Civilinė byla Nr. e2S-636-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00152-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3; 3.1.14.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4

       (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4667-527/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, atstovaujamai Kauno apygardos prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą grąžinti ieškovui transporto priemonę BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pagrįsti ieškinio teismingumą; įkainoti ieškinį ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (jį primokėti); patikslinti proceso šalis (nurodyti tinkamą atsakovą ir / arba nurodyti trečiąjį asmenį); nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstove yra įvardijama Kauno apygardos prokuratūra; pateikti įrodymus apie prokuratūros nutarimo vykdymo eigą; pateikti poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei dėl ketinimo ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

3.       Ieškovas A. B., šalindamas nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 8 000,00 Eur žalą, 5 procentus dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo A. B. teismui pateiktus ieškinius dėl transporto priemonės grąžinimo ir dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, duomenų apie trečiuoju asmeniu įtrauktinos A. O. kontaktinius duomenis ir apie tai, kad su patikslintu ieškiniu būtų pateikti ieškinio ir jo priedų vertimai į prancūzų kalbą, kad juos būtų galima įteikti trečiajam asmeniui, su patikslintu ieškiniu nepateikė. Patikslintu ieškiniu ieškovas pasirinko kitą nei pradiniame ieškinyje nurodytą civilinių teisių gynimo būdą, kuris yra susijęs su valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, taikymu. Nors ieškovas, pateikęs patikslintą ieškinį, ir nebeprašo teismo įpareigoti atsakovę grąžinti jam automobilį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas žalos atlyginimą kildina iš prokuroro atliktų procesinių veiksmų, susijusių su transporto priemonės grąžinimu (ieškovo nuomone – neteisėtu) (duomenys neskelbtini) pilietei A. O., kas reiškia, jog ir bylos pagal patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) pilietės A. O. teisėms ir pareigoms, per teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą nepateikęs duomenų apie trečiuoju asmeniu įtrauktinos A. O. kontaktinius duomenis bei ieškinio ir jo priedų vertimo į prancūzų kalbą, kad juos būtų galima įteikti trečiajam asmeniui, nepašalino dalies teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų trūkumų, dėl ko tiek pradinis, tiek ir patikslintas ieškiniai grąžintini ieškovui.

6.       Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant analogišką bylą aukštesnių teismų (pvz., Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-15-826/2019) yra pasisakyta, jog tik išsamiai ištyrus aplinkybes, susijusias su galimomis transporto priemonės pagrobimo aplinkybėmis, nustačius automobilio nuosavybės teisių judėjimo grandinę, bus galima konstatuoti, ar buvusi automobilio savininkė be savo valios prarado transporto priemonės valdymo teisę, taip pat įvertinti ar pagrįstai jai buvo grąžinta transporto priemonė ir spręsti dėl galimai padarytos žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tikrasis automobilio savininkas yra SC SIGMA LEASING I.N.F. AS, šio juridinio asmens neįtraukė į bylos nagrinėjimą, nors su jos teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas su patikslintu ieškiniu net nepateikė jokių duomenų, jog ėmėsi priemonių trečiuoju asmeniu trauktino asmens rekvizitiniams duomenims nustatyti, kad atliko ieškinio ir bent dalies jo priedų vertimus, neprašė pratęsti trūkumų šalinimo termino ir pan., o tuo atveju, jeigu ieškovas manė, kad A. O. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nereikia – taip pat neteikė dėl to jokių argumentų. Toks ieškovo elgesys visiškai nesuderinamas su proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų laikymusi bei su teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo įgyvendinimu.

8.       Kaip buvo pažymėta 2023 m. vasario 6 d. nutartyje, ieškovas patikslintame ieškinyje privalėjo nurodyti ir tai, kokios teisės normos pagrindu ieškinyje nurodyta, jog atsakove įvardinta Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra atstovaujama būtent Kauno apygardos prokuratūros, nors, kaip matyti iš ieškinio, automobilį (duomenys neskelbtini) pilietei A. O. buvo nuspręsta grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. IBPS-V-2526494-22 pagrindu. Teismas nurodė, kad dėl šios aplinkybės patikslintame ieškinyje taip pat liko nepasisakyta.

9.       Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovas, pareiškęs patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašydamas priteisti vertę jam negrąžinto automobilio, nėra pateikęs duomenų, nei kad tas automobilis jau faktiškai yra grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietei A. O., nei apie tai, kada faktiškai jis jai bus grąžintas, nei apie tai, kad dėl automobilio grąžinimo negali būti priimtas ir kitoks sprendimas (pvz., jei (duomenys neskelbtini) pilietė A. O. neatvyks to automobilio atsiimti ar kt.). Esant tokiems patikslinto ieškinio trūkumams patikslintas ieškinys negalėtų būti priimtas ir dėl tos priežasties, kad jame nėra tinkamai nurodytos ir pagrįstos atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (žala, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos), dėl ko turėtų būti vėl šalinami ieškinio (patikslinto) trūkumai, o tai nėra suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

10.       Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. (teismo pastaba: nutarties data 2023 m. vasario 21 d.) nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje keliami reikalavimai užkerta kelią ieškovui kreiptis teisminės gynybos, kadangi teismo nurodyti trūkumai susiję su ieškovo teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju teismas ieškovui ieškinį grąžino būtent vien tik formaliais pagrindais, nes teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo pagrindo.

10.2.                      Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo automobilio vertės žalos atlyginimo, kurį prokuroro sprendimu nuspręsta grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietei. Prokuroro sprendimas instancine tvarka buvo apskųstas, tačiau Kauno apygardos teismo neskundžiama nutartimi atmestas. Tai reiškia, jog ieškovui išnaudojus visas įstatyme įtvirtintas teises dėl automobilio grąžinimo jo sąžiningam įgijėjui, automobilį nuspręsta grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietei A. O.. Nelikus ieškovui teisinės galimybės baudžiamojo proceso tvarka ginti savo teisių, ieškovas pažeistų teisių gynimui pasirinko teisę kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo.

10.3.                      Esant aplinkybėms, jog transporto priemonę nuspręsta grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietei A. O., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje ieškovui kėlė reikalavimą įtraukti ir pateikti duomenis apie A. O., vertimus į prancūzų kalbą, kad juos būtų galima įteikti trečiajam asmeniui, taip net didindamas ieškovo patiriamas išlaidas, nes šio klausimo tikslingumas teismo turėjo būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje metu. Be to, ieškovas su ieškinio priedu Nr. 5 pateikė į lietuvių kalbą išverstą A. O. apklausos protokolą, kuriame nurodyti visi teismo reikalaujami A. O. kontaktiniai duomenys, todėl toks teismo reikalavimas buvo perteklinis ir nepagrįstas.

10.4.                      Ieškovo patikslintas ieškinys kildinamas dėl padarytos žalos atlyginimo atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, kurią atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Kauno apygardos prokuratūros teritorijoje, kurį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra, o iš gausios teismų praktikos matyti, jog tokiose bylose įprastai Generalinė prokuratūra yra atstovaujama teritorinės apygardos prokuratūros, kurioje buvo atliekamas tyrimas, būtent todėl atsakovu buvo pasirinkta nurodyta institucija. 

10.5.                      Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, teismui nėra suteikta teisė reikalauti iš ieškovo nurodyti, kokios teisės normos pagrindu ieškinyje nurodomas pasirinktas atsakovas. Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje keldamas reikalavimą pateikti duomenis, ar automobilis faktiškai yra grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietei, ar kada faktiškai jis jai bus grąžintas, nei apie tai, kad dėl automobilio grąžinimo negali būti priimtas ir kitoks sprendimas (pavyzdžiu, jei (duomenys neskelbtini) pilietė A. O. neatvyks to automobilio atsiimti ar kt.), peržengė ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo ribas, nes tokie klausimai turėtų būti sprendžiami pasirengimo nagrinėti ar bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškovas patikslinto ieškinio priedu pateikė prokuratūros raštą, kuriame nurodyta, kad jeigu bus spręsta automobilį grąžinti jo savininkei apie tai informuos. Tai reiškia, kad transporto priemonė yra pas atsakovą. Kita vertus ieškovui apskritai nesuprantami kaip pirmos instancijos teismo iškelti klausimai dėl automobilio faktinio grąžinimo, kad dėl automobilio grąžinimo negali būti priimtas ir kitoks sprendimas, yra susiję su ieškinio priėmimu. Patikslinto ieškiniu priedu pateikta Kauno apygardos teismo neskundžiama nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas, kuriuo nuspręsta automobilį grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietei A. O..

10.7.                      Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai, kad patikslintas ieškinys negalėtų būti priimtas ir dėl tos priežasties, kad jame nėra tinkamai nurodytos ir pagrįstos atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (žala, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos), dėl ko turėtų būti vėl šalinami ieškinio (patikslinto) trūkumai, o tai nėra suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais yra nepagrįsti ir atmestini.

11.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu (nepašalinus ieškinio trūkumų), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nors ieškovas (apeliantas) A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį, tačiau tiek iš atskirojo skundo argumentų, tiek bylos duomenų, matyti, kad ginčas yra kilęs dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties (tokia data nurodyta ir nutartyje), todėl žemiau motyvuose yra sprendžiama ir pasisakoma būtent dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o atskirajame skunde nurodyta nutarties data vertinama kaip rašymo apsirikimas.

15.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą grąžinti ieškovui transporto priemonę BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: pagrįsti ieškinio teismingumą; įkainoti ieškinį ir sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (jį primokėti); patikslinti proceso šalis (nurodyti tinkamą atsakovą ir / arba nurodyti trečiąjį asmenį); nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstove yra įvardijama Kauno apygardos prokuratūra; pateikti įrodymus apie prokuratūros nutarimo vykdymo eigą; pateikti poziciją dėl taikos sutarties sudarymo galimybių bei dėl ketinimo ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovas, šalindamas nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 8 000,00 Eur žalą, 5 procentus dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino visų nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovo teismui pateiktus ieškinius dėl transporto priemonės grąžinimo ir dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį iš esmės tuo, kad nurodyti kaip nepašalinti ieškinio trūkumai nėra esminiai ir nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, kadangi gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.

16.       Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 111 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17.       Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).

18.       Taigi ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).         

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys negali būti priimtas, kadangi jis nepašalino šių trūkumų: 1) nepateikė duomenų apie trečiuoju asmeniu įtrauktinos A. O. kontaktinius duomenis bei ieškinio ir jo priedų vertimo į prancūzų kalbą; 2) nepateikė jokių duomenų, jog ėmėsi priemonių trečiuoju asmeniu trauktino asmens kontaktiniams duomenims nustatyti, kad atliko ieškinio ir bent dalies jo priedų vertimus, neprašė pratęsti trūkumų šalinimo termino ir pan., o tuo atveju, jeigu ieškovas manė, kad A. O. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nereikia – taip pat neteikė dėl to jokių argumentų; 3) nenurodė, kokios teisės normos pagrindu ieškinyje atsakove įvardinta Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra atstovaujama būtent Kauno apygardos prokuratūros; 4) nėra pateikta duomenų nei apie automobilio faktinį grąžinimą (duomenys neskelbtini) pilietei A. O., nei apie tai, kada jis jai bus faktiškai grąžintas, nei apie tai, kad dėl automobilio grąžinimo negali būti priimtas ir kitoks sprendimas; 5) ieškinyje nėra tinkamai nurodytos ir pagrįstos atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (žala, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su ieškovo atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardinti kaip nepašalinti ieškinio trūkumai negali būti laikomi trūkumais priimti ieškinį.

20.       Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu; 4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 6) dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); 7) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 8) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.

21.       Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

23.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ieškovą jau priėmimo stadijoje įpareigojo nurodyti duomenis, sudarančius ginčo nagrinėjimo esmę ir kurie gali būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, ieškovo pareiga ieškinio padavimo stadijoje yra ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, o bent jau aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio elementus, t. y. ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimas) ir faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias konkrečias aplinkybes). Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje yra suformulavęs tiek ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes), tiek ieškinio dalyką (ko prašo), pridėjęs, jo manymu, ieškinį pagrindžiančius duomenis.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės akcentavo, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, ne tik nepateikė duomenų apie trečiuoju asmeniu įtrauktinos A. O. kontaktinius duomenis bei ieškinio ir jo priedų vertimo į prancūzų kalbą, bet ir nepateikė jokių duomenų, jog ėmėsi priemonių trečiuoju asmeniu trauktino asmens kontaktiniams duomenims nustatyti, kad atliko ieškinio ir bent dalies jo priedų vertimus, o tuo atveju, jeigu ieškovas manė, kad A. O. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu nereikia – neteikė dėl to jokių argumentų. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė ir, kokios teisės normos pagrindu ieškinyje atsakove įvardinta Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra atstovaujama būtent Kauno apygardos prokuratūros. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, į bylą įtrauktinų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų ir / ar nenurodžius tinkamo atsakovo (nepagrindus jo dalyvavimo procese), jau ieškinio priėmimo metu tai yra esminė kliūtis priimti ieškinį.

25.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi pareigą iš karto ieškinyje nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, be kita ko, nurodyti atsakovą, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ir visus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kurių teisėms bei pareigoms teismo sprendimo priėmimas gali turėti įtakos, kadangi tokių klausimų sprendimas jau bylos nagrinėjimo metu gali apsunkinti procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamo atsakovo ir / ar ne visų bylą įtrauktinų bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nurodymas, nėra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje dalyvaujančių asmenų (ne)įtraukimas į bylą negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės. Ieškovui neįvykdžius teismo pasiūlymo dėl tam tikrų asmenų įtraukimo į bylą, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo / gali juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dėl ginčo dalyko, į bylą, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti ieškovui ir / ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui. Šie klausimai taip pat gali būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne ieškinio priėmimo metu.

27.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

28.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Pagal bendrąją taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kuriems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą.

29.       Tam tikro asmens, kuris, teismo nuomone, taip pat turėtų atsakyti pagal ieškinį, nenurodymas neturėtų būti kvalifikuojamas kaip ieškinio trūkumas ir neturėtų būti taikomi tokio kvalifikavimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Šios aplinkybės, kaip materialinio teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad teismas nepagrįstai laikė A. O. procesinės padėties nenurodymą bei atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, tinkamumo pagrindimą ieškinio trūkumu, kuris nebuvo pašalintas. Klausimą dėl minėto asmens procesinės padėties civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva, tuo tarpu netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškinio turinio matyti, kad pats ieškovas nelaiko A. O. suinteresuotu byloje asmeniu, tuo tarpu kartu su ieškiniu pateiktuose prieduose (pačioje Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartyje ir kituose prieduose) yra nurodyti ir A. O. kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, gimimo data bei vieta, tautybė, gyvenamoji vieta, telefono numeris, el. paštas). Taigi, toks ieškovo elgesys, jau ieškinio priėmimo stadijoje, neįtraukiant į bylos nagrinėjimą, teismo nuomone, visų suinteresuotų asmenų, ar nurodant netinkamą atsakovą, minėta, negalėjo būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti CPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės.

31.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad nėra pateikta duomenų nei apie automobilio faktinį grąžinimą (duomenys neskelbtini) pilietei A. O., nei apie tai, kada jis jai bus faktiškai grąžintas, nei apie tai, kad dėl automobilio grąžinimo negali būti priimtas ir kitoks sprendimas, taip pat, kad ieškinyje nėra tinkamai nurodytos ir pagrįstos atsakomybės už padarytą žalą sąlygos (žala, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad nurodyti ieškinio trūkumai, kurie nebuvo pašalinti, negali būti kliūtimi priimti ieškinį, kadangi ieškinio pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

32.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. 

33.       Pažymėtina ir tai, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

34.       Iš ieškovo ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo bei kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad jis yra aiškiai nurodęs, tiek kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformulavęs ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką, kurį patikslino pagal pirmosios instancijos teismo nurodymą), tiek nurodęs aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą), tiek pateikęs įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Kaip pagrįstai pažymi ir ieškovas, kartu su ieškiniu yra pateikta Kauno apygardos teismo neskundžiama 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria paliktas galioti prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimas, kuriuo nuspręsta automobilį grąžinti (duomenys neskelbtini) pilietei A. O.. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo reikalavimai dėl papildomų duomenų, susijusių su automobilio faktiniu grąžinimu, pateikimu jau ieškinio priėmimo stadijoje yra pertekliniai, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negali iš ieškovo reikalauti tų duomenų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami pareikštiems reikalavimams patenkinti, nes, kaip minėta, procesinio dokumento priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįsti reikalavimai gali būti atmesti išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jo priėmimo metu turi nurodyti, bet ne įrodyti, ieškinio faktinį pagrindą.

35.       Šios nutarties 18 punkte taip pat minėta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Taigi ieškinį laikyti nepaduotu galima tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat laikė, jog ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, nėra tinkamai nurodęs ir pagrindęs atsakomybės už padarytą žalą sąlygas (žala, neteisėta veika ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokie ieškinio trūkumai Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartyje net nebuvo konkretizuoti ir nebuvo nurodyta, kaip juos ieškovas turi pašalinti. Jei, teismo nuomone, ieškovas turėtų patikslinti patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, jis, apeliacinio teismo vertinimu, visų pirmą, turėjo nustatyti papildomą terminą tokiems trūkumams pašalinti, suprantamai išaiškinant, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, bet ne iškart taikyti ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmes, numatytas CPK 115 straipsnio 2 dalyje.

36.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ieškovo A. B. atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas