renavo durpynas“ sudarė Elektros energijos prikimo – pardavimo sutartį Nr. 46867000003 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti elektros energiją laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d., sutartyje numatytu 0,01680 Eur/kWh įkainiu. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. birželio 15 d. per Omnisend sistemą ji atsakovei išsiuntė Sutartyje nurodytu jos elektroniniu paštu renavodurpynas@gmail.com pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo. Sutarties pratęsimo pasiūlyme buvo pateikti du produkto variantai pratęsti Sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. produktas 1– elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh be PVM; produktas 2 – elektros energijos kaina NPS LT mėnesinė svertinė vidutinė kaina +0,0150 Eur/kWh be PVM. Atsakovei per Sutarties 6.3 punkte numatytą 14 dienų terminą nepareiškus nesutikimo su pateiktais pasiūlymais (negavus atsakovės nesutikimo), ieškovė Sutartį automatiškai pratęsė produktas 1 nurodytomis sąlygomis ir nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. teikė paslaugas atsakovei pagal pakeistas Sutarties sąlygas. 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovė gavusi iš ieškovės PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 468755155659 už 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir pastebėjusi, kad yra pritaikytas ne 2021 m. vasario 26 d. tarp šalių sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,06180 Eur/kWh, bet 0,15559 Eur/kWh įkainis, 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į ieškovę el. paštu dėl sąskaitos nepriėmimo, naujos sąskaitos išrašymo pagal sutartyje numatytą tarifą. 2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovė el. paštu pateikė pretenziją ieškovei dėl galimai neteisėtai pakeistų sutarties sąlygų, motyvuodama tuo, kad atsakovė iš ieškovės negavo nei Sutarties pratęsimo pasiūlymo, nei pranešimo apie tai, kad ieškovė ketina pratęsti elektros energijos pardavimo laikotarpį, kaip tai numatyta Sutarties 6.2. – 6.3. punktuose. Ieškovė nesutikusi su atsakovės reikalavimais, 2023 m. spalio 18 d. atsakovei pateikė raštą (atsakymą), kartu pridėdama ir pasiūlymą dėl Sutarties pratęsimo, pratęsimo ir pakeitimo sąlygas kartu su naujai išdėstyta Sutarties redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais bei vertindama, kad pretenzija išnagrinėta formaliai, 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė ieškovei pakartotinę pretenziją, į kurią ieškovė raštu atsakė 2023 m. gruodžio 12 d., pateikdama dar dvi pratęstos Sutarties versijas. Šalims nepavykus išspręsti ginčo dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis, atsakovė 2024 m. sausio 26 d. su patikslintu prašymu kreipėsi į VERT dėl ginčo išnagrinėjimo. 2024 m. liepos 4 d. VERT priėmė nutarimą, kuriuo: 1) įpareigojo UAB „Elektrum Lietuva“ kredituoti už 2023 m. rugpjūčio – 2023 m. gruodžio mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodyta ieškovės vienašališkai nustatyta elektros energijos 1 kWh kaina 0,15559 Eur, bei išrašyti ir atsakovei pateikti sąskaitą, kurioje objekte laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. suvartotas elektros energijos kiekis būtų apmokestintas elektros energijos 1kWh kaina 0,06180 Eur; 2) įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei 12 753,42 Eur dydžio permoką; 3) įpareigojo ieškovę mokestį už atsakovei patiektą ir tiekiamą elektros energiją skaičiuoti Sutartyje nurodytomis sąlygomis: atsiskaitymo planas „Stabilus klikt; elektros energijos kaina – vienos laiko zonos 0,06180 Eur/kWh, elektros energijos tiekimo laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d.; 4) įpareigojo ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo Tarybos sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti VERT apie nutarimo vykdymo rezultatus; 5) atsakovės prašymą dėl 27 083,83 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė, nesutikdama su 2024 m. liepos 4 d. VERT nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pripažinimo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tinkamai pakeistą bei vykdytina abiejų šalių nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė, nesutikdama su VERT 2024 m. liepos 4 d. nutarimo 5 punktu, pareiškė priešieškinį dėl 27 083,53 Eur teisinių išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą VERT, atlyginimo. Taip pat, atsižvelgdama į ieškovės ieškinį, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl 2021 m. vasario 26 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.3 punkto nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviai Elektros energijos įstatymo 51 straipsnio 3 daliai ir kt. reikalavimų.

Dėl ginčo esmės

7.                      Bylos ginčo esmė, - ar teisėtai ir pagrįstai buvo pratęsta 2021 m. vasario 26 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis pakeistomis sąlygomis.

8.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sutartis buvo tinkamai pakeista, t. y. laikantis tiek įstatymų reikalavimų, tiek Sutarties sąlygų.

9.                      Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo šiuos esminius argumentus: 1) kad Sutarties 6.3 punktas prieštarauja imperatyviai EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatai „vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista“, galiojusiai Sutarties pratęsimo metu, t. y. Sutartis negalėjo būti pratęsta „tylėjimu“; 2) apeliantė negavo pasiūlymo pratęsti Sutartį;

10.                      Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad Sutarties 6.3 punktas prieštarauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies nuostatai, galiojusiai Sutarties pratęsimo metu.

11.                      Sutarties 6.3 punkte šalys susitarė, kad „tiekėjas turi teisę pasiūlyti pratęsti Elektros energijos pardavimo laikotarpį kiekvienam produktui, nurodytam 1 dalyje tomis pačiomis ar pakeistomis sąlygomis. Tokiu atveju tiekėjas ne vėliau nei prieš 45 (keturiasdešimt penkias) kalendorines dienas iki Elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos išsiunčia klientui pratęsimo sąlygas bei paprašo kliento informuoti apie savo nesutikimą pratęsti Elektros energijos pardavimo laikotarpį ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo sąlygų gavimo dienos, jei Klientas su pratęsimu nesutinka. Jei klientas šios pareigos neįvykdo, pasiūlytos pratęsimo sąlygos įsigalioja bei tampa sudėtine Sutarties dalimi ir turi būti taikomos nuo pratęsimo Elektros energijos pardavimo laikotarpio pradžios. Tokios pratęsimo sąlygos taip pat gali būti pateiktos el. paštu ir tokiu atveju laikoma, kad sąlygos yra gautos kitą darbo dieną po jų išsiuntimo Sutartyje nurodytu el. pašto adresu. Klientas patvirtina, jog jis sutinka su Sutarties II dalies 6.2 ir 6.3 punktuose įtvirtinta Elektros energijos pardavimo laikotarpio pratęsimo tvarka ir tokia tvarka nepažeidžia jo teisių“. Taigi, šalys susitarė, kad kliento tylėjimas yra jo sutikimas su Sutarties pratęsimu ieškovės pasiūlytomis sąlygomis.

12.                      EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje, galiojusio iki 2023 m. kovo 1 d., buvo numatyta, kad „Vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį“. Nuo 2023 m. kovo 1 d. numatyta, kad „Vartotojai turi būti raštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie elektros energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Teikiant informaciją apie šį ketinimą, turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista“. Taigi, iki 2023 m. kovo 1 d. galiojusioje straipsnio redakcijoje, įstatymo leidėjas nebuvo numatęs pareigos vartotojui išreikšti savo valią dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tuo tarpu 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojusioje straipsnio redakcijoje atsirado papildymas dėl vartotojo valios išreiškimo ir teisinių pasekmių atsiradimo, tokios valios neišreiškus.

13.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalyje, galiojusioje nuo 2023 m. kovo 1 d. (Sutarties pratęsimo metu), nėra draudimo vartotojui išreikšti savo valią dėl siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo tylėjimu. Šioje normoje yra tik įtvirtinta, kad vartotojui neišreiškus savo valios dėl siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis bus laikoma nepakeista, tačiau jokio ribojimo dėl valios išraiškos formos nėra. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui norint uždrausti tam tikrą valios išreiškimo formą (šiuo atveju tylėjimą), tai ir būtų padaryta tą nurodant šioje normoje (pvz.: „neišreiškus savo valios raštu dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista“), tačiau to nepadarius, negalima spręsti, jog šios normos pakeitimu buvo siekiama eliminuoti tylėjimą kaip valios išraiškos formą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų kitaip aiškinti šią teisės normą.

14.                      CK 1.64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.

15.                      Kasacinis teismas analogiškoje situacijoje (dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurią kliento tylėjimas reiškia teikėjo pasiūlyto sutarties pakeitimo priėmimą) yra pasisakęs, kad įstatyme nedraudžiama sutarties šalims susitarti dėl skirtingų valios išraiškos formų sutarties pakeitimo atveju. Esmine aplinkybe laikytina ne tai, kokia forma šalis išreiškė valią, o tai, ar iš tikrųjų buvo atskleistas tos valios turinys ir pasiekta būtina sutarties sudarymo ar pakeitimo sąlyga – šalių susitarimas (CK 6.159 straipsnis). Nėra pagrindo teigti, kad aptariama sutarties sąlyga savaime kaip tokia atima iš atsakovo galimybę gauti ieškovės pasiūlymą, jį suprasti ir atitinkamai išreikšti savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, 23 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu ir ieškovės argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai sprendė, kad aptariama sutarties sąlyga yra niekinė kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kaip konstatuota pirmiau, įstatymu nedraudžiama nustatyti tokią sutarties pakeitimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, 24 punktas).

16.                      Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė Sutartį pakeitė tinkamai, laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos, kuri neprieštarauja EEĮ 51 straipsnio 3 dalies, galiojusios nuo 2023 m. kovo 1 d., nuostatoms. 

17.                      Pripažinus, kad EEĮ 51 straipsnio 3 dalies, galiojusios nuo 2023 m. kovo 1 d., nuostatos nedraudžia tylėjimu išreikšti savo valią dėl Sutarties pakeitimo, kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su šios normos taikymu, nesvarstytini kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

18.                      Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad apeliantė negavo pasiūlymo pratęsti Sutartį pakeistomis sąlygomis.

19.                      Šiuo atveju apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

20.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

21.                      Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

22.                      Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024)

23.                      Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantės argumentais, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės tokios, kaip:

49.1.                      ieškovė nurodo, kad 2023 m. birželio 15 d. ji pateikė (per Omnisend sistemą) pasiūlymą apeliantei (el. paštu renavodurpynas@gmail.com) dėl Sutarties pratęsimo pakeistomis sąlygomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., kas atitinka Sutarties sąlygas (6.2.2 punktas, 6.3 punktas);

49.2.                      ieškovė pasiūlymą išsiuntė apeliantei el. paštu renavodurpynas@gmail.com, t. y. Sutartyje nurodytu el. pašto adresu, kas atitinka Sutarties sąlygas (6.3 punktas). Tuo tarpu apeliantės argumentas, kad turėjo būti siunčiama per savitarnos svetainę, ar kitu el. pašto adresu yra visiškai nepagrįstas, nes Sutartyje tai nenumatyta, toks siuntimas neatitiktų šalių susitarimo (6.3 punktas - „pratęsimo sąlygos gali būti pateiktos el. paštu ir tokiu atveju laikoma, kad sąlygos yra gautos kitą darbo dieną po jų išsiuntimo Sutartyje nurodytu el. pašto adresu“);

49.3.                      apeliantei tenka pareiga naudoti Sutartyje nurodytą el. pašto adresą ir juo bendrauti su ieškove, o kilusios pasekmės dėl šios pareigos nevykdymo tenka jos nevykdančiai šaliai (šiuo atveju apeliantei). Sutarties 3.3.7 punkte numatyta „informuoti Tiekėją raštu per 10 (dešimt) kalendorinių dienų apie visus savo adreso, el. pašto pasikeitimus arba kitas Sutarties vykdymui svarbias detalias“, tačiau apeliantės nėra pasinaudojusi šia Sutarties sąlyga ir nėra pranešusi ieškovei apie el. pašto pasikeitimą, ar norą dokumentus gauti tam tikru (kitu negu nurodyta Sutartyje) el. paštu;

49.4.                      antstolio I. G. 2024 m. rugpjūčio 1 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas (toliau – Protokolas), remiantis pranešimų siuntimo programos „Omnisend“ duomenimis, patvirtina, kad 2023 m. birželio 15 d. atsakovei el. pašto adresu renavodurpynas@gmail.com buvo siųstas pranešimas „Saulius I Verslo sutarties pratęsimas I Rugpjūtis I 06.15“, kurio turinys – informacija apie Sutarties pasibaigimą 2023 m. liepos 31 d. bei nepratęsimą Sutarties esamomis sąlygomis. Ieškovė siūlo du produkto variantus, t. y. pratęsiant ir pakeičiant sutartį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.: 1. Planas Atviras – elektros energijos kaina 0,15559 Eur/kWh; 2 Planas Pažangus – NPS LT mėnesinė svertinė vidutinė kaina + 0,0150 Eur/kWh. Taip pat išaiškinama, kad Sutarties pakeitimai ir pratęsimai įsigalioja be šalių parašų, jeigu klientas raštu neatmetė pasiūlytų pakeitimų ir pratęsimo per 14 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos, t. y. kliento tylėjimas reiškia pakeitimų ir pratęsimo patvirtinimą: sutartis pratęsiama fiksuota kaina plano Atviras tarifais. Taip pat Protokole užfiksuotos ir konkrečios atsakovei siųstos Sutarties pratęsimo ir pakeitimo sąlygos su abiejų planų palyginimais;

49.5.                      apeliantės abejonės dėl duomenų Omnisend patikimumo (jog šioje sistemoje ieškovė gali koreguoti duomenis ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu jau galėjo būti pakeitusi (įvedusi ar dirbtinai sugeneravusi) yra paneigtos pateiktu raštu (atsakymu) į ieškovės paklausimą NFQ (Omnisend partnerius Lietuvoje) dėl galimybės generuoti duomenis šioje sistemoje, kuriame nurodyta, kad „Omnisend informacija yra atvaizduojama tik pagal vartotojo atsiųstus veiksmus. Kontaktas atlieka veiksmą X ir jis tuomet atsivaizduoja Omnisend kontakto kortelėje. Atgaline data, rankiniu būdu ir pan. - negalima pateikti informacijos apie išsiųstus laiškus bei kontakto veiksmą (atidarymas, paklikinimas ar pan.)“ (1 t. b. l. 183); 

49.6.                      apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai išsiųstas 2023 m. birželio 15 d. pasiūlymas el. paštu renavodurpynas@gmail.com, yra negautas, ar gautas be priedų, ar kad išsiųstas ne ieškovės nurodytu laiku ir pan.;

49.7.                      apeliantė nepagrįstai itin sureikšmina jai atsiųstas su atsakymais į pretenzijas sutartis, kurios savo turiniu skiriasi nuo pirmosios (2025 m. birželio 15 d.) sutarties. Ieškovė nurodė, kad dėl žmogiškosios klaidos vidaus sistemoje, kiekvienąkart rengiant procedūrinį ir/ar procesinį dokumentą ginče su apeliante ir siekiant iš sistemos „ištraukti“ aktualias sąlygas, sistema „užkrovė“ ne dokumentą, kuris buvo išsiųstas pratęsimui, bet tas Sutarties II dalyje išdėstytas (Bendrąsias) nuostatas, kurios buvo aktualios tai dienai – t. y. kurios būtų siūlytos, jei pasiūlymas būtų siunčiamas tą dieną. Taigi, šiuo atveju nekyla abejonių, kad ieškovė siekė pakeisti Sutartį ir pakeitė Sutartį pagal 2023 m. birželio 15 d. apeliantei išsiųstą pasiūlymą ir sutartį, kurios išsiuntimas apeliantei yra patvirtintas byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimu, Protokolu), 

-       yra pakankamos daryti išvadą (jų visuma leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui), jog ieškovė tinkamai informavo (pranešė) apeliantę apie Sutarties pratęsimą, pakeistomis sąlygomis.

24.                      Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nustatytas aplinkybes (nutarties 49 punktas), apsiribodama tik deklaratyviais teiginiais, siekdama tik sukelti abejones pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių patikimumu (kaip antai „įrodymai prieštaringi“, „įrodymai nepatikimi“, „ nepagrįstai suteikė aukštesnę įrodomąją reikšmę Protokolui ir NFQ klientų aptarnavimo specialistės el. laiškui“ ir pan.).  

       Dėl procesinės bylos baigties

25.                      Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

26.                      Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27.                      Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės (atsakovės) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

28.                      Ieškovė prašo priteisti 3 267 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).

29.                      Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

30.                      Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

31.                      Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 267 Eur) ne tik viršija rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio dydį už advokato suteiktas teisines paslaugas (3 103,10 Eur = vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2 387 Eur x 1,3), bet ir neatitinka bylos sudėtingumo (byla nėra itin sudėtinga, dalis apeliantės argumentų yra deklaratyvūs ir nereikšmingi) bei advokato darbo ir laiko sąnaudų (advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), todėl jos mažintinos iki 2 200 Eur.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti iš atsakovės UAB „Renavo durpynas“, j. a. k. 166566886, ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“, j. a. k. 301506046, 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Evaldas Burzdikas

                Egidijus Tamašauskas